2024 m. birželio mėnesio pirmasis dešimtadienis

Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,5 °C (teigiama 1,0° anomalija). Vėsiausia buvo Žemaičių aukštumos vakarinėje dalyje, 15,5–16,0 °C (teigiama 0,8–1,0° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 16,0–16,5 °C temperatūra (teigiama 0,4–1,0° anomalija), pietvakariniuose, dalyje Vidurio Lietuvos rajonų, šiaurės rytiniame pakraštyje ir Šiaulių apylinkėse 16,5–17,0 °C (teigiama 0,–1,2° anomalija), o 4-iose stotyse vidutinė dešimtadienio temperatūrą buvo aukštesnė nei 17,0 °: Birštone (17,2 °C), Druskininkuose(17,3 °C), Nidoje (17,6 °C), ir Ventėje (18,0 °C) (teigiama 2,1° anomalija) (1 pav.). Žemiausia paros oro temperatūra 4,0 °C registruota 7 d. Molėtuose, aukščiausia 28,7 °C 2 d. Druskininkuose.

1 pav. Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Pirmąjį birželio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 21,7 mm (1,4 SKN). Daugiausiai kritulių iškrito Kretingos–Skuodo ruože, 40–60 mm (3,8–5,2 SKN), kitur Šiaurės Vakarų Lietuvoje, pietiniuose ir pietrytiniuose rajonuose bei Biržų ir Jonavos r. sav. 20–40 mm (1,3–2,9 SKN), kitur 5–20 mm (0,7–1,8 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių iškrito Kretingoje, 57,4 mm – daugiau nei 5 kartus viršijo dešimtadienio ir 4 % viso mėnesio SKN. Mažiausiai kritulių teko Šakiams (6,3 mm) ir Kazlų Rūdai (6,8 mm).

2 pav. Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis

Birželio pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 91,3 val. (0,9 SKN): nuo 69,6 val. Vilniuje iki 112,8 val. Nidoje. (3 pav.).

3 pav. Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Sausringas laikotarpis, kaip pavojingas1 meteorologinis reiškinys, kai kuriose Lazdijų r. sav. seniūnijose ir vienoje Alytaus r. sav. seniūnijoje, pradėta fiksuoti birželio 4 d. Paskutinę dešimtadienio dieną sausra, kaip pavojingas reiškinys buvo fiksuojama Alytaus, Lazdijų, Jurbarko ir Šakių r. sav. seniūnijose.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–23 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 27–32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–27 °C.

Kauno MS pirmąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių vidutinis nuokrypis buvo 0,8 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,3). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (5,2) buvo fiksuojama 4 d., mažiausia – (4,0) 10 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,6.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (379 DU2) Kauno MS pirmąjį birželio mėnesio dešimtadienį (išskyrus 8 d. dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 8 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (352 DU). Visų dešimtadienio dienų BOK reikšmės viršijo šio dešimtadienio vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė (398 DU) fiksuota 7 d., o mažiausia 6 d. (363 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 13 % ir 3 %.


1 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI<3,5

2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas

2024 m. gegužės mėn. apžvalga

Gegužės mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,4 °C (teigiama 2,9° anomalija). Tai antra pagal šiltumą gegužė (kartu su 2013 m.) nuo 1961 m. Šilčiausia buvo 2018 m. gegužė (16,4 °C). Šių metų pavasaris buvo pats šilčiausias nuo 1961 m. (vidutinė oro temperatūra 9,4 °C), iki šiol buvo 2014 m. pavasaris (8,6 °C).

Vėsiausia buvo Rytų Lietuvoje, šiaurės vakariniame pakraštyje ir Žemaičių aukštumos rytiniame šlaite, 14–15 °C (teigiama 2,1–2,5° anomalija), šilčiausia – Mažojoje Lietuvoje (be Klaipėdos ir dalies jos apylinkių) ir Jurbarke 16–17 °C (teigiama 4,1–4,3° anomalija), kitur – 16–17 °C (teigiama 2,1–3,6° anomalija (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6–30,6  °C, žemiausia buvo nukritus iki -3,2…1,4 °C, Nidoje 4,2 °C, Ventėje 3,4 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 30 d. Jonavoje 30,6 °C, žemiausia 12 d. Varėnoje -3,2 °C.

1 pav. Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra

Gegužės mėnesį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 34,9 mm (2/3 SKN), tačiau pasiskirstymas buvo labai netolygus. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 35 mm, buvo 10–35 mm (0,2–0,7 SKN), vietomis Aukštaitijoje, dalyje Vakarų ir Pietų Lietuvos 35–70 mm (0,6–1,4 SKN), Skuodo ir Tauragės apylinkėse 70–80 mm (1,3–1,9 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Skuode (77,9 mm) ir Tauragėje (71,6 mm), mažiausiai – Lazdijuose (11,4 mm). Gegužės 6, 19–20, 25, 29 ir 31 dienomis vietomis registruoti pavojingi lietūs1, stipriausia liūtis registruota 25 d. Skuode, kai per – per 1 val. 10 min. iškrito 45,5 mm.

2 pav. Gegužės mėnesio kritulių kiekis

Gegužės mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 335 val. (1,2 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje, 366,3 val., trumpiausiai – Varėnoje, 314,2 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gegužės mėnesį

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,2–18,7 m/s, Tauragėje 20,3 m/s, Raseiniuose 21,6 m/s.

Gegužės mėnesio pirmą ir antrą dešimtadienį vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos. Pirmą dešimtadienį temperatūra ore krito iki -2 °C, arčiau dirvos paviršiaus – kai kur iki -6 °C, o antrąjį dešimtadienį, gegužės 12 d. ryto valandomis šalnos fiksuotos didžiojoje šalies dalyje. Šią dieną, žemiausios temperatūros fiksuotos Varėnos rajone – temperatūra ore krito iki -3,2 °C, arčiau dirvos paviršiaus iki -7,8 °C.

Meteorologinės vasaros, arba laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C, pradžia visoje Lietuvoje fiksuota gegužės 20 d. Šiais metais meteorologinė vasara prasidėjo vidutiniškai 11 dienų ankščiau, o Klaipėdos rajone – daugiau nei trimis savaitėmis ankščiau nei SKN.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–20 °C, žemiausia šiame gylyje 4–9 °C, aukščiausia 26–33 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje išliko laikėsi apie 7–11 °C, aukščiausia šiame gylyje siekė 22–28 °C.

Gegužės mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (3,7) buvo (0,5) žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,2). Gegužę aukščiausia UVI reikšmė (4,8) buvo fiksuota 29 d., o mažiausia (1,1) 9 d. (nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI vidurkio -2,8).

4 pav. UVI kaita Kauno MS gegužės mėnesį

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) gegužės mėnesio vidurkis (392 DU2) išmatuotas Kauno MS (neįtraukiant 5 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) vidutiniškai 6 % viršijo daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (368 DU). Šio mėnesio 1–4 d. vyravo neigiamų nuokrypių tendencija nuo daugiamečio vidurkio, o likusiomis – teigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė išmatuota 25 d. (417 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios gegužės mėnesio reikšmės (379 DU) fiksuotas 10 % didesnis, tačiau absoliučios gegužės mėnesio maksimalios reikšmės (492 DU, kuri išmatuota 2021-05-08) neviršijo 15 %. Taip pat 25 d. išmatuota BOK reikšmė pagerino buvusį šios paros maksimumo rekordą, antroje vietoje atitinkamai palikusi 403 DU, fiksuotą 2010-05-25. Mažiausios reikšmės registruotos 1 d. (350 DU) ir 2 d. (351 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės vidutinės minimalios gegužės mėnesio reikšmės (360 DU) sudarė -3 %, tačiau absoliutų gegužės mėnesio minimumą (302 DU, išmatuotą 2017-05-28 d.) viršijo 16 %.

5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS gegužės mėnesį

Gegužės mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo iki 38 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis 4–55 cm aukštesnis už jį. Aukščiausi vandens lygiai upėse stebėti mėnesio pradžioje, vėliau prasidėjo vandens lygio kritimas. Kai kurių upių vandeningumas žymiai sumažėjo.

Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 20 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 17 ir 24 cm.

Vandens telkiniai visą mėnesį pamažu šilo. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 16,7–22,4°C, ežeruose 19,8–22,9°C, Baltijos jūroje 9,0–13,4°C, Kuršių mariose 20,0–21,2°C.

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gegužės mėnesį
7 pav. Upių būklė gegužės mėn.

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių

2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas

Platesnę informaciją apie gegužės mėnesį rasite čia

2024 m. gegužės mėn. trečiasis dešimtadienis

Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,7 °C (teigiama 5,8° anomalija). Tai pats šilčiausias trečiasis gegužės dešimtadienis nuo 1961 m. Iki šiol „pirmavo“ 2007-ųjų trečiasis dešimtadienis su 19,4 °C.

Didžiojoje šalies dalyje vyravo 19–20 °C temperatūra (teigiama 5,0–6,1° anomalija), šilčiausia buvo pajūryje, pamaryje, Nemuno žemupyje, Birštono, Druskininkų ir Jonavos apylinkėse, 20–21 °C (teigiama 6,8–7,3° anomalija), vėsiausia buvo pietrytiniame pakraštyje, Joniškio ir Zarasų apylinkėse, 18,4–19,0°C (teigiama 5,1° anomalija) (1 pav.). Dešimtadienio pabaigoje buvo 3 dienos, kai oro temperatūra perkopė 30 °C: 28 d. Birštone (30,2 °C), Druskininkuose (30,3 °C) ir Jonavoje (30,5 °C), 29 d. Druskininkuose (30,1 °C) ir 30 d. Jonavoje (30,6 °C). Žemiausia temperatūra registruota 27 d. Varėnoje, 6,8 °C.

1 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Trečiąjį gegužės dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 16,3 mm (0,9 SKN), tačiau dėl vietomis praėjusių liūčių kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 25 mm (1,4–1,7 SKN), vietomis šiaurės vakariniuose, pietvakariniuose ir rytiniuose rajonuose 25–40 mm (6–15% SKN). Plungės–Skuodo ruože ir Tauragėje kritulių buvo daugiausia, 40–54 mm (3,1–3,5 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per šį dešimtadienį registruota Tauragėje (53,3 mm), mažiausiai – Šeduvoje (1 mm). 25, 29 ir 31 dienomis vietomis buvo registruoti pavojingi lietūs1, stipriausia liūtis registruota 25 d. Skuode, kai per 1 val. 10 min. iškrito 45,5 mm kritulių.

2 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

Gegužės trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 117,1 val. (1,1 SKN): nuo 104,1 val. Nidoje iki 136,9 val. Biržuose. (3 pav.).

3 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 21–23 °C, žemiausia fiksuota temperatūra šiame gylyje buvo 13–17 °C aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 26–33 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito iki 15–17 °C, o aukščiausia siekė iki 22–28 °C.

Kauno MS trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,8 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (4,8) buvo fiksuojama 29 d., mažiausia – (3,2) 23 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,4.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį (396 DU2) buvo vidutiniškai 9 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (365 DU). Visų dešimtadienio dienų BOK reikšmės viršijo šio dešimtadienio vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė (417 DU) fiksuota 25 d., o mažiausia 29-30 d. (368 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 15 % (25 d.), 0 % (29 d.) ir 2 % (30 d.).


1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2024 m. gegužės mėn. antrasis dešimtadienis

Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,0 °C (teigiama 1,6° anomalija). Vėsiausia buvo pietrytiniame pakraštyje, 12,6–13,0 °C (artima SKN temperatūra), didžiojoje Pietų ir Rytų Lietuvos dalyje, šiaurės vakariniame pakraštyje, kai kuriuose centriniuose rajonuose ir Laukuvoje 14–15 °C (teigiama 0,3–2,7° anomalija),  šilčiausia buvo Nidos, Ventės ir Tauragės apylinkėse, 15,0–15,4 °C (teigiama 3,1° anomalija), kitur – 14–15 °C (teigiama 1,0–2,7° anomalija (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 19 d. Druskininkuose, 28,0 °C, žemiausia – 12 d. Varėnoje, -3,2 °C.

1 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį gegužės dešimtadienį buvo nedidelis, tik 4,6 mm (0,2 SKN). 19–20 dienomis vietomis praėjusios liūtys lėmė, kad krituliai pasiskirstė labai netolygiai, net gretimose meteorologijos stotyse išmatuoti kritulių kiekiai labai skyrėsi. Daug kur Lietuvoje kritulių kiekis neviršijo 5 mm, vietomis jų nebuvo visai (0–0,3 SKN), gausiau kritulių iškrito vietomis Dzūkijoje, Žemaitijoje bei Panevėžio ir Utenos apskrityse 5–15 mm (0,3–0,9 SKN) ir tik 3-uose punktuose iškrito daugiau nei 15 mm, t.y. 15–22 mm (0,6–1,2 SKN) (2 pav.). Akmenės, Jurbarko, Kaišiadorių, Mažeikių, Pakruojo ir Šalčininkų AMS kritulių nebuvo registruota. Gausiausiai palijo Panevėžyje (21,9 mm) ir Raseiniuose (21 mm) – čia 19 d. (Panevėžys) ir 20 d. (Raseiniai) buvo registruotas pavojingas lietus1.

2 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Gegužės antrąjį dešimtadienį Saulė spindėjo Lietuvoje vidutiniškai 119,5 val. (1,4 SKN): nuo 106,8 val. Varėnoje iki 130,9 val. Šilutėje. (3 pav.).

3 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Gegužės antrą dešimtadienį vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos, o gegužės 12 d. ryto valandomis šalnos fiksuotos didžiojoje šalies dalyje, žemiausia temperatūra fiksuota Varėnos rajone – temperatūra ore nukrito iki -3,2 °C, arčiau dirvos paviršiaus iki -7,8 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–19 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje buvo 4–9 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 23–26 °C, o Klaipėdoje aukščiausia temperatūra siekė 30 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito iki 7–11 °C, o aukščiausia siekė 18–25 °C.

Kauno MS antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,3 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (4,0) buvo fiksuojama 19 d., mažiausia – (3,5) 12 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -0,7.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį (394 DU1) buvo vidutiniškai 7 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (369 DU). Šiomis dienomis fiksuotos BOK reikšmės viršijo minimą daugiametį vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė (408 DU) fiksuota 20 d., o mažiausia 17 d. (377 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK sudarė 13 ir 2 %.

2024 m. gegužės mėn. pirmasis dešimtadienis

Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,2 °C (teigiama 1,2° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės rytinėje dalyje 10,2–11,0 °C (-0,5…0,1° anomalija), šilčiausia – Pietvakarių Lietuvoje ir Kuršių nerijoje 13,0–13,8 °C (teigiama 1,7–2,7 ° anomalija). Kitur – 11–13 °C (teigiama 0,1–2,7° anomalija)  (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 2 d. Druskininkuose, 27,3 °C, žemiausia – 8 d. Utenoje, -2,2 °C.

1 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Pirmojo gegužės dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 14 mm, lygus SKN. Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 10–20 mm (0,5–1,5 SKN), gausiausiai lijo šiaurės vakariniame pakraštyje, pajūryje ir Kazlų Rūdoje 20–29 mm (1,5–2,4 SKN), mažiausiai kritulių teko kai kuriems pietvakariniams, rytiniams ir centriniams rajonams, 7–10 mm (0,5–0,7 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Ventėje (7,1 mm) ir Kaune (7,2 mm). Gausiausiai palijo Kretingoje (28,6 mm) ir Skuode (24,1 mm) – čia gegužės 6 d. registruoti pavojingi lietūs1.

2 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis

Gegužės pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 98,3 val. (1,1 SKN): nuo 90,8 val. Dūkšte iki 112,5 val. Šilutėje. (3 pav.).

3 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Gegužės pirmą dešimtadienį vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -2 °C, arčiau dirvos paviršiaus kai kur iki -6 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–17 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje buvo fiksuota 4–11 °C aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 20–26 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito 8–12 °C, o aukščiausia siekė iki 16–22 °C. 

Kauno MS pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,4 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (3,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,8) buvo fiksuojama 2 ir 8 d., mažiausia – (1,1) 9 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -2,8.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (383 DU1) Kauno MS pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį (išskyrus 5 d. dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 3 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (372 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (415 DU) fiksuota 6 d., o mažiausia 1 d. (350 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 10 ir -4 %.


1 Pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2024 m. balandžio mėn. apžvalga

Balandžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,5 °C (teigiama 1,3° anomalija) – šis balandis pagal šiltumą buvo 5–6 vietoje (kartu su 2014 m. balandžiu) nuo 1961 m. Vėsiausia buvo Šiaurės vakarų Lietuvoje, 7,2–8,0 °C (teigiama 0,8–1,1° anomalija), šilčiausia – Pietų Lietuvoje, 9,0–9,7 °C (1,5–1,9° anomalija), kitur buvo 8,0–9,0 °C (teigiama 1,1–1,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 22,6–28,4 °C, žemiausia buvo nukritus iki -3,4…-0,1 °C. Žemiausiai temperatūra -3,4 °C registruota Akmenėje 20 d. Aukščiausia – 9 d. Birštone, 28,4 °C – tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas. Taip pat rekordai pasiekti ir 1 d. (23,8 °C, Druskininkai), 8 d. (25,0 °C, Druskininkai) bei 10 d. (27,0 °C, Šalčininkai).

1 pav. Balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra

Šių metų balandis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu: vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 63,8 mm (1,7 SKN). Ypač daug kritulių registruota Rytų Lietuvoje, 90–120 mm (2,5–2,9 SKN), tuo tarpu vakarinėje šalies pusėje, Druskininkų ir Prienų apylinkėse iškrito 30–60 mm (0,9–1,9 SKN), kitur 60–90 mm (1,5-2,2 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių balandžio mėn. registruota Švenčionyse (119,5 mm) ir Anykščiuose (116,9 mm), mažiausiai – Akmenėje (30,2 mm) ir Ventėje (32,4 mm). Balandžio 3 d. (Molėtai ir Anykščiai) ir 18 d. (Kazlų Rūda ir Marijampolė) registruoti pavojingo1 lietaus atvejai. 22 d. 23 punktuose (Rytų ir Pietų Lietuvoje) kritulių kiekis taip pat pasiekė pavojingo reiškinio kriterijų.

Trečiojo dešimtadienio pradžioje per Lietuvą praėjo pietinis ciklonas, atnešęs sniego, šlapdribos. Snigo visoje Lietuvoje. Rytų Lietuvoje formavosi šlapio sniego apdraba: išlaužyti jau spėję sulapoti medžiai, jais užversti keliai, nutrauktos elektros linijos, dėl ko buvo sutrikęs elektros tiekimas vartotojams. Trumpam šiaurinėje šalies pusėje buvo susidariusi sniego danga, 23 d. rytą storiausia ji buvo Panevėžio AMS, 17 cm.

2 pav. Balandžio mėnesio kritulių kiekis

Balandžio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 148 val. (0,7 SKN), nuo 129,6 val. Kybartuose iki 183,0 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė balandžio mėnesį

Didžiausias vėjo greitis siekė 16–23 m/s.

Daug kur pietiniuose šalies rajonuose ir Utenos bei Ignalinos rajonuose balandžio 58 d., kitur šalyje balandžio 27–28 d. vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C temperatūrą prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais tai įvyko vidutiniškai 12 dienų anksčiau lyginant su SKN, tik kai kuriuose šiaurės, šiaurės rytiniuose rajonuose aktyviosios augalų vegetacijos pradžia vėlavo 1–3 dienomis lyginant su SKN.

Balandžio mėnesio pradžioje sparčiai šylant orams suaktyvėjo augalų vegetacija – daug kur pradėjo skleistis vaismedžių ir vaiskrūmių pumpurai, kai kur pasirodė šalpusnių ir kiaulpienių žiedynai. Antrojo dešimtadienio antroje pusėje vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -1,6 °C, arčiau dirvos paviršiaus kai kur iki -6 °C. Šalnos buvo fiksuojamos ir trečiąjį balandžio dešimtadienį – temperatūra ore krito iki -2 °C, arčiau dirvos paviršiaus kai kur iki -6 °C. Mėnesio paskutinį dešimtadienį vietomis fiksuota vaiskrūmių ir vaismedžių žydėjimo pabaiga.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 8–10 °C, žemiausia šiame gylyje fiksuota 1–4 °C, aukščiausia siekė  18–24 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje laikėsi apie 3–5 °C, aukščiausia šiame gylyje siekė 14–20 °C.

Balandžio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (2,1) buvo (0,7) žemesnis už daugiametį vidurkį (2,8). Balandį aukščiausia UVI reikšmė (3,4) buvo fiksuota 30 d., o mažiausia (0,5) fiksuota 22 d., kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI vidurkio buvo mažesnis (-2,8).

4 pav. UVI kaita Kauno MS balandžio mėnesį

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) balandžio mėnesio vidurkis (410 DU2) išmatuotas Kauno MS vidutiniškai 8 % viršijo daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (379 DU). Šio mėnesio 7–14 ir 30 d. vyravo neigiamų nuokrypių tendencija, o likusiomis – teigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė išmatuota 22 d. (466 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios balandžio mėnesio reikšmės (390 DU) buvo 19 % didesnis, tačiau absoliučios balandžio mėnesio maksimalios reikšmės (531 DU, kuri išmatuota 2021-04-26 d.) neviršijo 12 %. Taip pat 18, 19 ir 22 d. išmatuotos BOK reikšmės pagerino buvusius šių parų maksimumų rekordus, antroje vietoje atitinkamai palikusius (442 DU 1999-04-18, 422 DU 1997-04-19 ir 450 DU 2005-04-22).

Mažiausios reikšmės registruotos 7 d. (343 DU) ir 9 d. (344 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės vidutinės minimalios balandžio mėnesio reikšmės (365 DU) sudarė -6 %, tačiau absoliutų balandžio mėnesio minimumą (287 DU, išmatuotą 2011-04-16) viršijo 20 %.

5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS birželio mėnesį

Balandžio mėnesį didesnėje dalyje vandens matavimo stočių buvo stebėtas vidutinis vandens lygis 3–98 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, kitur 2–29 cm aukštesnis už jį. Daugelyje vandens matavimo stočių vandens lygis ėmė kilti balandžio 22–23 d. nuo gausesnių kritulių ar iškritusio sniego. Balandžio 25 d. Leitėje ties Kūlynais pasiektas pavojingas vandens lygis išliko iki mėnesio pabaigos. Tuo metu daugelyje vandens matavimo stočių jau buvo stebimas vandens lygio kritimas.

Vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 29 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 19 ir 8 cm.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 8,1–12,7°C, ežeruose 10,2–11,4°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose 11,4–13,7°C.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse balandžio mėnesį

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas

Plačiau apie balandžio mėnesio sąlygas skaitykite čia

2024 m. balandžio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,1 °C (neigiama 1,9° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakarinėje šalies dalyje, 7,0–8,0 °C (neigiama 1,2–2,3° anomalija), Rytų ir Pietų Lietuvoje 8,0–9,0 °C (neigiama 1,2–2,4° anomalija), Kybartuose pakilo iki 9,1 °C (neigiama 1,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 30 d. Kretingoje, 26,0 °C, žemiausia – 24 d. Varėnoje, -2,5 °C.

1 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Trečiąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 27,8 mm (3,5 SKN). Vakarų Lietuvoje kritulių buvo 8–20 mm (1,3–3,3 SKN), Pietų Lietuvoje, centriniuose ir šiauriniuose rajonuose 20–40 mm (2,5–5,5 SKN), gausiausiai palijo Rytų Lietuvoje, 40–61 mm (3,9–6,7 SKN) (2 pav.). Mažiausias kritulių kiekis per dešimtadienį registruotas Ventėje (8,7 mm) ir Kretingoje (10,2 mm), didžiausias – Anykščiuose (60,1 mm) ir Švenčionyse (53,0 mm). Dešimtadienio pirmomis dienomis daug kur snigo, balandžio 22 d. Rytų ir Pietų Lietuvoje 24 matavimo vietose registruotas pavojingas kritulių1 kiekis.

2 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

Balandžio trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 62 val. (1,1 SKN): nuo 52,4 val. Lazdijuose iki 183 val. Nidoje. (3 pav.).


3 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Vakariniuose ir Šiauriniuose šalies rajonuose balandžio 27–28 d. vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C temperatūrą prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 8–11 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje buvo fiksuota 1–4 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė  18–24 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito 3–5 °C, o aukščiausia siekė iki 14–20 °C. 

Per trečiąjį dešimtadienį vietomis fiksuota vaismedžių ir vaiskrūmių žydėjimo pabaiga.

Kauno MS trečiąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 1,2 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (3,4). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,4) buvo fiksuojama 30 d., mažiausia – (0,5) 22 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -2,8.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį balandžio mėnesio dešimtadienį (422 DU2) buvo vidutiniškai 13 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (374 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (466 DU) fiksuota 22 d., o mažiausia 30 d. (361 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 23 % ir -1 %.


1 Pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2024 m. balandžio mėnesio antrasis dešimtadienis

Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,0 °C (teigiama 0,3° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakarinėje dalyje 5,8–6,0 °C (neigiama 0,1–0,3° anomalija), kitur šiaurinėje  šalies pusėje buvo 6–7 °C (-0,2…0,3° anomalija), pietinėje pusėje buvo 7,0–8,0 °C (teigiama 0,1–1,1° anomalija), išskyrus Birštono ir Druskininkų apylinkes, kur buvo šilčiausia, dešimtadienio vidurkis buvo atitinkamai 8,3 °C ir 8,5 °C. Žemiausia vidutinė dešimtadienio temperatūra registruota Skuode, 5,8 °C (1 pav.). Aukščiausia paros oro temperatūra 17,7 °C registruota 12 d. Druskininkuose, žemiausia – 20 d. Akmenėje, -3,4 °C.

1 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Antrąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 19,9 mm (1,5 SKN). Mažiausiai kritulių buvo Žemaičių aukštumoje, Klaipėdos–Ventės ruože ir rytiniame pakraštyje, 4–15 mm (0,6–1,2 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių registruota 15–30 mm (0,9–2,1 SKN), gausiausiai palijo Suvalkijoje ir Molėtuose, 30–45 mm (2,4–3,2 SKN (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis registruotas Kazlų Rūdoje, 43,5 mm, mažiausias – Joniškyje 4,6 mm. 18 d. Kazlų Rūdoje ir Marijampolėje registruoti pavojingo lietaus1 atvejai.

2 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Balandžio antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 46 val. (0,7 SKN): nuo 32,2 val. Lazdijuose iki 64,5 val. Nidoje. (3 pav.).

3 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Antrojo dešimtadienio antroje pusėje vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -1,6 °C, arčiau dirvos paviršiaus – kai kur iki -6 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–10 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje buvo fiksuota 4–7 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 14–19 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito iki 5–8 °C, o aukščiausia siekė iki 12–15 °C. 

Kauno MS antrąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,5 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,9). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,2) buvo fiksuojama 14 d., mažiausia – (0,8) 20 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -2,5.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį balandžio mėnesio dešimtadienį (410 DU1) buvo vidutiniškai 9 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (378 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (452 DU) fiksuota 16 d., o mažiausia 11 d. (359 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 21 % ir -7 %.


1pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

21 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.