Mėnuo: 2026 rugpjūčio

2026 m. liepos mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

Liepos trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,4 °C (neigiama 1,7° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Šalčininkuose (16,4 °C), o šilčiausia – Ventėje (18,2 °C).

Aukščiausia oro temperatūra (33,7 °C) užfiksuota liepos 31 d. Druskininkuose, o žemiausia (8,7 °C) taip pat Druskininkuose, dešimtadienio 29 d.

Liepos 31 d. didžiojoje dalyje Lietuvos oro temperatūrai pasiekus 30 °C (iki 33,7 °C) buvo registruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – karštis1.

1 pav. Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiojo liepos dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 19,8 mm (79 % SKN) (2 pav.). Šalyje iškritusio kritulių kiekio kontrastai buvo labai dideli, kadangi Lietuvoje pasitaikė vietovių, kur iškrito vos 18 % vietovei liepos III dešimtadienį būdingo kritulių kiekio bei pasitaikė vietovių, kur iškrito net 90 % daugiau vietovei liepos III dešimtadienį būdingo kritulių kiekio. Kritulių kiekio nuokrypis nuo SKN svyravo nuo 18 % (4,4 mm) Telšiuose iki 190 % (53,3 mm) Skuode.

Liepos 21–23 d., 25 d., 28 d. bei 31 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus2 atvejai. Iš pavojingų smarkaus lietaus atvejų, gausiausiai palijo liepos 23 d. Skuode, kur iškrito 39,9 mm/7 val.

Liepos 31 d. Butkūnų k., Joniškio raj., buvo užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – labai stambi kruša3 (ledėkų skersmuo siekė iki 3 cm).

Liepos III dešimtadienį tęsėsi, dar birželio 13 d. prasidėjęs, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis4. Stichinis meteorologinis reiškinys dešimtadienio pradžioje buvo apėmęs kai kurias Anykščių, Alytaus, Kauno, Kretingos, Pagėgių, Plungės, Rietavo, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Utenos, Varėnos r. sav. seniūnijas. Dešimtadienio pabaigoje situacija beveik nebuvo pasikeitusi.

2 pav. Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 83,4 val. (83 % SKN): nuo 70,8 val. Klaipėdoje iki 92,5 val. Biržuose (3 pav.).

3 pav. Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–21 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje kilo iki 26–33 °C, žemiausia krito iki 13–15 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–29 °C.

Kauno AMS trečiąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis siekė 4,3 UVI, buvo 0,6 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (4,9 UVI). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (5,1) buvo fiksuojama liepos 29 d., o mažiausia (3,8) – liepos 27 ir 28 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno AMS trečiąjį liepos mėnesio dešimtadienį (neįtraukiant 25 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 7 % didesnis (353 DU5) už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (332 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (378 DU) fiksuota liepos 28 d., o mažiausia – liepos 31 d. (317 DU).

  1. Pavojingas meteorologinis reiškinys „karštis“ – kai aukščiausia oro temperatūra siekia ≥30 °C ir trunka trumpiau, nei 3 d. iš eilės. ↩︎
  2. Pavojingas meteorologinis reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių. ↩︎
  3. Stichinis meteorologinis reiškinys „labai stambi kruša“ – ledėkų skersmuo ≥20 mm. ↩︎
  4. Stichinis meteorologinis reiškinys „Ilgas lietingas laikotarpis“ – kai gegužės 1 –spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. ↩︎
  5. DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas. ↩︎

2026-08-03 | Apie rugpjūčio 1-osios audrą 

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Rugpjūčio 1-os vakare pietiniuose ir rytiniuose rajonuose (Alytaus ir Vilniaus apskrityse) buvo stebėtas labai greitas audros debesų formavimasis. Galingiausi audros židiniai sukėlė lokalų, bet stiprų škvalą ir intensyvias liūtis, todėl kai kuriose vietovėse buvo fiksuota reikšminga žala. 

Liepos 31-os dieną meteo.lt puslapyje, skiltyje „Specialisto komentaras“ buvo paskelbta, kad rugpjūčio 1-os dieną daug kur numatomi trumpi lietūs su perkūnija, per perkūniją vėjo gūsiai sieks 15–18 m/s, galima kruša. Rugpjūčio 1-os rytą prognozė buvo atnaujinta ir lietaus bei vėjo reiškinių intensyvumas sustiprintas, t. y. daug kur numatyti trumpi lietūs, vietomis smarkūs, didesnėje šalies dalyje prognozuota perkūnija, per perkūniją vėjo gūsiai kai kur 15–20 m/s, galima kruša. Informacija apie numatomus reiškinius didžiojoje Lietuvos dalyje buvo skelbiama ir meteo.lt svetainėje esančiame Pavojingų reiškinių žemėlapyje.  

Šeštadienio vakarą ir sekmadienio nakties pirmąją pusę Trakų Vokėje iškrito 34,6 mm, Vilniaus centre (Šnipiškėse) – 30,3 mm, Vilniaus oro uoste – 17 mm. Tai atitinka pavojingo reiškinio rodiklį. Smarkiausia audra slinko siauru ruožu per šiaurės vakarinę miesto dalį, todėl aplenkė Vilniuje esančias meteorologijos stotis – išmatuoti vėjo gūsiai siekė tik 13 m/s.  

Kitur Pietryčių Lietuvoje Meteo LT meteorologinių stočių duomenimis vietomis fiksuoti 16 m/s vėjo greičio gūsiai, tačiau vietovėse, kur padaryta didžiausia žala, remiantis ekspertiniu vertinimu, vėjo greitis buvo gerokai didesnis. Trečiųjų šalių meteorologinių stočių duomenimis kai kur buvo fiksuotas 20–24 m/s vėjo greitis. Atlikus pirminę Vilniaus meteorologinio radaro duomenų analizę Avižienių apylinkėse įvertinta, kad vėjo greitis galėjo siekti iki 28 m/s. Toks vėjo greitis turi didelę griaunamąją galią. Pagal pirminę analizę nustatyta, kad žalą sukėlė stiprus škvalas, o ne viesulas, tačiau artimiausiu metu šie duomenys bus patikslinti. 

Ankstyvą audros išprognozavimą apsunkino šios pagrindinės priežastys: itin sparti reiškinio dinamika, neįprastas reiškinio laikas bei detalesnių duomenų trūkumas. Pirma, audros debesys formavosi vėlai vakare (apie 21 val.), kai dėl krentančios temperatūros ir mažėjančio energijos kiekio atmosferoje audrų intensyvumas įprastai slopsta, todėl tokio masto reiškinys tuo paros metu nebuvo numatytas. Antra, audros židiniai pasižymėjo itin greita evoliucija – susidarydavo ir išsklaidydavo vos per pusvalandį, atnešdami smarkų lietų ir stiprius vėjus, todėl padaryta žala buvo labai lokali. Trečia, specialistai negalėjo pasitelkti skaitmeninių prognozių rezultatų, kadangi modeliai nepilnai įvertino sudėtingas termodinamines sąlygas atmosferoje. 

Dėl itin dinamiško ir neįprasto reiškinio pobūdžio prognozavimo procesas buvo ypač sudėtingas. Nuolat tobuliname savo metodus, atsižvelgdami į atmosferos procesų kompleksiškumą. 

Pateiktame žemėlapyje – žaibų išlydžių tankumas Vilniaus regione šeštadienio vakarą ir sekmadienio naktį. Didžiausias tankumas – Justiniškių, Pašilaičių, Fabijoniškių ir Verkių seniūnijose. Mažiausias – pietrytiniame miesto pakraštyje (dalyje Panerių, Naujininkų, Rasų ir N. Vilnios seniūnijose).


Parengė: Meteo LT Prognozių ir perspėjimų skyrius