Klimato kaita pasaulio futbolo čempionato rungtynėse pavojingo karščio tikimybę vidutiniškai padidina maždaug 8 procentais. Vis dėlto, tam tikrose rungtynėse šis rodiklis bus gerokai aukštesnis ir kels rimtų iššūkių sportininkams bei sirgaliams.
Didžiausia rizika – Gvadalacharoje ir finale
Remiantis specialios platformos „World Cup 2026 Climate Tracker“ duomenimis, didžiausias klimato kaitos poveikis prognozuojamas birželio 26 d. Gvadalacharoje vyksiančiose rungtynėse tarp Urugvajaus ir Ispanijos rinktinių. Čia sekinančio karščio tikimybė dėl globalių klimato pokyčių yra išaugusi net 37 procentais.
Ekstremalios oro sąlygos neaplenks ir svarbiausio turnyro mačo. Čempionato finale prognozuojama 47 proc. pavojingo karščio tikimybė, kuri dėl klimato kaitos yra maždaug 17 proc. didesnė, nei būtų buvusi įprastai.
Karštis vyraus jau ir pirmosiose turnyro rungtynėse
Aukšta temperatūra žaidėjus pasitiks jau pačią pirmąją čempionato dieną, birželio 11-ąją:
Pietų Korėja – Čekija (Gvadalachara): Šioje akistatoje fiksuojama net 88 proc. tikimybė, kad vyraus futbolininkų pasirodymui įtakos turėsiantis karštis. Klimato kaita šią riziką padidino 20 procentų.
Čekija – Pietų Korėja
Meksika – Pietų Afrika (Meksikas): Šiose rungtynėse pavojingos temperatūros tikimybė siekia 19 proc., o dėl klimato pokyčių ji yra 8 procentiniais punktais didesnė.
Jau birželio 11 dieną prasidės vienas didžiausių ir laukiamiausių sporto renginių pasaulyje – planetos futbolo pirmenybės. Kol sirgaliai su nekantrumu laukia pirmųjų rungtynių, klimatologai įspėja apie pavojų, su kuriuo teks susidurti: naujausia analizė rodo, kad ekstremalus karštis Šiaurės Amerikoje gali tapti rimtu iššūkiu sportininkų sveikatai ir koreguoti komandų taktiką.
Klimato tyrimų organizacijos „Climate Central“ atlikta analizė atskleidžia nerimą keliančią tendenciją: dėl globalių klimato pokyčių dramatiškai išaugo ekstremalaus karščio rizika turnyro metu. Prognozuojama, kad sekinančios oro sąlygos, dėl karščio turės įtakos net 97 iš 104 čempionato rungtynių, o beveik pusėje jų stipraus karščio tikimybė viršija 50 procentų.
Smūgis žaidimo tempui ir taktinėms schemoms
Ekspertų teigimu, aukštesnė nei 28 °C temperatūra ir didelė oro drėgmė tiesiogiai veikia futbolininkų fizinį pajėgumą. Žaidėjai greičiau pavargsta, lėtėja bendras rungtynių tempas, mažėja intensyvių spurtų skaičius.
Tai neabejotinai koreguos trenerių pasirinktas strategijas. Didžiausių sunkumų turėtų patirti tos rinktinės, kurių žaidimo braižas yra paremtas dideliu greičiu, staigiu perėjimu į puolimą ar aktyviu spaudimu.
Karščio bangų dažnis patrigubėjo
Istorinis palyginimas verčia susirūpinti. Nuo pastarųjų Šiaurės Amerikoje vykusių čempionatų (1986 m. Meksikoje ir 1994 m. JAV) ekstremalaus karščio bangų dažnis miestuose-šeimininkuose vidutiniškai išaugo net tris kartus.
Šių metų turnyre sudėtingiausios sąlygos prognozuojamos Majamio, Meksiko, Hiustono ir Gvadalacharos stadionuose. Klimato kaita pavojingo karščio tikimybę čempionato metu vidutiniškai padidino maždaug 8 procentais, tačiau kai kuriuose regionuose šis poveikis – dar drastiškesnis. Pavyzdžiui, Gvadalacharoje pavojingo karščio tikimybė šoktelėjo net iki 37 procentų.
Pavojus ne tik žaidėjams, bet ir sirgaliams
Svilinanti temperatūra kelia realią grėsmę sveikatai, ypač šilumos smūgio riziką. Pavojus zonoje atsiduria ne tik aikštėje kovojantys sportininkai, bet ir tribūnose sėdintys sirgaliai, ypač atvykę iš vėsesnio klimato šalių. Skaičiuojama, kad čempionatas į JAV, Meksiką ir Kanadą pritrauks per 5 milijonus futbolo aistruolių.
Siekdami sumažinti riziką, organizatoriai imasi prisitaikymo priemonių:
Tvarkaraščio korekcijos: karščiausiuose miestuose suplanuota daugiau vakarinių rungtynių.
Atsivėsinimo pertraukėlės: per visas rungtynes bus daromos privalomos pauzės vandeniui atsigerti.
Ekstremalūs scenarijai: esant labai dideliam karščiui ir pavojingoms sąlygoms, rungtynės gali būti atidėtos.
Visgi, kadangi didžioji dalis turnyro stadionų yra atviro tipo, tiek žaidėjai, tiek milijonai žiūrovų bus tiesiogiai priklausomi nuo negailestingų vasaros orų.
Penktadienio viesulus Lietuvoje lėmė banguotas atmosferos frontas ties kuriuo buvo susidūrusios dvi skirtingos oro masės. Per mažiau nei tris valandas birželio 5-osios vakarą Lietuvoje užfiksuoti net 4 viesulai (kiek anksčiau skelbta apie 3).
Pirmasis buvo užfiksuotas apie 18:00 val. Genėtinių k., Panevėžio r. sav. Viesului reitingas nesuteiktas, vėjo greitis nežinomas. Viesulo piltuvas pasiekė žemės paviršių, tačiau praslinko gana miškingoje teritorijoje, pranešimų apie didesnę žalą negauta. Užfiksuotas vaizdo įraše.
Antrasis praslinko apie 18:11 val., Antanavo k., Kazlų Rūdos sav., pasiekė IF1.5 (pagal seną skalę – F1), maksimalus vėjo greitis sūkuryje siekė iki 50 m/s. Viesulas išlaužė daug medžių Antanavo dvaro parke, apgadinti stogai (nuplėšti pavieniai stogo dangos lakštai). Užfiksuotas vaizdo įraše.
Trečiasis fiksuotas apie 19:25 val., Stirniškių k., Kupiškio r. sav., reitingas nesuteiktas, vėjo greitis nežinomas. Užfiksuota, kaip viesulo piltuvas pasiekia žemės paviršių, tačiau pranešimų apie rimtesnę žalą nėra. Užfiksuotas vaizdo įraše.
Ketvirtasis ir pats stipriausias viesulas praslinko 20:24 val., Kaune (Aleksote). Pasiekė IF2 (pagal seną skalę F2), maksimalus vėjo greitis sūkuryje siekė iki 60 m/s. Viesulo kelio plotis iki 200 metrų. (vidutinis – apie 100 m.), ilgis – mažiausiai 2,8 km. Kelias prasideda ties Seniavos gyvenviete ir tęsiasi į šiaurę iki Botanikos sodo / Europos pr. Stipriai buvo nuniokotos Seniavos kapinės, išlaužyti ir su šaknimis išversti medžiai (įskaitant ąžuolus), apgadinta daug antkapių, A. J. Povilaičio ir J. Pabrėžos g. pilnai nuplėšti kai kurių pastatų stogai įskaitant visą viršutinę stogo konstrukciją. Išlaužyta daug medžių, sugriauti šiltnamiai.
Primename, jog turimas nuotraukas, vaizdo įrašus ir pastebėjimus apie įvairius reiškinius galite įkelti specialioje stichinių reiškinių pranešimo sistemoje stebiu.meteo.lt. Kviečiame išbandyti.
Šiandien, birželio 5-ąją, minint Pasaulinę aplinkos dieną, Aplinkos ministerijos organizuotame renginyje buvo pagerbti ilgamečiai darbuotojai iš ministerijai pavaldžių įstaigų. Šie apdovanojimai skiriami darbuotojams, kurie savo profesinį kelią dešimtmečius sieja su aplinkosauga, meteorologija, hidrologija ir kitomis visuomenei svarbiomis sritimis. Tarp pagerbtųjų šiemet – ir 10 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos kolegų.
Ypatingas įvertinimas šiemet skirtas Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausiajam stebėtojui Vitui Laurynaičiui. Už 50 metų darbą Tarnyboje V. Laurynaičiui įteiktas aukščiausio laipsnio aplinkosaugininko ženklas. Jis yra vienas ilgiausiai Tarnyboje dirbančių kolegų, didžiąją profesinio kelio dalį dirbęs Kauno meteorologijos stotyje. „Per savo karjerą spėjau pergyventi šešis Tarnybos direktorius“, – šypsodamasis jau po renginio kolegoms sakė V. Laurynaitis.
Nors ypatingas dėmesys šiemet skirtas Vitui Laurynaičiui, apdovanojimai įteikti ir kitiems darbuotojams, kurių profesinis kelias Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje tęsiasi jau dešimtmečius. Šie kolegos kasdien prisideda prie meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų, prognozių rengimo, informacinių technologijų vystymo, matavimų kokybės užtikrinimo ir kitų Tarnybos veiklos sričių.
Šiemet už ilgametį darbą apdovanoti šie Tarnybos darbuotojai:
Už 50 metų darbo stažą: Vitas Laurynaitis, Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyrius.
Už 30 metų darbo stažą: Rūta Vilčinskaitė, Hidrologinių stebėjimų skyrius.
Už 20 metų darbo stažą: Eugenija Kuliešaitė, Prognozių ir perspėjimų skyrius; Kristina Kryžanauskienė, Informacinių technologijų skyrius; Gintaras Vilutis, Matavimų kokybės ir technikos skyrius; Ramutė Bataitienė, Hidrologinių stebėjimų skyrius.
Už 10 metų darbo stažą: Tadas Kantautas, Prognozių ir perspėjimų skyrius; Viktorija Mačiulytė, Klimato ir tyrimų skyrius; Kęstutis Dalinkevičius, Matavimų kokybės ir technikos skyrius; Raimundas Baublys, Hidrologinių stebėjimų skyrius.
Nuoširdžiai sveikiname kolegas ir dėkojame už jų kasdienius darbus, atsakomybes bei ištikimybę savo profesijai. Per daugelį metų jūsų sukaupta patirtis ir žinios yra svarbi Tarnybos stiprybė, padedanti užtikrinti veiklos tęstinumą. Linkime profesinio smalsumo, prasmingų darbų ir sėkmės įgyvendinant naujus sumanymus!
2026 m. pavasario sezonas buvo tryliktas šilčiausias pavasaris Lietuvoje nuo 1961 m. Jo vidutinė oro temperatūra siekė 7,6 °C, kas yra 0,7 °C šilčiau, nei 1991–2020 daugiametė norma (SKN). Oro temperatūros prasme, šių metų pavasaris buvo beveik identiškas 2023 m. (7,6 °C) ir 2025 m. (7,7 °C) pavasariam, tačiau buvo net 1,8 °C vėsesnis už 2024 m. pavasarį (9,4 °C), kuris buvo pats šilčiausias nuo 1961 m. 2026 m. pavasario sezonas buvo pakankamai kontrastingas, kadangi jis prasidėjo ypač šiltu kovu (4,7 °C, +3,8 °C anomalija), po kurio sekė vėsus balandis (5,9 °C, -1,3 °C anomalija) bei artima SKN gegužė (12,3 °C, -0,2 °C anomalija).
Meteorologinis pavasaris (kai pastovi oro temperatūra perėjo per 0 °C) šiais metais prasidėjo anksti (12 d. anksčiau už SKN), dar kalendorinės žiemos laikotarpiu – vasario 27 d., o pasibaigė (pastovi oro temperatūra perėjo per 15 °C) birželio 6 d. (7 d. vėliau už SKN). Tai reiškia, jog meteorologinis pavasaris tęsėsi 19 d. ilgiau už SKN. Dėl labai šilto kovo, augalų vegetacijos sezonas (kai pastovi oro temperatūra pereina per 5 °C) didžiojoje šalies dalyje prasidėjo dar kovo 14-16 dienomis, net tris savaites anksčiau nei SKN (balandžio 6 d.), tačiau pajūryje vegetacijos sezonas prasidėjo tik balandžio 22 d., apie dvi savaites vėliau už SKN. Aktyviosios vegetacijos pradžia (kai pastovi oro temperatūra pereina per 10 °C) šiais metais buvo artima SKN (balandžio 28 d.), kadangi beveik visoje šalyje (išskyrus Klaipėdoje) ji prasidėjo gegužės 1-2 dienomis, kas yra tik 3 d. vėliau nei SKN. Tuo tarpu Klaipėdoje pastovi oro temperatūra per 10 °C perėjo vėlai, tik gegužės 21 d. (net 19 d. vėliau už SKN).
Dauguma pavasario dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (54 iš 92 d.), tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus (net 31 tokia diena pasitaikė kovą, tik 9 dienos – balandį ir 14 dienų – gegužę) (1 pav.). Pati šilčiausia sezono diena (aukščiausia paros vidutinė oro temperatūra) buvo gegužės 4 d. (+16,7 °C). Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir šių metų pavasario aukščiausia maksimali paros oro temperatūra Druskininkuose, kuri siekė 28,5 °C. Šalčiausia sezono diena buvo kovo 3 d., kurios vidutinė oro temperatūra siekė -0,2 °C. Tą pačią dieną buvo užfiksuota ir šių metų pavasario mažiausia minimali paros oro temperatūra Rietave, kuri siekė -8 °C. Per pavasarį buvo išmatuoti 6 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie visi buvo užfiksuoti kovą.
1 pav. 2026 m. pavasario (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.
Gegužės 1–4 d., 6–11 d., 14–15 d., 23 d., 29– 31 d. vietomis ore ir daug kur dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu rodiklius, žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -5 °C.
Per šių metų pavasarį buvo išmatuoti 6 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie visi buvo užfiksuoti kovo mėnesį (2 lentelė.).
Gegužės 1–4 d., 6–11 d., 14–15 d., 23 d., 29– 31 d. vietomis ore ir daug kur dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu rodiklius, žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -5 °C.
Per šių metų pavasarį buvo išmatuoti 6 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie visi buvo užfiksuoti kovo mėnesį (2 lentelė.).
2026 m. pavasaris tapo antru sausiausiu pavasariu nuo 1961 m., kadangi jo metu Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 69,3 mm kritulių, net 46 % mažiau už SKN (129 mm). Šių metų pavasaris 0,3 mm drėgnesnis buvo tik už 1974 m. pavasarį. Ypač sausi buvo pirmi du sezono mėnesiai, kurių metu iškrito atitinkamai 86 % bei 62 % mažiau kritulių nei SKN. Dėl to, jau balandžio III dešimtadienį buvo pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu. Reiškinys didžiausią teritoriją buvo apėmęs gegužės 7–8 d., tačiau vėlesnėmis dienomis pagausėjus kritulių, situacija sausros apimtose teritorijoje gerėjo, o iki gegužės 21 d. sausra baigėsi visoje šalyje. Tačiau nors šių metų pavasaris buvo antras sausiausias nuo 1961 m., jo metu pasitaikė ir labai gausių kritulių. Gegužės 12 d. Panočiuose (Varėnos raj.) bei gegužės 18 d. Daujočiuose (Anykščių raj.) buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus (kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių), kadangi vietovėse atitinkamai iškrito 55,4 mm/6 val. bei 53 mm/12 val. kritulių.
Šių metų pavasaris tapo vienu labiausiai Saulėtų pavasarių nuo 1961 m., kadangi jo Saulės spindėjimo trukmė siekė net 723,6 val., t. y. beveik 84 val. (13 %) ilgesnė už SKN (640 val.). Balandis (13 % ilgesnė už SKN) ir ypač kovas (66 % ilgesnė už SKN) pasižymėjo ilgesne už SKN Saulės spindėjimo trukme, o gegužė 14 % trumpesne. 2026 m. pavasaris užėmė trečią vietą pagal Saulės spindėjimo trukmę nuo 1961 m. ir nusileido tik 1990 m. (727,5 val.) bei 2018 m. (775,1 val.).
2026 m. pavasario sezono atskiri mėnesiai
Kovas
Jau trečius metus iš eilės kovo mėnesis pasižymėjo ypač šiltais orais. 2026 m. kovo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 4,7 °C, kas yra net 3,8 °C šilčiau nei SKN (0,9 °C). Praėjęs kovas tapo antru šilčiausiu kovu nuo 1961 m. ir 0,3 °C nusileido tik 2007 m. kovui (5 °C). 2025 m. (4,6 °C) ir 2024 m. (4,2 °C) kovai taip pat buvo neįprastai šilti, kadangi jie atitinkamai buvo ketvirtas ir šeštas šilčiausi kovai nuo 1961 m. Jog mėnesis buvo ypač šiltas indikuoja ir jo metu užfiksuoti 6 šilčiausios dienos rekordai (2 lentelė) bei tai, jog visos mėnesio dienos buvo šiltesnės už jų vidutinę daugiametę oro temperatūrą (1 pav.). Šilčiausia kovą buvo Pietų ir Rytų Lietuvoje (5 °C – 6 °C), o vėsiausia – Pajūryje ir pamaryje (2 °C – 3 °C).
Kritulių prasme, 2026 m. kovas buvo ypač sausas, kadangi per jį Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 5,6 mm kritulių, kas yra net 86 % mažiau už SKN (39 mm). Tai buvo antras sausiausias kovas nuo 1961 m., o paskutinį kartą sausesnis kovas buvo 2022 m., kai iškrito vos 1,9 mm kritulių. Nors visas kovas buvo žymiai sausesnis už SKN, tačiau ypač sausas buvo kovo I dešimtadienis, kai krituliai buvo fiksuoti vos 6-iose stotyse, o daugiau nei 1 mm kritulių iškrito tik Skuode (1,1 mm). Kovo mėnesį daugiausia kritulių iškrito šalies Vakaruose (9–12 mm), o mažiausiai – Pietvakarinėje dalyje (1–3 mm).
2026 m. kovas buvo ypač šiltas bei sausas, dėl ko pirmas dvi mėnesio savaites vyko spartus sniego dangos tirpimas, kuri visoje šalyje ištirpo iki kovo 14 d. Tačiau, dėl per sausį ir vasarį susidariusios storos sniego dangos didžiojoje šalies dalyje, kovo mėnesį vidutinis dienų skaičius (10 d.) su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau, Lietuvoje buvo artimas daugiamečiui vidurkiui (11 d.). Vidutinis dienų skaičius su 5 cm ar storesne sniego danga siekė 8 d., o su 10 cm ar storesne sniego danga, 6 d. Iš pagrindinių meteorologijos stočių, tik Kybartuose kovo mėnesį nebuvo susidariusi sniego danga. Storiausia sniego danga kovą buvo susidariusi Žemaičių aukštumoje, kur maksimalus sniego dangos storis siekė iki 40 cm. Ploniausia sniego danga buvo susidariusi Pietvakarių Lietuvoje, kur maksimalus sniego dangos storis siekė tik 1 cm.
2026 m. kovas Saulės spindėjimo trukme stipriai viršijo daugiametį vidurkį, kadangi jo Saulės spindėjimo trukmė vidutiniškai siekė net 239,5 val., t. y. net 66 % ilgiau už SKN (145 val.). Visas mėnuo pasižymėjo didesne už vidurkį Saulės spindėjimo trukme, tačiau didžiausias nuokrypis nuo vidurkio buvo fiksuojamas kovo I dešimtadienį, kai Saulė spindėjo daugiau nei dvigubai ilgiau (80 val.), nei įprasta I kovo dešimtadieniui (36 val.). Trumpiausiai Saulė kovą spindėjo Šiaurės Vakarų Lietuvoje (<200 val.), o likusioje šalyje panašiai (240–260 val.).
Balandis
Kitaip nei pastarųjų metų balandžiai, 2026 m. balandis buvo vėsesnis už daugiametį vidurkį. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė vos 5,9 °C, kas yra net 1,3 °C vėsiau nei SKN (7,2 °C). Vidutine oro temperatūra šių metų balandis buvo identiškas 2021 m. balandžiui bei panašus į 2022 m. balandį (5,7 °C). Dauguma mėnesio dienų, net 21 iš 30, buvo šaltesnės už jų vidutinę daugiametę oro temperatūrą (1 pav.). Vėsiausia balandį buvo Pajūryje (5 °C – 6 °C), o šilčiausia šalies Pietuose (> 6 °C).
Kritulių prasme, 2026 m. balandis buvo labai sausas, kadangi jo metu Lietuvoje vidutiniškai iškrito tik 13,9 mm kritulių, kas yra net 62 % mažiau už SKN. Šių metų balandis pateko tarp 10 sausiausių balandžių nuo 1961 m. ir užėmė 6 iš 66 vietų pagal sausumą. Paskutinį kartą sausesnis balandis buvo 2020 m., kai Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 9,1 mm kritulių. Daugiausiai kritulių iškrito šalies Pietuose, Šiaurės Vakaruose bei Šiaurės Rytuose, kur iškrito >15 mm kritulių. O kitur šalyje iškrito 5–15 mm kritulių.
Saulė šių metų balandį švietė 239,2 val. (13 % ilgiau už SKN (212 val.)). Ilgiausiai balandį Saulė spindėjo dalyje šalies Šiaurės bei dalyje Pajūrio ir pamaryje (250–270 val.), o trumpiausia Saulės spindėjimo trukme pasižymėjo šalies Pietai ir Pietryčiai (210–230 val.).
Gegužė
2026 m. gegužės oro temperatūros vidurkis (12,3 °C) buvo artimas daugiametei normai (12,5 °C). Vidutine oro temperatūra šių metų gegužė buvo identiška 2023 m. gegužei. Oro temperatūros prasme, gegužė buvo nevienalytė, kadangi I mėnesio dešimtadienis pasižymėjo 0,5 °C šiltesniais už vidurkį orais, tačiau II ir III mėnesio dešimtadieniai buvo atitinkamai 0,7 °C ir 0,3 °C vėsesni už SKN. Dauguma mėnesio dienų, 17 iš 31, buvo vėsesnės už vidurkį (1 pav.). Šilčiausia gegužę buvo šalies Pietuose (>12 °C), o vėsiausia buvo Pajūryje (10 °C – 11 °C).
Kitaip nei kovą ir balandį, šių metų gegužę Lietuvoje iškrito artimas daugiamečiai normai kritulių kiekis. Per gegužę Šalyje iškrito vidutiniškai 49,8 mm kritulių, kas yra tik 6 % mažiau už SKN (53 mm). Nors šių metų gegužę iškrito artimas normai kritulių kiekis, tačiau mėnesis buvo labai kontrastingas. Pirmi du mėnesio dešimtadieniai pasižymėjo atitinkamai 32 % ir 29 % didesniu kritulių kiekiu, tačiau gegužės III dešimtadienis buvo labai sausas, kadangi per jį šalyje vidutiniškai iškrito vos 4,1 mm kritulių, kas yra net 77 % mažiau už SKN (18 mm). Daugiausia kritulių gegužę iškrito šalies Rytuose (60–120 mm), o mažiausiai šalies Vakaruose (<60 mm).
Šiais metais, gegužė nuo kitų pavasario mėnesių skiriasi ir Saulės spindėjimo trukme. Gegužę Saulė spindėjo 244,9 val. (14 % trumpiau už SKN (283 val.)). Gegužės I ir ypač II dešimtadieniai pasižymėjo atitinkamai 11 % ir 34 % trumpesne už daugiametį vidurkį Saulės spindėjimo trukme. Tačiau, gegužės III dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo artima SKN. Ilgiausiai Saulė spindėjo Vakarų Lietuvoje (250–310 val.), o trumpiausiai Pietryčių Lietuvoje (<220 val.).
Gegužės mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,3 °C (neigiama 0,2° anomalija. Vėsiausia šią gegužę buvo Šventojoje (10,4 °C), o šilčiausia – Druskininkuose (13,2 °C) (1 pav.).
Aukščiausia paros oro temperatūra 28,5 °C registruota 4 d. Druskininkuose, žemiausiai -1,6 °C 1 d. Šilutėje, Vėžaičiuose ir Rietave bei 6 ir 8 d. Skuode.
Gegužės 1–4 d., 6–11 d., 14–15 d., 23 d., 29– 31 d. vietomis ore ir daug kur dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu rodiklius, žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -5…0 °C.
1 pav. Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Gegužės mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 49,8 mm (94 % nuo SKN): nuo 18,1 mm Akmenėje iki 115,7 mm Varėnoje (2 pav.).
Gegužės 12 d. Panočiuose (Varėnos r. sav.) ir 18 d. Daujočiuose (Anykščių r. sav.) registruoti stichiniai krituliai1. Gegužės 1–4, 8–9, 11–13, 17–19 ir 21 dienomis vietomis, daugiausiai Rytų ir Pietų Lietuvoje, registruoti pavojingi2 krituliai.
Stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu keliuose šalies rajonuose pradėtas fiksuoti dar balandžio mėnesio pabaigoje, gegužės 7–8 d. buvo išplitęs didžiausioje teritorijoje – apėmė dalį Akmenės, Mažeikių, Pasvalio, Panevėžio, Radviliškio, Kėdainių, Šakių, Šiaulių r. sav. teritorijų. Minėtomis dienomis sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, buvo fiksuotas ir pavienėse Joniškio, Jurbarko, Pakruojo, Plungės, Skuodo, Telšių r. sav. seniūnijose. Vėlesnėmis dienomis praslenkant lietaus debesims situacija sausros apimtose teritorijoje gerėjo, o gegužės 21 d. sausros baigėsi visoje šalyje.
2 pav. Gegužės mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Gegužės mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 244,9 val. (86 % nuo SKN), ilgiausiai – Nidoje 304,4 val., trumpiausiai – Vilniuje 208,2 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gegužės mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 12,2–21,4 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 27 d. Panevėžyje – 21,4 m/s.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 13–16 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 4–7 °C, aukščiausia mėnesio pabaigoje daug kur kilo iki 21–27 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 6–8 °C, aukščiausia kilo iki 17–23 °C.
Gegužės mėnesį Kauno AMS buvo fiksuojamos žemos, vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio UVI vidurkis 3,3 buvo 0,9 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Gegužę aukščiausia UVI reikšmė 5,6 buvo fiksuota 30 d., o mažiausia 1,0 registruota 7 d.
4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS gegužės mėnesį
Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo nuo 1 iki 87 cm žemiau vidutinio daugiamečio gegužės mėnesio vandens lygio. Tik vietomis, šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, jis buvo 1–25 cm aukščiau vidurkio.
Nors didžiojoje šalies dalyje ir sulaukta lietaus, upių vandeningumas ir toliau išliko mažas. Gegužės 6 d. Šyšoje ties Šilute buvo pasiekta ir nauja minimalaus gegužės mėnesio vandens lygio reikšmė – 70 cm (buvęs – 73 cm). Kartu su mažu vandeningumu lokaliai ir toliau stebėta hidrologinė sausra. Paskutinę mėnesio dieną ji buvo fiksuojama ties 9 vandens matavimo stotimis (VMS). Ties 10 VMS situacija išliko artima hidrologinei sausrai. Gamtosauginių debitų pasiekta nebuvo.
Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 7 cm žemiau daugiamečio vidurkio. Žemesnis jis buvo ir Kauno mariose ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 30 cm ir 22 cm.
Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 12–17, ežeruose 11–19, Kuršių mariose 15–16, Baltijos jūroje –10–14 laipsnių šilumos.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gegužės mėnesį
6 pav. Gegužės mėnesio upių būklė
1 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių.
2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.
Koks buvo šių metų pavasaris? Jeigu reikėtų atsakyti trumpai – kontrastingas. Jeigu šiek tiek plačiau – truputį šiltesnis, daug sausesnis ir labiau saulėtas nei būna vidutiniškai. Na o jei norisi sužinoti dar plačiau apie praėjusį pavasarį bei kokio galime tikėtis birželio, tuomet kviečiame pasiklausyti mūsų specialistės.
Primename, jog ilgalaikės (mėnesio) prognozės nėra tokios tikslios kaip artimiausių dienų orų prognozės, todėl visą aktualią informaciją sekite Meteo LT svetainėje ir programėlėje.
Taip pat kviečiame prenumeruoti mūsų kanalą Youtube kur rasite daugiau įvairių įdomių ir šviečiamojo pobūdžio vaizdo įrašų. 😉
Gegužės trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,3 °C (neigiama 0,3° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Šventojoje (11,6 °C), šilčiausia – Druskininkuose (14,6 °C).
Žemiausia paros oro temperatūra 0,1 °C išmatuota 30 d. Skuode, aukščiausia 26,1 °C – 24 d. Druskininkuose.
Gegužės 23 d. ir 29–31 d. vietomis ore ir daug kur dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu, rodiklius – žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -2…0 °C.
1 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Trečiąjį gegužės dešimtadienį kritulių iškrito labai mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 4,1 mm (23 % SKN) (2 pav.). Raseiniuose kritulių nebuvo registruota visai, daugiausiai prilijo Švenčionyse (22,6 mm).
Gegužės 21 d. Rokiškyje registruoti pavojingi1 krituliai.
Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM meteorologijos stočių ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu, dešimtadienio pradžioje pasitraukė iš Akmenės ir Mažeikių rajonų seniūnijų, t. y., baigėsi visoje šalyje.
2 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 107,7 val. (101 % SKN): nuo 84,9 val. Utenoje iki 137,9 val. Nidoje (3 pav.).
3 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Kauno AMS trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 4,4 UVI, tai 0,3 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 5,6 buvo fiksuojama 30 d., mažiausia – 3,2 21 d.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (355 DU1) Kauno AMS trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 3 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (365 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 390 DU fiksuota 27 d., o mažiausia 25 d. – 313 DU.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.
21 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
