Zina Kitrienė – Meteo.lt

2025 m. birželio mėn. apžvalga

Paskelbta 2025-07-032025-07-08 paskelbė Zina Kitrienė

Birželio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,4 °C (neigiama 0,5° anomalija). Vėsiausia šį birželį buvo Laukuvoje (14,4 °C), šilčiausia – Druskininkuose (16,7 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 30,0 °C registruota 16 d. Birštone, žemiausiai – 4 d. Laukuvoje, 3,4 °C.

Birželio 23 d. Varėnos meteorologijos stotyje buvo fiksuota šalna 5 cm aukštyje, temperatūra nukrito iki -0,1 °C.

Meteorologinės vasaros, arba laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C, pradžia Pietų Lietuvoje, bei Kaune ir Vilniuje fiksuota birželio 7 d., Vidurio, Šiaurės Rytų Lietuvoje bei Kybartuose – birželio 18 d. O Vakarų Lietuvoje ir Ukmergėje meteorologinė vasara dar neprasidėjo.

1 pav. Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Birželio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 81,2 mm (119 % nuo SKN): nuo 48,1 mm Kybartuose iki 140,9 mm Anykščiuose (2 pav.).

Birželio 5, 7–9, 11–12, 19–20 ir 24–25 dienomis vietomis registruoti pavojingi¹ krituliai.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis² per pirmąjį birželio dešimtadienį pradėtas fiksuoti kai kuriose Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Pasvalio, Biržų, Anykščių, Utenos, Zarasų ir Švenčionių r. sav. esančiose automatinėse meteorologijos stotyse. Rokiškio r. sav. taip pat toliau buvo fiksuojamas šis reiškinys, kuris prasidėjo dar gegužės paskutinėmis dienomis. Antrąjį birželio dešimtadienį ilgas lietingas laikotarpis toliau buvo fiksuodamas dalyje Šiaurės, Šiaurės Rytų Lietuvos. Šio dešimtadienio pabaigoje, reiškinys buvo fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų Švenčionių r. sav. Paskutinį mėnesio dešimtadienį šis reiškinys baigėsi Pakruojo, Joniškio, Biržų, Pasvalio, Kelmės, Radviliškio r. sav. Tačiau ilgas lietingas laikotarpis toliau yra fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Švenčionių ir Ignalinos r. sav.

2 pav. Birželio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Birželio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 236,1 val. (85 % nuo SKN), ilgiausiai – Šilutėje 269,5 val., trumpiausiai – Vilniuje 202,3 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė birželio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis vėjo greitis Lietuvoje birželio mėn. buvo 3,5 m/s, 0,8 m/s stipresnis nei SKN – tai vėjaučiausias birželis per paskutinius 31 metus (plačiau skaitykite čia). Didžiausias vėjo greitis siekė 15,2–25,2 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 24 d. Ventėje – 25,2 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–20°C, aukščiausia daug kur kilo iki 25–33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–28 °C.

Birželio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos, vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI buvo 4,6, tai 0,7 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Birželį aukščiausia UVI reikšmė 6,0 buvo fiksuota 25 ir 29 d., o mažiausia 1,9 20 d. (4 pav.).

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS birželio mėnesį

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) birželio mėnesio vidurkis buvo 350 DU³ ir buvo artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) vidurkiui (352 DU). Aukščiausia birželio mėnesio BOK reikšmė fiksuota 12 d., 398 DU, o mažiausia 29 d., 309 DU (5 pav.).

5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS birželio mėnesį

Beveik visą birželio mėnesį vandens telkiniuose stebėtas nedidelis vandens lygio svyravimas. Žymesnis kilimas, vietomis, stebėtas 7–14 d., sulaukus gausesnio lietaus.

Vandens lygis šalies šiaurėje, rytuose ir dalyje vakarinių rajonų svyravo iki 80 cm aukščiau daugiamečio birželio mėnesio vandens lygio. Mažiau vandens plukdė Pietų Lietuvos upės – čia vandens lygis buvo iki 62 cm žemiau įprasto vidurkio.

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 11 cm aukščiau už šio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Tuo tarpu Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis jis buvo 14 cm žemesnis.

Vietomis stebėta ir hidrologinė sausra. Birželio 30 d. vandens matavimo stočių (VMS) su hidrologine sausra skaičius siekė 8. Ties 8 VMS situacija išliko artima hidrologinei sausrai (nacionaliniu mastu hidrologinė sausra skelbiama stočių skaičiui pasiekus 24 VMS).

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 15,1–20,6°C, ežeruose 14,1–20,2°C, Baltijos jūroje 16,5–17,2°C, Kuršių mariose – 17,1–18,1°C.

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse birželio mėnesį

7 pav. Birželio mėnesio upių būklė

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

³1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. birželio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta 2025-07-022025-07-02 paskelbė Zina Kitrienė

Birželio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,3 °C (neigiama 1,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 25,3 °C išmatuota 23 d. Druskininkuose, žemiausia 3,8 °C taip pat 23 d. Kazlų Rūdoje. Šią dieną Varėnos meteorologijos stotyje buvo fiksuota šalna 5 cm aukštyje, temperatūra nukrito iki -0,1 °C.

1 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį birželio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 22,4 mm (83 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių šį dešimtadienį registruota Dūkšte, 10,6 mm. Daugiausiai prilijo Ukmergėje (39,9 mm) ir Anykščiuose (36,3 mm).

24–25 d. vietomis registruoti pavojingi¹ lietūs.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis² baigėsi Pakruojo, Joniškio, Biržų, Pasvalio, Kelmės, Radviliškio r. sav. Dešimtadienio pabaigoje reiškinys buvo fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Švenčionių ir Ignalinos r. sav.

2 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 75,1 val. (87 % SKN): nuo 62,8 val. Vilniuje iki 84,0 val. Nidoje (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–20 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 20–30 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 18–28 °C.

Kauno MS trečiąjį birželio mėnesį dešimtadienį Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) vidurkis buvo 5,2 – 0,2 UVI mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Aukščiausia UVI reikšmė 6,0 buvo fiksuojama 25 ir 29 d., mažiausia 2,2 – 27 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį buvo 343 DU³, 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė 365 DU fiksuota 24 d., o mažiausia – 309 DU , 29 d.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

³1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. gegužės mėn. apžvalga

Paskelbta 2025-06-042025-07-04 paskelbė Zina Kitrienė

Gegužės mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,7 °C (neigiama 2,8° anomalija) – tai pati šalčiausia gegužė XXI amžiuje ir penkta pagal šaltumą nuo 1961 m. (šalčiausia buvo 1980 m., 7,9 °C). Vėsiausia šią gegužę buvo Laukuvoje (8,8 °C) bei Šventojoje ir Plungėje (po 8,9 °C), o šilčiausia – Birštone (10,8 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 25,4 °C registruota 28 d.Ventėje, žemiausiai – Varėnoje 8 d., -5,8 °C.

Pasiekti du nauji paros minimalios oro temperatūros rekordai:

8 d. -5,8 °C Varėna;

9 d. -5,2 °C Utena.

Didžiąją mėnesio dalį šalyje fiksuotos stichinės šalnos. Per pirmąjį dešimtadienį stipriausios, beveik visoje šalies teritorijoje, stichinės šalnos buvo fiksuotos gegužės 6–9 d. Gegužės 8 d. Varėnoje 5 cm aukštyje temperatūra nukrito net iki -10,7 °C. Šalnos nesitraukė ir antrąjį dešimtadienį – fiksuotos beveik kiekvieną dieną, išskyrus gegužės 17–18 d., o stipriausios šalnos, apėmusios didžiąją šalies dalį, fiksuotos 11–13 d. Trečiąjį dešimtadienį šalna fiksuota tik vietomis gegužės 21 d., 24–25 d., daugiausia tik 5 cm aukštyje.

1 pav. Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Gegužės mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 63,3 mm (120 % nuo SKN): nuo 28,3 mm Ventėje iki 154,3 mm Rokiškyje (2 pav.).

Gegužės 4, 14–19, 22–24 ir 29–30 dienomis vietomis, daugiausiai Rytų Lietuvoje, registruoti pavojingi¹ krituliai.

Sausringas laikotarpis², kuris tęsėsi nuo balandžio mėn., buvo fiksuojamas visą pirmąjį dešimtadienį. Per pirmąsias dienas jis buvo pradėtas fiksuoti kai kuriose Kauno, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Prienų r. sav. seniūnijose. Šio dešimtadienio pabaigoje buvo toliau fiksuojamas kai kuriose Kauno ir Šakių r. sav. seniūnijose. Antrajame gegužės dešimtadienyje sausringas laikotarpis kai kuriose Šakių r. sav. seniūnijose pasiekė stichinio reiškinio – sausros³ augalų vegetacijos laikotarpiu, rodiklį. Sausra kai kuriose Šakių r. sav. seniūnijose fiksuota gegužės 12–18 dienomis. Sausringas laikotarpis gegužės 13–15 d. fiksuotas Alytaus m. ir kai kuriose Alytaus r. sav. seniūnijose.

Nuo gegužės 29 d. Rokiškio r. sav. pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis⁴.

2 pav. Gegužės mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Gegužės mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 232,2 val. (82 % nuo SKN), ilgiausiai – Nidoje 289,4 val., trumpiausiai – Dūkšte 171,1 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gegužės mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,9–20,2 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 14 d. Ventėje – 23.4 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–15°C, žemiausia šiame gylyje krito iki 4–8 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 21–28 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 17–24 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 5–9 °C

Gegužės mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės (4 pav.). Šio mėnesio vidutinis UVI buvo 3,6 (0,6 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį). Gegužę aukščiausia UVI reikšmė 5,3 buvo fiksuota 29 d., o mažiausia 1,5 – 4 d.

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS gegužės mėnesį

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) gegužės mėnesio vidurkis gegužę buvo 391 DU⁵ (6 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį). Šio mėnesio 27–31 d. BOK reikšmės buvo žemesnės už šių dienų vidurkį, o likusiomis – aukštesnės. Aukščiausia gegužės mėnesio BOK reikšmė 445 DU fiksuota 15 d., žemiausia 343 DU – 30 d. (5 pav.).

5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS gegužės mėnesį

Lietuvos upėse jau kurį laiką stebimas žymus vandeningumo sumažėjimas. Gegužę daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo iki 112 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis 3–33 cm aukštesnis už jį. Aukščiausi šio mėnesio vandens lygiai stebėti mėnesio pabaigoje, sulaukus gausesnių kritulių.

Gegužės mėnesį, kaip ir balandį, taipogi neapsieita be naujų minimalaus vandens lygio rekordų: Nemune ties Druskininkais -7 cm (buvęs 13 cm), Nemune ties Panemune – 83 cm (buvęs 84 cm) ir Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu – 12 cm (buvęs 14 cm).

Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 17 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį taip pat stebėti Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, atitinkamai 26 ir 21 cm.

Šylant orams, pamažu šilo ir vandens telkiniai. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 13,4–18,5°C, ežeruose 13,6–16,6°C, Baltijos jūroje 12,4–13,6°C, Kuršių mariose 15,6–16,9°C.

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gegužės mėnesį

7 pav. Gegužės mėnesio upių būklė

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

³ sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas) <3,5.

⁴ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.⁵1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Platesnę informaciją rasite Biuletenis_2025_05.pdf

2025 m. gegužės mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta 2025-06-032025-06-03 paskelbė Zina Kitrienė

Gegužės trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 13,5 °C (neigiama 0,4° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -0,1 °C išmatuota 25 d. Skuode, aukščiausia –28 d. Ventėje, 25,4 °C.

Stichinės šalnos vietomis fiksuotos gegužės 21 d., 24–25 d., daugiausiai tik 5 cm aukštyje.

1 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį gegužės dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 22,0 mm (122% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių šį dešimtadienį registruota Šilutėje ir Ventėje, po 0,2 mm. Daugiausiai prilijo Dūkšte (82,9 mm) ir Zarasuose (79,2 mm).

Gegužės 22–24 d., 29–30 d. vietomis rytiniuose rajonuose registruoti pavojingi¹ krituliai.

Nuo gegužės 29 d. Rokiškio r. sav. pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis².

2 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 90,4 val. (85 % SKN): nuo 49,5 val. Dūkšte iki 112,5 val. Klaipėdoje (3 pav.).

3 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 15–19 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 8–11 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 21–28 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 17–21 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 9–13 °C.

Per šį dešimtadienį Šiaurės rytų Lietuvoje pradėjo žydėti paprastasis šermukšnis, pušys ir paprastasis erškėtis.

Kauno MS trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės – vidurkis 4,4 (0,3 mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 5,3 buvo fiksuojama 29 d., mažiausia – 3,1 23 d.

Trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį Kauno MS išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 364 DU² (artimas 1993–2022 m. vidurkiui, 365 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 384 DU fiksuota 25 d., o žemiausia – 343 DU 30 d.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

³1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. gegužės mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta 2025-05-212025-05-21 paskelbė Zina Kitrienė

Gegužės antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,3 °C (neigiama 4,1° anomalija) (1 pav.). Nuo 1961 m. vėsesni antrieji gegužės dešimtadieniai buvo 1978 (7,2 °C), 1980 (7,2 °C), ir 2020 (7,9 °C) metais.

Aukščiausia oro temperatūra 22,7 °C išmatuota 20 d. Birštone ir Druskininkuose, žemiausia -3,3 °C 11 d. Alytuje.

Stichinės šalnos fiksuotos beveik visą dešimtadienį, išskyrus gegužės 17–18 d. Stipriausios šalnos, apėmusios didžiąją šalies dalį, fiksuotos 11–13 d.

1 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrojo gegužės dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 30,4 mm (145% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Kazlų Rūdoje (11,4 mm), Marijampolėje ir Prienuose (po 12,8 mm), daugiausiai – Biržuose (63,7 mm) ir Rokiškyje (59,4 mm).

Gegužės 14–19 d. vietomis, daugiausiai šiaurinėje šalies dalyje, buvo registruoti pavojingi¹ lietūs.

Gegužės 12–18 d. kai kuriose Šakių r. sav. seniūnijose sausringas laikotarpis² peraugo į sausrą³ – stichinį reiškinį. Sausringas laikotarpis gegužės 13–15 d. fiksuotas Alytaus m. ir kai kuriose Alytaus r. sav. seniūnijose.

2 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas šį dešimtadienį Lietuvoje buvo 68,4 val. (78% SKN): nuo 58,2 val. Dūkšte iki 86,6 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 10–12 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 4–7 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 17–23 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 14–18 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 6–9 °C.

Per šį dešimtadienį daugelyje šalies rajonų pabaigė žydėti obelys, slyvos, vyšnios. Taip pat susiformavo obelų, vyšnių, kriaušių vaisiai.

Antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, jų vidurkis buvo 0,8 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (4,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 4,5 buvo fiksuojama 18 d., mažiausia – 1,9 17 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį buvo 403 DU⁴ (9 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį). Aukščiausia BOK reikšmė 445 DU fiksuota 15 d., o mažiausia 20 d. – 361 DU.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

³ sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas) <3,5.

⁴1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. gegužės mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta 2025-05-122025-05-12 paskelbė Zina Kitrienė

Gegužės pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,0 °C (neigiama 4,0° anomalija) (1 pav.). Nuo 1961 m. vėsesni pirmieji gegužės dešimtadieniai buvo 1962 (6,9 °C), 1965 (6,7 °C), 1980 (5,9 °C) ir 1999 (6,3 °C) metais.

Aukščiausia oro temperatūra 22,6 °C išmatuota 2 d. Pagėgiuose, žemiausia -5,8 °C 8 d. Varėnoje.

Pasiekti du paros žemiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje:

8 d. -5,8 °C, Varėna;

9 d. -5,2 °C, Utena.

Visą šį dešimtadienį fiksuotos stichinės šalnos. Beveik visoje šalies teritorijoje stipriausios stichinės šalnos buvo registruotos gegužės 6–9 d. Gegužės 8 d. Varėnoje 5 cm aukštyje temperatūra nukrito net iki -10,7 °C.

1 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmojo gegužės dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 10,9 mm (78% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Molėtuose (4,8 mm) ir Alytuje (5,1 mm), daugiausiai – Anykščiuose (24,9 mm), Mažeikiuose (22,0 mm) ir Rokiškyje (21,4 mm).

Gegužės 4 d. Mažeikiuose, Kabaldikiuose (Mažeikių r. sav.) ir Anykščiuose registruotas pavojingas¹ lietus.

Sausringas laikotarpis² toliau buvo fiksuojamas visą šį dešimtadienį. Per pirmąsias dešimtadienio dienas jis buvo pradėtas fiksuoti kai kuriose Kauno, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Prienų r. sav. seniūnijose. Dešimtadienio pabaigoje jis buvo toliau fiksuojamas tik kai kuriose Kauno ir Šakių r. sav. seniūnijose.

2 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 73,2 val. (83% SKN): nuo 63,1 val. Dotnuvoje iki 93,7 val. Nidje (3 pav.).

3 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 10–13 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 3–8 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 16–24 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 14–18 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 6–9 °C.

Per šį dešimtadienį daugelyje šalies rajonų pražydo alyvos bei paprastasis kaštonas. Tačiau žydėti baigė obelys, juodieji bei raudonieji serbentai. Varėnoje fiksuoti kaukazinės slyvos vaisių užuomazgų nušalimai.

Pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, vidutiniškai 0,6 UVI mažesnės už daugiametį vidurkį (3,7 UVI, 2001–2020 m.). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 3,6 buvo fiksuojama 3 ir 6 dienomis, mažiausia 1,5 – 4 dieną.

Kauno MS pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį išmatuotas Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 410 DU³ (10 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį). Aukščiausia BOK reikšmė 433 DU fiksuota 9 d., o mažiausia 1 ir 3 d. –386 DU.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

³1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. balandžio mėn. apžvalga

Paskelbta 2025-05-062025-05-19 paskelbė Zina Kitrienė

Balandžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,8 °C (teigiama 1,6° anomalija) – tai trečias pagal šiltumą balandis nuo 1961 m., šiltesni balandžiai buvo 2000 m. (10,8 °C) ir 2018 m. (9,5 °C). Vėsiausia šį balandį buvo Šventojoje (7,4 °C) ir Klaipėdoje (7,7 °C), o šilčiausia – Druskininkuose (9,9 °C), Birštone ir Tauragėje (po 9,7 °C) (1 pav.).

Žemiausia paros oro temperatūra -7,4 °C registruota 9 d. Varėnoje, aukščiausiai – 29,1 °C 18 d. Kretingoje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Tauragėje.

Per balandžio mėnesį buvo pasiekti 5 nauji paros aukščiausios oro temperatūros rekordai:

17 d. 28,2 °C, Kazlų Rūda;

18 d. 29,1 °C, Kretinga, Pagėgiai, Šilutė, Tauragė;

19 d. 26,2 °C, Biržai;

21 d. 26,6 °C, Druskininkai;

22 d. 27,4 °C, Druskininkai.

Balandžio 1–3 d. Vilniaus, Laukuvos, Utenos ir Dūkšto apylinkėse, vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 5 °C prasidėjo augalų vegetacijos sezonas (kitur jis prasidėjo kovo 28–31 d.). O balandžio 18–19 d. beveik visoje šalies teritorijoje ir balandžio 22 d. Dūkšte, vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C temperatūrą, prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais, aktyvioji augalą vegetacija prasidėjo vidutiniškai 8 dienomis ankščiau lyginant su SKN.

Balandžio 24–30 d. fiksuotos stichinės šalnos. Balandžio 24–25 d. ir 29–30 d. šalna fiksuota vietomis, daugiausiai 5 cm aukštyje, o balandžio 26–28 d. – beveik visoje šalies teritorijoje. Balandžio 27 d. Utenoje 5 cm aukštyje temperatūra nukrito net iki -10 °C.

1 pav. Balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Balandžio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 21,3 mm (58 % nuo SKN): nuo 5,1 mm Šakiuose iki 64,3 mm Pakruojyje (2 pav.).

Balandžio 19, 22 ir 24 dienomis vietomis registruoti pavojingi krituliai¹, o 19 d. Žagariškiuose (Joniškio r. sav.) – stichinis lietus².

Nuo balandžio 27–30 d. kai kuriose Šakių, Jurbarko ir Vilkaviškio r. sav. seniūnijose pradėtas fiksuoti sausringas laikotarpis³.

2 pav. Balandžio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Balandžio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 251,5 val. (119 % nuo SKN), ilgiausiai – Kybartuose 268,9 val., trumpiausiai – Telšiuose 232,1 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė balandžio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 14,7–23,4 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 5 d. Ventėje – 23.4 m/s.

Atvėsus orams balandžio 6–11 d. kai kuriose Lietuvos vietovėse vėl buvo fiksuotas dirvožemio įšalimas, giliausias – Kybartų ir Dūkšto AMS, iki 4 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–12°C, žemiausia šiame gylyje krito iki -1….3 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 18–24 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 15–19 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 1–4 °C.

Kauno MS išmatuotas bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) balandžio mėnesio vidurkis buvo 374 DU⁴, jis buvo artimas daugiamečiam vidurkiui (379 DU, 1993–2022 m.) (4 pav.). Aukščiausia balandžio mėnesio BOK reikšmė 467 DU fiksuota 5 d., mažiausia reikšmė – 307 DU 18 d.

4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS balandžio mėnesį

Balandžio mėnesį vandens lygis šalies upėse svyravo nuo 18 iki 220 cm žemiau vidutinio daugiamečio balandžio mėnesio vandens lygio (5, 6 pav.).

Nuo pat mėnesio pradžios vyraujant žemiems lygiams, antrąjį pavasario mėnesį neapsieita ir be naujų minimalių reikšmių. Nauji minimalūs balandžio mėnesio vandens lygiai užfiksuoti 28–30 dienomis: Nemune ties Druskininkais – 4 cm (buvęs 12 cm), Nemune ties Nemajūnais – 13 cm (buvęs 20 cm), Neryje ties Buivydžiais – 206 cm (buvęs 213 cm), Neryje ties Jonava – 21 cm (buvęs 30 cm) ir Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu – 14 cm (buvęs 18 cm).

Vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 18 cm žemiau vidutinio daugiamečio vandens lygio. Nemune ties Birštonu ir Darsūniškiu – atitinkamai 34 cm ir 5 cm žemiau vidurkio.

Paskutinę mėnesio dieną, vandens temperatūra upėse siekė 7–14, ežeruose 5–13, Kuršių mariose 11–12, Baltijos jūroje 8 – 9 laipsnius šilumos.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse balandžio mėnesį

6 pav. Balandžio mėnesio upių būklė

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

³ sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

⁴1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Platesnę informaciją rasite Biuletenis_2025_04.pdf

2025 m. balandžio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta 2025-05-052025-05-09 paskelbė Zina Kitrienė

Balandžio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,7 °C (neigiama 0,3° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -5,5 °C išmatuota 28 d. Varėnoje, aukščiausia 27,4 °C 22 d. Druskininkuose – tai naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje, be to naujas rekordas pasiektas ir 21 d. – 26,6 °C Druskininkuose.

Dūkšto AMS balandžio 22 d. vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C temperatūrą, prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas.

1 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 7,1 mm (89% SKN) (2 pav.). 9-iose stotyse pietinėje šalies dalyje kritulių nebuvo registruota, didžiausias kritulių kiekis užfiksuotas Laukuvoje (21,2 mm) ir Ukmergėje (21,0 mm).

Balandžio 22 d. Kazlų Rūdoje, Anykščiuose ir Diržiuose (Ukmergės r. sav.) bei 24 d. Biržuose registruoti pavojingi¹ krituliai.

Nuo balandžio 27–30 d. kai kuriose Šakių, Jurbarko, Vilkaviškio r. sav. seniūnijose pradėtas fiksuoti sausringas laikotarpis².

2 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 91,1 val. (106 % SKN): nuo 79,8 val. Biržuose iki 102,1 val. Kybartuose (3 pav.).

3 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 11–15 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 4–9 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 18–24 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 15–19 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 6–10 °C.

Per šį dešimtadienį daugelyje šalies rajonų pražydo obelys, vyšnios, paprastoji alyva.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį balandžio mėnesio dešimtadienį buvo 361 DU³ (4 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį). Aukščiausia BOK reikšmė 382 DU fiksuota 26 d., o mažiausia – 21 d., 336 DU.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

³1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. balandžio mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta 2025-04-222025-05-09 paskelbė Zina Kitrienė

Balandžio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,4 °C (teigiama 5,7° anomalija) (1 pav.). Tai šilčiausias antrasis balandžio dešimtadienis nuo 1961 m., iki šiol šilčiausiu buvo 2018 m. (10,7 °C). Žemiausia oro temperatūra -6,1 °C išmatuota 12 d. Utenoje, aukščiausia 29,1 °C 18 d. Kretingoje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Tauragėje – tai naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Nauji rekordai pasiekti dar 2 dienas: 17 d. 28,2 °C (Kazlų Rūda) ir 19 d. 26,2 °C (Biržai).

Visoje šalies dalyje, išskyrus Dūkštą ir jo apylinkes, balandžio 18–19 d. vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C temperatūrą, prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais, aktyvioji augalų vegetacija prasidėjo vidutiniškai 8 dienomis ankščiau lyginant su SKN.

1 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 9,5 mm (73% SKN) (2 pav.). Iš Tarnybos tinklui priklausančių meteorologijos stočių mažiausias kritulių kiekis registruotas Alytuje, 1,2 mm, didžiausias – Pakruojyje, 44,6 mm.

Balandžio 19 d. Elektrėnuose, Joniškyje, Kaišiadoryse, Pakruojyje ir Panevėžyje bei Kepaliuose (JOniškio r. sav.), Šlamuose (Pasvalio r. sav.) ir Saunoriuose (Akmenės r. sav.) registruoti pavojingi¹ krituliai, o Žagariškiuose (Joniškio r. sav.) – stichinis lietus².

2 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 71,8 val. (106 % SKN): nuo 63,1 val. Telšiuose iki 77,8 val. Kaune (3 pav.).

3 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Paskutinis dirvožemio įšalimas dar buvo fiksuotas balandžio 11 d., Dūkšte ir siekė 3 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–13 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki -1….3 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 17–24 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 14–19 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 1–5 °C.

Kauno AMS sutrikus UVE jutiklio veikimui, šį dešimtadienį UVI nebuvo matuojama.

Kauno MS antrąjį balandžio mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 357 DU¹ (94 % nuo daugiamečio (1993–2022 m.) vidurkio). Aukščiausia BOK reikšmė 426 DU fiksuota 11 d., o mažiausia – 307 DU 18 d.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

³1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. balandžio mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta 2025-04-112025-04-11 paskelbė Zina Kitrienė

Balandžio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,5 °C (neigiama 0,3° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -7,4 °C išmatuota 9 d. Varėnoje, aukščiausia 20,1 °C 3 d. Kybartuose .

Balandžio 1–3 d. Vilniaus, Laukuvos, Utenos ir Dūkšto apylinkėse, vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 5 °C prasidėjo augalų vegetacijos sezonas.

1 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmąjį balandžio dešimtadienį kritulių iškrito labai nedaug, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 4,6 mm (29% SKN) (2 pav.). Pagėgiuose kritulių nebuvo visai, didžiausias jų kiekis registruotas Alytuje, 11,6 mm ir Panevėžyje, 10,7 mm.

2 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 88,5 val. (153% SKN): nuo 83,3 val. Lazdijuose iki 94,6 val. Kaune (3 pav.).

3 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Šio dešimtadienio antroje pusėje atvėsus orams kai kuriose Lietuvos vietovėse vėl pradėjo formuotis dirvožemio įšalimas, giliausias fiksuotas Kybartų ir Dūkšto AMS – 4 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo apie 5–7 °C, žemiausia krito iki -1….3 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 13–18 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 10–14°C, žemiausia šiame gylyje krito iki 2–4 °C.

Kauno MS pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, artimos daugiamečiam vidurkiui. Aukščiausia UVI reikšmė 2,6 buvo fiksuojama 4 d., mažiausia 1,7 – 9 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį buvo buvo 404 DU¹ (105 % nuo 1993–2022 m. vidurkio). Aukščiausia BOK reikšmė 467 DU fiksuota 5 d., o mažiausia 342 DU – 4 d.

¹1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.