Autorius: Eligijus Labanauskas

Šiandien – Laisvės gynėjų diena, tad sugrįžkime į praeitį ir pažvelkime, kokie orai buvo 1991 m. sausio 13 d. įvykių metu.

Tuo neramiu, bet vienu svarbiausių Lietuvai laikotarpiu orai buvo labai permainingi. Nuo pat sausio pradžios į Baltijos regioną buvo atsiųstas galingas žemo slėgio sūkurys (Atlanto ciklonas). Kelias savaites jis iš vakarų nešė gana žiemiškus orus – šlapdribą ir sniegą, kuriuos pustė stiprūs pietvakarių ir vakarų vėjai.

Sausio 12-osios diena ir 13-osios naktis Lietuvoje buvo apniukusios ir vėjuotos, tęsėsi krituliai, daugiausia nedidelis sniegas. Vilniuje sausio 12-iosios dieną aukščiausia oro temperatūra siekė +3,3 °C. Sausio 13-osios naktį nors ir nebuvo labai šalta, tačiau buvo žvarbu – temperatūra nukrito iki –4 °C, o paryčiais vakarų vėją pakeitė šiaurys. Dieną debesys prasisklaidė, slėgis kilo, vėjas aprimo. Sausio 13 d. įdienojus oro temperatūra pakilo iki +2,4 °C.

Sausio 14–15 d. Lietuvoje įsitvirtino anticiklonas iš vakarų. Nors dienomis oro temperatūra nekilo aukščiau 0 °C, o naktimis nukrisdavo žemiau –7 °C, pasirodė saulė.

Pranešimas parengtas bendradarbiaujant „Meteo LT“ Komunikacijos ir Klimato tyrimų skyriams.

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – primena apie žmones, kurie prieš daugiau nei tris dešimtmečius apgynė mūsų teisę gyventi laisvoje valstybėje. Šių metų minėjimo kryptis – „Laisvės liepsna iš kartos į kartą“ – kviečia prisiminti, kad laisvė nėra tik istorinis faktas, bet ir kasdienė atsakomybė.

Kviečiame sausio 13 d. (antradienį) 8.00 val. prisijungti prie visuotinės pilietinės iniciatyvos ir uždegti žvakę lange – kaip pagarbos ir atminimo ženklą Laisvės gynėjams. Prie iniciatyvos galima prisijungti ten, kur tuo metu būsite – darbo kabinetuose ar savo namuose.

Svarbu žvakes uždegti tuo pačiu metu (8.00–8.10 val.) tam, kad žvakių liepsnelės plazdėtų visoje Lietuvoje vienu metu. Ypač efektingai tai atrodo ryte, nes dar tamsu, ir žvakių liepsnelės atkreips dėmesį bei primins dienos svarbą.

Šios iniciatyvos idėja – ryto tamsoje vienu metu sužibėti tūkstančiams mažų liepsnelių visoje Lietuvoje. Tai paprastas, bet prasmingas būdas parodyti vienybę ir padėką tiems, kurių drąsa leidžia mums šiandien kurti, dirbti ir gyventi laisvoje Lietuvoje.

Norintys plačiau susipažinti su minėjimo renginiais kviečiami peržiūrėti oficialią LR Seimo kanceliarijos sudarytą Laisvės gynėjų dienos 35-ųjų metinių renginių programą: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=36634&p_k=1

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) informuoja, kad nuo 2025 m. gruodžio 1 d. įsigalios Tarnybos direktoriaus 2025 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-86  „Dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-50 „Dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos teikiamų specialiųjų (monopolinių) hidrometeorologijos paslaugų“ pakeitimo“ (toliau – įsakymas). 

Norime iš anksto informuoti visus specialiųjų (monopolinių) hidrometeorologinės informacijos paslaugų (toliau – paslaugos) gavėjus apie būsimus pokyčius. Paslaugų kainos atnaujintos siekiant išlaikyti aukštą paslaugų kokybę ir užtikrinti jų prieinamumą, modernizuojant teikimo procesus. 

Svarbu sutartiniams klientams 

Atnaujintos paslaugų kainos neįsigalioja automatiškai esamoms Tarnybos ir klientų sudarytoms hidrometeorologinės informacijos teikimo sutartims (toliau – sutartys). 
 
Naujos kainos konkrečiam sutarties klientui įsigalioja šalių susitarimu, nuo papildomame susitarime nurodytos datos. 
 
Primename, kad kai kuriose sutartyse yra numatyta galimybė klientui nesutikti su kainų pakeitimu ir nutraukti Sutartį joje nustatyta tvarka, tačiau ne visose sutartyse tokia galimybė įtvirtinta. 
 
Su atnaujintomis paslaugų kainomis galite susipažinti Teisės aktų registre, įsakymo įraše ir www.meteo.lt svetainės skiltyje Kainos – Meteo.lt 

Patogesnis paslaugų užsakymas internetu 
 
Kviečiame naudotis meteorologinių pažymų ir hidrologinių duomenų informacijos užsakymo savitarna paslaugos.meteo.lt, kur didžiąją dalį paslaugų dabar galima užsisakyti greitai ir patogiai internetu. 

Jeigu konkrečios paslaugos savitarnoje nėra, prašymą galite pateikti įprastu būdu – raštu, siunčiant jį bendruoju el. paštu, paštu arba atvykus į Tarnybą adresu Oršos g. 8, Vilnius.

Lapkričio 18 d. vyko nacionalinio masto susitikimas, kurį nuotoliniu būdu surengė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba („Meteo.lt“). Susitikimo metu dalyviams buvo pristatyta poveikiu paremtų prognozių ir perspėjimų koncepcija. Renginyje dalyvavo daugiau kaip 100 atstovų iš valstybės institucijų, savivaldybių, verslo ir akademinės bendruomenės.

Susitikimo metu dalyviai buvo supažindinti su poveikiu paremtomis prognozėmis ir perspėjimais — metodologija, kuri Lietuvoje dar tik diegiama. Renginio tikslas buvo pristatyti tarptautines patirtis, įvertinti esamą situaciją nacionaliniu mastu ir identifikuoti tolimesnius žingsnius, reikalingus plėtojant šios sistemos diegimą Lietuvoje.

Jungtinės Karalystės ekspertas Robert A. Varley pristatė šios srities pažangą tarptautiniu lygmeniu ir apžvelgė priežastis, kodėl poveikiu paremti sprendimai tampa šiuolaikinės visuomenės saugos pagrindu.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus patarėjas Tadas Kantautas pristatė esamą Lietuvoje prognozių ir perspėjimų sistemą, jos praktinį pritaikomumą ir numatomas stiprinimo kryptis. Diskusijose akcentuota, kad siekiant efektyvesnio reagavimo į pavojingus orų reiškinius būtina nuosekliai tobulinti duomenų mainų ir sąveikos mechanizmus tarp institucijų.

Renginio pabaigoje dr. Delia Arnold Arias iš „GeoSphere Austria“ pasidalijo Austrijos patirtimi diegiant poveikiu paremtas prognozes ir pabrėžė, kad sėkmingai jų plėtrai būtinas sistemingas ir ilgalaikis tarpsektorinis bendradarbiavimas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dėkoja visiems susitikimo dalyviams. Surinktos įžvalgos bus naudojamos toliau plėtojant poveikiu paremtų prognozių ir perspėjimų sistemą Lietuvoje.

Spalio 29 d. Lietuvos energetikos institutas (LEI) organizavo projekto „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG, LL-00136) ekspertų susitikimą, kuriame dalyvavo ir „Meteo.lt“ specialistai.
 

Susitikimo metu projekto partneriai aptarė pagrindinius pasiektus rezultatus, pristatė ankstyvojo perspėjimo apie ledo sangrūdų potvynius gairių projektą, rizikos mažinimo priemones bei pavojaus ir rizikos žemėlapius pilotinėms teritorijoms. Taip pat diskutuota dėl artėjančių Lietuvos ir Latvijos suinteresuotųjų šalių susitikimų darbotvarkės bei baigiamosios konferencijos pristatymų.
 
Be „Meteo.lt“ atstovų, susitikime dalyvavo ir Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro (LEGMC) bei Lietuvos energetikos instituto (LEI) ekspertai.

Šaltinis: www.lei.lt

+3

Tam kad sparčiai keičiantis klimatui ledo sangrūdų sukeliami dideli potvyniai būtų geriau suprasti bei modeliuojami Latvijos – Lietuvos regione vykdomas specialus projektas ICEREG. Ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.

Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą.

Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Latvijos – Lietuvos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.

Projekto įgyvendinimą remia 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa.

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Koordinatorius: Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija

Projekto partneriai:

• Lietuvos energetikos institutas, Lietuva;
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM, Lietuva;

Daugiau informacijos apie vykdomą projektą čia.

Šią savaitę pasaulio meteorologų bendruomenė ir visuomenė gyvena klimato temomis. Spalio 20–26 d. Lietuvoje vyksta Klimato savaitė 2025, kviečianti atvirai kalbėti apie klimato kaitos iššūkius, prisitaikymo galimybes ir atsparumo didinimą.

Tuo pat metu spalio 20–23 d. Ženevoje vyksta neeilinė Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) Kongreso sesija Cg-Ext (2025), skirta pažymėti organizacijos 75-metį. Kongresas – aukščiausiasis PMO organas, suburiantis 193 narių (187 valstybes ir 6 teritorijas) atstovus, atsakingus už pasaulinį bendradarbiavimą meteorologijos, klimato, hidrologijos ir aplinkos stebėjimo srityse.

Iškilmingoje atidarymo sesijoje Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterres pabrėžė PMO vaidmenį gelbstint gyvybes ir stiprinant visuomenės pasitikėjimą mokslu. Organizaciją sveikino ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos viceprezidentas Tomas Lamanauskas, pažymėjęs glaudų institucijų bendradarbiavimą duomenų mainų ir technologijų srityje.

Kongrese daug dėmesio skiriama iniciatyvai „Perspėjimai visiems“ (Early Warnings for All, EW4All), kurios tikslas – užtikrinti, kad kiekvienas pasaulio žmogus, ypač mažas ir vidutines pajamas turinčiose šalyse, būtų laiku perspėtas apie pavojingus orų ar hidrologinius reiškinius. Šiuo metu derinamos rekomendacijos (regulations) ir įgyvendinimo procedūros, susijusios su šios iniciatyvos įgyvendinimu, o PMO vykdys stebėseną, kaip šalys diegia ankstyvojo įspėjimo sistemas ir paslaugas.

Kongreso darbotvarkėje taip pat numatyta atnaujinti organizacijos teisinius dokumentus, reglamentuojančius vadovybės rinkimų procedūras, finansinius klausimus ir Vykdomosios tarybos sudėtį.

Šių metų PMO šūkis – „75 years for data sharing and science for action“, pabrėžiantis duomenų dalijimosi ir mokslo pritaikymo praktikoje svarbą. Tinkamiausiai šią mintį galėtume perteikti kaip „75 metai mokslo, virstančio veiksmais“.

Daugiau apie PMO Kongresą: Extraordinary Session of World Meteorological Congress (Cg-Ext-2025)

Rugpjūčio 25-26 dienomis Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje vyko „NORDMET“ Tarybos 29-asis susitikimas, suburiantis meteorologijos tarnybų vadovus iš Šiaurės ir Baltijos šalių.

„NORDMET“ – tai glaudesnio bendradarbiavimo tinklas tarp Šiaurės ir Baltijos šalių meteorologijos tarnybų, įkurtas siekiant stiprinti regioninę partnerystę, keitimąsi žiniomis, duomenimis bei patirtimi. Tarnyba aktyviai įsitraukė į šią veiklą nuo 2016 m. ir yra visateisė „NORDMET“ narė.

Vilniuje vykstančiame susitikime aptariami aktualūs klausimai – klimato pokyčių stebėsena, prognozių sistemų tobulinimas, bendros iniciatyvos tarptautinėse organizacijose ir regioninis bendradarbiavimas. Svečiai taip pat supažindinami su Tarnybos veikla – aprodytos sinoptikų darbo vietos, laboratorija bei speciali įranga, įskaitant vėjo simuliatorių, skirtą meteorologinių prietaisų kalibravimui.

Tarnybų vadovai taip pat dalijasi svarbiausiais savo šalių pokyčiais. Danija plečia klimato tyrimus ne tik Arkties, bet ir Afrikos regionuose, siekdama kurti pritaikytas klimato paslaugas besivystančioms šalims. Suomija, susidurdama su valstybės taupymo programa, svarsto atsisakyti nemokamų meteorologinių paslaugų aviacijai ir stiprinti komercinę veiklą. Latvija, pasinaudodama Norvegijos finansiniu mechanizmu, sukūrė naują mobiliąją orų programėlę, o Norvegija ne tik išplėtė prognozių laikotarpį iki 21 dienos, bet ir imasi inovatyvių veiklų – kuria žaidimą, skirtą gilinti visuomenės supratimą apie sezonines prognozes.

Tokie susitikimai ne tik stiprina profesinius ryšius tarp valstybių, bet ir padeda Baltijos ir Šiaurės šalims veikti kaip vieningam tarptautiniam vienetui, formuojančiam bendrą poziciją ir kuriant pažangesnius sprendimus visam regionui.

Su giliu liūdesiu dalinamės žinia – vakar vakare, rugpjūčio 19 d., mirė žinomas hidrologas, ilgametis Vilniaus universiteto dėstytojas doc. dr. Gintaras Valiuškevičius.

Jo vardą prisimena ne viena Lietuvos meteorologų ir hidrologų karta – daugelis mūsų kolegų yra jo mokyti, įkvėpti ar prisidėję prie bendrų akademinių darbų.

„Meteo.lt“ specialistai prisimena Gintarą ne tik kaip dėstytoją, bet ir kaip šiltą, sąmojingą, visada padėti pasiruošusį žmogų. „Jis visada padėdavo mums hidrologiniais klausimais ir darbe… Nuostabus žmogus, ne tik dėstytojas. Ir gerą humoro jausmą turėjo. Jam labai rūpėjo hidrologija“, – dalijasi kolegos.

Velionis visą savo profesinį gyvenimą paskyrė hidrologijos mokslui ir švietimui, o jo indėlis į Lietuvos hidrologijos vystymą – nepamirštamas.

Atsisveikinti galima Vilniuje, Paco g. 4, II salėje (šalia Šv. Petro ir Povilo bažnyčios):
Rugpjūčio 21 d. (ketvirtadienį) – 10:00–21:00
Rugpjūčio 22 d. (penktadienį) – 9:00–11:00
Urna išnešama penktadienį 11 val., laidojama Kairėnų kapinėse.
Mišios – ketvirtadienį 18 val. Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje.

Ilsėkis ramybėje, Dėstytojau.

Vyriausybė dėl ilgo lietingo laikotarpio padarinių žemės ūkio sektoriuje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje. Priėmus šį sprendimą, ūkininkai, nukentėję nuo užsitęsusio lietingo periodo, galės lengviau atsikvėpti – numatyta nemažai svarbių palengvinimų.

Visoje Lietuvoje galios šie Žemės ūkio ministerijos parengti palengvinimai:

• Posėlio sėjos terminas pavėlintas iki rugpjūčio 31 d. (buvo iki rugpjūčio 15 d.), o jo išlaikymo terminas sutrumpinamas iki 6 savaičių (buvo 8 savaitės).
• Pareiškėjai, šiais metais pirmą kartą dalyvaujantys ekologinėje sistemoje „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, galės įsėti žolinius augalus arba jų mišinį iki rugpjūčio 31 d.
• Žaliajame pūdyme auginamas bent dvejų einamaisiais metais pasėtų žemės ūkio augalų mišinys turi būti įterpiamas į dirvą arba kitaip sutvarkomas (voluojamas, smulkinamas, skutamas) ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. (anksčiau buvo rugsėjo 1 d.).
• Atsisakyta reikalavimo sutvarkyti pievas numatytais terminais. 

Daugiau informacijos yra čia.

Vyriausybė taip pat turės daugiau galimybių žemdirbiams atlyginti liūčių padarytus nuostolius. 

Nutarimas priimtas įvertinus Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, šalies savivaldybių pateiktus duomenis apie birželio–rugpjūčio mėnesiais fiksuotą stichinį meteorologinį reiškinį (ilgą lietingą laikotarpį) ir jo sukeltus padarinius.

Rokiškio r., Akmenės r., Kaišiadorių r., Kėdainių r., Anykščių r., Šilutės r., Biržų r., Kupiškio r., Pakruojo r., Švenčionių r., Radviliškio r., Pasvalio r., Telšių r. ir Raseinių r. savivaldybės jau yra paskelbusios savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio, sukėlusio žemės ūkio augalų žūtį. Ilgas lietingas laikotarpis pažeidė ar sunaikino nuo 50 iki 70 proc. (apie 8136 ha) derliaus.

Nacionalinis krizių valdymo centras nustatė, kad šis įvykis sukėlė didelę žalą visam Lietuvos žemės ūkio sektoriui ir atitinka Vyriausybės nustatytus ekstremaliųjų įvykių kriterijus ir ekstremaliųjų situacijų klasifikavimo pagrindus. Tai lėmė pasiūlymą Vyriausybei visoje valstybės teritorijoje skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šios situacijos valstybės operacijų vadovu paskirti žemės ūkio ministrą.

Šiuo metu savivaldybės dar renka informaciją apie žemės ūkio subjektų patirtą žalą ir vertina patirtus nuostolius.

Nukentėjusiems kreipiantis dėl žalos atlyginimo reikės pateikti prašymą tos savivaldybės merui, kurios teritorijoje patirta žala. Teikiant prašymą būtina pridėti nuosavybę bei žalos dydį įrodančius dokumentus.