Autorius: Karlas Žužickas

2026 m. liepos mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,5 °C (neigiama 0,8° anomalija). Nuo 1961 m. ši liepa tapo medianine ir savo oro temperatūra priminė 2022 m. (17,7 °C) ir 2023 m. (17,6 °C) liepas. Vėsiausia šių metų liepą buvo Laukuvoje (16,7 °C), o šilčiausia – Birštone bei Jonavoje (18,2 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra (33,7 °C) registruota mėnesio 31 d. Druskininkuose, o žemiausia (7,4 °C) liepos 7 d. Skuode.

Liepos 1, 13, 17 bei 31 dienomis oro temperatūrai perkopus 30 °C buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis1.

Liepos 1 d. vietomis Pietų Lietuvoje buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra2, kuris prasidėjo dar birželio 27 d. Liepos 1 d. aukščiausia fiksuota oro temperatūra buvo 32,4 °C Druskininkuose.

1 pav. Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Liepos mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 135,6 mm (161 % nuo SKN): nuo 75,0 mm Rokiškyje iki 197,7 mm Pagėgiuose (2 pav.). Nuo 1961 m. tai buvo septinta drėgniausia liepa, tačiau per ją iškrito atitinkamai 5 mm ir 5,9 mm mažiau kritulių, nei 2024 m. (ketvirta šlapiausia liepa) bei 2025 m. (trečia šlapiausia liepa) liepos mėnesiais. Šių metų liepos mėnesį Rokiškis buvo vienintelė vietovė kur buvo užfiksuotas mažesnis už SKN kritulių kiekis (88 % nuo SKN), o visur kitur Lietuvoje buvo fiksuojamas didesnis už SKN kritulių kiekis, iki 232 % (188 mm Skuode) nuo SKN.

Liepos 1, 3–12, 14, 18, 20–23, 25, 28 bei 31 dienomis Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus3 atvejai. Iš pavojingų smarkaus lietaus atvejų, gausiausiai palijo liepos 20 d. Telšiuose, kur iškrito 46,5 mm/8 val.

Liepos 20 d. Medekšinėje, Raseinių r. sav. bei Spudžiuose, Kelmės raj., buvo užregistruotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus4. Reiškinio metu daugiausia kritulių iškrito Spudžiuose, kur per 8 val. iškrito 55,8 mm kritulių.

Liepos 1 d. pietiniuose šalies rajonuose ir liepos 20 d. kai kuriuose vakariniuose šalies rajonuose buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra5.

Liepos 31 d. Butkūnų k., Joniškio raj., buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai stambi kruša6 (ledėkų skersmuo siekė iki 3 cm).

Visą liepos mėnesį tęsėsi dar birželio 13 d. prasidėjęs stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis7. Liepos mėnesio pradžioje šis reiškinys pasitraukė iš daugelio Anykščių, Rokiškio, Šalčininkų, Varėnos, Zarasų r. sav. seniūnijų, tačiau prasidėjus lietingiems orams jau nuo liepos 4 d. su kiekviena diena ilgas lietingas laikotarpis apėmė vis daugiau rajonų: Anykščių, Alytaus, Kaišiadorių, Kauno, Kretingos, Pagėgių, Plungės, Rietavo, Rokiškio, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Utenos, Varėnos r. sav. Paskutinę mėnesio dieną ilgas lietingas laikotarpis vis dar buvo fiksuojamas daugelyje aukščiau paminėtų rajonų.

2 pav. Liepos mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Liepos mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 218,7 val. (77 % nuo SKN), ilgiausiai – Biržuose (243,8 val.), o trumpiausiai – Varėnoje (197,0 val.) (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė liepos mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,5–25,8 m/s. Stipriausias vėjas registruotas liepos 8 d. Ventėje – 25,8 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–22 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje daug kur kilo iki 28–36 °C, žemiausia krito iki 13–15 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–31 °C.

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) liepos mėnesio vidurkis (358 DU8) išmatuotas Kauno AMS (neįtraukiant 16 ir 25 d. duomenų, dėl spektrofotometro programos sutrikimo) vidutiniškai buvo 6 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (339 DU). Aukščiausia liepos mėnesio BOK reikšmė (428 DU) fiksuota mėnesio 8 d., kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios liepos mėnesio reikšmės (348 DU) siekė 23 %. Mažiausia reikšmė (317 DU) buvo registruota liepos 17 ir 31 d., kur atitinkamai šių dienų nuokrypis nuo daugiametės vidutinės minimalios liepos mėnesio reikšmės (327 DU) siekė -3 %.

Liepos mėnesį Kauno AMS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio UVI vidurkis (4,4) buvo 0,6 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,0). Liepą aukščiausia UVI reikšmė (5,5) buvo fiksuota mėnesio 3 d., o mažiausia (1,6) registruota mėnesio 11 d., kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI siekė net -3,6.

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS liepos mėnesį

Vidutinis liepos mėnesio vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo nuo 3 iki 62 cm aukščiau vidutinio daugiamečio liepos mėnesio vandens lygio. Tik Nemuno aukštupyje ir vidurupyje jis buvo 3–47 cm žemiau vidurkio (5 pav.).

Sulaukus gausaus lietaus, liepos 10–14 dienomis, šalyje stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Ties 4 vandens matavimo stotimis užfiksuoti nauji liepos mėnesio maksimumai (10–11 d.): Akmenoje – Danėje ties Klaipėda – 149 cm (130 cm), Minijoje ties Priekule – 266 cm (buvęs 262 cm), Kuršių mariose ties Vente ir Nida – atitinkamai 555 cm (buvęs 554 cm) ir 561 cm (buvęs 550 cm).

Visą mėnesį lokaliai stebėta hidrologinė sausra. Paskutinę mėnesio dieną ji buvo fiksuojama ties 3 vandens matavimo stotimis (VMS). Ties 5 VMS situacija išliko artima hidrologinei sausrai.

Vidutinis liepos mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 21 cm aukščiau daugiamečio vidurkio. Žemesnis jis buvo Kauno mariose ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 3 cm ir 5 cm.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 17–22, ežeruose 18–22, Kuršių mariose 20–23, Baltijos jūroje –18–19 laipsnių šilumos.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse liepos mėnesį

6 pav. Liepos mėnesio upių būklė

  1. Pavojingas meteorologinis reiškinys „karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
  2. Stichinis meteorologinis reiškinys „Kaitra“ – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau. ↩︎
  3. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
  4. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių. ↩︎
  5. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
  6. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai stambi kruša“ – ledėkų skersmuo ≥20 mm. ↩︎
  7. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  8. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

Platesnę informaciją rasite 2026 m. liepos mėnesio hidrometeorologiniame biuletenyje

2026 m. liepos mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Liepos trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,4 °C (neigiama 1,7° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Šalčininkuose (16,4 °C), o šilčiausia – Ventėje (18,2 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (33,7 °C) užfiksuota liepos 31 d. Druskininkuose, o žemiausia (8,7 °C) taip pat Druskininkuose, dešimtadienio 29 d.

Liepos 31 d. didžiojoje dalyje Lietuvos oro temperatūrai pasiekus 30 °C (iki 33,7 °C) buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis1.

1 pav. Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiojo liepos dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 19,8 mm (79 % SKN) (2 pav.). Šalyje iškritusio kritulių kiekio kontrastai buvo labai dideli, kadangi Lietuvoje pasitaikė vietovių, kur iškrito vos 18 % vietovei liepos III dešimtadienį būdingo kritulių kiekio bei pasitaikė vietovių, kur iškrito net 90 % daugiau vietovei liepos III dešimtadienį būdingo kritulių kiekio. Kritulių kiekio nuokrypis nuo SKN svyravo nuo 18 % (4,4 mm) Telšiuose iki 190 % (53,3 mm) Skuode.

Liepos 21–23 d., 25 d., 28 d. bei 31 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus2 atvejai. Iš pavojingų smarkaus lietaus atvejų, gausiausiai palijo liepos 23 d. Skuode, kur iškrito 39,9 mm/7 val.

Liepos 31 d. Butkūnų k., Joniškio raj., buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai stambi kruša3 (ledėkų skersmuo siekė iki 3 cm).

Liepos III dešimtadienį tęsėsi, dar birželio 13 d. prasidėjęs, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis4. Stichinis meteorologinis reiškinys dešimtadienio pradžioje buvo apėmęs kai kurias Anykščių, Alytaus, Kauno, Kretingos, Pagėgių, Plungės, Rietavo, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Utenos, Varėnos r. sav. seniūnijas. Dešimtadienio pabaigoje situacija beveik nebuvo pasikeitusi.

2 pav. Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 83,4 val. (83 % SKN): nuo 70,8 val. Klaipėdoje iki 92,5 val. Biržuose (3 pav.).

3 pav. Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–21 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 26–33 °C, žemiausia krito iki 13–15 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–29 °C.

Kauno AMS trečiąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis siekė 4,3 UVI, buvo 0,6 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (4,9 UVI). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (5,1) buvo fiksuojama liepos 29 d., o mažiausia (3,8) – liepos 27 ir 28 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno AMS trečiąjį liepos mėnesio dešimtadienį (neįtraukiant 25 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 7 % didesnis (353 DU5) už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (332 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (378 DU) fiksuota liepos 28 d., o mažiausia – liepos 31 d. (317 DU).

  1. Pavojingas meteorologinis reiškinys „karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
  2. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
  3. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai stambi kruša“ – ledėkų skersmuo ≥20 mm. ↩︎
  4. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 –spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  5. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

2026 m. liepos mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Liepos antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,1 °C (teigiama 0,9° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Šventojoje (17,8 °C), o šilčiausia – Jonavoje (19,9 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (31,0 °C) užfiksuota liepos 17 d. Druskininkuose, o žemiausia (8,3 °C) – dešimtadienio 11 d. Alytuje.

Liepos 13 d. Tauragėje (30 °C), Kelmėje (30,1 °C), Dotnuvoje (30 °C) bei Birštone (30,8 °C) ir liepos 17 d. Ventėje (30,3 °C), Kretingoje (30,3 °C), Kazlų Rūdoje (30,2 °C) bei Druskininkuose (31 °C) oro temperatūrai pasiekus 30 °C buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis1.

1 pav. Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrojo liepos dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 37,4 mm (125 % SKN) (2 pav.). Šalyje iškritusio kritulių kiekio kontrastai buvo labai dideli, kadangi Lietuvoje pasitaikė vietovių, kur iškrito mažiau nei pusė tai vietovei liepos II dešimtadienį būdingo kritulių kiekio bei pasitaikė vietovių, kur iškrito daugiau nei 2,5 karto tai vietovei liepos II dešimtadienį būdingo kritulių kiekio. Nuokrypis nuo SKN svyravo nuo 47 % Trakuose iki 255 % Mažeikiuose.

Liepos 11–12 d., 14 d., 18 d. bei 20 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus2 atvejai. Iš pavojingų smarkaus lietaus atvejų, gausiausiai palijo liepos 20 d. Telšiuose, kur iškrito 46,5 mm/8 val.

Liepos 20 d. Medekšinėje, Raseinių r. sav. bei Spudžiuose, Kelmės raj., buvo užregistruotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus3. Reiškinio metu daugiausia kritulių iškrito Spudžiuose, kur per 8 val. iškrito 55,8 mm kritulių.

Liepos 20 d. kai kuriuose vakariniuose šalies rajonuose buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra4.

Liepos II dešimtadienį tęsėsi, dar birželio 13 d. prasidėjęs, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis5. Stichinis meteorologinis reiškinys dešimtadienio pradžioje buvo apėmęs kai kurias Anykščių, Alytaus, Kauno, Kretingos, Pagėgių, Plungės, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Utenos, Varėnos r. sav. seniūnijas. Per visą dešimtadienį reiškinys pasitraukė tik iš Šalčininkų r. sav., tačiau kituose taip pat silpnėjo. Paskutinę dešimtadienio dieną praslinkus intensyvių kritulių debesims reiškinys apėmė kelias Rietavo bei Telšių r. sav. seniūnijas.

2 pav. Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 85,7 val. (95 % SKN): nuo 72,8 val. Varėnoje iki 96,4 val. Šilutėje (3 pav.).

3 pav. Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 27–34 °C, žemiausia krito iki 13–16 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–30 °C.

Kauno AMS antrąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 4,4 UVI, tai 0,8 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (5,2 UVI). Liepos II dešimtadienį aukščiausia UVI reikšmė (5,0) buvo fiksuota liepos 16 ir 17 d., o žemiausia (1,6) – liepos 11 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (345 DU6) Kauno AMS antrąjį liepos mėnesio dešimtadienį (neįtraukiant 16 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) atitiko daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (344 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (385 DU) fiksuota liepos 11 d., o žemiausia (317 DU) – liepos 17 d.

  1. Pavojingas meteorologinis reiškinys „karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
  2. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
  3. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių. ↩︎
  4. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
  5. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 –spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  6. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

2026 m. liepos mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Liepos pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,1 °C (neigiama 1,5° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Laukuvoje (15,2 °C), o šilčiausia – Druskininkuose (17,0 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (32,4 °C) užfiksuota liepos 1 d. Druskininkuose, o žemiausia (7,4 °C) – dešimtadienio 7 d. Skuode.

Vietomis Pietų Lietuvoje liepos 1 d. tęsėsi dar birželio 27 d. prasidėjęs stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra1.

1 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmojo liepos dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 78,4 mm (270 % SKN) (2 pav.). Tai yra beveik 3 kartus daugiau kritulių, nei įprasta liepos I dešimtadieniui. Per šių metų liepos pirmąjį dešimtadienį iškrito beveik visa liepos mėnesio kritulių norma (93 % nuo liepos SKN). Šalyje iškritusio kritulių kiekio kontrastai buvo labai dideli, kadangi Kazlų Rūdoje, kur iškrito daugiausiai kritulių (121,1 mm), iškrito daugiau nei 4 kartus daugiau kritulių, nei Rokiškyje, kur jų iškrito mažiausiai (28,3 mm). Visoje Lietuvoje iškrito daugiau kritulių už šio dešimtadienio SKN tam tikroje vietovėje. Nuokrypis nuo SKN svyravo nuo 113 % Rokiškyje iki 388 % Šeduvoje.

Liepos 1 d. bei 3–10 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus2 atvejai. Gausiausiai palijo liepos 9 d. Kyburiuose, kur nakties metu iškrito 36,0 mm/12 val.

Liepos 1 d. pietiniuose šalies rajonuose buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra3.

Liepos I dešimtadienį tęsėsi, dar birželio 13 d. prasidėjęs, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis4. Dešimtadienio pradžioje stichinis meteorologinis reiškinys pasitraukė iš daugelio Anykščių, Rokiškio, Šalčininkų, Varėnos, Zarasų r. sav. seniūnijų, tačiau prasidėjus lietingiems orams, jau nuo liepos 4 d. su kiekviena diena ilgas lietingas laikotarpis apėmė vis daugiau rajonų: Anykščių, Alytaus, Kauno, Kretingos, Pagėgių, Plungės, Rokiškio, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Utenos, Varėnos r. sav.

2 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 49,6 val. (53 % SKN): nuo 40,1 val. Šilutėje iki 64,5 val. Biržuose (3 pav.).

3 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–21 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 26–34 °C, Vilniuje iki 36 °C, žemiausia krito iki 14–15 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–31 °C.

Pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį Kauno AMS fiksavo vidutines Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmes, kurių vidurkis buvo 4,5 UVI, tai 0,6 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (5,1 UVI). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (5,5) buvo fiksuojama liepos 3 d., o mažiausia – (3,8) liepos 6 ir 8 dienomis.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno AMS pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį (375 DU5) buvo vidutiniškai 9 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (344 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (428 DU) fiksuota liepos 8 d., o mažiausia liepos 1 d. (333 DU).

  1. Stichinis meteorologinis reiškinys „Kaitra“ – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau. ↩︎
  2. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
  3. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
  4. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 –spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  5. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

2026 m. birželio mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Birželio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7 °C (teigiama 1,8° anomalija). Jis tapo devintu šilčiausiu birželiu nuo 1961 m. ir oro temperatūros prasme labiausiai priminė 2024 m. birželį (17,6 °C). Paskutinis šiltesnis birželis pasitaikė 2021 m. (19,2 °C). Vėsiausia šių metų birželį buvo Skuode ir Laukuvoje (17,0 °C), o šilčiausia – Ventėje (18,5 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra (36,3 °C) registruota mėnesio 28 d. Druskininkuose, o žemiausia (2,3 °C) birželio 1 d. Molėtuose.

Meteorologinės vasaros (laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C) pradžia beveik visoje šalyje fiksuota birželio 6–7 d., o Klaipėdoje – birželio 24 d. Šiais metais meteorologinė vasara daugelyje šalies rajonų prasidėjo vidutiniškai 5 d. vėliau už SKN, tačiau Žemaičių aukštumoje esančiuose rajonuose – vidutiniškai 6 d. anksčiau už SKN.

Birželio 1 d. vietomis Rytų Lietuvoje (Molėtuose, Trakuose, Utenoje, Varėnoje bei Vilniuje) dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu1, rodiklius – žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -2…0 °C.

Birželio 20 d. Druskininkuose (30,7 °C) ir Ventėje (30,2 °C) oro temperatūrai perkopus 30 °C buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis2.

Birželio 27–29 d. didžiojoje Lietuvos dalyje, o vietomis Pietų Lietuvoje birželio 27–liepos 1 d., buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra3. Reiškinio metu užfiksuota aukščiausia oro temperatūra buvo birželio 28 d. Druskininkuose, kur maksimali paros oro temperatūra siekė 36,3 °C. Tai tapo karščiausia birželio diena per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje.

1 pav. Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Birželio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 75,5 mm (111 % nuo SKN): nuo 48,0 mm Kybartuose iki 128,9 mm Skuode (2 pav.).

Birželio 5–17 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus4 atvejai. Gausiausiai palijo birželio 8 d. Dūkšte (Š.R. Lietuva), kur iškrito 43,1 mm/12 val.

Birželio 5 d. buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra5. Šis reiškinys Lietuvoje susidarė siaurame ruože, nusidriekusiame nuo pietinių rajonų per centrinius iki šiaurinės šalies pusės. Per audrą daugelyje rajonų fiksuotos perkūnijos, vietomis su škvaliniais vėjo sustiprėjimais (11–13 m/s, Ventės AMS 15 m/s). Kai kur iškrito pavojingas lietaus kiekis (15–33 mm/12 val.).

Šis stichinis reiškinys buvo užfiksuotas ir birželio 11 d. Rytų Lietuvoje, kurio metu iškrito pavojingas lietaus kiekis (15,5–33,3 mm), buvo fiksuota perkūnija, gūsingas vėjas (15–21 m/s) bei kruša. Tą pačią dieną Šalčininkų apylinkėse buvo užfiksuotas dar vienas stichinis meteorologinis reiškinys – labai stambi kruša6 (ledėkų skersmuo siekė iki 3 cm).

Nuo birželio 13 d. buvo pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis7. Iš pradžių jis apėmė kelias Šalčininkų r. sav. seniūnijas, vėliau išplito į Varėnos r. sav., Rokiškio, Zarasų r. sav. bei Anykščių r. sav. seniūnijas. Šiose seniūnijose stichinis meteorologinis reiškinys tęsėsi iki mėnesio pabaigos.

2 pav. Birželio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Birželio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 281,5 val. (102 % nuo SKN), ilgiausiai – Nidoje (328,5 val.), o trumpiausiai – Biržuose (260,2 val.) (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė birželio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,1–20,8 m/s. Stipriausias vėjas registruotas birželio 11 d. Ventėje – 20,8 m/s.

Birželio 5 d. buvo užfiksuotas irkatastrofinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus vėjas8 (viesulas). Viesulai susiformavo Antanavo k. (Kazlų Rūdos sav.) bei Kauno mieste (Aleksote), o jų maksimalus vėjo greitis atitinkamai siekė 50 m/s ir 60 m/s. Dar du viesulai buvo užfiksuoti Genėtinių k. (Panevėžio r. sav.) bei stirniškių k. (Kupiškio r. sav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–23 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje daug kur kilo iki 30–37 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 26–30 °C.

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) birželio mėnesio vidurkis (350 DU9) išmatuotas Kauno AMS (neįtraukiant 9 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) vidutiniškai buvo 1 % mažesnis bei buvo artimas daugiamečiui (1993–2022 m.) vidurkiui (352 DU). Aukščiausia birželio mėnesio BOK reikšmė fiksuota 13 d. (396 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios birželio mėnesio reikšmės (364 DU) sudarė 9 %. Mažiausia reikšmė (313 DU) registruota 25 ir 29 d., kur atitinkamai šių dienų nuokrypis nuo daugiametės vidutinės minimalios birželio mėnesio reikšmės (345 DU) sudarė -9 %.

Birželio mėnesį Kauno AMS buvo fiksuojamos žemos, vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės (4 pav.). Šio mėnesio UVI vidurkis (4,8) buvo 0,5 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,3). Birželį aukščiausia UVI reikšmė (6,2) buvo fiksuota 24 d., o mažiausia (1,8) registruota 12 d., kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI gautas 3,7 mažesnis.

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS birželio mėnesį

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo nuo 1 iki 63 cm aukščiau vidutinio daugiamečio birželio mėnesio vandens lygio. Tik vietomis, šiaurinėje ir pietinėje dalyje, jis buvo 1–65 cm žemiau vidurkio (5 pav.).

Sulaukus gausaus lietaus, birželio 16–19 dienomis, šalyje stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Labiausiai vandens lygis kilo vakarinėje šalies dalyje. Ties 5 vandens matavimo stotimis užfiksuoti nauji birželio mėnesio maksimumai (17–18 d.): Šyšoje ties Šilute – 161 cm (buvęs 145 cm), Leitėje ties Kūlynais – 222 cm (buvęs 217 cm), Akmenoje – Danėje ties Kretinga – 310 cm (buvęs 244 cm), Akmenoje – Danėje ties Klaipėda – 143 cm (120 cm), Minijoje ties Priekule – 317 cm (buvęs 187 cm).

Trečiojo dešimtadienio metu vandens lygiai vėl pamažu ėmė kristi. Kartu su mažėjančiu vandeningumu lokaliai stebėta hidrologinė sausra. Paskutinę mėnesio dieną ji buvo fiksuojama ties 7 vandens matavimo stotimis (VMS). Ties 11 VMS situacija išliko artima hidrologinei sausrai. Gamtosauginiai debitai pasiekti Nemune ties Druskininkais ir Nemajūnais.

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 10 cm aukščiau daugiamečio vidurkio. Žemesnis jis buvo ir Kauno mariose ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 16 cm ir 15 cm.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 16–25, ežeruose 21–26, Kuršių mariose 20–26, Baltijos jūroje –23–24 laipsnių šilumos.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse birželio mėnesį

6 pav. Birželio mėnesio upių būklė

  1. Stichinis meteorologinis reiškinys „šalna aktyviosios vegetacijos laikotarpiu“ – kai oro ar dirvos paviršiaus temperatūra nukrenta <0 °C, įvykus oro temperatūros perėjimui per 10 °C. ↩︎
  2. Pavojingas meteorologinis reiškinys „karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
  3. Stichinis meteorologinis reiškinys „Kaitra“ – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau. ↩︎
  4. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
  5. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
  6. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai stambi kruša“ – ledėkų skersmuo ≥20 mm. ↩︎
  7. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  8. Katastrofinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ – kai maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje ≥33 m/s. ↩︎
  9. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

Platesnę informaciją rasite 2026 m. birželio mėnesio hidrometeorologiniame biuletenyje

2026 m. birželio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Birželio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 21,5 °C (teigiama 5,1° anomalija) (1 pav.). Tai buvo antras karščiausias birželio III dešimtadienis nuo 1961 m. ir tik 0,4 °C nusileido 2021 m. birželio III dešimtadieniui (21,9 °C). Paskutinį birželio dešimtadienį vėsiausia buvo Kupiškyje (20,4 °C), o šilčiausia – Druskininkuose (22,7 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (36,3 °C) užfiksuota birželio 28 d. Druskininkuose, o žemiausia (6,8 °C) – birželio 24 d. Varėnoje.

Birželio 27–29 d. didžiojoje Lietuvos dalyje, o vietomis Pietų Lietuvoje birželio 27–liepos 1 d., buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra1. Reiškinio metu užfiksuota aukščiausia oro temperatūra buvo birželio 28 d. Druskininkuose, kur maksimali paros oro temperatūra siekė 36,3 °C. Tai tapo karščiausia birželio diena per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje.

1 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiojo birželio dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 4,2 mm (16 % SKN) (2 pav.). Iš viso kritulių per dešimtadienį neiškrito Kybartuose, Nidoje, Telšiuose, Varėnoje, Vilniuje, Marijampolėje, Šumske, Šventojoje, Ventėje, Elektrėnuose, Kretingoje bei Plungėje. Tuo tarpu, daugiausiai kritulių iškrito Kalvarijoje (40,6 mm).

Birželio III dešimtadienį tęsėsi, dar birželio 13 d. prasidėjęs, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis2. Birželio III dešimtadienio metu reiškinys buvo apėmęs pavienes Šalčininkų, Varėnos, Rokiškio, Zarasų, Anykščių r. sav. seniūnijas.

2 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 132,5 val. (154 % SKN): nuo 124,9 val. Utenoje iki 140,5 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 23–27 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 30–37 33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 26–30 °C.

Kauno AMS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis (5,4 UVI) atitiko daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (6,2) buvo fiksuojama 24 d., mažiausia – (5,1) 27-29 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (320 DU3) Kauno AMS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 9 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (350 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (331 DU) fiksuota 23 d., o mažiausia 25 ir 29 d. (313 DU).

  1. Stichinis meteorologinis reiškinys „Kaitra“ – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau. ↩︎
  2. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  3. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

2026 m. birželio mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Birželio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,7 °C (neigiama 1,2° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Laukuvoje (13,6 °C) bei Rietave ir Plungėje (13,8 °C), o šilčiausia – Ventėje (15,6 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (30,7 °C) užfiksuota birželio 20 d. Druskininkuose, o žemiausia (3,6 °C) – birželio 13 d. Skuode.

Birželio 20 d. Druskininkuose (30,7 °C) ir Ventėje (30,2 °C) oro temperatūrai perkopus 30 °C buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis1.

1 pav. Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrojo birželio dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 44,7 mm (172 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Dotnuvoje (24,4 mm) bei Šiauliuose (24,8 mm), o daugiausiai –  Rietave (84,6 mm).

Birželio 11–17 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus2 atvejai. Gausiausiai palijo birželio 11 d. Utenoje, kur iškrito 33,3 mm/11 val.

Birželio 11 d. Rytų Lietuvoje buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra3, kurios metu iškrito pavojingas lietaus kiekis (15,5–33,3 mm), buvo fiksuota perkūnija, gūsingas vėjas (15–21 m/s) bei kruša. Tą pačią dieną Šalčininkų apylinkėse buvo užfiksuotas dar vienas stichinis meteorologinis reiškinys – labai stambi kruša4 (ledėkų skersmuo siekė iki 3 cm).

Nuo birželio 13 d. pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis5. Iš pradžių jis apėmė kelias Šalčininkų r. sav. seniūnijas, vėliau išplito į Varėnos r. sav., taip pat fiksuotas pavienėse Rokiškio, Zarasų r. sav. seniūnijose – šiose teritorijose ilgas lietingas laikotarpis fiksuotas ir dešimtadienio pabaigoje.

2 pav. Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 61,7 val. (70 % SKN): nuo 48,1 val. Biržuose iki 81,9 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–19 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 11–14 °C, aukščiausia kilo iki 25–31 °C, o Vilniuje net iki 33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 20–27 °C.

Kauno AMS antrąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos, vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 4,6 UVI, tai 0,7 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (5,3 UVI). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (5,7) buvo fiksuojama birželio 19 d., o mažiausia (1,8) – birželio 12 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno AMS antrąjį birželio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 5 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (352 DU6) ir siekė 369 DU. Aukščiausia BOK reikšmė (396 DU) fiksuota birželio 13 d., o mažiausia (329 DU) – birželio 20 d.

  1. Pavojingas meteorologinis reiškinys „karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
  2. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
  3. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
  4. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai stambi kruša“ – ledėkų skersmuo ≥20 mm. ↩︎
  5. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  6. 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

2026 m. birželio mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Birželio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,8 °C (teigiama 1,3° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia Laukuvoje ir Šalčininkuose (16,0 °C), o šilčiausia – Ventėje (17,6 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (28,1 °C) užfiksuota birželio 7 d. Ventėje, o žemiausia (2,3 °C) – dešimtadienio 1 d. Molėtuose.

Meteorologinės vasaros (laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C) pradžia visoje šalyje, išskyrus Klaipėdoje, fiksuota birželio 6–7 d. – šiais metais ji prasidėjo vidutiniškai 7 d. vėliau lyginant su SKN.

Birželio 1 d. vietomis Rytų Lietuvoje (Molėtuose, Trakuose, Utenoje, Varėnoje bei Vilniuje) dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu1, rodiklius – žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -2…0 °C.

1 pav. Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Birželio 5 d. buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki audra2. Šis reiškinys Lietuvoje susidarė siaurame ruože, nusidriekusiame nuo pietinių rajonų per centrinius iki šiaurinės šalies pusės. Per audrą daugelyje rajonų fiksuotos perkūnijos, vietomis su škvaliniais vėjo sustiprėjimais (11–13 m/s, Ventės AMS 15 m/s). Kai kur iškrito pavojingas lietaus kiekis (15–33 mm/12 val.).

Birželio 5 d. buvo užfiksuotas ir katastrofinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus vėjas3 (viesulas). Viesulai susisformavo Antanavo k. (Kazlų Rūdos sav.) bei Kauno mieste (Aleksote), o jų maksimalus vėjo greitis atitinkamai siekė 50 m/s ir 60 m/s. Dar du viesulai buvo užfiksuoti Genėtinių k. (Panevėžio r. sav.) bei stirniškių k. (Kupiškio r. sav.).

Pirmojo birželio dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 26,5 mm (177 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Šalčininkuose (4,9 mm), o daugiausiai –  Raseiniuose (50,8 mm).

Birželio 5–10 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus4 atvejai. Gausiausiai palijo birželio 8 d. Dūkšte (Š.R. Lietuva), kur iškrito 43,1 mm/12 val.

2 pav. Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 87,3 val. (85 % SKN): nuo 73,8 val. Vilniuje iki 106,1 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–22 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 11–14 °C, o aukščiausia kilo iki 23–30 °C (Klaipėdoje iki 34 °C). Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 19–28 °C, žemiausia krito iki 13–16 °C.

  1. Stichinis meteorologinis reiškinys „šalna aktyviosios vegetacijos laikotarpiu“ – kai oro ar dirvos paviršiaus temperatūra nukrenta <0 °C, įvykus oro temperatūros perėjimui per 10 °C. ↩︎
  2. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarki audra“ – pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija (yra) ir smarkus lietus (kritulių kiekis ≥15 mm/per ≤12 val.), ir (ar) škvalas (maksimalus vėjo greitis ≥15 m/s), ir (ar) kruša (ledėkų skersmuo ≥ 6 mm). ↩︎
  3. Katastrofinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus vėjas“ – kai maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje ≥33 m/s. ↩︎
  4. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎

2026 m. pavasario apžvalga

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

2026 m. pavasaris apibendrintai

2026 m. pavasario sezonas buvo tryliktas šilčiausias pavasaris Lietuvoje nuo 1961 m. Jo vidutinė oro temperatūra siekė 7,6 °C, kas yra 0,7 °C šilčiau, nei 1991–2020 daugiametė norma (SKN). Oro temperatūros prasme, šių metų pavasaris buvo beveik identiškas 2023 m. (7,6 °C) ir 2025 m. (7,7 °C) pavasariam, tačiau buvo net 1,8 °C vėsesnis už 2024 m. pavasarį (9,4 °C), kuris buvo pats šilčiausias nuo 1961 m. 2026 m. pavasario sezonas buvo pakankamai kontrastingas, kadangi jis prasidėjo ypač šiltu kovu (4,7 °C, +3,8 °C anomalija), po kurio sekė vėsus balandis (5,9 °C, -1,3 °C anomalija) bei artima SKN gegužė (12,3 °C, -0,2 °C anomalija).

Meteorologinis pavasaris (kai pastovi oro temperatūra perėjo per 0 °C) šiais metais prasidėjo anksti (12 d. anksčiau už SKN), dar kalendorinės žiemos laikotarpiu – vasario 27 d., o pasibaigė (pastovi oro temperatūra perėjo per 15 °C) birželio 6 d. (7 d. vėliau už SKN). Tai reiškia, jog meteorologinis pavasaris tęsėsi 19 d. ilgiau už SKN. Dėl labai šilto kovo, augalų vegetacijos sezonas (kai pastovi oro temperatūra pereina per 5 °C) didžiojoje šalies dalyje prasidėjo dar kovo 14-16 dienomis, net tris savaites anksčiau nei SKN (balandžio 6 d.), tačiau pajūryje vegetacijos sezonas prasidėjo tik balandžio 22 d., apie dvi savaites vėliau už SKN. Aktyviosios vegetacijos pradžia (kai pastovi oro temperatūra pereina per 10 °C) šiais metais buvo artima SKN (balandžio 28 d.), kadangi beveik visoje šalyje (išskyrus Klaipėdoje) ji prasidėjo gegužės 1-2 dienomis, kas yra tik 3 d. vėliau nei SKN. Tuo tarpu Klaipėdoje pastovi oro temperatūra per 10 °C perėjo vėlai, tik gegužės 21 d. (net 19 d. vėliau už SKN).

Dauguma pavasario dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (54 iš 92 d.), tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus (net 31 tokia diena pasitaikė kovą, tik 9 dienos – balandį ir 14 dienų – gegužę) (1 pav.). Pati šilčiausia sezono diena (aukščiausia paros vidutinė oro temperatūra) buvo gegužės 4 d. (+16,7 °C). Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir šių metų pavasario aukščiausia maksimali paros oro temperatūra Druskininkuose, kuri siekė 28,5 °C. Šalčiausia sezono diena buvo kovo 3 d., kurios vidutinė oro temperatūra siekė -0,2 °C. Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir šių metų pavasario mažiausia minimali paros oro temperatūra Rietave, kuri siekė -8 °C. Per pavasarį buvo išmatuoti 6 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie visi buvo užfiksuoti kovą.

1 pav. 2026 m. pavasario (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.

Gegužės 1–4 d., 6–11 d., 14–15 d., 23 d., 29– 31 d. vietomis ore ir daug kur dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu rodiklius, žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -5 °C.

Per šių metų pavasarį buvo išmatuoti 6 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie visi buvo užfiksuoti kovo mėnesį (2 lentelė.).

Gegužės 1–4 d., 6–11 d., 14–15 d., 23 d., 29– 31 d. vietomis ore ir daug kur dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu rodiklius, žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -5 °C.

Per šių metų pavasarį buvo išmatuoti 6 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie visi buvo užfiksuoti kovo mėnesį (2 lentelė.).

2026 m. pavasaris tapo antru sausiausiu pavasariu nuo 1961 m., kadangi jo metu Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 69,3 mm kritulių, net 46 % mažiau už SKN (129 mm). Šių metų pavasaris 0,3 mm drėgnesnis buvo tik už 1974 m. pavasarį. Ypač sausi buvo pirmi du sezono mėnesiai, kurių metu iškrito atitinkamai 86 % bei 62 % mažiau kritulių nei SKN. Dėl to, jau balandžio III dešimtadienį buvo pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu. Reiškinys didžiausią teritoriją buvo apėmęs gegužės 7–8 d., tačiau vėlesnėmis dienomis pagausėjus kritulių, situacija sausros apimtose teritorijoje gerėjo, o iki gegužės 21 d. sausra baigėsi visoje šalyje. Tačiau nors šių metų pavasaris buvo antras sausiausias nuo 1961 m., jo metu pasitaikė ir labai gausių kritulių. Gegužės 12 d. Panočiuose (Varėnos raj.) bei gegužės 18 d. Daujočiuose (Anykščių raj.) buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus (kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių), kadangi vietovėse atitinkamai iškrito 55,4 mm/6 val. bei 53 mm/12 val. kritulių.

Šių metų pavasaris tapo vienu labiausiai Saulėtų pavasarių nuo 1961 m., kadangi jo Saulės spindėjimo trukmė siekė net 723,6 val., t. y. beveik 84 val. (13 %) ilgesnė už SKN (640 val.). Balandis (13 % ilgesnė už SKN) ir ypač kovas (66 % ilgesnė už SKN) pasižymėjo ilgesne už SKN Saulės spindėjimo trukme, o gegužė 14 % trumpesne. 2026 m. pavasaris užėmė trečią vietą pagal Saulės spindėjimo trukmę nuo 1961 m. ir nusileido tik 1990 m. (727,5 val.) bei 2018 m. (775,1 val.).

2026 m. pavasario sezono atskiri mėnesiai

Kovas

Jau trečius metus iš eilės kovo mėnesis pasižymėjo ypač šiltais orais. 2026 m. kovo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 4,7 °C, kas yra net 3,8 °C šilčiau nei SKN (0,9 °C). Praėjęs kovas tapo antru šilčiausiu kovu nuo 1961 m. ir 0,3 °C nusileido tik 2007 m. kovui (5 °C). 2025 m. (4,6 °C) ir 2024 m. (4,2 °C) kovai taip pat buvo neįprastai šilti, kadangi jie atitinkamai buvo ketvirtas ir šeštas šilčiausi kovai nuo 1961 m. Jog mėnesis buvo ypač šiltas indikuoja ir jo metu užfiksuoti 6 šilčiausios dienos rekordai (2 lentelė) bei tai, jog visos mėnesio dienos buvo šiltesnės už jų vidutinę daugiametę oro temperatūrą (1 pav.). Šilčiausia kovą buvo Pietų ir Rytų Lietuvoje (5 °C – 6 °C), o vėsiausia – Pajūryje ir pamaryje (2 °C – 3 °C).

Kritulių prasme, 2026 m. kovas buvo ypač sausas, kadangi per jį Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 5,6 mm kritulių, kas yra net 86 % mažiau už SKN (39 mm). Tai buvo antras sausiausias kovas nuo 1961 m., o paskutinį kartą sausesnis kovas buvo 2022 m., kai iškrito vos 1,9 mm kritulių. Nors visas kovas buvo žymiai sausesnis už SKN, tačiau ypač sausas buvo kovo I dešimtadienis, kai krituliai buvo fiksuoti vos 6-iose stotyse, o daugiau nei 1 mm kritulių iškrito tik Skuode (1,1 mm). Kovo mėnesį daugiausia kritulių iškrito šalies Vakaruose (9–12 mm), o mažiausiai – Pietvakarinėje dalyje (1–3 mm).

2026 m. kovas buvo ypač šiltas bei sausas, dėl ko pirmas dvi mėnesio savaites vyko spartus sniego dangos tirpimas, kuri visoje šalyje ištirpo iki kovo 14 d. Tačiau, dėl per sausį ir vasarį susidariusios storos sniego dangos didžiojoje šalies dalyje, kovo mėnesį vidutinis dienų skaičius (10 d.) su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau, Lietuvoje buvo artimas daugiamečiui vidurkiui (11 d.). Vidutinis dienų skaičius su 5 cm ar storesne sniego danga siekė 8 d., o su 10 cm ar storesne sniego danga, 6 d. Iš pagrindinių meteorologijos stočių, tik Kybartuose kovo mėnesį nebuvo susidariusi sniego danga. Storiausia sniego danga kovą buvo susidariusi Žemaičių aukštumoje, kur maksimalus sniego dangos storis siekė iki 40 cm. Ploniausia sniego danga buvo susidariusi Pietvakarių Lietuvoje, kur maksimalus sniego dangos storis siekė tik 1 cm.

2026 m. kovas Saulės spindėjimo trukme stipriai viršijo daugiametį vidurkį, kadangi jo Saulės spindėjimo trukmė vidutiniškai siekė net 239,5 val., t. y. net 66 % ilgiau už SKN (145 val.). Visas mėnuo pasižymėjo didesne už vidurkį Saulės spindėjimo trukme, tačiau didžiausias nuokrypis nuo vidurkio buvo fiksuojamas kovo I dešimtadienį, kai Saulė spindėjo daugiau nei dvigubai ilgiau (80 val.), nei įprasta I kovo dešimtadieniui (36 val.). Trumpiausiai Saulė kovą spindėjo Šiaurės Vakarų Lietuvoje (<200 val.), o likusioje šalyje panašiai (240–260 val.).

Balandis

Kitaip nei pastarųjų metų balandžiai, 2026 m. balandis buvo vėsesnis už daugiametį vidurkį. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė vos 5,9 °C, kas yra net 1,3 °C vėsiau nei SKN (7,2 °C). Vidutine oro temperatūra šių metų balandis buvo identiškas 2021 m. balandžiui bei panašus į 2022 m. balandį (5,7 °C). Dauguma mėnesio dienų, net 21 iš 30, buvo šaltesnės už jų vidutinę daugiametę oro temperatūrą (1 pav.). Vėsiausia balandį buvo Pajūryje (5 °C – 6 °C), o šilčiausia šalies Pietuose (> 6 °C).

Kritulių prasme, 2026 m. balandis buvo labai sausas, kadangi jo metu Lietuvoje vidutiniškai iškrito tik 13,9 mm kritulių, kas yra net 62 % mažiau už SKN. Šių metų balandis pateko tarp 10 sausiausių balandžių nuo 1961 m. ir užėmė 6 iš 66 vietų pagal sausumą. Paskutinį kartą sausesnis balandis buvo 2020 m., kai Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 9,1 mm kritulių. Daugiausiai kritulių iškrito šalies Pietuose, Šiaurės Vakaruose bei Šiaurės Rytuose, kur iškrito >15 mm kritulių. O kitur šalyje iškrito 5–15 mm kritulių.

Saulė šių metų balandį švietė 239,2 val. (13 % ilgiau už SKN (212 val.)). Ilgiausiai balandį Saulė spindėjo dalyje šalies Šiaurės bei dalyje Pajūrio ir pamaryje (250–270 val.), o trumpiausia Saulės spindėjimo trukme pasižymėjo šalies Pietai ir Pietryčiai (210–230 val.).

Gegužė

2026 m. gegužės oro temperatūros vidurkis (12,3 °C) buvo artimas daugiametei normai (12,5 °C). Vidutine oro temperatūra šių metų gegužė buvo identiška 2023 m. gegužei. Oro temperatūros prasme, gegužė buvo nevienalytė, kadangi I mėnesio dešimtadienis pasižymėjo 0,5 °C šiltesniais už vidurkį orais, tačiau II ir III mėnesio dešimtadieniai buvo atitinkamai 0,7 °C  ir 0,3 °C vėsesni už SKN. Dauguma mėnesio dienų, 17 iš 31, buvo vėsesnės už vidurkį (1 pav.). Šilčiausia gegužę buvo šalies Pietuose (>12 °C), o vėsiausia buvo Pajūryje (10 °C – 11 °C).

Kitaip nei kovą ir balandį, šių metų gegužę Lietuvoje iškrito artimas daugiamečiai normai kritulių kiekis. Per gegužę Šalyje iškrito vidutiniškai 49,8 mm kritulių, kas yra tik 6 % mažiau už SKN (53 mm). Nors šių metų gegužę iškrito artimas normai kritulių kiekis, tačiau mėnesis buvo labai kontrastingas. Pirmi du mėnesio dešimtadieniai pasižymėjo atitinkamai 32 % ir 29 % didesniu kritulių kiekiu, tačiau gegužės III dešimtadienis buvo labai sausas, kadangi per jį šalyje vidutiniškai iškrito vos 4,1 mm kritulių, kas yra net 77 % mažiau už SKN (18 mm). Daugiausia kritulių gegužę iškrito šalies Rytuose (60–120 mm), o mažiausiai šalies Vakaruose (<60 mm).

Šiais metais, gegužė nuo kitų pavasario mėnesių skiriasi ir Saulės spindėjimo trukme. Gegužę Saulė spindėjo 244,9 val. (14 % trumpiau už SKN (283 val.)). Gegužės I ir ypač II dešimtadieniai pasižymėjo atitinkamai 11 % ir 34 % trumpesne už daugiametį vidurkį Saulės spindėjimo trukme. Tačiau, gegužės III dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo artima SKN. Ilgiausiai Saulė spindėjo Vakarų Lietuvoje (250–310 val.), o trumpiausiai Pietryčių Lietuvoje (<220 val.).

2026 m. gegužės mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Gegužės mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,3 °C (neigiama 0,2° anomalija. Vėsiausia šią gegužę buvo Šventojoje (10,4 °C), o šilčiausia – Druskininkuose (13,2 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 28,5 °C registruota 4 d. Druskininkuose, žemiausiai -1,6 °C 1 d. Šilutėje, Vėžaičiuose ir Rietave bei 6 ir 8 d. Skuode.

Gegužės 1–4 d., 6–11 d., 14–15 d., 23 d., 29– 31 d. vietomis ore ir daug kur dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu rodiklius, žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -5…0 °C.

1 pav. Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Gegužės mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 49,8 mm (94 % nuo SKN): nuo 18,1 mm Akmenėje iki 115,7 mm Varėnoje (2 pav.).

Gegužės 12 d. Panočiuose (Varėnos r. sav.) ir 18 d. Daujočiuose (Anykščių r. sav.) registruoti stichiniai krituliai1. Gegužės 1–4, 8–9, 11–13, 17–19 ir 21 dienomis vietomis, daugiausiai Rytų ir Pietų Lietuvoje, registruoti pavojingi2 krituliai.

Stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu keliuose šalies rajonuose pradėtas fiksuoti dar balandžio mėnesio pabaigoje, gegužės 7–8 d. buvo išplitęs didžiausioje teritorijoje – apėmė dalį Akmenės, Mažeikių, Pasvalio, Panevėžio, Radviliškio, Kėdainių, Šakių, Šiaulių r. sav. teritorijų. Minėtomis dienomis sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, buvo fiksuotas ir pavienėse Joniškio, Jurbarko, Pakruojo, Plungės, Skuodo, Telšių r. sav. seniūnijose. Vėlesnėmis dienomis praslenkant lietaus debesims situacija sausros apimtose teritorijoje gerėjo, o gegužės 21 d. sausros baigėsi visoje šalyje.

2 pav. Gegužės mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Gegužės mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 244,9 val. (86 % nuo SKN), ilgiausiai – Nidoje 304,4 val., trumpiausiai – Vilniuje 208,2 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gegužės mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,2–21,4 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 27 d. Panevėžyje – 21,4 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 13–16 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 4–7 °C, aukščiausia mėnesio pabaigoje daug kur kilo iki 21–27 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 6–8 °C, aukščiausia kilo iki 17–23 °C.

Gegužės mėnesį Kauno AMS buvo fiksuojamos žemos, vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio UVI vidurkis 3,3 buvo 0,9 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Gegužę aukščiausia UVI reikšmė 5,6 buvo fiksuota 30 d., o mažiausia 1,0 registruota 7 d.

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS gegužės mėnesį

Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo nuo 1 iki 87 cm žemiau vidutinio daugiamečio gegužės mėnesio vandens lygio. Tik vietomis, šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, jis buvo 1–25 cm aukščiau vidurkio.

Nors didžiojoje šalies dalyje ir sulaukta lietaus, upių vandeningumas ir toliau išliko mažas. Gegužės 6 d. Šyšoje ties Šilute buvo pasiekta ir nauja minimalaus gegužės mėnesio vandens lygio reikšmė – 70 cm (buvęs – 73 cm). Kartu su mažu vandeningumu lokaliai ir toliau stebėta hidrologinė sausra. Paskutinę mėnesio dieną ji buvo fiksuojama ties 9 vandens matavimo stotimis (VMS). Ties 10 VMS situacija išliko artima hidrologinei sausrai. Gamtosauginių debitų pasiekta nebuvo.

Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 7 cm žemiau daugiamečio vidurkio. Žemesnis jis buvo ir Kauno mariose ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 30 cm ir 22 cm.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 12–17, ežeruose 11–19, Kuršių mariose 15–16, Baltijos jūroje –10–14 laipsnių šilumos.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gegužės mėnesį

6 pav. Gegužės mėnesio upių būklė

  • 1 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių.
  • 2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

Daugiau informacijos rasite čia