Mėnuo: 2026 spalio

2026 m. rugsėjo mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Rugsėjo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,2 °C (teigiama 1,4° anomalija). Vėsiausia šių metų rugsėjį buvo Šumske ir Švenčionyse (13,3 °C), o šilčiausia – Nidoje (16,1 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra (31,4 °C) registruota rugsėjo 9 d. Druskininkuose, o žemiausia (2,3 °C) mėnesio 28 d. Molėtuose.

Rugsėjo 9 d. Druskininkuose oro temperatūrai pasiekus 30 °C buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis1.

Rugsėjo 28 d. Molėtuose (-0,2 °C) bei Varėnoje (-0,6 °C) 5 cm aukštyje dirvos paviršiuje buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu2.

Rugsėjo 10–11 d. beveik visoje šalyje, o Vilkaviškio apylinkes ir pajūrio zonoje rugsėjo 21–22 d., oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C baigėsi meteorologinė vasara. Šiais metais meteorologinė vasara minėtose vietovėse baigėsi vidutiniškai 8 dienomis vėliau lyginant su SKN, o pats sezonas vidutiniškai truko 97 dienas, t. y., 5 dienomis ilgiau lyginant su SKN.

1 pav. Rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Rugsėjo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 100,3 mm (167 % nuo SKN3): nuo 61,6 mm Kalvarijoje iki 182,5 mm Plungėje (2 pav.).

Rugsėjo 1–5, 10, 17, 20–21, 23 bei 26 dienomis Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus4 atvejai. Iš pavojingo lietaus atvejų, gausiausiai palijo rugsėjo 5 d. Dotnuvoje, kur iškrito 40,5 mm/12 val.

Rugsėjo 1 d. Bliuviškiuosę (Šakių raj. sav.) buvo užregistruotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus5, kai iškrito 56,0 mm/10 val.

Visą rugsėjo mėnesį tęsėsi dar rugpjūčio 22 d. prasidėjęs stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis6. Mėnesio pradžioje jis buvo apėmęs kai kurias Alytaus, Joniškio, Kelmės, Pagėgių, Prienų, Rietavo, Šiaulių, Telšių r. savivaldybių seniūnijas. Iki mėnesio vidurio iš Alytaus ir Prienų r. sav. minėtas reiškinys pasitraukė, tačiau iš Vakarų Lietuvos traukėsi labai palengva – paskutinę mėnesio dieną ilgas lietingas laikotarpis vis dar buvo tęsėsi kai kuriose Kelmės, Rietavo, Šiaulių ir Telšių r. sav. seniūnijose.

2 pav. Rugsėjo mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Rugsėjį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje siekė 152,9 val. (85 % nuo SKN). Ilgiausiai Saulė spindėjo Nidoje (189,0 val.), o trumpiausiai – Utenoje (126,9 val.) (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė rugsėjo mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,3–21,4 m/s. Stipriausias vėjas registruotas rugsėjo 5 d. Ventėje – 21,4 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 15–18 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje daug kur kilo iki 20–25 °C, žemiausia krito iki 7–11 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 19–23 °C, žemiausia krito iki 10–12 °C.

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) rugsėjo mėnesio vidurkis (309 DU7) išmatuotas Kauno AMS buvo vidutiniškai 1 % didesnis ir atitiko daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (305 DU). Aukščiausia rugsėjo mėnesio BOK reikšmė fiksuota rugsėjo 21 d. (341 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios rugsėjo mėnesio reikšmės (318 DU) sudarė 7 %. Mažiausia reikšmė (272 DU) registruota mėnesio 29 d., kur atitinkamai šios dienos nuokrypis nuo daugiametės vidutinės minimalios rugsėjo mėnesio reikšmės (292 DU) sudarė -7 %.

Rugsėjo mėnesį Kauno AMS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio UVI vidurkis (2,4) buvo 0,2 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,6). Rugsėjį aukščiausia UVI reikšmė (3,5) buvo fiksuota mėnesio 2 d., o mažiausia (0,5) registruota rugsėjo 23 d., kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI siekė -1,8.

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS rugsėjo mėnesį

Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis šalyje svyravo nuo 6 iki 160 cm aukščiau vidutinio daugiamečio rugsėjo mėnesio vandens lygio. Žemesnis jis buvo tik Nemune ties Druskininkais ir Nemajūnais – atitinkamai 48 cm ir 24 cm bei Neryje ties Vilniumi ir Jonava – 1–2 cm žemiau vidurkio (5 pav.).

Rugsėjo pradžioje (4–5 dienomis), į šalį atslinkus ciklonui, sulaukta nemažai kritulių. Šalyje stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Žymesnis vandens lygio kilimas fiksuotas vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje. Šio poplūdžio metu kai kuriose upėse pasiekti ir maksimalaus rugsėjo mėnesio vandens lygio rekordai (rugsėjo 7 d.): Ventoje ties Leckava – 179 cm (buvęs 178 cm), Aunuvoje ties Aunuvėnais – 269 cm (buvęs 255 cm), Minijoje ties Kartena – 503 cm (buvęs 462 cm), Leitėje ties Kūlynais – 261 cm (buvęs 254 cm). Leitės upėje ties Kūlynų vandens matavimo stotimi buvo viršyta stichinio vandens lygio reikšmė (rugsėjo 6-8 d.).

Periodiškai lyjant šiek tiek padidėjo ir didžiųjų šalies upių vandeningumas. Nuo rugpjūčio 6 d. stebėtas gamtosauginis vandens debitas Nemune ties Druskininkais rugsėjo 26 d. jau nebebuvo fiksuojamas. Paskutinę mėnesio dieną šalyje nebefiksuota ir hidrologinė sausra.

Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 27 cm aukščiau daugiamečio vidurkio. Aukštesnis jis buvo Kauno mariose ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 21 cm ir 20 cm.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 10–18, ežeruose 13–15, Kuršių mariose 14–15, Baltijos jūroje –15–16 laipsnių šilumos.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugsėjo mėnesį

6 pav. Rugsėjo mėnesio upių būklė

  1. Pavojingas meteorologinis reiškinys „karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
  2. Stichinis meteorologinis reiškinys „šalna aktyviosios vegetacijos laikotarpiu“ – kai oro ar dirvos paviršiaus temperatūra nukrenta <0 °C, įvykus oro temperatūros perėjimui per 10 °C. ↩︎
  3. SKN – „standartinė klimato norma“, 1991–2020 m. vidurkis. ↩︎
  4. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
  5. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių. ↩︎
  6. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  7. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

2026 m. rugsėjo mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Rugsėjo trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,2 °C (teigiama 0,9° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Šalčininkuose (11,0 °C), o šilčiausia – Nidoje (14,6 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (21,8 °C) užfiksuota rugsėjo 29 d. Pagėgiuose, o žemiausia (2,3 °C) – dešimtadienio 28 d. Molėtuose.

Rugsėjo 28 d. Molėtuose (-0,2 °C) bei Varėnoje (-0,6 °C) 5 cm aukštyje dirvos paviršiuje buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu1.

Rugsėjo 21–22 d. Vilkaviškio apylinkėse ir pajūrio zonoje, oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C baigėsi meteorologinė vasara. Visoje šalyje meteorologinė vasara šiais metais baigėsi vidutiniškai 8 dienomis vėliau lyginant su SKN, o pats sezonas vidutiniškai truko 97 dienas, t. y., 5 dienomis ilgiau lyginant su SKN.

1 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiojo rugsėjo dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 23,4 mm (138 % SKN2) (2 pav.). Šalyje iškritusio kritulių kiekio kontrastai buvo labai dideli ir svyravo nuo 7,4 mm Kybartuose iki 55,6 mm Švenčionyse.

Rugsėjo 21, 23 bei 26 dienomis registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus3 atvejai. Iš pavojingo lietaus atvejų, gausiausiai palijo rugsėjo 23 d. Švenčionyse, kur iškrito 27,3 mm/12 val.

Rugsėjo III dešimtadienį tęsėsi, dar rugpjūčio 22 d. prasidėjęs, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis4. Dešimtadienio pradžioje jis buvo apėmęs kai kurias Joniškio, Kelmės, Plungės, Rietavo, Šiaulių, Telšių r. savivaldybių seniūnijas, o dešimtadienio pabaigoje pasitraukė iš Plungės r. sav. teritorijos.

2 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 46,6 val. (85 % SKN): nuo 31,0 val. Vilniuje iki 71,5 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 12–13 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 16–22 °C, žemiausia krito iki 7–11 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje daug kur šalyje kilo iki 15–21 °C, žemiausia krito iki 10–12 °C.

Kauno AMS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 1,7 UVI, tai 0,4 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (2,1 UVI). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (2,2) buvo fiksuojama rugsėjo 22 d., o mažiausia (0,5) – dešimtadienio 23 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (309 DU5) Kauno AMS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 4 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (298 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (341 DU) fiksuota rugsėjo 21 d., o mažiausia (272 DU) – rugsėjo 29 d.

  1. Stichinis meteorologinis reiškinys „šalna aktyviosios vegetacijos laikotarpiu“ – kai oro ar dirvos paviršiaus temperatūra nukrenta <0 °C, įvykus oro temperatūros perėjimui per 10 °C. ↩︎
  2. SKN – „standartinė klimato norma“, 1991–2020 m. vidurkis. ↩︎
  3. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
  4. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 –spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  5. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

2026-10-01 | Lietuvoje užfiksuotos nuotraukos pateks į 2027 m. WMO kalendorių!

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Spalio 1 d. buvo paskelbti WMO (liet. Pasaulinės meteorologijos organizacijos) 2027 m. kalendoriaus laimėtojai. Iš anksčiau atrinktų geriausių 50 nuotraukų iš viso pasaulio buvo atrinkta 13 laimėtojų (12 mėnesių + kalendoriaus viršelis).

Labai smagu matyti, jog tarp jų net du kadrai, kurių autoriai yra Mindaugas Ščajevas ir Renata Kilinskaitė, užfiksuoti būtent Lietuvoje. Jie papuoš 2027 m. WMO kalendorių, todėl mūsų šalies vardą ir gražią gamtą pamatys viso pasaulio hidrometeorologų bendruomenė.

„Vėjo jėgainės iškyla virš tankaus rytinio rūko sluoksnio, o paukščių pulkas skrieja per giedrą dangų aplink tekančią saulę. Trumpą akimirką oras, gamta ir žmogaus sukurta infrastruktūra sudaro vieningą atmosferinį peizažą. Žvelgiant iš viršaus, rūkas paslepia žemiau esantį pasaulį, o jėgainių mentės iškyla į saulės šviesą, sukuriant neįprastą vėjo, gamtos ir atsinaujinančios energijos susitikimą.“. Vietovė – Anykščių apylinkės.

„Šiaurės pašvaistės šokis virš užšalusios lagūnos. Kadangi šią žiemą buvo šalta, o Saulės aktyvumas pasiekė maksimumą, išsipildė senas svajonė užfiksuoti šį reiškinį virš istorinio švyturio.“ Vietovė – Neringos apylinkės.


Taip pat, WMO paskelbė dar 9 nuotraukas, kurios pateko į vadinamąjį Garbės paminėjimų sąrašą. Ten irgi buvo viena Lietuvoje vasarą atlikta Aurelijos Pašvenskaitės nuotrauka su sidabriškaisias debesimis, kuriai labai nedaug pritrūko iki patekimo į 2027 m. kalendorių (žr. žemiau).

„Sidabriškieji debesys – tai reiškinys, be kurio neįsivaizduoju vasaros. Man labai patinka juos fotografuoti. Jie ypač gražūs, kai atsispindi vandenyje.“ Vietovė – Dusetos, Sartų ežeras.


Primename, kad iki 2024 metų WMO konkursuose neturėjome nė vieno kadro iš Lietuvos, tačiau pernai fotografo Mariaus Kunigiškio nuotrauka su audros debesimis virš Dusios ežero pirmą kartą papuošė WMO kalendorių (dar dvi lietuviškos nuotraukos pateko į Garbės paminėjimų sąrašą), o užpernai turėjome vieną nuotrauką, kuri praėjo pirmąjį atrankos etapą ir pateko tarp geriausiųjų 75 nuotraukų. Jai vėliau nedaug trūko iki patekimo į 2025 m. WMO kalendorių.

Sveikiname visus konkurso laimėtojus bei dėkojame visiems balsavusiems ir palaikiusiems Lietuvos atstovus socialiniuose tinkluose. Aktyvus mūsų tautiečių įsitraukimas lėmė aukštus balus iš plačiosios visuomenės. Kitą pusę balsų davė WMO vertinimo komisija (fotografai, meteorologai, mokslininkai ir komunikacijos ekspertai), kurie priimė galutinį sprendimą dėl 13 nugalėtojų, remdamasi visų mūsų balsais, taip pat techninėmis ir meninėmis savybėmis bei geografine pusiausvyra (kad nuotraukos būtų iš įvairių pasaulio kampelių).


WMO dėkoja visiems fotografams dalyvavusiems balsavime ir visiems organizacijos nariams, kurie reklamavo konkursą savo šalyse.

Visų 50 nuotraukų, kurios praėjo pirmąjį atrankos etapą, albumą rasite čia.

13 geriausių nuotraukų, kurios pateks į 2027 m. WMO kalendorių, albumą rasite čia.

9 nuotraukas, kurios pateko į WMO Garbės paminėjimo sąrašą (t. y. labai nedaug trūko iki patekimo į kalendorių), albumą rasite čia.

Na, o jau 2027 metų vasarą visus pakviesime dalyvauti 2028 metų WMO kalendoriaus konkurse. 😉