SKN

Naujos vidutinės Lietuvos klimato sąlygos

Nuo 2021 m. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM pradėjo naudoti naują 1991–2020 m. standartinę klimato normą (SKN), kuri apibūdina įprastines klimato sąlygas Lietuvoje.

Lyginant su anksčiau naudota 1981–2010 m. SKN, vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo 0,5 °C. Jei dar 2020 m. sakėme, jog vidutinė metų Lietuvos oro temperatūra 6,9 °C (pagal 1981–2010 m. SKN), tai 2021 m. – jau 7,4 °C (pagal 1991–2020 m. SKN). Šis dydis išliks iki 2031 m., kuomet bus apskaičiuota nauja 2001–2030 m. SKN.

SKN – kas tai?

SKN – sąlygos, kuriomis apibūdinamas tam tikros vietovės įprastinės klimato sąlygos. Dar SKN galime įvardinti kaip daugiametį vidurkį ar dabartines klimato sąlygas, kai kalbama apie dabartinį klimatą.

SKN – klimatologinių duomenų vidurkiai apskaičiuojami šiems iš eilės einantiems 30 metų laikotarpiams: nuo 1981 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir t. t. SKN skaičiavimui standartiniai laikotarpiai yra naudojami ir tam, kad būtų galima palyginti atskirų miestų, regionų ar šalių klimatą. Šalia SKN dažnai nurodoma ir už kokį 30 metų laikotarpį ji yra paskaičiuota: pvz. SKN (1991–2020 m.) ar SKN (1981–2010 m.).

SKN yra naudojama apibūdinti dabartinėms klimato sąlygos, nes žinant jas galima bent jau apibendrintai numanyti, kokie orai būdingi tam tikram metų laikui. Taip pat SKN naudojama vertinant orų nuokrypį nuo įprastinių sąlygų, pavyzdžiui, ar praeitas mėnuo buvo šiltesnis ar šaltesnis nei įprastai.

Kodėl SKN skaičiuojama iš 30 metų vidurkio?

Orų sąlygos tam tikroje vietovėje atskirais metais ar mėnesiai gali būti labai įvairios. Vieni ar keletas metų negali apibūdinti konkrečios vietovės klimato. Todėl, norint apibūdinti tam tikros vietovės klimatą, naudojamas 30 metų vidurkis: jis yra pakankamai ilgas, kad nebūtų veikiamas atskirų metų išskirtinių orų sąlygų, tačiau neperilgas apibūdinant vykstančius klimato pokyčius.

Kodėl ir kaip dažnai reikia perskaičiuoti SKN?

Remiantis Pasaulinės meteorologijos organizacijos rekomendacijomis SKN yra perskaičiuojama kas 10 metų. Anksčiau SKN užtekdavo perskaičiuoti kas 30 metų: 1901–1930 m., 1931–1960 m., 1961–1990 m., tačiau, dėl sparčios klimato kaitos, kas 30 metų perskaičiuota SKN nebeatitiko realių klimato sąlygų. Todėl 2015 m. vykusiame Pasaulinės meteorologijos organizacijos kongrese buvo nutarta SKN perskaičiuoti kas 10 metų – pradedant pirmaisiais kiekvieno dešimtmečio metais (1981–2010 m., 1991–2020 m. ir t.t.).

SKN perskaičiuojama ne tik tam, kad būtų atnaujintos dabartinio klimato sąlygos, bet ir įvertinta, kaip pasikeitė vidutinės klimato sąlygos pagal skirtingas SKN.

Kas anksčiau buvo nenormalu, dabar normalu ir atvirkščiai?

Pradėjus taikyti naują SKN (1991–2020 m.) Lietuvos klimato „normalumas“ pasikeitė. Pavyzdžiui: 2021 m. rugpjūčio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo +16,1 °C ir lyginant su dabartine SKN (1991–2020 m.) buvo 1,4 °C vėsesnis nei įprastai. Tačiau dar 2020 m. pagal seną SKN (1981–2020 m.) toks rugpjūtis būtų vos 1,0 °C vėsesnis nei įprastai, o prieš dešimt metų pagal dar senesnę SKN (1961–1990 m.) toks rugpjūtis būtų buvęs beveik normalus tuometinėms Lietuvos klimato sąlygoms (vos 0,1 °C vėsesnis nei įprastai).

Koks dabar yra Lietuvos klimatas ir kaip jis pakito lyginant 1981–2010 m. ir SKN 1991–2020 m. SKN?

Naudojant SKN galima ne tik apibūdinti įprastines tam tikro laikotarpio klimato sąlygas, bet ir nusakyti klimato pokyčius.

Oro temperatūra. Pagal naująją SKN (1991–2020 m.) vidutinė Lietuvos metų oro temperatūra yra 7,4 °C. Šilčiausias metų mėnuo liepa (18,3 °C), o šalčiausias sausis (-2,9 °C).

Palyginus anksčiau naudotą SKN (1981–2010 m.) ir dabartinę SKN (1991–2020 m.) matome, jog metinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo 0,5 °C, labiausiai sušilo gruodis, lapkritis ir vasaris, o mažiausiai – gegužė ir spalis.

SKN/mėn010203040506070809101112Metai
1981–2010, °C-3,2-3,20,46,712,415,417,917,112,27,21,9-1,96,9
1991–2020, °C-2,9-2,50,97,212,515,918,317,612,87,32,6-1,17,4
Skirtumas, °C0,30,70,50,50,10,50,40,50,60,10,70,80,5

Kritulių kiekis. Pagal naująją SKN (1991–2020 m.) vidutinis Lietuvos metų kritulių kiekis yra 695 mm. Daugiausiai kritulių iškrinta liepą (84 mm), o mažiausiai balandį (37 mm).

Palyginus anksčiau naudotą SKN (1981–2010 m.) ir dabartinę SKN (1991–2020 m.) matome, jog metinis kritulių kiekis Lietuvoje labai nežymiai sumažėjo. Labiausiai kritulių kiekis sumažėjo birželio rugsėjo, o išaugo vasario mėnesį.

SKN/mėn010203040506070809101112Metai
1981–2010, mm523842375475787766665956698
1991–2020, mm534339375368847760685756695
Skirtumas, %213-70-2-980-93-300

Vidutinis vėjo greitis. Vidutinis metinis vėjo greitis pagal naująją SKN (1991–2020 m.) Lietuvoje yra 3,1 m/s. Labiausiai vėjuoti mėnesiai yra lapkritis–vasaris (3,4–3,6 m/s.), o silpniausiais vėjais pasižymi liepa ir rugpjūtis (2,4–2,5 m/s).

Lyginant su ankstesne SKN (1981–2010 m.) vidutinis metinis vėjo greitis Lietuvoje sumažėjo 0,2 m/s. Didžiausias pokytis įvyko sausio (-0,4 m/s) bei rugpjūčio–lapkričio mėnesiais (-0,3 m/s).

SKN/mėn010203040506070809101112Metai
1981–2010, m/s4,03,73,53,23,02,92,72,73,03,43,73,73,3
1991–2020, m/s3,63,53,33,12,82,72,52,42,73,13,43,63,1
Skirtumas,m/s-0,4-0,2-0,2-0,1-0,2-0,2-0,2-0,3-0,3-0,3-0,3-0,1-0,2

Saulės spindėjimo trukmė. Vidutiniškai per metus pagal naująją SKN (1991–2020 m.) Saulė spindi 1917 val. Saulėčiausi mėnesiai yra gegužė ir liepa (283 val.), o mažiausiai saulėtas gruodis (29 val.).

Lyginant su ankstesne SKN (1981–2010 m.) Saulės spindėjimo trukmė pailgėjo 2 % (100 val.), labiausiai pailgėjo sausio, kovo ir balandžio mėn. (7–10 %), o sutrumpėjo – lapkritį (-7 %).

SKN/mėn010203040506070809101112Metai
1981–2010, val.386413219927826628825717010742291871
1991–2020, val.416514521228327728325817910639291917
Skirtumas, %8210724-205-1-702

Daugiau informacijos apie meteorologinių elementų dydžius pagal 1991-2020 m. SKN, galite rasti čia: Standartinė klimato norma 1991–2020 m. (PDF)

Lietuvos klimato pokyčių vertinimas lyginant 1961–1990 m. ir 1991–2020 m. standartines klimato normas

Nepaisant to, jog SKN šiuo metu perskaičiuojama kas 10 metų, įprastinių klimatinių sąlygų pokyčius galima gana gerai apibūdinti palyginant nepersidengiančių metų SKN. Tai vienas iš būdų klimato kaitai vertinti. Todėl, siekiant įvertinti, kaip pakito įprastinės klimato sąlygos, kuriomis apibūdinamas klimatas, palyginome dvi iš nepersidengiančių metų apskaičiuotas SKN: 1961–1990 m. ir 1991–2020 m. ir įvertinome, kaip pasikeitė klimatas. Palyginimą iliustruotą žemėlapiais ir lentelėmis galite rasti čia: Lietuvos klimato pokyčių vertinimas lyginant 1961–1990 m. ir 1991–2020 m. standartines klimato normas

Taip pat, kviečiame susipažinti su leidiniu „Lietuvos klimato būklė 2022 m.“, kuriame detaliau išanalizuoti 2022 metais buvusi temperatūra, kritulių kiekis, vėjas, saulėtumas, vėjuotumas ir kt. rodikliai.

Hidrometeorologinių duomenų rinkiniai (XLS)

Oro temperatūra (vidutinė/minimali/maksimali) ir kritulių kiekis (kasdieniai, 1991–2020 m.)
Oro temperatūra, kritulių kiekis, vėjas, Saulė, drėgnumas, slėgis (SKN 1991–2020 m.)

Parų oro temperatūros rekordai
Parų vidutinė oro temperatūra (SKN 1991–2020 m.)
Aktyviosios temperatūros sumos (SKN 1991–2020 m.)
Temperatūros perėjimai per 0, 5, 10 ir 15 laipsnių (SKN 1991–2020 m.)

Dirvožemio įšalas (2005–2023 m.)
Šalnos dirvos paviršiuje (SKN 1991–2020 m.)

Vidutinis dienų su krituliais skaičius (SKN 1991–2020 m.)
Sniego dangos storis ir dienų su sniego danga skaičius (SKN, 1991–2020 m.)

Saulės elementų paros ir mėnesio duomenys (1954–2022 m.)
Saulės spindėjimo trukmė (mėnesių sumos, 1961–2022 m.)
Saulės spinduliuotė (SKN 1991–2020 m.)
Bendrasis ozono kiekis (1993–2022 m. laikotarpio vidurkiai)
Bendrasis ozono kiekis (paros ir mėnesio vidurkiai, 1993–2022 m.)

Vėjų rožės (SKN 1991–2020 m.)

Žaibų išlydžiai (2013–2017 m.)
Žaibų išlydžiai (2018–2022 m.)

Hidrologiniai metraščiai 2016–2018 m. (PDF)
Hidrologiniai metraščiai 2019–2021 m. (PDF)
Hidrologinis metraštis, 2022 m. (PDF)

Žemėlapiai (temperatūra, krituliai, Saulė, vėjas, sniegas ir kt.) (PNG)

Visi hidrometeorologinių duomenų rinkiniai yra viešai prieinami ir nemokami visuomeniniam naudojimui, platinimui ir tolimesniam apdorojimui, laikantis šių duomenų naudojimo sąlygų:
1) duomenys gali būti naudojami tik teisėtiems ir apibrėžtiems tikslams;
2) publikuojant, pakartotinai atkartojant ar kitaip naudojant duomenis, būtina nurodyti, kad duomenų šaltinis yra LHMT (Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba).