Spalio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,4 °C (teigiama 0,1° anomalija). Vėsiausia šį spalį buvo Dūkšte, Švenčionyse ir Zarasuose (6,4 °C), šilčiausia – Nidoje (9,8 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 18,4 °C registruota 9 d. Dotnuvoje, žemiausiai -6,5 °C 20 d. Molėtuose, Utenoje ir Varėnoje.

Spalio 4 d. Kauno apylinkėse, taip pat visur Vakarų Lietuvoje, išskyrus Kuršių Neriją, vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Likusioje šalies dalyje aktyviosios augalų vegetacijos sezonas baigėsi dar rugsėjo 29 d., Kuršių Nerijoje – spalio 22 d. Šiais metais aktyviosios augalų vegetacijos sezonas truko vidutiniškai 166 dienas, t.y., vidutiniškai 8 dienomis ilgiau, lyginant su SKN.

Spalio 1–3 d., kai kur šalyje dar buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – šalna, aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu, šiomis dienomis oro temperatūra prie dirvos paviršiaus krito iki -5,9 °C, ore fiksuotos šalnos iki -2,9 °C.

1 pav. Spalio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Spalio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 87,9 mm (129 % nuo SKN): nuo 56,3 mm Dūkšte iki 154,7 mm Klaipėdoje (2 pav.).

Spalio 5, 18, 25, 28, 29 ir 31 dienomis vietomis registruoti pavojingi¹ lietūs, gausiausi 25 d. – registruoti beveik visuose kritulių matavimo punktuose.

2 pav. Spalio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Spalio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 102 val. (96 % nuo SKN), ilgiausiai – Šilutėje 125,4 val., trumpiausiai – Utenoje 81 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė spalio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 13,1–28,8 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 31 d. Ventėje – 28,8 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–9 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 12–16 °C, žemiausia krito iki 1–4 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje dar kilo iki 10–15  °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 3–6 °C.

Kauno MS spalio 12 d. sugedo spektrofotometras, ozono duomenys nėra gaunami.

Vidutinis spalio mėnesio vandens lygis vakariniuose ir pietiniuose šalies rajonuose buvo nuo 1 iki 33 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį spalio mėnesio vandens lygį. Rytinėje ir pietvakarinėje dalyje jis svyravo nuo 1 iki 56 cm žemiau vidurkio.

Nemune ties Druskininkais nuo rugsėjo 16 d. stebėtas gamtosauginis vandens debitas, spalio 19 d. jau buvo nebefiksuojamas. Gamtosauginiai debitai spalį buvo išmatuoti ir Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu (spalio 7d., spalio 19 d.) bei Skrobluje ties Dubininku (spalio 21 d.). Mėnesio pabaigoje (27 d.) nustota fiksuoti ir hidrologinė sausra, kuri lokaliai stebėta nuo balandžio 2-ojo dešimtadienio.

Spalio 26–28 dienomis, sulaukus gausių kritulių, daugelyje šalies rajonų stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Sparčiausiai vandens lygis kilo vakariniuose ir pietvakariniuose rajonuose. Pasiekti ir nauji spalio mėnesio vandens lygio rekordai: Akmenoje Danėje ties Klaipėda 258 cm (buvęs 254 cm) ir Akmenoje Danėje ties Kretinga 386 cm (buvęs 382 cm).

Aukštesnis nei vidutinis daugiametis vandens lygis stebėtas Tauragno ežere ir Kauno mariose ties Birštonu – atitinkamai 19 cm ir 1 cm. Tuo tarpu ties Darsūniškio vandens matavimo stotimi vandens lygis buvo 13 cm žemesnis nei įprasta spalį.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 7,4–11,1°C, ežeruose 6,8–10,3°C, Baltijos jūroje 10,3–10,6 °C, Kuršių mariose 8,6–8,8 °C.

4 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse spalio mėnesį

5 pav. Spalio mėnesio upių būklė

---

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.