Gegužės mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,7 °C (neigiama 2,8° anomalija) – tai pati šalčiausia gegužė XXI amžiuje ir penkta pagal šaltumą nuo 1961 m. (šalčiausia buvo 1980 m., 7,9 °C). Vėsiausia šią gegužę buvo Laukuvoje (8,8 °C) bei Šventojoje ir Plungėje (po 8,9 °C), o šilčiausia – Birštone (10,8 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 25,4 °C registruota 28 d.Ventėje, žemiausiai – Varėnoje 8 d., -5,8 °C.

Pasiekti du nauji paros minimalios oro temperatūros rekordai:

8 d. -5,8 °C Varėna;

9 d. -5,2 °C Utena.

Didžiąją mėnesio dalį šalyje fiksuotos stichinės šalnos. Per pirmąjį dešimtadienį stipriausios, beveik visoje šalies teritorijoje, stichinės šalnos buvo fiksuotos gegužės 6–9 d. Gegužės 8 d. Varėnoje 5 cm aukštyje temperatūra nukrito net iki -10,7 °C. Šalnos nesitraukė ir antrąjį dešimtadienį – fiksuotos beveik kiekvieną dieną, išskyrus gegužės 17–18 d., o stipriausios šalnos, apėmusios didžiąją šalies dalį, fiksuotos 11–13 d. Trečiąjį dešimtadienį šalna fiksuota tik vietomis gegužės 21 d., 24–25 d., daugiausia tik 5 cm aukštyje.

1 pav. Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Gegužės mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 63,3 mm (120 % nuo SKN): nuo 28,3 mm Ventėje iki 154,3 mm Rokiškyje (2 pav.).

Gegužės 4, 14–19, 22–24 ir 29–30 dienomis vietomis, daugiausiai Rytų Lietuvoje, registruoti pavojingi¹ krituliai.

Sausringas laikotarpis², kuris tęsėsi nuo balandžio mėn., buvo fiksuojamas visą pirmąjį dešimtadienį. Per pirmąsias dienas jis buvo pradėtas fiksuoti kai kuriose Kauno, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Prienų r. sav. seniūnijose. Šio dešimtadienio pabaigoje buvo toliau fiksuojamas kai kuriose Kauno ir Šakių r. sav. seniūnijose. Antrajame gegužės dešimtadienyje sausringas laikotarpis kai kuriose Šakių r. sav. seniūnijose pasiekė stichinio reiškinio – sausros³ augalų vegetacijos laikotarpiu, rodiklį. Sausra kai kuriose Šakių r. sav. seniūnijose fiksuota gegužės 12–18 dienomis. Sausringas laikotarpis gegužės 13–15 d. fiksuotas Alytaus m. ir kai kuriose Alytaus r. sav. seniūnijose.

Nuo gegužės 29 d. Rokiškio r. sav. pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis⁴.

2 pav. Gegužės mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Gegužės mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 232,2 val. (82 % nuo SKN), ilgiausiai – Nidoje 289,4 val., trumpiausiai – Dūkšte 171,1 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gegužės mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,9–20,2 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 14 d. Ventėje – 23.4 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–15°C, žemiausia šiame gylyje krito iki 4–8 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 21–28 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 17–24 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 5–9 °C

Gegužės mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės (4 pav.). Šio mėnesio vidutinis UVI buvo 3,6 (0,6 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį). Gegužę aukščiausia UVI reikšmė 5,3 buvo fiksuota 29 d., o mažiausia 1,5 – 4 d.

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS gegužės mėnesį

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) gegužės mėnesio vidurkis gegužę buvo 391 DU⁵ (6 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį). Šio mėnesio 27–31 d. BOK reikšmės buvo žemesnės už šių dienų vidurkį, o likusiomis – aukštesnės. Aukščiausia gegužės mėnesio BOK reikšmė 445 DU fiksuota 15 d., žemiausia 343 DU – 30 d. (5 pav.).

5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS gegužės mėnesį

Lietuvos upėse jau kurį laiką stebimas žymus vandeningumo sumažėjimas. Gegužę daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo iki 112 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis 3–33 cm aukštesnis už jį. Aukščiausi šio mėnesio vandens lygiai stebėti mėnesio pabaigoje, sulaukus gausesnių kritulių.

Gegužės mėnesį, kaip ir balandį, taipogi neapsieita be naujų minimalaus vandens lygio rekordų: Nemune ties Druskininkais -7 cm (buvęs 13 cm), Nemune ties Panemune – 83 cm (buvęs 84 cm) ir Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu – 12 cm (buvęs 14 cm).

Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 17 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį taip pat stebėti Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, atitinkamai 26 ir 21 cm.

Šylant orams, pamažu šilo ir vandens telkiniai. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 13,4–18,5°C, ežeruose 13,6–16,6°C, Baltijos jūroje 12,4–13,6°C, Kuršių mariose 15,6–16,9°C.

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gegužės mėnesį

7 pav. Gegužės mėnesio upių būklė

---

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

³ sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas) <3,5.

⁴ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.⁵1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.