2026 – Meteo.lt

2026-07-09 | Vidutiniškai palankiausias laikotarpis atostogoms Lietuvoje: kada jis būna?

Paskelbta 2026-07-092026-07-09 paskelbė Gytis Valaika

Daugiametė statistika rodo: liepa – vidutiniškai šilčiausias vasaros mėnuo. Antras pagal šiltumą – rugpjūtis, o vėsiausias – birželis. Nežiūrint to, skirtingais metais šilčiausias vasaros mėnuo ne visada būna liepa.

Kaip rodo 1961–2025 m. (65 metų) laikotarpio duomenys, net 43 vasaras šilčiausias buvo liepos mėnuo. 15-a vasarų šilčiausias buvo rugpjūtis, o vos 7-ias – birželis. Paskutinį kartą tokia vasara, kurios šilčiausias mėnuo būtų birželis, pasitaikė 2019 ir 2020 metais (net du metus paeiliui).

Vis dėlto, net tą patį mėnesį pasitaiko tiek šiltesnių, tiek vėsesnių laikotarpių. Dalinant vasarą į dešimtadienius (t. y. į 9 dalis), duomenys aiškiai rodo, jog vidutiniškai šilčiausias yra liepos trečiasis ir rugpjūčio pirmasis dešimtadieniai (vid. temp. 19,1 °C ir 18,9 °C).

Pažvelgus tuos pačius 1961–2025 m. vasaros duomenis matyti, jog pats šilčiausias vasaros laikotarpis dažniausiai būdavo būtent liepos 3-ąjį ir rugpjūčio 1-ąjį dešimtadienį. Taip buvo net 27 vasaras iš 65 (žr. į viršutinę lentelę). Taigi, jeigu tenka planuotis vasaros atostogas dar žiemą ar pavasarį, tuomet didžiausia statistinė tikimybė pataikyti į šiltą laikotarpį yra būtent tada.

Jeigu nemėgstate vėsių orų tada reikėtų vengti atostogauti birželio 1–2 dešimtadieniais, nes net 43 vasaras (arba 2/3 atvejų) tuo laikotarpiu buvo fiksuojami patys vėsiausi vasaros sezono orai (žr. į apatinę lentelę).

Dar vieną tekstą (išleistas 2022 m.) apie palankiausią atostogų Lietuvoje laikotarpį galite rasti čia.

Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos skyrius)

2026 m. birželio mėn. apžvalga

Paskelbta 2026-07-07 paskelbė Karlas Žužickas

Birželio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7 °C (teigiama 1,8° anomalija). Jis tapo devintu šilčiausiu birželiu nuo 1961 m. ir oro temperatūros prasme labiausiai priminė 2024 m. birželį (17,6 °C). Paskutinis šiltesnis birželis pasitaikė 2021 m. (19,2 °C). Vėsiausia šių metų birželį buvo Skuode ir Laukuvoje (17,0 °C), o šilčiausia – Ventėje (18,5 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra (36,3 °C) registruota mėnesio 28 d. Druskininkuose, o žemiausia (2,3 °C) birželio 1 d. Molėtuose.

Meteorologinės vasaros (laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C) pradžia beveik visoje šalyje fiksuota birželio 6–7 d., o Klaipėdoje – birželio 24 d. Šiais metais meteorologinė vasara daugelyje šalies rajonų prasidėjo vidutiniškai 5 d. vėliau už SKN, tačiau Žemaičių aukštumoje esančiuose rajonuose – vidutiniškai 6 d. anksčiau už SKN.

Birželio 1 d. vietomis Rytų Lietuvoje (Molėtuose, Trakuose, Utenoje, Varėnoje bei Vilniuje) dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu¹, rodiklius – žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -2…0 °C.

Birželio 20 d. Druskininkuose (30,7 °C) ir Ventėje (30,2 °C) oro temperatūrai perkopus 30 °C buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis².

Birželio 27–29 d. didžiojoje Lietuvos dalyje, o vietomis Pietų Lietuvoje birželio 27–liepos 1 d., buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra³. Reiškinio metu užfiksuota aukščiausia oro temperatūra buvo birželio 28 d. Druskininkuose, kur maksimali paros oro temperatūra siekė 36,3 °C. Tai tapo karščiausia birželio diena per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje.

1 pav. Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Birželio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 75,5 mm (111 % nuo SKN): nuo 48,0 mm Kybartuose iki 128,9 mm Skuode (2 pav.).

Birželio 5–17 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus⁴ atvejai. Gausiausiai palijo birželio 8 d. Dūkšte (Š.R. Lietuva), kur iškrito 43,1 mm/12 val.

Birželio 5 d. buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra⁵. Šis reiškinys Lietuvoje susidarė siaurame ruože, nusidriekusiame nuo pietinių rajonų per centrinius iki šiaurinės šalies pusės. Per audrą daugelyje rajonų fiksuotos perkūnijos, vietomis su škvaliniais vėjo sustiprėjimais (11–13 m/s, Ventės AMS 15 m/s). Kai kur iškrito pavojingas lietaus kiekis (15–33 mm/12 val.).

Šis stichinis reiškinys buvo užfiksuotas ir birželio 11 d. Rytų Lietuvoje, kurio metu iškrito pavojingas lietaus kiekis (15,5–33,3 mm), buvo fiksuota perkūnija, gūsingas vėjas (15–21 m/s) bei kruša. Tą pačią dieną Šalčininkų apylinkėse buvo užfiksuotas dar vienas stichinis meteorologinis reiškinys – labai stambi kruša⁶ (ledėkų skersmuo siekė iki 3 cm).

Nuo birželio 13 d. buvo pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis⁷. Iš pradžių jis apėmė kelias Šalčininkų r. sav. seniūnijas, vėliau išplito į Varėnos r. sav., Rokiškio, Zarasų r. sav. bei Anykščių r. sav. seniūnijas. Šiose seniūnijose stichinis meteorologinis reiškinys tęsėsi iki mėnesio pabaigos.

2 pav. Birželio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Birželio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 281,5 val. (102 % nuo SKN), ilgiausiai – Nidoje (328,5 val.), o trumpiausiai – Biržuose (260,2 val.) (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė birželio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,1–20,8 m/s. Stipriausias vėjas registruotas birželio 11 d. Ventėje – 20,8 m/s.

Birželio 5 d. buvo užfiksuotas irkatastrofinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus vėjas⁸ (viesulas). Viesulai susiformavo Antanavo k. (Kazlų Rūdos sav.) bei Kauno mieste (Aleksote), o jų maksimalus vėjo greitis atitinkamai siekė 50 m/s ir 60 m/s. Dar du viesulai buvo užfiksuoti Genėtinių k. (Panevėžio r. sav.) bei stirniškių k. (Kupiškio r. sav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–23 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje daug kur kilo iki 30–37 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 26–30 °C.

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) birželio mėnesio vidurkis (350 DU⁹) išmatuotas Kauno AMS (neįtraukiant 9 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) vidutiniškai buvo 1 % mažesnis bei buvo artimas daugiamečiui (1993–2022 m.) vidurkiui (352 DU). Aukščiausia birželio mėnesio BOK reikšmė fiksuota 13 d. (396 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios birželio mėnesio reikšmės (364 DU) sudarė 9 %. Mažiausia reikšmė (313 DU) registruota 25 ir 29 d., kur atitinkamai šių dienų nuokrypis nuo daugiametės vidutinės minimalios birželio mėnesio reikšmės (345 DU) sudarė -9 %.

Birželio mėnesį Kauno AMS buvo fiksuojamos žemos, vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės (4 pav.). Šio mėnesio UVI vidurkis (4,8) buvo 0,5 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,3). Birželį aukščiausia UVI reikšmė (6,2) buvo fiksuota 24 d., o mažiausia (1,8) registruota 12 d., kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI gautas 3,7 mažesnis.

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS birželio mėnesį

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo nuo 1 iki 63 cm aukščiau vidutinio daugiamečio birželio mėnesio vandens lygio. Tik vietomis, šiaurinėje ir pietinėje dalyje, jis buvo 1–65 cm žemiau vidurkio (5 pav.).

Sulaukus gausaus lietaus, birželio 16–19 dienomis, šalyje stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Labiausiai vandens lygis kilo vakarinėje šalies dalyje. Ties 5 vandens matavimo stotimis užfiksuoti nauji birželio mėnesio maksimumai (17–18 d.): Šyšoje ties Šilute – 161 cm (buvęs 145 cm), Leitėje ties Kūlynais – 222 cm (buvęs 217 cm), Akmenoje – Danėje ties Kretinga – 310 cm (buvęs 244 cm), Akmenoje – Danėje ties Klaipėda – 143 cm (120 cm), Minijoje ties Priekule – 317 cm (buvęs 187 cm).

Trečiojo dešimtadienio metu vandens lygiai vėl pamažu ėmė kristi. Kartu su mažėjančiu vandeningumu lokaliai stebėta hidrologinė sausra. Paskutinę mėnesio dieną ji buvo fiksuojama ties 7 vandens matavimo stotimis (VMS). Ties 11 VMS situacija išliko artima hidrologinei sausrai. Gamtosauginiai debitai pasiekti Nemune ties Druskininkais ir Nemajūnais.

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 10 cm aukščiau daugiamečio vidurkio. Žemesnis jis buvo ir Kauno mariose ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 16 cm ir 15 cm.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 16–25, ežeruose 21–26, Kuršių mariose 20–26, Baltijos jūroje –23–24 laipsnių šilumos.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse birželio mėnesį

6 pav. Birželio mėnesio upių būklė

Stichinis meteorologinis reiškinys „šalna aktyviosios vegetacijos laikotarpiu“ – kai oro ar dirvos paviršiaus temperatūra nukrenta <0 °C, įvykus oro temperatūros perėjimui per 10 °C. ↩︎
Pavojingas meteorologinis reiškinys „karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „Kaitra“ – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau. ↩︎
Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „labai stambi kruša“ – ledėkų skersmuo ≥20 mm. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
Katastrofinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ – kai maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje ≥33 m/s. ↩︎
DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

2026 m. birželio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta 2026-07-072026-07-07 paskelbė Karlas Žužickas

Birželio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 21,5 °C (teigiama 5,1° anomalija) (1 pav.). Tai buvo antras karščiausias birželio III dešimtadienis nuo 1961 m. ir tik 0,4 °C nusileido 2021 m. birželio III dešimtadieniui (21,9 °C). Paskutinį birželio dešimtadienį vėsiausia buvo Kupiškyje (20,4 °C), o šilčiausia – Druskininkuose (22,7 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (36,3 °C) užfiksuota birželio 28 d. Druskininkuose, o žemiausia (6,8 °C) – birželio 24 d. Varėnoje.

Birželio 27–29 d. didžiojoje Lietuvos dalyje, o vietomis Pietų Lietuvoje birželio 27–liepos 1 d., buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra¹. Reiškinio metu užfiksuota aukščiausia oro temperatūra buvo birželio 28 d. Druskininkuose, kur maksimali paros oro temperatūra siekė 36,3 °C. Tai tapo karščiausia birželio diena per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje.

1 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiojo birželio dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 4,2 mm (16 % SKN) (2 pav.). Iš viso kritulių per dešimtadienį neiškrito Kybartuose, Nidoje, Telšiuose, Varėnoje, Vilniuje, Marijampolėje, Šumske, Šventojoje, Ventėje, Elektrėnuose, Kretingoje bei Plungėje. Tuo tarpu, daugiausiai kritulių iškrito Kalvarijoje (40,6 mm).

Birželio III dešimtadienį tęsėsi, dar birželio 13 d. prasidėjęs, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis². Birželio III dešimtadienio metu reiškinys buvo apėmęs pavienes Šalčininkų, Varėnos, Rokiškio, Zarasų, Anykščių r. sav. seniūnijas.

2 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 132,5 val. (154 % SKN): nuo 124,9 val. Utenoje iki 140,5 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 23–27 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 30–37 33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 26–30 °C.

Kauno AMS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis (5,4 UVI) atitiko daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (6,2) buvo fiksuojama 24 d., mažiausia – (5,1) 27-29 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (320 DU³) Kauno AMS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 9 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (350 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (331 DU) fiksuota 23 d., o mažiausia 25 ir 29 d. (313 DU).

Stichinis meteorologinis reiškinys „Kaitra“ – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

2026-07-03 | Pirmoji 2026 m. kaitra pažymėta rekordais

Paskelbta 2026-07-032026-07-03 paskelbė Gytis Valaika

Pirmoji 2026 m. kaitra pažymėta rekordais: pasiektas visų laikų birželio mėnesio oro temperatūros rekordas, o Vilniuje birželį tokios temperatūros nebuvo 250 metų

Birželio pabaigoje ir liepos pradžioje Vakarų bei Vidurio Europą alinusi rekordinė karščio banga neaplenkė ir Lietuvos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (Meteo LT) Klimato ir tyrimų skyriaus specialistų atlikta analizė rodo, kad šalyje užfiksuotas stichinis reiškinys atnešė net keletą istorinių rekordų. Druskininkuose oro temperatūra kilo iki 36,3 °C – tai karščiausia birželio diena per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje.

Lietuvoje stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra – buvo registruotas birželio 27 – liepos 1 dienomis. Oficialiai šis reiškinys fiksuojamas tada, kai tris ar daugiau dienų iš eilės maksimali paros oro temperatūra pasiekia arba viršija 30 °C ribą.

Trumpesnis, vieną ar dvi dienas trunkantis laikotarpis, kai maksimali temperatūra siekia arba viršija 30 °C, įvardinamas pavojingu meteorologiniu reiškiniu – karščiu.

Meteo LT duomenimis, birželio 27–29 dienomis kaitra apėmė beveik pusę šalies meteorologijos stočių (25 iš 54). Pietų Lietuvoje vietomis šis stichinis reiškinys užsitęsė ilgiau ir tęsėsi iki pat liepos 1-osios.

Druskininkuose – visų laikų birželio rekordas

Kaitra piką pasiekė birželio 27–29 dienomis, kai aukščiausia oro temperatūra šalyje svyravo tarp 30,0 ir 36,3 laipsnio karščio. Net ir birželio bei liepos sandūroje kai kuriuose pietiniuose rajonuose temperatūra vis dar kilo iki 30,0–32,4 laipsnio.

1 lentelė. Pirmoji 2026 m. kaitra: birželio 27 d. – liepos 1 d.

Data	Birželio 27 d.	Birželio 28 d.	Birželio 29 d.	Birželio 30 d.	Lieps 1 d.
DOTNUVA	30.9	32.9	33.0
KAUNAS	30.3	32.3	31.4
KYBARTAI	31.7	34.8	31.2
LAZDIJAI	31.8	34.6	32.3
PANEVĖŽYS	30.7	31.4	31.4
ŠIAULIAI	30.9	33.1	31.9
VARĖNA	31.4	34.4	33.1	30.3	31.0
VILNIUS	30.2	33.6	33.0
AKMENĖ	30.7	34.1	32.6
ALYTUS	31.0	34.1	33.1	30.0	31,1
ANYKŠČIAI	30.7	31.8	33.1
MARIJAMPOLĖ	30.6	33.4	31.5
ŠEDUVA	30.0	32.2	31.4
TAURAGĖ	30.6	34.9	31.9
Birštonas	32.2	33.9	34.2	30.5
Druskininkai	32.8	36.3	33.7	31.1	32,4
Elektrėnai	30.7	33.3	32.1
Jonava	30.8	32.7	32.0
Jurbarkas	31.1	32.4	30.9
Kaišiadorys	31.0	33.3	32.2
Kalvarija	30.5	33.6	30.8
Kazlų Rūda	30.7	34.5	31.7
Kelmė	31.1	32.8	32.9
Pakruojis	30.5	32.2	32.3
Šalčininkai	30.7	32.6	33.4	30.5	31.0

Pati aukščiausia šios kaitros oro temperatūra išmatuota birželio 28 d. Druskininkų meteorologijos stotyje (AMS) – čia užfiksuotas 36,3 °C karštis. Tai yra naujas birželio oro temperatūros rekordas per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje. Ankstesnis birželio rekordas buvo pasiektas 2019 m. birželio 12 d. Kaišiadoryse (35,7 °C), tad senasis rodiklis pagerintas net 0,6 laipsnio.

Birželio 27 ir 28 d. Nidoje, Varėnoje ir Vilniuje buvo pagerinti šių dienų aukščiausios oro temperatūros rekordai. 2026 m. birželio 28 d. Vilniuje oras įkaito iki 33,6 °C. Sostinėje, kur reguliarūs meteorologiniai stebėjimai vykdomi nuo 1778 m., ši temperatūra tapo aukščiausia birželio mėnesio reikšme per daugiau kaip 250 metų stebėjimų istoriją.

Tropinės naktys ir neįprasta šiluma Ventėje

Ši karščio banga išsiskyrė ne tik itin karštomis ir tvankiomis dienomis, bet ir neįprastai šiltomis naktimis. Lietuvoje užregistruota šilčiausia birželio naktis per visą meteorologinių stebėjimų istoriją: birželio 29-osios naktį Ventėje oro temperatūra nenukrito žemiau 24,1 °C.

Tropinės naktys fiksuotos ir daugelyje kitų šalies vietovių. Kaitros laikotarpiu jos užregistruotos net 31-oje iš 54 meteorologijos stočių. Tropine naktis vadinama tuomet, kai minimali oro temperatūra nenukrenta žemiau 20 °C.

2 lentelė. Tropinės naktys 2026 m. birželio pabaigoje

Data	Birželio 27/28 naktis	Birželio 28/29 naktis	Birželio 29/30 naktis
BIRŽAI		20.4
DOTNUVA		20.0
KAUNAS			20.0
KYBARTAI		20.3
KLAIPĖDA		20.4	21.2
NIDA	20.9	23.3	21.3
PALANGA/ Šventoji		20.6	20.9
PANEVĖŽYS		20.0	20.9
ŠIAULIAI		21.6	20.2
ŠILUTĖ			20.6
TELŠIAI		21.7
VARĖNA			20.5
VILNIUS		20.1	20.9
Anykščiai		20.9
Mažeikiai			20.0
Rokiškis		20.1
Švenčionys		20.3
Tauragė		21.2	20.4
Ventė	20.7	24.1	22.2
Birštonas			20.6
Elektrėnai		21.3	20.7
Jonava			20.3
Joniškis		20.9
Jurbarkas			20.2
Kaišiadorys			20.5
Kelmė		20.9	20.0
Kretinga			20.7
Pakruojis		20.1
Prienai		20.2
Trakai			20.2

Kaitrą lėmė atslinkusi atogrąžų oro masė

Šiam kaitros reiškiniui susiformuoti įtakos turėjo virš Vidurio Europos sustiprėjęs anticiklonas, kuris blokavo aktyvių Atlanto ciklonų slinkimą į Baltijos regioną. Anticiklonui judant Juodosios jūros link, pietrytinių ir pietinių krypčių oro srautai į Lietuvą atnešė atogrąžų kilmės oro masę. Atmosferos sluoksnis virš Lietuvos buvo itin įkaitęs, net maždaug 1,5 km aukštyje (850 hPa lygmenyje) išmatuota 16–18 laipsnių temperatūra. Tad vyraujant giedriems arba mažai debesuotiems orams, silpnam vėjui ir intensyviai Saulės spinduliuotei, oro temperatūra dienomis sparčiai kilo aukštyn.

Karščio banga baigėsi, kai mūsų šalį pasiekė ties Prancūzija susisukęs nedidelis ciklonas, kuris užgimė ant susibangavusio Atlanto ciklono šaltojo atmosferos fronto. Nedideliam ciklonui ir su juo susijusiam šaltajam atmosferos frontui slenkant per Lietuvą, pietinius oro srautus pakeitė vakarų, šiaurės vakarų krypčių vėjas, atnešęs gerokai vėsesnę oro masę. Liepos 1 d. fronto zonoje susiformavusios audros daugiausia paveikė pietų ir pietryčių Lietuvą, kur oras dar buvo gerokai įkaitęs. Didžiausias poveikis fiksuotas Varėnos rajone, kur praūžė škvalas, taip pat Alytaus apylinkėse, kur per trumpą laiką iškrito apie trečdalis liepos mėnesio kritulių kiekio ir lokali kruša.

Mokslininkai pabrėžia, kad tokio masto ir intensyvumo karščio banga, kokia buvo apėmusi Vakarų ir Vidurio Europą, be antropogeninės klimato kaitos poveikio būtų buvusi praktiškai neįmanoma (plačiau https://www.meteo.lt/2026-06-26-mokslininku-vertinimas-europa-alinanti-rekordine-kaitra-be-klimato-kaitos-butu-buvusi-praktiskai-neimanoma).

Informaciją apie išmatuotą oro temperatūra galite rasti Meteo LT pateikiamuose atvirų stebėjimo duomenų šaltiniuose (https://archyvas.meteo.lt, https://api.meteo.lt/)

Parengė: Meteo LT Klimato ir tyrimų skyrius

2026-07-02 | Karščio bangos Europoje: svarbi ne tik oro temperatūra, bet ir karščio stresas

Paskelbta 2026-07-022026-07-02 paskelbė Gytis Valaika

Praėjusiomis dienomis didelę Europos dalį alino intensyvi karščio banga – daugelyje Pietų, Vakarų ir Vidurio Europos regionų oro temperatūra viršijo 35–40 °C. Karšti orai buvo pasiekę ir Baltijos regioną, o Lietuvoje daugelyje vietovių temperatūra kilo iki 30 °C ir daugiau.

Tačiau žmogaus savijautą lemia ne vien oro temperatūra. Mokslininkai vis dažniau naudoja UTCI (angl. Universal Thermal Climate Index) – universalų šiluminio komforto indeksą, kuris įvertina oro temperatūrą, drėgmę, vėjo greitį ir Saulės spinduliuotę. Būtent šis rodiklis geriau parodo, kokį šilumos stresą patiria žmogaus organizmas.

Neseniai žurnale Nature Climate Change paskelbtas Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) mokslininkų tyrimas atskleidė, kad nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio daugelyje pasaulio regionų reikšmingai išaugo ne tik karščio bangų dažnis, bet ir jų sukeliamas šiluminis stresas, vertinamas pagal UTCI. Tyrėjai nustatė, kad ilgėja laikotarpiai, kai gyventojai patiria stiprų ar net labai stiprų karščio stresą, o tokių reiškinių geografinė aprėptis plečiasi.

Nustatyta, kad sudėtiniai reiškiniai, kai kelias dienas iš eilės laikosi karščio stresas, o naktimis vyrauja tropinės naktys, dažnėja ir ilgėja visuose žemynuose, o didžiausi pokyčiai stebimi Europoje: nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio 73 % padaugėjo vienadienių sudėtinių karščio reiškinių, kai po dienos, per kurią fiksuojamas karščio stresas, seka tropinė naktis.

Nors Baltijos jūros regionas išlieka gerokai vėsesnis nei Pietų Europa, klimato kaita didina tikimybę, kad ir Lietuvoje karščio bangos bus dažnesnės, ilgesnės bei intensyvesnės. Tokiais laikotarpiais svarbu stebėti ne tik termometrų rodmenis, bet ir šiluminio komforto indeksus, kurie geriau atspindi galimą poveikį žmonių sveikatai.

Žemėlapyje – metinis gyventojų dienų (dienos × veikiami gyventojai) skaičius patiriančių stipraus karščio stresą (UTCI ≥32 °C)

Parengta pagal:
Emerton, R., Nicolas, J., Lombardi, A. et al. Global heat stress intensification and its expanding footprint on the human population. Nat. Clim. Chang. (2026). https://doi.org/10.1038/s41558-026-02670-5

Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus patarėjas dr. Justas Kažys

2026-07-01 | Perspėjimas dėl tikėtinos vasariškos audros

Paskelbta 2026-07-012026-07-01 paskelbė Gytis Valaika

Šiandien dieną daug kur prognozuojami trumpi lietūs su perkūnija. Vietomis lis smarkiai, kai kur kris kruša. Vėjas besikeičiančios krypties, 6–11 m/s, vietomis škvalas 15–20 m/s.

Didžiausia vasariškos audros tikimybė – pietrytiniame šalies pakraštyje (Druskininkų sav., Varėnos r., Šalčininkų r. ir Vilniaus r. pietinėje dalyje).

Rekomendacijos: sandariai uždarykite langus ir duris. Surinkite lengvai pakeliamus daiktus kiemuose, balkonuose ir kitose atvirose vietose. Nepalikite automobilio prie aukštų medžių. Būdami lauke, nestovėkite po medžiais, prie reklamos stendų ir elektros linijų, žaibolaidžių ar metalinių bokštų, venkite atvirų vietų, nebūkite šalia vandens telkinių arba juose. Jei audra užklupo vairuojant, tą darykite ypač susikaupę, laikykite abi rankas ant vairo ir keiskite automobilio greitį, atsižvelgę į vyraujančias orų sąlygas kelyje.

Kviečiame naudotis „Meteo LT“ orų programėle, kurioje matysite specialistų išleistus perspėjimus savo vietovei. Be to, realiu laiku galėsite stebėti per Lietuvą keliaujančias kritulių zonas.

Taip pat perspėjimus pagal regionus galite rasti čia.

2026-06-26 | Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (Meteo LT) perspėja apie artimiausiomis dienomis numatomą stichinį meteorologinį reiškinį – kaitrą

Paskelbta 2026-06-262026-06-26 paskelbė Eligijus Labanauskas

„Meteo LT“ sinoptikų prognozėmis, birželio 27 d. aukščiausia oro temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–33 laipsnius karščio. Birželio 28-os dieną oras daug kur kais iki 31–36 laipsnių. Birželio 29 d. aukščiausia oro temperatūra daugelyje šalies vietų sieks 32–37 laipsnius karščio. Birželio 30 d. kaitra atlėgs.

Karšti orai gali kelti pavojų sveikatai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams, nėščiosioms, sergantiesiems lėtinėmis ligomis ir dirbantiesiems lauke. Bendradarbiaudama su Higienos institutu, „Meteo LT“ rekomenduoja karščiausiu paros metu vengti tiesioginių saulės spindulių ir intensyvaus fizinio aktyvumo, reguliariai gerti vandenį, dėvėti lengvus, šviesius drabužius bei nepalikti vaikų ar augintinių uždarytuose automobiliuose net ir trumpam. Išsamias rekomendacijas, kaip apsaugoti sveikatą karščių metu, rasite Higienos instituto interneto svetainėje ČIA.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina karštomis dienomis nepamiršti saugaus elgesio prie vandens telkinių ir pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu. Daugiau rekomendacijų apie saugų poilsį prie vandens ir elgesį kaitros metu rasite civilinės saugos interneto svetainėje ČIA.

Gyventojai raginami sekti naujausią meteorologinę informaciją ir perspėjimus oficialiuose „Meteo LT“ informacijos kanaluose – interneto svetainėje www.meteo.lt, mobiliojoje programėlėje „Meteo LT“ ir oficialioje „Meteo LT“ „Facebook“ paskyroje.

Kviečiame žiūrėti birželio 26 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje vykusios spaudos konferencijos įrašą. Konferencijoje Meteo LT Prognozių ir perspėjimų skyriaus sinoptikė Elena Klyukina pristatė naujausią kaitros prognozę, o Higienos instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vadovė Gražvydė Norkienė aptarė pagrindines rekomendacijas, kaip apsaugoti sveikatą karštomis dienomis.

2026-06-26 | Mokslininkų vertinimas: Europą alinanti rekordinė kaitra be klimato kaitos būtų buvusi praktiškai neįmanoma

Paskelbta 2026-06-262026-06-26 paskelbė Gytis Valaika

Vakarų, Šiaurės ir Vidurio Europoje fiksuojama ekstremali birželio karščio banga yra tiesioginė žmonių sukeltos klimato kaitos pasekmė. Tarptautinės mokslininkų grupės „World Weather Attribution“ (WWA) atlikta skubi analizė rodo, kad prieš penkis dešimtmečius tokio intensyvumo reiškinys būtų buvęs praktiškai neįmanomas.

Faktinė oro temperatūra Europoje birželio 25 d. vakare (šaltinis: meteociel.fr)

Pavojingas karščio ir drėgmės derinys Europos miestuose

Mokslininkai išanalizavo 854 miestus 30-yje Europos šalių ir nustatė, kad net 45 proc. jų jau viršijo arba, prognozuojama, viršys visų laikų karščio streso rekordus. Grėsmė vertinama pagal drėgnojo termometro temperatūros (angl. Wet Bulb Globe Temperature, WBGT) rodiklį, kuris matuoja kombinuotą karščio bei drėgmės poveikį ir organizmo gebėjimą vėsintis prakaituojant.

Dabartinę anomaliją lėmė blokuojantis aukšto slėgio anticiklonas (vadinamasis „karščio kupolas“), sulaikantis įkaitusį orą virš Europos ir traukiantis šilto oro mases iš Sacharos. Atliekant analizę nustatyta, kad natūralūs klimato svyravimai, tokie kaip „El Niño“ (ENSO) fazė, įtakos šiam reiškiniui neturėjo.

Kas anksčiau buvo neįmanoma, šiandien tampa įprasta

Tyrimas atskleidė šiuos pagrindinius rodiklius:

Karščio stresas: 45 proc. iš 854 analizuotų Europos miestų 30-yje šalių jau viršijo arba, prognozuojama, viršys visų laikų drėgnojo termometro temperatūros (WBGT) rekordus. Šis rodiklis matuoja kombinuotą karščio ir drėgmės poveikį bei organizmo gebėjimą vėsintis prakaituojant.
Palyginimas su istoriniais duomenimis: Tiek dienų maksimumai, tiek naktinės temperatūros šiuo metų laiku vos prieš 50 metų (1976 m.) būtų buvusios praktiškai neįmanomos Šios karščio bangos metu fiksuojamos dienų ir naktų temperatūros 1976 m. klimate būtų buvusios 3,5 °C žemesnės.
Tikimybės pokyčiai: Lyginant su 2003 m. Europos karščio banga, didelės naktinės temperatūros šiandien yra apie 100 kartų, o dienų pikai – apie 10 kartų labiau tikėtini.

Poveikis infrastruktūrai ir ekspertų vertinimai

Precedento neturinčios meteorologinės sąlygos sukėlė reikšmingų trikdžių švietimo įstaigų, ligoninių, transporto ir darboviečių veikloje. Karščio bangos Europoje vertinamos kaip didžiausią mirtingumą sukeliantis gamtinis pavojus – pavyzdžiui, 2022 m. vasarą fiksuota per 60 000 su karščiu susijusių mirčių.

„Londono Imperatoriškojo koledžo“ tyrėjas dr. Theodore’as Keepingas pabrėžė, kad besitęsiančios iškastinio kuro emisijos yra tiesiogiai atsakingos už infrastruktūros trikdžius. JT Klimato kaitos vykdomasis sekretorius Simonas Stiellas akcentavo būtinybę spartinti perėjimą prie švarios energijos, kuri šiuo metu yra pigesnė už iškastinį kurą.

Raudonojo Kryžiaus klimato centro atstovė Carolina Pereira Marghidan atkreipė dėmesį į ryškėjantį atotrūkį tarp klimato kaitos spartos ir miestų bei pastatų prisitaikymo (adaptacijos) galimybių. Daugybė žmonių vis dar gyvena, dirba ir mokosi pastatuose bei aplinkoje, kuri tiesiog nebuvo pritaikyta tokioms temperatūroms, kokias patiriame dabar

Tuo tarpu „Londono Imperatoriškojo koledžo“ profesorė Friederike Otto paragino sprendimų priėmėjus nedelsiant imtis realių veiksmų, pažymėdama, kad mokslo bendruomenė jau pateikė visus reikalingus sprendimus, tačiau jie nėra įgyvendinami pakankamai greitai.

Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas.

Straipsnis parengtas pagal:
FINAL – WWA Scientific Report – European Heatwave
FINAL: WWA Press Release – Europe Heat

2026 m. birželio mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta 2026-06-232026-06-23 paskelbė Karlas Žužickas

Birželio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,7 °C (neigiama 1,2° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Laukuvoje (13,6 °C) bei Rietave ir Plungėje (13,8 °C), o šilčiausia – Ventėje (15,6 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (30,7 °C) užfiksuota birželio 20 d. Druskininkuose, o žemiausia (3,6 °C) – birželio 13 d. Skuode.

Birželio 20 d. Druskininkuose (30,7 °C) ir Ventėje (30,2 °C) oro temperatūrai perkopus 30 °C buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis¹.

1 pav. Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrojo birželio dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 44,6 mm (171 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Dotnuvoje (24,4 mm) bei Šiauliuose (24,8 mm), o daugiausiai – Rietave (84,6 mm).

Birželio 11–17 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus² atvejai. Gausiausiai palijo birželio 11 d. Utenoje, kur iškrito 33,3 mm/11 val.

Birželio 11 d. Rytų Lietuvoje buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra³, kurios metu iškrito pavojingas lietaus kiekis (15,5–33,3 mm), buvo fiksuota perkūnija, gūsingas vėjas (15–21 m/s) bei kruša. Tą pačią dieną Šalčininkų apylinkėse buvo užfiksuotas dar vienas stichinis meteorologinis reiškinys – labai stambi kruša⁴ (ledėkų skersmuo siekė iki 3 cm).

Nuo birželio 13 d. pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis⁵. Iš pradžių jis apėmė kelias Šalčininkų r. sav. seniūnijas, vėliau išplito į Varėnos r. sav., taip pat fiksuotas pavienėse Rokiškio, Zarasų r. sav. seniūnijose – šiose teritorijose ilgas lietingas laikotarpis fiksuotas ir dešimtadienio pabaigoje.

2 pav. Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 61,7 val. (70 % SKN): nuo 48,1 val. Biržuose iki 81,9 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–19 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 11–14 °C, aukščiausia kilo iki 25–31 °C, o Vilniuje net iki 33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 20–27 °C.

Kauno AMS antrąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos, vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 4,6 UVI, tai 0,7 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (5,3 UVI). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (5,7) buvo fiksuojama birželio 19 d., o mažiausia (1,8) – birželio 12 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno AMS antrąjį birželio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 5 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (352 DU⁶) ir siekė 369 DU. Aukščiausia BOK reikšmė (396 DU) fiksuota birželio 13 d., o mažiausia (329 DU) – birželio 20 d.

Pavojingas meteorologinis reiškinys „karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „labai stambi kruša“ – ledėkų skersmuo ≥20 mm. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

2026-06-22 | Kokia šiemet bus vasara? „APLINK’a“ tinklalaidėje apie orų prognozes ir klimato kaitą

Paskelbta 2026-06-222026-06-22 paskelbė Gytis Valaika

Aplinkos ministerijos tinklalaidėje „APLINK’a“ aptartas ilgalaikių orų prognozių patikimumas, pavojingų meteorologinių reiškinių numatymas ir Lietuvos pasirengimas su klimato kaita susijusioms rizikoms. Šiomis temomis Aplinkos ministerijos komunikacijos atstovė Aistė Semėnė kalbėjosi su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (Meteo LT) meteorologu Gyčiu Valaika ir Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės atstove, Vilniaus universiteto lektore Judita Liukaityte-Kukiene.

„Kokia bus ši vasara?“ – klausimas, į kurį meteorologai negali atsakyti

„Kai kažkas sako, kad vasara bus karšta ar žiema labai šalta ir snieginga, aš visada žiūriu su nepasitikėjimu, nes Lietuvoje ilgalaikės prognozės nėra tokio aukšto patikimumo, kokio norėtųsi“, – tinklalaidėje sakė G. Valaika.

Sezoninės prognozės parodo labiau tikėtiną bendrą orų tendenciją, tačiau negali patikimai numatyti konkrečių dienų temperatūros, kritulių ar audrų. Patikimiausios yra artimiausių kelių dienų prognozės, o vertinant ilgesnį laikotarpį neapibrėžtumas didėja.

Per pastarąjį dešimtmetį septynios vasaros Lietuvoje buvo šiltesnės arba gerokai šiltesnės už standartinę klimato normą, dvi vėsesnės, o viena jai artima. Šie duomenys rodo bendrą šiltesnių vasarų tendenciją, tačiau neleidžia tiksliai pasakyti, kokie orai vyraus konkretų sezoną.

Šiuolaikinės prognozės rengiamos remiantis meteorologiniais stebėjimais ir skaitmeniniais modeliais, tačiau anksčiau žmonės orų pokyčius bandydavo numatyti pagal gamtos ženklus. Vienas geriausiai žinomų pavyzdžių, tai žemai skraidančios kregždės, siejamos su artėjančiu lietumi.

„Deja, bet dėl vykstančios klimato kaitos kregždėmis jau nelabai galime pasikliauti“, – juokėsi J. Liukaitytė-Kukienė.

Pasikartojantys orai rodo, kokios yra klimato tendencijos

Kalbant apie klimato kaitą svarbu atskirti pavienius orų reiškinius nuo ilgalaikių pokyčių. Klimato tendencijos nustatomos vertinant ne trumpesnio kaip 30 metų laikotarpio meteorologinius duomenis, todėl viena šalta žiema ar vėsesnė vasara bendros krypties nepaneigia.

Vienas tokių pokyčių matomas vertinant kritulių pasiskirstymą. Per vasarą jų gali iškristi tiek, kiek įprasta, ar net daugiau, tačiau didžioji dalis gali tekti vos kelioms smarkioms liūtims, kurias skiria ilgi sausringi laikotarpiai. Toks pasiskirstymas apsunkina žemės ūkio darbų planavimą, lietaus vandens tvarkymą miestuose ir pasirengimą vietiniams potvyniams.

Didėjant pavojingų meteorologinių reiškinių rizikai, vis svarbesni tampa išankstiniai perspėjimai apie audras, smarkias liūtis, krušą ir kitus pavojus. Perspėjimas apie audrą dar nereiškia, kad ji pasieks visą nurodytą teritoriją. Tokie reiškiniai dažnai būna lokalūs, gali susilpnėti arba pakeisti judėjimo kryptį. Perspėjimai skelbiami iš anksto, kad gyventojai turėtų laiko pasirengti.

„Didelė tikimybė niekada nereiškia 100 procentų. Apskritai moksle nėra nei nulio, nei 100 procentų“, – sakė G. Valaika.

Prognozių informaciją greičiau apdoroti ir aiškiau pateikti gyventojams padeda naujos technologijos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos programėlėje „Meteo LT“ dirbtinis intelektas pagal skaitmeninių prognozių duomenis ir sinoptikų parengtus perspėjimus suformuoja trumpas artimiausio ryto, dienos ar vakaro orų apžvalgas. Šis sprendimas nepakeičia meteorologų vertinimo, tačiau paspartina gyventojams skirtos informacijos parengimą.

Perspėjimus tikslinti padeda ir gyventojų pateikiami duomenys. Platformoje „stebiu.meteo.lt“ galima pažymėti pastebėto meteorologinio reiškinio vietą ir įkelti nuotraukų ar vaizdo įrašų. Ši informacija meteorologams padeda patikrinti radarų duomenis, įvertinti reiškinio mastą ir tobulinti perspėjimus.

Tikslesnės prognozės ir perspėjimai yra tik viena pasirengimo pavojingiems reiškiniams dalis. Valstybės institucijos ir savivaldybės taip pat turi iš anksto vertinti klimato keliamas grėsmes ir numatyti konkrečias prisitaikymo priemones. Tai gali būti geresnis pavėsio ir geriamojo vandens prieinamumas per karščius, efektyvesnis lietaus vandens tvarkymas, užliejimo riziką mažinantis teritorijų planavimas ir infrastruktūros atsparumo stiprinimas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba numato stiprinti savivaldybėms teikiamą ekspertinę pagalbą vertinant klimato rizikas ir pasirenkant tinkamas prisitaikymo priemones. Gyventojams svarbu sekti oficialias prognozes ir perspėjimus bei laikytis pateikiamų saugumo rekomendacijų.

Visą tinklalaidės „APLINK’a“ įrašą rasite čia:

Parengė: Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyrius