Ežerai užšalę, o daugelis upių atkarpų irgi sustojo, pasidengė ledu. Preliminarūs duomenys rodo, jog šių metų sausis bus vienas šalčiausių šiame amžiuje. Pasitraukus šaltiems orams šiemet sulauksime tiek ledonešio, tiek didesnių pavasarinių potvynių, kurie gali būti intensyviausi per pastarąjį dešimtmetį. Taigi, reikėtų neatidėlioti ir jau iš anksto pagal galimybes tam pasiruošti.
Kalendorinės žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje oro temperatūrai perkopus per nulį ir vis labiau šylant, dėl gaunamos šilumos ir vandens srauto mechaninių savybių, vandens telkinius sukaustęs ledas ims lūžti – įvyks ledolūžis ir prasidės ledonešis bei potvynis.
Ledonešiu vadinamas ledo lyčių (ledlaukių) judėjimas upėse, ežeruose ir jūrose, pasroviui arba pavėjui. Tai yra sezoninis reiškinys, kuris dažniausiai vyksta žiemą arba pavasarį. Pasitaiko ledonešių ir žiemos atodrėkio metu. Priklausomai nuo klimatinių ir geografinių sąlygų bei upės vagos ypatybių, ledonešis gali trukti nuo kelių iki keliasdešimties dienų.
Ledo sangrūdos susidaro ledonešio metu, kai didesnės ledo lytys užkliūva upės vingiuose, prie salų, atramų, tiltų, nukritusių medžių ar kitų kliūčių, sudarydamos laikinas ledo užtvankas. Aukščiau sangrūdų vandens lygis staiga pakyla, o žemiau – staiga nuslūgsta. Susidariusios lyčių sangrūdos gali būti stichinių nelaimių priežastimi.
Ledonešio metu srovės nublokštos į krantą didžiulės ledo lytys ardo priekrantę, laužo medžius, taip naikindamos natūralią vagos apsaugą. Į krantą nublokštos ledo lytys taip pat gali sugriauti šalia esančius pastatus, apgadinti priekrantėje esančią techniką (laivus, valtis ir kt.) bei sukelti pavojų žmonių ir gyvūnų gyvybėms.
Susigrūdus ledams staigiai kyla vandens lygis, upė patvinsta, taip padarydama daug žalos gamtai, žmogui ir jo turtui (toliau žiūrėti potvynis). Susigrūdęs ledas šalia tiltų ar geležinkelio gali sutrikdyti eismą, didelę žalą gali patirti laivininkystės sektorius.
Kaip apsisaugoti / elgtis? • sekite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamą informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas bei hidrologinę informaciją; • nestovėkite ir neleiskite vaikų arti upės kranto ledonešio metu; • nelipkite ant susigrūdusių ledo lyčių; • jei gyvenate arti vandens telkinio, prasidėjus ledonešiui patraukite šalia upės arba joje esančią techniką; • pasiruoškite galimam potvyniui.
Daugiau informacijos apie potvynius (bei kitus pavojingus reiškinius, bei kaip jiems pasiruošti) rasite specialiai tam paruoštame skyrelyje „Pasiruoškite ekstremaliems orams“.
Didžiuliai ledo sangrūdų sukelti potvyniai, kurie statistiškai pasikartoja maždaug kartą per šimtą metų, Lietuvos upėse gali įvykti dar iki 2050-ųjų. Mokslininkai perspėja – tikėtina, kad jie bus didesni už tuos, kuriuos esame patyrę iki šiol.
Vienas iš didžiausių potvynių Nemuno upėje fiksuotas 1946 metais ties Kaunu. Šio potvynio metu Kauno senamiesčio gatvės virto upėmis, vanduo užliejo pirmuosius namų aukštus, o stichija nusinešė daugiau nei šimtą gyvybių.
„Dažnai manoma, kad klimato kaita turėtų švelninti potvynius, tačiau realybė priešinga – ekstremalūs reiškiniai tik stiprėja. Staigūs oro temperatūros svyravimai ir gausus kritulių kiekis didina potvynių intensyvumą. Mūsų tyrimai rodo, kad per artimiausius dvidešimt metų ledo sangrūdų sukelti potvyniai gali sudaryti itin pavojingas situacijas. Dideli potvyniai buvo gana seniai, todėl esame pamiršę, kokia tai galinga, viską griaunanti jėga“, – sako Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja, daktarė Jūratė Kriaučiūnienė.
Anot jos, ekstremalioms situacijoms būtina pradėti ruoštis jau šiandien.
Vanduo prie pat gyvenamųjų namų (2026-01-19). Neris ties Salių km (Kauno r. sav.)
Sukurta nauja metodika
Tikėdamiesi padėti išvengti milijoninių nuostolių, Latvijos ir Lietuvos mokslininkai įgyvendino bendrą projektą „ICEREG – Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“. Projektas, kurį koordinuoja Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras (partneriai – Lietuvos energetikos institutas ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba), finansuojamas 2021–2027 metų „Interreg VI-A“ Latvijos ir Lietuvos programos lėšomis.
„Iki šiol ledo sangrūdų sukelti potvyniai Lietuvoje buvo laikomi neprognozuojamais – tiesiog trūko duomenų ir metodų jiems prognozuoti. Projekto metu, pasitelkę Suomijos ekspertų ilgametę patirtį ir jų sukurtą metodiką, sukūrėme specialų ledo sangrūdų formavimosi modelį, pagrįstą istorinių duomenų analize. Dabar jau galime prognozuoti tokių potvynių tikimybę ir galimas pasekmes“, – pasakoja projekto atstovė J. Kriaučiūnienė.
Sukurta metodika leidžia prognozuoti ledo sangrūdų sukeltus potvynius kiekvienai upei, kurioje yra vandens matavimo stotys su pakankama istorinių duomenų eilute. Daugelyje Lietuvos upių veikia vandens matavimo stotys, fiksuojančios vandens lygį ir debitus bei ledo sangrūdas. Remiantis šiais duomenimis galima numatyti, kokios teritorijos bus užlietos.
„Ledo sangrūdų potvynių formavimosi modeliai leidžia įvertinti, kokį poveikį užliejamų teritorijų mastui gali turėti klimato kaita. Remiantis dabartine klimato kaitos prognoze, 2030–2050 metais potvyniai Lietuvos upėse bus ekstremalesni nei iki šiol, o vėliau turėtų mažėti. Remiantis prognoze, artėja pavojingas laikotarpis dėl didesnių potvynių galimybės“, – aiškina Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja.
Parengti pirmieji užliejamų teritorijų žemėlapiai
Tyrimas parodė, kad upėje esant tam pačiam debitui ledo sangrūdų potvynis gali būti kelis kartus pavojingesnis. Ledo sangrūdų atveju užliejama net kelis kartus didesnė teritorija nei įprasto potvynio metu.
Pagal projekto metu sukurtą metodiką buvo parengti potvynių grėsmių ir rizikos žemėlapiai dviem bandomosioms upėms – Mūšai ir Lėveniui, šie žemėlapiai jau prieinami visuomenei. Žemėlapyje galima pasirinkti potvynio tikimybę – vidutinę arba retos tikimybės – ir matyti, ar dominanti teritorija patenka į užliejamą zoną. Tai suteikia galimybę gyventojams ir savivaldybėms geriau pasiruošti galimam pavojui.
„Potvynių grėsmių ir rizikos žemėlapiai jau buvo sudaromi ir anksčiau, tačiau iki šiol jie buvo rengiami neatsižvelgiant į ledo sangrūdų įtaką. Mūsų komanda tapo pionieriais – sukūrė metodiką ir išbandė ją dviem upėms, atverdama naują galimybę prognozuoti ekstremalias potvynių situacijas Lietuvoje“, – sako J. Kriaučiūnienė.
Lėvens upė ties Bernatoniais ir Mūšos upė ties Ustukiais pasirinktos tyrimams, nes čia kritinis vandens lygis dažniausiai viršijamas, o potvyniai kelia didžiausią riziką vietos gyventojams. Šios upių atkarpos buvo parinktos kaip tarpvalstybinio projekto dalis – abi upės priklauso Lietuvos ir Latvijos teritorijoje esančiam Lielupės baseinui. Be to, yra pakankamai istorinių duomenų apie ankstesnius potvynius šiose upėse.
Nauja galimybė informuoti gyventojus
ICEREG projekte sukurtas modelis leis apie ledų sangrūdų potvynius gyventojus perspėti dar prieš jiems prasidedant. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teigimu, tai reiškia laimėtą laiką ir galimybę pasiruošti ekstremaliai situacijai, o ne reaguoti tada, kai žala jau padaryta.
„Ankstyvojo perspėjimo sistema leis skelbti perspėjimus ne tik tada, kai ledo sangrūda jau yra susiformavusi, bet ir gerokai anksčiau – fiksuojant pirmuosius pavojingus signalus: staigų vandens lygio kilimą, intensyvų ledo formavimąsi ar ledo judėjimą (ledonešį). Ši informacija suteiks galimybę iš anksto reaguoti į artėjantį pavojų tiek atsakingoms tarnyboms, tiek ir patiems gyventojams“, – sako projekto partnerės Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Janina Brastovickytė-Stankevič.
Projekte dalyvavusi Lietuvos energetikos instituto mokslininkė J. Kriaučiūnienė įžvelgia ir paradoksą – kai kuriais atvejais net žmonės, gyvenantys didžiausioje potvynių rizikos zonoje, atsisako siūlomų apsauginių pylimų nuo potvynio įrengimo, esą tai sugadins vaizdą pro langą.
„Bendraudami su vietiniais gyventojais dažnai girdime tą patį argumentą: gyvenu čia jau 30 metų, potvynių nebuvo. Internete galima rasti daugybę 1946-ųjų Nemuno potvynio vaizdų Kaune, kai vandens lygis buvo pakilęs apie aštuonis metrus. Rekomenduočiau tuos vaizdus peržiūrėti ir prisiminti, kokia galinga ir viską griaunanti gali būti vandens stichija, ypač tiems, kurie gyvena prie upės ar planuoja šalia jos įsigyti sklypą“, – pastebi J. Kriaučiūnienė.
2010 metais Lietuvos upėse susidarius ledo sangrūdoms ir kilus potvyniams, mūsų šalies ekonomika patyrė 2,8 mln. eurų žalą. Šie ledo sangrūdų sukelti potvyniai paveikė 40-ies tūkstančių hektarų plotą. Tai buvo tik vidutinės tikimybės potvyniai. Mokslininkai prognozuoja, kad netolimoje ateityje Lietuvos upėse galimi kur kas ekstremalesni potvyniai.
Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Latvijos – Lietuvos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.
Projekto įgyvendinimą remia 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa.
Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą. Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31. Projekto numeris: LL-00136 Projekto akronimas: ICEREG
Sausio mėn. antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -11,5 °C (neigiama 9,5° anomalija) (1 pav.). Tai šeštas pagal šaltumą antrasis sausio dešimtadienis Lietuvoje nuo 1961 m., paskutinį kartą šaltesnis šis dešimtadienis buvo 1987 m. (-18,2 °C), kai buvo fiksuotas šalčiausias sausis ir pirmas bei antras dešimtadieniai nuo 1961 m.
Šis dešimtadienis šalčiausias buvo Šalčininkuose (-14,9 °C), šilčiausia – Šventojoje (-7,6 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -24,3 °C išmatuota sausio 20 d. Molėtuose, aukščiausia -1,2 °C 17 d. Kybartuose.
1 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Antrąjį sausio dešimtadienį kritulių buvo mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 1,3 mm (9 % SKN) (2 pav.). Kaišiadoryse kritulių nebuvo registruota, daugiausiai jų iškrito Kretingoje – 4,9 mm.
2 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Dešimtadienio paskutinę dieną (sausio 20 d.), storiausia sniego danga buvo Vėžaičiuose (34 cm) ir Švenčionyse (28 cm), ploniausia – Kybartuose (5 cm) ir Marijampolėje (6 cm) (3 pav.).
3 pav. Sniego dangos storis sausio 10 d.
Dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 36,7 val. (316 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Telšiuose (25,8 val.), ilgiausiai – Dūkšte (51,0 val.) (4 pav.).
4 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -0…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, išliko teigiama ir krito iki 0–1 °C, Šilutėje iki 2°C.
Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai daug kur buvo įšalę iki 11–20 cm, vietomis laikėsi plonesnis 1–8 cm storio įšalo sluoksnis. Vyraujant šaltiems ir sausiems orams dirvožemiai palengva šalo toliau – storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas paskutinėmis dešimtadienio dienomis ir vietomis siekė 20–23 cm.
Informuojame, kad Neryje tarp Kauno ir Jonavos susidariusi ledo danga su properšomis. Šiuo metu Neryje ties Jonava stebimas vandens lygio kilimas, tačiau ties Kaunu vandens lygis išlieka stabilus. Tikėtina, kad Neryje tarp Jonavos ir Kauno susiformavo ledo sankamšos, kurioms prasiplovus vandens lygis gali staigiai pakilti ir užlieti aplinkines teritorijas.
Perspėjame Kauno r. (Salių, Radikių, Ginėnų gyvenviečių) gyventojus imtis visų priemonių išvengti galimų potvynio sukeliamų padarinių!
Vanduo prie pat gyvenamųjų namų. Neris ties Salių km (Kauno r. sav.)
Naujausius vandens lygių (bei temperatūros) matavimų duomenis rasite čia. Norėdami pamatyti kreivę, atsidariusiame žemėlapyje pasirinkite norimą tašką ir paspauskite 30 dienų vandens lygis / temperatūra.
Plačiau dėl hidrologinės situacijos Kauno rajone galima kreiptis į hidrologą Raimundą Baublį (tel. nr. +370 648 05 476).
Sausio 22–23 d. susitikime Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO kur įvyks didžiausia studijų paroda STUDIJOS & KARJERA LIETUVOJE 2026. Be kitų dalyvių galėsite susitikti ir su mūsų specialistais (hidrologais, meteorologais) iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos. Galėsite pabendrauti gyvai ne tik apie galimas karjeros galimybes, tačiau ir užduoti jums kylančius klausimus.
Paroda vyks (Laisvės pr. 5, Vilniuje) dvi dienas: sausio 22 d. (ketvirtadienį) 10:00–18:00 val. sausio 23 d. (penktadienį) 10:00–16:00 val.
Šiandien – Laisvės gynėjų diena, tad sugrįžkime į praeitį ir pažvelkime, kokie orai buvo 1991 m. sausio 13 d. įvykių metu.
Tuo neramiu, bet vienu svarbiausių Lietuvai laikotarpiu orai buvo labai permainingi. Nuo pat sausio pradžios į Baltijos regioną buvo atsiųstas galingas žemo slėgio sūkurys (Atlanto ciklonas). Kelias savaites jis iš vakarų nešė gana žiemiškus orus – šlapdribą ir sniegą, kuriuos pustė stiprūs pietvakarių ir vakarų vėjai.
Žmogus su Lietuvos vėliava šalia tanko – Algis Remeika (gynėjas visuomenininkas, gim. 1940 m., vilnietis). LR Krašto apsaugos ministerijos nuotr.
Sausio 12-osios diena ir 13-osios naktis Lietuvoje buvo apniukusios ir vėjuotos, tęsėsi krituliai, daugiausia nedidelis sniegas. Vilniuje sausio 12-iosios dieną aukščiausia oro temperatūra siekė +3,3 °C. Sausio 13-osios naktį nors ir nebuvo labai šalta, tačiau buvo žvarbu – temperatūra nukrito iki –4 °C, o paryčiais vakarų vėją pakeitė šiaurys. Dieną debesys prasisklaidė, slėgis kilo, vėjas aprimo. Sausio 13 d. įdienojus oro temperatūra pakilo iki +2,4 °C.
Pragiedrėjimas virš Vilniaus dangaus. Nuotrauka: Ūkininko patarėjas
Sausio 14–15 d. Lietuvoje įsitvirtino anticiklonas iš vakarų. Nors dienomis oro temperatūra nekilo aukščiau 0 °C, o naktimis nukrisdavo žemiau –7 °C, pasirodė saulė.
Pranešimas parengtas bendradarbiaujant „Meteo LT“ Komunikacijos ir Klimato tyrimų skyriams.
Sausio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -5,6 °C (neigiama 2,8° anomalija) (1 pav.). Šį dešimtadienį šalčiausia buvo Švenčionyse (-6,7 °C), šilčiausia – Nidoje (-2,9 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -22,1 °C išmatuota sausio 8 d. Mažeikiuose, aukščiausia 3,7 °C sausio 2 d. Klaipėdoje.
Daug kur Rytų Lietuvoje gruodžio 28–30 d., likusioje šalies teritorijoje – sausio 3–6 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 0 °C prasidėjo meteorologinė žiema. Lyginant su daugiamečiais duomenimis meteorologinės žiemos pradžia šiais metais fiksuota vidutiniškai 15 d. vėliau.
1 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Pirmąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 20,9 mm (110 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Kybartuose – 4,5 mm, daugiausiai Kretingoje – 82,1 mm. Sausio 1–4 dienomis vietomis Vakarų Lietuvoje išmatuotas pavojingas kritulių kiekis1.
2 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Dešimtadienio pabaigoje visą Lietuvą dengė sniegas, storiausia jo danga 10 d. buvo Vėžaičiuose (38 cm) ir Švenčionyse (32 cm), ploniausia Kybartuose (2 cm) ir Raseiniuose bei Šeduvoje (po 5 cm) (3 pav.).
3 pav. Sniego dangos storis sausio 10 d.
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 4,3 val. (41 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Dotnuvoje (0,1 val.), ilgiausiai – Šilutėje (13,5 val.) (4 pav.).
4 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…1 °C, Šilutėje apie 2 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki –3…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, išliko teigiama ir krito iki 0–2 °C.
Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 11–15 cm, kitur laikėsi plonesnis 2–7 cm storio įšalo sluoksnis.Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas sausio 5 d. Varėnoje, siekė 19 cm. Paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemiai buvo įšalę visoje šalyje, o įšalo sluoksnis svyravo nuo 1 iki 17 cm. Dirvožemiams giliau įšalti sąlygos nebuvo palankios, nes žemę dengė stora sniego danga.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – primena apie žmones, kurie prieš daugiau nei tris dešimtmečius apgynė mūsų teisę gyventi laisvoje valstybėje. Šių metų minėjimo kryptis – „Laisvės liepsna iš kartos į kartą“ – kviečia prisiminti, kad laisvė nėra tik istorinis faktas, bet ir kasdienė atsakomybė.
Kviečiame sausio 13 d. (antradienį) 8.00 val. prisijungti prie visuotinės pilietinės iniciatyvos ir uždegti žvakę lange – kaip pagarbos ir atminimo ženklą Laisvės gynėjams. Prie iniciatyvos galima prisijungti ten, kur tuo metu būsite – darbo kabinetuose ar savo namuose.
Svarbu žvakes uždegti tuo pačiu metu (8.00–8.10 val.) tam, kad žvakių liepsnelės plazdėtų visoje Lietuvoje vienu metu. Ypač efektingai tai atrodo ryte, nes dar tamsu, ir žvakių liepsnelės atkreips dėmesį bei primins dienos svarbą.
E. Blažio / LRT nuotr.
Šios iniciatyvos idėja – ryto tamsoje vienu metu sužibėti tūkstančiams mažų liepsnelių visoje Lietuvoje. Tai paprastas, bet prasmingas būdas parodyti vienybę ir padėką tiems, kurių drąsa leidžia mums šiandien kurti, dirbti ir gyventi laisvoje Lietuvoje.
Norintys plačiau susipažinti su minėjimo renginiais kviečiami peržiūrėti oficialią LR Seimo kanceliarijos sudarytą Laisvės gynėjų dienos 35-ųjų metinių renginių programą: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=36634&p_k=1
2025 metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Vidutinė metinė oro temperatūra 2025 m. Lietuvoje buvo 8,4 °C (1 °C šilčiau nei norma). 2025 m. yra 5-toje vietoje pagal šiltumą nuo 1961 metų.
Aukščiausia oro temperatūra praėjusiais metais fiksuota Druskininkuose liepos 3 d. (35,6 °C), o žemiausia – Šalčininkuose vasario 16 d. (-17,7 °C). Per metus buvo pagerinti net 23-ų parų maksimalios oro temperatūros rekordai ir 2 parų minimalios oro temperatūros rekordai (pavasario šalnų laikotarpiu).
Vidutinis kritulių kiekis 2025 m. Lietuvoje buvo 675 mm (3 % mažiau nei norma). Daugiausiai kritulių per metus iškrito Anykščiuose (904 mm), o mažiausiai Kybartuose (489 mm).
Per 2025 metus buvo užfiksuota net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.
Kviečiame susipažinti su parengta susisteminta 2025 metų orų ir reiškinių informacija. Straipsnyje pateiktus paveikslus galite parsisiųsti ir prisiartinti čia.
Gruodžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,1 °C (teigiama 3,2° anomalija). Vėsiausia šį gruodį buvo Švenčionyse (0,4 °C), šilčiausia – Klaipėdoje ir Šventojoje (3,9 °C) (1 pav.).
Aukščiausia paros oro temperatūra 10,4 °C registruota 10 d. Kybartuose, žemiausia -17,6 °C 31 d. Skuode.
1 pav. Gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Gruodžio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 29,3 mm (52 % nuo SKN): nuo 11,7 mm Kaune iki 59,1 mm Vėžaičiuose (2 pav.).
2 pav. Gruodžio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Mėnesio pabaigoje beveik visoje Lietuvoje susidarė sniego danga, storiausia paskutinę mėnesio dieną ji buvo Švenčionyse (13 cm) ir Mažeikiuose (12 cm) (3 pav.).
3 pav. Sniego dangos storis gruodžio 31 d.
Gruodžio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 20,7 val. (71 % nuo SKN), ilgiausiai – Kaune 31,7 val., trumpiausiai – Utenoje 13,6 val. (4 pav.).
4 pav. Saulės spindėjimo trukmė gruodžio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 15,0–30,5 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 29 d. Ventėje – 30,5 m/s.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 2–3 °C, Klaipėdoje ir Šilutėje apie 4 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje visoje šalyje krito iki –2…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C.
Pirmoje mėnesio pusėje, vyraujant šiltesniems orams dirvožemio įšalas susiformavęs nebuvo. Nedidelis, 1–2 cm storio, dirvožemio įšalo sluoksnis vietomis fiksuotas gruodžio 13–14 d., o rimčiau dirvožemiai pradėjo šalti nuo gruodžio 24 d. Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas paskutinę metų dieną ir siekė 2–9 cm.
Vidutinis gruodžio mėnesio vandens lygis vakarinėje, šiaurinėje ir pietvakarinėje šalies dalyse svyravo nuo 1 iki 42 cm žemiau vidutinio daugiamečio gruodžio mėnesio vandens lygio. Rytuose, Vidurio Lietuvoje ir dalyje Pietų Lietuvos upių jis buvo 48 cm aukščiau vidurkio. Gruodžio 24–31 dienomis, pašalus ir vandens temperatūrai nukritus žemiau 1 laipsnio, vandens telkiniuose ir vėl pasirodė pradinės ledo formos – sniegainė, ižas, priekrantės ledas, kurie daugiausia stebėti šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyje. Plona ledo danga taip pat apsitraukė ir didesni ežerai, kurių gylis iki 5-9 m.
Aukštesnis nei vidutinis daugiametis vandens lygis stebėtas Tauragno ežere – 22 cm. 2 cm aukštesnis nei įprasta gruodį vandens lygis stebėtas ir Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis.
Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 0–4,5 °C, ežeruose – 0–4,4 °C, Baltijos jūroje – 1,3–2,6 °C, Kuršių mariose – 0,1–1,3 °C. Kuršių mariose ties Vente fiksuotas dreifuojantis ledas.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gruodžio mėnesį
