Įgyvendinant projekto veiklas plėtojama pažangesnė prognozių sudarymo ir pateikimo metodika – poveikiu paremtos prognozės ir perspėjimai (4P). Jų esmė – ne tik informuoti apie numatomus orus ir vandens telkinių stebėseną, bet ir paaiškinti galimą reiškinių poveikį žmonėms, jų veiklai bei aplinkai. Tokiu būdu prognozės tampa labiau orientuotos į praktinę naudą ir padeda priimti informuotus sprendimus.
Šios veiklos prisideda prie bendro projekto tikslo – padidinti prisitaikymą prie klimato kaitos, išplečiant hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklą bei patobulinant prognozavimo ir perspėjimo priemones. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis ir skirtas didinti visuomenės saugumą bei atsparumą klimato kaitos keliamiems iššūkiams.
Skrydžiai lėktuvais mums dažnai atrodo kasdienybė – atvykstame į oro uostą, įlipame į orlaivį ir pakylame. Tačiau tam, kad lėktuvas galėtų saugiai pakilti ir nusileisti, dar gerokai prieš tai turi būti surinkta, įvertinta ir perduota tiksli informacija apie orų sąlygas. Čia itin svarbų vaidmenį atlieka aviacinė meteorologija – nematoma, bet viena svarbiausių skrydžių saugos dalių, be kurios neįmanomas nei skrydžių planavimas, nei jų vykdymas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (Meteo LT) yra sertifikuota meteorologijos paslaugų oro navigacijai teikėja, paskirta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, atsakinga už meteorologinę informaciją aviacijos reikmėms. Be Meteo LT stebėtojų – technikų ir sinoptikų darbo nebūtų įmanoma saugiai organizuoti skrydžių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose. Šie specialistai visą parą stebi ir prognozuoja orų sąlygas, jų pokytį aerodromuose ir jų apylinkėse: vėjo kryptį ir greitį, matomumą, debesų pado aukštį ir kiekį, oro temperatūrą, rasos tašką, atmosferos slėgį ir kitus meteorologinius elementus.
Stebėjimų apie faktinius orus informacija nenutrūkstamai visą parą (24/7) pateikiama tarptautiniais užkoduotais pranešimais METAR ir MET REPORT, sudaromais kas pusvalandį, o reikšmingai pasikeitus faktinėms meteorologinėms sąlygoms papildomai išleidžiami SPECIAL pranešimai, užtikrinantys savalaikį informavimą apie aviacijai pavojingus meteorologinius reiškinius.
Per 2025 m. buvo perduoda virš 52500 METAR ir MET REPORT ir virš 4000 SPECIAL pranešimų. Dažniausiai sudėtingos meteorologinės sąlygos Vilniaus, Kauno ir Palangos aerodromuose fiksuojami šaltuoju sezonu (tai žemas debesų padas, prastas matomumas), rečiau pasitaiko itin reikšmingi ledijantys krituliai (sukelia papildomų iššūkių Lietuvos oro uostų aerodromų tarnyboms, kurios turi specialiomis priemonėmis paruošti orlaivius), ledijantis rūkas ir šoninis vėjas. Šiltuoju sezonu aviacijai pavojingi meteorologiniai reiškiniai dažniausiai susidaro dėl perkūnijų.
Nors keleiviams šie užkoduoti pranešimai dažniausiai nieko nesako, pilotams ir skrydžių vadovams tai yra pagrindinis informacijos šaltinis, padedantis priimti sprendimus dėl saugaus skrydžio.
Dar prieš kelis dešimtmečius meteorologai didžiąją dalį stebėjimų atlikdavo rankiniu būdu. Remdamiesi patirtimi ir paprastesniais turimais prietaisais, jie patys vertino matomumą, debesuotumą ar kritulius. Nors toks darbas yra atsakingas, informacija buvo atnaujinama lėčiau, o staigūs orų pokyčiai keldavo papildomų iššūkių.
2025 metais Palangos, o 2026 metais – Vilniaus, Kauno aerodromuose įgyvendintas svarbus pusiau automatizuotos meteorologinių matavimų sistemos (AMMS) modernizavimo etapas – atnaujinti automatiniai matavimo prietaisai, įdiegta naujus reikalavimus atitinkanti programinė įranga, ir patobulintos duomenų apdorojimo grandys. Šie sprendimai leidžia ne tik dar tiksliau matuoti pagrindinius orų parametrus realiuoju laiku, bet ir užtikrinti didesnį sistemų patikimumą bei atsparumą techniniams gedimams. Atnaujinta AMMS sudaro sąlygas sparčiau perduoti aukštos kokybės meteorologinius duomenis, taip stiprinant skaitmeninį skrydžių saugos pagrindą ir mažinant rizikas sprendimus priimantiems pilotams bei skrydžių vadovams.
Šie atnaujinimai glaudžiai susiję su tarptautine SWIM (System Wide Information Management) iniciatyva, kurios tikslas – pagerinti informacijos, svarbios aviacijos sektoriui, keitimąsi tarp įvairių suinteresuotųjų šalių, užtikrinant sklandų, vieningą ir saugų jos perdavimą. Tai svarbus žingsnis stiprinant bendradarbiavimą tarp oro uostų, oro navigacijos paslaugų teikėjų ir pilotų visoje Europoje bei pasaulyje.
Nors technologijos užima vis svarbesnį vaidmenį, žmogaus indėlis išlieka būtinas. Tokie reiškiniai kaip rūkas, snygis, lijundra ir kiti meteorologiniai reiškiniai vis dar vertinami aviacinės meteorologijos stotyse dirbančių stebėtojų – technikų akimis ir patirtimi. Ypač svarbūs tampa ir specialieji meteorologiniai pranešimai, kurie parengiami tada, kai orų sąlygos tarp reguliarių stebėjimų staiga pasikeičia ir gali turėti įtakos skrydžiams.
Meteorologinės sąlygos aviacijoje yra itin svarbios – pasaulyje apie penktadalis aviacinių incidentų siejami būtent su orais. Lietuvos klimatas taip pat iškelia savų iššūkių: stiprūs vėjai, rūkas, pūgos ar lijundra ne kartą trikdė oro uostų darbą ir skrydžių tvarkaraščius. Todėl tiksli ir laiku pateikta meteorologinė informacija yra vienas kertinių skrydžių saugos elementų.
Nors šios informacijos neišgirsime per radiją ar nepamatysime kasdienėse orų prognozėse, ji kasdien tyliai dirba savo darbą. Būtent aviacijos meteorologų pastangų dėka galime saugiai kilti į orą ir pasiekti savo kelionės tikslą.
Parengė: Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus specialistai Dovilė Dambrauskaitė – Timofejeva ir Augustinas Skirmantas Balionis
Balandžio 14–16 d. Lietuvoje, Vilniuje vyko kasmetiniai mokymai sinoptikams „Baltic+“, o tiksliau – kontaktinė jų dalis. Juos organizavo Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo organizacija EUMETSAT ir šiais metais mokymus globojanti Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (Meteo LT). Įdomu tai, kad mokymų vieta kiekvienais metais yra skirtinga ir rotuojasi tarp keturių pagrindinių šiuose mokymuose dalyvaujančių valstybių, t. y. Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos, o mokymų pavadinime esantis simbolis „+“ reiškia, kad prie šių mokymų prisijungia ir Ukrainos specialistai.
Šių metų „Baltic+ 2026“ mokymų tema: „Šiltojo sezono frontinių kritulių prognozavimas Baltijos regione“.
Mokymų tikslas: kelti Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos sinoptikų kompetenciją prognozavimo srityje, šių metų kontekste – prognozuojant šiltojo sezono frontinius kritulius. Taip pat nemažiau svarbu yra stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą tarp sinoptikų, suteikti galimybę pasidalinti patirtimi ir žiniomis.
Šie mokymai įprastai susideda iš dviejų dalių: nuotolinės dalies, kuri vyko šių metų kovo 9–27 dienomis (per tris mokymų savaites buvo penkios nuotolinių paskaitų sesijos su savarankiškomis namų darbų užduotimis) ir kontaktinės dalies, kuri vyko Lietuvoje, Vilniuje, šių metų balandžio 14–16 dienomis (trijų dienų teorinės ir praktinės užsiėmimų sesijos).
Į mokymų programos sudarymą ir sėkmingą jos įgyvendinimą įsitraukė daug didelę patirtį sukaupusių ekspertų. Dalis jų, meteorologijos specialistų bendruomenėje, žinomi ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu: • Vesa Nietosvaara (EUMETSAT – Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo organizacija); • Rob Groenland (KNMI – Karališkasis Nyderlandų meteorologijos institutas); • Becky Hemingway (ECMWF – Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras); • Bożena Łapeta (IMGW-PIB – Lenkijos meteorologijos ir vandens ūkio institutas–Nacionalinis mokslinių tyrimų institutas); • Silve Grabbi-Kaiv (ESTEA – Estijos aplinkos apsaugos agentūra); • Kristiãns Pãps (LVĢMC – Latvijos aplinkos apsaugos, geologijos ir meteorologijos centras); • Natalia Ptukha (UkrHMC – Ukrainos hidrometeorologijos centras); • Gintautas Stankūnavičius (VU – Vilniaus universitetas); • Lukas Sudvajus (Meteo LT – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba); • Tadas Kantautas (Meteo LT – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba).
Nuotolinėje mokymų dalyje iš viso dalyvavo net 45 sinoptikai (vienas iš didžiausių dalyvių skaičių per praėjusius kelis metus), o kontaktinėje dalyje Vilniuje – 16 sinoptikų. Tiek nuotolinėje, tiek kontaktinėje mokymų dalyje sinoptikai turėjo galimybę sužinoti daugiau apie: • naujos kartos (MTG) meteorologinių palydovų produktus ir jų pritaikymą išskiriant frontines sistemas, atpažįstant debesų struktūras ir jų išsivystymo lygius; • meteorologinių radarų produktų pritaikymą identifikuojant ir prognozuojant frontinių kritulių zonų judėjimą ir kritulių kiekio potencialą; • Europos vidutinės trukmės prognozių centro teikiamus kritulių prognozių produktus ir jų stiprybes/silpnybes sudarant kritulių prognozes; • meteorologinių palydovų pagalba išgaunamą vertikalų oro temperatūros ir drėgmės pasiskirstymą atmosferoje; • meteorologinių palydovų pagalba išgaunamus kritulių zonų identifikavimo ir potencialaus kritulių intensyvumo/kiekio produktus; • pagrindines problemas su kuriomis susiduria sinoptikai prognozuodami frontinius kritulius; • komunikacijos problemas ir sprendimus ekstremalių situacijų metu.
Kontaktinėje mokymų dalyje dalyviai turėjo galimybę dirbti su IT programa–simuliacija, kuri imituoja sinoptiko darbo vietą ir pamainos laiką. Šios užduoties metu kiekviena dalyvių pora turėjo pateikti kritulių prognozę nurodytam regionui.
Po mokymų užbaigimo visi dalyviai gavo sertifikatus, patvirtinančius sėkmingą šių mokymų baigimą.
Kiti „Baltic+“ mokymai vyks 2027 metais, Latvijoje, Rygoje.
Balandžio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,3 °C (teigiama 0,6° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Varėnoje, 6,4 °C, o šilčiausia – Tauragėje, 8,2 °C. Žemiausia paros oro temperatūra -5,4 °C išmatuota 11 d. Skuode, aukščiausia 19,3 °C 15 d. Kaišiadoryse.
Beveik visomis dešimtadienio dienomis daug kur ore ir dirvos paviršiuje fiksuotos pavojingos šalnos, kurių metu temperatūra krito iki -10…0 °C.
1 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Antrąjį balandžio dešimtadienį kritulių iškrito mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 3,9 mm (30% SKN) (2 pav.). Nidoje, Mažeikiuose ir Kalvarijoje kritulių nebuvo registruota visai, didžiausias kritulių kiekis 16,3 mm išmatuotas Dūkšte.
Ilgesnį laiką šalyje vyraujant sausiems orams pavieniuose šalies rajonuose dešimtadienio pradžioje pradėtas fiksuoti pavojingas meteorologinis reiškinys – sausringas laikotarpisaugalų vegetacijos laikotarpiu. Pirmiausia reiškinys fiksuotas keliose Vilkaviškio r. seniūnijose, toliau išplito į greta esančias Marijampolės r. ir Kalvarijos savivaldybes, taip pat į pavienes Vilniaus, Ignalinos, Švenčionių, Anykščių, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Šiaulių, Kauno, Kėdainių, Šakių, Jurbarko rajonų seniūnijas. Iškritus krituliams pavojingas reiškinys daug kur baigėsi, tačiau baigiantis dešimtadieniui sausringas laikotarpis išliko pavienėse Jurbarko, Šakių, Kėdainių, Panevėžio ir Pasvalio rajonų seniūnijose.
2 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 83,5 val. (124% SKN): nuo 73,8 val. Dūkšte iki 90,5 val. Kaune (3 pav.).
3 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–10 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje dar dešimtadienio pradžioje krito iki 2–3 °C, aukščiausia kilo iki 12–20 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 3–5 °C, aukščiausia kilo iki 10–15 °C.
Kauno AMS antrąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, UVI vidurkis buvo 2,2 UVI, tai 0,7 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 2,6 buvo fiksuojama 19 d., mažiausia 1,0 – 16 d.
Šiandien, balandžio 16 d. 11 val., Tarnybos administraciniame pastate Vilniuje vyko Nacionalinio diktanto rašymas.
Prisijungdami prie jau 16 metų gyvuojančios iniciatyvos, Tarnybos darbuotojai kartu su visa Lietuva turėjo galimybę pasitikrinti lietuvių kalbos rašybos žinias ir dar kartą atkreipti dėmesį į mūsų kalbos svarbą.
Nacionalinio diktanto rašymo akimirkos Tarnyboje, Debesų salėje.
Diktantą buvo galima rašyti ir nuotoliniu būdu, klausantis „LRT radijo“, todėl prie iniciatyvos prisijungti galėjo ne tik kituose miestuose dirbantys Tarnybos specialistai, bet ir plačioji visuomenės dalis.
Pasipraktikuoti rašyti arba tiesiog perklausyti šių metų Nacionalinį diktantą galite čia.
Teksto autorius Gintaras Grajauskas. Skaito Marijus Žiedas.
Balandžio 10-ąją Tarnybos susirinkimų salėje įvyko edukacija „Klimato derybos“, kurioje dalyvavo 10 žmonių. Dalyviai buvo išsiskirstyti į tris grupes – kurios atstovavo žemės ūkio, Baltijos šalių atstovus bei mokslininkus. Pagal paruoštą informaciją, dalyviai diskutavo ir kartu bandė pasiekti bendrą sutarimą dėl Baltijos jūros taršos mažinimo. Edukacijos metu, kartu buvo aptarta COP (Jungtinių Tautų organizuojamas kasmetines klimato kaitos konferencijas), Baltijos jūros svarbą ir jos pagrindines taršos priežastis.
Kelios akimirkos iš Tarnyboje vykusios edukacijos „Klimato derybos“.
Šį kartą Tarnyboje vykusios edukacijos „Klimato derybos“ buvo vienas iš Geografijos nakties (GeoNight’26) renginių programos dalis Lietuvoje.
Tarptautinės „Geografijos nakties“ nacionalinis koordinatorius – Lietuvos geografų draugija: www.lgd.lt
Visus norinčius sudalyvauti šioje ar kitoje edukacijoje kviečiame susipažinti su šiuo metu prieinamų edukacijų sąrašu esančiu čia – Edukacinė veikla. Rengiame tiek ekskursijas meteorologijos stotyse, tiek įvairias gyvas ir nuotolines edukacijas. 😉
Balandžio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,7 °C (neigiama 0,1° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Šventojoje 3,0 °C, šilčiausia – Druskininkuose, 6,1 °C. Žemiausia paros oro temperatūra -5,7 °C išmatuota 10 d. Skuode, aukščiausia 15,6 °C 5 d. Druskininkuose .
1 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Pirmąjį balandžio dešimtadienį kritulių iškrito nedaug, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 7,4 mm (46% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Šiauliuose – 3,1 mm, didžiausias jų kiekis 14,5 mm išmatuotas Rokiškyje.
2 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 68,6 val. (118% SKN): nuo 61,9 val. Kybartuose iki 79,3 val. Biržuose (3 pav.).
3 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 6–8 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje dešimtadienio pradžioje dar krito iki 1–3 °C, aukščiausia kilo iki 12–16 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 3–5 °C, aukščiausia kilo iki 9–12 °C.
Kauno AMS pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 1,8 UVI, tai 0,4 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 2,2 buvo fiksuojama 5 d., mažiausia 0,7 – 7 d.
Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo net 420,4 val. (net 1,7 karto ilgiau, lyginant su 1991–2020 m. vidurkiu): nuo 378,9 val. Klaipėdoje iki 445,9 val. Dūkšte (žr. žemėlapyje).
Saulės spindėjimo trukmė (val.) 2026 m. I ketvirtį Lietuvoje.
Tai buvo labiausiai saulėtas pirmasis metų ketvirtis per visą instrumentinių stebėjimų istoriją Lietuvoje. Iki šiol labiausiai saulėtu buvo laikomas 2022 m. I ketvirtis (380,5 val.), o iki tol – 1969 m. I ketv. (339,3 val.).
Saulės spindėjimo trukmės rekordai buvo išmatuoti visose meteorologijos stotyse išskyrus Klaipėdą. Šiemet per pirmuosius tris mėnesius uostamiestyje Saulė švietė 378,9 val., kai 2022 metais išmatuota šiek tiek daugiau – 382,7 val.
Dėl aukšto atmosferos slėgio ne tik dažnai švietė Saulė, bet ir tuo pačiu pirmieji trys mėnesiai mūsų šalyje pasižymėjo labai mažu kritulių kiekiu. Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 63,2 mm. Tai yra daugiau nei dvigubai mažiau nei vidutiniškai iškrenta mūsų šalyje (135 mm). 1961–2026 m. laikotarpiu dar truputį sausiau yra buvę tik 1969, 1972 ir 2003 metais.
Primename, jog praėjusių laikotarpių apžvalgas galite rasti čia. Ozono ir Saulės spinduliuotės duomenų rinkinius rasite čia (puslapio apačioje).
Projekto tikslas – padidinti visuomenės informuotumą apie prisitaikymo prie klimato kaitos priemones bei skatinti veiksmus, padedančius didinti atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui.
Projekto veiklos: Projekto veikla skirta plėtoti nuoseklią sistemą, skirtą informuoti visuomenę ir suinteresuotas grupes apie klimato kaitą ir prisitaikymą prie klimato kaitos. Pagrindinis veiklos tikslas yra padidinti visuomenės informuotumą apie klimato kaitą ir prisitaikymo priemones, pagerinti teorinius ir praktinius gyventojų įgūdžius, kurie leistų tinkamai pasiruošti su klimato kaita susijusioms grėsmėms, skatinti visuomenę dalyvauti prisitaikymo prie klimato kaitos veikloje, formuoti visuomenės nuomonę ir elgesio pokyčius, teikti visuomenei aktualią ir patikimą informaciją bei skatinti veiksmus, padedančius didinti atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui. Šia veikla bus įgyvendinamos įvairios viešinimo apie klimato kaitą ir prisitaikymą prie jos visuomenės informavimo priemones: laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija, renginiai, edukacinė veikla, akcijų organizavimas.
Projekto vykdytojas: Aplinkos projektų valdymo agentūra
Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Įvykdžius projektą bus iki 2029 m. bus įgyvendinta ne mažiau kaip 10 prisitaikymo prie klimato kaitos viešinimo priemonių ir gyventojų, visiškai sutinkančių, kad jiems pakanka informacijos apie klimato kaitą ir ją lemiančias priežastis, dalis sudarys 50 proc.
Projekto trukmė: 2025-08-18 iki 2029-07-31.
Projekto įgyvendinimui skirta 1 499 992,54Eur, finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
Projektas vykdomas pagal 2022–2030 metų Plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-06-01 „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“ veiklą „Visuomenės ir suinteresuotų grupių informavimas klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos klausimais“ ir finansuojamas 2021–2027 investicinės programos Sanglaudos fondo lėšomis.
Šių metų kovas – antras šilčiausias nuo 1961 m. Truputį šiltesnis buvo tik 2007 m. buvęs kovas (5,0 °C). Taip pat, mėnuo pasižymėjo ir itin mažu kritulių kiekiu, kuris Lietuvoje vidutiniškai siekė vos 5,6 mm (14 % SKN – standartinė klimato norma). Nuo 1961 m. dar sausesnis kovas buvo pasitaikęs tik 2022 m. (1,9 mm). Daugiau apie tai galite skaityti čia.
Negana to, Saulės spindėjimo trukmės reikšmė tapo antra didžiausia iš visų kovo mėnesių nuo 1961 metų. Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje 2026 m. kovo mėnesį siekė net 239,5 val., o tai yra 165 % lyginant su SKN (145 val.). Saulė spindėjimo reikšmė buvo netgi 13 % didesnė lyginant su balandžio mėn. SKN (212 val.).
Įdomu tai, jog 2025 m. gegužę (232,2 val.), birželį (236,1 val.), liepą (216,6 val.) ir rugpjūtį (235,6 val.), kurie paprastai yra labiausiai saulėti metų mėnesiai, Saulės spindėjimo trukmė buvo truputį mažesnė nei šių metų kovą.
Saulės spindėjimo trukmė (val.) 2026 m. kovo mėnesį Lietuvoje.
Labiausiai saulėtų kovų trejetukas Lietuvoje: 1 vieta priklauso 2022 m. (263,3 val.); 2 vieta priklauso 2026 m. (239,5 val.); 3 vieta priklauso 1969 m. (223,9 val.);
Vis dėlto, 2026 m. kovo mėn. Saulės spindėjimo rekordai meteorologijos stotyse nebuvo pasiekti.
11-oje stočių (Kauno, Šiaulių, Šilutės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Biržų, Dūkšto, Dotnuvos, Kybartų ir Lazdijų AMS) 2026 m. kovas rikiuojasi 2-oje pozicijoje tarp maksimumo rekordų (nusileido tik 2022 m. kovui).
Nidos AMS išmatuota reikšmė užėmė 3 vietą (daugiau išmatuota buvo tik 2022 ir 2013 m.), Telšių AMS – 4 vietą, o Klaipėdos AMS – dar žemesnę, tik 6 vietą.
Nuo 1961 m. ilgiausiai kovo mėnesį Saulė yra švietusi Šilutės AMS (279,0 val. – 2022 m.), Klaipėdos AMS (277,0 val. – 2022 m.) ir Nidos AMS (272,6 val. – 2022 m.).
Primename, jog praėjusių laikotarpių apžvalgas galite rasti čia. Ozono ir Saulės spinduliuotės duomenų rinkinius rasite čia (puslapio apačioje).
Parengė: MASS vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė ir KS vyriausiasis specialistas Gytis Valaika
