Projekto tikslas – padidinti visuomenės informuotumą apie prisitaikymo prie klimato kaitos priemones bei skatinti veiksmus, padedančius didinti atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui.
Projekto veiklos: Projekto veikla skirta plėtoti nuoseklią sistemą, skirtą informuoti visuomenę ir suinteresuotas grupes apie klimato kaitą ir prisitaikymą prie klimato kaitos. Pagrindinis veiklos tikslas yra padidinti visuomenės informuotumą apie klimato kaitą ir prisitaikymo priemones, pagerinti teorinius ir praktinius gyventojų įgūdžius, kurie leistų tinkamai pasiruošti su klimato kaita susijusioms grėsmėms, skatinti visuomenę dalyvauti prisitaikymo prie klimato kaitos veikloje, formuoti visuomenės nuomonę ir elgesio pokyčius, teikti visuomenei aktualią ir patikimą informaciją bei skatinti veiksmus, padedančius didinti atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui. Šia veikla bus įgyvendinamos įvairios viešinimo apie klimato kaitą ir prisitaikymą prie jos visuomenės informavimo priemones: laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija, renginiai, edukacinė veikla, akcijų organizavimas.
Projekto vykdytojas: Aplinkos projektų valdymo agentūra
Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Įvykdžius projektą bus iki 2029 m. bus įgyvendinta ne mažiau kaip 10 prisitaikymo prie klimato kaitos viešinimo priemonių ir gyventojų, visiškai sutinkančių, kad jiems pakanka informacijos apie klimato kaitą ir ją lemiančias priežastis, dalis sudarys 50 proc.
Projekto trukmė: 2025-08-18 iki 2029-07-31.
Projekto įgyvendinimui skirta 1 499 992,54Eur, finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
Projektas vykdomas pagal 2022–2030 metų Plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-06-01 „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“ veiklą „Visuomenės ir suinteresuotų grupių informavimas klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos klausimais“ ir finansuojamas 2021–2027 investicinės programos Sanglaudos fondo lėšomis.
Šių metų kovas – antras šilčiausias nuo 1961 m. Truputį šiltesnis buvo tik 2007 m. buvęs kovas (5,0 °C). Taip pat, mėnuo pasižymėjo ir itin mažu kritulių kiekiu, kuris Lietuvoje vidutiniškai siekė vos 5,6 mm (14 % SKN – standartinė klimato norma). Nuo 1961 m. dar sausesnis kovas buvo pasitaikęs tik 2022 m. (1,9 mm). Daugiau apie tai galite skaityti čia.
Negana to, Saulės spindėjimo trukmės reikšmė tapo antra didžiausia iš visų kovo mėnesių nuo 1961 metų. Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje 2026 m. kovo mėnesį siekė net 239,5 val., o tai yra 165 % lyginant su SKN (145 val.). Saulė spindėjimo reikšmė buvo netgi 13 % didesnė lyginant su balandžio mėn. SKN (212 val.).
Įdomu tai, jog 2025 m. gegužę (232,2 val.), birželį (236,1 val.), liepą (216,6 val.) ir rugpjūtį (235,6 val.), kurie paprastai yra labiausiai saulėti metų mėnesiai, Saulės spindėjimo trukmė buvo truputį mažesnė nei šių metų kovą.
Saulės spindėjimo trukmė (val.) 2026 m. kovo mėnesį Lietuvoje.
Labiausiai saulėtų kovų trejetukas Lietuvoje: 1 vieta priklauso 2022 m. (263,3 val.); 2 vieta priklauso 2026 m. (239,5 val.); 3 vieta priklauso 1969 m. (223,9 val.);
Vis dėlto, 2026 m. kovo mėn. Saulės spindėjimo rekordai meteorologijos stotyse nebuvo pasiekti.
11-oje stočių (Kauno, Šiaulių, Šilutės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Biržų, Dūkšto, Dotnuvos, Kybartų ir Lazdijų AMS) 2026 m. kovas rikiuojasi 2-oje pozicijoje tarp maksimumo rekordų (nusileido tik 2022 m. kovui).
Nidos AMS išmatuota reikšmė užėmė 3 vietą (daugiau išmatuota buvo tik 2022 ir 2013 m.), Telšių AMS – 4 vietą, o Klaipėdos AMS – dar žemesnę, tik 6 vietą.
Nuo 1961 m. ilgiausiai kovo mėnesį Saulė yra švietusi Šilutės AMS (279,0 val. – 2022 m.), Klaipėdos AMS (277,0 val. – 2022 m.) ir Nidos AMS (272,6 val. – 2022 m.).
Primename, jog praėjusių laikotarpių apžvalgas galite rasti čia. Ozono ir Saulės spinduliuotės duomenų rinkinius rasite čia (puslapio apačioje).
Parengė: MASS vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė ir KS vyriausiasis specialistas Gytis Valaika
Kovo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,7 °C (teigiama 3,8° anomalija) (1 pav.). Tai antras šilčiausias kovas nuo 1961 m., šilčiausias kovas buvo 2007 m. (5,0 °C).
Šalčiausia šį kovą buvo Ventėje (2,5 °C), šilčiausia – Elektrėnuose (5,9 °C). Aukščiausia paros oro temperatūra 18,2 °C registruota 29 d. Alytuje, žemiausia -8,0 °C 3 d. Rietave.
Lietuvoje registruoti šeši paros aukščiausios oro temperatūros rekordai:
Kovo 12 d. 18,1 °C, Druskininkai (buvo 15,5 °C 2002 m. , Varėna);
Kovo 13 d. 17,7 °C Druskininkai (buvo 15,1 °C 2007 m., Lazdijai);
Kovo 14 d. 17,9 °C Šilutė (buvo 14,0 °C 2011 m., Varėna);
Kovo 15 d. 16,2 °C, Tauragė (buvo 15,0 °C 1991 m., Kybartai);
Kovo 16 d. 14,6 °C, Alytus ir Druskininkai (buvo 14,1 °C 2024 m., Varėna);
Kovo 29 d. 18,2 °C, Alytus (buvo 17,8 °C 2025 m., Šilutė).
Kovo 14–16 d. didžiojoje šalies dalyje, išskyrus pajūrio zoną ir Šilalės apylinkes, vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 5 °C prasidėjo augalų vegetacijos sezonas. Lyginant su SKN, šiais metais, didžiojoje šalies dalyje augalų vegetacijos sezonas prasidėjo 3 savaitėmis anksčiau.
1 pav. Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Šių metų kovo mėn. Lietuvoje buvo labai sausas, vidutinis kritulių kiekis 5,6 mm (14 % SKN). Nuo 1961 m. sausesnis kovas buvo tik 2022 m. (1,9 mm).
Mažiausiai kritulių iškrito Marijampolėje (0,3 mm), daugiausiai – Šilutėje (11,8 mm) (2 pav.).
2 pav. Kovo mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Kovo mėn. buvo saulėtas, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 239,5 val. (166 % laiko, lyginant su SKN): nuo 195,7 val. Klaipėdoje iki 257,2 val. Kybartuose (3 pav.). Tai antras kovo mėnuo pagal Saulės spindėjimo trukmę nuo 1961 m., ilgiau Saulė švietė tik 2022 m. (263,3 val.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė kovoo mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 13,0–17,5 m/s. Didžiausias vėjo greitis 17,5 m/s registruotas Kaune kovo 25 d.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–5 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 0–1 °C, aukščiausia mėnesio pabaigoje daug kur buvo pakilusi iki 11–16 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C, aukščiausia kilo iki 8–12 °C.
Mėnesio pradžioje dirvožemiai giliausiai buvo įšalę iki 30–34 cm, daug kur laikėsi plonesnis 2–14 cm storio įšalo sluoksnis, tik Utenos meteorologinių stebėjimų aikštelėje dirvožemiai jau buvo pilnai atitirpę. Saulėti, šilti ir daugiausia sausi orai sudarė labai palankias sąlygas dirvožemio įšalui atitirpti – kovo 14 d. dirvožemio įšalo nebeliko visoje šalyje.
Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis didžiojoje dalyje šalies upių svyravo nuo 2 iki 81 cm aukščiau vidutinio daugiamečio kovo mėnesio vandens lygio. Tik vietomis, pietinėje ir rytinėje dalyse, jis buvo nuo 3 iki 61 cm žemiau vidurkio.
Nuo pat kovo pradžios, vyraujant šiltiems orams ir suintensyvėjus sniego ir ledo tirpimui, daugelyje upių stebėtas vandens lygio kilimas. Kovo 8–15 dienomis, prasidėjus ledonešiui, o taip pat ir besiformuojant ledo sangrūdoms, vietomis vandens lygis kilo itin sparčiai. Didžiausias vandens lygio kilimas fiksuotas kovo 13 d. kai kuriose Šiaurės ir Vakarų Lietuvos upėse: Mūšoje ties Ustukiais – iki 104 cm per parą, Jūroje ties Taurage – iki 103 cm per parą, Minijoje ties Kartena – iki 97 cm per parą. Stichinis vandens lygis stebėtas: Leitėje ties Kūlynais (kovo 10–23 d.), Gėgėje ties Plaškiais (kovo 14–20 d.) ir Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne (kovo 15–22 d.).
Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 6 cm aukščiau nei įprasta. Ledo danga sparčiai tirpo ir kovo 31 d. jau nebebuvo fiksuojama. Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, vidutinis kovo mėnesio vandens lygis buvo atitinkamai 30 ir 76 cm aukštesnis už vidurkį.
Visą mėnesį vyraujant šiltiems pavasariškiems orams, upės, Kuršių marios ir kai kurie ežerai pilnai išsilaisvino iš ledų gniaužtų. Vanduo pamažu šilo. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse svyravo nuo 3 iki 8 laipsnių, Kuršių mariose nuo 2 iki 4, Baltijos jūroje iki 5 laipsnių šilumos.
Kovo mėn. trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,9 °C (teigiama 3,6° anomalija) (1 pav.). Dešimtadienis šalčiausias buvo Šventojoje (3,5 °C), šilčiausia – Švenčionyse (7,1 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -5,2 °C išmatuota kovo 22 d. Molėtuose, aukščiausia 18,2 °C registruota 29 d. Alytuje.
Pasiektas 7-as paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje šiais metais:
29 d. 18,2 °C Druskininkuose (buvo 17,8 °C 2025 m. Šilutėje).
1 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Trečiąjį kovo dešimtadienį Lietuvoje kritulių buvo mažai, vidutinis kiekis 2,9 mm (24 % nuo SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Alytuje ir Rokiškyje – po 8,3 mm. 9-iose meteorologijos stotyse kritulių nebuvo registruota.
2 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Trečiąjį kovo dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 81 val. (125 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje (71,6 val.), ilgiausiai – Šiauliuose (92,6 val.) (3 pav.).
3 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 6–8 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje dar dešimtadienio pradžioje krito iki 1–2 °C, aukščiausia kilo iki 11–16 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 2–4 °C, aukščiausia kilo iki 8–12 °C.
Įsivaizduokite, kad dabar – 2027 m. ruduo. Vilniuje vyksta Jungtinių Tautų organizuojama klimato kaitos konferencija (COP), kurioje suburta darbo grupė. Šiais metais darbo grupėje ne skirtingų šalių, o skirtingų sektorių atstovai. Kiekvienas sektorius turi skirtingus požiūrius ir, žinoma, skirtingus tikslus. Imituojamų derybų metu aptarsime ir ieškosime sprendimų su Baltijos jūros problematika susijusiame klimato kaitos kontekste. Taip pat bandysime išsiaiškinti, ar lengva priimti sprendimus dėl taršos mažinimo ir kitais su klimato kaita susijusiais klausimais.
👉Balandžio 10 d. 15 val. jus pasitiks edukatorė prie įėjimo durų į „Meteo LT“. Renginio trukmė – 1,5 val. Vietų skaičius ribotas, todėl norinčius dalyvauti prašome užsiregistruoti. Registracija į GeoNight’26 edukaciją „Klimato derybos“ yra čia.
Kovo mėn. antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,9 °C (teigiama 5,1° anomalija) (1 pav.). Tai šilčiausias antrasis kovo dešimtadienis nuo 1961 m., iki šiol buvo 1990 m. (5,0 °C).
Dešimtadienis šalčiausias buvo Ventėje (2,3 °C), šilčiausia – Elektrėnuose (7,5 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -5,0 °C išmatuota kovo 19 d. Šilutėje. Aukščiausia dešimtadienio temperatūra 18,1 °C registruota 12 d. Druskininkuose.
Pasiekti 5 aukščiausios oro temperatūros Lietuvoje rekordai:
12 d. 18,1 °C Druskininkuose (buvo 15,5 °C 2002 m. Varėnoje);
13 d. 17,7 °C Druskininkuose (buvo 15,1 °C 2007 m. Lazdijuose);
14 d. 17,9 °C Šilutėje (buvo 14,0 °C 2011 m. Varėnoje);
15 d. 16,2 °C Tauragėje (buvo 15,0 °C 1991 m. Kybartuose);
16 d. 14,6 °C Alytuje ir Druskininkuose (buvo 14,1 °C 2024 m. Varėnoje).
Didžiojoje šalies dalyje, išskyrus pajūrio zoną ir Šilalės apylinkes, kovo 14–16 d. vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 5 °C prasidėjo augalų vegetacijos sezonas. Lyginant su SKN, šiais metais didžiojoje šalies dalyje augalų vegetacijos sezonas prasidėjo 3 savaitėmis anksčiau.
1 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Antrąjį kovo dešimtadienį Lietuvoje kritulių buvo mažai, vidutinis kiekis 2,6 mm (19 % nuo SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių 8,3 mm registruota Šilutėje, Mažiausiai – 0,3 mm Kybartuose ir Marijampolėje.
2 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Antrasis kovo dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 79 val. (180 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje (52,0 val.), ilgiausiai – Kybartuose (91,2 val.) (3 pav.).
3 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–6 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 0–1 °C, aukščiausia kilo iki 8–12 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai vietomis dar buvo įšalę iki 9–22 cm, tačiau dėl vyraujančių šiltų orų dar neįpusėjus dešimtadieniui įšalo šalyje nebeliko.
Kaip parodė ši žiema, šiais metais sulaukėme kiek kitokių sąlygų, kokių nebuvome turėję jau seniai. Žemė pasidengė gana stora sniego danga, o upes sukaustė ledas. Vertinant visas tendencijas laukėme didesnio potvynio, tačiau dėl pamažu atėjusių šiltų orų, be lietaus, potvynis išsitęsė.
Daugelis upių jau baigia išsilaisvinti iš ledo gniaužtų. Vietomis vis dar stebimas likutinis priekrantės ledas, silpnėjanti ledo danga, kai kur su didelėmis properšomis ir atotirpomis, vietomis stebimas ledonešis, stumiasi, grūdasi ledai.
Paskutiniu metu vandeningumas upėse kaip ir turi būti pavasarį, yra padidėjęs. Vandens lygis daugelyje šalies upių yra aukščiau kovo mėnesio vidurkio.
Neris. Kovo 13 d. 00.20 val. ties Lapėmis ir Radikiais susidarė ledų grūstis, pradėjo kilti vandens lygis. Per 1 val. vandens lygis pakilo 2 metrais, 01.20 val. vandens lygis pradėjo žemėti ir per 4 val. nukrito iki įprasto lygio. Kauno rajone, Radikiuose, vandens lygis šiuo metu siekia 1.40 metro, maksimalus vandens lygis buvo pasiektas 1.20 val. – 4 metrai. Šiąnakt Radikiuose buvo įjungta sirena. Buvo apsemta 19 namų ūkių, į pagalbą buvo atvykę VPGT ir Policijos pajėgos. Šiuo metu situacija stabili.
Neries visi ledai toliau nuplukdyti iki pat Kauno santakos. Šiuo metu santakoje vandens lygis pakilęs iki pat krantinės viršaus. Kol kas ties Kėdainių tiltu ledo sangrūdų nesusidarė.
Vilniaus miesto ruože upė švari, tik vietomis išlikęs priekrantės ledas, retas ledonešis.
Ties Gegužine ir Rukla stebima ištisinė ledo danga. Ties Jonavos vandens matavimo stotimi Neryje vandens lygis krenta (nuo 03.12 iki 03.13 nukrito 26 cm).
Nemunas. Ties Panemune pradeda lietis žemiausiose vietose, plaukia pavienės ledo lytys iki Lazdėnų. Žemiau Lazdėnų susiformavo ledo sangrūda. Vanduo kyla Panemunėje ir Plaškiuose. Plaškiuose, Šilininkuose vanduo liejasi iš krantų. Toliau Atmatoje, Skirvytėje, Pakalnėje iki Kuršių marių – ledo danga su properšomis, pasikėlusi, vanduo pradeda lietis iš krantų žemiausiose vietose ir semia pievas, laukus, miškus. Kuršių marių šiaurinėje dalyje prasidėjo ledų išlaužymas. Numatomas pietų, pietryčių vėjas palankus ledų išnešimui iš Kuršių marių.
Kovo 13 d. beveik visoje šalyje stebimas vandens lygio kilimas. Šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, vietomis iki 97–107 cm per parą. Mūšoje ties Žilpamūšiu pasiekta pavojingo vandens lygio reikšmė. Leitėje ties Kūlynais tebestebimas stichinis vandens lygis. Vietomis, dėl besigrūdančio ledo vandens lygis kils toliau.
Prognozuojamas tolesnis vandens lygio kilimas daugelyje šalies upių. Didžiausi vandens lygiai gali būti pasiekti iki savaitės pabaigos. Greitu metu pavojingas vandens lygis bus pasiektas Mūšoje ties Ustukiais.
Kauno santaka kovo 13 d. 6:30 val. Vilmos Pranskaitės nuotr. (Facebook, Orų entuziastų grupė)
Kasdien atnaujinamą orų prognozę su komentaru apie hidrologinę situaciją galite rasti meteo.lt svetainėje skiltyje „Specialisto komentaras“.
Parengė: „Meteo LT“ Prognozių ir perspėjimų skyrius
Kovo mėn. pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,2 °C (teigiama 2,7° anomalija) (1 pav.). Pirmasis dešimtadienis šalčiausias buvo Šakiuose (0,9 °C), šilčiausia – Kybartuose (3,8 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -8,0 °C išmatuota kovo 3 d. Rietave. Aukščiausia dešimtadienio temperatūra 16,4 °C registruota 9 d. Druskininkuose.
1 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Pirmąjį kovo dešimtadienį Lietuvoje kritulių buvo labai mažai, tik 6 meteorologijos stotyse, iškrito nuo 0,1 mm iki 1,1 mm kritulių (2 pav.). Daugiausiai kritulių (1,1 mm) registruota Skuode.
2 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Dešimtadienio paskutinę dieną (kovo 10 d.) storiausia sniego danga buvo Laukuvoje ir Vėžaičiuose (po 22 cm). Pietų Lietuvoje, Nemuno žemupyje ir kai kuriuose šiauriniuose rajonuose sniego danga jau nutirpo (3 pav.).
3 pav. Sniego dangos storis kovo 10 d.
Pirmasis kovo dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas pirmąjį dešimtadienį Lietuvoje buvo 80 val. (222 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje (72,1 val.), ilgiausiai – Lazdijuose (88,7 val.) (4 pav.).
4 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–2 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 0–1 °C, aukščiausia vietomis kilo iki 4 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje išliko teigiama ir krito iki 0–1 °C.
Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai giliausiai buvo įšalę iki 30–34 cm, daug kur laikėsi plonesnis 2–14 cm storio įšalo sluoksnis, o Utenos meteorologinių stebėjimų aikštelėje dirvožemiai jau buvo pilnai atitirpę. Saulėti ir šilti orai dienomis sudarė labai palankias sąlygas dirvožemio įšalui atitirpti, o sausos naktys su silpnai neigiama temperatūra nulėmė, kad dirvožemio paviršius vėl šiek tiek įšaldavo. Dešimtadienio pabaigoje dirvožemiai buvo įšalę iki 1–23 cm.
Anomaliai šiltą 2025–2026 m. žiemos sezono pradžią lėmė labai gilių ciklonų serija, kurie lėmė šilto oro prietaką nuo Šiaurės Atlanto vandenyno. Nuo gruodžio III dešimtadienio, virš Šiaurės Rytų ir Šiaurės Vakarų Atlanto vandenyno, prasidėjo formuotis nepastovios aukšto slėgio sritys, kurios blokavo šiltų oro masių iš Vakarų pernašą, todėl įvyko trumpi atšalimai apie Kalėdas bei naujuosius metus. Maždaug apie sausio I dešimtadienio vidurį susiformavo šiltas oro mases nuo Atlanto blokuojanti aukšto slėgio sritis virš Skandinavijos ir Vidurio Europos, kuri lėmė ilgalaikį orų atvėsimą Lietuvoje bei sausus ir mažai debesuotus orus. Sausio III ir vasario I dešimtadieniais įsiveržus šiltoms oro masėms iš Pietų ir Pietvakarių, šiluma žemės paviršiaus nepasiekė, nes buvo per silpnas vėjas bei šilumos srautas, kad sugebėtų išstumti šaltą ir sunkų orą susikaupusį prie žemės paviršiaus (kurį palaikė ir sniego dangos vėsinantis efektas). Tačiau, didesniame aukštyje nuo žemės paviršiaus oro temperatūra buvo teigiama (nes šiltas oras užslinkdavo virš šalto), dėl to Pietų Lietuvoje buvo fiksuojama lijundra. Vasario anomaliai šaltus orus lėmė poliarinio sūkurio susilpnėjimas, kurį sukėlė staigus stratosferos atšilimas. Poliariniui sūkuriui susilpnėjus, įvyko sausų ir šaltų arktinių oro masių įsiveržimai į vidutines platumas, kurie pasiekė ir Lietuvą. Šiltą vasario pabaigą bei pasiektą vasario 28 d. šilumos rekordą Lietuvoje lėmė nuo Pietvakarių Europos link Šiaurės Rytų plūstelėjusi šiluma.
Praėjusi žiema buvo keturiolikta šalčiausia žiema Lietuvoje nuo 1961 m. Jos vidutinė oro temperatūra siekė -5 °C, kas yra net 2,8 °C šalčiau, nei 1991–2020 daugiametė norma (SKN). Paskutinį kartą šaltesnė žiema buvo tik 2010–2011 m., kai vidutinė oro temperatūra siekė vos -5,7 °C. XXI a. pasitaikė vos trys šaltesnės žiemos už šią, iš kurių šalčiausia buvo 2002–2003 m. žiema (-6,1 °C). Nors praėjusi žiema buvo šalta, tačiau kontrastinga, kadangi gruodis buvo labai šiltas, o sausis ir vasaris buvo labai šalti. 2026 m. sausio 1 d. – vasario 28 d. laikotarpio vidurkis siekė vos -8,5 °C, kas yra net 5,8 °C žemiau už SKN. Tai yra šalčiausias šių dviejų mėnesių periodas nuo 1987 m. ir šeštas šalčiausias nuo 1961 m. Tačiau, dar įspūdingiau atrodo sausio II – vasario II dešimtadienių periodas, kuris buvo pats šalčiausias praėjusios žiemos laikotarpis ir kurio vidutinė oro temperatūra siekė vos -10,8 °C. Tai buvo antras šalčiausias sausio II – vasario II dešimtadienių periodas nuo 1961 m. ir nusileido tik 1985 m. (-12,1 °C). Per šį labai šaltą periodą, po beveik 14 metų pertraukos, buvo užfiksuoti ir keturi speigo atvejai (1 lentelė). Sausio 31 d., vasario 1 d. bei vasario 17 d. speigo atvejai buvo lokalūs, kadangi pasitaikė tik 1–2 vietovėse, tačiau vasario 2 d. speigas buvo fiksuotas didelėje šalies dalyje. Laikotarpyje nuo sausio 8 d. iki sausio 26 d. (19 d.) visoje šalyje nepasitaikė nei vienos atodrėkio dienos (kai maksimali paros oro temperatūra viršijo 0 °C). Ilgiausiai be pertraukos oro temperatūra virš 0 °C nepakilo Laukuvoje, kur imtinai nuo sausio 3 d. iki vasario 21 d. (50 d.) nepasitaikė nei vienos dienos, kai maksimali paros oro temperatūra pakilo virš 0 °C. Nors praėjusi žiema buvo labai šalta, tačiau trumpesnė už daugiametį vidurkį. Tai lėmė nuo 1961 m. ketvirtas šilčiausias gruodis, dėl kurio žiemos meteorologinis sezonas (vidutinės paros oro temperatūros pastovus perėjimas žemiau 0 °C) prasidėjo net 21 d. vėliau (vidutiniškai sausio 1 d.), o šiltesni už vidurkį orai vasario pabaigoje bei kovo pradžioje lėmė ankstesnę meteorologinės žiemos pabaigą.
1 lentelė. Speigo atvejai Lietuvoje 2026 m.
2025–2026 m. žiemą dauguma dienų, net 54 d. iš 90 d., buvo šaltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą. Gruodį vos 4 d. buvo šaltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą, tačiau sausį ir vasarį tokių dienų buvo atitinkamai net 29 d. ir 21 d. Pati šilčiausia sezono diena buvo gruodžio 11 d., kurios vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė net 8,4 °C. Tačiau aukščiausia maksimali paros oro temperatūra praėjusią žiemą buvo užfiksuota vasario 28 d., kai oro temperatūra Varėnoje sušilo net iki 13,5 °C ir pamušė ankstesnį tos dienos maksimalios paros oro temperatūros rekordą. Šalčiausia sezono diena buvo vasario 2 d., kurios vidutinė oro temperatūra vos siekė -21,4 °C. Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir sezono žemiausia minimali paros oro temperatūra, kuri siekė -34,3 °C Šeduvoje (1 pav.).
1 pav. 2025–2026 m. žiemos vidutinė oro temperatūra (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.
Praėjusią žiemą buvo išmatuoti 3 šilčiausios dienos (maksimalios paros oro temperatūros) ir 3 šalčiausios dienos (minimalios paros oro temperatūros) rekordai. Du šilčiausios dienos rekordai buvo užfiksuoti gruodį bei vienas vasarį, o visi šalčiausios dienos rekordai buvo užfiksuoti vasarį (2 lentelė).
2 lentelė. Paros oro temperatūros rekordai, registruoti 2025–2026 m. žiemą.
2025–2026 m. žiemą Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 62 d. su ≥1 cm storio sniego danga, kas yra maždaug 11 d. (1,2 karto) daugiau už SKN (51 d.). Beveik visoje Lietuvoje (išskyrus tris sausio dienas pietvakariniame šalies pakraštyje), kiekvieną sausio ir vasario dieną buvo susidariusi bent 1 cm storio sniego danga, kas yra atitinkamai 12 d. ir 10 d. ilgiau, nei įprastai. Tačiau, labai šilti gruodžio orai lėmė, jog gruodį vidutiniškai Lietuvoje bent 1 cm storio sniego danga buvo susidariusi vos 3 d., t. y. net 11 d. trumpiau už SKN. Dar įspūdingiau atrodo praėjusios žiemos ≥5 cm ir ≥10 cm storio sniego dangos trukmės skaičiai, kadangi tokio storio sniego danga Lietuvoje vidutiniškai buvo susidariusi atitinkamai 58 d. ir 51 d., kas yra net 26 d. (1,8 karto) ir 32 d. (2,7 karto) ilgiau už SKN. Praėjusią žiemą Lietuvoje storiausia sniego danga buvo susidariusi vasario 19–20 d. Laukuvoje, kur ji siekė net 66 cm. Tuo tarpu, Kybartai ir Marijampolė pasižymėjo mažiausiu maksimaliu sniego dangos storiu, kuris per visą žiemą niekada neviršijo 16 cm. Dėl gausaus snygio sausio mėnesį ekstremalią situaciją buvo paskelbęs Plungės rajonas, o vasarį – Raseinių bei Utenos rajonai.
2025–2026 m. žiema buvo ne tik labai šalta, bet ir labai sausa. Praėjusią žiemą Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 86,9 mm kritulių, net 43 % mažiau už SKN (152 mm). Sausesnė žiema paskutinį kartą pasitaikė tik 1972 m., todėl ji tapo sausiausia XXI a. žiema bei septinta sausiausia žiema nuo 1961 m. Tačiau praėjusią žiemą pasitaikė ir dienų su labai gausiais krituliais. Sausio pirmosiomis dienomis, dėl ciklono vardu „Anna“, vakariniuose šalies rajonuose iškrito daugiau nei pusė mėnesio normos kritulių, o Kretingoje net 106 % sausio mėnesio SKN (78,8 mm). Didelė dalis iškritusių kritulių buvo sniego pavidalo, dėl to vakariniuose šalies rajonuose buvo fiksuotas pavojingas snygis bei susidarė stora sniego danga (vietomis net virš 55 cm).
Praėjusi žiema tapo ir viena labiausiai saulėtų žiemų nuo 1961 m., kadangi jos Saulės spindėjimo trukmė siekė net 202 val., t. y. beveik 67 val. (49,3 %) ilgesnė už SKN (135 val.). 2025–2026 m. žiema užėmė antrą vietą pagal Saulės spindėjimo trukmę ir nusileido tik 1975–1976 m. žiemai (215 val.).
2025–2026 m. žiemos sezono atskiri mėnesiai
Gruodis
2025 m. gruodis pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 2,1 °C, kas yra net 3,2 °C šilčiau nei SKN (-1,1 °C). Praėjęs gruodis papuolė tarp 10 šilčiausių gruodžių nuo 1961 m. ir užėmė 4 vietą iš 65. Jis nusileido tik 2006 m. (4,4 °C), 2015 m. (2,8 °C) bei 2019 m. (2,6 °C) gruodžiams. Tačiau, tai neturėtų stebinti, kadangi 9 iš 10 šilčiausių gruodžių įvyko nuo 2000 metų (tarp 10 šilčiausių gruodžių patenka tik vienas įvykęs prieš 2000 metus, 1971 m. gruodis). Jog mėnesis buvo šiltas indikuoja ir jo metu užfiksuoti gruodžio 10 d. ir 11 d. šilčiausios dienos rekordai (2 lentelė), šilčiausia žiemos sezono diena (gruodžio 11 d., kurios vidutinė oro temperatūra siekė 8,4 °C), bei tai, jog 27 d. buvo šiltesnės už jų vidutinę daugiametę oro temperatūrą. Šilčiausia gruodį buvo pajūryje ir pamaryje (3 °C – 4 °C), o šalčiausia – Rytų Lietuvoje (0 °C – 1 °C).
Iš 2025–2026 m. žiemos sezono, gruodis pasižymėjo ir mažiausiu (vos 3 d.) vidutiniu dienų skaičiumi su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau. Tai yra net 11 d. trumpiau už SKN. Dienų su 5 cm ar storesne sniego danga pasitaikė dar mažiau, vidutiniškai vos 1 d. (tokio storio sniego danga susidarė vos 3 iš 18 pagrindinių meteorologijos stočių). Iš pagrindinių meteorologijos stočių, tik 1 d. Biržuose susidarė 10 cm ar storesnė sniego danga. Storiausia sniego danga gruodį susidarė šalies Šiaurės Vakaruose bei Šiaurės Rytuose, kur maksimalus sniego dangos storis siekė iki 12–13 cm.
Kritulių prasme, 2025 m. gruodis buvo daug sausesnis už SKN, kadangi per jį iškrito vos 29,3 mm kritulių, kas yra net 48 % mažiau už SKN (56 mm). Tai buvo septintas sausiausias gruodis nuo 1961 m. ir antras sausiausias XXI a. (paskutinį kartą sausesnis gruodis buvo 2002 m., kai iškrito vos 27,7 mm kritulių). Nors visas gruodis buvo žymiai sausesnis už SKN, tačiau ypač sausas buvo gruodžio III dešimtadienis, kai iškrito vos 5,7 mm kritulių (71 % mažiau už SKN). Daugiausia kritulių gruodį iškrito šalies Vakaruose (40–60 mm), o mažiausiai – Pietvakariuose bei Centrinėje dalyje (< 20 mm).
Saulė gruodį švietė žymiai trumpiau už daugiametį vidurkį, vidutiniškai tik 21 val., t. y. net 29 % trumpiau už SKN (29 val.). Tačiau ne visas mėnesis pasižymėjo trumpa Saulės spindėjimo trukme. Trumpiausiai Saulė švietė gruodžio I dešimtadienį, vos 1 val. (90 % trumpiau už SKN). Tačiau gruodžio III dešimtadienis pasižymėjo net 60 % ilgesne (siekė 17 val.) Saulės spindėjimo trukme, nei įprastai (11 val.). Ilgiausiai gruodį Saulė spindėjo šalies Pietvakariuose (25–35 val.), o trumpiausiai – Rytuose bei pajūryje (10–15 val.).
Sausis
Praėjusios žiemos sezono sausis ir gruodis, oro temperatūros aspektu, tapo visiškomis priešingybėmis. 2026 m. sausio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė vos -9,2 °C, kas yra net 6,3 °C šalčiau nei SKN (-2,9 °C). Tai reiškia, jog šių metų sausis buvo septintas šalčiausias sausis nuo 1961 m. ir net antras šalčiausias sausis XXI a. Paskutinį kartą šaltesnis sausis pasitaikė tik 2010 m., kai vidutinė oro temperatūra siekė vos -10,3 °C. Jog šis sausis buvo išties šaltas, indikuoja ir po beveik 14 metų pertraukos sugrįžęs speigas, kuris buvo fiksuotas sausio 31 d. Šeduvoje (-30,1 °C). Tai pat, beveik visos mėnesio dienos, net 29 d. iš 31 d. buvo šaltesnės už jų vidutinę daugiametę oro temperatūrą. Šalčiausia sausį buvo šalies Rytuose (-11 °C – -10 °C), o šilčiausia šalies Vakaruose ir Pietvakariuose (-9 °C – > -7 °C).
Beveik visoje Lietuvoje (išskyrus tris sausio dienas Pietvakariniame šalies pakraštyje), visą sausio mėnesį buvo susidariusi bent 1 cm storio sniego danga (vidutiniškai 31 d.), kas yra net 12 d. (1,6 karto) ilgiau nei įprastai. 5 cm ar storesnė sniego danga Lietuvoje vidutiniškai buvo susidariusi net 29 d., kas yra net 17 d. (2,3 karto) ilgiau už SKN. 10 cm ar storesnė sniego danga buvo susidariusi net 24 d., kas yra net 17 d. (3,1 karto) ilgiau už SKN. Ploniausia sniego danga buvo susidariusi Pietvakarių Lietuvoje, kur maksimalus sniego dangos storis sausio mėnesį siekė iki 15 cm. Storiausia sniego danga buvo susidariusi Žemaičių aukštumoje, kur maksimalus sniego dangos storis siekė iki 53 cm.
Kritulių prasme, šių metų sausis buvo sausas, kadangi jo metu Lietuvoje vidutiniškai iškrito tik 34,5 mm kritulių, kas yra 35 % mažiau už SKN. Ypač sausas buvo sausio II dešimtadienis, kai šalyje vidutiniškai iškrito vos 1,3 mm kritulių (91 % mažiau už SKN). Mažiausiai kritulių iškrito šalies Pietvakariuose, vos 10–30 mm, kas didžiąja dalimi ir lėmė plonesnę ten susidariusią sniego dangą. Daugiausiai kritulių iškrito šalies Šiaurės Vakaruose (70–90 mm).
Saulė šių metų sausį švietė ypač ilgai, net 76 val., kas yra net 35 val. arba 88 % ilgiau už SKN (41 val.). Tai reiškia, jog 2026 m. sausis pasižymėjo antra ilgiausia saulės spindėjimo trukme iš visų sausių ir nusileido tik 2014 m. sausiui (79 val.). Dar įspūdingiau, jog tokia vieta buvo pasiekta, kai sausio I dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo 59 % trumpesnė už SKN. Tačiau III ir ypač II sausio dešimtadieniai su kaupu kompensavo trumpesnę Saulės spindėjimo trukmę sausio I dešimtadienį, kadangi sausio II dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo net 3,2 karto ilgesnė už SKN (12 val.) ir siekė 37 val., o sausio III dešimtadienį Saulė spindėjo 86 % ilgiau už SKN (19 val.), net 34 val. Ilgiausiai sausį Saulė spindėjo šalies Šiaurės Rytuose bei pamaryje (80–91 val.), o trumpiausiai šalies Šiaurėje (60–70 val.).
Vasaris
Šių metų vasaris, kaip ir sausis, pasižymėjo labai šaltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė vos -7,9 °C, kas yra net 5,4 °C šalčiau už SKN (-2,5 °C). Kaip ir sausis, vasaris pateko tarp dešimties šalčiausių vasarių nuo 1961 m. ir užėmė aštuntą vietą. Paskutinį kartą šaltesnis vasaris pasitaikė tik 2012 m. (-8,9 °C), todėl šių metų vasaris tapo ir antru šalčiausiu vasariu XXI a. Nors praėjusios žiemos vasaris buvo labai šaltas, tačiau kontrastingas, todėl jo metu buvo užfiksuoti net trys nauji šalčiausios dienos rekordai bei vienas naujas šilčiausios dienos rekordas (2 lentelė). Trys nauji šalčiausios dienos rekordai buvo užfiksuoti vasario I ir II dešimtadieniais, kurių vidutinė oro temperatūra atitinkamai siekė vos -12,9 °C bei -8,5 °C. Šiuo laikotarpiu buvo užfiksuoti ir net trys speigo atvejai, vasario 1 d., vasario 2 d. ir vasario 17 d. Tačiau, vasario III dešimtadienis pasižymėjo 1,1 °C šiltesniais už daugiametį vidurkį orais, ypač paskutinėmis mėnesio dienomis, todėl vasario 28 d. buvo užfiksuotas pirmasis 2026 m. šilčiausios dienos rekordas bei aukščiausia maksimali paros oro temperatūra (13,5 °C) per visą praėjusios žiemos sezoną. Vasarį dauguma dienų, net 21 d., buvo šaltesnės už jų daugiametį vidurkį. Šį mėnesį buvo užfiksuota ir šalčiausia 2025–2026 m. žiemos sezono diena, vasario 2 d., kurios vidutinė paros oro temperatūra siekė vos -21,4 °C. Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir žemiausia sezono paros minimali oro temperatūra, kuri siekė vos -34,3 °C. Šalčiausia vasarį buvo šalies Šiaurėje (-10 °C – -9 °C), o šilčiausia šalies Pietuose bei pajūryje ir pamaryje (-7 °C – -6 °C).
Sniego dangos rodikliais vasaris pranoko net sausį, kadangi visą mėnesį, visa Lietuvos teritorija buvo apklota bent 5 cm storio sniego danga (išskyrus 1 d. Kybartuose). 10 cm ar storesnė sniego danga, didžiojoje šalies dalyje, taip pat buvo susidariusi visą mėnesį. Tik Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje tokio storio sniego danga išsilaikė trumpiau (15–24 d.). Vasario mėnesį storiausia sniego danga buvo susidariusi Žemaičių aukštumoje, kur maksimalus sniego dangos storis siekė iki 66 cm. Ploniausia sniego danga buvo susidariusi Pietvakarių Lietuvoje, kur maksimalus sniego dangos storis siekė iki 18 cm.
Kritulių prasme, kaip ir kiti praėjusios žiemos sezono mėnesiai, vasaris pasižymėjo labai sausais orais. Šių metų vasarį iškrito vos 23,1 mm kritulių, kas yra net 46 % mažesnis kritulių kiekis už SKN (43 mm). Ypač sausas buvo vasario I dešimtadienis, kai Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 1,9 mm kritulių (87 % mažiau už SKN).
Kaip ir sausis, vasaris pasižymėjo labai ilga Saulės spindėjimo trukme, net 105 val., t. y. 40 val. arba 62 % ilgesne už SKN trukme. Tai reiškia, jog šis vasaris pasižymėjo ketvirta ilgiausia Saulės spindėjimo trukme nuo 1961 m. Visi vasario dešimtadieniai pasižymėjo ilgesne už SKN Saulės spindėjimo trukme, tačiau ypač ilga Saulės spindėjimo trukme pasižymėjo vasario I dešimtadienis, kai vidutiniškai Lietuvoje Saulė spindėjo net 46 val. (2,2 karto ilgiau už SKN). Ilgiausiai Saulė spindėjo Vakarų ir Šiaurės Rytų Lietuvoje (110–120 val.), o trumpiausiai Pietų Lietuvoje (90–100 val.).
Platforma „stebiu.meteo.lt“ – tai „Meteo LT“ (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos) sukurta stichinių ir pavojingų orų reiškinių pranešimo sistema, skirta realiu laiku rinkti informaciją iš visos Lietuvos teritorijos.
Pavasarinio atlydžio metu, intensyviai tirpstant sniegui ir kintant orų sąlygoms, ypač svarbu operatyviai gauti duomenis iš teritorijų. Kviečiame aktyviai teikti pranešimus apie jūsų pastebėtus reiškinius.
Galite įkelti ir praėjusiomis dienomis užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo įrašus – nebūtina, kad informacija būtų pateikiama tą pačią dieną, kai reiškinys buvo stebėtas.
Rekomenduojame informaciją pateikti naudojantis mobiliaisiais telefonais – tai greičiausias ir patogiausias būdas perduoti duomenis realiu laiku.
Visa gyventojų pateikiama informacija padės tiksliau vertinti situaciją ir užtikrinti savalaikį reagavimą.
Kaip pateikti pranešimą platformoje:
1. Atidarykite https://stebiu.meteo.lt/; 2. Dešiniajame apatiniame kampe spauskite mygtuką „Pridėti“ arba „+“ (jei naudojatės mobiliąja versija);
3. Pasirinkite pastebėtą reiškinį;
4. Užpildykite informaciją: aprašymą, laiką ir vietovę bei įkelkite nuotrauką arba vaizdo įrašą;
