Autorius: Gytis Valaika

Skrydžiai lėktuvais mums dažnai atrodo kasdienybė – atvykstame į oro uostą, įlipame į orlaivį ir pakylame. Tačiau tam, kad lėktuvas galėtų saugiai pakilti ir nusileisti, dar gerokai prieš tai turi būti surinkta, įvertinta ir perduota tiksli informacija apie orų sąlygas. Čia itin svarbų vaidmenį atlieka aviacinė meteorologija – nematoma, bet viena svarbiausių skrydžių saugos dalių, be kurios neįmanomas nei skrydžių planavimas, nei jų vykdymas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (Meteo LT) yra sertifikuota meteorologijos paslaugų oro navigacijai teikėja, paskirta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, atsakinga už meteorologinę informaciją aviacijos reikmėms. Be Meteo LT stebėtojų – technikų ir sinoptikų darbo nebūtų įmanoma saugiai organizuoti skrydžių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose. Šie specialistai visą parą stebi ir prognozuoja orų sąlygas, jų pokytį aerodromuose ir jų apylinkėse: vėjo kryptį ir greitį, matomumą, debesų pado aukštį ir kiekį, oro temperatūrą, rasos tašką, atmosferos slėgį ir kitus meteorologinius elementus.

Stebėjimų apie faktinius orus informacija nenutrūkstamai visą parą (24/7) pateikiama tarptautiniais užkoduotais pranešimais METAR ir MET REPORT, sudaromais kas pusvalandį, o reikšmingai pasikeitus faktinėms meteorologinėms sąlygoms papildomai išleidžiami SPECIAL pranešimai, užtikrinantys savalaikį informavimą apie aviacijai pavojingus meteorologinius reiškinius.

Per 2025 m. buvo perduoda virš 52500 METAR ir MET REPORT ir virš 4000 SPECIAL pranešimų. Dažniausiai sudėtingos meteorologinės sąlygos Vilniaus, Kauno ir Palangos aerodromuose fiksuojami šaltuoju sezonu (tai žemas debesų padas, prastas matomumas), rečiau pasitaiko itin reikšmingi ledijantys krituliai (sukelia papildomų iššūkių Lietuvos oro uostų aerodromų tarnyboms, kurios turi specialiomis priemonėmis paruošti orlaivius), ledijantis rūkas ir šoninis vėjas. Šiltuoju sezonu aviacijai pavojingi meteorologiniai reiškiniai dažniausiai susidaro dėl perkūnijų.

Nors keleiviams šie užkoduoti pranešimai dažniausiai nieko nesako, pilotams ir skrydžių vadovams tai yra pagrindinis informacijos šaltinis, padedantis priimti sprendimus dėl saugaus skrydžio.

Dar prieš kelis dešimtmečius meteorologai didžiąją dalį stebėjimų atlikdavo rankiniu būdu. Remdamiesi patirtimi ir paprastesniais turimais prietaisais, jie patys vertino matomumą, debesuotumą ar kritulius. Nors toks darbas yra atsakingas, informacija buvo atnaujinama lėčiau, o staigūs orų pokyčiai keldavo papildomų iššūkių.

2025 metais Palangos, o 2026 metais – Vilniaus, Kauno aerodromuose įgyvendintas svarbus pusiau automatizuotos meteorologinių matavimų sistemos (AMMS) modernizavimo etapas – atnaujinti automatiniai matavimo prietaisai, įdiegta naujus reikalavimus atitinkanti programinė įranga, ir patobulintos duomenų apdorojimo grandys. Šie sprendimai leidžia ne tik dar tiksliau matuoti pagrindinius orų parametrus realiuoju laiku, bet ir užtikrinti didesnį sistemų patikimumą bei atsparumą techniniams gedimams. Atnaujinta AMMS sudaro sąlygas sparčiau perduoti aukštos kokybės meteorologinius duomenis, taip stiprinant skaitmeninį skrydžių saugos pagrindą ir mažinant rizikas sprendimus priimantiems pilotams bei skrydžių vadovams.

Šie atnaujinimai glaudžiai susiję su tarptautine SWIM (System Wide Information Management) iniciatyva, kurios tikslas – pagerinti informacijos, svarbios aviacijos sektoriui, keitimąsi tarp įvairių suinteresuotųjų šalių, užtikrinant sklandų, vieningą ir saugų jos perdavimą. Tai svarbus žingsnis stiprinant bendradarbiavimą tarp oro uostų, oro navigacijos paslaugų teikėjų ir pilotų visoje Europoje bei pasaulyje.

Nors technologijos užima vis svarbesnį vaidmenį, žmogaus indėlis išlieka būtinas. Tokie reiškiniai kaip rūkas, snygis, lijundra ir kiti meteorologiniai reiškiniai vis dar vertinami aviacinės meteorologijos stotyse dirbančių stebėtojų – technikų akimis ir patirtimi. Ypač svarbūs tampa ir specialieji meteorologiniai pranešimai, kurie parengiami tada, kai orų sąlygos tarp reguliarių stebėjimų staiga pasikeičia ir gali turėti įtakos skrydžiams.

Meteorologinės sąlygos aviacijoje yra itin svarbios – pasaulyje apie penktadalis aviacinių incidentų siejami būtent su orais. Lietuvos klimatas taip pat iškelia savų iššūkių: stiprūs vėjai, rūkas, pūgos ar lijundra ne kartą trikdė oro uostų darbą ir skrydžių tvarkaraščius. Todėl tiksli ir laiku pateikta meteorologinė informacija yra vienas kertinių skrydžių saugos elementų.

Nors šios informacijos neišgirsime per radiją ar nepamatysime kasdienėse orų prognozėse, ji kasdien tyliai dirba savo darbą. Būtent aviacijos meteorologų pastangų dėka galime saugiai kilti į orą ir pasiekti savo kelionės tikslą.

Parengė: Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus specialistai Dovilė Dambrauskaitė – Timofejeva ir Augustinas Skirmantas Balionis

Balandžio 14–16 d. Lietuvoje, Vilniuje vyko kasmetiniai mokymai sinoptikams „Baltic+“, o tiksliau – kontaktinė jų dalis. Juos organizavo Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo organizacija EUMETSAT ir šiais metais mokymus globojanti Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (Meteo LT). Įdomu tai, kad mokymų vieta kiekvienais metais yra skirtinga ir rotuojasi tarp keturių pagrindinių šiuose mokymuose dalyvaujančių valstybių, t. y. Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos, o mokymų pavadinime esantis simbolis „+“ reiškia, kad prie šių mokymų prisijungia ir Ukrainos specialistai.

+4

Šių metų „Baltic+ 2026“ mokymų tema: „Šiltojo sezono frontinių kritulių prognozavimas Baltijos regione“.

Mokymų tikslas: kelti Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos sinoptikų kompetenciją prognozavimo srityje, šių metų kontekste – prognozuojant šiltojo sezono frontinius kritulius. Taip pat nemažiau svarbu yra stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą tarp sinoptikų, suteikti galimybę pasidalinti patirtimi ir žiniomis.

Šie mokymai įprastai susideda iš dviejų dalių: nuotolinės dalies, kuri vyko šių metų kovo 9–27 dienomis (per tris mokymų savaites buvo penkios nuotolinių paskaitų sesijos su savarankiškomis namų darbų užduotimis) ir kontaktinės dalies, kuri vyko Lietuvoje, Vilniuje, šių metų balandžio 14–16 dienomis (trijų dienų teorinės ir praktinės užsiėmimų sesijos).

Į mokymų programos sudarymą ir sėkmingą jos įgyvendinimą įsitraukė daug didelę patirtį sukaupusių ekspertų. Dalis jų, meteorologijos specialistų bendruomenėje, žinomi ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu:
• Vesa Nietosvaara (EUMETSAT – Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo organizacija);
• Rob Groenland (KNMI – Karališkasis Nyderlandų meteorologijos institutas);
• Becky Hemingway (ECMWF – Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras);
• Bożena Łapeta (IMGW-PIB – Lenkijos meteorologijos ir vandens ūkio institutas–Nacionalinis mokslinių tyrimų institutas);
• Silve Grabbi-Kaiv (ESTEA – Estijos aplinkos apsaugos agentūra);
• Kristiãns Pãps (LVĢMC – Latvijos aplinkos apsaugos, geologijos ir meteorologijos centras);
• Natalia Ptukha (UkrHMC – Ukrainos hidrometeorologijos centras);
• Gintautas Stankūnavičius (VU – Vilniaus universitetas);
• Lukas Sudvajus (Meteo LT – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba);
• Tadas Kantautas (Meteo LT – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba).

Nuotolinėje mokymų dalyje iš viso dalyvavo net 45 sinoptikai (vienas iš didžiausių dalyvių skaičių per praėjusius kelis metus), o kontaktinėje dalyje Vilniuje – 16 sinoptikų. Tiek nuotolinėje, tiek kontaktinėje mokymų dalyje sinoptikai turėjo galimybę sužinoti daugiau apie:
• naujos kartos (MTG) meteorologinių palydovų produktus ir jų pritaikymą išskiriant frontines sistemas, atpažįstant debesų struktūras ir jų išsivystymo lygius;
• meteorologinių radarų produktų pritaikymą identifikuojant ir prognozuojant frontinių kritulių zonų judėjimą ir kritulių kiekio potencialą;
• Europos vidutinės trukmės prognozių centro teikiamus kritulių prognozių produktus ir jų stiprybes/silpnybes sudarant kritulių prognozes;
• meteorologinių palydovų pagalba išgaunamą vertikalų oro temperatūros ir drėgmės pasiskirstymą atmosferoje;
• meteorologinių palydovų pagalba išgaunamus kritulių zonų identifikavimo ir potencialaus kritulių intensyvumo/kiekio produktus;
• pagrindines problemas su kuriomis susiduria sinoptikai prognozuodami frontinius kritulius;
• komunikacijos problemas ir sprendimus ekstremalių situacijų metu.

Kontaktinėje mokymų dalyje dalyviai turėjo galimybę dirbti su IT programa–simuliacija, kuri imituoja sinoptiko darbo vietą ir pamainos laiką. Šios užduoties metu kiekviena dalyvių pora turėjo pateikti kritulių prognozę nurodytam regionui.

Po mokymų užbaigimo visi dalyviai gavo sertifikatus, patvirtinančius sėkmingą šių mokymų baigimą.

Kiti „Baltic+“ mokymai vyks 2027 metais, Latvijoje, Rygoje.

Šiandien, balandžio 16 d. 11 val., Tarnybos administraciniame pastate Vilniuje vyko Nacionalinio diktanto rašymas.

Prisijungdami prie jau 16 metų gyvuojančios iniciatyvos, Tarnybos darbuotojai kartu su visa Lietuva turėjo galimybę pasitikrinti lietuvių kalbos rašybos žinias ir dar kartą atkreipti dėmesį į mūsų kalbos svarbą.

Diktantą buvo galima rašyti ir nuotoliniu būdu, klausantis „LRT radijo“, todėl prie iniciatyvos prisijungti galėjo ne tik kituose miestuose dirbantys Tarnybos specialistai, bet ir plačioji visuomenės dalis.

Pasipraktikuoti rašyti arba tiesiog perklausyti šių metų Nacionalinį diktantą galite čia.

Teksto autorius Gintaras Grajauskas. Skaito Marijus Žiedas.

Balandžio 10-ąją Tarnybos susirinkimų salėje įvyko edukacija „Klimato derybos“, kurioje dalyvavo 10 žmonių. Dalyviai buvo išsiskirstyti į tris grupes – kurios atstovavo žemės ūkio, Baltijos šalių atstovus bei mokslininkus. Pagal paruoštą informaciją, dalyviai diskutavo ir kartu bandė pasiekti bendrą sutarimą dėl Baltijos jūros taršos mažinimo. Edukacijos metu, kartu buvo aptarta COP (Jungtinių Tautų organizuojamas kasmetines klimato kaitos konferencijas), Baltijos jūros svarbą ir jos pagrindines taršos priežastis.

Šį kartą Tarnyboje vykusios edukacijos „Klimato derybos“ buvo vienas iš Geografijos nakties (GeoNight’26) renginių programos dalis Lietuvoje.

Tarptautinės „Geografijos nakties“ nacionalinis koordinatorius – Lietuvos geografų draugija: www.lgd.lt

Visus norinčius sudalyvauti šioje ar kitoje edukacijoje kviečiame susipažinti su šiuo metu prieinamų edukacijų sąrašu esančiu čia – Edukacinė veikla. Rengiame tiek ekskursijas meteorologijos stotyse, tiek įvairias gyvas ir nuotolines edukacijas. 😉

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo net 420,4 val. (net 1,7 karto ilgiau, lyginant su 1991–2020 m. vidurkiu): nuo 378,9 val. Klaipėdoje iki 445,9 val. Dūkšte (žr. žemėlapyje).

Tai buvo labiausiai saulėtas pirmasis metų ketvirtis per visą instrumentinių stebėjimų istoriją Lietuvoje. Iki šiol labiausiai saulėtu buvo laikomas 2022 m. I ketvirtis (380,5 val.), o iki tol – 1969 m. I ketv. (339,3 val.).

Saulės spindėjimo trukmės rekordai buvo išmatuoti visose meteorologijos stotyse išskyrus Klaipėdą. Šiemet per pirmuosius tris mėnesius uostamiestyje Saulė švietė 378,9 val., kai 2022 metais išmatuota šiek tiek daugiau – 382,7 val.

Dėl aukšto atmosferos slėgio ne tik dažnai švietė Saulė, bet ir tuo pačiu pirmieji trys mėnesiai mūsų šalyje pasižymėjo labai mažu kritulių kiekiu. Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 63,2 mm. Tai yra daugiau nei dvigubai mažiau nei vidutiniškai iškrenta mūsų šalyje (135 mm). 1961–2026 m. laikotarpiu dar truputį sausiau yra buvę tik 1969, 1972 ir 2003 metais.

Primename, jog praėjusių laikotarpių apžvalgas galite rasti čia.
Ozono ir Saulės spinduliuotės duomenų rinkinius rasite čia (puslapio apačioje).

Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos skyrius)

Šių metų kovas – antras šilčiausias nuo 1961 m. Truputį šiltesnis buvo tik 2007 m. buvęs kovas (5,0 °C). Taip pat, mėnuo pasižymėjo ir itin mažu kritulių kiekiu, kuris Lietuvoje vidutiniškai siekė vos 5,6 mm (14 % SKN – standartinė klimato norma). Nuo 1961 m. dar sausesnis kovas buvo pasitaikęs tik 2022 m. (1,9 mm). Daugiau apie tai galite skaityti čia.

Negana to, Saulės spindėjimo trukmės reikšmė tapo antra didžiausia iš visų kovo mėnesių nuo 1961 metų. Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje 2026 m. kovo mėnesį siekė net 239,5 val., o tai yra 165 % lyginant su SKN (145 val.). Saulė spindėjimo reikšmė buvo netgi 13 % didesnė lyginant su balandžio mėn. SKN (212 val.).

Įdomu tai, jog 2025 m. gegužę (232,2 val.), birželį (236,1 val.), liepą (216,6 val.) ir rugpjūtį (235,6 val.), kurie paprastai yra labiausiai saulėti metų mėnesiai, Saulės spindėjimo trukmė buvo truputį mažesnė nei šių metų kovą.

Labiausiai saulėtų kovų trejetukas Lietuvoje:
1 vieta priklauso 2022 m. (263,3 val.);
2 vieta priklauso 2026 m. (239,5 val.);
3 vieta priklauso 1969 m. (223,9 val.);

Vis dėlto, 2026 m. kovo mėn. Saulės spindėjimo rekordai meteorologijos stotyse nebuvo pasiekti.

11-oje stočių (Kauno, Šiaulių, Šilutės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Biržų, Dūkšto, Dotnuvos, Kybartų ir Lazdijų AMS) 2026 m. kovas rikiuojasi 2-oje pozicijoje tarp maksimumo rekordų (nusileido tik 2022 m. kovui).

Nidos AMS išmatuota reikšmė užėmė 3 vietą (daugiau išmatuota buvo tik 2022 ir 2013 m.), Telšių AMS – 4 vietą, o Klaipėdos AMS – dar žemesnę, tik 6 vietą.

Nuo 1961 m. ilgiausiai kovo mėnesį Saulė yra švietusi Šilutės AMS (279,0 val. – 2022 m.), Klaipėdos AMS (277,0 val. – 2022 m.) ir Nidos AMS (272,6 val. – 2022 m.).

Primename, jog praėjusių laikotarpių apžvalgas galite rasti čia.
Ozono ir Saulės spinduliuotės duomenų rinkinius rasite čia (puslapio apačioje).

Parengė: MASS vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė ir KS vyriausiasis specialistas Gytis Valaika

Tai – ne balandžio 1-osios pokštas. 😉

Įsivaizduokite, kad dabar – 2027 m. ruduo. Vilniuje vyksta Jungtinių Tautų organizuojama klimato kaitos konferencija (COP), kurioje suburta darbo grupė. Šiais metais darbo grupėje ne skirtingų šalių, o skirtingų sektorių atstovai. Kiekvienas sektorius turi skirtingus požiūrius ir, žinoma, skirtingus tikslus. Imituojamų derybų metu aptarsime ir ieškosime sprendimų su Baltijos jūros problematika susijusiame klimato kaitos kontekste. Taip pat bandysime išsiaiškinti, ar lengva priimti sprendimus dėl taršos mažinimo ir kitais su klimato kaita susijusiais klausimais.

👉Balandžio 10 d. 15 val. jus pasitiks edukatorė prie įėjimo durų į „Meteo LT“. Renginio trukmė – 1,5 val. Vietų skaičius ribotas, todėl norinčius dalyvauti prašome užsiregistruoti. Registracija į GeoNight’26 edukaciją „Klimato derybos“ yra čia.

Renginys įtrauktas į GeoNight’26 sąrašus: https://www.geonight.net/2026/2026151/

Daugiau informacijos apie GeoNight: www.geonight.net

Tarptautinės „Geografijos nakties“ nacionalinis koordinatorius – Lietuvos geografų draugija www.lgd.lt

Kviečiame dalyvauti!

Kaip parodė ši žiema, šiais metais sulaukėme kiek kitokių sąlygų, kokių nebuvome turėję jau seniai. Žemė pasidengė gana stora sniego danga, o upes sukaustė ledas. Vertinant visas tendencijas laukėme didesnio potvynio, tačiau dėl pamažu atėjusių šiltų orų, be lietaus, potvynis išsitęsė.

Daugelis upių jau baigia išsilaisvinti iš ledo gniaužtų. Vietomis vis dar stebimas likutinis priekrantės ledas, silpnėjanti ledo danga, kai kur su didelėmis properšomis ir atotirpomis, vietomis stebimas ledonešis, stumiasi, grūdasi ledai.

Paskutiniu metu vandeningumas upėse kaip ir turi būti pavasarį, yra padidėjęs. Vandens lygis daugelyje šalies upių yra aukščiau kovo mėnesio vidurkio.

Neris. Kovo 13 d. 00.20 val. ties Lapėmis ir Radikiais susidarė ledų grūstis, pradėjo kilti vandens lygis. Per 1 val. vandens lygis pakilo 2 metrais, 01.20 val. vandens lygis pradėjo žemėti ir per 4 val. nukrito iki įprasto lygio. Kauno rajone, Radikiuose, vandens lygis šiuo metu siekia 1.40 metro, maksimalus vandens lygis buvo pasiektas 1.20 val. – 4 metrai. Šiąnakt Radikiuose buvo įjungta sirena. Buvo apsemta 19 namų ūkių, į pagalbą buvo atvykę VPGT ir Policijos pajėgos. Šiuo metu situacija stabili.

Neries visi ledai toliau nuplukdyti iki pat Kauno santakos. Šiuo metu santakoje vandens lygis pakilęs iki pat krantinės viršaus. Kol kas ties Kėdainių tiltu ledo sangrūdų nesusidarė.

Vilniaus miesto ruože upė švari, tik vietomis išlikęs priekrantės ledas, retas ledonešis.

Ties Gegužine ir Rukla stebima ištisinė ledo danga. Ties Jonavos vandens matavimo stotimi Neryje vandens lygis krenta (nuo 03.12 iki 03.13 nukrito 26 cm).

Nemunas. Ties Panemune pradeda lietis žemiausiose vietose, plaukia pavienės ledo lytys iki Lazdėnų. Žemiau Lazdėnų susiformavo ledo sangrūda. Vanduo kyla Panemunėje ir Plaškiuose. Plaškiuose, Šilininkuose vanduo liejasi iš krantų. Toliau Atmatoje, Skirvytėje, Pakalnėje iki Kuršių marių – ledo danga su properšomis, pasikėlusi, vanduo pradeda lietis iš krantų žemiausiose vietose ir semia pievas, laukus, miškus. Kuršių marių šiaurinėje dalyje prasidėjo ledų išlaužymas. Numatomas pietų, pietryčių vėjas palankus ledų išnešimui iš Kuršių marių.

Kovo 13 d. beveik visoje šalyje stebimas vandens lygio kilimas. Šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, vietomis iki 97–107 cm per parą. Mūšoje ties Žilpamūšiu pasiekta pavojingo vandens lygio reikšmė. Leitėje ties Kūlynais tebestebimas stichinis vandens lygis. Vietomis, dėl besigrūdančio ledo vandens lygis kils toliau.

Prognozuojamas tolesnis vandens lygio kilimas daugelyje šalies upių. Didžiausi vandens lygiai gali būti pasiekti iki savaitės pabaigos. Greitu metu pavojingas vandens lygis bus pasiektas Mūšoje ties Ustukiais.

Kasdien atnaujinamą orų prognozę su komentaru apie hidrologinę situaciją galite rasti meteo.lt svetainėje skiltyje „Specialisto komentaras“.

Parengė: „Meteo LT“ Prognozių ir perspėjimų skyrius

Platforma „stebiu.meteo.lt“ – tai „Meteo LT“ (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos) sukurta stichinių ir pavojingų orų reiškinių pranešimo sistema, skirta realiu laiku rinkti informaciją iš visos Lietuvos teritorijos.

Pavasarinio atlydžio metu, intensyviai tirpstant sniegui ir kintant orų sąlygoms, ypač svarbu operatyviai gauti duomenis iš teritorijų. Kviečiame aktyviai teikti pranešimus apie jūsų pastebėtus reiškinius.

Galite įkelti ir praėjusiomis dienomis užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo įrašus – nebūtina, kad informacija būtų pateikiama tą pačią dieną, kai reiškinys buvo stebėtas.

Rekomenduojame informaciją pateikti naudojantis mobiliaisiais telefonais – tai greičiausias ir patogiausias būdas perduoti duomenis realiu laiku.

Visa gyventojų pateikiama informacija padės tiksliau vertinti situaciją ir užtikrinti savalaikį reagavimą.

Kaip pateikti pranešimą platformoje: 

1. Atidarykite https://stebiu.meteo.lt/;
2. Dešiniajame apatiniame kampe spauskite mygtuką „Pridėti“ arba „+“ (jei naudojatės mobiliąja versija);

3. Pasirinkite pastebėtą reiškinį;

4. Užpildykite informaciją: aprašymą, laiką ir vietovę bei įkelkite nuotrauką arba vaizdo įrašą;

5. Pateikite pranešimą. 

Norint pateikti pasiūlymų galimam patobulinimui, kviečiame užpildyti atsiliepimo formą: https://forms.office.com/e/XgRAM1j7Z8 

Kodėl svarbu atlikti dirvožemio įšalimo gylio matavimus?

Dirvožemio įšalas turi didelę reikšmę daugelyje sričių tiek žmonių gyvenime, tiek gamtoje. Dirvožemio įšalimo gylis labai svarbus projektuojant statinius, kelius, taip pat inžinerinius tinklus. Šiuolaikines technologijas naudojantis statybos sektorius kartais ir toliau išlieka priklausomas nuo orų sąlygų – įšalęs dirvožemis trukdo inžinerinių tinklų tiesimo darbams. Žemės ūkyje kompleksinės sąlygos (oro ir dirvožemio temperatūra, sniego dangos storis bei dirvožemio įšalimo gylis) itin svarbios žieminėms kultūroms, taip pat dirvožemio įšalas prisideda prie dirvos drėgmės režimo. Tuo pačiu dirvožemio įšalimo gylio duomenys svarbūs prognozuojant pavasario potvynius – įšalęs dirvožemis nepraleidžia vandens, todėl didėja potvynių rizika.

Kaip atliekami dirvožemio įšalimo gylio matavimai?

Dirvožemio įšalimo gylio matavimus daugelyje pasaulio valstybių, taip pat ir Lietuvoje, iki šiol atlieka žmogus, o ne automatiniai prietaisai. Matavimai vykdomi meteorologinių stebėjimų aikštelėje pašalomačiu, kuris į žemę įkasamas iki 160 cm gylio. Prietaiso sandara paprasta – apsauginis vamzdelis, jame – giluminė žarnelė, į kurios vidų yra įleidžiamas kaproninis siūlas su mazgais, pripildoma distiliuoto vandens, tad ledas, sušalęs su šiuo siūlu net jei iš viršaus ir atitirpsta, išlieka nepajudėjęs. Iš išorės ant žarnelės kas 1 centimetrą yra pažymėta skalė. Dirvožemio įšalimo gylis nustatomas ištraukus pašalomačio žarnelę ir apčiuopiant ledo stulpelį. Iš skalės ant guminės žarnelės, 1 cm tikslumu, nustatomas dirvožemio įšalimo gylis. Matavimai atliekami vieną kartą per parą, apie 8 val. ryto Lietuvos laiku. Tarnybos meteorologijos stotyse įšalimo gylio matavimai įprastai atliekami pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais.

Kokia šios žiemos situacija?

Paskutinės 2025 m. dienos, taip pat 2026 m. pradžia pasižymėjo labai šaltais orais, tačiau prieš jiems nusistovint daugelyje šalies rajonų žemę užklojo sniego danga, neleidusi dirvožemiams įšalti itin smarkiai. Ploniausia sniego danga susidarė Vilkaviškio apylinkėse, tad dirvožemiai ten šalo smarkiausiai – būtent Kybartų automatinėje meteorologijos stotyje (toliau – AMS) fiksuotas didžiausias 2025 m. / 2026 m. žiemos sezono dirvožemio įšalimo gylis – 38 cm. Keliais centimetrais mažesnis dirvožemio įšalas išmatuotas Kauno ir Varėnos stotyse, o kitur šalyje dirvožemiai buvo įšalę iki 3–16 cm. Šiomis dienomis, kai oro temperatūra vietomis perkopia per 0 °C ir gana intensyviai tirpsta sniegas, dirvožemio įšalo sluoksnis po truputį daug kur pradeda plonėti.

Kokie yra Lietuvoje užfiksuoto įšalo rekordai?

Vidutiniškai per žiemą dirvožemiai Lietuvoje įšąla iki 30–60 cm, kai kada įšalas siekia 80–90 cm sunkiuose dirvožemiuose, o lengvuose gali įšalti iki 100–130 cm ir giliau. Didžiausias Lietuvoje dirvožemio įšalo gylis išmatuotas Dusetose 1969 m. ir siekė 146 cm. Žemėlapyje pateiktas didžiausias per paskutinius 57 metus išmatuotas dirvožemio įšalo gylis, t. y., nuo 1969 m. iki dabar. Kaip matyti iš žemėlapio, dirvožemio įšalo sluoksnis, storesnis nei 100 cm, buvo fiksuotas daug kur. Vis dėlto, pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko žiemų, kai dirvožemiai įšąla tik kelioms dienoms, o ir įšalo storis yra nedidelis. Paskutinį kartą dirvožemio įšalas, viršijęs 100 cm buvo fiksuotas prieš 20 metų – 2006 m. kovo mėnesį Vilniuje ir siekė 101 cm.

Kur galima rasti istorinius įšalo duomenis?

Visa sukaupta informacija saugoma Tarnybos archyvuose, naudojama klimato tyrimams, o trumpa kiekvieno dešimtadienio ar mėnesio dirvožemio įšalimo gylio analizė šaltuoju sezonu skelbiama dešimtadienio hidrometeorologinių sąlygų apžvalgose. 2005–2024 m. laikotarpio kasdienius įšalo duomenis galite rasti meteo.lt svetainėje. Taip pat nemažai informacijos apie vidutinę dirvožemio temperatūrą ir įšalimo rekordus rasite čia (142–149 psl.).

Parengė: MASS patarėja Justina Kazlauskienė ir KS vyriausiasis specialistas Gytis Valaika