Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,8 °C (teigiama 1,2° anomalija). Vėsiausia buvo Šiaurės vakarų Lietuvoje (išskyrus siaurą pajūrio juostą), 17,0–18,0 °C (teigiama 0,2–0,6° anomalija), šilčiausia – Birštono–Druskininkų ruože, 20,0–20,6 °C. Pietinėje Lietuvos dalyje (išskyrus pietrytinį pakraštį bei šiaurinę Suvalkijos dalį) ir centriniuose rajonuose 19,0–20,0 °C (teigiama 1,1–2,0° anomalija), o kitur – 18,0–19,0 °C (teigiama 0,7–1,3° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 7,3 °C registruota 8 d. Skuode, aukščiausia 32,0 °C 7 d. Druskininkuose. Liepos 1, 7, 9 ir 10 dienomis oro temperatūrai vietomis perkopus +30 °C registruotas pavojingas reiškinys karštis1. Liepos 1-osios naktį 20-yje meteorologijos stočių žemiausia oro temperatūra nenukrito žemiau +20 °C registruota tropinė naktis.
1 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį liepos dešimtadienį buvo 26,8 mm (0,9 SKN). Mažiausiai kritulių iškrito juostoje, einančioje per Lietuvos vidurį, 1–20 mm (0,05–0,6 SKN), išskyrus Panevėžį ir jo apylinkes, kur 4 d. praėjo liūtis. Gausiausiai palijo kraštiniuose rytiniuose rajonuose, Panevėžyje ir Vakarų Lietuvoje (išskyrus Kuršių neriją ir pamarį), 40–60 mm (1,2–2,3 SKN). Kitur – 20–40 mm (0,7–1,2 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Alytuje ir Birštone, po 1,8 mm; daugiausia Pagėgiuose (57,1 mm) ir Šalčininkuose (57 mm). Liepos 2, 4, 6 ir 7 d. vietomis Vakarų ir Rytų Lietuvoje bei Panevėžyje buvo registruoti pavojingo lietaus2 atvejai.
2 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Liepos pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 83,1 val. (0,9SKN): nuo 74,6 val. Dotnuvoje iki 94,1 val. Lazdijuose. (3 pav.).
3 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 28–35 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 24–29 °C.
Kauno MS pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,3 UVI didesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (6,7) buvo fiksuojama 1 d., mažiausia – (3,8) 2 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,2.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (345 DU3) Kauno MS pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 2 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (339 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (396 DU) fiksuota 5 d., o mažiausia 10 d. (320 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 15 % ir -7 %.
1 karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.
2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Birželio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,6 °C (teigiama 1,7° anomalija): vėsiausia buvo šiaurės vakariniuose rajonuose, 16,5–17,0 °C (teigiama 1,4–1,8° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 17,0–18,0 °C temperatūra (teigiama 1,2° anomalija), kitur 16,5–17,5 °C (teigiama 1,3–2,1° anomalija), šilčiausia buvo Kuršių nerijoje, siaurame pietvakariniame pakraštyje, vietomis Pietų ir centrinėje Lietuvoje, 18,0–18,6 °C (teigiama 1,7–2,2° anomalija) (1 pav.).
Žemiausia oro temperatūra siekė 4,0–9,1 °C (Nidoje 10,7 °C, Ventėje 12,1 °C). Aukščiausia pakilo iki 30,4–34,0 °C. 28 d. Druskininkuose maksimali oro temperatūra pasiekė 34,0 °C– tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. 26–28 ir 30 dienomis registruotas pavojingas reiškinys – karštis1, o Birštone, Dotnuvoje, Šumske ir Varėnoje 26–28 d. – ir pirmoji šiais metais kaitra2. 27–29 d. naktimis vietomis oro temperatūra nenukrito žemiau 20 °C – registruotos pirmosios šių metų tropinės naktys.
1 pav. Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra
Birželio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 48,2 mm (0,7 SKN). Mažiausiai kritulių teko daliai šiaurės–šiaurės rytų ir pietvakarių kraštinių rajonų bei kai kuriems Pietų ir centrinės Lietuvos rajonams, 20–40 mm (0,4–0,7 SKN), didžiojoje šalies dalyje iškrito 40–60 mm kritulių (0,5–0,9 SKN), pietrytiniame pakraštyje, Alytaus–Trakų ir Kretingos–Skuodo ruožuose bei Kelmėje kritulių buvo 60–88 mm (0,8–1,5 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Birštone (87,9 mm), mažiausiai – Zarasuose (22,6 mm). 5, 9, 14, 17–18, 22 ir 29 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus3 atvejai.
2 pav. Birželio mėnesio kritulių kiekis
Birželio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 285 val. (artimas SKN laikas). Ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje 308,7 val., trumpiausiai – Vilniuje 253,5 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė birželio mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 11,4–14,9 m/s, vietomis 15,2–20,8 m/s.
Kalendorinė vasara prasidėjo su pavojingu meteorologiniu reiškiniu – sausringu laikotarpiu4, kuris jau birželio 4 d. buvo fiksuotas kai kuriose Lazdijų r. sav. senkūnijose ir vienoje Alytaus r. sav. seniūnijoje. Vėliau per pirmąjį dešimtadienį sausringas laikotarpis fiksuotas ir kai kuriose Jurbarko ir Šakių r. sav. seniūnijose. Per antrąjį šio mėnesio dešimtadienį sausringas laikotarpis prasidėjo ir baigėsi kai kuriose Radviliškio r. sav. seniūnijose ir baigėsi Alytaus ir Lazdijų r. sav. Antrojo dešimtadienio paskutinę dieną kai kuriose Jurbarko ir Šakių r. sav. seniūnijose buvo pasiekti sausros5 rodikliai. Tačiau sausra tęsėsi vos tris dienas, nes šiose savivaldybėse gausiai palijo.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–24 °C, žemiausia šiame gylyje fiksuota 12–15 °C, aukščiausia siekė 29–36 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje laikėsi apie 14–17 °C, aukščiausia šiame gylyje siekė 25–30 °C.
Birželio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir aukštos UV indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UV indeksas (4,8) buvo (0,5) žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,3). Birželio aukščiausia UVI reikšmė (6,3) buvo fiksuota 24 d., o mažiausia (2,8) 22 d., kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI vidurkio buvo -2,4.
4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS birželio mėnesį
Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) birželio mėnesio vidurkis (360 DU1) išmatuotas Kauno MS (neįtraukiant 8 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) vidutiniškai 2 % viršijo daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (352 DU). Šio mėnesio 16, 21-22, 24-26 ir 30 d. vyravo neigiamų nuokrypių tendencija nuo daugiamečio vidurkio, o likusiomis – teigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė išmatuota 7 d. (398 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios birželio mėnesio reikšmės (364 DU) fiksuotas 9 % didesnis, tačiau absoliučios birželio mėnesio maksimalios reikšmės (480 DU, kuri išmatuota 1999-06-25 d.) neviršijo 24 %. Taip pat 7 d. išmatuota BOK reikšmė pagerino buvusį šios paros maksimumo rekordą, antroje vietoje atitinkamai palikusi (389 DU, 2005-06-07 d.). Mažiausia reikšmė registruota 30 d. (323 DU), kur atitinkamai šios dienos nuokrypis nuo daugiametės vidutinės minimalios birželio mėnesio reikšmės (345 DU) sudarė -6 %, tačiau absoliutų birželio mėnesio minimumą (277 DU, išmatuotą 2008-06-30 d.) viršijo 17 %.
5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS birželio mėnesį
Birželio mėnesį žymesnių vandens lygio pokyčių stebėta nebuvo. Vakarinėje ir rytinėje šalies dalyje vidutinis vandens lygis svyravo 2–36 cm aukščiau vidutinio daugiamečio vandens lygio. Pietuose, pietvakariuose ir šalies šiaurėje 1–39 cm žemiau.
Tolygus vandens lygio kritimas (iki 1 cm per parą) stebėtas Tauragno ežere. Nepaisant to, vidutinis ežero vandens lygis išliko 9 cm aukščiau daugiametės reikšmės. Žemesni už birželio vidurkį vandens lygiai stebėti Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, atitinkamai 19 ir 14 cm.
Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 17,8–23,9°C, ežeruose 20,0–25,8°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose 20,8–22,1°C.
6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse birželio mėnesį
1 karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.
2 kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau.
3 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
4 Sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.
5 Sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas <3,5.6 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Platesnę informaciją apie gegužės mėnesį rasite čia
Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 20,0 °C (teigiama 3,6° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje, 18,7–19,0 °C (teigiama 3,2° anomalija), kitur šiaurinėje pusėje, išskyrus šiaurės rytinį pakraštį, bei pietrytiniame pakraštyje, dalyje Šakių bei Kauno r. ir Kazlų Rūdos savivaldybių 19,0–20,0 °C (teigiama 3,3–3,7° anomalija), Pietų Lietuvoje, pietvakariniane ir šiaurės rytiniame pakraščiuose bei centriniuose rajonuose 20–21 °C (teigiama 3,3–4,0° anomalija) (1 pav.). Birželio 26–28 ir 30 dienomis oro temperatūra pakilo iki 30 °C ir aukščiau, registruotas pavojingas reiškinys karštis1 beveik visoje Lietuvoje, o 26–28 d. 4-iose meteorologijos stotyse registruota pirmoji šiais metais kaitra2: Birštone, Dotnuvoje, Šumske ir Varėnoje.
Birželio 28 d. buvo pasiektas šios paros karščio rekordas Lietuvije: 34,0 °C (Druskininkai).Šią dieną buvo sumušti beveik visų meteorologijos stočių rekordai (išskyrus Klaipėdą, Nidą ir Šilutę). Taip pat 27–29 d. naktimis vietomis registruotos tropinės naktys (minimali oro temperatūra nenukrito žemiau 20 °C). Žemiausia dešimtadienio temperatūra 7,3 °C registruota 21 d. Kazlų Rūdoje.
1 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį birželio dešimtadienį buvo 11,7 mm (0,4 SKN). Rytinėje šalies pusėje, šiaurės vakariniame pakraštyje, Plungės ir Lazdijų apylinkėse kritulių buvo 1–10 mm (0,04–0,4 SKN), vakarinėje pusėje daug kur 10–20 mm (0,4–0,8 SKN) ir tik 4 stotyse registruotas kritulių kiekis viršijo 20 mm: Laukuvoje 20,7 mm (0,8 SKN), Telšiuose 23,6 mm ir Birštone 32,4 mm (artimi SKN kiekiai), didžiausias kiekis teko Šakiams – 41,2 mm (1,6 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Panevėžyje ir Šumske, po 1 mm. 22 d. Šakiuose ir Telšiuose, o 29 d. Birštone registruoti pavojingo lietaus² atvejai.
2 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Birželio trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 104,8 val. (1,2 SKN): nuo 93,1 val. Varėnoje iki 113,4 val. Šiauliuose. (3 pav.).
3 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Antrojo dešimtadienio pabaigoje prasidėjusi stichinė sausra4 kai kuriose Jurbarko ir Šakių r. sav. seniūnijose ilgai nesitęsė ir gausiai palijus šiose savivaldybėse, jos pabaiga buvo fiksuojama birželio 22 d.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 22–24 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 29–36 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–30 °C.
Kauno MS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,6 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,4). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (6,3) buvo fiksuojama 24 d., mažiausia – (2,8) 22 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -2,4.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (342 DU5) Kauno MS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (350 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (369 DU) fiksuota 23 d., o mažiausia 30 d. (323 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 5 % ir -6 %.
1 kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau.
2 karštis –pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 1–2 dienas.
3 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
4stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu skelbiama, kai 30 parų vidutinės oro temperatūros vidurkis ≥5 °C ir 30 iš eilės einančių parų TPI vidurkis <3,5
5 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,5 °C (teigiama 1,0° anomalija). Vėsiausia buvo Žemaičių aukštumos vakarinėje dalyje, 15,5–16,0 °C (teigiama 0,8–1,0° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 16,0–16,5 °C temperatūra (teigiama 0,4–1,0° anomalija), pietvakariniuose, dalyje Vidurio Lietuvos rajonų, šiaurės rytiniame pakraštyje ir Šiaulių apylinkėse 16,5–17,0 °C (teigiama 0,–1,2° anomalija), o 4-iose stotyse vidutinė dešimtadienio temperatūrą buvo aukštesnė nei 17,0 °: Birštone (17,2 °C), Druskininkuose(17,3 °C), Nidoje (17,6 °C), ir Ventėje (18,0 °C) (teigiama 2,1° anomalija) (1 pav.). Žemiausia paros oro temperatūra 4,0 °C registruota 7 d. Molėtuose, aukščiausia 28,7 °C 2 d. Druskininkuose.
1 pav. Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Pirmąjį birželio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 21,7 mm (1,4 SKN). Daugiausiai kritulių iškrito Kretingos–Skuodo ruože, 40–60 mm (3,8–5,2 SKN), kitur Šiaurės Vakarų Lietuvoje, pietiniuose ir pietrytiniuose rajonuose bei Biržų ir Jonavos r. sav. 20–40 mm (1,3–2,9 SKN), kitur 5–20 mm (0,7–1,8 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių iškrito Kretingoje, 57,4 mm – daugiau nei 5 kartus viršijo dešimtadienio ir 4 % viso mėnesio SKN. Mažiausiai kritulių teko Šakiams (6,3 mm) ir Kazlų Rūdai (6,8 mm).
2 pav. Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Birželio pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 91,3 val. (0,9 SKN): nuo 69,6 val. Vilniuje iki 112,8 val. Nidoje. (3 pav.).
3 pav. Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Sausringas laikotarpis, kaip pavojingas1 meteorologinis reiškinys, kai kuriose Lazdijų r. sav. seniūnijose ir vienoje Alytaus r. sav. seniūnijoje, pradėta fiksuoti birželio 4 d. Paskutinę dešimtadienio dieną sausra, kaip pavojingas reiškinys buvo fiksuojama Alytaus, Lazdijų, Jurbarko ir Šakių r. sav. seniūnijose.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–23 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 27–32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–27 °C.
Kauno MS pirmąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių vidutinis nuokrypis buvo 0,8 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,3). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (5,2) buvo fiksuojama 4 d., mažiausia – (4,0) 10 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,6.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (379 DU2) Kauno MS pirmąjį birželio mėnesio dešimtadienį (išskyrus 8 d. dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 8 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (352 DU). Visų dešimtadienio dienų BOK reikšmės viršijo šio dešimtadienio vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė (398 DU) fiksuota 7 d., o mažiausia 6 d. (363 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 13 % ir 3 %.
1 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI<3,5
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas
Gegužės mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,4 °C (teigiama 2,9° anomalija). Tai antra pagal šiltumą gegužė (kartu su 2013 m.) nuo 1961 m. Šilčiausia buvo 2018 m. gegužė (16,4 °C). Šių metų pavasaris buvo pats šilčiausias nuo 1961 m. (vidutinė oro temperatūra 9,4 °C), iki šiol buvo 2014 m. pavasaris (8,6 °C).
Vėsiausia buvo Rytų Lietuvoje, šiaurės vakariniame pakraštyje ir Žemaičių aukštumos rytiniame šlaite, 14–15 °C (teigiama 2,1–2,5° anomalija), šilčiausia – Mažojoje Lietuvoje (be Klaipėdos ir dalies jos apylinkių) ir Jurbarke 16–17 °C (teigiama 4,1–4,3° anomalija), kitur – 16–17 °C (teigiama 2,1–3,6° anomalija (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6–30,6 °C, žemiausia buvo nukritus iki -3,2…1,4 °C, Nidoje 4,2 °C, Ventėje 3,4 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 30 d. Jonavoje 30,6 °C, žemiausia 12 d. Varėnoje -3,2 °C.
1 pav. Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra
Gegužės mėnesį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 34,9 mm (2/3 SKN), tačiau pasiskirstymas buvo labai netolygus. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 35 mm, buvo 10–35 mm (0,2–0,7 SKN), vietomis Aukštaitijoje, dalyje Vakarų ir Pietų Lietuvos 35–70 mm (0,6–1,4 SKN), Skuodo ir Tauragės apylinkėse 70–80 mm (1,3–1,9 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Skuode (77,9 mm) ir Tauragėje (71,6 mm), mažiausiai – Lazdijuose (11,4 mm). Gegužės 6, 19–20, 25, 29 ir 31 dienomis vietomis registruoti pavojingi lietūs1, stipriausia liūtis registruota 25 d. Skuode, kai per – per 1 val. 10 min. iškrito 45,5 mm.
2 pav. Gegužės mėnesio kritulių kiekis
Gegužės mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 335 val. (1,2 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje, 366,3 val., trumpiausiai – Varėnoje, 314,2 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gegužės mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 12,2–18,7 m/s, Tauragėje 20,3 m/s, Raseiniuose 21,6 m/s.
Gegužės mėnesio pirmą ir antrą dešimtadienį vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos. Pirmą dešimtadienį temperatūra ore krito iki -2 °C, arčiau dirvos paviršiaus – kai kur iki -6 °C, o antrąjį dešimtadienį, gegužės 12 d. ryto valandomis šalnos fiksuotos didžiojoje šalies dalyje. Šią dieną, žemiausios temperatūros fiksuotos Varėnos rajone – temperatūra ore krito iki -3,2 °C, arčiau dirvos paviršiaus iki -7,8 °C.
Meteorologinės vasaros, arba laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C, pradžia visoje Lietuvoje fiksuota gegužės 20 d. Šiais metais meteorologinė vasara prasidėjo vidutiniškai 11 dienų ankščiau, o Klaipėdos rajone – daugiau nei trimis savaitėmis ankščiau nei SKN.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–20 °C, žemiausia šiame gylyje 4–9 °C, aukščiausia 26–33 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje išliko laikėsi apie 7–11 °C, aukščiausia šiame gylyje siekė 22–28 °C.
Gegužės mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (3,7) buvo (0,5) žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,2). Gegužę aukščiausia UVI reikšmė (4,8) buvo fiksuota 29 d., o mažiausia (1,1) 9 d. (nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI vidurkio -2,8).
4 pav. UVI kaita Kauno MS gegužės mėnesį
Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) gegužės mėnesio vidurkis (392 DU2) išmatuotas Kauno MS (neįtraukiant 5 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) vidutiniškai 6 % viršijo daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (368 DU). Šio mėnesio 1–4 d. vyravo neigiamų nuokrypių tendencija nuo daugiamečio vidurkio, o likusiomis – teigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė išmatuota 25 d. (417 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios gegužės mėnesio reikšmės (379 DU) fiksuotas 10 % didesnis, tačiau absoliučios gegužės mėnesio maksimalios reikšmės (492 DU, kuri išmatuota 2021-05-08) neviršijo 15 %. Taip pat 25 d. išmatuota BOK reikšmė pagerino buvusį šios paros maksimumo rekordą, antroje vietoje atitinkamai palikusi 403 DU, fiksuotą 2010-05-25. Mažiausios reikšmės registruotos 1 d. (350 DU) ir 2 d. (351 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės vidutinės minimalios gegužės mėnesio reikšmės (360 DU) sudarė -3 %, tačiau absoliutų gegužės mėnesio minimumą (302 DU, išmatuotą 2017-05-28 d.) viršijo 16 %.
5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS gegužės mėnesį
Gegužės mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo iki 38 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis 4–55 cm aukštesnis už jį. Aukščiausi vandens lygiai upėse stebėti mėnesio pradžioje, vėliau prasidėjo vandens lygio kritimas. Kai kurių upių vandeningumas žymiai sumažėjo.
Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 20 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 17 ir 24 cm.
Vandens telkiniai visą mėnesį pamažu šilo. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 16,7–22,4°C, ežeruose 19,8–22,9°C, Baltijos jūroje 9,0–13,4°C, Kuršių mariose 20,0–21,2°C.
6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gegužės mėnesį
7 pav. Upių būklė gegužės mėn.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas
Platesnę informaciją apie gegužės mėnesį rasite čia
Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,7 °C (teigiama 5,8° anomalija). Tai pats šilčiausias trečiasis gegužės dešimtadienis nuo 1961 m. Iki šiol „pirmavo“ 2007-ųjų trečiasis dešimtadienis su 19,4 °C.
Didžiojoje šalies dalyje vyravo 19–20 °C temperatūra (teigiama 5,0–6,1° anomalija), šilčiausia buvo pajūryje, pamaryje, Nemuno žemupyje, Birštono, Druskininkų ir Jonavos apylinkėse, 20–21 °C (teigiama 6,8–7,3° anomalija), vėsiausia buvo pietrytiniame pakraštyje, Joniškio ir Zarasų apylinkėse, 18,4–19,0°C (teigiama 5,1° anomalija) (1 pav.). Dešimtadienio pabaigoje buvo 3 dienos, kai oro temperatūra perkopė 30 °C: 28 d. Birštone (30,2 °C), Druskininkuose (30,3 °C) ir Jonavoje (30,5 °C), 29 d. Druskininkuose (30,1 °C) ir 30 d. Jonavoje (30,6 °C). Žemiausia temperatūra registruota 27 d. Varėnoje, 6,8 °C.
1 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Trečiąjį gegužės dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 16,3 mm (0,9 SKN), tačiau dėl vietomis praėjusių liūčių kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 25 mm (1,4–1,7 SKN), vietomis šiaurės vakariniuose, pietvakariniuose ir rytiniuose rajonuose 25–40 mm (6–15% SKN). Plungės–Skuodo ruože ir Tauragėje kritulių buvo daugiausia, 40–54 mm (3,1–3,5 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per šį dešimtadienį registruota Tauragėje (53,3 mm), mažiausiai – Šeduvoje (1 mm). 25, 29 ir 31 dienomis vietomis buvo registruoti pavojingi lietūs1, stipriausia liūtis registruota 25 d. Skuode, kai per 1 val. 10 min. iškrito 45,5 mm kritulių.
2 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Gegužės trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 117,1 val. (1,1 SKN): nuo 104,1 val. Nidoje iki 136,9 val. Biržuose. (3 pav.).
3 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 21–23 °C, žemiausia fiksuota temperatūra šiame gylyje buvo 13–17 °C aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 26–33 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito iki 15–17 °C, o aukščiausia siekė iki 22–28 °C.
Kauno MS trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,8 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (4,8) buvo fiksuojama 29 d., mažiausia – (3,2) 23 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,4.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį (396 DU2) buvo vidutiniškai 9 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (365 DU). Visų dešimtadienio dienų BOK reikšmės viršijo šio dešimtadienio vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė (417 DU) fiksuota 25 d., o mažiausia 29-30 d. (368 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 15 % (25 d.), 0 % (29 d.) ir 2 % (30 d.).
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,0 °C (teigiama 1,6° anomalija). Vėsiausia buvo pietrytiniame pakraštyje, 12,6–13,0 °C (artima SKN temperatūra), didžiojoje Pietų ir Rytų Lietuvos dalyje, šiaurės vakariniame pakraštyje, kai kuriuose centriniuose rajonuose ir Laukuvoje 14–15 °C (teigiama 0,3–2,7° anomalija), šilčiausia buvo Nidos, Ventės ir Tauragės apylinkėse, 15,0–15,4 °C (teigiama 3,1° anomalija), kitur – 14–15 °C (teigiama 1,0–2,7° anomalija (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 19 d. Druskininkuose, 28,0 °C, žemiausia – 12 d. Varėnoje, -3,2 °C.
1 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį gegužės dešimtadienį buvo nedidelis, tik 4,6 mm (0,2 SKN). 19–20 dienomis vietomis praėjusios liūtys lėmė, kad krituliai pasiskirstė labai netolygiai, net gretimose meteorologijos stotyse išmatuoti kritulių kiekiai labai skyrėsi. Daug kur Lietuvoje kritulių kiekis neviršijo 5 mm, vietomis jų nebuvo visai (0–0,3 SKN), gausiau kritulių iškrito vietomis Dzūkijoje, Žemaitijoje bei Panevėžio ir Utenos apskrityse 5–15 mm (0,3–0,9 SKN) ir tik 3-uose punktuose iškrito daugiau nei 15 mm, t.y. 15–22 mm (0,6–1,2 SKN) (2 pav.). Akmenės, Jurbarko, Kaišiadorių, Mažeikių, Pakruojo ir Šalčininkų AMS kritulių nebuvo registruota. Gausiausiai palijo Panevėžyje (21,9 mm) ir Raseiniuose (21 mm) – čia 19 d. (Panevėžys) ir 20 d. (Raseiniai) buvo registruotas pavojingas lietus1.
2 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Gegužės antrąjį dešimtadienį Saulė spindėjo Lietuvoje vidutiniškai 119,5 val. (1,4 SKN): nuo 106,8 val. Varėnoje iki 130,9 val. Šilutėje. (3 pav.).
3 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Gegužės antrą dešimtadienį vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos, o gegužės 12 d. ryto valandomis šalnos fiksuotos didžiojoje šalies dalyje, žemiausia temperatūra fiksuota Varėnos rajone – temperatūra ore nukrito iki -3,2 °C, arčiau dirvos paviršiaus iki -7,8 °C.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–19 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje buvo 4–9 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 23–26 °C, o Klaipėdoje aukščiausia temperatūra siekė 30 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito iki 7–11 °C, o aukščiausia siekė 18–25 °C.
Kauno MS antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,3 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (4,0) buvo fiksuojama 19 d., mažiausia – (3,5) 12 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -0,7.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį (394 DU1) buvo vidutiniškai 7 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (369 DU). Šiomis dienomis fiksuotos BOK reikšmės viršijo minimą daugiametį vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė (408 DU) fiksuota 20 d., o mažiausia 17 d. (377 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK sudarė 13 ir 2 %.
Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,2 °C (teigiama 1,2° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės rytinėje dalyje 10,2–11,0 °C (-0,5…0,1° anomalija), šilčiausia – Pietvakarių Lietuvoje ir Kuršių nerijoje 13,0–13,8 °C (teigiama 1,7–2,7 ° anomalija). Kitur – 11–13 °C (teigiama 0,1–2,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 2 d. Druskininkuose, 27,3 °C, žemiausia – 8 d. Utenoje, -2,2 °C.
1 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Pirmojo gegužės dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 14 mm, lygus SKN. Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 10–20 mm (0,5–1,5 SKN), gausiausiai lijo šiaurės vakariniame pakraštyje, pajūryje ir Kazlų Rūdoje 20–29 mm (1,5–2,4 SKN), mažiausiai kritulių teko kai kuriems pietvakariniams, rytiniams ir centriniams rajonams, 7–10 mm (0,5–0,7 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Ventėje (7,1 mm) ir Kaune (7,2 mm). Gausiausiai palijo Kretingoje (28,6 mm) ir Skuode (24,1 mm) – čia gegužės 6 d. registruoti pavojingi lietūs1.
2 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Gegužės pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 98,3 val. (1,1 SKN): nuo 90,8 val. Dūkšte iki 112,5 val. Šilutėje. (3 pav.).
3 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Gegužės pirmą dešimtadienį vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -2 °C, arčiau dirvos paviršiaus kai kur iki -6 °C.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–17 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje buvo fiksuota 4–11 °C aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė iki 20–26 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito 8–12 °C, o aukščiausia siekė iki 16–22 °C.
Kauno MS pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,4 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (3,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,8) buvo fiksuojama 2 ir 8 d., mažiausia – (1,1) 9 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -2,8.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (383 DU1) Kauno MS pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį (išskyrus 5 d. dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 3 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (372 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (415 DU) fiksuota 6 d., o mažiausia 1 d. (350 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 10 ir -4 %.
1 Pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
