Metai: 2026

Nuo IPCC šeštosios vertinimo ataskaitos (AR6) paskelbimo 2021–2023 m., atnaujinti klimato rodikliai leidžia aiškiau įvertinti, kaip per pastaruosius metus pasikeitė žmogaus ūkinės veiklos poveikis klimatui. Didelės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos didina šių dujų koncentraciją atmosferoje, dėl ko didėja jų energinis poveikis. Todėl Žemėje kaupiasi daugiau šilumos: kyla vidutinė temperatūra, šyla vandenynai, tirpsta jūros bei sausumos ledas ir spartėja jūros lygio kilimas.

Naujausi pasaulinės klimato kaitos rodikliai rodo, kad Žemės klimatas toliau sparčiai šyla (žr. 1 pav.). 2025 m. žmogaus ūkinės veiklos sukeltas pasaulinis atšilimas, palyginti su 1850–1900 m. ikipramoniniu laikotarpiu, pasiekė 1,37 °C. Mokslininkų vertinimu, jeigu dabartinės tendencijos nesikeis, žmogaus ūkinės veiklos sukeltas atšilimas 1,5 °C lygį gali pasiekti arba viršyti maždaug per trejus-ketverius ateinančius metus.

1 pav. Pagrindiniai pasaulinės klimato kaitos rodikliai 2025 m. ir jų pokyčiai nuo šeštosios IPCC vertinimo ataskaitos.

Emisijos išlieka rekordinio lygio

Visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) bendras emisijų kiekis 2024 m. pasiekė apie 56,8 mlrd. tonų CO₂ ekvivalento. Didžiausią jų dalį sudarė anglies dioksido emisijos, susidarančios deginant iškastinį kurą ir vykdant pramoninę veiklą.

AR6 pateiktas 2010–2019 m. laikotarpio vidutinis metinis ŠESD emisijų kiekis siekė 53,5 Gt CO₂ ekvivalento, o atnaujintas 2015–2024 m. laikotarpio vidurkis parodo emisijų padidėjimą iki 54,6 Gt CO₂ ekvivalento. Tai rodo, kad pasaulinės ŠESD emisijos kol kas nemažėja ir išlieka itin aukštos. Vis dėlto pastebima, kad jų augimo tempas yra lėtesnis, negu XXI a. pradžioje. Nors tai yra pozityvi tendencija, tačiau vien augimo sulėtėjimo nepakanka. Norint pristabdyti klimato šilimą yra reikalingas spartesnis emisijų kiekio mažinimas.

2 pav. ŠESD koncentracija atmosferoje 2000–2025 m. laikotarpiu. Pilka spalva pažymėtas laikotarpis po AR6 paskelbimo.

Pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje toliau didėja. Nuo 2019 m. apskaičiuotų ŠESD koncentracijos lygių, anglies dioksido koncentracijos lygis išaugo nuo 410,1 ppm iki 425,6 ppm, metano – nuo 1866,3 iki 1936,3 ppb, o diazoto monoksido – nuo 332,1 iki 339,4 ppb (žr. 2 pav.). Net ir sulėtėjus metiniam emisijų augimui, šios dujos atmosferoje toliau kaupiasi, nes jų į atmosferą išmetama daugiau, negu natūraliai pašalinama.

Stiprėja dėl žmogaus veiklos išmetamų ŠESD energinis poveikis

Vienas svarbiausių bendrą klimato sistemos būklę apibūdinančių rodiklių yra Žemės energijos balansas. Jis parodo skirtumą tarp energijos, kurią Žemė gauna iš Saulės, ir energijos, kurią išspinduliuoja atgal į kosmosą. Be stipraus žmogaus poveikio, ilgalaikis energijos balansas turėtų būti artimas nuliui. Nuo AR6 vertinimo, bendras antropogeninės kilmės ŠESD energinis poveikis padidėjo nuo 2,72 iki 3,10 W/m². Dėl to, Žemės energijos balanso rodiklis, kuris AR6 vertinimo laikotarpiu siekė maždaug 0,79 W/m², išaugo iki 1,12 W/m². Tai rodo, jog energijos disbalansas išaugo maždaug 40 %, o lyginant su 1976–1995 m. laikotarpiu, padidėjo daugiau kaip du kartus. Tai reiškia, kad dėl žmogaus ūkinės veiklos Žemės klimato sistemoje sulaikoma vis daugiau energijos, nei jos išspinduliuojama. Didžioji dalis šilumos pertekliaus kaupiasi vandenynuose, tačiau šyla ir atmosfera bei sausuma, tirpsta ledynai ir mažėja amžinojo įšalo padengiama teritorija.

Žemės energijos balanso pokyčius lemia ne tik auganti ŠESD koncentracija, bet ir silpnėjantis aerozolių vėsinamasis poveikis. Sieros dioksido emisijos atmosferoje sudaro sulfato aerozolius, kurie dalį Saulės spinduliuotės atspindi atgal į kosmosą ir laikinai mažina atšilimą. Nors oro taršos mažinimo priemonės yra labai svarbios žmonių sveikatai ir aplinkai, tačiau mažėjant sieros aerozolių kiekiui atmosferoje išryškėja didesnė, ankščiau jų iš dalies užmaskuoto, ŠESD poveikio dalis.

Beveik visą globalios oro temperatūros augimą lemia žmogaus ūkinė veikla

Naujausi duomenys rodo, kad žmogaus ūkinės veiklos sukeltas oro temperatūros kilimas siekia 0,27 °C per dešimtmetį. Tai sparčiausias klimato šilimo tempas per visą instrumentinių stebėjimų laikotarpį. 2016–2025 m. dešimtmečio vidutinės oro temperatūros padidėjimas, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu, siekė 1,24 °C. Tačiau 2025 m., kurie buvo treti šilčiausi metai per visą stebėjimų laikotarpį, padidėjimas siekė net 1,37 °C (žr. 3 pav.).

Pagal AR6 vertinimą, žmogaus ūkinės veiklos sukeltas oro temperatūros augimas siekė tik 1,07 °C. Taigi nuo to laiko jis pastebimai padidėjo. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad beveik visas globalios oro temperatūros kilimas per pastarąjį dešimtmetį buvo susijęs su žmogaus ūkinės veiklos sukeltu ŠESD koncentracijos atmosferoje didėjimu. Tuo tarpu, natūralūs klimato svyravimai (sukelti El Ninjo ir La Ninjos reiškinių, ugnikalnių išsiveržimų, Saulės aktyvumo ciklų ir kt.) bendram dešimtmečio oro temperatūros pokyčiui turėjo palyginti nedidelę įtaką.

3 pav. Globalios oro temperatūros nuokrypis nuo 1850–1900 m. (ikipramoninio laikotarpio) vidurkio. Raudona linija – kiekvienų metų nuokrypis, juoda linija – dešimtmečių slenkančio vidurkio nuokrypis.

Pagal AR6 vertinimą, 2011–2020 m. globali vidutinė priežemio oro temperatūra buvo 1,09 °C aukštesnė už ikipromininio laikotarpio vidurkį. Tačiau, remiantis naujausiu vertinimu, globalios vidutinės priežemio oro temperatūros pokytis nuo ikipromininio laikotarpio paaugo 0,17 °C, iki maždaug 1,26 °C. Taip pat pastebima, jog oras virš sausumos šyla greičiau nei virš vandenyno. Lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu, 2016-2025 m. vidutinė oro temperatūra virš sausumos pakilo 1,81 °C, o virš vandenyno – 1,03 °C.

Spartėja jūros lygio kilimas bei daugėja jūrinių karščio bangų

Didėjantis Žemės energijos disbalansas ypač aiškiai matomas vandenynuose, kurie sugeria didžiąją dalį šilumos pertekliaus. Šylantis jūros vanduo plečiasi, o tirpstant ledynams į vandenynus patenka papildomas vandens kiekis. Abu šie procesai kelia pasaulinį jūros lygį.

Pagal AR6 vertinimą, nuo 1901 m. iki 2018 m. vidutinis pasaulinis jūros lygis buvo pakilęs apie 201,9 mm, o pagal atnaujintus duomenis – nuo 1901 m. iki 2025 m. jis pakilo apie 229,6 mm (žr. 4 pav.). Be to, vidutinis pasaulinis jūros lygis kyla vis sparčiau, kadangi 1901–2018 m. laikotarpiu jūros lygis kilo 1,73 mm/metus, 1971–2018 m. laikotarpiu – 2,3 mm/metus, o 2006–2018 m. laikotarpiu – net 3,7 mm/metus. Nors kelių milimetrų metinis pokytis gali atrodyti nedidelis, ilgainiui jis didina pakrančių užliejimo, audrų patvankų ir krantų erozijos riziką. Šie pokyčiai ypač pavojingi žemoms pakrančių teritorijoms, saloms, pajūrio miestams.

4 pav. Pasaulinio vidutinio jūros lygio kilimo laiko seka (a). Pasaulinio vidutinio jūros lygio kilimo tempas skirtingais laikotarpiais (b). GMSL – pasaulinis vidutinis jūros lygis.

Kitas svarbus pokytis – vis dažnesnės jūrinės karščio bangos. Tai laikotarpiai, kai jūros paviršiaus temperatūra neįprastai ilgai išlieka gerokai aukštesnė už įprastą tos vietos ir metų laiko vidurkį. 2025 m. pasaulyje užfiksuotos maždaug 65 jūrinių karščio bangų dienos, o nuo 1991 m. jų skaičius padidėjo daugiau kaip tris kartus. Jūrinės karščio bangos gali sukelti koralų blukimą, keisti žuvų ir kitų organizmų paplitimą, mažinti deguonies kiekį vandenyje.

Likęs 1,5 °C atšilimo ribos emisijų biudžetas sparčiai senka

Anglies dioksido emisijų biudžetas parodo kiek CO₂ žmonija dar gali išmesti, kad išliktų tam tikra tikimybė apriboti pasaulinį atšilimą iki pasirinktos temperatūros ribos. AR6 vertinimu, 2020 m. pradžioje likęs CO₂ emisijų biudžetas, siekiant 50 proc. tikimybės neviršyti 1,5 °C atšilimo, buvo apie 500 Gt CO₂. Tačiau jau 2026 m. pradžioje, šis likutis vertinamas tik apie 130 Gt CO₂. Išliekant dabartiniam emisijų išmetimo tempui, jis galėtų būti išnaudotas maždaug per trejus metus. Vis dėlto, AR6 ir dabartinio įverčio skirtumą lėmė ne tik nuo 2020 m. išmestas CO₂ kiekis. Dalį pokyčio sudaro atnaujinti moksliniai duomenys, patikslintos metodikos ir geresnis kitų klimato veiksnių įvertinimas.

Reikalingi spartesni veiksmai

Naujausi klimato rodikliai rodo nuoseklų ir tarpusavyje susijusį pokytį: ŠESD emisijos išlieka aukštos, jų koncentracija atmosferoje didėja, stiprėja jų energinis poveikis, dėl to auga Žemės energijos disbalansas. Šie pokyčiai lemia kylančią globalinę vidutinę oro temperatūrą, dažnėjančius karščio ekstremumus, šylančius vandenynus ir spartėjantį pasaulinio vidutinio jūros lygio kilimą. Nors ŠESD emisijų augimas nėra toks spartus kaip XXI a. pradžioje, tačiau bendras jų kiekis vis dar nesumažėjo. Todėl svarbiausias artimiausių metų uždavinys yra pereiti nuo ŠESD emisijų augimo lėtėjimo prie spartaus ir ilgalaikio jų mažinimo.

Naujiena parengta pagal šaltinį:

Forster, P. M., Walsh, T., Smith, C., Lamb, W. F., Lamboll, R., Cassou, C., Hauser, M., Hausfather, Z., Lee, J.-Y., Palmer, M. D., von Schuckmann, K., Slangen, A. B. A., Szopa, S., Trewin, B., Yun, J., Gillett, N. P., Jenkins, S., Matthews, H. D., Raghavan, K., Ribes, A., Rogelj, J., Rosen, D., Zhang, X., Allen, M., Andrew, R. M., Atkinson, C., Betts, R. A., Bombelli, A., Burgess, S. N., Cheng, L., Claxton, H. E., Friedlingstein, P., Frölicher, T. L., Domingues, C. M., Gasser, T., Gregory, C. H., Hoesly, R. M., Huppmann, D., Ishii, M., Kadow, C., Karwat, A., Kennedy, J., Killick, R. E., Kovilakam, M. V. M., Krummel, P. B., Lan, X., Lamarque, J.-F., Liné, A., Martín-Míguez, B., Monselesan, D. P., Morice, C., Mühle, J., Mussak, P., Peters, G. P., Pirani, A., Pongratz, J., Rigby, M., Rohde, R., Savita, A., Seneviratne, S. I., Smith, S. J., Taha, G., Tassone, C., Thorne, P., Wells, C., Western, L. M., van der Werf, G. R., Wijffels, S. E., Zecchetto, M., Zhong, J., Zhang, X.-Y., Masson-Delmotte, V., and Zhai, P.: Indicators of Global Climate Change 2025: annual update of key indicators of the state of the climate system and human influence, Earth Syst. Sci. Data, 18, 3889–3933, https://doi.org/10.5194/essd-18-3889-2026, 2026.

Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vyresnysis specialistas Karlas Žužickas

Šiandien EUMETSAT (Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacija) švenčia savo 40-ąsias metines, minėdama keturis dešimtmečius patikimų operatyvinių paslaugų, tarptautinio bendradarbiavimo ir inovacijų, teikiamų 30 valstybių narių vardu, siekiant remti orų prognozavimą, klimato stebėjimą ir sprendimų priėmimą aplinkos apsaugos srityje visoje Europoje ir už jos ribų.

1986 m. įkurta organizacija EUMETSAT, kurios tikslas – užtikrinti nepriklausomą Europos prieigą prie meteorologinių palydovų duomenų, tapo Europos operatyvinės Žemės stebėjimo sistemos kertiniu akmeniu ir vienu iš pagrindinių pasaulinio orų ir klimato stebėjimo tinklo dalyvių.

„Orų ir klimato duomenys tapo kritiškai svarbia infrastruktūra šiuolaikinėms visuomenėms“, – sakė EUMETSAT generalinis direktorius Philas Evansas. „Jau 40 metų EUMETSAT istorija – tai ambicijų, ryžto, bendradarbiavimo ir inovacijų istorija, o svarbiausia – tai ištikima tarnystė mūsų valstybėms narėms ir vartotojų bendruomenėms. Ši sėkmė yra ir jų sėkmė. Esame dėkingi už 30 mūsų valstybių narių pasitikėjimą, atsidavimą ir ilgalaikę viziją, kurios leido sukurti ir išlaikyti pirmaujančias Europos orų ir klimato stebėjimo sistemas. Įžengdami į naują palydovinių technologijų erą, mūsų tikslas išlieka aiškus: teikti patikimus duomenis ir paslaugas, padedančias visuomenei numatyti klimato pokyčius ir į juos reaguoti.“

Keturiasdešimt metų eksploatacijos

Kaip vartotojų poreikiais grindžiama organizacija, EUMETSAT glaudžiai bendradarbiauja su savo valstybėmis narėmis ir vartotojų bendruomenėmis, siekdama užtikrinti, kad jos palydovinės sistemos, duomenų paslaugos ir veikla atitiktų realius veiklos poreikius.

Jau keturis dešimtmečius „EUMETSAT“ teikia nepertraukiamą operatyvinių palydovinių duomenų srautą, kurio reikia nacionalinėms meteorologijos ir hidrologijos tarnyboms, klimato mokslininkams, civilinės saugos institucijoms ir daugeliui kitų vartotojų visoje Europoje ir už jos ribų.

Šių stebėjimų svarba išaugo, nes su orais ir klimatu susijusios grėsmės sustiprėjo. Nuo 1980 m. tokie reiškiniai visoje Europos Sąjungoje sukėlė ekonominių nuostolių, kurių vertė, remiantis apskaičiavimais, siekia 822 mlrd. eurų, o ketvirtadalis šių nuostolių patirta per pastaruosius ketverius metus. Geresnės prognozės ir ankstesni perspėjimai apie audras, potvynius, karščio bangas ir kitus didelio poveikio reiškinius padeda apsaugoti žmonių gyvybes, infrastruktūrą ir ekonominę veiklą, o ilgalaikiai klimato stebėjimai prisideda prie prisitaikymo ir klimato kaitos švelninimo politikos įgyvendinimo.

Šiandien daugiau nei 95 % stebėjimų, įtrauktų į skaitmeninius orų prognozavimo modelius, gaunami iš palydovų. Šie stebėjimai padėjo 64 % sumažinti vienos dienos prognozių paklaidas ir duoda socialinę bei ekonominę naudą, kuri visoje Europos Sąjungoje kasmet vertinama iki 61 mlrd. eurų.

Partnerystės ir žmonės, stovintys už šios misijos

Už šios 40 metų trukmės istorijos stovi aukštos kvalifikacijos, įvairių tautybių darbuotojų komanda, kurios kompetencija, atsidavimas ir komandinis dvasia nulėmė EUMETSAT sėkmę. Nuo pradinio 4 žmonių kolektyvo organizacija išaugo iki maždaug 1300 darbuotojų ir rangovų, dirbančių pagrindinėje būstinėje Darmštate.

Inžinerijos, mokslo, operacijų, duomenų paslaugų, vartotojų palaikymo ir administravimo srityse dirbantys EUMETSAT darbuotojai su entuziazmu siekia bendro tikslo: teikti patikimus duomenis ir paslaugas, atitinkančias duomenų vartotojų poreikius ir teikiančias apčiuopiamą naudą visuomenei. Daugelis darbuotojų šioje organizacijoje dirba ilgą laiką, prisidėdami giliomis operacinėmis žiniomis ir stipria komandine dvasia. EUMETSAT remia savo darbuotojus visą jų karjeros laikotarpį, organizuodama mokymus, teikdama mentorių pagalbą ir skatindama sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, įskaitant vaikų priežiūros paslaugas darbo vietoje.

EUMETSAT bendradarbiavimo kultūra apima kur kas daugiau nei tik organizacijos būstinę. Orų sąlygų ir klimato stebėjimas priklauso nuo pasauliniu mastu koordinuojamos stebėjimo sistemos ir nuolatinio tarptautinio duomenų mainų. EUMETSAT glaudžiai bendradarbiauja su Pasauline meteorologijos organizacija ir bendradarbiauja su nacionaliniais partneriais Kanadoje, Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje, Indijoje ir Jungtinėse Valstijose, keisdamasi duomenimis ir moksline patirtimi.

Partnerystė su Afrikos meteorologinėmis tarnybomis taip pat yra svarbi EUMETSAT veiklos dalis. Teikdama mokymus, remdama gebėjimų stiprinimą ir užtikrindama prieigą prie palydovinių duomenų bei paslaugų, EUMETSAT padeda stiprinti prognozavimo gebėjimus ir atsparumą klimato pokyčiams visame Afrikos žemyne.

EUMETSAT, kurios būstinė įsikūrusi Darmštate – viename iš pagrindinių Europos kosmoso, mokslo ir technologijų centrų, – yra regioninės aukštųjų technologijų ekosistemos dalis, kurią sudaro Europos kosmoso agentūros Europos kosmoso operacijų centras, Darmštato technikos universitetas, GSI Helmholtzo sunkiųjų jonų tyrimų centras ir keli Fraunhoferio institutai.

Kitas etapas Europos Žemės stebėjimo pajėgumų plėtroje

Švenčiant 40-ąsias metines, „EUMETSAT“ taip pat ryžtingai žvelgia į ateitį. Per ateinantį dešimtmetį organizacija atnaujins ir išplės savo palydovų sistemas, siekdama užtikrinti teikiamų svarbių duomenų ir paslaugų, skirtų valstybėms narėms, vartotojų bendruomenėms ir partneriams, tęstinumą bei tolesnį tobulinimą.

Tai apima naujos kartos geostacionariąsias „Meteosat“ ir poliarinės orbitos „Metop“ palydovų sistemas, vis didesnį vaidmenį Europos Sąjungos vardu vykdomose „Copernicus Sentinel“ misijose, taip pat naujas veiklos koncepcijas, pavyzdžiui, mikropalydovų grupės programą „EPS-Sterna“, vėjo matavimo palydovą „EPS-Aeolus“ ir būsimas altimetrijos misijas.

Kartu su investicijomis į debesų technologijomis pagrįstas duomenų paslaugas, dirbtinio intelekto taikymus, skaitmeninių dvynių technologijas ir atrinktų komercinių duomenų įsigijimą, šios sistemos sudarys pagrindinę Europos naujos kartos Žemės stebėjimo infrastruktūros dalį. Jos padės vartotojams efektyviau pasiekti, analizuoti ir panaudoti vis didesnius palydovinių duomenų kiekius, taip prisidėdamos prie ekstremalių orų sąlygų prognozavimo, išankstinio įspėjimo, klimato stebėjimo, oro kokybės vertinimo, vandenynų stebėjimo ir sprendimų priėmimo aplinkos apsaugos klausimais visoje Europoje ir už jos ribų.

Praėjus keturiasdešimčiai metų nuo įkūrimo, „EUMETSAT“ ir toliau užtikrins, kad Europos investicijos į kosmosą virstų tikslesnėmis prognozėmis, kokybiškesnėmis klimato paslaugomis ir geriau pagrįstais sprendimais Žemėje.

EUMETSAT svetainėje esantis specialus istorijos puslapis suteikia išsamesnį įžvalgą į šią keturių dešimtmečių istoriją, o interaktyvi svarbiausių įvykių chronologinė lentelė kviečia lankytojus į vizualinę kelionę per organizacijos istoriją.

Apie EUMETSAT – Patikimas kosmose. Neatsiejamas Žemėje.

Nuo 1986 m. Europos meteorologinių palydovų agentūra EUMETSAT stebi orus ir klimatą iš kosmoso. Iš savo būstinės Darmštate, Vokietijoje, ji valdo palydovus stebinčius Žemės sistemą ir teikia realaus laiko duomenis bei vaizdus 30-čiai valstybių narių, siekdama padėti apsaugoti bendruomenes ir remti svarbiausius sektorius. Keturi „Meteosat“ palydovai geostacionarioje orbitoje nuolat stebi greitai besivystančius orų reiškinius, o du poliarinėje orbitoje esantys „Metop“ palydovai teikia duomenis, kurie yra ypač svarbūs prognozėms iki 10 dienų į priekį. EUMETSAT taip pat remia Europos suverenumo politiką, teikdama paslaugas pagal „Copernicus“ programą ir vadovaudama duomenų ežero kūrimui bei valdymui pagal iniciatyvą „Destination Earth“.

EUMETSAT pranešimas spaudai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba („Meteo LT“) ir Higienos institutas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama stiprinti institucijų bendradarbiavimą.

Sutartis sudarys sąlygas glaudžiau bendradarbiauti keičiantis meteorologiniais, hidrologiniais ir visuomenės sveikatos duomenimis, rengiant analizes bei teikiant visuomenei aktualią informaciją apie aplinkos veiksnių ir klimato kaitos poveikį sveikatai.

+1

„Meteo LT“ šis bendradarbiavimas taip pat svarbus plėtojant poveikiu paremtų prognozių ir perspėjimų (4P) sistemą. Siekiant tiksliau įvertinti galimas hidrometeorologinių reiškinių pasekmes visuomenei, būtina geriau suprasti jų poveikį žmonių sveikatai ir remtis patikimais duomenimis bei ekspertinėmis žiniomis.

„Poveikiu paremtų prognozių ir perspėjimų vystymas reikalauja glaudaus skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimo. Užtikrinant geresnį supratimą ne tik apie pačius meteorologinius reiškinius, bet ir jų poveikį žmonėms, infrastruktūrai bei aplinkai. Higienos instituto turimos ekspertinės žinios ir duomenys padės tiksliau vertinti su sveikata susijusias rizikas ir stiprins mūsų galimybes kurti visuomenei naudingus perspėjimus“, – sako „Meteo LT“ direktorius Ričardas Valančiauskas.

Higienos instituto direktoriaus Šarūno Alasausko teigimu, institucijų bendradarbiavimas leis geriau suprasti klimato kaitos ir hidrometeorologinių reiškinių poveikį visuomenės sveikatai.

„Sujungdami meteorologinius ir visuomenės sveikatos duomenis galėsime geriau suprasti klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai, tiksliau vertinti rizikas ir teikti gyventojams bei sprendimų priėmėjams mokslo įrodymais pagrįstą informaciją. Tai investicija į prevenciją ir geresnį pasirengimą ateities iššūkiams“, – sako Higienos instituto direktorius Šarūnas Alasauskas.

Pagal pasirašytą sutartį „Meteo LT“ teiks Higienos institutui hidrologinius ir meteorologinius duomenis bei konsultuos jų taikymo klausimais, o Higienos institutas dalinsis sveikatos rodiklių duomenimis, poveikio vertinimų rezultatais ir ekspertinėmis įžvalgomis apie hidrometeorologinių veiksnių poveikį žmonių sveikatai.


Bendradarbiavimas prisideda prie projekto „Hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo plėtra, prognozavimo ir perspėjimo priemonių tobulinimas siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos“ (Nr. 01-029-P-0001) tikslų. Projektas finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

Tarnybos administraciniame pastate Vilniuje vyko bendras valstybės įstaigų vadovų susitikimas, surengtas bendradarbiaujant su Viešojo valdymo agentūros Vadovų karjeros valdymo skyriumi. Jo metu svečiai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su Tarnybos veikla, jos teikiamomis paslaugomis ir specialistų kasdienybe.

+2

Susitikimą pradėjo Tarnybos direktorius Ričardas Valančiauskas, pristatęs pagrindines įstaigos veiklos kryptis, vykdomas funkcijas ir hidrometeorologinės informacijos svarbą visuomenei bei valstybės institucijoms.

Vėliau renginio dalyviams buvo pristatyta, kaip vykdomi meteorologiniai ir hidrologiniai stebėjimai, kaip sudaromos orų prognozės bei kokiais informacijos šaltiniais kasdien naudojasi specialistai. Svečiai taip pat apsilankė Prognozių ir perspėjimų skyriuje, kur galėjo iš arti pamatyti sinoptikų darbo aplinką ir susipažinti su procesais, vykstančiais rengiant orų prognozes bei perspėjimus.

Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika susitikimo dalyviams pristatė visuomenėje pasitaikančias su orais ir klimatu susijusias sąmokslo teorijas, aptarė jų atsiradimo priežastis bei dažniausiai pasitaikančius mitus. Renginio pabaigoje jis taip pat pakvietė svečius dalyvauti hidrometeorologijos viktorinoje, kurios metu dalyviai galėjo pasitikrinti savo žinias ir sužinoti naujų įdomių faktų.

Meteo LT perspėja, kad ketvirtadienį, birželio 11 d., antroje dienos pusėje Rytų Lietuvoje numatoma labai smarki audra. Prognozuojama perkūnija, daug kur smarkus lietus, škvalas ir kruša. Meteorologų duomenimis, vietomis kritulių kiekis gali pasiekti stichinio meteorologinio reiškinio kriterijus, todėl artimiausiu metu Vilniaus, Utenos ir Panevėžio apskričių gyventojams bus siunčiami perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus į perspėjimus reaguoti atsakingai ir iš anksto pasirūpinti savo bei turto saugumu.

Pagal sinoptikų prognozes, audra Rytų Lietuvą turėtų pasiekti 14–21 val. Daugelyje rajonų numatoma perkūnija, smarkus lietus, o vėjo gūsiai sieks 15–20 m/s, vietomis – iki 25 m/s. Kai kur gali iškristi kruša.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento civilinės saugos ekspertų, didžiausią pavojų audrų metu dažnai kelia ne tik pats meteorologinis reiškinys, bet ir neatsargus elgesys. Todėl gyventojus raginame nelaukti, kol audra prasidės, o iš anksto pasiruošti galimiems stipraus vėjo, krušos ar smarkaus lietaus padariniams.

Gyventojams rekomenduojama sandariai uždaryti langus ir duris, surinkti arba pritvirtinti lengvai vėjo pakeliamus daiktus kiemuose, balkonuose ir kitose atvirose vietose. Automobilių nepatartina palikti po medžiais, šalia reklaminių stendų ar kitų nestabilių konstrukcijų.

Audros metu saugiausia būti pastate. Jeigu esate lauke, nestovėkite po medžiais, prie elektros linijų, žaibolaidžių, metalinių bokštų ar reklaminių stendų. Venkite atvirų vietų, nebūkite prie vandens telkinių ir nesimaudykite.

Jeigu audra užklupo vairuojant, važiuokite ypač atsargiai, laikykite abi rankas ant vairo, mažinkite greitį ir jį rinkitės pagal esamas oro bei eismo sąlygas. Esant itin prastam matomumui ar stipriems vėjo gūsiams, rekomenduojama sustoti saugioje vietoje ir palaukti, kol pavojingiausia audros dalis praeis.

Daugiau rekomendacijų, kaip pasirengti audrai ir elgtis jos metu, gyventojai gali rasti LT72 interneto svetainėje – https://lt72.lt/rekomendacijos-ekstremaliu-oru-metu/

Jeigu užfiksavote pavojingą meteorologinį reiškinį – krušą, škvalą, smarkų lietų ar kitą reiškinį – kviečiame pasinaudoti platforma stebiu.meteo.lt ir pasidalinti savo stebėjimais. Gyventojų pateikiama informacija padeda meteorologams operatyviau vertinti situaciją ir tikslinti informaciją apie pavojingus reiškinius.

Meteo LT ir PAGD ragina gyventojus nuolat sekti oficialią informaciją, perspėjimus bei atsakingų institucijų pranešimus ir, esant poreikiui, koreguoti savo planus atsižvelgiant į besikeičiančias oro sąlygas.

Pranešimas parengtas kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu

Klimato kaita pasaulio futbolo čempionato rungtynėse pavojingo karščio tikimybę vidutiniškai padidina maždaug 8 procentais. Vis dėlto, tam tikrose rungtynėse šis rodiklis bus gerokai aukštesnis ir kels rimtų iššūkių sportininkams bei sirgaliams.

Didžiausia rizika – Gvadalacharoje ir finale

Remiantis specialios platformos „World Cup 2026 Climate Tracker“ duomenimis, didžiausias klimato kaitos poveikis prognozuojamas birželio 26 d. Gvadalacharoje vyksiančiose rungtynėse tarp Urugvajaus ir Ispanijos rinktinių. Čia sekinančio karščio tikimybė dėl globalių klimato pokyčių yra išaugusi net 37 procentais.

Ekstremalios oro sąlygos neaplenks ir svarbiausio turnyro mačo. Čempionato finale prognozuojama 47 proc. pavojingo karščio tikimybė, kuri dėl klimato kaitos yra maždaug 17 proc. didesnė, nei būtų buvusi įprastai.

Karštis vyraus jau ir pirmosiose turnyro rungtynėse

Aukšta temperatūra žaidėjus pasitiks jau pačią pirmąją čempionato dieną, birželio 11-ąją:

• Pietų Korėja – Čekija (Gvadalachara): Šioje akistatoje fiksuojama net 88 proc. tikimybė, kad vyraus futbolininkų pasirodymui įtakos turėsiantis karštis. Klimato kaita šią riziką padidino 20 procentų.

• Meksika – Pietų Afrika (Meksikas): Šiose rungtynėse pavojingos temperatūros tikimybė siekia 19 proc., o dėl klimato pokyčių ji yra 8 procentiniais punktais didesnė.

Išsamią visų čempionato rungtynių karščio rizikos analizę galite rasti „World Cup 2026 Climate Tracker“ platformoje. Matches | World Cup 2026 Climate Tracker

Pirmąją šio teksto dalį skaitykite čia.

Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas pagal „Climate Central“ straipsnį (www.climatecentral.org)

Jau birželio 11 dieną prasidės vienas didžiausių ir laukiamiausių sporto renginių pasaulyje – planetos futbolo pirmenybės. Kol sirgaliai su nekantrumu laukia pirmųjų rungtynių, klimatologai įspėja apie pavojų, su kuriuo teks susidurti: naujausia analizė rodo, kad ekstremalus karštis Šiaurės Amerikoje gali tapti rimtu iššūkiu sportininkų sveikatai ir koreguoti komandų taktiką.

Klimato tyrimų organizacijos „Climate Central“ atlikta analizė atskleidžia nerimą keliančią tendenciją: dėl globalių klimato pokyčių dramatiškai išaugo ekstremalaus karščio rizika turnyro metu. Prognozuojama, kad sekinančios oro sąlygos, dėl karščio turės įtakos net 97 iš 104 čempionato rungtynių, o beveik pusėje jų stipraus karščio tikimybė viršija 50 procentų.

Smūgis žaidimo tempui ir taktinėms schemoms

Ekspertų teigimu, aukštesnė nei 28 °C temperatūra ir didelė oro drėgmė tiesiogiai veikia futbolininkų fizinį pajėgumą. Žaidėjai greičiau pavargsta, lėtėja bendras rungtynių tempas, mažėja intensyvių spurtų skaičius.

Tai neabejotinai koreguos trenerių pasirinktas strategijas. Didžiausių sunkumų turėtų patirti tos rinktinės, kurių žaidimo braižas yra paremtas dideliu greičiu, staigiu perėjimu į puolimą ar aktyviu spaudimu.

Karščio bangų dažnis patrigubėjo

Istorinis palyginimas verčia susirūpinti. Nuo pastarųjų Šiaurės Amerikoje vykusių čempionatų (1986 m. Meksikoje ir 1994 m. JAV) ekstremalaus karščio bangų dažnis miestuose-šeimininkuose vidutiniškai išaugo net tris kartus.

Šių metų turnyre sudėtingiausios sąlygos prognozuojamos Majamio, Meksiko, Hiustono ir Gvadalacharos stadionuose. Klimato kaita pavojingo karščio tikimybę čempionato metu vidutiniškai padidino maždaug 8 procentais, tačiau kai kuriuose regionuose šis poveikis – dar drastiškesnis. Pavyzdžiui, Gvadalacharoje pavojingo karščio tikimybė šoktelėjo net iki 37 procentų.

Pavojus ne tik žaidėjams, bet ir sirgaliams

Svilinanti temperatūra kelia realią grėsmę sveikatai, ypač šilumos smūgio riziką. Pavojus zonoje atsiduria ne tik aikštėje kovojantys sportininkai, bet ir tribūnose sėdintys sirgaliai, ypač atvykę iš vėsesnio klimato šalių. Skaičiuojama, kad čempionatas į JAV, Meksiką ir Kanadą pritrauks per 5 milijonus futbolo aistruolių.

Siekdami sumažinti riziką, organizatoriai imasi prisitaikymo priemonių:

• Tvarkaraščio korekcijos: karščiausiuose miestuose suplanuota daugiau vakarinių rungtynių.
• Atsivėsinimo pertraukėlės: per visas rungtynes bus daromos privalomos pauzės vandeniui atsigerti.
• Ekstremalūs scenarijai: esant labai dideliam karščiui ir pavojingoms sąlygoms, rungtynės gali būti atidėtos.

Visgi, kadangi didžioji dalis turnyro stadionų yra atviro tipo, tiek žaidėjai, tiek milijonai žiūrovų bus tiesiogiai priklausomi nuo negailestingų vasaros orų.

Plačiau (anglų k.): 2026 World Cup Stadiums: Extreme Heat Rising | Climate Central
2026 World Cup: Climate Change Boosts Performance-Impairing Heat at Nearly Every Match | Climate Central

Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas pagal „Climate Central“ straipsnį (www.climatecentral.org)

Penktadienio viesulus Lietuvoje lėmė banguotas atmosferos frontas ties kuriuo buvo susidūrusios dvi skirtingos oro masės. Per mažiau nei tris valandas birželio 5-osios vakarą Lietuvoje užfiksuoti net 4 viesulai (kiek anksčiau skelbta apie 3).

Pirmasis buvo užfiksuotas apie 18:00 val. Genėtinių k., Panevėžio r. sav. Viesului reitingas nesuteiktas, vėjo greitis nežinomas. Viesulo piltuvas pasiekė žemės paviršių, tačiau praslinko gana miškingoje teritorijoje, pranešimų apie didesnę žalą negauta. Užfiksuotas vaizdo įraše.

Antrasis praslinko apie 18:11 val., Antanavo k., Kazlų Rūdos sav., pasiekė IF1.5 (pagal seną skalę – F1), maksimalus vėjo greitis sūkuryje siekė iki 50 m/s. Viesulas išlaužė daug medžių Antanavo dvaro parke, apgadinti stogai (nuplėšti pavieniai stogo dangos lakštai). Užfiksuotas vaizdo įraše.

Trečiasis fiksuotas apie 19:25 val., Stirniškių k., Kupiškio r. sav., reitingas nesuteiktas, vėjo greitis nežinomas. Užfiksuota, kaip viesulo piltuvas pasiekia žemės paviršių, tačiau pranešimų apie rimtesnę žalą nėra. Užfiksuotas vaizdo įraše.

Ketvirtasis ir pats stipriausias viesulas praslinko 20:24 val., Kaune (Aleksote). Pasiekė IF2 (pagal seną skalę F2), maksimalus vėjo greitis sūkuryje siekė iki 60 m/s. Viesulo kelio plotis iki 200 metrų. (vidutinis – apie 100 m.), ilgis – mažiausiai 2,8 km. Kelias prasideda ties Seniavos gyvenviete ir tęsiasi į šiaurę iki Botanikos sodo / Europos pr. Stipriai buvo nuniokotos Seniavos kapinės, išlaužyti ir su šaknimis išversti medžiai (įskaitant ąžuolus), apgadinta daug antkapių, A. J. Povilaičio ir J. Pabrėžos g. pilnai nuplėšti kai kurių pastatų stogai įskaitant visą viršutinę stogo konstrukciją. Išlaužyta daug medžių, sugriauti šiltnamiai.

+3

Nuotraukose – Aleksote (Kaune) praslinkusio galingiausio viesulo padariniai. Luko Sudvajaus nuotr.

Primename, jog turimas nuotraukas, vaizdo įrašus ir pastebėjimus apie įvairius reiškinius galite įkelti specialioje stichinių reiškinių pranešimo sistemoje stebiu.meteo.lt. Kviečiame išbandyti.

Šiandien, birželio 5-ąją, minint Pasaulinę aplinkos dieną, Aplinkos ministerijos organizuotame renginyje buvo pagerbti ilgamečiai darbuotojai iš ministerijai pavaldžių įstaigų. Šie apdovanojimai skiriami darbuotojams, kurie savo profesinį kelią dešimtmečius sieja su aplinkosauga, meteorologija, hidrologija ir kitomis visuomenei svarbiomis sritimis. Tarp pagerbtųjų šiemet – ir 10 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos kolegų.

Ypatingas įvertinimas šiemet skirtas Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausiajam stebėtojui Vitui Laurynaičiui. Už 50 metų darbą Tarnyboje V. Laurynaičiui įteiktas aukščiausio laipsnio aplinkosaugininko ženklas. Jis yra vienas ilgiausiai Tarnyboje dirbančių kolegų, didžiąją profesinio kelio dalį dirbęs Kauno meteorologijos stotyje. „Per savo karjerą spėjau pergyventi šešis Tarnybos direktorius“, – šypsodamasis jau po renginio kolegoms sakė V. Laurynaitis.

Nors ypatingas dėmesys šiemet skirtas Vitui Laurynaičiui, apdovanojimai įteikti ir kitiems darbuotojams, kurių profesinis kelias Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje tęsiasi jau dešimtmečius. Šie kolegos kasdien prisideda prie meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų, prognozių rengimo, informacinių technologijų vystymo, matavimų kokybės užtikrinimo ir kitų Tarnybos veiklos sričių.

Šiemet už ilgametį darbą apdovanoti šie Tarnybos darbuotojai:

Už 50 metų darbo stažą:
Vitas Laurynaitis, Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyrius.

Už 30 metų darbo stažą:
Rūta Vilčinskaitė, Hidrologinių stebėjimų skyrius.

Už 20 metų darbo stažą:
Eugenija Kuliešaitė, Prognozių ir perspėjimų skyrius;
Kristina Kryžanauskienė, Informacinių technologijų skyrius;
Gintaras Vilutis, Matavimų kokybės ir technikos skyrius;
Ramutė Bataitienė, Hidrologinių stebėjimų skyrius.

Už 10 metų darbo stažą:
Tadas Kantautas, Prognozių ir perspėjimų skyrius;
Viktorija Mačiulytė, Klimato ir tyrimų skyrius;
Kęstutis Dalinkevičius, Matavimų kokybės ir technikos skyrius;
Raimundas Baublys, Hidrologinių stebėjimų skyrius.

+1

Nuoširdžiai sveikiname kolegas ir dėkojame už jų kasdienius darbus, atsakomybes bei ištikimybę savo profesijai. Per daugelį metų jūsų sukaupta patirtis ir žinios yra svarbi Tarnybos stiprybė, padedanti užtikrinti veiklos tęstinumą. Linkime profesinio smalsumo, prasmingų darbų ir sėkmės įgyvendinant naujus sumanymus!