Visi norintys užsisakyti hidrometeorologinės informacijos teikimo paslaugą (pažymas, meteorologinių ar hidrologinių duomenų rinkinius, gimtadienio orus ir kt.) nuo šiol tai gali atlikti vos keliais paspaudimais naudojantis prašymų dėl hidrometeorologinės informacijos suteikimo platforma. Šis metodas gerokai greitesnis ir patogesnis nei iki šiol buvę būdai (teikiant prašymą atvykus gyvai arba siunčiant užpildytą prašymą mums bendruoju el. paštu).
SVARBU: jeigu jūsų prašymas negali būti pateiktas per savitarnos svetainę, tuomet jį vis dar privalėsite pateikti senuoju būdu (atvykus gyvai į Tarnybą užpildyti prašymą arba atsiųsti jį mums el. paštu).
Visa užsakyta informacija pareiškėjui pateikiama ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo, skubos tvarka – ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo prašymo gavimo.
Primename, jog asmeniniam naudojimui yra atvertas hidrometeorologinių stebėjimų duomenų archyvas. Dar daugiau hidrometeorologinių duomenų patalpinta čia (puslapio apačioje), o įvairių vertingų leidinių galite surasti čia.
Nežinote ką padovanoti gimtadienio proga? Turime originalios dovanos pasiūlymą! Rekomenduojame išbandyti paslaugos.meteo.lt platformą ir užsisakyti savo, draugo arba giminaičio „Svarbios datos“ paslaugą (tinka: gimtadienis, vestuvių sukaktis, darbo jubiliejus, kitas jums svarbus įvykis). Užsisakę gausite detalų jūsų pasirinktos dienos tuo metu buvusių orų sąlygų aprašymą, kurį vėliau galėsite įsirėminti bei padovanoti Jums brangiam žmogui. 🎁
Atsižvelgiant į stebėjimų optimizavimo pokyčius keičiamas atmosferos radiozondavimo Lietuvoje laikas. Kauno meteorologijos stotyje nuo 2025-12-15 meteorologiniai radiozondai laikinai leidžiami dieną, 12:00 UTC laiku arba 14:00 val. Lietuvos laiku (anksčiau buvo leidžiami naktį 00:00 UTC laiku).
Aerologinių matavimų (radiozondavimo) reikalingumas nustatytas Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) techniniame reglamente (TR) Nr. 49, I tomas, 2.4.4 punktas (WMO 49, Volume I, General Meteorological Standards and Recommended Practices) ir TR priedo 2.4.3 punkte (Annex VIII, WMO Nr. 1160 Manual on the WMO Integrated Global Observing System).
Tai tiesioginiai atmosferos profilio meteorologiniai matavimai, kuriuos turi vykdyti WMO šalis narė. Matavimų duomenys naudojami tiek Lietuvos, tiek Europos skaitmeninėms orų prognozėms sudaryti, aplinkos užterštumui prognozuoti, tolimųjų tarpvalstybinių atmosferos teršalų pernašoms įvertinti, atmosferos procesams tirti.
Iš radiozondavimo faktinių duomenų aviacijai teikiama itin svarbi informacijai apie pavojingų reiškinių susidarymą (pvz. perkūniją, turbulenciją ir vėjo poslinkį, apledėjimą, rūką, žemą debesuotumą), kuri reikalinga užtikrinti skrydžių saugumą. Be aerologinių duomenų daugelio stichinių ir katastrofinių reiškinių prognozavimas būtų labai apsunkinamas ar visai neįmanomas.
Aerologiniai stebėjimai Lietuvoje pradėti vykdyti nuo 1945 m. Kauno meteorologijos stotyje. Matavimų tęstinumas leido vystyti prognozavimo metodikas, gerinti skaitmeninių prognozių tikslumą.
Plačiau apie meteorologinį radiozondavimą, kuris vykdomas iš Kauno meteorologijos stoties, galite pasiskaityti čia. Taip pat kviečiame pasižiūrėti Vilniaus universiteto radijo klubo apie radiozondavimą parengtą reportažą.
Primename, jog radiozondavimo duomenys kasdien skelbiami čia.
Įsibėgėjant gruodžiui ir artėjant metų pabaigai, Vilniuje, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje, įvyko susitikimas subūręs skirtingų sektorių atstovus bendrai diskusijai apie tai kaip Lietuvoje galėtų veikti poveikiu paremti prognozių ir perspėjimų sprendimai. Ši tema nagrinėta kaip viena iš platesnio „Didžiojo SF projekto“ veiklų. Projekto rėmuose vystoma ir vadinamoji „4P“ kryptis – tai poveikiu paremtų prognozių ir perspėjimų kūrimas, orientuotas ne tik į reiškinių aprašymą, bet ir į jų realų poveikį žmonėms, infrastruktūrai bei šalies sektorių veiklai.
Akimirkos iš vykusios susitikimo Vilniuje (Eligijaus Labanausko nuotraukos)
Susitikimo metu skirtingų sektorių atstovai kartu nagrinėjo, kaip praktiškai galėtų veikti poveikiu paremtos prognozės ir perspėjimai Lietuvoje. Dalyviai dalijosi savo patirtimi, įvardijo, kokios informacijos jiems reikia priimant sprendimus pavojingų orų situacijose, ir aptarė, kaip ši informacija turėtų judėti tarp institucijų. Diskusijų metu buvo siekiama geriau suprasti, kaip prognozės gali būti susietos su realiais poveikiais žmonėms, infrastruktūrai ir organizacijų veiklai.
Susitikime dalyvavo atstovai iš Vilniaus universiteto, Klaipėdos universiteto, Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, savivaldybių, Lietuvos kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM (įskaitant Aviacijos valdybą), Lietuvos bankų asociacijos, „Grinda“, „Vilnius sveikiau“ ir kitų institucijų. Skirtingų sektorių patirtys leido pažvelgti į orų poveikį plačiai – nuo infrastruktūros ir finansų iki sveikatos, transporto ir saugumo.
Šis susitikimas tapo dar vienu žingsniu formuojant bendrą supratimą, kaip Lietuvoje turėtų būti kuriami ir taikomi poveikiu paremti perspėjimai. Surinktos įžvalgos bus naudojamos toliau vystant sprendimus ir stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad prognozės ir perspėjimai vis labiau atitiktų realius sektorių ir visuomenės poreikius.
Primename, jog jau kurį laiką Tarnybos iniciatyva aktyviau vykdomi dažnesni susitikimai su kitų šalies įstaigų specialistais. Tokiu būdu ne tik mezgasi nauji kontaktai, tačiau ir diskutuojama apie dar geresnį tarpusavio veikimą pavojingų meteorologinių ir hidrologinių reiškinių metu.
Susitikimas surengtas įgyvendinant projektą: „Hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo plėtra, prognozavimo ir perspėjimo priemonių tobulinimas siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos“
Lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais.
Nuotraukoje – vidutinių platumų ciklonas „Anatol“ užfiksuotas iš EUMETSAT priklausančio geostacionaraus palydovo. Nuotrauka atlikta 1999-12-03, 14:30 val. Tuo metu žemo slėgio sūkurys siaubė Šiaurės vakarų Europą ir pamažu judėjo Lietuvos link.
Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) – iki 32 m/s, kitose šalies vietovėse – iki 22–28 m/s. Nors audros sukeltų vėjų stiprumas prilygo pačiam silpniausiam 1 kategorijos uraganui, tačiau tokio smarkumo audros Šiaurės Europos regione nebūdingos ir pasitaiko gana retai.
Nuotraukų koliaže – uragano Anatolijaus padariniai: į krantą ties Palanga išmestas Norvegijos laivas „Seines“, įgriuvęs Palangos tiltas, stipriai paplautas Palangos paplūdimys, užlietas Klaipėdos senamiestis, nulūžę medžiai ir šakos, nuvirtę elektros linijų stulpai.
Dėl audros susidarė net iki 4–6 metrų aukščio bangos, į krantą ties Palanga buvo išmestas jūroje dreifavęs Norvegijos laivas „Seines“, kurį tik 2000 m. balandį (iškasus jūroje kanalą) pavyko ištempti atgal į jūrą. Stipriai nukentėjo šalies paplūdimiai ir kopagūbriai. Skaičiuojama, jog bangos tuomet nusinešė net ~4 mln. m³ smėlio. Buvo sustojusi Klaipėdos uosto veikla, užlietos kai kurios Klaipėdos senamiesčio gatvės. Nuvirto kalėdinė eglutė. Taip pat įgriuvo Palangos tiltas, o Neringoje smarkus vėjas nugriovė garsųjį Saulės laikrodį.
Vėtra ant namų ir kelių vertė medžius, plėšė stogus, apgadino daug pastatų ir transporto priemonių. Vėjo gūsiai išlaužė ir išvertė ištisus miško kvartalus – apie 350 tūkst. m³ medienos. Buvo sutrikdytas elektros linijų darbas: be elektros liko daugiau nei 100 tūkst. šalies gyventojų. Kai kurių elektros linijų atstatymo darbai truko net iki dviejų savaičių. Stichija mūsų šalyje pareikalavo dviejų aukų. Tai – viena iš daugiausiai nuostolių sukėlusi gamtos stichija Lietuvos istorijoje.
Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)
VšĮ Transporto kompetencijų agentūra, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir AB „Oro navigacija“ kviečia Jus dalyvauti kasmetiniame susitikime – konsultacijoje su Lietuvos Respublikos oro erdvės naudotojais.
📅Data: 2025 m. gruodžio 18 d.
⏰Laikas: 9:00 – 13:00 val.
📌Susitikimo vieta: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos centrinė būstinė (Oršos g. 8, Vilnius) arba nuotoliniu būdu, per Teams platformą.
Konsultacijos – susitikimo programą rengsime atsižvelgiant į Jūsų poreikius, tad registruojantis prašome nurodyti Jus dominančias temas bei aktualius klausimus.
Registracija būtina, ji vyks iki 2025 m. gruodžio 5 d.
Registracijos forma pateikiama žemiau. Iš anksto dėkojame!
Vilniaus universiteto Klimato kaitos grupė kartu su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje organizuoja ketvirtąją „Klimatosaugos briaunų“ konferenciją, kurios tikslas – suvienyti klimatosaugininkų bendruomenę, suteikti jai galimybę dalintis žiniomis, patirtimi ir naujomis idėjomis.
Kaip ir kasmet, renginys apims ne tik tradicines klimato kaitos temas, bet ir netikėtus, kartais provokuojančius aspektus, kurie gali praplėsti mūsų suvokimą apie klimatosaugos iššūkius.
Renginys vyks lapkričio 21 dieną (penktadienį) Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) Konferencijų salėje (Saulėtekio al. 5, Vilnius). Renginio pradžia 9:30 val., registracija – 8:45 val.
Spalio 20–26 d. Aplinkos ministerija organizuoja jau septintąją Klimato savaitę, kurios metu visuomenė kviečiama atvirai kalbėti apie iššūkius ir galimybes švelninant klimato kaitą, prie jos prisitaikant ir didinant atsparumą. Šios savaitės proga dalinamės dviejų dalių straipsniu apie klimato kaitą, kurį parengė Tarnybos praktikantė–klimatologė Neringa Gurauskaitė.
___
Pasaulinės meteorologijos organizacija (PMO; angliškas akronimas – WMO) atskleidė, jog klimato kaita ir oro tarša – glaudžiai susijusios. Dėl didėjančių karščio bangų ir sausrų vis dažniau kyla miškų gaisrai. Jie į atmosferą išmeta milžiniškus kiekius dūmų bei dalelių, kurie blogina oro kokybę ir dar labiau veikia klimatą.
Pavyzdžiui, 2025 m. vasaros mėnesiai (birželis – liepa – rugpjūtis) buvo pažymėti intensyviais miškų gaisrais Europoje. Iberijos pusiasalyje rugpjūčio mėnesį vyko ekstremalūs miškų gaisrai. Remiantis Koperniko atmosferos stebėjimo tarnybos (angliškas akronimas – CAMS) analize, bendras metinis Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės anglies dioksido išmetimas nuo rugpjūčio pabaigos, kai gaisrų sezonas dar tebesitęsė, yra didžiausias per 23 metus (žr. grafike esančiame žemiau).
Be miškų gaisrų, kitas oro kokybės pavojus vasaros sezonu – ozono tarša, buvo gerai matoma dažnų karščio bangų metu. Aukšta temperatūra kartu su intensyvia Saulės spinduliuote sukelia ozono koncentracijos padidėjimą prie žemės paviršiaus, o tai daro poveikį oro kokybei ir žmonių sveikatai. 2025 m. vasarą taip pat buvo neįprastai dažni ir intensyvūs Sacharos dulkių pernašos epizodai, tiek per Viduržemio jūrą į pietinę Europą, bei per Atlantą į Ameriką. Visa tai prisidėjo prie labai intensyvios vasaros oro taršos Europoje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, aplinkos oro tarša kasmet sukelia daugiau nei 4,5 milijono priešlaikinės mirties atvejų visame pasaulyje, o tai sukelia didžiules aplinkos ir ekonomines išlaidas. Tad kietosios dalelės, susidarančios dėl gaisrų, vėjo nešamų dykumos dulkių, transporto, pramonės ir žemės ūkio veiklos, tebėra didelis pavojus sveikatai.
Kai kuriose regionuose, pavyzdžiui, Pietų Azijoje, Pietų Amerikoje ir šiaurės platumose, aerozolio dalelių koncentracija toliau didėja, ir dėl didėjančio miškų gaisrų skaičiaus. Aerozolio dalelės ir ilgai išliekančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra kompleksiškai susiję, todėl norint parengti klimato ir oro kokybės gerinimo priemones, būtina tinkamai suprasti šių sąveikų pobūdį. Klimato pokyčiai stiprina oro taršą, o oro tarša – klimato kaitą. Todėl Pasaulio meteorologijos organizacija teigia, kad svarbu taikyti integruotą požiūrį į išmetamųjų teršalų valdymą, siekiant apsaugoti ne tik klimatą, bet ir ekosistemą bei žmonių sveikatą. Taip pat, dėl padažnėjusių gaisrų atvejų Europoje svarbu atsižvelgiant į potencialų pavojų oro kokybei dėl smulkiųjų dalelių ir kitų teršalų poveikio, labai svarbu toliau stebėti šiuos įvykius visame pasaulyje ir naudoti gautus duomenis geresnėms ekstremalių situacijų mažinimo ir prisitaikymo strategijoms kurti.
Plačiau (anglų k.) skaitykite čia arba (apie gaisrus) čia.
___
Kodėl Europoje ir Arktyje oro temperatūra kyla greičiau nei kitur?
Per pastaruosius trisdešimt metų vidutinė pasaulio temperatūra padidėjo apie 0,26 °C per dešimtmetį. Tačiau Europoje ir Arktyje šilimo tempas yra daugiau nei dvigubai didesnis už pasaulio vidurkį. Greičiausias atšilimas stebimas šiaurės platumose, ypač Arktyje, Vidurio ir Rytų Europoje bei Artimuosiuose Rytuose.
Šią tendenciją lemia keli veiksniai: • daugiau įšylantis kontinentas, nei vandenynas; • dažnesnės karščio bangos Europoje; • sukuriamas grįžtamojo ryšio ciklas Arktyje, kuomet tirpstantis sniegas bei ledas, atidengia tamsesnį paviršių, (pvz. vandenynų vanduo ar plikas dirvožemis), jie sugeria daugiau Saulės energijos, o tai pagreitina šilimą ir veda prie tolesnio tirpimo; • nuo tropikų pernešamos šiltesnės ir drėgnesnės oro masės link polių – didinamas vandens garų kiekis labiau intensyvina Arkties atšilimą.
Nors temperatūra virš vandenynų taip pat kyla, kai kuriose Šiaurės Atlanto vandenyno dalyse, dažnai vadinamose Šiaurės Atlanto „atšilimo duobėmis“ arba „šaltomis dėmėmis“, rytinėje Pietų Ramiojo vandenyno dalyje ir Pietų vandenyne pastebimas net ir vietinis atšalimas.
Remiantis Koperniko klimato kaitos tarnybos (C3S)* ERA5 duomenų rinkiniu, Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas, kuris nuo 1990-ųjų vidurio per dešimtmetį įšilo maždaug 0,53 °C, o Arktis šyla dar sparčiau – maždaug 0,69 °C per dešimtmetį.
Paveiksle – vidutinės metinės temperatūros anomalijos Europoje ir Arktyje. Padidėjimo tempai per dešimtmetį yra apskaičiuoti remiantis pastarųjų 30 metų duomenimis nuo 1995 iki 2024 m.
Šie pokyčiai jau dabar turi pasekmių – sparčiau tirpsta ledynai, kyla jūros lygis, kinta ekosistemos ir oro srautai, todėl klimato kaitos padariniai Europoje tampa vis labiau juntami kasdienybėje. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos sulaiko šilumą – atšilimo tempas skirtinguose regionuose priklauso nuo sudėtingų vietinių grįžtamųjų ryšių, atmosferos dinamikos ir oro kokybės. Šių regioninių skirtumų supratimas yra svarbus ne tik mokslinio tikslumo požiūriu, bet ir formuojant vietines prisitaikymo strategijas atšilimo sąlygomis.
Mūsų specialistai ir toliau tobulina „Meteo.lt“ orų programėlę. Praėjusią savaitę buvo išleistas dar vienas atnaujinimas. Nuo šiol programėlėje galite pasirinkti šviesią arba tamsią temą. Seniau tema nusistatydavo automatiškai tik pagal jūsų pasirinkimą telefono nustatymuose. Kadangi dalis žmonių naudoja šviesią temą, o pačioje programėlėje nori tamsios (arba atvirkščiai), todėl suteikėme naudotojams galimybę nustatymų skiltyje pasirinkti tai patiems.
Taip pat, programėleje jau galite peržiūrėti kitos norimos Lietuvos vietovės orų prognozę nepridedant jos prie jau esamų jūsų vietovių sąrašo. Na ir trečia nauja funkcija – nuo šiol programėlės nustatymuose galite pasikeisti matomų informacinių blokelių eiliškumą (išskyrus pirmuosius du).
Primename, kad vasarą atsinaujino „Vandens telkinių“ žemėlapis, kuriame šilčiausius ir vėsiausius vandens telkinius pastebėsite greičiau pagal spalvinę vandens temperatūros skalę. Be to, jūsų pasirinktai vietovei pradėtas rodyti Saulės tekėjimo ir leidimosi laikas bei esama Mėnulio fazė. Na, o valandinėje prognozėje (ant ikonėlės) rodoma kritulių kiekio prognozė skaitine išraiška (mm/val.).
👉Programėlės kūrėjai skaito visas jūsų paliekamas pastabas (atsidarius programėlę, apačioje, yra speciali apklausos forma) bei pamažu tobulina programėlę. Netolimoje ateityje atsiras dar šiek tiek naujovių.
📍Nepamirškite atsinaujinti ir naudoti tik pačią naujausią versiją, kadangi programėlė pamažu yra tobulinama arba būna atliekami kitokie nedideli pataisymai.
Jeigu dar neturite prieš pusmetį išleistos orų programėlės, tuomet kviečiame įsidiegti ir bent savaitę išbandyti. „Meteo.lt“ rasite mobiliųjų programėlių parduotuvėse „Google Play“ ir „App Store“.
Žemėlapyje galite matyti visus per šių metų balandžio – rugsėjo (t. y. šešių) mėn. užfiksuotus žaibų išlydžius. Vietovės, kuriose žaibavo daugiausia, dažnai sutampa su vietovėmis kur praslinko smarkios liūtys, krito kruša ir fiksuoti vėjo sustiprėjimai.
Per praėjusį pusmetį iš viso Lietuvoje užfiksuota beveik 53 tūkst. žaibų išlydžių (t. y. 39 % mažiau už 2011–2025 m. vidurkį, kuris siekia 87,2 tūkst. išlydžių). Paskutinį kartą mažiau žaibų nei šiemet tuo pačiu laikotarpiu buvo 2017 m. (36,2 tūkst. išlydžių).
Žemėlapyje – žaibų išlydžių tankis Lietuvoje 2025 m. balandžio–rugsėjo mėn. (per 6 mėnesius).
Per pastaruosius ~14 metų (kai Lietuvoje veikia žaibų aptikimo sistema) audringiausias balandžio–rugsėjo mėn. laikotarpis buvo pasitaikęs 2016 m. (130 tūkst.) ir 2018 m. (142,6 tūkst.).
Iš 53 tūkst. išlydžių šių metų balandžio – rugsėjo mėnesiais 18 tūkst. išlydžių (arba ~34 %) trenkė iš debesies į žemę. Likę (35 tūkst.) išlydžiai įvyko tarp debesų. 36,4 tūkst. išlydžių (arba ~69 %) buvo neigiamo krūvio. Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, gyvulius, padega miškus, namus ir t. t. Šių būta santykinai nedaug – 3,2 tūkst. išlydžių arba tik 6 % nuo visų užfiksuotų perkūnijų.
Labiausiai perkūnijomis pasižymėję dienos: ⚡liepos 15 d. – 4215 išlydžių; ⚡liepos 14 d. – 4099 išlydžiai; ⚡birželio 5 d. – 3961 išlydis; ⚡liepos 10 d. – 3939 išlydžiai; ⚡liepos 18 d. – 3921 išlydis;
Didžiausias žaibų išlydžių tankis (>2 išlydžiai / km²) užfiksuotas šiauriau Kauno marių, aplink Kauno oro uostą. Taip pat, atkreipkite dėmesį į tai, jog Vilniuje ir Kaune žaibavo ganėtinai netolygiai. Vilniaus mieste didžiausias žaibų išlydžių tankis fiksuotas Naujosios Vilnios ir Antakalnio seniūnijose, o mažiausias – Paneriuose. Kaune daugiausiai žaibavo Eigulių, Dainavos ir Petrašiūnų seniūnijose, o mažiausiai – vakarinėse Šilainių ir Vilijampolės seniūnijų dalyse.
📌Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus – žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 % visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai sunkiau užfiksuojami silpnesni išlydžiai vykstantys tarp debesų). Kaip veikia žaibų aptikimo sistema, šiek tiek plačiau galite pasiskaityti čia.
Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)
Rugsėjo 29 d. buvo paskelbti WMO (liet. Pasaulinės meteorologijos organizacijos) 2026 m. kalendoriaus laimėtojai. Iš anksčiau atrinktų geriausių 75 nuotraukų iš viso pasaulio buvo atrinkta 13 laimėtojų.
Labai smagu matyti, jog tarp jų vienas kadras, kurį atliko fotografas Marius Kunigiškis, užfiksuotas būtent Lietuvoje. Jis papuoš 2026 m. WMO kalendorių, todėl mūsų šalies vardą ir gražią gamtą pamatys viso pasaulio hidrometeorologų bendruomenė.
Taip savo nuotrauką WMO konkurse apibūdino pats Marius: „Praleisdamas ramią dieną prie Dusios ežero, man pasisekė pamatyti artėjantį dramatišką audros frontą. Atsitiko taip, kad buvau reikiamoje vietoje reikiamu laiku – vos tik dangus pradėjo tamsėti, greitai paleidau savo droną ir spėjau padaryti keletą kvapą gniaužiančių nuotraukų, kol audra dar nebuvo pasiekusi visos savo jėgos. Vos kelios minutės po to, kai dronas saugiai nusileido ant žemės, dangus užvirė smarkiu lietumi, stipriais vėjais, perkūnijomis ir žaibais. Tai buvo nepagražintas ir galingas priminimas apie gamtos grožį ir intensyvumą.“
Nuotraukoje – Metelių regioniniame parke esantis trečias didžiausias Lietuvos ežeras – Dusia. Virš jo matomi grėsmingai atrodantys audros debesys. Nuotrauka atlikta iš drono skriejančio šalia Prelomčiškės piliakalnio, vakariniame Dusios krante, 2020 m. birželio 11 d. Autorius – Marius Kunigiškis
Negana to, rugsėjo 30 d. WMO paskelbė dar 13 nuotraukų, kurios pateko į vadinamąjį Garbės paminėjimų sąrašą. Ten irgi buvo viena Lietuvoje įamžinta puiki nuotrauka, kuriai labai nedaug pritrūko iki patekimo į 2026 m. kalendorių (žr. žemiau).
Nuotraukoje – į WMO Garbės paminėjimų sąrašą patekęs kadras. Autorė – Renata Kilinskaitė. Nuotraukos aprašymas: „puikus rytas Lietuvoje. Saulė pakyla virš rūko apgaubtų miškų, apgaubdama medžių viršūnes auksine šviesa. Švelnus rūkas sukuria svajingą, ramią atmosferą, užfiksuodamas saulėtekio ramybę ir grožį.“
Į tą patį sąrašą pateko ir lietuvės Simonos Žemgulytės žiemiška nuotrauka (žr. žemiau). Tiesa, ji buvo užfiksuota ne Lietuvoje, o Laplandijoje (Suomijoje). Įdomu tai, kad šios fotografės net dvi nuotraukos buvo tarp 75 geriausių. Tiesa, antroji (irgi žiemiška) užfiksuota Trakuose galutinių konkurso etapų nepasiekė.
Nuotraukoje – į WMO Garbės paminėjimų sąrašą patekęs kadras. Autorė – Simona Žemgulytė. Nuotraukos aprašymas: „Ši nuotrauka buvo padaryta Laplandijoje, Valtaraava kalne, kuris stovėjo apsuptas debesų. Drėgmė ir šaltis sukūrė dramatišką tykky efektą, kai storas šerkšnas ir sniegas apgaubė medžius – tai reiškinys, būdingas Suomijos subarktiniam klimatui. Medžiai buvo taip smarkiai padengti ledu, kad jų šakos tapo kietos ir sušalusios. Kai praūžė vėjas, buvo galima girdėti, kaip jos girgžda ir šnabžda, tarsi pats miškas būtų gyvas ir skambantis.“
Primename, kad anksčiau WMO konkursuose neturėjome nė vieno kadro iš Lietuvos, tačiau pernai viena nuotrauka praėjo pirmąjį atrankos etapą ir pateko tarp geriausiųjų 75 nuotraukų (žr. žemiau). Jai vėliau labai nedaug trūko iki patekimo į kalendorių.
Nuotraukoje – pernai į WMO Garbės paminėjimų sąrašą patekęs kadras, kuriame įamžinta Baltijos jūra ties Palanga. Autorė – Ieva Jonauskienė. Nuotraukos aprašymas: „Audringas dangus ir jūra susiliejo su šaltu vakaro šviesos spinduliu. Nuotrauka buvo padaryta žiemą, prie Baltijos jūros, mažame Palangos miestelyje, saulėlydžio metu.“
Sveikiname visus konkurso laimėtojus bei dėkojame visiems balsavusiems ir palaikiusiems Lietuvos atstovus socialiniuose tinkluose. Aktyvus mūsų tautiečių įsitraukimas lėmė aukštus balus iš plačiosios visuomenės. Kitą pusę balsų davė WMO vertinimo komisija (fotografai, meteorologai, mokslininkai ir komunikacijos ekspertai), kurie priimė galutinį sprendimą dėl 13 nugalėtojų, remdamasi visų mūsų balsais, taip pat techninėmis ir meninėmis savybėmis bei geografine pusiausvyra (kad nuotraukos būtų iš įvairių pasaulio kampelių).
