Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -9,2 °C (neigiama 6,3° anomalija) (1 pav.). Tai septintas pagal šaltumą sausis nuo 1961 m., šalčiausias sausis buvo 1987 m. (-15,1 °C) temperatūra, paskutinį kartą šalčiau buvo 2010 m. sausį, -10,3 °C.

Šalčiausia šį sausį buvo Dūkšte ir Šalčininkuose (po -10,6 °C), šilčiausia – Nidoje ir Šventojoje (po -6,8 °C). Aukščiausia sausio mėn. paros oro temperatūra 3,7 °C registruota 2 d. Klaipėdoje, žemiausia -30,1 °C 31 d. Šeduvoje. Tai pirmasis speigas¹ šią žiemą, paskutinį kartą speigas buvo stebėtas 2012 m. vasario mėn.

Meteorologinė žiema, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, šį sezoną prasidėjo vidutiniškai 15 d. vėliau lyginant su SKN – daug kur Rytų Lietuvoje meteorologinė žiema prasidėjo dar 2025 m. gruodžio 28–30 d., kitur šalyje – sausio 3–6 d.

1 pav. Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 34,5 mm (65 %  SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Kybartuose (11,8 mm), daugiausiai – Vėžaičiuose (81,6 mm) (2 pav.).

2 pav. Sausio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Sausio mėnesį sniegas padengė visą Lietuvą. 31 d. storiausia sniego danga buvo Laukuvoje (43 cm), ploniausia – Kybartuose (8 cm) (3 pav.). Paskutinį kartą sausio mėn. panaši sniego danga buvo 2011 m.

3 pav. Sniego dangos storis sausio 31 d.

Sausio mėn. buvo labai saulėta, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 76,2 val. (188 % laiko, lyginant su SKN): nuo 61,8 val. Telšiuose iki 90,4 val.  Šilutėje (4 pav.). Tai antras sausis pagal Saulės spindėjimo trukmę nuo 1961 m., ilgiau Saulė švietė tik 2014 m., 78,6 val.

4 pav. Saulės spindėjimo trukmė sausio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 13,2–21,7 m/s. Didžiausias vėjo greitis 21,7 m/s registruotas Ventėje sausio 5 d.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie -0…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje visoje šalyje krito iki -2…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje išliko teigiama ir krito iki 0–1 °C. Pirmomis mėnesio dienomis dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 11–15 cm, kitur laikėsi plonesnis 2–7 cm storio įšalo sluoksnis. Visą mėnesį laikantis šaltiems orams dirvožemio įšalimo gylis palengva didėjo – paskutinėmis mėnesio dienomis buvo fiksuotas storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis – jis vietomis siekė 27–34 cm, kitur išliko plonesnis ir svyravo apie 4–15 cm.

Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis didžiojoje dalyje šalies upių svyravo nuo 5 iki 87 cm žemiau vidutinio daugiamečio sausio mėnesio vandens lygio. Tik vietomis, Rytų ir Pietų Lietuvoje, jis buvo 3–46 cm aukščiau vidurkio.

Viso sausio metu intensyviai formavosi ledo reiškiniai. Sausio 1–14 dienomis upėse stebėti ledėsiai, ižas, priekrantės ledas, formavosi ištisinė ledo danga, kai kur stebėtas ir ledas su properšomis. Mėnesio pabaigoje ištisinė ledo danga jau buvo fiksuojama didžiojoje dalyje šalies upių. Ledo dangos storis ežeruose svyravo nuo 15 iki 38 cm.

Žymesni vandens lygio pakilimai sausį dėl besigrūdančio ledo stebėti 6–21 dienomis. Aukščiausiai vandens lygis per parą buvo pakilęs: Nemune ties Nemajūnais – 106 cm (sausio 9 d.), Nemune ties Druskininkais – 86 cm (sausio 16 d.) ir Neryje ties Vilniumi –141 cm (sausio 21 d.).

 Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 14 cm aukštesnis nei įprastai. Sausio 8 d. ežeras užšalo. Paskutinę mėnesio dieną ledo storis siekė 22 cm.  Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, vidutinis sausio mėnesio vandens lygis buvo atitinkamai 17 ir 18 cm žemesnis už vidurkį. Ledo danga Kauno marias sukaustė apie sausio 2-ąją. Neilgai trukus, sausio 7–9 d., ledo danga pasidengė ir Kuršių marios. Paskutinėmis mėnesio dienomis, ledo storis svyravo nuo 35 cm (ties Nida) iki 38 cm (ties Vente).

5 pav. Sausio mėnesio upių būklė

---

¹speigas – stichinis meteorologinis reiškinys, kai 1–3 paras iš eilės oro temperatūra nukrenta iki -30 °C ir žemiau.