Mėnuo: 2026 gegužės

2026 m. EUMETNET (Europos hidrometeorologijos tarnybų organizacija) švenčia 30-ąsias Europos nacionalinių hidrometeorologijos tarnybų bendradarbiavimo metines. Nuo 1996 m. EUMETNET sudarė sąlygas savo narėms bendradarbiauti sprendžiant bendrus prioritetinius klausimus – nuo stebėjimo tinklų stiprinimo ir duomenų kokybės bei prieinamumo gerinimo iki aukštos kokybės orų ir klimato paslaugų teikimo bei inovacijų spartinimo. Šis jubiliejus liudija ilgalaikę Europos bendradarbiavimo vertę, nes jis stiprina nacionalinius pajėgumus ir teikia apčiuopiamą bendrą naudą nariams bei visuomenei.

Iš pradžių įkurtas siekiant stiprinti bendradarbiavimą ir atstovauti Europos nacionalinių meteorologijos tarnybų bendriems interesams, EUMETNET vystėsi kartu su kintančiais moksliniais, operatyviniais ir politiniais poreikiais. Tai, kas prasidėjo kaip savanoriškas tinklas, išaugo į brandžią ir patikimą partnerystę, grindžiamą ilgalaikiu įsipareigojimu, bendrais tikslais ir abipusiu pasitikėjimu.

Parama narėms per bendras veiklas

Per pastaruosius tris dešimtmečius EUMETNET sudarė sąlygas savo narėms bendradarbiauti įvairiose srityse, taip didindamas meteorologijos veiklos efektyvumą, nuoseklumą ir inovacijas visoje Europoje. Bendradarbiaudamos narės gali sutelkti savo žinias, išvengti nereikalingo darbo dubliavimo ir pasinaudoti bendrai sukurtomis sprendimais.

Šis bendradarbiavimo modelis padeda nacionalinėms meteorologijos tarnyboms vykdyti viešąsias paslaugas, kartu stiprindamas bendrą Europos gebėjimą reaguoti į kintančius vartotojų poreikius, technologijų pažangą ir aplinkos iššūkius.

Vertė peržengianti sienas

Nuo pat įkūrimo EUMETNET nuosekliai plėtėsi: iš pradžių daugiausia dėmesio skyręs koordinavimui, dabar jis tapo visapusiška sistema, remiančia įvairias bendras veiklas Europos meteorologijos srityje. 

Ankstyvasis bendradarbiavimas buvo sutelktas į stebėjimų spragų mažinimą duomenų trūkumo kenčiančiose ir atokiose vietovėse, pavyzdžiui, Šiaurės Atlante ir Arktyje, naudojant laivuose paleidžiamus radiozondus ir stebėjimus iš lėktuvų. Tuo pačiu metu pradėta keistis paviršinių stočių ir radarų duomenimis, siekiant pagerinti duomenų kokybę ir prieinamumą. Šis pradinis darbas lėmė EUMETNET sudėtinės stebėjimo sistemos sukūrimą – svarbų etapą Europos meteorologiniame bendradarbiavime. Tai parodė, kad bendradarbiavimas Europos lygmeniu gali užtikrinti geresnį stebėjimų aprėptį, aukštesnės kokybės duomenis, visos Europos mastu naudojamus produktus, pagrįstus nacionaliniais duomenimis, ir galiausiai tikslesnes orų prognozes už mažesnę kainą.

Remdamiesi šia sėkme, palaipsniui buvo įdiegtos papildomos stebėjimo galimybės, įskaitant jūros paviršiaus stebėjimus, atmosferos sąlygų – tokių kaip vėjas, temperatūra, drėgmė ir ore esančios dalelės – matavimus įvairiuose aukščiuose, o pastaruoju metu – ir žiedadulkių stebėjimą. Tuo pačiu metu bendradarbiavimas išsiplėtė už stebėjimo ribų ir apėmė orų prognozavimą, klimato paslaugas, aviacijos meteorologiją, švietimą ir mokymą, duomenų politiką bei prieinamumą, taip pat bendrų interesų atstovavimą svarbiausiose Europos ir pasaulinėse organizacijose.

Prognozavimo srityje vienas iš labiausiai pastebimų EUMETNET pasiekimų yra „MeteoAlarm“ – visuomenei gerai žinoma įvairių pavojų ankstyvojo įspėjimo sklaidos sistema. Ji renka, tarptautiniu mastu suderina, vizualizuoja ir platina nacionalinių meteorologijos tarnybų visoje Europoje skelbiamus orų įspėjimus.

Reaguodama į didėjančius duomenų poreikius ir sparčius technologinius pokyčius, EUMETNET sukūrė „MeteoGate“ – bendrą Europos duomenų mainų infrastruktūrą, kuri nariams ir išorės vartotojams palengvina meteorologinių duomenų paiešką ir prieigą prie jų. Tuo pačiu metu EUMETNET pradėjo įgyvendinti daugybę iniciatyvų, skirtų dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi technologijoms pritaikyti orų, klimato ir aplinkos srityse.

Visi šie pokyčiai kartu rodo, kaip per tris dešimtmečius „EUMETNET“ išaugo į narių iniciatyva veikiančią organizaciją, teikiančią integruotas Europos pajėgumus stebėjimų, prognozavimo, klimato paslaugų, aviacijos, duomenų mainų ir inovacijų srityse.

Narių perspektyvos

EUMETNET bendri pasiekimai tampa įmanomi dėl narių atsidavimo ir įvairiapusio indėlio – jos prisideda prie organizacijos veiklos skirtingais, tačiau vienodai vertingais būdais. Vienos prisiima atsakomybę už bendrų programų įgyvendinimą visų narių vardu, o kitos dalijasi savo duomenimis, žiniomis ir patirtimi visos bendruomenės labui.

2024 m. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba tapo Europos hidrometeorologijos tarnybų organizacijos (EUMETNET) visaverte nare. Tapusi nare Tarnyba bendradarbiauja su užsienio meteorologijos tarnybomis, dalyvauja darbo grupėse, keičiasi sukaupta patirtimi ir įgyvendina veiklas visavertės narės statuse.

Žvelgiant į ateitį

EUMETNET švenčiant 30-metį, dėmesys skiriamas ne tik praeities pasiekimams, bet ir ateities iššūkiams. Nacionalinėms meteorologijos tarnyboms keliami reikalavimai nuolat kinta, todėl norint juos veiksmingai įgyvendinti, būtinas nuolatinis bendradarbiavimas.

Remdamasis trisdešimties metų bendra patirtimi, EUMETNET ir toliau rems savo narius, skatindamas bendradarbiavimą, inovacijas ir stiprindamas Europos meteorologų bendruomenę – taip padėdamas nacionalinėms meteorologijos tarnyboms ir toliau būti gerai pasirengusioms teikti aukštos kokybės ir patikimą informaciją visuomenės labui ateinančiais metais.

Čia galite peržiūrėti EUMETNET 30-mečiui skirtą brošiūrą.

Parengė: EUMETNET (Europos hidrometeorologijos tarnybų organizacija, https://www.eumetnet.eu)

Paskelbtoje „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos „Europos klimato būklės 2025 m. ataskaitoje“ Europa yra įvardijama kaip sparčiausiai šylantis kontinentas pasaulyje (sparčiau šyla tik Arkties regionas). Per pastaruosius 30 metų Europoje metų oro temperatūros vidurkis auga daugiau nei dvigubai greičiau (0,56 °C kas 10 metų) už viso Pasaulio vidurkį (0,27 °C kas 10 metų).

2025 m. beveik visoje Europoje buvo šiltesni nei įprasta, o kai kuriose šalyse, kaip Islandija, Norvegija ar Jungtinė Karalystė, jie tapo šilčiausi metai matavimų istorijoje.

Taip pat, vandenyno regionas prie Europos žemyno taip pat pasižymėjo neįprastai aukšta metų vidutine jūros paviršiaus temperatūra. 2025 m. buvo užfiksuota rekordiškai aukšta Europos vandenyno regiono metų vidutinė jūros paviršiaus temperatūra.

Vasarą Europą alino intensyvios karščio bangos, o subarktinėje Fenoskandijoje buvo fiksuota ilgiausia ir stipriausia karščio banga nuo 1950 m.

2025 m. didelėje Europos dalyje trūko drėgmės dirvožemyje, sumažėjo upių nuotėkis, tačiau ir potvynių pasitaikė mažiau nei ankstesniais metais.

Europoje, dėl sausros ir karščio išdegė rekordinis plotas žemės, ypač Iberijos pusiasalyje, o gaisrų metu į atmosferą buvo išmestas rekordinis kiekis šiltnamio dujų.

Tuo pačiu metu, visi Europos ledynai toliau tirpo, sparčiausiai Islandijoje. Tačiau daugiausia ledyno grynos masės buvo prarasta Grenlandijoje.

Europoje kovo mėnesį buvo užfiksuotas trečias mažiausias sniego dangos plotas nuo 1983 m. bei trečia mažiausia sniego masė nuo 1979 m.

Tuo tarpu, teigiamos tendencijos matomos Europos atsinaujinančioje energetikoje, kuri 2025 m. pagamino beveik pusę (46,4 %) visos žemyne sunaudotos elektros energijos.

Gerokai išsamesnę apžvalgą (lietuvių k.) galite skaityti čia.

Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vyresnysis specialistas Karlas Žužickas

Prieš metus Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba („Meteo LT“) pristatė nacionalinę orų programėlę, pritaikytą Lietuvos sąlygoms ir naudotojų poreikiams – joje pateikiama orų ir hidrologinė informacija visai šalies teritorijai. Per šį laikotarpį programėlė sulaukė plataus naudotojų dėmesio – „Android“ platformoje fiksuota apie 40 tūkst. parsisiuntimų, o „iOS“ – apie 35 tūkst.

Praėjus metams nuo programėlės išleidimo, „Meteo LT“ pristato išskirtinę naujovę – dirbtinio intelekto (DI) parengtas trumpalaikių orų prognozių apžvalgas. Jos „Meteo LT“ orų programėlių naudotojus pasieks kelis kartus per parą programėlėje aktyvavus DI pranešimų prenumeratą. Tai – žingsnis į priekį, integruojant pažangiausias DI galimybes į kasdienę Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos veiklą.

DI algoritmai apdoroja didelius duomenų srautus – nuo automatinių stočių tinklo matavimų iki skaitmeninių orų modelių prognozių. Gyventojai gaus ne tik patikimą, bet ir aiškesnę tekstinę informaciją apie orus, įtraukiant ir numatomus galimus pavojingus reiškinius, sudėtingas orų sąlygas.

Programėlėje pranešimams į telefonus gauti galima pasirinkti vieną iš dešimties Lietuvos apskričių, o prie esamų pridėtų vietovių – ir matyti tai teritorijai parengtą orų apžvalgą apskrities lygmeniu.

Šios DI parengtos orų prognozės pateikiamos paprasta, aiškia ir kasdiene kalba – taip, kad informaciją lengvai suprastų ir specialaus meteorologinio pasirengimo neturintys žmonės. Tokio tipo orų apibendrinimas atveria naują DI taikymo vertę visuomenei. Stengtasi supaprastinti informacijos apie sudėtingus meteorologinius procesus pateikimą, todėl ši inovacija yra puikus šio siekio atspindys.

Programėlėje įdiegtos aukštos svarbos turinio generavimo technologijos veikia visą parą be sinoptiko ar inžinieriaus įsikišimo – informacijos analizė, apibendrinimas ir aprašymas lietuvių kalba vyksta pagal iš anksto parengtą platų taisyklių rinkinį, kuris pagal poreikį peržiūrimas ir koreguojamas.

„Naudojamės pastaraisiais metais ištobulėjusiomis technologinėmis naujovėmis, kad suteiktume naudotojams moderniausią įrankį, padedantį iš anksto pasiruošti besikeičiančioms orų sąlygoms. Tai yra mūsų indėlis į efektyvesnį visuomenės informavimą apie neigiamą poveikį galinčius turėti orų reiškinius. Šis sprendimas leis Lietuvos gyventojams gauti informaciją apie orus tada, kai jos labiausiai reikia. Tai yra vienas pirmųjų tokio tipo dirbtinio intelekto taikymų viešajame sektoriuje tekstinei informacijai gyventojams parengti“, – teigia vienas iš Tarnybos programėlių kūrėjų Liudas Baronas.

Visgi, svarbu suprasti, jog DI paruoštose santraukose gali pasitaikyti netikslumų, todėl jos negali būti naudojamos kaip pagrindinis prognozių šaltinis. Norint gauti patikimą informaciją apie dabartines ir prognozuojamas orų sąlygas bei pavojingus reiškinius, visada rekomenduojame tikrinti „Meteo LT“ orų programėlę arba svetainę meteo.lt.

Norinčius išbandyti DI pranešimų prenumeratą kviečiame atsisiųsti naujausią programėlės versiją ir aktyvuoti juos nustatymų skiltyje.

„Meteo LT“ programėlę galite parsisiųsti iš programėlių parduotuvių:
📲ANDROID įrenginių naudotojams: https://meteo.lt/android
📲APPLE (iOS) įrenginių naudotojams: https://meteo.lt/ios

Įsibėgėja bendradarbiavimas tarp Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos („Meteo LT“) ir Vilnius yra mokykla iniciatyvos. Šiuo projektu Vilnius siekia modernizuoti švietimo sistemą – bent 10 proc. pamokų perkelti iš mokyklų pastatų į miesto erdves ir diegti mišraus ugdymo modelį, skatinant kūrybiškai išnaudoti miesto aplinką mokymuisi.

Vilniuje įvyko „Meteo LT“ edukacija „Klimato derybos“, kurioje šį kartą dalyvavo Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos 10 klasės mokiniai. Edukacijos metu dalyviai nusikėlė prie derybų stalo ir nagrinėjo Baltijos jūros aplinkosaugos problemas. Įsikūniję į skirtingų sektorių atstovus, jie gynė skirtingus interesus ir ieškojo bendrų sprendimų.

Diskusijomis paremta edukacija padeda ugdyti gebėjimą argumentuoti, išgirsti kitus ir suprasti, kodėl klimato derybose sudėtinga greitai susitarti. Kaip pastebi Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė D. Samulionytė, „pradžioje diskusijos būna kiek nedrąsios, tačiau jos greitai įsivažiuoja ir perauga į aktyvų, argumentuotą dialogą, todėl neretai prireikia daugiau laiko nei planuota“.

Dalyvių atsiliepimai rodo, kad įspūdžiai išlieka ir po edukacijos. Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos mokytoja pažymi, kad „įtraukianti diskusija klimato kaitos klausimais leidžia geriau suprasti Baltijos jūros regiono problemas. Mokiniai dar ilgai diskutavo ir po edukacijos – tai parodo, kad derybos nėra paprastas procesas“.