Autorius: Zina Kitrienė

Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,8 °C (teigiama 4,8° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame–pietrytiniame pakraštyje 1,0–2,0 °C (teigiama 4,2–4,6° anomalija), didžiojoje šalies dalyje 2,0–3,0 °C temperatūra (teigiama 4,2–5,4° anomalija), Vakarų Lietuvoje (išskyrus pajūrį) ir pietvakariniame pakraštyje 3,0–4,0 °C (teigiama 4,7–5,4° anomalija), vakariniame pakraštyje ir Kuršių nerijoje 4,0–5,0 °C (teigiama 4,6–5,1° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -3,0 °C registruota 25 d. Alytuje, aukščiausia 7,7 °C 30 d. Joniškyje.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį gruodžio dešimtadienį buvo 18,4  mm (0,9 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 4–20 mm (0,3–1,0 SKN),  gausiau kritulių registruota Vakarų Lietuvoje (išskyrus Ventę) ir Anykščiuose 20–40 mm (1,0–1,4 SKN), gausiausiai kritulių sulaukė pajūris ir Kretingos, Rietavo bei Vėžaičių apylinkės – 40–60 mm (1,4–1,8 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis 56,6 mm registruotas Palangoje, mažiausias – 4,6 mm Lazdijuose. 31 d. vietomis Vakarų Lietuvoje ir Anykščiuose registruoti pavojingi¹ krituliai.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje gruodžio trečiąjį dešimtadienį buvo 3,4 val. (0,3 SKN): nuo 0,4 val. Dotnuvoje iki 7,8 val. Nidoje (3 pav.).

Gruodžio trečiąjį dešimtadienį visoje šalyje dirvožemiai neįšalo, išskyrus Kauno meteorologijos stotį, kurioje gruodžio 25 d. buvo fiksuotas 1 cm įšalas įsilaikęs tik vieną dieną.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–4 °C, žemiausia krito iki 0–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–3 °C.

Kauno MS trečiąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 300 DU¹, vidutiniškai 4 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (312 DU). Šį dešimtadienį buvo registruotos pavojingai sumažėjusios BOK reikšmės. Žemiausias BOK buvo fiksuojamas 27 d. (256 DU) ir 29 d. (251 DU), lyginant su šių dienų vidutiniais daugiamečiais vidurkiais buvo atitinkamai 20 ir 21 % mažesni. Dėl 27 ir 29 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia.

¹ – pavojingi krituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,8 °C (teigiama 2,8° anomalija). Šalčiausia buvo Rytų Lietuvoje 0,1–1,0 °C (teigiama 2,4–3,0° anomalija), centrinėje (didžiojoje) šalies dalyje vyravo 1,0–2,0 °C temperatūra (teigiama 2,5–3,2° anomalija), dalyje Pietvakarių bei Vakarų Lietuvos ir Birštone 2,0–3,0 °C (teigiama 2,8–2,9° anomalija), vakariniame pakraštyje 3,0–4,0 °C (teigiama 3,0° anomalija), pajūryje ir Kuršių nerijoje 4,0–4,3 °C (teigiama 3,0–3,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 10,2 °C registruota 19 ir 20 d. Šilutėje, žemiausia -10,9 °C – 13 d. Kupiškyje.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį gruodžio dešimtadienį buvo artimas SKN, 19,7 mm. Vidurinės šalies dalies šiauriniuose ir pietiniuose rajonuose, Ventėje ir Palangoje kritulių buvo 7–15 mm (0,7–1,0 SKN),  didžiojoje šalies dalyje 15–25 mm (0,7–1,4 SKN), vakariniuose rajonuose ryčiau Pajūrio žemumos, Šalčininkų r. ir Anykščių apylinkėse 25–36 mm (0,9–1,5 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Plungėje (35,1 mm) ir Kretingoje (35,2 mm), mažiausiai – Joniškyje (7,1 mm) ir Pakruojyje (8,4 mm). Gruodžio 16 d. Tauragėje ir Šalčininkuose registruoti pavojingi¹ krituliai.

Gruodžio antrasis dešimtadienis buvo gana saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 12,8 val. (1,6 SKN), nuo 7,5 val. Biržuose iki 18,5 val. Nidoje (3 pav.).

Gruodžio antro dešimtadienio pirmosiomis dienomis beveik visoje šalies teritorijoje buvo fiksuojamas dirvožemio įšalimas, vietomis iki 7–11 cm. Storiausias įšalas 11 cm buvo išmatuotas Vilniaus meteorologijos stotyje. Dešimtadienio antroje pusėje įšalas sparčiai tirpo ir dešimtadienio pabaigoje įšalas buvo visiškai ištirpęs. 

Kauno MS antrąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 284 DU², tai vidutiniškai 7 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (304 DU). Nagrinėjamą dešimtadienį buvo registruota pavojingai sumažėjusi BOK reikšmė. Žemiausias BOK buvo fiksuojamas pirmąją dešimtadienio dieną – 11 d. (228 DU), lyginant su šios dienos vidutiniu daugiamečiu vidurkiuiu (306 DU) buvo 25 % mažesnis. Taip pat 11 d. buvo pagerintas ir šios paros BOK minimumo rekordas, antroje vietoje palikęs 240 DU, išmatuotą 2011-12-11.

Dėl 11 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,9 °C (teigiama 1,1° anomalija). Šalčiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje ir Telšiuose -0,2…0,0 °C (teigiama 0,1–1,5° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 0,0–1,0 °C temperatūra (teigiama 0,5–1,8° anomalija), pietvakariniuose, kraštiniuose vakariniuose rajonuose 1,0–2,0 °C (teigiama 0,1–2,0° anomalija), Nidoje ir Šventojoje buvo šilčiausia, 2,1 °C (teigiama 0,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 7,4 °C registruota 3 d. Klaipėdoje, žemiausia -5,1 °C – 10 d. Rokiškyje ir Telšiuose.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį gruodžio dešimtadienį buvo apie 7,1 mm (0,4 SKN). Šiauriniuose ir kraštiniuose pietiniuose rajonuose bei Dūkšte kritulių kiekis neviršijo 5 mm  (0,1–0,3 SKN), teritorijoje einančioje nuo pietvakarių į šiaurės rytus bei šiaurės vakariniame kampe 5–15 mm (0,2–1,0 SKN), daugiausiai kritulių teko Kybartų ir Prienų apylinkėms, 15–17 mm (1,3 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis 16,4 mm registruotas Kybartuose, mažiausias – 0,6 mm Joniškyje.

Gruodžio pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 2,7 val. (1/4 SKN). Klaipėdoje ir Telšiuose Saulė nešvietė visai, didžiojoje šalies dalyje Saulė spindėjo iki 2 val., ilgiausiai pietiniame pakraštyje 6,0–6,4 val. ir Nidoje 7 val. (3 pav.).

Per šį dešimtadienį, vietomis buvo fiksuojamas dirvožemio įšalimas. Biržuose, Kaune, Telšiuose ir Kybartuose dirvožemiai buvo įšalęs 1–2 cm, o Vilniuje siekė iki 4 cm. Dešimtadienio pabaigoje 1 cm storio įšalas buvo matuotas tik Kauno meteorologijos stotyje.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–3 °C, žemiausia krito iki 0–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–3 °C.

Kauno MS pirmąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 300 DU¹, tai 3 % daugiau už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (291 DU). Šį dešimtadienį buvo registruota pavojingai sumažėjusi BOK reikšmė. Žemiausias BOK buvo fiksuojamas 10 d. – 241 DU, tai 21 % mažiau už šios dienos vidutinį daugiametį vidurkį (304 DU). Dėl paskutinę dešimtadienio dieną pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau skaitykite naujienose .

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,4 °C (teigiama 1,6° anomalija). Vėsiausia buvo pačiame rytiniame pakraštyje 0,7–1,0 °C (teigiama 1,3° anomalija), kitur rytiniuose rajonuose ir Laukuvos–Rietavo apylinkėse 1,0–2,0 °C (teigiama 1,5–1,9° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 2,0–3,0 °C (teigiama 1,3–2,1° anomalija), šilčiausia buvo kraštiniuose vakariniuose rajonuose 3,0–4,0 °C (teigiama 1,6–1,7° anomalija) ir pajūryje bei Kuršių nerijoje 4,0–5,0 °C (teigiama 1,4–2,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 11,3 °C registruota 25 d. Kybartuose, žemiausia -11,4 °C – 23 d. Šalčininkuose.

Trečiąjį lapkričio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 19,8 mm (1,3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 5–20 mm (0,5–1,5 SKN), gausiau kritulių iškrito Vakarų Lietuvoje: čia daugumoje rajonų registruota 20–40 mm kritulių (1,0–1,6 SKN), Klaipėdoje, Klaipėdos, Kretingos ir Plungės r. bei Pagėgių ir Rietavi sav. 40–60 mm (1,8–2,0 SKN), daugiausiai kritulių teko Nidai – 65,2 mm (2,6 SKN) (2 pav.). Mažiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Dūkšte, 5,6 mm. 22 d. Žemaitijoje vietomis iškrito gausūs mišrūs krituliai ar sniegas, vietomis registruotas pavojingas snygis¹, Nidoje – pavojingas lietus².

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio trečiąjį dešimtadienį buvo apie 13,7 val. (1,5 SKN), nuo 8,6 val. Biržuose iki 18,8 val. Kybartuose ir Telšiuose (3 pav.).

Šio dešimtadienio pradžioje, lapkričio 22–24 d., Vilniaus meteorologijos stotyje buvo fiksuotas dirvožemio įšalimas, storiausias 23 d. – 5 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–3 °C, žemiausia krito iki 0–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 2–3 °C.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį lapkričio mėnesio dešimtadienį buvo 299 DU³, vidutiniškai 3 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (291 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 370 DU fiksuota 21 d., o mažiausia 26 d. – 244 DU. Atitinkamai nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių buvo 23 % ir -15 %.

¹ pavojingas snygis – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 7 mm ar daugiau sniego.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,4 °C (teigiama 0,6° anomalija). Vėsiausia buvo Rytų Lietuvoje ir pietinėje Žemaičių aikštumos dalyje, 2,0–3,0 °C (teigiama 0,4–0,8° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 3,0–4,0 °C temperatūra (teigiama 0,3–1,2° anomalija), vakariniame pakraštyje 4,0–5,0 °C (teigiama 0,6° anomalija), šilčiausia buvo pajūryje, Kuršių nerijoje ir Ventėje – 5,0–5,6 °C (teigiama 0,9–1,0°C anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 10,8 °C registruota 15 d. Nidoje ir 16 d. Panevėžyje, žemiausia -2,0 °C 14 d. Šalčininkuose.

Antrąjį lapkričio dešimtadienį vidutiniškai Lietuvoje iškrito 27,7 mm kritulių (1,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 20 mm (5–20 mm, 0,3–1,2 SKN), gausesnių kritulių sulaukė Vakarų Lietuva ir kai kurie centriniai rajonai – juose ir rytinėje Vakarų Lietuvos pusėje iškrito 20–40 mm (1,1–1,9 SKN), kitur 40–92 mm (1,6–2,9 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių teko Rietavui (91,5 mm) ir Plungei (82,4 mm), mažiausias Kybartuose( 5,1 mm) ir Marijampolėje (5,8 mm). Lapkričio 17–18 d. vietomis Vakarų Lietuvoje registruoti pavojingo¹ lietaus atvejai.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio antrąjį dešimtadienį buvo 5,3 val. (0,4 SKN): nuo 2,2 val. Dūkšte iki 8,0 val. Telšiuose (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 4–6 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 6–7 °C, žemiausia krito iki 2–4 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 6–8 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 3–5 °C.

Kauno MS antrąjį lapkričio mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 296 DU³, 2 % didesnis už daugiametį šio dešimtadienio vidurkį (288 DU, 1993–2022 m.). Aukščiausia BOK reikšmė 348 DU fiksuota 19 d., o mažiausia 265 DU – 16 d. Atitinkamai nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių buvo 17 % ir -9 %.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,8 °C (teigiama 1,5° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame–pietrytiniame pakraštyje, 4,4–5,0 °C (teigiama 0,8° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 5,0–6,0 °C temperatūra (teigiama 0,7–2,0° anomalija), šiaurės vakariniame ir vakariniame (išskyrus pajūrį ir pamarį) pakraščiuose 6,0–7,0 °C (teigiama 1,9° anomalija), pajūryje ir pamaryje 7,0–8,0 °C (teigiama 2,1° anomalija), šilčiausia buvo Kuršių nerijoje ir Ventėje, 8,0–8,4 °C (teigiama 2,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 15,5 °C registruota 1 d. Druskininkuose, žemiausia -4,2 °C 5 d. Alytuje.

Lapkričio 9 d. visoje šalyje (išskyrus pajūrio ruožą) vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C baigėsi augalų vegetacijos laikotarpis. Lyginant su SKN vidutiniškai šiemet šis perėjimas įvyko 14 dienų vėliau.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį lapkričio dešimtadienį buvo 10,2 mm, tai truputį mažiau nei 0,5 SKN. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis nesiekė 10 mm (0,1–0,5 SKN), dalyje Žemaitijos ir rytinių rajonų bei Šiaulių apylinkėse registruota10–20 mm kritulių (0,3–1,0 SKN), gausiausiai palijo Rytų Lietuvoje, 20–30 mm (1,1–1,4 SKN). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Anykščiuose (29,8 mm), mažiausias – Klaipėdoje (2,2 mm) ir Lazdijuose (2,3 mm).

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio pirmąjį dešimtadienį buvo 13,0 val. (0,7 SKN): nuo 7,5 val. Dūkšte iki 18,5 val. Kybartuose (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 6–8 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 10–12 °C, žemiausia krito iki 2–5 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 10–12 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 4–7 °C.

Kauno MS pirmąjį lapkričio mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 273 DU¹, tai 6 % mažiau nei daugiametis (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkis (290 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (323 DU) fiksuota 2 d., o mažiausia 5 d. (250 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių buvo 13 % ir -15 %.

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.