2026 m. pavasaris apibendrintai

2026 m. pavasario sezonas buvo tryliktas šilčiausias pavasaris Lietuvoje nuo 1961 m. Jo vidutinė oro temperatūra siekė 7,6 °C, kas yra 0,7 °C šilčiau, nei 1991–2020 daugiametė norma (SKN). Oro temperatūros prasme, šių metų pavasaris buvo beveik identiškas 2023 m. (7,6 °C) ir 2025 m. (7,7 °C) pavasariam, tačiau buvo net 1,8 °C vėsesnis už 2024 m. pavasarį (9,4 °C), kuris buvo pats šilčiausias nuo 1961 m. 2026 m. pavasario sezonas buvo pakankamai kontrastingas, kadangi jis prasidėjo ypač šiltu kovu (4,7 °C, +3,8 °C anomalija), po kurio sekė vėsus balandis (5,9 °C, -1,3 °C anomalija) bei artima SKN gegužė (12,3 °C, -0,2 °C anomalija). Meteorologinis pavasaris (kai pastovi oro temperatūra perėjo per 0 °C) šiais metais prasidėjo anksti (12 d. anksčiau už SKN), dar kalendorinės žiemos laikotarpiu – vasario 27 d. ir šiuo metu vis dar tęsiasi (neįvyko pastovus oro temperatūros perėjimas per 15 °C). Dėl labai šilto kovo, augalų vegetacijos sezonas (kai pastovi oro temperatūra pereina per 5 °C) didžiojoje šalies dalyje prasidėjo dar kovo 14-16 dienomis, net tris savaites anksčiau nei SKN (balandžio 6 d.), tačiau pajūryje vegetacijos sezonas prasidėjo tik balandžio 22 d., apie dvi savaites vėliau už SKN. Aktyviosios vegetacijos pradžia (kai pastovi oro temperatūra pereina per 10 °C) šiais metais buvo artima SKN (balandžio 28 d.), kadangi beveik visoje šalyje (išskyrus Klaipėdoje) ji prasidėjo gegužės 1-2 dienomis, kas yra tik 3 d. vėliau nei SKN. Tuo tarpu Klaipėdoje pastovi oro temperatūra per 10 °C perėjo vėlai, tik gegužės 21 d. (net 19 d. vėliau už SKN).

Dauguma pavasario dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (54 iš 92 d.), tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus (net 31 tokia diena pasitaikė kovą, tik 9 dienos – balandį ir 14 dienų – gegužę) (1 pav.). Pati šilčiausia sezono diena (aukščiausia paros vidutinė oro temperatūra) buvo gegužės 4 d. (+16,7 °C). Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir šių metų pavasario aukščiausia maksimali paros oro temperatūra Druskininkuose, kuri siekė 28,5 °C. Šalčiausia sezono diena buvo kovo 3 d., kurios vidutinė oro temperatūra siekė -0,2 °C. Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir šių metų pavasario mažiausia minimali paros oro temperatūra Rietave, kuri siekė -8 °C. Per pavasarį buvo išmatuoti 6 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie visi buvo užfiksuoti kovą.

1 pav. 2026 m. pavasario (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.

Gegužės 1–4 d., 6–11 d., 14–15 d., 23 d., 29– 31 d. vietomis ore ir daug kur dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu rodiklius, žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -5 °C.

Per šių metų pavasarį buvo išmatuoti 6 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie visi buvo užfiksuoti kovo mėnesį (2 lentelė.).

Gegužės 1–4 d., 6–11 d., 14–15 d., 23 d., 29– 31 d. vietomis ore ir daug kur dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu rodiklius, žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -5 °C.

Per šių metų pavasarį buvo išmatuoti 6 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie visi buvo užfiksuoti kovo mėnesį (2 lentelė.).

2026 m. pavasaris tapo antru sausiausiu pavasariu nuo 1961 m., kadangi jo metu Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 69,3 mm kritulių, net 46 % mažiau už SKN (129 mm). Šių metų pavasaris 0,3 mm drėgnesnis buvo tik už 1974 m. pavasarį. Ypač sausi buvo pirmi du sezono mėnesiai, kurių metu iškrito atitinkamai 86 % bei 62 % mažiau kritulių nei SKN. Dėl to, jau balandžio III dešimtadienį buvo pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu. Reiškinys didžiausią teritoriją buvo apėmęs gegužės 7–8 d., tačiau vėlesnėmis dienomis pagausėjus kritulių, situacija sausros apimtose teritorijoje gerėjo, o iki gegužės 21 d. sausra baigėsi visoje šalyje. Tačiau nors šių metų pavasaris buvo antras sausiausias nuo 1961 m., jo metu pasitaikė ir labai gausių kritulių. Gegužės 12 d. Panočiuose (Varėnos raj.) bei gegužės 18 d. Daujočiuose (Anykščių raj.) buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus (kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių), kadangi vietovėse atitinkamai iškrito 55,4 mm/6 val. bei 53 mm/12 val. kritulių.

Šių metų pavasaris tapo vienu labiausiai Saulėtų pavasarių nuo 1961 m., kadangi jo Saulės spindėjimo trukmė siekė net 723,6 val., t. y. beveik 84 val. (13 %) ilgesnė už SKN (640 val.). Balandis (13 % ilgesnė už SKN) ir ypač kovas (66 % ilgesnė už SKN) pasižymėjo ilgesne už SKN Saulės spindėjimo trukme, o gegužė 14 % trumpesne. 2026 m. pavasaris užėmė trečią vietą pagal Saulės spindėjimo trukmę nuo 1961 m. ir nusileido tik 1990 m. (727,5 val.) bei 2018 m. (775,1 val.).

2026 m. pavasario sezono atskiri mėnesiai

Kovas

Jau trečius metus iš eilės kovo mėnesis pasižymėjo ypač šiltais orais. 2026 m. kovo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 4,7 °C, kas yra net 3,8 °C šilčiau nei SKN (0,9 °C). Praėjęs kovas tapo antru šilčiausiu kovu nuo 1961 m. ir 0,3 °C nusileido tik 2007 m. kovui (5 °C). 2025 m. (4,6 °C) ir 2024 m. (4,2 °C) kovai taip pat buvo neįprastai šilti, kadangi jie atitinkamai buvo ketvirtas ir šeštas šilčiausi kovai nuo 1961 m. Jog mėnesis buvo ypač šiltas indikuoja ir jo metu užfiksuoti 6 šilčiausios dienos rekordai (2 lentelė) bei tai, jog visos mėnesio dienos buvo šiltesnės už jų vidutinę daugiametę oro temperatūrą (1 pav.). Šilčiausia kovą buvo Pietų ir Rytų Lietuvoje (5 °C – 6 °C), o vėsiausia – Pajūryje ir pamaryje (2 °C – 3 °C).

Kritulių prasme, 2026 m. kovas buvo ypač sausas, kadangi per jį Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 5,6 mm kritulių, kas yra net 86 % mažiau už SKN (39 mm). Tai buvo antras sausiausias kovas nuo 1961 m., o paskutinį kartą sausesnis kovas buvo 2022 m., kai iškrito vos 1,9 mm kritulių. Nors visas kovas buvo žymiai sausesnis už SKN, tačiau ypač sausas buvo kovo I dešimtadienis, kai krituliai buvo fiksuoti vos 6-iose stotyse, o daugiau nei 1 mm kritulių iškrito tik Skuode (1,1 mm). Kovo mėnesį daugiausia kritulių iškrito šalies Vakaruose (9–12 mm), o mažiausiai – Pietvakarinėje dalyje (1–3 mm).

2026 m. kovas buvo ypač šiltas bei sausas, dėl ko pirmas dvi mėnesio savaites vyko spartus sniego dangos tirpimas, kuri visoje šalyje ištirpo iki kovo 14 d. Tačiau, dėl per sausį ir vasarį susidariusios storos sniego dangos didžiojoje šalies dalyje, kovo mėnesį vidutinis dienų skaičius (10 d.) su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau, Lietuvoje buvo artimas daugiamečiui vidurkiui (11 d.). Vidutinis dienų skaičius su 5 cm ar storesne sniego danga siekė 8 d., o su 10 cm ar storesne sniego danga, 6 d. Iš pagrindinių meteorologijos stočių, tik Kybartuose kovo mėnesį nebuvo susidariusi sniego danga. Storiausia sniego danga kovą buvo susidariusi Žemaičių aukštumoje, kur maksimalus sniego dangos storis siekė iki 40 cm. Ploniausia sniego danga buvo susidariusi Pietvakarių Lietuvoje, kur maksimalus sniego dangos storis siekė tik 1 cm.

2026 m. kovas Saulės spindėjimo trukme stipriai viršijo daugiametį vidurkį, kadangi jo Saulės spindėjimo trukmė vidutiniškai siekė net 239,5 val., t. y. net 66 % ilgiau už SKN (145 val.). Visas mėnuo pasižymėjo didesne už vidurkį Saulės spindėjimo trukme, tačiau didžiausias nuokrypis nuo vidurkio buvo fiksuojamas kovo I dešimtadienį, kai Saulė spindėjo daugiau nei dvigubai ilgiau (80 val.), nei įprasta I kovo dešimtadieniui (36 val.). Trumpiausiai Saulė kovą spindėjo Šiaurės Vakarų Lietuvoje (<200 val.), o likusioje šalyje panašiai (240–260 val.).

Balandis

Kitaip nei pastarųjų metų balandžiai, 2026 m. balandis buvo vėsesnis už daugiametį vidurkį. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė vos 5,9 °C, kas yra net 1,3 °C vėsiau nei SKN (7,2 °C). Vidutine oro temperatūra šių metų balandis buvo identiškas 2021 m. balandžiui bei panašus į 2022 m. balandį (5,7 °C). Dauguma mėnesio dienų, net 21 iš 30, buvo šaltesnės už jų vidutinę daugiametę oro temperatūrą (1 pav.). Vėsiausia balandį buvo Pajūryje (5 °C – 6 °C), o šilčiausia šalies Pietuose (> 6 °C).

Kritulių prasme, 2026 m. balandis buvo labai sausas, kadangi jo metu Lietuvoje vidutiniškai iškrito tik 13,9 mm kritulių, kas yra net 62 % mažiau už SKN. Šių metų balandis pateko tarp 10 sausiausių balandžių nuo 1961 m. ir užėmė 6 iš 66 vietų pagal sausumą. Paskutinį kartą sausesnis balandis buvo 2020 m., kai Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 9,1 mm kritulių. Daugiausiai kritulių iškrito šalies Pietuose, Šiaurės Vakaruose bei Šiaurės Rytuose, kur iškrito >15 mm kritulių. O kitur šalyje iškrito 5–15 mm kritulių.

Saulė šių metų balandį švietė 239,2 val. (13 % ilgiau už SKN (212 val.)). Ilgiausiai balandį Saulė spindėjo dalyje šalies Šiaurės bei dalyje Pajūrio ir pamaryje (250–270 val.), o trumpiausia Saulės spindėjimo trukme pasižymėjo šalies Pietai ir Pietryčiai (210–230 val.).

Gegužė

2026 m. gegužės oro temperatūros vidurkis (12,3 °C) buvo artimas daugiametei normai (12,5 °C). Vidutine oro temperatūra šių metų gegužė buvo identiška 2023 m. gegužei. Oro temperatūros prasme, gegužė buvo nevienalytė, kadangi I mėnesio dešimtadienis pasižymėjo 0,5 °C šiltesniais už vidurkį orais, tačiau II ir III mėnesio dešimtadieniai buvo atitinkamai 0,7 °C  ir 0,3 °C vėsesni už SKN. Dauguma mėnesio dienų, 17 iš 31, buvo vėsesnės už vidurkį (1 pav.). Šilčiausia gegužę buvo šalies Pietuose (>12 °C), o vėsiausia buvo Pajūryje (10 °C – 11 °C).

Kitaip nei kovą ir balandį, šių metų gegužę Lietuvoje iškrito artimas daugiamečiai normai kritulių kiekis. Per gegužę Šalyje iškrito vidutiniškai 49,8 mm kritulių, kas yra tik 6 % mažiau už SKN (53 mm). Nors šių metų gegužę iškrito artimas normai kritulių kiekis, tačiau mėnesis buvo labai kontrastingas. Pirmi du mėnesio dešimtadieniai pasižymėjo atitinkamai 32 % ir 29 % didesniu kritulių kiekiu, tačiau gegužės III dešimtadienis buvo labai sausas, kadangi per jį šalyje vidutiniškai iškrito vos 4,1 mm kritulių, kas yra net 77 % mažiau už SKN (18 mm). Daugiausia kritulių gegužę iškrito šalies Rytuose (60–120 mm), o mažiausiai šalies Vakaruose (<60 mm).

Šiais metais, gegužė nuo kitų pavasario mėnesių skiriasi ir Saulės spindėjimo trukme. Gegužę Saulė spindėjo 244,9 val. (14 % trumpiau už SKN (283 val.)). Gegužės I ir ypač II dešimtadieniai pasižymėjo atitinkamai 11 % ir 34 % trumpesne už daugiametį vidurkį Saulės spindėjimo trukme. Tačiau, gegužės III dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo artima SKN. Ilgiausiai Saulė spindėjo Vakarų Lietuvoje (250–310 val.), o trumpiausiai Pietryčių Lietuvoje (<220 val.).