Mėnuo: 2023 vasario

Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -6,2 °C (neigiama 5,2° anomalija): šalčiausia buvo Vidurio Lietuvos žemumos šiaurinėje dalyje ir  Rietavo apylinkėse -7,5… -7,0 °C (neigiama 5,8° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo -7,0… -6,0 °C temperatūra (neigiama 4,4–5,8° anomalija), šilčiausia – vakariniame pakraštyje ir pietiniuose rajonuose -6,0… -4,0 °C (neigiama 4,1–5,7° anomalija) ir pajūryje bei Kuršių nerijoje -4,0… -3,8 °C (neigiama 4,9–5,0° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 4,8 °C registruota 20 d. Klaipėdoje, žemiausia -21,3 °C 15 d. Akmenėje.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį gruodžio dešimtadienį buvo artimas SKN – 19,9 mm   (1,05 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 10–20 mm (0,5–1,2 SKN),  gausiau kritulių registruota šiaurės vakariniuose, rytiniuose, pietiniuose rajonuose bei Anykščių, Pasvalio ir Šiaulėnų apylinkėse 20–30 mm (1,1–2,3 SKN), vietomis vakariniame pakraštyje, Guntauninkuose, Puvočiuose ir Liukonyse buvo 30–43 mm kritulių (1,2–2,4 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis 42,3 mm registruotas Kretingoje, mažiausias – 10,3 mm Trakuose. Gruodžio 11 ir 12 dienomis vietomis registruoti pavojingo snygio¹ atvejai.

Paskutinę dešimtadienio dieną sniego danga Lietuvoje siekė 10–33 cm, storiausia ji buvo Tauragnuose, 33 cm.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje gruodžio antrąjį dešimtadienį buvo 11,8 val. (1,5 SKN): nuo 5,0 val. Dūkšte iki 16,5 val. Dotnuvoje (3 pav.).

Dėl susidariusios sniego dangos dirvožemio įšalas kito nežymiai – dešimtadienio pradžioje daug kur svyravo apie 0–11 cm, o baigiantis dešimtadieniui sumažėjo iki 0–5 cm.

Sniego danga apkloto dirvožemio temperatūra kito labai nežymiai, palyginti su praėjusiu dešimtadieniu. Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -0…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį (išskyrus 15 d. dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 4 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (304 DU¹). Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 12 d. (376 DU) ir 13 d. (375 DU). Mažiausia – 19 d. (255 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkio sudarė 22 % ir 23 % bei -15 %.

¹ pavojingas reiškinys smarkus snygis, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 7–20 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

 

Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,2 °C (teigiama 3,2° anomalija): vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje ir Pakruojo apylinkėse -1…0 °C (teigiama 2,6° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 0–2 °C temperatūra (teigiama 2,6–4,0° anomalija), vakarinėje dalyje (išskyrus Ventę, kur buvo 1,3 °C) ir pietvakariniame pakraštyje 2,0–3,1 °C (teigiama 2,2–4,1° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -12,0 °C registruota 25 d. Molėtuose. Aukščiausia 10,7 °C – 31 d. Kybartuose  – tai ir naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį gruodžio dešimtadienį buvo 26,9  mm (1,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 11–30 mm (0,7–2,1 SKN),  gausiau kritulių registruota vakarinėje dalyje, šiaurės rytiniame pakraštyje, Šalčininkuose, Kazlų Rūdoje, Tauragnuose ir Liukonyse 30–49 mm (0,9–1,9 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis 49 mm registruotas Lankupiuose (Klaipėdos r.) ir 47,1 mm Kartenoje (Kretingos r.), mažiausias – 11,6 mm Joniškyje.

Dešimtadienio pabaigoje sniego danga smarkiai aptirpo, didžiojoje šalies dalyje sniego neliko visai ar danga buvo nevientisa. Daugiau sniego išsilaikė rytiniuose rajonuose – Utenoje (5 cm), Tauragnuose (8 cm), Dūkšte (10 cm).

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje gruodžio trečiąjį dešimtadienį buvo 5,7 val. (0,5 SKN): nuo 1,7 val. Lazdijuose iki 9,9 val. Dūkšte (3 pav.).

Šį dešimtadienį vyravę permainingi ir dažnai lietingi orai nulėmė palankias sąlygas tirpti dirvožemio įšalui, tačiau pavienėmis šaltesnėmis naktimis dirvožemiai vietomis šalo sparčiai. Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai kai kur buvo įšalę iki 1–5 cm, ploniausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas pirmąją Kalėdų dieną – siekė 1–3 cm. Vėlesnėmis dienomis, labiau paspaudus šaltukui, dirvožemiai vietomis šalo iki 14 cm, tačiau paskutinę metų dieną tik Biržų apylinkėse buvo likęs 9 cm dirvožemio įšalo sluoksnis, kitur šalyje dirvožemiai buvo atitirpę. 

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje išliko teigiama ir krito iki 0–1 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį (339 DU¹) buvo vidutiniškai 9 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (312 DU). Visomis šio dešimtadienio dienomis (išskyrus 21-22 d.) fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiametį minimalų šio dešimtadienio vidurkį (304 DU). Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 27 d. (392 DU) ir 30 d. (387 DU). Mažiausia reikšmė registruota 21 d. (248 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 23 % (27 ir 29 d.) bei -18 % (21 d.).

 

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,6 °C (neigiama 0,2° anomalija): vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 1,2–2,0 °C (anomalija nuo -0,2° iki 0,0°),  didžiojoje šalies dalyje vyravo 2,0–3,0 °C (anomalija nuo -0,4° iki 0,1°), pietvakariniame ir vakariniame pakraštyje 2,0–3,0 °C (anomalija nuo -0,8° iki 0,3°), šilčiausia Kuršių nerijoje ir Ventėje, 4,0–5,0 °C (teigiama 0,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 13,9 °C registruota 12 d. Mažeikiuose – tai naujas šios paros maksimalios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Šalčiausia buvo 20 d. Varėnoje, -13,3 °C.

Lapkričio 13 d. prie dirvos paviršiaus, o lapkričio 14 d. ir ore daug kur ryto valandomis fiksuotos šalnos – oro temperatūra standartiniame 1,5 m aukštyje krito iki -1 °C, prie dirvos paviršiaus – iki -3 °C.

Beveik visoje šalyje lapkričio 14–16 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C, baigėsi augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko vidutiniškai 5 d. vėliau lyginant su SKN. Augalų vegetacijos laikotarpis Lietuvoje šiais metais tęsėsi vidutiniškai 216 d., arba vidutiniškai 8 d. ilgiau lyginant su SKN.

Kritulių kiekis antrąjį lapkričio dešimtadienį buvo nedidelis, vidutiniškai Lietuvoje iškrito 4,2 mm (0,2 SKN). Visoje šalyje kritulių kiekis neviršijo 8 mm (iki 0,5 SKN): kiek daugiau kritulių teko didžiajai daliai rytinių, pietinių rajonų, Pasvalio r. savivaldybei, vietomis Žemaitijoje – 4–8 mm (0,2–0,5 SKN), kitur – 0,5–4 mm (0,02–0,4 SKN). Mažiausias kritulių kiekis 0,6 mm registruotas Palangoje, didžiausias – 8 mm Anykščiuose ir Kelmėje (2 pav.).

Dešimtadienio pabaigoje atvėsus orams iškrito sniegas, paskutinę dešimtadienio dieną sniego dangos storis buvo 1–4 cm, Vakarų Lietuvoje sniego danga nesusidarė ar nesiekė 1 cm. Storiausia sniego danga registruota Vilniuje, 4 cm.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio antrąjį dešimtadienį buvo apie 7 val. (0,6 SKN): nuo 3,9 val. Kaune iki 11,1 val. Klaipėdoje (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–6 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -4…2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–3 °C.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje antrąjį lapkričio mėnesio dešimtadienį (292 DU¹) atitiko ir buvo vidutiniškai vos 1 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (289 DU). Visomis šio dešimtadienio dienomis (išskyrus 12, 13 ir 17 d.) fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiametį minimalų šio dešimtadienio vidurkį (282 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (321 DU) fiksuota 16 d., o mažiausia 12 d. (269 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 11 % ir -5 %.

¹  1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -1,8 °C (neigiama 2,6° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje, -3,5…-3,0 °C (neigiama 2,3° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo -3,0…-1,0 °C (neigiama 1,3–2,1° anomalija), vakariniame pakraštyje -1,0 … -0,3 °C (neigiama 2,0–3,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 3,7 °C registruota 27 d. Klaipėdoje, žemiausia -9,1 °C – 22 d. Raseiniuose.

Trečiąjį lapkričio dešimtadienį kritulių buvo nedaug, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 7,9 mm (0,5 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 1–10 mm (0,1–0,8 SKN), kiek daugiau kritulių buvo šiaurės rytinėje dalyje, Plungėje, Šiaulėnuose, Kelmėje ir Tabokinėje,  10–17 mm (0,7–1,5 SKN)  (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis 17 mm registruotas Tauragnuose, mažiausias – 1,2 mm Ventėje.

Meteorologijos stočių duomenimis paskutinę dešimtadienio dieną sniego dangos storis buvo 1–9 cm, vietomis Vakarų ir pietų Lietuvoje sniego danga nebuvo susidariusi ar nesiekė 1 cm. Storiausia sniego danga registruota Švenčionyse, 9 cm.

Dešimtadienis buvo gana niūrus: vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio trečiąjį dešimtadienį buvo apie 0,8 val. (0,1 SKN): – daug kur Saulė nebuvo pasirodžius ar švietė iki 0,5 val. (0–0,04 SKN), ilgiausiai – pajūryje ir pamaryje, 3,0–3,9 val. (0,3–0,4 SKN) (3 pav.).

Dirvožemiai, kai kur pradėję šalti smarkiau atšalus orams, šalo toliau – dešimtadienio viduryje  dirvožemio įšalas jau buvo susiformavęs daug kur, jo storis siekė 1–7 cm. Paskutinę rudens dieną dirvožemiai iki 2–4 cm buvo įšalę tik Telšių ir Vilniaus apylinkėse.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–2 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -1…2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–3 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį lapkričio mėnesio dešimtadienį (išskyrus 22 ir 26 d. dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 3 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (291 DU¹). Aukščiausia BOK reikšmė (356 DU) fiksuota 24 d., o mažiausia 30 d. (240 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 23 % ir -18 %.

 

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -3,1 °C (neigiama 2,9° anomalija): šalčiausia buvo šiauriniuose ir rytiniuose rajonuose -7,0…-6,0 °C (neigiama 3,4–3,9° anomalija), šilčiausia – pajūryje ir pamaryje bei pietvakarinėje šalies dalyje -2,0…-1,0 °C (neigiama 2,6° anomalija), Nidoje -0,9 °C (neigiama 2,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 4,2 °C registruota 8 d. Šventojoje, žemiausia -21,3 °C – 10 d. Mažeikiuose.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį gruodžio dešimtadienį buvo 17,7  mm (artimas SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 7–15 mm (0,4–0,7 SKN), kai kuriuose Aukštaitijos rajonuose ir Žemaitijoje, išskyrus vakarinę dalį, iškrito 15–30 mm kritulių (0,8–1,7 SKN), didžiausias kritulių kiekis teko vakarinei Žemaitijos daliai (Klaipėdos, Kretingos ir Plungės rajonams) 30–54 mm (1,3–1,8 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis 53,9 mm registruotas Kartenoje, mažiausias – 7,2 mm Kybartuose. Gruodžio 6, 7 ir 8 dienomis vietomis, daugiausiai Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje registruoti pavojingų kritulių (mišrūs krituliai¹ ir snygis²) atvejai.

Paskutinę dešimtadienio dieną visą Lietuvą dengė sniegas. Ploniausia danga buvo Pietvakarių Lietuvoje ir centriniuose rajonuose (1–9 cm), kitur – 10–32 cm.  Storiausia sniego danga buvo Tauragnuose (29 cm) ir Laukuvoje (31 cm).

Gruodžio pirmasis dešimtadienis buvo gana niūrus, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo vos 1,5 val. (0,14 SKN): Telšiuose, Šilutėje ir Varėnoje Saulė nepasirodė visai, o ilgiausiai švietė Klaipėdoje, 7,2 val. (3 pav.).

Pirmomis kalendorinės žiemos dienomis įšalusio dirvožemio sluoksnis daug kur siekė 1–5 cm, tačiau nemažoje šalies dalyje dirvožemiai dar nebuvo įšalę ir tai nulėmė susidariusi sniego danga. Paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemiai daug kur buvo įšalę iki 1–8 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje pirmąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį (292 DU³) atitiko daugiametį (1993–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (291 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (324 DU) fiksuota 9 d., o mažiausia 1 d. (266 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų vidurkių sudarė 8 % ir -8 %.

 

¹ pavojingas reiškinys mišrūs krituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50 mm kritulių

² pavojingas reiškinys smarkus snygis, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 7–20 mm kritulių

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Spalio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,8 °C (teigiama 4,4° anomalija): nuo 8,2–9,0 °C Rytų Lietuvoje (teigiama 4,2° anomalija) iki 10,0–11,0 °C šalies vakaruose ir pietvakariuose (teigiama 3,7–4,9° anomalija) ir 11,4 °C Kuršių nerijoje (teigiama 3,9° anomalija) (1 pav.). Nuo 1961 m. šiltesnis trečiasis spalio dešimtadienis buvo tik 2020 ir 1989 m. (10,1° ir 10,0 °C).  Aukščiausia dešimtadienio oro temperatūra 16,8 °C registruota 28 d. Kybartuose – tai naujas šios paros maksimalios oro temperatūros rekordas. Žemiausia nukrito iki -1,8 °C 31 d. Skuode.

Spalio 21–24 d., taip pat 30 ir 31 d. ore ar prie dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – oro temperatūra standartiniame 1,5 m aukštyje krito iki -2 °C, prie dirvos paviršiaus – iki -4 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį spalio dešimtadienį buvo 8 mm (0,3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje jis neviršijo 10 mm (1,4–10 mm, 0,1–0,4 SKN), kiek gausiau palijo vietomis Pietų Lietuvoje ir šiaurės rytinėje dalyje  10–20 mm (0,4–0,9 SKN) ir tik 3 stotyse kritulių kiekis viršijo 20 mm: Kazlų Rūdoje, Tauragnuose ir Zarasuose (21–23 mm, 0,9 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Ventėje – 1,4 mm, daugiausiai – Tauragnuose, 23 mm. Spalio 25 d. Tauragnuose ir Zarasuose registruoti  pavojingo lietaus atvejai¹.

Trečiąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo apie 22 val.(0,8 SKN): nuo 10,9 val. Varėnoje iki 29,4 val. Šiauliuose (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–11 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 12–15 °C, žemiausia krito iki 3–8 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 6–9 °C.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje trečiąjį spalio mėnesio dešimtadienį (282 DU¹) buvo vidutiniškai 3 % mažesnis už daugiametį (1993–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (289 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (347 DU) fiksuota 23 d., o mažiausios – 30 d. (241 DU) ir 31 d. (239 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkio sudarė 19 % (23 d.) ir -17 % (30 ir 31 d.).

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,7 °C (teigiama 3,4° anomalija) – šiltesnis pirmasis lapkričio dešimtadienis buvo tik 1967 m. (7,9 °C) ir 2000 m. (7,8 °C), o 2020 m. taip pat buvo 7,7 °C. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje ir Druskininkų apylinkėse , 6,6–7,0 °C (teigiama 3,3–3,5° anomalija),  didžiojoje šalies dalyje vyravo 7,0–8,0 °C temperatūra (teigiama 2,7–4,0° anomalija), vakariniame pakraštyje, Jonavos raj.,  Šiaulių-Joniškio ruože – 8,0–9,0 °C (3,3–4,0 teigiama anomalija), pajūryje bei Kuršių nerijoje buvo 9,0–10,0 °C (teigiama 3,8–3,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 14,3 °C registruota 2 d. Nidoje, žemiausia -1,8 °C – 4 d. Skuode.

Lapkričio 1 ir 4 d. ore ir prie dirvos paviršiaus, 5–7 d. – tik prie dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – oro temperatūra standartiniame 1,5 m aukštyje krito iki -2 °C, prie dirvos paviršiaus – iki -4 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį lapkričio dešimtadienį buvo 16,8 mm (0,8 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 9–20 mm (0,3–1,1 SKN), gausiai palijo šiaurės vakarinėje ir šiaurės rytinėje dalyse, 20–31 mm (0,9–1,3 SKN). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Zarasuose, 30,7 mm, kur 2 d. Zarasuose registruotas pavojingas lietus¹. Mažiausiai kritulių registruota Palangoje – 9,9 mm.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio pirmąjį dešimtadienį buvo apie 10 val. (0,6 SKN): nuo 3,0 val. Biržuose iki 26,7 val. Nidoje (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–9 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 2–6 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 6–7 °C.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje pirmąjį lapkričio mėnesio dešimtadienį (301 DU²) buvo vidutiniškai 4 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (289 DU). Visomis šio dešimtadienio dienomis (išskyrus 4 d.) fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiametį minimalų šio dešimtadienio vidurkį (283 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (348 DU) fiksuota 10 d., o mažiausia 4 d. (278 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK reikšmių sudarė 21 % ir -7 %.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,1 °C (teigiama 0,8° anomalija): nuo 7,7–9,0 °C Rytų Lietuvoje (-0,5…0,1° anomalija) iki 12,0–13,0 °C pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje (teigiama 1,4–1,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 19,2 °C registruota 8 d. Druskininkuose, žemiausia -1,1 °C – 10 d. Molėtuose.

Spalio 1–2 d., taip pat 7–10 d. prie dirvos paviršiaus ryto valandomis kai kur fiksuotos šalnos – oro temperatūra krito iki -4 °C. Tik spalio 10 d. vietomis šalnos fiksuotos ir standartiniame 1,5 m aukštyje – oro temperatūra krito iki -1 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį spalio dešimtadienį buvo 21,8 mm (0,9 SKN). Rytų Lietuvoje palijo gausiausiai – 30-70 mm (2,2–3,1 SKN), tolstant į vakarus, Pietų Lietuvoje bei vakariniame pakraštyje 10–30 mm kritulių (0,3–1,2 SKN), kitur kritulių kiekis nesiekė 10 mm (0,1–0,4 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis per I-ąjį dešimtadienį užfiksuotas Tauragnuose – 70 mm, mažiausias – Šiauliuose, 2,1 mm. 2 d. Nidoje ir Kretingoje, 3 ir 4 dienomis vietomis Rytų Lietuvoje fiksuoti pavojingo¹ lietaus atvejai.

Per dešimtadienį stichinės sausros augalų vegetacijos laikotarpiu apimtų rajonų vis mažėjo. Dešimtadienio pradžioje sausros fiksuotos Jonavos ir Kauno r. sav., taip pat kai kuriose Jurbarko, Kaišiadorių, Kėdainių, Pasvalio, Radviliškio, Šakių r. sav. seniūnijose. Paskutinę dešimtadienio dieną sausra laikėsi tik kai kuriose Šakių r. sav. seniūnijose.

Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje spalio pirmąjį dešimtadienį buvo apie 45 val. (1,1 SKN): nuo 20,2 val. Dūkšte iki 67 val. Šilutėje (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–12 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 12–17 °C, žemiausia krito iki 4–9 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 7–9 °C, Klaipėdoje – iki 11 °C.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje pirmąjį spalio mėnesio dešimtadienį (307 DU²) buvo vidutiniškai 4 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (295 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (357 DU) fiksuota 1 d., o mažiausia 6 d. (268 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų vidurkio buvo 21 % ir -9 %.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

 

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,6 °C (teigiama 2,3° anomalija): nuo 7,5–9,0 °C Rytų Lietuvoje (teigiama 1,7–1,9° anomalija) iki 10,0–12,0 °C vakariniame–pietvakariniame pakraštyje (teigiama 2,7–3,0° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 19,1 °C registruota 17 d. Birštone, žemiausia -3,0 °C – 20 d. Utenoje.

Spalio 11–15 d., taip pat 19–20 d. ore ar prie dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – oro temperatūra standartiniame 1,5 m aukštyje krito iki -3 °C, prie dirvos paviršiaus – iki -7 °C.

 

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį spalio dešimtadienį buvo 6,5 mm (0,4 SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Pietų Lietuvoje, pamaryje, Klaipėdos, Akmenės, Šiaulių apylinkėse, 1–5 mm (0,1–0,4 SKN), šiaurinėje šalies pusėje 5–10 mm (0,2–0,6 SKN), vietomis – 10–15 mm (0,5–0,9 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių teko Buivydžiams ir Kaišiadorims (1,0–1,3 mm), daugiausiai – Tabokinei (15 mm).

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje spalio antrąjį dešimtadienį buvo apie 37 val. (artimas SKN laikas): nuo 30 val. Utenoje iki 45 val. Dūkšte (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 8–11 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 13–16 °C, žemiausia krito iki 3–7 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 5–9 °C.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje antrąjį spalio mėnesio dešimtadienį (314 DU¹) buvo vidutiniškai 8 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (292 DU). Visomis šio dešimtadienio dienomis (išskyrus 18 ir 20 d.) fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiametį šio dešimtadienio vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė (344 DU) fiksuota 14 d., o mažiausia 20 d. (278 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 19 % ir -5 %.

 

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Rugsėjo mėnesio pirmo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,7 °C (neigiama 3,8° anomalija).Vėsiausia Rytų–Šiaurės Rytų Lietuvoje ir pietrytiniame pakraštyje, 9,0–10,0 °C (neigiama 4,3–4,9° anomalija), kitur – 10,1–12,3 °C (neigiama 3,0–4,4° anomalija), Nidoje 13,5 °C, o Ventėje 13,1 °C (neigiama 2,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,9–20,5 °C. Aukščiau 20 laipsniu buvo sušilę Birštone ir Druskininkuose. Minimali temperatūra buvo -1,3–3,4 °C, Nidoje 8,4 °C, Klaipėdoje 5,0 °C. Žemiausia registruota 7 d. Varėnoje, -1,3 °C bei Šalčininkuose, -1,2 °C.

Rugsėjo 2–10 d. daugelyje šalies rajonų prie dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra krito iki -4 °C, taip pat rugsėjo 3 ir 7 d. kai kur šalnos fiksuotos ir standartiniame 1,5 m aukštyje – temperatūra krito iki -1 °C.

Pirmojo rugsėjo dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 1,5 mm (0,07 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 4 mm (0–0,12 SKN), 0 vakariniame ir šiauriniame pakraščiuose palijo 5–9 mm kritulių (0,24–0,40 SKN), (2 pav.).

Rugsėjo pirmąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 90 val. (1,36 SKN): nuo 78,5 val. Lazdijuose iki 102,3 val. Telšiuose (3 pav.).

Per dešimtadienį ilgo lietingo laikotarpio¹, kaip stichinio meteorologinio reiškinio, pabaiga fiksuota visose savivaldybėse, išskyrus Utenos r. sav. – šiame rajone ilgas lietingas laikotarpis, prognozuojama, baigsis netrukus. Atsižvelgiant į tai, kad jau kurį laiką šalyje vyrauja sausi orai, ilgas lietingas laikotarpis, kaip stichinis meteorologinis reiškinys, gali žalos nepadaryti.

Sausra, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys², pavieniuose šalies rajonuose pradėtas fiksuoti rugpjūčio 25 d., toliau plito per Lietuvos teritoriją. Rugsėjo 1 d. sausra tęsėsi dalyje Akmenės, Elektrėnų, Kelmės, Mažeikių, Plungės, Šiaulių, Šilutės, Širvintų, Telšių, Trakų r. sav. seniūnijų. Rugsėjo 7 d. keliose Mažeikių, Plungės ir Telšių rajono seniūnijose ilgėliau išsilaikiusi sausra iš pavojingo meteorologinio reiškinio peraugo į stichinį³. Paskutinę dešimtadienio dieną situacija nepagerėjo – sausros, kaip pavojingo meteorologinio reiškinio apimtos teritorijos toliau plėtėsi, o stichinė sausra apėmė ir pavienes Akmenės, Elektrėnų, Kelmės, Šiaulių, Širvintų, Trakų r. sav. seniūnijas.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 14–17 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 20–24 °C, žemiausia krito iki 8–12 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 18–23 °C.

 

Kauno MS pirmąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo vos 0,1 žemesnės ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkio rezultatą (3,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė buvo fiksuojama 2 d. (3,4), mažiausia – (2,5) 9 ir 10 d.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje pirmąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį (321 DU⁴) buvo vidutiniškai 3 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (311 DU). Visomis dienomis fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiametį pirmojo rugsėjo mėnesio dešimtadienio vidurkio rezultatą. Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 5 d. (330 DU) ir 10 d. (331 DU), kur atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkio rezultato sudarė 6 ir 7 %. Mažiausia nagrinėjamo dešimtadienio BOK reikšmė buvo išmatuota 3 d. (312 DU), kuri atitiko daugiametę šios paros reikšmę (313 DU).

 

¹ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

²pavojingas reiškinys sausringas laikotarpis augalų vegetacijos metu fiksuojamas tada, kai 15 dienų TPI vidurkis nukrenta žemiau 3,5.

³stichinis reiškinys sausra augalų vegetacijos laikotarpiu fiksuojamas tada, kai 30 dienų TPI vidurkis nukrenta žemiau 3,5.

⁴ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.