Lapkričio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,2 °C (teigiama 0,6° anomalija). Vėsiausia šį lapkritį buvo Švenčionyse (2,3 °C), šilčiausia – Nidoje (4,9 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 14,5 °C registruota 6 d. Kybartuose, žemiausia -10,2 °C 24 d. Plungėje.

Visoje šalies teritorijoje lapkričio 20 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C baigėsi augalų vegetacijos sezonas. Lyginant su SKN perėjimas įvyko vidutiniškai 3 savaitėmis vėliau. Šiais metais augalų vegetacijos sezonas truko vidutiniškai 28 dienomis ilgiau lyginant su SKN, t. y. 232 dienas.

1 pav. Lapkričio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Lapkričio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 42,9 mm (75 % nuo SKN): nuo 12,0 mm Laukuvoje iki 75,9 mm Vėžaičiuose (2 pav.).

Lapkričio 15, 19 ir 26 dienomis vietomis registruoti pavojingi¹ krituliai, gausiausi 19 d. Vėžaičiuose, 41,8 mm/12 val.

2 pav. Lapkričio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

26–27 dienomis dalyje šalies, daugiausiai pietiniuose rajonuose registruotas stichinis reiškinys – žiemos reiškinių kompleksas². Šiomis dienomis visoje Lietuvoje susidarė sniego danga, storiausia Marijampolėje (17 cm) ir Kybartuose (13 cm) (3 pav.). Iki dešimtadienio pabaigos vietomis sniego danga nutirpo, storiausia išliko Marijampolėje (10 cm).

3 pav. Sniego dangos storis lapkričio 30 d.

Lapkričio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 35,8 val. (92 % nuo SKN), ilgiausiai – Kybartuose 59,2 val., trumpiausiai – Utenoje 19,8 val. (4 pav.).

4 pav. Saulės spindėjimo trukmė lapkričio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 9,8–22,5 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 18 d. Ventėje – 22,5 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 4–5 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–2 °C.

Atvėsus orams lapkričio 16 d. rytą pavieniuose šalies rajonuose pradėjo formuotis nedidelis, 1 cm storio, dirvožemio įšalas. Daugiausiai dirvožemiai buvo įšalę lapkričio 23 d. Varėnoje (7 cm) ir Vilniuje (6 cm). Paskutinę mėnesio dieną plonas, 1 cm storio, dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas tik Vilniaus ir Varėnos apylinkėse.

Kauno MS lapkričio 12 d. sugedo spektrofotometras, ozono duomenys nėra gaunami.

Vidutinis lapkričio mėnesio vandens lygis didžiojoje dalyje šalies upių svyravo nuo 1 iki 58 cm aukščiau vidutinio daugiamečio lapkričio mėnesio vandens lygio. Tik vietomis, Pietų ir Vakarų Lietuvoje, jis buvo 3–39 cm žemiau vidurkio. Nors vietomis lapkritį palyta ir gausiau, žymesnių vandens kilimų stebėta nebuvo.

Mėnesio pabaigoje įsivyravus šaltesniems orams kai kuriose Šiaurės Lietuvos upėse trumpam buvo susiformavęs priekrantės ledas: Yslykyje ties Kyburiais (lapkričio 23–25 ir 28 d.) ir Nevėžyje ties Traupiu (lapkričio 27–28 d.). Plona ledo danga apsitraukė kūdros ir nedideli, seklūs ežerai (iki 3 m gylio).

Aukštesnis nei vidutinis daugiametis vandens lygis stebėtas Tauragno ežere – 24 cm aukščiau vidurkio. Tuo tarpu Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, vandens lygis buvo atitinkamai 3 ir 5 cm žemesnis nei įprasta lapkritį.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 0,8–6,2 °C, ežeruose 1,7–6,5 °C, Baltijos jūroje 3,9–4,9 °C, Kuršių mariose 1,4–1,7 °C.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse lapkričio mėnesį

6 pav. Lapkričio mėnesio upių būklė

---

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² stichinis reiškinys – žiemos reiškinių kompleksas: pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: smarkus snygis ir smarki šlapio sniego apdraba ir (ar) smarkus sudėtinis apšalas.