Autorius: Eligijus Labanauskas

Stiprus vėjas gali sutrikdyti keliones, užversti kelius nuvirtusiais medžiais ar nutraukti elektros tiekimą. Norint laiku pasirengti, svarbu žinoti ne tik prognozuojamą vėjo stiprumą, bet ir galimus jo padarinius. Todėl Meteo LT kuria poveikiu paremtų prognozių ir perspėjimų (4P) sistemą, kuri padėtų gyventojams ir institucijoms geriau suprasti galimą pavojingų orų poveikį ir iš anksto imtis reikalingų veiksmų. Vienas pirmųjų šios sistemos kūrimo etapų – bandomasis vėjo poveikio vertinimo modelis, kurį pristatome šiame pranešime.
 
Palyginkime dvi prognozes: 

„Daug kur pietvakarių vėjo gūsiai sieks 20–25 m/s.“ 

„Vakarų Lietuvoje vėjo gūsiai gali lemti pavienių medžių virtimą, sutrikdyti elektros tiekimą. Pietvakarių vėjas sieks 20-25 m/s.“ 

Pirmąja prognoze teigiama, kokie bus orai. O antrąja pasakoma, ką tie orai gali padaryti. Iš antrosios prognozės yra aiškiau, ar verta atidėti kelionę miško keliu ir ar reikia pasiruošti elektros generatorių. 

Tokias prognozes vadiname poveikiu paremtomis prognozėmis. Šiame tekste pristatome pilotinį tokių prognozių sukūrimo modelį. Pradėjome nuo stipraus vėjo daromos žalos modeliavimo.  

Kodėl tokio pat stiprumo vėjas skirtingose vietovėse padaro nevienodą žalą? 

Dabar perspėjimo spalva priklauso tik nuo vėjo stiprumo (geltona – pavojingas vėjas, kai maksimalus vėjo greitis 15–24 m/s, pajūrio savivaldybėse 15–28 m/s; oranžinė – stichinis, 24–33 m/s, pajūryje 28–33 m/s; raudona – katastrofinis, 33 m/s ir daugiau). Tačiau žala priklauso ir nuo to, kur ir kada pučia vėjas. Skirtumus lemia du dalykai. 

Pirmasis – vietovės pažeidžiamumas, kurį lemia ilgalaikės, gana lėtai kintančios jos savybės. Kalbant apie vėją, viena pagrindinių  jo poveikio išraiškų – medžiais užversti keliai, todėl pirmiausia įvertinome, kiek savivaldybėse yra valstybinių kelių ir atvirų elektros laidų linijų, einančių arčiau nei 25 metrų atstumu nuo miško. Abiem atvejais tarp pažeidžiamiausių atsidūrė Zarasų r., Utenos r., Visagino, Druskininkų ir Kazlų Rūdos savivaldybės. Pavyzdžiui, pajūryje 25 m/s vėjas pasitaiko dažniau, tad medžiai ir infrastruktūra yra labiau prisitaikę. Tuo tarpu Pietryčių Lietuvoje toks pat vėjas greičiausiai padarytų daugiau žalos. 

1 pav. Kelių pažeidžiamumas savivaldybėse: kuo raudonesnė spalva, tuo daugiau kelių ruožų eina šalia miško, palyginti su savivaldybės plotu. Palanga ir Neringa raudonos, nes jų plotas mažas, o keliai daugiausia eina pro mišką. Vis dėlto pajūrio medžiai prisitaikę prie stipraus vėjo. 

Antrasis – poveikį stiprinantys veiksniai, tai yra tam tikros aplinkybės, susiklosčiusios reiškinio veikimo metu. Pavyzdžiui, vasarą medžių lapai veikia tarsi burės, o įmirkusi žemė silpniau laiko šaknis. Žiemą šlapias sniegas ar lijundra kelis kartus padidina šakų apkrovą. Pavojingesnis būna ir neįprastos krypties vėjas, nes medžiai Lietuvoje yra prisitaikę prie pietvakarių ir vakarų vėjų. Net ilga ramybė prieš audrą gali padidinti žalą: medžiai neturi progos atsikratyti silpnų šakų prieš audrą, tad daugiau prikrenta įvykus pavojingam orų reiškiniui.

Ką parodė praeities audros 

Per 2024 m. liepos 28–29 d. audrą Kirsti veikė beveik visi stiprinantys veiksniai: medžiai buvo su lapais, įmirkusi žemė, ilgas ramybės periodas, o antrą audros dieną vėjas pasisuko iš šiaurės vakarų. Pagal tuometinius kriterijus vėjas beveik visur buvo tik pavojingo lygio (1-as lygis iš 3), ne stichinis reiškinys (2-as lygis iš 3), tačiau audros padaryta žala buvo itin didelė – vėjas išvertė apie 80 tūkst. medžių ir sukėlė daugiau nei 459 tūkst. elektros tiekimo sutrikimų. Užvirtus medžiui žuvo žmogus. 

Dar įdomesnis yra 2021 m. sausio 26 d. vėjo atvejis. Vėjas beveik niekur nepasiekė pavojingų ribų, tačiau šlapias sniegas ant medžių lėmė gerokai daugiau elektros oro linijų atsijungimų nei per bet kurį iš trijų 2022 m. sausio ciklonų serijos, kai vėjas visais atvejais buvo daug stipresnis. 

Kaip atrodytų naujoji prognozė 

Modelis kol kas yra bandomasis, tad jo ribos yra tik teorinės. Dabartinės perspėjimų sistemos jis nekeistų, o ją papildytų. Sinoptikai, kaip ir dabar, nustatytų perspėjimo lygį pagal vėjo stiprumą. Vėliau būtų žiūrima, kuriose savivaldybėse vėjas pūs, koks jų pažeidžiamumas ir kokie poveikį stiprinantys veiksniai galėtų pasireikšti. Būtų vertinamas poveikis atskirai medžiams, elektros linijoms, pastatams ir nepritvirtintiems lengviems daiktams.  

Atsižvelgiant į pažeidžiamumą ir poveikį lemiančius veiksnius, būtų galima pakeisti perspėjimo lygį atskirose savivaldybėse. Galėtumėte gauti žinutę su patarimu: „Vėjo gūsiai sieks 25 m/s, galimi medžių virtimai, todėl venkite miškingų vietų ir pasiruoškite galimiems elektros tiekimo sutrikimams X savivaldybėse/apskrityse.“ 

2 pav. Kaip modelis iš vėjo prognozės sudaro perspėjimą su patarimu. Klaustukais pažymėtos dalys, kurioms dar trūksta duomenų ir patikrinimo. 
 

Kas dar laukia tobulinant modelį

Labiausiai stinga duomenų apie anksčiau vykusių reiškinių padarytą žalą. Jie išbarstyti po įvairias institucijas, nevienodai išsamūs ir ne visada sistemingai kaupiami. Pavyzdžiui, išanalizavus daugiau nei 20 metų ugniagesių iškvietimų duomenis, vis dar nepavyko aiškiai nustatyti, koks vėjo greitis gali sukelti reikšmingą žalą. Vien skaičių neužtenka, reikia energetikų, kelininkų, gelbėtojų ir savivaldybių patirčių. Kartu su šiais specialistais siekiama patikslinti vėjo greičių ribas, o vėliau imtis slidžių kelių, snygio, liūčių, ekstremalių temperatūrų ir lietaus sukeltų potvynių. 

Naudinga prognozė aiškiai įvardija numatomus orus, galimus jų padarinius ir rekomenduojamus veiksmus. Ne mažiau svarbu šią informaciją pateikti suprantamai ir laiku pasiekti žmones. Toks ir yra 4P tikslas – padėti suprasti, ko tikėtis ir kaip pasiruošti. 

Parengė: Meteo LT 4P projekto komanda 

Projektas „Hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo plėtra, prognozavimo ir perspėjimo priemonių tobulinimas siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos“, Nr. 01-029-P-0001. Finansuoja Europos Sąjunga. 

Ilgasis savaitgalis bus ramus ir daugiausia pilkas, vietomis truputį palis ar padulksnos.

Kviečiame žiūrėti žemiau pateiktą vaizdo įrašą, kuriame plačiau pristatoma ilgojo savaitgalio orų prognozė.

Taip pat kviečiame prenumeruoti Meteo LT „YouTube“ kanalą, kuriame skelbiame orų prognozes, specialistų įžvalgas ir informacinius vaizdo įrašus hidrometeorologijos bei klimato temomis.

Šiemet ypatingą sukaktį mini vienas išskirtiniausių Tarnybos objektų – Taravimo laboratorija, kuriai sukanka 100 metų. 1926 m. Lietuvos upių hidrologijos pradininko profesoriaus Stepono Kolupailos iniciatyva įkurta laboratorija iki šiol išlaikė savo pirminę paskirtį ir veikimo principą. Joje kalibruojami hidrometriniai suktukai – būtent nuo šių kalibravimų priklauso hidrologinių matavimų tikslumas, o kartu ir patikimi duomenys apie Lietuvos upes.

Laboratorija išsiskiria ne tik ilga istorija. Manoma, kad tai vienintelė Europoje tokio tipo hidrometrinių prietaisų taravimo laboratorija, kuri iki šiol veikia pagal savo pirminę paskirtį. Per šimtmetį ji buvo modernizuota, tačiau išlaikė pagrindinę idėją – užtikrinti tikslius hidrologinius matavimus. Čia buvo kalibruojami ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos hidrometriniai prietaisai, o profesoriaus Stepono Kolupailos inicijuoti tarptautiniai tyrimai savo laiku parodė, kad Kaune atliekami matavimai prilygo geriausių Europos laboratorijų rezultatams.

Šį penktadienį, liepos 17 d., VDU Botanikos sodo Kaune renginio „Kvapų naktis“ metu, kviečiame iš arčiau susipažinti su šiuo unikaliu technikos paveldo objektu. Ekskursijos metu bus pristatyta laboratorijos istorija, veikimo principai, hidrometrinių prietaisų kalibravimo procesas bei šios vietos reikšmė Lietuvos hidrologijos raidai.

Ekskursijas ves HSS patarėjas Raimundas Baublys.
Ekskursijų laikai: 16:30, 17:45 ir 19:00 val.
Ekskursijos trukmė: apie 30 min.

Meteo LT ekskursijos yra VDU Botanikos sodo renginio „Kvapų naktis“ programos dalis. Daugiau informacijos apie renginį ir bilietus: https://botanika.vdu.lt/ivykiai/kvapu-naktis-kaune
 
Dalyvavimas ekskursijose nemokamas įsigijus VDU Botanikos sodo lankytojo bilietą. Jei planuojate dalyvauti, kviečiame užsiregistruoti į ekskursiją iš anksto: https://forms.office.com/pages/responsepage.aspx

„Meteo LT“ sinoptikų prognozėmis, birželio 27 d. aukščiausia oro temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–33 laipsnius karščio. Birželio 28-os dieną oras daug kur kais iki 31–36 laipsnių. Birželio 29 d. aukščiausia oro temperatūra daugelyje šalies vietų sieks 32–37 laipsnius karščio. Birželio 30 d. kaitra atlėgs.

Karšti orai gali kelti pavojų sveikatai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams, nėščiosioms, sergantiesiems lėtinėmis ligomis ir dirbantiesiems lauke. Bendradarbiaudama su Higienos institutu, „Meteo LT“ rekomenduoja karščiausiu paros metu vengti tiesioginių saulės spindulių ir intensyvaus fizinio aktyvumo, reguliariai gerti vandenį, dėvėti lengvus, šviesius drabužius bei nepalikti vaikų ar augintinių uždarytuose automobiliuose net ir trumpam. Išsamias rekomendacijas, kaip apsaugoti sveikatą karščių metu, rasite Higienos instituto interneto svetainėje ČIA.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina karštomis dienomis nepamiršti saugaus elgesio prie vandens telkinių ir pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu. Daugiau rekomendacijų apie saugų poilsį prie vandens ir elgesį kaitros metu rasite civilinės saugos interneto svetainėje ČIA.

Gyventojai raginami sekti naujausią meteorologinę informaciją ir perspėjimus oficialiuose „Meteo LT“ informacijos kanaluose – interneto svetainėje www.meteo.lt, mobiliojoje programėlėje „Meteo LT“ ir oficialioje „Meteo LT“ „Facebook“ paskyroje.

Kviečiame žiūrėti birželio 26 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje vykusios spaudos konferencijos įrašą. Konferencijoje Meteo LT Prognozių ir perspėjimų skyriaus sinoptikė Elena Klyukina pristatė naujausią kaitros prognozę, o Higienos instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vadovė Gražvydė Norkienė aptarė pagrindines rekomendacijas, kaip apsaugoti sveikatą karštomis dienomis.

Balandžio 20–21 dienomis vyko dviejų dienų renginys, organizuotas įgyvendinant projektą „Hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo plėtra ir prognozavimo bei perspėjimo priemonių tobulinimas, siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos“ (Nr. 01-029-P-0001). Renginys subūrė dalį Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos („Meteo LT“) darbuotojų ir buvo skirtas stiprinti vidinę ir išorinę komunikaciją. 

Įgyvendinant projekto veiklas plėtojama pažangesnė prognozių sudarymo ir pateikimo metodika – poveikiu paremtos prognozės ir perspėjimai (4P). Jų esmė – ne tik informuoti apie numatomus orus ir vandens telkinių stebėseną, bet ir paaiškinti galimą reiškinių poveikį žmonėms, jų veiklai bei aplinkai. Tokiu būdu prognozės tampa labiau orientuotos į praktinę naudą ir padeda priimti informuotus sprendimus. 

Šios veiklos prisideda prie bendro projekto tikslo – padidinti prisitaikymą prie klimato kaitos, išplečiant hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklą bei patobulinant prognozavimo ir perspėjimo priemones. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis ir skirtas didinti visuomenės saugumą bei atsparumą klimato kaitos keliamiems iššūkiams. 

Projektas NR. 01-031-P-0001

Projekto tikslas – padidinti visuomenės informuotumą apie prisitaikymo prie klimato kaitos priemones bei skatinti veiksmus, padedančius didinti atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui.

Projekto veiklos: Projekto veikla skirta plėtoti nuoseklią sistemą, skirtą informuoti visuomenę ir suinteresuotas grupes apie klimato kaitą ir prisitaikymą prie klimato kaitos. Pagrindinis veiklos tikslas yra padidinti visuomenės informuotumą apie klimato kaitą ir prisitaikymo priemones, pagerinti teorinius ir praktinius gyventojų įgūdžius, kurie leistų tinkamai pasiruošti su klimato kaita susijusioms grėsmėms, skatinti visuomenę dalyvauti prisitaikymo prie klimato kaitos veikloje, formuoti visuomenės nuomonę ir elgesio pokyčius, teikti visuomenei aktualią ir patikimą informaciją bei skatinti veiksmus, padedančius didinti atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui. Šia veikla bus įgyvendinamos įvairios viešinimo apie klimato kaitą ir prisitaikymą prie jos visuomenės informavimo priemones: laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija, renginiai, edukacinė veikla, akcijų organizavimas.

Projekto vykdytojas: Aplinkos projektų valdymo agentūra

Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Įvykdžius projektą bus iki 2029 m. bus įgyvendinta ne mažiau kaip 10 prisitaikymo prie klimato kaitos viešinimo priemonių ir gyventojų, visiškai sutinkančių, kad jiems pakanka informacijos apie klimato kaitą ir ją lemiančias priežastis, dalis sudarys 50 proc.

Projekto trukmė: 2025-08-18 iki 2029-07-31.

Projekto įgyvendinimui skirta 1 499 992,54 Eur, finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Projektas vykdomas pagal 2022–2030 metų Plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-06-01 „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“ veiklą „Visuomenės ir suinteresuotų grupių informavimas klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos klausimais“ ir finansuojamas 2021–2027 investicinės programos Sanglaudos fondo lėšomis.

Šiandien – Laisvės gynėjų diena, tad sugrįžkime į praeitį ir pažvelkime, kokie orai buvo 1991 m. sausio 13 d. įvykių metu.

Tuo neramiu, bet vienu svarbiausių Lietuvai laikotarpiu orai buvo labai permainingi. Nuo pat sausio pradžios į Baltijos regioną buvo atsiųstas galingas žemo slėgio sūkurys (Atlanto ciklonas). Kelias savaites jis iš vakarų nešė gana žiemiškus orus – šlapdribą ir sniegą, kuriuos pustė stiprūs pietvakarių ir vakarų vėjai.

Sausio 12-osios diena ir 13-osios naktis Lietuvoje buvo apniukusios ir vėjuotos, tęsėsi krituliai, daugiausia nedidelis sniegas. Vilniuje sausio 12-iosios dieną aukščiausia oro temperatūra siekė +3,3 °C. Sausio 13-osios naktį nors ir nebuvo labai šalta, tačiau buvo žvarbu – temperatūra nukrito iki –4 °C, o paryčiais vakarų vėją pakeitė šiaurys. Dieną debesys prasisklaidė, slėgis kilo, vėjas aprimo. Sausio 13 d. įdienojus oro temperatūra pakilo iki +2,4 °C.

Sausio 14–15 d. Lietuvoje įsitvirtino anticiklonas iš vakarų. Nors dienomis oro temperatūra nekilo aukščiau 0 °C, o naktimis nukrisdavo žemiau –7 °C, pasirodė saulė.

Pranešimas parengtas bendradarbiaujant „Meteo LT“ Komunikacijos ir Klimato tyrimų skyriams.

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – primena apie žmones, kurie prieš daugiau nei tris dešimtmečius apgynė mūsų teisę gyventi laisvoje valstybėje. Šių metų minėjimo kryptis – „Laisvės liepsna iš kartos į kartą“ – kviečia prisiminti, kad laisvė nėra tik istorinis faktas, bet ir kasdienė atsakomybė.

Kviečiame sausio 13 d. (antradienį) 8.00 val. prisijungti prie visuotinės pilietinės iniciatyvos ir uždegti žvakę lange – kaip pagarbos ir atminimo ženklą Laisvės gynėjams. Prie iniciatyvos galima prisijungti ten, kur tuo metu būsite – darbo kabinetuose ar savo namuose.

Svarbu žvakes uždegti tuo pačiu metu (8.00–8.10 val.) tam, kad žvakių liepsnelės plazdėtų visoje Lietuvoje vienu metu. Ypač efektingai tai atrodo ryte, nes dar tamsu, ir žvakių liepsnelės atkreips dėmesį bei primins dienos svarbą.

Šios iniciatyvos idėja – ryto tamsoje vienu metu sužibėti tūkstančiams mažų liepsnelių visoje Lietuvoje. Tai paprastas, bet prasmingas būdas parodyti vienybę ir padėką tiems, kurių drąsa leidžia mums šiandien kurti, dirbti ir gyventi laisvoje Lietuvoje.

Norintys plačiau susipažinti su minėjimo renginiais kviečiami peržiūrėti oficialią LR Seimo kanceliarijos sudarytą Laisvės gynėjų dienos 35-ųjų metinių renginių programą: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=36634&p_k=1

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) informuoja, kad nuo 2025 m. gruodžio 1 d. įsigalios Tarnybos direktoriaus 2025 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-86  „Dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-50 „Dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos teikiamų specialiųjų (monopolinių) hidrometeorologijos paslaugų“ pakeitimo“ (toliau – įsakymas). 

Norime iš anksto informuoti visus specialiųjų (monopolinių) hidrometeorologinės informacijos paslaugų (toliau – paslaugos) gavėjus apie būsimus pokyčius. Paslaugų kainos atnaujintos siekiant išlaikyti aukštą paslaugų kokybę ir užtikrinti jų prieinamumą, modernizuojant teikimo procesus. 

Svarbu sutartiniams klientams 

Atnaujintos paslaugų kainos neįsigalioja automatiškai esamoms Tarnybos ir klientų sudarytoms hidrometeorologinės informacijos teikimo sutartims (toliau – sutartys). 
 
Naujos kainos konkrečiam sutarties klientui įsigalioja šalių susitarimu, nuo papildomame susitarime nurodytos datos. 
 
Primename, kad kai kuriose sutartyse yra numatyta galimybė klientui nesutikti su kainų pakeitimu ir nutraukti Sutartį joje nustatyta tvarka, tačiau ne visose sutartyse tokia galimybė įtvirtinta. 
 
Su atnaujintomis paslaugų kainomis galite susipažinti Teisės aktų registre, įsakymo įraše ir www.meteo.lt svetainės skiltyje Kainos – Meteo.lt 

Patogesnis paslaugų užsakymas internetu 
 
Kviečiame naudotis meteorologinių pažymų ir hidrologinių duomenų informacijos užsakymo savitarna paslaugos.meteo.lt, kur didžiąją dalį paslaugų dabar galima užsisakyti greitai ir patogiai internetu. 

Jeigu konkrečios paslaugos savitarnoje nėra, prašymą galite pateikti įprastu būdu – raštu, siunčiant jį bendruoju el. paštu, paštu arba atvykus į Tarnybą adresu Oršos g. 8, Vilnius.