Metai: 2026

2026 m. pavasario apžvalga

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

2026 m. pavasaris apibendrintai

2026 m. pavasario sezonas buvo tryliktas šilčiausias pavasaris Lietuvoje nuo 1961 m. Jo vidutinė oro temperatūra siekė 7,6 °C, kas yra 0,7 °C šilčiau, nei 1991–2020 daugiametė norma (SKN). Oro temperatūros prasme, šių metų pavasaris buvo beveik identiškas 2023 m. (7,6 °C) ir 2025 m. (7,7 °C) pavasariam, tačiau buvo net 1,8 °C vėsesnis už 2024 m. pavasarį (9,4 °C), kuris buvo pats šilčiausias nuo 1961 m. 2026 m. pavasario sezonas buvo pakankamai kontrastingas, kadangi jis prasidėjo ypač šiltu kovu (4,7 °C, +3,8 °C anomalija), po kurio sekė vėsus balandis (5,9 °C, -1,3 °C anomalija) bei artima SKN gegužė (12,3 °C, -0,2 °C anomalija).

Meteorologinis pavasaris (kai pastovi oro temperatūra perėjo per 0 °C) šiais metais prasidėjo anksti (12 d. anksčiau už SKN), dar kalendorinės žiemos laikotarpiu – vasario 27 d., o pasibaigė (pastovi oro temperatūra perėjo per 15 °C) birželio 6 d. (7 d. vėliau už SKN). Tai reiškia, jog meteorologinis pavasaris tęsėsi 19 d. ilgiau už SKN. Dėl labai šilto kovo, augalų vegetacijos sezonas (kai pastovi oro temperatūra pereina per 5 °C) didžiojoje šalies dalyje prasidėjo dar kovo 14-16 dienomis, net tris savaites anksčiau nei SKN (balandžio 6 d.), tačiau pajūryje vegetacijos sezonas prasidėjo tik balandžio 22 d., apie dvi savaites vėliau už SKN. Aktyviosios vegetacijos pradžia (kai pastovi oro temperatūra pereina per 10 °C) šiais metais buvo artima SKN (balandžio 28 d.), kadangi beveik visoje šalyje (išskyrus Klaipėdoje) ji prasidėjo gegužės 1-2 dienomis, kas yra tik 3 d. vėliau nei SKN. Tuo tarpu Klaipėdoje pastovi oro temperatūra per 10 °C perėjo vėlai, tik gegužės 21 d. (net 19 d. vėliau už SKN).

Dauguma pavasario dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (54 iš 92 d.), tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus (net 31 tokia diena pasitaikė kovą, tik 9 dienos – balandį ir 14 dienų – gegužę) (1 pav.). Pati šilčiausia sezono diena (aukščiausia paros vidutinė oro temperatūra) buvo gegužės 4 d. (+16,7 °C). Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir šių metų pavasario aukščiausia maksimali paros oro temperatūra Druskininkuose, kuri siekė 28,5 °C. Šalčiausia sezono diena buvo kovo 3 d., kurios vidutinė oro temperatūra siekė -0,2 °C. Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir šių metų pavasario mažiausia minimali paros oro temperatūra Rietave, kuri siekė -8 °C. Per pavasarį buvo išmatuoti 6 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie visi buvo užfiksuoti kovą.

1 pav. 2026 m. pavasario (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.

Gegužės 1–4 d., 6–11 d., 14–15 d., 23 d., 29– 31 d. vietomis ore ir daug kur dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu rodiklius, žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -5 °C.

Per šių metų pavasarį buvo išmatuoti 6 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie visi buvo užfiksuoti kovo mėnesį (2 lentelė.).

Gegužės 1–4 d., 6–11 d., 14–15 d., 23 d., 29– 31 d. vietomis ore ir daug kur dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu rodiklius, žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -5 °C.

Per šių metų pavasarį buvo išmatuoti 6 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie visi buvo užfiksuoti kovo mėnesį (2 lentelė.).

2026 m. pavasaris tapo antru sausiausiu pavasariu nuo 1961 m., kadangi jo metu Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 69,3 mm kritulių, net 46 % mažiau už SKN (129 mm). Šių metų pavasaris 0,3 mm drėgnesnis buvo tik už 1974 m. pavasarį. Ypač sausi buvo pirmi du sezono mėnesiai, kurių metu iškrito atitinkamai 86 % bei 62 % mažiau kritulių nei SKN. Dėl to, jau balandžio III dešimtadienį buvo pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu. Reiškinys didžiausią teritoriją buvo apėmęs gegužės 7–8 d., tačiau vėlesnėmis dienomis pagausėjus kritulių, situacija sausros apimtose teritorijoje gerėjo, o iki gegužės 21 d. sausra baigėsi visoje šalyje. Tačiau nors šių metų pavasaris buvo antras sausiausias nuo 1961 m., jo metu pasitaikė ir labai gausių kritulių. Gegužės 12 d. Panočiuose (Varėnos raj.) bei gegužės 18 d. Daujočiuose (Anykščių raj.) buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus (kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių), kadangi vietovėse atitinkamai iškrito 55,4 mm/6 val. bei 53 mm/12 val. kritulių.

Šių metų pavasaris tapo vienu labiausiai Saulėtų pavasarių nuo 1961 m., kadangi jo Saulės spindėjimo trukmė siekė net 723,6 val., t. y. beveik 84 val. (13 %) ilgesnė už SKN (640 val.). Balandis (13 % ilgesnė už SKN) ir ypač kovas (66 % ilgesnė už SKN) pasižymėjo ilgesne už SKN Saulės spindėjimo trukme, o gegužė 14 % trumpesne. 2026 m. pavasaris užėmė trečią vietą pagal Saulės spindėjimo trukmę nuo 1961 m. ir nusileido tik 1990 m. (727,5 val.) bei 2018 m. (775,1 val.).

2026 m. pavasario sezono atskiri mėnesiai

Kovas

Jau trečius metus iš eilės kovo mėnesis pasižymėjo ypač šiltais orais. 2026 m. kovo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 4,7 °C, kas yra net 3,8 °C šilčiau nei SKN (0,9 °C). Praėjęs kovas tapo antru šilčiausiu kovu nuo 1961 m. ir 0,3 °C nusileido tik 2007 m. kovui (5 °C). 2025 m. (4,6 °C) ir 2024 m. (4,2 °C) kovai taip pat buvo neįprastai šilti, kadangi jie atitinkamai buvo ketvirtas ir šeštas šilčiausi kovai nuo 1961 m. Jog mėnesis buvo ypač šiltas indikuoja ir jo metu užfiksuoti 6 šilčiausios dienos rekordai (2 lentelė) bei tai, jog visos mėnesio dienos buvo šiltesnės už jų vidutinę daugiametę oro temperatūrą (1 pav.). Šilčiausia kovą buvo Pietų ir Rytų Lietuvoje (5 °C – 6 °C), o vėsiausia – Pajūryje ir pamaryje (2 °C – 3 °C).

Kritulių prasme, 2026 m. kovas buvo ypač sausas, kadangi per jį Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 5,6 mm kritulių, kas yra net 86 % mažiau už SKN (39 mm). Tai buvo antras sausiausias kovas nuo 1961 m., o paskutinį kartą sausesnis kovas buvo 2022 m., kai iškrito vos 1,9 mm kritulių. Nors visas kovas buvo žymiai sausesnis už SKN, tačiau ypač sausas buvo kovo I dešimtadienis, kai krituliai buvo fiksuoti vos 6-iose stotyse, o daugiau nei 1 mm kritulių iškrito tik Skuode (1,1 mm). Kovo mėnesį daugiausia kritulių iškrito šalies Vakaruose (9–12 mm), o mažiausiai – Pietvakarinėje dalyje (1–3 mm).

2026 m. kovas buvo ypač šiltas bei sausas, dėl ko pirmas dvi mėnesio savaites vyko spartus sniego dangos tirpimas, kuri visoje šalyje ištirpo iki kovo 14 d. Tačiau, dėl per sausį ir vasarį susidariusios storos sniego dangos didžiojoje šalies dalyje, kovo mėnesį vidutinis dienų skaičius (10 d.) su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau, Lietuvoje buvo artimas daugiamečiui vidurkiui (11 d.). Vidutinis dienų skaičius su 5 cm ar storesne sniego danga siekė 8 d., o su 10 cm ar storesne sniego danga, 6 d. Iš pagrindinių meteorologijos stočių, tik Kybartuose kovo mėnesį nebuvo susidariusi sniego danga. Storiausia sniego danga kovą buvo susidariusi Žemaičių aukštumoje, kur maksimalus sniego dangos storis siekė iki 40 cm. Ploniausia sniego danga buvo susidariusi Pietvakarių Lietuvoje, kur maksimalus sniego dangos storis siekė tik 1 cm.

2026 m. kovas Saulės spindėjimo trukme stipriai viršijo daugiametį vidurkį, kadangi jo Saulės spindėjimo trukmė vidutiniškai siekė net 239,5 val., t. y. net 66 % ilgiau už SKN (145 val.). Visas mėnuo pasižymėjo didesne už vidurkį Saulės spindėjimo trukme, tačiau didžiausias nuokrypis nuo vidurkio buvo fiksuojamas kovo I dešimtadienį, kai Saulė spindėjo daugiau nei dvigubai ilgiau (80 val.), nei įprasta I kovo dešimtadieniui (36 val.). Trumpiausiai Saulė kovą spindėjo Šiaurės Vakarų Lietuvoje (<200 val.), o likusioje šalyje panašiai (240–260 val.).

Balandis

Kitaip nei pastarųjų metų balandžiai, 2026 m. balandis buvo vėsesnis už daugiametį vidurkį. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė vos 5,9 °C, kas yra net 1,3 °C vėsiau nei SKN (7,2 °C). Vidutine oro temperatūra šių metų balandis buvo identiškas 2021 m. balandžiui bei panašus į 2022 m. balandį (5,7 °C). Dauguma mėnesio dienų, net 21 iš 30, buvo šaltesnės už jų vidutinę daugiametę oro temperatūrą (1 pav.). Vėsiausia balandį buvo Pajūryje (5 °C – 6 °C), o šilčiausia šalies Pietuose (> 6 °C).

Kritulių prasme, 2026 m. balandis buvo labai sausas, kadangi jo metu Lietuvoje vidutiniškai iškrito tik 13,9 mm kritulių, kas yra net 62 % mažiau už SKN. Šių metų balandis pateko tarp 10 sausiausių balandžių nuo 1961 m. ir užėmė 6 iš 66 vietų pagal sausumą. Paskutinį kartą sausesnis balandis buvo 2020 m., kai Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 9,1 mm kritulių. Daugiausiai kritulių iškrito šalies Pietuose, Šiaurės Vakaruose bei Šiaurės Rytuose, kur iškrito >15 mm kritulių. O kitur šalyje iškrito 5–15 mm kritulių.

Saulė šių metų balandį švietė 239,2 val. (13 % ilgiau už SKN (212 val.)). Ilgiausiai balandį Saulė spindėjo dalyje šalies Šiaurės bei dalyje Pajūrio ir pamaryje (250–270 val.), o trumpiausia Saulės spindėjimo trukme pasižymėjo šalies Pietai ir Pietryčiai (210–230 val.).

Gegužė

2026 m. gegužės oro temperatūros vidurkis (12,3 °C) buvo artimas daugiametei normai (12,5 °C). Vidutine oro temperatūra šių metų gegužė buvo identiška 2023 m. gegužei. Oro temperatūros prasme, gegužė buvo nevienalytė, kadangi I mėnesio dešimtadienis pasižymėjo 0,5 °C šiltesniais už vidurkį orais, tačiau II ir III mėnesio dešimtadieniai buvo atitinkamai 0,7 °C  ir 0,3 °C vėsesni už SKN. Dauguma mėnesio dienų, 17 iš 31, buvo vėsesnės už vidurkį (1 pav.). Šilčiausia gegužę buvo šalies Pietuose (>12 °C), o vėsiausia buvo Pajūryje (10 °C – 11 °C).

Kitaip nei kovą ir balandį, šių metų gegužę Lietuvoje iškrito artimas daugiamečiai normai kritulių kiekis. Per gegužę Šalyje iškrito vidutiniškai 49,8 mm kritulių, kas yra tik 6 % mažiau už SKN (53 mm). Nors šių metų gegužę iškrito artimas normai kritulių kiekis, tačiau mėnesis buvo labai kontrastingas. Pirmi du mėnesio dešimtadieniai pasižymėjo atitinkamai 32 % ir 29 % didesniu kritulių kiekiu, tačiau gegužės III dešimtadienis buvo labai sausas, kadangi per jį šalyje vidutiniškai iškrito vos 4,1 mm kritulių, kas yra net 77 % mažiau už SKN (18 mm). Daugiausia kritulių gegužę iškrito šalies Rytuose (60–120 mm), o mažiausiai šalies Vakaruose (<60 mm).

Šiais metais, gegužė nuo kitų pavasario mėnesių skiriasi ir Saulės spindėjimo trukme. Gegužę Saulė spindėjo 244,9 val. (14 % trumpiau už SKN (283 val.)). Gegužės I ir ypač II dešimtadieniai pasižymėjo atitinkamai 11 % ir 34 % trumpesne už daugiametį vidurkį Saulės spindėjimo trukme. Tačiau, gegužės III dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo artima SKN. Ilgiausiai Saulė spindėjo Vakarų Lietuvoje (250–310 val.), o trumpiausiai Pietryčių Lietuvoje (<220 val.).

2026 m. gegužės mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Gegužės mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,3 °C (neigiama 0,2° anomalija. Vėsiausia šią gegužę buvo Šventojoje (10,4 °C), o šilčiausia – Druskininkuose (13,2 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 28,5 °C registruota 4 d. Druskininkuose, žemiausiai -1,6 °C 1 d. Šilutėje, Vėžaičiuose ir Rietave bei 6 ir 8 d. Skuode.

Gegužės 1–4 d., 6–11 d., 14–15 d., 23 d., 29– 31 d. vietomis ore ir daug kur dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu rodiklius, žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -5…0 °C.

1 pav. Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Gegužės mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 49,8 mm (94 % nuo SKN): nuo 18,1 mm Akmenėje iki 115,7 mm Varėnoje (2 pav.).

Gegužės 12 d. Panočiuose (Varėnos r. sav.) ir 18 d. Daujočiuose (Anykščių r. sav.) registruoti stichiniai krituliai1. Gegužės 1–4, 8–9, 11–13, 17–19 ir 21 dienomis vietomis, daugiausiai Rytų ir Pietų Lietuvoje, registruoti pavojingi2 krituliai.

Stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu keliuose šalies rajonuose pradėtas fiksuoti dar balandžio mėnesio pabaigoje, gegužės 7–8 d. buvo išplitęs didžiausioje teritorijoje – apėmė dalį Akmenės, Mažeikių, Pasvalio, Panevėžio, Radviliškio, Kėdainių, Šakių, Šiaulių r. sav. teritorijų. Minėtomis dienomis sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, buvo fiksuotas ir pavienėse Joniškio, Jurbarko, Pakruojo, Plungės, Skuodo, Telšių r. sav. seniūnijose. Vėlesnėmis dienomis praslenkant lietaus debesims situacija sausros apimtose teritorijoje gerėjo, o gegužės 21 d. sausros baigėsi visoje šalyje.

2 pav. Gegužės mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Gegužės mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 244,9 val. (86 % nuo SKN), ilgiausiai – Nidoje 304,4 val., trumpiausiai – Vilniuje 208,2 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gegužės mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,2–21,4 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 27 d. Panevėžyje – 21,4 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 13–16 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 4–7 °C, aukščiausia mėnesio pabaigoje daug kur kilo iki 21–27 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 6–8 °C, aukščiausia kilo iki 17–23 °C.

Gegužės mėnesį Kauno AMS buvo fiksuojamos žemos, vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio UVI vidurkis 3,3 buvo 0,9 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Gegužę aukščiausia UVI reikšmė 5,6 buvo fiksuota 30 d., o mažiausia 1,0 registruota 7 d.

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS gegužės mėnesį

Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo nuo 1 iki 87 cm žemiau vidutinio daugiamečio gegužės mėnesio vandens lygio. Tik vietomis, šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, jis buvo 1–25 cm aukščiau vidurkio.

Nors didžiojoje šalies dalyje ir sulaukta lietaus, upių vandeningumas ir toliau išliko mažas. Gegužės 6 d. Šyšoje ties Šilute buvo pasiekta ir nauja minimalaus gegužės mėnesio vandens lygio reikšmė – 70 cm (buvęs – 73 cm). Kartu su mažu vandeningumu lokaliai ir toliau stebėta hidrologinė sausra. Paskutinę mėnesio dieną ji buvo fiksuojama ties 9 vandens matavimo stotimis (VMS). Ties 10 VMS situacija išliko artima hidrologinei sausrai. Gamtosauginių debitų pasiekta nebuvo.

Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 7 cm žemiau daugiamečio vidurkio. Žemesnis jis buvo ir Kauno mariose ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 30 cm ir 22 cm.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 12–17, ežeruose 11–19, Kuršių mariose 15–16, Baltijos jūroje –10–14 laipsnių šilumos.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gegužės mėnesį

6 pav. Gegužės mėnesio upių būklė

  • 1 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių.
  • 2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

Daugiau informacijos rasite čia

2026-06-03 | Koks buvo praėjęs pavasaris ir kokio galime tikėtis birželio?

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Koks buvo šių metų pavasaris? Jeigu reikėtų atsakyti trumpai – kontrastingas. Jeigu šiek tiek plačiau – truputį šiltesnis, daug sausesnis ir labiau saulėtas nei būna vidutiniškai. Na o jei norisi sužinoti dar plačiau apie praėjusį pavasarį bei kokio galime tikėtis birželio, tuomet kviečiame pasiklausyti mūsų specialistės.


Primename, jog ilgalaikės (mėnesio) prognozės nėra tokios tikslios kaip artimiausių dienų orų prognozės, todėl visą aktualią informaciją sekite Meteo LT svetainėje ir programėlėje.


Taip pat kviečiame prenumeruoti mūsų kanalą Youtube kur rasite daugiau įvairių įdomių ir šviečiamojo pobūdžio vaizdo įrašų. 😉

2026 m. gegužės mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Gegužės trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,3 °C (neigiama 0,3° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Šventojoje (11,6 °C), šilčiausia – Druskininkuose (14,6 °C).

Žemiausia paros oro temperatūra 0,1 °C išmatuota 30 d. Skuode, aukščiausia 26,1 °C – 24 d. Druskininkuose.

Gegužės 23 d. ir 29–31 d. vietomis ore ir daug kur dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu, rodiklius – žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -2…0 °C.


1 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį gegužės dešimtadienį kritulių iškrito labai mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 4,1 mm (23 % SKN) (2 pav.). Raseiniuose kritulių nebuvo registruota visai, daugiausiai prilijo Švenčionyse (22,6 mm).

Gegužės 21 d. Rokiškyje registruoti pavojingi1 krituliai.

Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM meteorologijos stočių ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu, dešimtadienio pradžioje pasitraukė iš Akmenės ir Mažeikių rajonų seniūnijų, t. y., baigėsi visoje šalyje.

2 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 107,7 val. (101 % SKN): nuo 84,9 val. Utenoje iki 137,9 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Kauno AMS trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 4,4 UVI, tai 0,3 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 5,6 buvo fiksuojama 30 d., mažiausia – 3,2 21 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (355 DU1) Kauno AMS trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 3 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (365 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 390 DU fiksuota 27 d., o mažiausia 25 d. – 313 DU.

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

21 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2026-05-28 | EUMETNET švenčia 30-ąsias Europos meteorologinio bendradarbiavimo metines

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

2026 m. EUMETNET (Europos hidrometeorologijos tarnybų organizacija) švenčia 30-ąsias Europos nacionalinių hidrometeorologijos tarnybų bendradarbiavimo metines. Nuo 1996 m. EUMETNET sudarė sąlygas savo narėms bendradarbiauti sprendžiant bendrus prioritetinius klausimus – nuo stebėjimo tinklų stiprinimo ir duomenų kokybės bei prieinamumo gerinimo iki aukštos kokybės orų ir klimato paslaugų teikimo bei inovacijų spartinimo. Šis jubiliejus liudija ilgalaikę Europos bendradarbiavimo vertę, nes jis stiprina nacionalinius pajėgumus ir teikia apčiuopiamą bendrą naudą nariams bei visuomenei.

Iš pradžių įkurtas siekiant stiprinti bendradarbiavimą ir atstovauti Europos nacionalinių meteorologijos tarnybų bendriems interesams, EUMETNET vystėsi kartu su kintančiais moksliniais, operatyviniais ir politiniais poreikiais. Tai, kas prasidėjo kaip savanoriškas tinklas, išaugo į brandžią ir patikimą partnerystę, grindžiamą ilgalaikiu įsipareigojimu, bendrais tikslais ir abipusiu pasitikėjimu.


Parama narėms per bendras veiklas

Per pastaruosius tris dešimtmečius EUMETNET sudarė sąlygas savo narėms bendradarbiauti įvairiose srityse, taip didindamas meteorologijos veiklos efektyvumą, nuoseklumą ir inovacijas visoje Europoje. Bendradarbiaudamos narės gali sutelkti savo žinias, išvengti nereikalingo darbo dubliavimo ir pasinaudoti bendrai sukurtomis sprendimais.

Šis bendradarbiavimo modelis padeda nacionalinėms meteorologijos tarnyboms vykdyti viešąsias paslaugas, kartu stiprindamas bendrą Europos gebėjimą reaguoti į kintančius vartotojų poreikius, technologijų pažangą ir aplinkos iššūkius.

Vertė peržengianti sienas

Nuo pat įkūrimo EUMETNET nuosekliai plėtėsi: iš pradžių daugiausia dėmesio skyręs koordinavimui, dabar jis tapo visapusiška sistema, remiančia įvairias bendras veiklas Europos meteorologijos srityje. 

Ankstyvasis bendradarbiavimas buvo sutelktas į stebėjimų spragų mažinimą duomenų trūkumo kenčiančiose ir atokiose vietovėse, pavyzdžiui, Šiaurės Atlante ir Arktyje, naudojant laivuose paleidžiamus radiozondus ir stebėjimus iš lėktuvų. Tuo pačiu metu pradėta keistis paviršinių stočių ir radarų duomenimis, siekiant pagerinti duomenų kokybę ir prieinamumą. Šis pradinis darbas lėmė EUMETNET sudėtinės stebėjimo sistemos sukūrimą – svarbų etapą Europos meteorologiniame bendradarbiavime. Tai parodė, kad bendradarbiavimas Europos lygmeniu gali užtikrinti geresnį stebėjimų aprėptį, aukštesnės kokybės duomenis, visos Europos mastu naudojamus produktus, pagrįstus nacionaliniais duomenimis, ir galiausiai tikslesnes orų prognozes už mažesnę kainą.

Remdamiesi šia sėkme, palaipsniui buvo įdiegtos papildomos stebėjimo galimybės, įskaitant jūros paviršiaus stebėjimus, atmosferos sąlygų – tokių kaip vėjas, temperatūra, drėgmė ir ore esančios dalelės – matavimus įvairiuose aukščiuose, o pastaruoju metu – ir žiedadulkių stebėjimą. Tuo pačiu metu bendradarbiavimas išsiplėtė už stebėjimo ribų ir apėmė orų prognozavimą, klimato paslaugas, aviacijos meteorologiją, švietimą ir mokymą, duomenų politiką bei prieinamumą, taip pat bendrų interesų atstovavimą svarbiausiose Europos ir pasaulinėse organizacijose.

Prognozavimo srityje vienas iš labiausiai pastebimų EUMETNET pasiekimų yra „MeteoAlarm“ – visuomenei gerai žinoma įvairių pavojų ankstyvojo įspėjimo sklaidos sistema. Ji renka, tarptautiniu mastu suderina, vizualizuoja ir platina nacionalinių meteorologijos tarnybų visoje Europoje skelbiamus orų įspėjimus.

Reaguodama į didėjančius duomenų poreikius ir sparčius technologinius pokyčius, EUMETNET sukūrė „MeteoGate“ – bendrą Europos duomenų mainų infrastruktūrą, kuri nariams ir išorės vartotojams palengvina meteorologinių duomenų paiešką ir prieigą prie jų. Tuo pačiu metu EUMETNET pradėjo įgyvendinti daugybę iniciatyvų, skirtų dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi technologijoms pritaikyti orų, klimato ir aplinkos srityse.

Visi šie pokyčiai kartu rodo, kaip per tris dešimtmečius „EUMETNET“ išaugo į narių iniciatyva veikiančią organizaciją, teikiančią integruotas Europos pajėgumus stebėjimų, prognozavimo, klimato paslaugų, aviacijos, duomenų mainų ir inovacijų srityse.

Narių perspektyvos

EUMETNET bendri pasiekimai tampa įmanomi dėl narių atsidavimo ir įvairiapusio indėlio – jos prisideda prie organizacijos veiklos skirtingais, tačiau vienodai vertingais būdais. Vienos prisiima atsakomybę už bendrų programų įgyvendinimą visų narių vardu, o kitos dalijasi savo duomenimis, žiniomis ir patirtimi visos bendruomenės labui.

2024 m. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba tapo Europos hidrometeorologijos tarnybų organizacijos (EUMETNET) visaverte nare. Tapusi nare Tarnyba bendradarbiauja su užsienio meteorologijos tarnybomis, dalyvauja darbo grupėse, keičiasi sukaupta patirtimi ir įgyvendina veiklas visavertės narės statuse.

Žvelgiant į ateitį

EUMETNET švenčiant 30-metį, dėmesys skiriamas ne tik praeities pasiekimams, bet ir ateities iššūkiams. Nacionalinėms meteorologijos tarnyboms keliami reikalavimai nuolat kinta, todėl norint juos veiksmingai įgyvendinti, būtinas nuolatinis bendradarbiavimas.

Remdamasis trisdešimties metų bendra patirtimi, EUMETNET ir toliau rems savo narius, skatindamas bendradarbiavimą, inovacijas ir stiprindamas Europos meteorologų bendruomenę – taip padėdamas nacionalinėms meteorologijos tarnyboms ir toliau būti gerai pasirengusioms teikti aukštos kokybės ir patikimą informaciją visuomenės labui ateinančiais metais.

Čia galite peržiūrėti EUMETNET 30-mečiui skirtą brošiūrą.


Parengė: EUMETNET (Europos hidrometeorologijos tarnybų organizacija, https://www.eumetnet.eu)

2026-05-25 | Europos klimato būklė 2025 metais

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Paskelbtoje „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos „Europos klimato būklės 2025 m. ataskaitoje“ Europa yra įvardijama kaip sparčiausiai šylantis kontinentas pasaulyje (sparčiau šyla tik Arkties regionas). Per pastaruosius 30 metų Europoje metų oro temperatūros vidurkis auga daugiau nei dvigubai greičiau (0,56 °C kas 10 metų) už viso Pasaulio vidurkį (0,27 °C kas 10 metų).

Vidutinės oro temperatūros anomalijos skirtingose Žemės regionuose. Atskaitos taškas – 1991-2020 m. oro temperatūros vidurkis. Augimo trendas nustatytas 1996-2025 m. laikotarpiui.

2025 m. beveik visoje Europoje buvo šiltesni nei įprasta, o kai kuriose šalyse, kaip Islandija, Norvegija ar Jungtinė Karalystė, jie tapo šilčiausi metai matavimų istorijoje.

Taip pat, vandenyno regionas prie Europos žemyno taip pat pasižymėjo neįprastai aukšta metų vidutine jūros paviršiaus temperatūra. 2025 m. buvo užfiksuota rekordiškai aukšta Europos vandenyno regiono metų vidutinė jūros paviršiaus temperatūra.

Žemėlapyje kairėje – 2025 m. 2 m aukščio oro temperatūros anomalijos ir ekstremumai. Dešinėje – 2025 m. jūros paviršiaus temperatūros anomalijos ir ekstremumai.


Vasarą Europą alino intensyvios karščio bangos, o subarktinėje Fenoskandijoje buvo fiksuota ilgiausia ir stipriausia karščio banga nuo 1950 m.

2025 m. didelėje Europos dalyje trūko drėgmės dirvožemyje, sumažėjo upių nuotėkis, tačiau ir potvynių pasitaikė mažiau nei ankstesniais metais.

Europoje, dėl sausros ir karščio išdegė rekordinis plotas žemės, ypač Iberijos pusiasalyje, o gaisrų metu į atmosferą buvo išmestas rekordinis kiekis šiltnamio dujų.

Tuo pačiu metu, visi Europos ledynai toliau tirpo, sparčiausiai Islandijoje. Tačiau daugiausia ledyno grynos masės buvo prarasta Grenlandijoje.

Europoje kovo mėnesį buvo užfiksuotas trečias mažiausias sniego dangos plotas nuo 1983 m. bei trečia mažiausia sniego masė nuo 1979 m.

Tuo tarpu, teigiamos tendencijos matomos Europos atsinaujinančioje energetikoje, kuri 2025 m. pagamino beveik pusę (46,4 %) visos žemyne sunaudotos elektros energijos.

Gerokai išsamesnę apžvalgą (lietuvių k.) galite skaityti čia.


Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vyresnysis specialistas Karlas Žužickas

2026 m. gegužės mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Gegužės antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,7 °C (neigiama 0,7° anomalija) (1 pav.). Šilčiausia buvo Švenčionyse ir Tauragėje, 12,3 °C, vėsiausia – Šventojoje, 10,2 °C.

Aukščiausia paros oro temperatūra 23,5 °C išmatuota 17 d. Šalčininkuose, žemiausia -1,0 °C 11 d. Varėnoje.

Gegužės 11 d. vietomis ore, o gegužės 11, 14 ir 15 d. daug kur dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu, rodiklius – žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -5…0 °C.

1 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrojo gegužės dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 27,1 mm (129 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Akmenėje (8,2 mm), daugiausiai – Varėnoje (66,1 mm).

Gegužės 12 d. Panočiuose ir 18 d. Daujočiuose registruoti stichiniai lietūs1, išmatuota atitinkamai 55,4 mm/12 val. ir 53,0 mm/12 val. Gegužės 11–13 d. ir 17–19 d. vietomis buvo registruoti pavojingi2 lietūs.

Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologijos stočių ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, stichinis meteorologinis reiškinys – sausra3 augalų vegetacijos laikotarpiu per dešimtadienį buvo fiksuota vienoje Šiaulių r. sav. seniūnijoje, tačiau ilgai neišsilaikė. Iš Radviliškio, Kėdainių, Panevėžio ir Pasvalio r. sav. sausra per dešimtadienį pasitraukė, o pavienėse Akmenės ir Mažeikių r. sav. seniūnijose sausra išliko iki paskutinės dešimtadienio dienos. Sausringas4 laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, dešimtadienio pradžioje fiksuotas pavienėse Skuodo, Akmenės, Mažeikių, Joniškio, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Šiaulių, Telšių, Plungės ir Jurbarko r. sav. seniūnijose, tačiau paskutinę dešimtadienio dieną iš visų išvardintų vietovių sausringas laikotarpis buvo pasitraukęs.

2 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 57,6 val. (66% SKN): nuo 47,4 val. Vilniuje iki 74,1 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)



2026 m. gegužės mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Gegužės pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,5 °C (teigiama 0,5° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Klaipėdoje, 9,1 °C, šilčiausia – Druskininkuose, 12,5 °C.

Aukščiausia oro temperatūra 28,5 °C išmatuota 4 d. Druskininkuose, žemiausia -1,6 °C – 1 d. Šilutėje, Vėžaičiuose ir Rietave bei 6 d. Skuode.

Visomis dešimtadienio dienomis, išskyrus gegužės 5 d., dirvos paviršiuje fiksuotos pavojingos ir stichinės šalnos, kurių metu temperatūra krito iki -5…0 °C.

1 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmojo gegužės dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 18,5 mm (132 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Joniškyje (3,8 mm), daugiausiai –  Druskininkuose (50,3 mm).

Gegužės 8–9 d. vietomis Pietų ir Pietryčių Lietuvoje registruoti pavojingi1 lietūs, gausiausiai palijo Druskininkuose, 29,7 mm/12 val.

Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologijos stočių ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu per dešimtadienį buvo fiksuotas vis didesnėje šalies teritorijoje – paskutinę dešimtadienio dieną buvo fiksuotas keliose Akmenės, Mažeikių, Panevėžio, Radviliškio, Pasvalio ir Kėdainių r. sav. seniūnijose. Sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, paskutinę dešimtadienio dieną fiksuotas pavienėse Skuodo, Akmenės, Mažeikių, Joniškio, Panevėžio, Radviliškio, Šiaulių, Plungės ir Jurbarko r. sav. seniūnijose.

2 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 78,7 val. (89% SKN): nuo 67,3 val. Vilniuje iki 93,7 val. Klaipėdoje (3 pav.).

3 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 11–15 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 4–8 °C, aukščiausia kilo iki 17–26 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 6–9 °C, aukščiausia kilo iki 14–21 °C.

Kauno AMS pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 2,6 UVI, tai 1,2 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 3,7 buvo fiksuojama 6 d., mažiausia 1,0 – 7 d.

1pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2026-05-06 | Orų prognozės Lietuvoje jau teikiamos pasitelkus dirbtinio intelekto sprendimus

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Prieš metus Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba („Meteo LT“) pristatė nacionalinę orų programėlę, pritaikytą Lietuvos sąlygoms ir naudotojų poreikiams – joje pateikiama orų ir hidrologinė informacija visai šalies teritorijai. Per šį laikotarpį programėlė sulaukė plataus naudotojų dėmesio – „Android“ platformoje fiksuota apie 40 tūkst. parsisiuntimų, o „iOS“ – apie 35 tūkst.

Praėjus metams nuo programėlės išleidimo, „Meteo LT“ pristato išskirtinę naujovę – dirbtinio intelekto (DI) parengtas trumpalaikių orų prognozių apžvalgas. Jos „Meteo LT“ orų programėlių naudotojus pasieks kelis kartus per parą programėlėje aktyvavus DI pranešimų prenumeratą. Tai – žingsnis į priekį, integruojant pažangiausias DI galimybes į kasdienę Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos veiklą.

DI algoritmai apdoroja didelius duomenų srautus – nuo automatinių stočių tinklo matavimų iki skaitmeninių orų modelių prognozių. Gyventojai gaus ne tik patikimą, bet ir aiškesnę tekstinę informaciją apie orus, įtraukiant ir numatomus galimus pavojingus reiškinius, sudėtingas orų sąlygas.

Programėlėje pranešimams į telefonus gauti galima pasirinkti vieną iš dešimties Lietuvos apskričių, o prie esamų pridėtų vietovių – ir matyti tai teritorijai parengtą orų apžvalgą apskrities lygmeniu.

Šios DI parengtos orų prognozės pateikiamos paprasta, aiškia ir kasdiene kalba – taip, kad informaciją lengvai suprastų ir specialaus meteorologinio pasirengimo neturintys žmonės. Tokio tipo orų apibendrinimas atveria naują DI taikymo vertę visuomenei. Stengtasi supaprastinti informacijos apie sudėtingus meteorologinius procesus pateikimą, todėl ši inovacija yra puikus šio siekio atspindys.

Programėlėje įdiegtos aukštos svarbos turinio generavimo technologijos veikia visą parą be sinoptiko ar inžinieriaus įsikišimo – informacijos analizė, apibendrinimas ir aprašymas lietuvių kalba vyksta pagal iš anksto parengtą platų taisyklių rinkinį, kuris pagal poreikį peržiūrimas ir koreguojamas.

„Naudojamės pastaraisiais metais ištobulėjusiomis technologinėmis naujovėmis, kad suteiktume naudotojams moderniausią įrankį, padedantį iš anksto pasiruošti besikeičiančioms orų sąlygoms. Tai yra mūsų indėlis į efektyvesnį visuomenės informavimą apie neigiamą poveikį galinčius turėti orų reiškinius. Šis sprendimas leis Lietuvos gyventojams gauti informaciją apie orus tada, kai jos labiausiai reikia. Tai yra vienas pirmųjų tokio tipo dirbtinio intelekto taikymų viešajame sektoriuje tekstinei informacijai gyventojams parengti“, – teigia vienas iš Tarnybos programėlių kūrėjų Liudas Baronas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos programėlių kūrėjas Liudas Baronas (Luko Bartkaus nuotr.)

Visgi, svarbu suprasti, jog DI paruoštose santraukose gali pasitaikyti netikslumų, todėl jos negali būti naudojamos kaip pagrindinis prognozių šaltinis. Norint gauti patikimą informaciją apie dabartines ir prognozuojamas orų sąlygas bei pavojingus reiškinius, visada rekomenduojame tikrinti „Meteo LT“ orų programėlę arba svetainę meteo.lt.

Norinčius išbandyti DI pranešimų prenumeratą kviečiame atsisiųsti naujausią programėlės versiją ir aktyvuoti juos nustatymų skiltyje.


„Meteo LT“ programėlę galite parsisiųsti iš programėlių parduotuvių:
📲ANDROID įrenginių naudotojams: https://meteo.lt/android
📲APPLE (iOS) įrenginių naudotojams: https://meteo.lt/ios

2026-05-05 | Mokymasis už klasės ribų – Vilniuje vyko „Meteo LT“ edukacija „Klimato derybos“

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Įsibėgėja bendradarbiavimas tarp Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos („Meteo LT“) ir Vilnius yra mokykla iniciatyvos. Šiuo projektu Vilnius siekia modernizuoti švietimo sistemą – bent 10 proc. pamokų perkelti iš mokyklų pastatų į miesto erdves ir diegti mišraus ugdymo modelį, skatinant kūrybiškai išnaudoti miesto aplinką mokymuisi.

Vilniuje įvyko „Meteo LT“ edukacija „Klimato derybos“, kurioje šį kartą dalyvavo Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos 10 klasės mokiniai. Edukacijos metu dalyviai nusikėlė prie derybų stalo ir nagrinėjo Baltijos jūros aplinkosaugos problemas. Įsikūniję į skirtingų sektorių atstovus, jie gynė skirtingus interesus ir ieškojo bendrų sprendimų.

Diskusijomis paremta edukacija padeda ugdyti gebėjimą argumentuoti, išgirsti kitus ir suprasti, kodėl klimato derybose sudėtinga greitai susitarti. Kaip pastebi Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė D. Samulionytė, „pradžioje diskusijos būna kiek nedrąsios, tačiau jos greitai įsivažiuoja ir perauga į aktyvų, argumentuotą dialogą, todėl neretai prireikia daugiau laiko nei planuota“.

Dalyvių atsiliepimai rodo, kad įspūdžiai išlieka ir po edukacijos. Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos mokytoja pažymi, kad „įtraukianti diskusija klimato kaitos klausimais leidžia geriau suprasti Baltijos jūros regiono problemas. Mokiniai dar ilgai diskutavo ir po edukacijos – tai parodo, kad derybos nėra paprastas procesas“.