2026 – Meteo LT

2026-09-10 | 2026 m. vasaros apžvalga (vaizdo įrašas)

Paskelbta 2026-09-102026-09-10 paskelbė Gytis Valaika

Šalta, lietinga, mažai saulėta – būtent taip šią vasarą apibūdino ne vienas Lietuvos gyventojas. Visgi ar šis įspūdis sutampa su tuo, ką rodo meteorologiniai duomenys? Vasara jau baigėsi, tad Meteo LT Klimato ir tyrimų skyrius suskaičiavo jos rezultatus.

Ši vasara tikrai turėjo kuo išsiskirti, o skaičiavimuose – ne viena įdomybė. Skirtingose Lietuvos vietose ji parodė vis kitokį savo veidą, o vienas rekordas (iki šios vasaros) išsilaikė net 86 metus.

Kokia buvo vasaros pradžia ir kaip ji klostėsi vėliau? Kur Lietuvoje buvo šilčiausia, o kur – vėsiau? Ar iš tiesų taip trūko Saulės spindulių ir ar gyventojų nuomonė apie vasarą sutampa su matavimų duomenimis? Atsakymus ir visą 2026 m. vasaros orų apžvalgą rasite naujame Meteo LT „YouTube“ vaizdo įraše su Klimato ir tyrimų skyriaus vyresniuoju specialistu Karlu Žužicku.

Kviečiame žiūrėti – vasara jau baigėsi, tad metas pažvelgti į skaičius ir įvertinti, kokia ji buvo iš tiesų. 😉

Taip pat su naujausia vasaros sezono apžvalga galite susipažinti čia.

2026-09-09 | Kviečiame mokymo įstaigas registruotis į edukacijas!

Paskelbta 2026-09-092026-09-09 paskelbė Gytis Valaika

Ieškote, kaip prasmingai ir įdomiai praleisti laiką už klasės ribų? 😉 Kviečiame mokinius atrasti orų ir klimato pasaulį – ten, kur kasdieniai orai slepia daugybę įdomių istorijų.

Kartu aiškinsimės, kas slypi už orų prognozių, ką iš tiesų veikia meteorologai ir hidrologai, kaip stebime aplinką ir kaip keičiasi mūsų klimatas.

Šiais mokslo metais siūlome:

edukacijas skirtingo amžiaus mokiniams;
ekskursijas į meteorologijos stotis net 5 skirtinguose Lietuvos miestuose;
2 nuotolines edukacijas, kurias galima organizuoti tiesiog savo klasėje.

Visa edukacinė veikla nemokama. Daugiau informacijos apie mūsų edukacijas bei registraciją į jas – Edukacinė veikla – Meteo LT

Ir tai – tik pradžia. Edukacinių temų įvairovę planuojame nuolat pildyti.

O galbūt turite idėją, kokios edukacijos trūksta? 🤔 Jei norėtumėte su mokiniais panagrinėti konkrečią temą, susijusią su bendrosiomis ugdymo programomis, parašykite mums. Galbūt kartu atrasime temą, kuri taps mūsų nauja edukacija.

👉 O jei kyla kitų klausimų galite su mumis susisiekti el. paštu edukacijos@meteo.lt arba tel. nr. +370 648 06 745

2026 m. vasaros apžvalga

Paskelbta 2026-09-072026-09-07 paskelbė Karlas Žužickas

Vasaros vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,5 °C (teigiama 0,2° anomalija). Vėsiausia šių metų vasarą buvo Laukuvoje (16,7 °C), o šilčiausia – Nidoje, Birštone, Druskininkuose bei Jonavoje (18,1 °C) (1 pav.). Ši vasara buvo 0,6 °C šiltesnė už 2025 m. vasarą ir savo oro temperatūra labiausiai priminė 2016 m. vasarą (17,5 °C). Liepa (17,5 °C) ir rugpjūtis (17,4 °C) buvo vėsesni už SKN¹ (-0,8° bei -0,2° anomalija atitinkamai), tačiau birželis pasitaikė labai šiltas (teigiama 1,8° anomalija), jis tapo devintu šilčiausiu birželiu nuo 1961 m. Šių metų birželio labai šiltus orus lėmė jo III dešimtadienį vyravusi kaitra, dėl kurios III dešimtadienio vidutinė temperatūra siekė net 21,5 °C (teigiama 5,1° anomalija) ir jis tapo antru šilčiausiu birželio III dešimtadieniu nuo 1961 m.

1 pav. Vasaros vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Meteorologinės vasaros (laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C) pradžia beveik visoje šalyje fiksuota birželio 6–7 d., o Klaipėdoje – birželio 24 d. Šiais metais meteorologinė vasara daugelyje šalies rajonų prasidėjo vidutiniškai 5 d. vėliau už SKN, tačiau Žemaičių aukštumoje esančiuose rajonuose – vidutiniškai 6 d. anksčiau už SKN. Meteorologinės vasaros pabaiga apžvalgos rengimo metu kol kas dar neįvyko.

Pusė vasaros dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (46 iš 92 d.), tiek pat pasitaikė ir vėsesnių dienų (2 pav.). Birželį dauguma dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą, net 21 iš 30 d., tačiau liepą ir rugpjūtį dauguma dienų buvo vėsesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (atitinkamai 18 d. ir 19 d. vėsesnės). Pati šilčiausia sezono diena (aukščiausia paros vidutinė oro temperatūra) buvo birželio 29 d. (25,7 °C). Dieną prieš, buvo užfiksuota ir šių metų vasaros aukščiausia maksimali paros oro temperatūra Druskininkuose, kuri siekė net 36,3 °C. Tai tapo aukščiausia užfiksuota oro temperatūra birželio mėnesį Lietuvos meteorologinių matavimų istorijoje. Vėsiausia sezono diena buvo birželio 15 d., kurios vidutinė oro temperatūra siekė 12,4 °C. Birželio 1 d. buvo užfiksuota mažiausia minimali paros oro temperatūra Molėtuose, kuri siekė vos 2,3 °C.

2 pav. 2026 m. vasaros (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius

Per 2026 m. vasarą vidutiniškai pasitaikė 4,9 karščio dienos², kas yra 0,7 karščio dienos daugiau už SKN (1 lentelė). Daugiausia tokių dienų (12 d.) pasitaikė Druskininkuose, o mažiausia (1 d.) – Šventojoje.

Per šią vasarą Lietuvoje buvo užfiksuotos vidutiniškai 26,5 vasariškos dienos³, kas atitinka SKN (1 lentelė). Daugiausia tokių dienų (39 d.) buvo užfiksuota Druskininkuose, o mažiausia (11 d.) – Šventojoje.

Vidutinis tropinių naktų⁴ skaičius Lietuvoje šią vasarą siekė 0,9, kas yra 0,1 tropinės nakties daugiau už SKN (1 lentelė). Daugiausia tokių naktų (5 naktys) pasitaikė Ventėje, o net 25 iš 54 meteorologijos stočių tropinių naktų nefiksavo.

1 lentelė. Vidutinis karščio dienų, vasariškų dienų bei tropinių naktų skaičius 2026 m. vasarą ir jų 1991-2020 m. vidurkis (SKN)

Laikotarpis	Karščio dienos	Vasariškos dienos	Tropinės naktys
2026 m. vasara	4,9	26,5	0,9
SKN	4,2	26,4	0,8

Per vasarą buvo išmatuoti 2 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, iš kurių birželio 28 d. rekordas tapo ir viso birželio mėnesio aukščiausios oro temperatūros rekordu (2 lentelė).

2 lentelė. Maksimalios paros oro temperatūros rekordai, registruoti 2026 m. vasarą

Naujo rekordo data	Maksimali paros oro temperatūra ir kur ji užfiksuota	Ankstesnio rekordo data	Ankstesnis rekordas
Birželio 28 d.	Druskininkai (36,3 °C)	2024 m. birželio 28 d.	Druskininkai (34,0 °C)
Birželio 29 d.	Birštonas (34,2 °C)	1940 m. birželio 29 d.	Varėna (34,0 °C)
Birželio mėnesio	Druskininkai (36,3 °C)	2019 m. birželio 12 d.	Kaišiadorys (35,7 °C)

Vasaros sezono vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 304,8 mm (133 % nuo SKN): nuo 219,5 mm Kybartuose iki 444,1 mm Skuode (3 pav.). Ši vasara buvo drėgniausia nuo 2011 m. (306,9 mm) ir tapo šešta drėgniausia vasara nuo 1961 m. Visi vasaros mėnesiai buvo drėgnesni už SKN (111–161 % nuo SKN), tačiau ypač daug kritulių iškrito liepą (135,6 mm), kuri tapo septinta drėgniausia liepa nuo 1961 m. (tačiau sausesnė, nei 2024 m. (140,5 mm) ir 2025 m. (141,4 mm) liepos mėnesiai).

3 pav. Vasaros kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vasaros sezono Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje vidutiniškai siekė 757,7 val. (93 % nuo SKN). Ilgiausiai Saulė spindėjo Nidoje (841,2 val.), o trumpiausiai – Utenoje (713,8 val.) (4 pav.). Birželis (281,5 val.) ir rugpjūtis (257,5 val.) Saulės spindėjimo trukme buvo artimi SKN (102 % ir 100 % nuo SKN atitinkamai), tačiau liepą vyravo debesuoti orai, kadangi jos Saulės spindėjimo trukmė siekė tik 218,7 val. (77 % nuo SKN).

4 pav. Vasaros Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vasaros metu, didžiausias meteorologijos stotyse registruotas vėjo greitis siekė 15,2–33,1 m/s. Stipriausias vėjas registruotas rugpjūčio 22 d. Ventėje – 33,1 m/, tačiau birželio 5 d. buvo užfiksuoti viesulai, kur vėjo greitis galėjo siekti iki 60 m/s.

2026 m. vasarą buvo registruota 18 stichinių bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai. Šią vasarą buvo registruoti net 7 labai smarkios audros atvejai, tai yra didžiausias atvejų skaičius nuo 2011 m., kai buvo pradėti registruoti jų atvejai.

3 lentelė. Stichiniai ir katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai registruoti 2026 m. vasarą

Reiškinys	Data
Stichiniai meteorologiniai reiškiniai
Šalna aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu⁵	Gegužės 29–birželio 1 d.
Labai smarki audra⁶	Birželio 5 d.
Labai smarki audra	Birželio 11 d.
Labai stambi kruša⁷	Birželio 11 d.
Ilgas lietingas laikotarpis⁸	Birželio 13–rugpjūčio 17 d.
Kaitra⁹	Birželio 27–liepos 1 d.
Labai smarki audra	Liepos 1 d.
Labai smarki audra	Liepos 20 d.
Labai smarkus lietus¹⁰	Liepos 20 d.
Labai stambi kruša	Liepos 31 d.
Labai smarki audra	Rugpjūčio 1–2 d.
Labai smarkus lietus	Rugpjūčio 1–2 d.
Lokali kaitra	Rugpjūčio 4–6 d.
Labai smarki audra	Rugpjūčio 6–7 d.
Labai smarki audra	Rugpjūčio 22 d.
Labai smarkus vėjas¹¹	Rugpjūčio 22 d.
Labai smarkus lietus	Rugpjūčio 22 d.
Ilgas lietingas laikotarpis	Rugpjūčio 22 d. – vis dar tęsiasi
Katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai
Labai smarkus vėjas (viesulas)¹²	Birželio 5 d.
Labai smarkus vėjas	Rugpjūčio 22 d.
Labai smarkus lietus¹³	Rugpjūčio 22 d.

SKN – „standartinė klimato norma“, 1991–2020 m. vidurkis. ↩︎
Karščio diena – diena, kai paros maksimali oro temperatūra ≥ 30 °C. ↩︎
Vasariška diena – diena, kai paros maksimali oro temperatūra ≥ 25 °C. ↩︎
Tropinė naktis – naktis, kai minimali paros oro temperatūra ≥ 20 °C. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „šalna aktyviosios vegetacijos laikotarpiu“ – kai oro ar dirvos paviršiaus temperatūra nukrenta <0 °C, įvykus oro temperatūros perėjimui per 10 °C. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „labai stambi kruša“ – ledėkų skersmuo ≥20 mm. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „Kaitra“ – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ – kai maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje visose savivaldybėse (išskyrus Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono savivaldybes) ≥24–<33 m/s. Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono savivaldybėse ≥28–<33 m/s. ↩︎
Katastrofinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ – kai maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje ≥33 m/s. ↩︎
Katastrofinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta >80 mm kritulių. ↩︎

2026 m. rugpjūčio mėn. apžvalga

Paskelbta 2026-09-04 paskelbė Karlas Žužickas

Rugpjūčio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,4 °C (neigiama 0,2° anomalija). Vėsiausia šių metų rugpjūtį buvo Laukuvoje, Plungėje bei Rietave (16,5 °C), o šilčiausia – Nidoje (18,6 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra (34,3 °C) registruota rugpjūčio 6 d. Druskininkuose, o žemiausia (5,1 °C) mėnesio 28 d. Varėnoje.

Rugpjūčio 5 d. didžiojoje dalyje Lietuvos bei rugpjūčio 6 d. daugiausia šalies pietuose oro temperatūrai pasiekus 30 °C buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis¹.

Dalyje Pietų Lietuvos (Druskininkuose bei Šumske) rugpjūčio 4–6 dienomis buvo registruotas stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra².

1 pav. Rugpjūčio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Rugpjūčio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 93,8 mm (122 % nuo SKN): nuo 37,4 mm Kybartuose iki 184,9 mm Mažeikiuose (2 pav.).

Rugpjūčio 1–2, 6–7, 17–20, 22, 24 bei 30 dienomis Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus³ atvejai. Iš smarkaus lietaus atvejų, gausiausiai palijo rugpjūčio 22 d. Tauragėje, kur iškrito 49,7 mm/12 val.

Rugpjūčio 2 d. dalyje šiaurės vakarų ir Pietų Lietuvos bei rugpjūčio 22 d. daug kur Vakarų Lietuvoje buvo užregistruotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus⁴. Iš stichinio labai smarkaus lietaus atvejų, daugiausia kritulių iškrito Kapėnuose (Mažeikių r. sav.), kur per 12 val. iškrito 76,6 mm kritulių.

Rugpjūčio 22 d. dalyje Vakarų Lietuvos buvo užregistruotas katastrofinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus⁵. Iš katastrofinio labai smarkaus lietaus atvejų, daugiausia kritulių iškrito Baltrimuose (Skuodo r. sav.), kur per 12 val. iškrito 90,8 mm kritulių.

Rugpjūčio 1–2 d. Pietryčių Lietuvoje, rugpjūčio 6 d. Pietų Lietuvoje bei rugpjūčio 22 d. daugelyje Lietuvos rajonų buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra⁶.

Rugpjūčio mėnesį buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis⁷. Mėnesio pradžioje šis stichinis meteorologinis reiškinys buvo apėmęs kai kurias Alytaus, Kelmės, Kretingos, Pagėgių, Plungės, Prienų, Rietavo, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Varėnos r. sav. seniūnijas, bet iki rugpjūčio 17 d. baigėsi visoje Lietuvoje. Tačiau, itin lietingi rugpjūčio 22 d. orai nulėmė, jog ilgas lietingas laikotarpis vėl pradėtas fiksuoti kai kuriose Joniškio, Kelmės, Rietavo, Šiaulių, Telšių r. savivaldybių seniūnijose. Paskutinėmis mėnesio dienomis, dėl besitęsiančių kritulių, šis reiškinys pradėtas fiksuoti ir kai kuriuose Alytaus, Pagėgių bei Prienų r. savivaldybių seniūnijose.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Rugpjūtį Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje atitiko daugiametį vidurkį (100 % nuo SKN) ir vidutiniškai siekė 257,5 val. Ilgiausiai Saulė spindėjo Nidoje (288,7 val.), o trumpiausiai – Utenoje (227,9 val.) (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė rugpjūčio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 16–33,1 m/s. Stipriausias vėjas registruotas rugpjūčio 22 d. Ventėje – 33,1 m/s.

Rugpjūčio 22 d. dalyje Lietuvos buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus vėjas⁸. Iš stichinio labai smarkaus vėjo atvejų, didžiausias užfiksuotas vėjo greitis buvo Nidoje (32,9 m/s).

Rugpjūčio 22 d. Ventėje, kur vėjo greitis pasiekė 33,1 m/s, buvo užfiksuotas katastrofinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus vėjas⁹.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–23 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje daug kur kilo iki 27–35 °C, žemiausia krito iki 11–14 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 24–30 °C.

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) rugpjūčio mėnesio vidurkis (322 DU¹⁰) išmatuotas Kauno AMS (neįtraukiant 13 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 1 % didesnis ir atitiko daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (320 DU). Aukščiausia rugpjūčio mėnesio BOK reikšmė fiksuota mėnesio 11 d. (350 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios rugpjūčio mėnesio reikšmės (331 DU) sudarė 6 %. Mažiausia reikšmė (294 DU) registruota rugpjūčio 29 d., kur šios dienos nuokrypis nuo daugiametės vidutinės minimalios rugpjūčio mėnesio reikšmės (311 DU) sudarė -6 %.

Rugpjūčio mėnesį Kauno AMS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio UVI vidurkis (3,6) buvo 0,6 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,2). Rugpjūtį aukščiausia UVI reikšmė (4,7) buvo fiksuota mėnesio 2 d., o mažiausia (2,1) buvo registruota rugpjūčio 16 d. (kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI siekė net -2,3).

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS rugpjūčio mėnesį

Vidutinis rugpjūčio mėnesio vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo nuo 2 iki 83 cm aukščiau vidutinio daugiamečio rugpjūčio mėnesio vandens lygio. Vidurio Lietuvoje, rytinėje ir pietvakarinėje dalyje, vietomis, jis buvo 1 – 58 cm žemiau vidurkio (5 pav.).

Gausiai palijus, rugpjūčio 22–27 dienomis, šalyje stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Vakarinėje dalyje pasiekti ir nauji rugpjūčio mėnesio vandens lygio maksimumai (24-25 d.): Ventoje ties Leckava – 348 cm (buvęs 204 cm), Aunuvoje ties Aunuvėnais – 304 cm (buvęs 287 cm), Akmenoje–Danėje ties Klaipėda – 175 cm (buvęs 153 cm), Šyšoje ties Šilute – 270 cm (buvęs 257 cm) Minijoje ties Priekule – 465 cm (buvęs 421 cm), Leitėje ties Kūlynais – 261 cm (buvęs 226 cm). Leitėje ties Kūlynais buvo pasiekta ir stichinio vandens lygio reikšmė (rugpjūčio 23–27 d.).

Nepaisant lokalių liūčių, rugpjūtį vietomis ir toliau stebėta hidrologinė sausra. Kai kuriose upėse buvo pasiektos ir gamtosauginio debito reikšmės: Nemune ties Druskininkais (nuo rugpjūčio 6 d.), Nemune ties Nemajūnais (12-19 d.), Nemune ties Smalininkais (20 d.), Mūšoje ties Ustukiais (14 d.), Šušvėje ties Šiaulėnais (14 d.). Paskutinę mėnesio dieną hidrologinė sausra tebebuvo stebima Nemune ties Druskininkų vandens matavimo stotimi (VMS). Ties 7 VMS situacija išliko artima hidrologinei sausrai.

Vidutinis rugpjūčio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 19 cm aukščiau daugiamečio vidurkio. Aukštesnis jis buvo Kauno mariose ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 14 cm ir 15 cm. Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 12–20, ežeruose 16–20, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje –18–19 laipsnių šilumos.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugpjūčio mėnesį

6 pav. Rugpjūčio mėnesio upių būklė

Pavojingas meteorologinis reiškinys „karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „Kaitra“ – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau. ↩︎
Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių. ↩︎
Katastrofinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta >80 mm kritulių. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ – kai maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje visose savivaldybėse (išskyrus Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono savivaldybes) ≥24–<33 m/s. Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono savivaldybėse ≥28–<33 m/s. ↩︎
Katastrofinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ – kai maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje ≥33 m/s. ↩︎
DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

2026 m. rugpjūčio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta 2026-09-03 paskelbė Karlas Žužickas

Rugpjūčio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,2 °C (neigiama 0,1° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Šalčininkuose (15,5 °C), o šilčiausia – Nidoje (17,7 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (27,9 °C) užfiksuota rugpjūčio 31 d. Druskininkuose, o žemiausia (5,1 °C) – dešimtadienio 28 d. Varėnoje.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiojo rugpjūčio dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 45,4 mm (162 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Anykščiuose (11,7 mm), o daugiausia – Mažeikiuose (116,8 mm).

Rugpjūčio 22, 24 bei 30 dienomis Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus¹ atvejai. Iš smarkaus lietaus atvejų, gausiausiai palijo rugpjūčio 22 d. Tauragėje, kur iškrito 49,7 mm/12 val.

Rugpjūčio 22 d. daug kur Vakarų Lietuvoje buvo užregistruotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus² lietus. Iš stichinio labai smarkaus lietaus atvejų, daugiausia kritulių iškrito Kapėnuose (Mažeikių r. sav.), kur per 12 val. iškrito 76,6 mm kritulių.

Rugpjūčio 22 d. dalyje Vakarų Lietuvos buvo užregistruotas katastrofinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus³. Iš katastrofinio labai smarkaus lietaus atvejų, daugiausia kritulių iškrito Baltrimuose (Skuodo r. sav.), kur per 12 val. iškrito 90,8 mm kritulių.

Rugpjūčio 22 d. daugelyje Lietuvos rajonų buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra⁴.

Nuo rugpjūčio 22 d. pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis⁵. Stichinis reiškinys vėl pradėtas fiksuoti kai kuriose Joniškio, Kelmės, Rietavo, Šiaulių, Telšių r. savivaldybių seniūnijose, o paskutinėmis mėnesio dienomis – ir kai kuriose Alytaus, Pagėgių bei Prienų r. savivaldybių seniūnijose.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 83,1 val. (100 % SKN): nuo 74,9 val. Utenoje iki 90,8 val. Nidoje (3 pav.).

Rugpjūčio 22 d. dalyje Lietuvos buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus vėjas⁶. Iš stichinio labai smarkaus vėjo atvejų, didžiausias užfiksuotas vėjo greitis buvo Nidoje (32,9 m/s).

Rugpjūčio 22 d. Ventėje, kur vėjo greitis pasiekė 33,1 m/s, buvo užfiksuotas katastrofinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus vėjas⁷.

3 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–21 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 22–27 °C, Klaipėdoje iki 32 °C, žemiausia krito iki 11–14 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 19–24 °C, Klaipėdoje iki 26 °C, Šilutėje iki 29 °C.

Kauno AMS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 3,2 UVI, tai 0,5 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (3,7 UVI). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (3,5) buvo fiksuojama rugpjūčio 24 ir 31 dienomis, mažiausia (2,9) – rugpjūčio 22 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (318 DU⁸) Kauno AMS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 1 % didesnis ir atitiko daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (315 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (336 DU) buvo fiksuota rugpjūčio 24 d., o mažiausia buvo fiksuota rugpjūčio 29 d. (294 DU).

Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių. ↩︎
Katastrofinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta >80 mm kritulių. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 –spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ – kai maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje visose savivaldybėse (išskyrus Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono savivaldybes) ≥24–<33 m/s. Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono savivaldybėse ≥28–<33 m/s. ↩︎
Katastrofinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ – kai maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje ≥33 m/s. ↩︎
DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

2026-09-02 | Apie 2026 m. rugpjūčio 22 d. audros išskirtinumus

Paskelbta 2026-09-022026-09-02 paskelbė Gytis Valaika

2026 m. rugpjūčio 22 d. audra pasižymėjo itin stipriais vėjais, gausiais krituliais, perkūnijomis bei labai plačia aprėptimi: reikšmingi padariniai fiksuoti ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. Lietuvoje ypač nukentėjo elektros tinklai: remiantis ESO duomenimis elektros tiekimas buvo sutrikdytas daugiau nei 268 tūkstančių vartotojų. Šio vasarinės audros poveikį sustiprino ir tai, kad medžiai buvo su lapais, o stiprus vėjas buvo senokai (medžiai silpni).

Meteo LT specialistai trumpai paanalizavo kuo ši audra buvo ypatinga bei išskirtinė.

Audrą lėmė iš pietų atslinkęs ciklonas (plačiau apie sinoptinę situacija skaitykite stichinių reiškinių apžvalgoje).

Ši audra išsiskyrė stipriais vėjais: visose Lietuvoje vėjo greitį 10 m aukštyje matuojančiose meteorologijos stotyse buvo registruotas pavojingas (19 stočių), stichinis (9 stotys) ar katastrofinis (1 stotis) vėjo greitis (1 pav.). Reikia pažymėti, kad beveik visur vėjo greitis gūsiuose viršijo 20 m/s, o Ventėje net pasiekė uraganinio vėjo greitį – viršijo 33 m/s.

1 pav. Didžiausias vėjo greitis (m/s) registruotas 2026 m. rugpjūčio 22 d.

Paprastai šiltuoju metų laikotarpiu daugiausia žalos padaro škvaliniai vėjai, nulemti konvekcijos. Tokie vėjai paprastai apima nedidelę Lietuvos teritorijos. Tuo tarpu rugpjūčio 22 d. audra buvo nulemta gilaus pietinio ciklono ir gradientinių vėjų, o tokio tipo vėjai kur kas labiau būdingi šaltajam metų laikotarpiui.

Šios audros metu penkiose meteorologijos stotyse pasiekti nauji vasaros vėjo greičio rekordai: Dotnuva 22,8 m/s, Lazdijai 24,3 m/s (stichinis), Rokiškis 25,2 m/s (stichinis), Ventė 33,1 m/s (katastrofinis) ir Vėžaičiai 22,7 m/s.

Pagal turimus nuo 1970 m. vėjo duomenis 2026 m. rugpjūčio 22 d. audra buvo vienintelė audra vasarą, kai pavojingas ir stipresnis vėjas registruotas visose vėjo parametrus matuojančiose meteorologijos stotyse.

Iki šiol didžiojoje šalies dalyje vasarą fiksuoti stiprūs vėjai:

1994-06-23 pavojingas vėjas registruotas 17 iš tuo metu vėjus matavusių 18 meteorologijos stočių, maksimalus vėjo greitis 22 m/s registruotas Klaipėdoje;
2024-07-28/29 stiprūs vėjai fiksuoti 25 iš 26 meteorologijos stočių, Panevėžyje registruotas stichinis vėjo greitis (26 m/s).
2025-06-29 pavojingas vėjas registruotas 24 iš 26 meteorologijos stočių, maksimalus vėjo greitis 20 m/s Ventėje.

Ši audra taip pat pasižymėjo ir dideliu kritulių kiekiu: Tarnybos tinklo 11-oje meteorologijos stočių ir 3-ose vandens matavimo stotyse buvo registruoti stichiniai lietūs (50,0–79,9 mm kritulių per 12 val. ar trumpesnį laiką), Šilutėje registruotas katastrofinis lietus (82,5 mm/12 val.), dar 15-oje stočių – pavojingas lietus (15,0–49,9 mm/12 val.). Gausiausi krituliai buvo registruoti vakarinėje Lietuvos dalyje.

2 pav. Vietos kur buvo pasiektas pavojingas, stichinis ir katastrofinis lietaus intensyvumas, 2026 m. rugpjūčio 22 d.

Lietų ir stiprius vėjus lydėjo perkūnija, daugiausiai vakarinėje šalies dalyje.

Panaši audra buvo ir 2024 m. liepą, tačiau tuomet nors pavojingų ir stichinių kritulių buvo daugiau, maksimalus vėjo gūsiai buvo mažesni.

Parengė: Meteo LT Klimato ir tyrimų skyrius

2026-09-01 | Kviečiame balsuoti už Lietuvos atstovus WMO 2027 m. kalendoriaus konkurse

Paskelbta 2026-09-012026-09-01 paskelbė Gytis Valaika

Džiugi žinia. Buvo paskelbti WMO (Pasaulinės meteorologijos organizacijos) 2027 m. kalendoriaus finalistai. Atrinkta net 50 nuotraukų iš viso pasaulio. Iš atrinktųjų kadrų dar šį rudenį bus paskelbti galutiniai 13-a laimėtojų.

2024 m. viena nuotrauka iš Lietuvos pateko tarp finalistų, 2025 m. – net šešios (iš 75-ių), o šiemet – trys kadrai (iš 50-ies) buvo užfiksuoti būtent Lietuvoje.

Labai džiaugiamės, kad mūsų šalies gyventojai aktyviai įsitraukė į fotokonkursą. Dabar belieka visiems pasistengti dėl savo šalies atstovų. Jei naudojatės socialiniu tinklu „Facebook“, tuomet atsidarykite Lietuvos atstovų fotografijas ir uždėkite patiktuką.

BALSUOTI GALIMA TIK IKI RUGSĖJO 7 DIENOS!

WMO vertinimo komisija (fotografai, meteorologai, mokslininkai ir komunikacijos ekspertai) priims galutinį sprendimą dėl 13 nugalėtojų, remdamasi jūsų balsais, techninėmis ir meninėmis savybėmis bei geografine pusiausvyra (kad nuotraukos būtų iš įvairių kampelių).

Visų 50 nuotraukų albumą rasite čia.

2026-09-01 | Ar klimato kaita yra atsakinga už visas ekstremalias orų sąlygas?

Paskelbta 2026-09-012026-09-01 paskelbė Gytis Valaika

Tikėtina, kad 2026-ieji netaps pačiais karšiausias metais nuo instrumentinių matavimo pradžios: pirmieji šeši 2026 m. mėnesiai – trečia šilčiausia metų pusė per visą stebėjimų istoriją – maždaug 1,4 °C aukščiau ikipramoninio laikotarpio lygio, nusileidžianti tik 2024 ir 2025 m. (Hausfather 2026). Tačiau ir be to, šią vasarą Vakarų Europą alinęs karštis, sausros ir miškų gaisrai tikrai įsiminė nė vienam iš mūsų: 2026 metų vasara keliose Europos dalyse sumušė istorinius karščio rekordus, o birželis buvo karščiausias Vakarų Europoje ir, tikėtina, turėjome karščiausią vasarą Didžiosios Britanijos istorijoje (EU Space Policy 2026; Hausfather 2026; Red Cross Climate Centre 2026).

Mokslininkai pabrėžia, kad toks ekstremalių reiškinių suintensyvėjimais yra neatsiejamas nuo globalios klimato kaitos procesų (Valiukas 2026). Specializuotas klimato kaitos leidinys „Carbon Brief“ sudarė visų (kiek jiems žinoma), iki šiol paskelbtų ekstremalių oro sąlygų tyrimų žemėlapį. Pirmą kartą pristatytas 2017 m., žemėlapis apima ekstremalius reiškinius nuo 2003 m. iki yra nuolat pildomas (McSweeney ir Tandon 2024). Remiantis naujausia, 2026 m. žemėlapio versija, „Carbon Brief“ pateikia esamos situacijos apibendrinimą (McSweeney ir kt. 2026):

Nustatyta, kad 71 % iš 504 žemėlapyje įtrauktų ekstremalių oro sąlygų įvykių ir tendencijų išaugo arba tapo sudėtingesnėmis dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos;
9 % įvykių ar tendencijų pasidarė mažiau tikėtinos arba mažiau sudėtingos dėl klimato kaitos, o tai reiškia, kad 80 % visų įvykių sietina su tam tikra žmogaus įtaką. Likę 20 % įvykių ir tendencijų nesiejami su žmogaus poveikiu arba jis buvo neapsprendžiantis;
Iš 152 mokslininkų įvertintų ekstremalių karščių atvejų 93 % nustatyta, kad klimato kaita padidino įvykio ar tendencijų tikimybę arba jie tapo sudėtingesni;
Iš 126 tirtų kritulių ar potvynių atvejų 56 % nustatyta, kad žmogaus veikla padidino įvykio tikimybę arba jo sudėtingumą. Iš tirtų 81 sausros atvejų tokių atvejų yra 68 %.

Kaip klimato kaita paveikė ekstremalius orų reiškinius (McSweeney ir Tandon 2026): raudona – sudėtingesnis arba labiau tikėtinas (reiškinių skaičius 743); oranžinė – neturėjo jokios įtakos (81); mėlyna – mažiau sudėtingas ar tikėtinas (76); pilka – neapsprendžianti įtaka (67).

Parengė: Meteo LT Klimato ir tyrimų skyriaus patarėjas dr. Justas Kažys

2026-08-31 | Festivalyje „BŪTENT!“ – Meteo LT diskusija apie pavojingus orų reiškinius

Paskelbta 2026-08-312026-08-31 paskelbė Gytis Valaika

Šeštadienį (rugpjūčio 29 d.) Bernardinų sode Vilniuje vykusiame diskusijų festivalyje „BŪTENT!“ įvyko Meteo LT diskusija „Dėmesio! Pavojingi orų reiškiniai: reaguoti ar ignoruoti?“

Diskusijos metu į perspėjimus apie pavojingus hidrometeorologinius reiškinius pažvelgta ne tik meteorologų, bet ir informacijos naudotojų – gyventojų akimis. Kalbėta apie tai, kas lemia žmonių reakciją į perspėjimus, kuo pasitikime priimdami sprendimus ir kaip rasti pusiausvyrą tarp savalaikio informavimo bei perspėjimų pertekliaus.

Taip pat diskutuota apie valstybės institucijų ir pačių gyventojų atsakomybę rengiantis pavojingiems orų reiškiniams bei apie tai, kokia informacija žmonėms iš tiesų padeda tinkamai įvertinti galimą riziką.

Diskusijoje dalyvavo buvusi Tarnybos klimatologė dr. Audronė Galvonaitė, Klimato ir tyrimų vyriausioji specialistė Izolda Marcinonienė, klimatologas Silvestras Dikčius ir Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas bei meteorologas Gytis Valaika. Pokalbį moderavo klimatologas doc. dr. Justas Kažys.

2026-08-25 | „Copernicus“: globali jūros paviršiaus temperatūra viršijo 2024 m. rekordą

Paskelbta 2026-08-252026-08-25 paskelbė Gytis Valaika

Europos Sąjungos Žemės stebėjimo programos „Copernicus“ Klimato kaitos tarnyba (C3S) paskelbė, kad pasaulinio nepoliarinio vandenyno (nuo 60° p. pl. iki 60° š. pl.) vidutinė jūros paviršiaus temperatūra pasiekė naują aukščiausią reikšmę per visą stebėjimų laikotarpį. Rugpjūčio 22 d. vidutinė pasaulio vandenyno paviršiaus temperatūra siekė 21,10 °C, taip viršydama ankstesnį rekordą – 21,09 °C, užfiksuotą 2024 m. kovą. Šis rekordas yra ypač reikšmingas dėl jo užfiksavimo laiko. Įprastai pasaulinė jūros paviršiaus temperatūra aukščiausias reikšmes pasiekia kovo ir balandžio mėnesiais, todėl naujas rekordas rugpjūtį rodo išskirtinai didelį vandenyno šilumos kiekį.

Prie ilgalaikio vandenyno šiltėjimo, kurį lemia žmogaus veiklos sukelta klimato kaita, šiuo metu papildomai prisideda El Niño reiškinys, stiprėjantis tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Todėl naujas rekordas turi būti vertinamas kaip ilgalaikio vandenyno šiltėjimo ir natūralaus klimato svyravimo sąveikos rezultatas.

Kylanti vandenyno temperatūra turi reikšmingų pasekmių tiek jūrų ekosistemoms, tiek žmonių veiklai. Šiltesnis vandenynas didina jūrinių karščio bangų tikimybę ir intensyvumą, o tai gali pažeisti jautrias ekosistemas, pavyzdžiui, koralinius rifus ir jūrų žolių sąžalynus. Vandenyno šiltėjimas prisideda ir prie jūros lygio kilimo. Tai didina riziką pakrančių teritorijoms ir žemoms saloms. Taip pat, šiltesnis vandenynas gali perduoti atmosferai daugiau šilumos ir drėgmės, todėl tam tikromis sąlygomis gali didėti kritulių kiekis ir intensyvumas.

Naujas rekordas rodo, kad vandenynas ir toliau patiria didelį šiluminį stresą. Nors El Niño šiuo metu daro įtaką temperatūros kilimui, pagrindinis ilgalaikis veiksnys išlieka žmogaus sukeliama klimato kaita. Todėl rekordinių jūros paviršiaus temperatūrų stebėjimas yra svarbus vertinant klimato sistemos pokyčius, jūrų ekosistemoms kylančias grėsmes ir būsimą poveikį pakrančių teritorijoms.

Plačiau apie tai skaitykite (anglų k.) čia.

Parengė: Meteo LT Klimato ir tyrimų skyrius