Ieškome IT skyriaus patarėjo, metrologo ir inžinierių. Darbo skelbimus rasite čia

Mėnuo: 2026 gegužės

2026-05-06 | Orų prognozės Lietuvoje jau teikiamos pasitelkus dirbtinio intelekto sprendimus

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Prieš metus Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba („Meteo LT“) pristatė nacionalinę orų programėlę, pritaikytą Lietuvos sąlygoms ir naudotojų poreikiams – joje pateikiama orų ir hidrologinė informacija visai šalies teritorijai. Per šį laikotarpį programėlė sulaukė plataus naudotojų dėmesio – „Android“ platformoje fiksuota apie 40 tūkst. parsisiuntimų, o „iOS“ – apie 35 tūkst.

Praėjus metams nuo programėlės išleidimo, „Meteo LT“ pristato išskirtinę naujovę – dirbtinio intelekto (DI) parengtas trumpalaikių orų prognozių apžvalgas. Jos „Meteo LT“ orų programėlių naudotojus pasieks kelis kartus per parą programėlėje aktyvavus DI pranešimų prenumeratą. Tai – žingsnis į priekį, integruojant pažangiausias DI galimybes į kasdienę Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos veiklą.

DI algoritmai apdoroja didelius duomenų srautus – nuo automatinių stočių tinklo matavimų iki skaitmeninių orų modelių prognozių. Gyventojai gaus ne tik patikimą, bet ir aiškesnę tekstinę informaciją apie orus, įtraukiant ir numatomus galimus pavojingus reiškinius, sudėtingas orų sąlygas.

Programėlėje pranešimams į telefonus gauti galima pasirinkti vieną iš dešimties Lietuvos apskričių, o prie esamų pridėtų vietovių – ir matyti tai teritorijai parengtą orų apžvalgą apskrities lygmeniu.

Šios DI parengtos orų prognozės pateikiamos paprasta, aiškia ir kasdiene kalba – taip, kad informaciją lengvai suprastų ir specialaus meteorologinio pasirengimo neturintys žmonės. Tokio tipo orų apibendrinimas atveria naują DI taikymo vertę visuomenei. Stengtasi supaprastinti informacijos apie sudėtingus meteorologinius procesus pateikimą, todėl ši inovacija yra puikus šio siekio atspindys.

Programėlėje įdiegtos aukštos svarbos turinio generavimo technologijos veikia visą parą be sinoptiko ar inžinieriaus įsikišimo – informacijos analizė, apibendrinimas ir aprašymas lietuvių kalba vyksta pagal iš anksto parengtą platų taisyklių rinkinį, kuris pagal poreikį peržiūrimas ir koreguojamas.

„Naudojamės pastaraisiais metais ištobulėjusiomis technologinėmis naujovėmis, kad suteiktume naudotojams moderniausią įrankį, padedantį iš anksto pasiruošti besikeičiančioms orų sąlygoms. Tai yra mūsų indėlis į efektyvesnį visuomenės informavimą apie neigiamą poveikį galinčius turėti orų reiškinius. Šis sprendimas leis Lietuvos gyventojams gauti informaciją apie orus tada, kai jos labiausiai reikia. Tai yra vienas pirmųjų tokio tipo dirbtinio intelekto taikymų viešajame sektoriuje tekstinei informacijai gyventojams parengti“, – teigia vienas iš Tarnybos programėlių kūrėjų Liudas Baronas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos programėlių kūrėjas Liudas Baronas (Luko Bartkaus nuotr.)

Visgi, svarbu suprasti, jog DI paruoštose santraukose gali pasitaikyti netikslumų, todėl jos negali būti naudojamos kaip pagrindinis prognozių šaltinis. Norint gauti patikimą informaciją apie dabartines ir prognozuojamas orų sąlygas bei pavojingus reiškinius, visada rekomenduojame tikrinti „Meteo LT“ orų programėlę arba svetainę meteo.lt.

Norinčius išbandyti DI pranešimų prenumeratą kviečiame atsisiųsti naujausią programėlės versiją ir aktyvuoti juos nustatymų skiltyje.


„Meteo LT“ programėlę galite parsisiųsti iš programėlių parduotuvių:
📲ANDROID įrenginių naudotojams: https://meteo.lt/android
📲APPLE (iOS) įrenginių naudotojams: https://meteo.lt/ios

2026-05-05 | Mokymasis už klasės ribų – Vilniuje vyko „Meteo LT“ edukacija „Klimato derybos“

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Įsibėgėja bendradarbiavimas tarp Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos („Meteo LT“) ir Vilnius yra mokykla iniciatyvos. Šiuo projektu Vilnius siekia modernizuoti švietimo sistemą – bent 10 proc. pamokų perkelti iš mokyklų pastatų į miesto erdves ir diegti mišraus ugdymo modelį, skatinant kūrybiškai išnaudoti miesto aplinką mokymuisi.

Vilniuje įvyko „Meteo LT“ edukacija „Klimato derybos“, kurioje šį kartą dalyvavo Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos 10 klasės mokiniai. Edukacijos metu dalyviai nusikėlė prie derybų stalo ir nagrinėjo Baltijos jūros aplinkosaugos problemas. Įsikūniję į skirtingų sektorių atstovus, jie gynė skirtingus interesus ir ieškojo bendrų sprendimų.

Diskusijomis paremta edukacija padeda ugdyti gebėjimą argumentuoti, išgirsti kitus ir suprasti, kodėl klimato derybose sudėtinga greitai susitarti. Kaip pastebi Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė D. Samulionytė, „pradžioje diskusijos būna kiek nedrąsios, tačiau jos greitai įsivažiuoja ir perauga į aktyvų, argumentuotą dialogą, todėl neretai prireikia daugiau laiko nei planuota“.

Dalyvių atsiliepimai rodo, kad įspūdžiai išlieka ir po edukacijos. Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos mokytoja pažymi, kad „įtraukianti diskusija klimato kaitos klausimais leidžia geriau suprasti Baltijos jūros regiono problemas. Mokiniai dar ilgai diskutavo ir po edukacijos – tai parodo, kad derybos nėra paprastas procesas“.

2026 m. balandžio mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Balandžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,9 °C (neigiama 1,3° anomalija) (1 pav.). Šalčiausia šį balandį buvo Šventojoje (5,0 °C), šilčiausia – Druskininkuose (6,6 °C). Aukščiausia paros oro temperatūra 19,3 °C registruota 15 d. Kaišiadoryse, žemiausia -6,4 °C 30 d. Ukmergėje.

Antroje mėnesio pusėje beveik visomis dienomis daug kur ore ir dirvos paviršiuje fiksuotos šalnos (pavojingas meteorologinis reiškinys), kurių metu temperatūra krito iki -11…0 °C.

1 pav. Balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Šių metų balandžio mėn. Lietuvoje buvo gana sausas, vidutinis kritulių kiekis 13,9 mm (38 % SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Akmenėje (5,0 mm), daugiausiai – Dūkšte (27,1 mm) (2 pav.).

Ilgesnį laiką šalyje vyraujant sausiems orams pavieniuose šalies rajonuose antrojo balandžio mėnesio dešimtadienio pradžioje pradėtas fiksuoti pavojingas meteorologinis reiškinys – sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu. Pirmiausia reiškinys fiksuotas keliose Vilkaviškio r. seniūnijose, toliau išplito į greta esančius Marijampolės, Jurbarko, Šakių ir Kalvarijos rajonus, taip pat į pavienius Rytų, Šiaurės Lietuvos rajonus. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologijos stočių ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu balandžio 24–26 d. buvo fiksuota Vilkaviškio r. sav. Vilkaviškio miesto seniūnijoje (trukmė 3 d.), balandžio 25–26 d. – Kalvarijos sav. Kalvarijos ir Liubavo seniūnijose (trukmė 2 d.), balandžio 25–28 d. – Kalvarijos sav. Sangrūdos seniūnijoje (trukmė 4 d.), nuo balandžio 29 d. sausra pradėta fiksuoti keliose Pasvalio ir Panevėžio r. sav. bei Panevėžio m. sav. seniūnijose. Sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, fiksuotas pavienėse Akmenės, Mažeikių, Radviliškio, Kėdainių ir Šakių r. sav. seniūnijose.

2 pav. Balandžio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Balandžio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 239,2 val. (113 % laiko, lyginant su SKN): nuo 219,7 val. Vilniuje iki 270,0 val.  Nidoje (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė balandžio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 16,1–24,3 m/s. Didžiausias vėjo greitis 24,3 m/s registruotas Šilutėje balandžio 6 d.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–9 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 1–3 °C, aukščiausia mėnesio pabaigoje daug kur buvo pakilusi iki 13–20 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 3–5 °C, aukščiausia kilo iki 10–15 °C.

Balandžio mėnesį Kauno AMS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio UVI vidurkis 2,3 buvo 0,5 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Balandį aukščiausia UVI reikšmė 3,4 buvo fiksuota 24 d., o mažiausia 0,7 –7 d.

Vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis beveik visoje šalyje svyravo nuo 5 iki 183 cm žemiau vidutinio daugiamečio balandžio mėnesio vandens lygio. Tik Akmenoje-Danėje ties Klaipėdos ir Kretingos vandens matavimo stotimis (VMS) jis buvo šiek tiek aukščiau vidurkio – atitinkamai 1 cm ir 3 cm.

Vyraujant sausiems ir ramiems orams, upių vandeningumo mažėjimas stebėtas visą balandį. Vietomis pradėta stebėti ir hidrologinė sausra (nuo 15 d.). Mėnesio pabaigoje (28 d.) Nemunėlyje ties Tabokine pasiekta nauja minimalaus balandžio mėnesio vandens lygio reikšmė – 21 cm (buvęs 41 cm). Paskutinę mėnesio dieną stočių su hidrologine sausra skaičius siekė 5 VMS. Ties 11 VMS situacija buvo artima hidrologinei sausrai.

Vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 7 cm žemesnis nei įprasta. Žemesnis jis buvo ir Kauno mariose ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 45 cm ir 5 cm.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse ir ežeruose svyravo nuo 5 iki 11 °C, Kuršių mariose nuo 8 iki 9 °C, Baltijos jūroje nuo 5 iki 8 °C.

4 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse balandžio mėnesį


5 pav. Balandžio mėnesio upių būklė

2026 m. balandžio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Balandžio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,7 °C (neigiama 4,3° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Rokiškyje ir Švenčionyse, po  4,9 °C, šilčiausia – Druskininkuose, 6,5 °C. Žemiausia paros oro temperatūra -6,4 °C išmatuota 30 d. Ukmergėje, aukščiausia 17,6 °C 25 d. Druskininkuose.

Beveik visomis dešimtadienio dienomis daug kur ore ir dirvos paviršiuje fiksuotos pavojingos šalnos, kurių metu temperatūra krito iki -11…0 °C.

1 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį balandžio dešimtadienį kritulių iškrito mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 2,6 mm (33 % SKN) (2 pav.). Dotnuvoje ir Akmenėje kritulių nebuvo registruota visai, didžiausias kritulių kiekis 12,0 mm išmatuotas Kalvarijoje.

Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologijos stočių ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu balandžio 24–26 d. buvo fiksuota Vilkaviškio r. sav. Vilkaviškio miesto seniūnijoje (trukmė 3 d.), balandžio 25–26 d. – Kalvarijos sav. Kalvarijos ir Liubavo seniūnijose (trukmė 2 d.), balandžio 25–28 d. – Kalvarijos sav. Sangrūdos seniūnijoje (trukmė 4 d.), nuo balandžio 29 d. sausra pradėta fiksuoti keliose Pasvalio ir Panevėžio r. sav. bei Panevėžio m. sav. seniūnijose. Sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, fiksuotas pavienėse Akmenės, Mažeikių, Radviliškio, Kėdainių ir Šakių r. sav. seniūnijose.

2 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 87,2 val. (101 % SKN): nuo 79,5 val. Vilniuje iki 106,3 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 8–12 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 3–5 °C, aukščiausia kilo iki 12–19 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 5–8 °C, aukščiausia kilo iki 10–15 °C.

Kauno AMS trečiąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 2,8 UVI, (0,6 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 3,4 buvo fiksuojama 24 d., mažiausia 2,3 – 21 ir 29 d.