Artimiausių 3 val. laikotarpiu kai kur pietiniuose Lietuvos rajonuose pradės formuotis labai smarki audra, vėliau ji išplis į daugelį pietinių ir rytinių rajonų: numatomos trumpos liūtys su perkūnija, vietomis lis smarkiai, kris kruša, kils škvalas 15–20 m/s, kai kur iki 25 m/s.
Didžiausia smarkios audros tikimybė – Alytaus, Vilniaus ir Utenos apskrityse.
Rekomendacijos: sandariai uždarykite langus ir duris. Surinkite lengvai pakeliamus daiktus kiemuose, balkonuose ir kitose atvirose vietose. Nepalikite automobilio prie aukštų medžių. Būdami lauke, nestovėkite po medžiais, prie reklamos stendų ir elektros linijų, žaibolaidžių ar metalinių bokštų, venkite atvirų vietų, nebūkite šalia vandens telkinių arba juose. Jei audra užklupo vairuojant, tą darykite ypač susikaupę, laikykite abi rankas ant vairo ir keiskite automobilio greitį, atsižvelgę į vyraujančias orų sąlygas kelyje.
Kviečiame naudoti „Meteo.lt“ orų programėle, kurioje matysite specialistų išleistus perspėjimus jūsų pasirinktai vietovei. Be to realiu laiku galėsite stebėti per Lietuvą keliaujančias kritulių zonas.
Ketvirtadienį Vilniuje į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos („Meteo.lt“) organizuotą konferenciją susirinko įvairių sričių specialistai, mokslininkai ir viešojo sektoriaus atstovai. Jie diskutavo, kaip sustiprinti mūsų šalies pasirengimą dažnesniems ir vis labiau nenuspėjamiems meteorologiniams bei hidrologiniams reiškiniams.
Renginio programoje buvo pristatyti ekspertų pranešimai apie klimato kaitos poveikį ekstremaliems orų reiškiniams. Taip pat vyko praktinės diskusijos, kurių metu įstaigos ir organizacijos dalijosi patirtimis, aptarė bendradarbiavimo galimybes, duomenų mainus ir veiksmų koordinavimą, siekiant sumažinti galimus nuostolius gyventojams, aplinkai ir ekonomikai.
„Turime numatyti aiškią tvarką, kaip operatyviai įspėti žemdirbius, verslininkus ir visus gyventojus apie artėjančias audras, liūtis, potvynius, didelius temperatūros pokyčius. Orų pokyčius prognozuojančių sinoptikų, gelbėtojų, medikų bendradarbiavimas turėtų būti geresnis, kad didelių nelaimių dėl nenuspėjamų klimato reiškinių būtų kuo mažiau“, – sakė aplinkos ministras Povilas Poderskis.
„Ieškome būdų veikti drauge, kurie leistų sustiprinti pasirengimą ir palengvintų prisitaikymą prie ekstremalių orų reiškinių. Svarbu ne tik suprasti orų daromą poveikį kasdienybei ir aplinkai, bet ir laiku bei adekvačiai į jį reaguoti“, – komentavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorius Ričardas Valančiauskas.
Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tai – žingsnis link tvirtesnio dialogo tarp institucijų ir organizacijų. Buvo akcentuota, jog klimato kaita didina pavojingų orų reiškinių nepastovumą, o pavieniai atskirų sektorių veiksmai tampa nebepajėgūs užtikrinti laukiamo rezultato.
Diskusijose dalyvavo atstovai iš Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybės duomenų agentūros, „Kelių priežiūros“, „Oro navigacijos“, Vilniaus universiteto, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Žaliųjų finansų instituto, „Via Lietuva“, Lietuvos bankų asociacijos ir kitų institucijų.
Tikimasi, kad po šio susitikimo visos suinteresuotos institucijos glaudžiau bendradarbiaus, kartu kurs bendras strategijas ir sprendimus, mažinančius ekstremalių orų reiškinių padarinius ateityje. Vis labiau aiškėja, kad orų prognozių ateitis – tai ne tik skaičiai ar diagramos, bet jų reikšmė žmogaus gyvenimui, infrastruktūrai ir sprendimų priėmimui.
2025 m. balandžio 29 d. Lietuvos energetikos institute (LEI) įvyko projekto „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) tarpinis seminaras ir valdymo grupės susitikimas.
Buvo aptarta projekto pažanga, biudžetas, pagrindiniai rezultatai ir iššūkiai. Ekspertai iš Lietuvos energetikos instituto, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro pristatė įžvalgas apie ledo sangrūdų potvynių modeliavimą, upių duomenų analizę, klimato kaitos scenarijus bei ankstyvojo perspėjimo sistemų tobulinimą.
Projekto ICEREG tikslas yra pagerinti ledų sangrūdų potvynių rizikos valdymą, kuriant išsamius potvynių žemėlapius ir tobulinant ledų sangrūdų susidarymo koncepcinį modelį, ypač atsižvelgiant į klimato kaitą.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „Interreg VI-A Latvia–Lithuania Programme 2021–2027“ programos lėšomis.
Projekto įgyvendinimą remia 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa.
Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą. Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31. Projekto numeris: LL-00136 Projekto akronimas: ICEREG
INTEGRUOTAS VANDENS VALDYMAS LIETUVOJE LIFE SIP VANDUO
Nr. 101104645 — LIFE22-IPE-LT-LIFE SIP Vanduo
METINIS PROJEKTO PARTNERIŲ SUSITIKIMAS
2025 m. balandžio 2–3 d., Birštone, įvyko metinis projekto partnerių susitikimas. Renginį organizavo Aplinkos ministerijos (AM) ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovai.
Susitikime dalyvavo įvairių institucijų atstovai: Aplinkos apsaugos agentūra, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Gamtos paveldo fondas, Žuvininkystės tarnyba, Lietuvos energetikos institutas, Aplinkos apsaugos departamentas, Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacija, Gamtos tyrimų centras ir Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas.
Susitikimo metu buvo pristatyti pranešimai šiomis temomis:
Vandenų politikos aktualijos: EK WFD ataskaita ir rekomendacijos – kaip pasiekti realų progresą ir paskatinti Vandenų plano įgyvendinimą?
WP4 veiklos (AM)
Projekto valdymo ir progreso klausimai, viešinimo strategija ir tikslai 2025 m. (APVA)
WP2 darbo paketo veiklos (AM / APVA)
T3.1: Vandens telkinių taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimas (ŽŪM)
T3.2: Hidromorfologinių pakitimų poveikio paviršinių vandens telkinių ekologinei būklei mažinimas (Meteo.lt, GPF)
T3.3: Ežerų ekologinės būklės gerinimas biomanipuliacijomis (ŽT)
T3.4: Ežerų ekologinės būklės gerinimas mažinant taršą dėl kritulių nuotėkio
T3.5: Kompleksinis bandomasis projektas Dovinės baseine (GPF)
T3.6: Mikroteršalų ir jūrinių šiukšlių mažinimas Klaipėdos nuotekų valymo įrenginiuose (KU Jūros tyrimų institutas)
T3.7: Aplinkos kontrolės stiprinimas (AAD / LBONA)
Projekto poveikio stebėsena: monitoringas, KPI rodikliai, valdymo mechanizmas (Steering Committee)
Darbo grupių sesijos:
T3.5 darbo grupės veiksmų derinimas
T2 darbo grupės veiksmų derinimas
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos („Meteo.lt“) pranešimas: „Hidromorfologinių pakitimų poveikio paviršinių vandens telkinių ekologinei būklei mažinimas“
Pranešime buvo pristatyta:
Hidroelektrinių poveikio paviršiniams vandenims problematika
Apžvelgti gaunami duomenys iš hidroelektrinių. Pateikti neatitikimai teikiant vandens lygius su laiko atskaita, ryšiu su tvenkinio nustatytomis taisyklėmis, galimi klastojimo faktai vykstant į planinius ir neplaninius patikrinimus su AAD darbuotojais.
Vandens matavimo stočių įsteigimas aukščiau ir žemiau HE (kontrolės mechanizmas)
Pristatyta kaip atrodys vandens matavimo stotis – schema.
Vandens matavimo stočių paleidimas, matavimai, duomenų ir kokybės užtikrinimas
Nurodomi kokie bus atliekami hidrologiniai matavimai:
– Vandens lygis;
– Vandens temperatūra;
– Vandens debitas;
– Ledo dangos storis;
– Nustatomas ledo darinių ir vandens augalijos išplitimas.
Pristatomas kaip atrodys darbo procesas:
– Kontroliniai matavimai:
– Vandens lygio matavimas;
– Vandens temperatūros matavimas.
– Upės vagos valymas;
– Vandens debito matavimas;
– Įrangos priežiūra.
– Gautų rodiklių analizė, duomenų apdorojimas.
Žemėlapyje pristatytos būsimos vandens matavimo stočių vietos.
Autonominės įrangos diegimas (kokybės ir darbo laiko planavimas)
Supažindinama kokia planuojama įranga įdiegti, jos privalumai ir veikimo principas.
Nuveikti darbai projekte, problemos ir iššūkiai:
-Sudarytas veiklos grafikas.
-Rekomendacijos parenkant bandomuosius upių ruožus 12 vandens matavimo stočių parengimas bendradarbiaujant su LEI.
– Vietų parinkimas VMS I etapas (paieškos).
– Suformuota LIFE komandos veiklos grupė.
– Techninių specifikacijų parengimas.
– Viešųjų pirkimų organizavimas VMS įsigyti (pirkimai per CPO).
– Pirkimų dokumentų parengimas ir pirkimų procedūrų vykdymas (CPO).
– VMS vietų suderinimas su savivaldybėmis ir žemės savininkais (leidimų gavimas).
– Duomenų srautų architektūros parengimas, testavimas ir palaikymas,
– Duomenų srautų, formatų, santykio su esamomis sistemomis analizė,
– Informacinių ir komunikacinių technologijų pasirinkimas,
– Koncepcinis, loginis ir architektūrinis įrankio projektavimas,
– Duomenų bazės sukūrimas.
„Meteo.lt“ projekto LIFE22-IPE-LT-LIFE SIP Vanduo komandos nariai, dalyvavę susitikime:
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba kviečia dalyvauti konkurse į Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėjo (–os) pareigas. Tai pozicija, reikalaujanti strateginio požiūrio, stiprių koordinavimo įgūdžių ir atsakomybės už vieną svarbiausių mūsų tarnybos veiklos sričių.
Pareigybė: Prognozių ir perspėjimų skyriaus Vedėjas Skelbimo Nr.: 62453 Prašymų teikimo terminas: iki 2025-04-03
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį (22–02 val.) pradės stiprėti pietvakarių, vakarų krypties vėjas. Antroje pirmadienio nakties ir pirmoje dienos pusėje daug kur gūsiai sieks 18–23 m/s, pietvakarinėje šalies pusėje 24–29 m/s, pajūryje 30–32 m/s. Antroje pirmadienio dienos pusėje vėjas pradės rimti.
Rekomendacijos: išneškite iš balkonų ir kiemų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas, arba juos gerai pritvirtinkite. Jei privalote eiti į lauką, tinkamai apsirenkite. Nestatykite automobilių prie medžių. Sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius. Sutvirtinkite laikinus statinius, konstrukcijas ir įrenginius. Būkite atsargūs vairuodami automobilį ar vaikščiodami lauke.
Sekmadienį Azerbaidžane pasibaigusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP29) po ilgų derybų pasiektas susitarimas dėl besivystančių šalių tarptautinio klimato kaitos finansavimo tikslo po 2025 m., patvirtintos anglies dioksido rinkos mechanizmų taisyklės bei pasiekta pažangos dėl prisitaikymo prie klimato kaitos vertinimo rodiklių.
„Šiame susitikime pritrūko šalių vienybės priimti sprendimus ir susitarti dėl konkrečių priemonių klimato kaitos švelninimo užmojams padidinti siekiant atsisakyti iškastinio kuro naudojimo. Privalome suprasti, kad šiandien nesutariant dėl ambicingų klimato kaitos švelninimo sprendimų papildomų tarptautinio klimato kaitos finansavimo lėšų poreikis besivystančioms šalims vis augs, o pati klimato kaitos problema nebus efektyviai sprendžiama“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Nuo kitų metų išsivysčiusios šalys kasmet besivystančioms šalims skirs mažiausiai 300 mlrd. JAV dolerių viešųjų ir privataus sektoriaus lėšų, t. y. trigubai daugiau negu iki šiol. Šios lėšos padės besivystančioms šalims apsaugoti savo gyventojus ir ekonomiką nuo klimato nelaimių bei skatins darnias investicijas į švarios energijos gamybą. Taip pat iki 2035 m. tarptautiniam klimato kaitos finansavimui visos šalys iš visų galimų finansavimo šaltinių per metus mobilizuos 1,3 trln. JAV dolerių.
Besivystančios šalys, norėsiančios pasinaudoti šia parama, turės atitikti nustatytus kriterijus. Pirmiausia, jos privalės parengti detalius nacionalinius klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo planus bei rodiklius, kurie bus nuolat peržiūrimi tarptautinių institucijų. Finansavimo skaidrumas taip pat bus griežtai prižiūrimas – gautos lėšos turės būti naudojamos darnioms investicijoms pagal aplinkosauginio vientisumo principus. Be to, šalys turės skatinti vietos gyventojus dalyvauti kuriant ir įgyvendinant šiuos projektus.
ES ir jos valstybės narės išlieka didžiausios tarptautinio klimato kaitos finansavimo donorės: 2023 m. ES indėlis į metinį 100 mlrd. JAV dolerių tarptautinio finansavimo tikslą sudarė trečdalį visų lėšų.
Lietuva didina darnias investicijas į žaliąją infrastruktūrą savanoriškai prisidėdama prie tarptautinio klimato kaitos finansavimo. Kasmet didinama parama Lietuvos įmonėms, įgyvendinančioms projektus besivystančiose šalyse. Mūsų šalis 2014–2023 m. klimato kaitos švelninimo dvišaliams projektams šiose valstybėse skyrė 7,9 mln. eurų iš valstybės biudžeto Klimato kaitos programos, o 4,95 mln. eurų sudarė privačios Lietuvos įmonių lėšos dvišaliams projektams įgyvendinti. Didžiausią dėmesį Lietuva skiria dvišaliams projektams Rytų partnerystės šalyse, nuo 2022 m. parama skiriama ir karo niokojamoje Ukrainoje saulės elektrinėms įrengti.
Po dešimtmetį trukusių diskusijų COP29 pavyko patvirtinti tarptautinės anglies dioksido rinkos mechanizmų taisykles. Šalys galutinai susitarė dėl pagrindinių principų, užtikrinsiančių anglies dioksido rinkos veikimą pagal Paryžiaus susitarimą.
COP29 metu oficialiai įtvirtintas „Baku prisitaikymo veiksmų planas“, kuris padės įvertinti globalaus prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo vykdymą ir reikalingus pokyčius ne tik prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių, bet ir užtikrinti ilgalaikį atsparumą.
Tačiau COP29 nepavyko pasiekti reikšmingų susitarimų dėl klimato kaitos švelninimo. Europos Sąjunga ir kitos pažangios šalys siekė įtvirtinti konkrečius bendros pažangos vertinimo sprendimo, kuris buvo patvirtintas pernai Dubajuje vykusioje COP28 konferencijoje, įgyvendinimo veiksmus: palaipsniui mažinti iškastinio kuro vartojimą, atsisakyti subsidijų iškastiniam kurui, patrigubinti atsinaujinančios energijos pajėgumus pasaulyje ir iki 2030 m. padvigubinti pasaulio vidutinį metinį energijos vartojimo efektyvumą. Tačiau COP29 sprendimo tekste pateikta tik nuoroda į praėjusių metų sprendimą, be konkrečių nuostatų dėl iškastinio kuro atsisakymo.Taip pat pateiktas raginimas visoms šalims pateikti naujus nacionaliniu lygiu įpareigojančių veiksmus 2025 metams siekiant išlaikyti 1,5°C globalios temperatūros nepadidėjimo tikslą.
Tech-Park Kaunas surengtame hakatone „Hack the future“ įvairaus amžiaus bei kompetencijų komandos iš Lietuvos ir užsienio sprendė įvairius viešųjų paslaugų tobulinimo iššūkius, kuriuos pateikė valstybinės institucijos.
„Hack the future“ dalyviai. „Tech-Park Kaunas“ nuotr.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba šiam renginiui pristatė savo iššūkį – „Ledo ižo susidarymo stebėsenos automatizavimas“. Tikslas – surasti inovatyvių sprendimų, kurie leistų automatizuoti ledo susidarymo ir dreifo stebėseną Lietuvos upėse.
Pirmojoje hakatono dalyje, pristatant iššūkį ir atsakant į dalyvių klausimus, dalyvavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas J. Šimkus. Tarnyba iššūkį pasirinko spręsti keturios komandos – trys jaunųjų technologijų entuziastų ir viena labiau patyrusi, turinti hidrotechninį išsilavinimą.
Dalyviai pateikė įvairias idėjas, kaip technologijas galima būtų pritaikyti šiam iššūkiui. „Dauguma komandų siūlo ledo reiškinius stebėti kameromis, vaizdą apdorojant dirbtinio intelekto pagalba, o viena komanda pasiūlė alternatyvų sprendimą, pasitelkiant plūdurus,“ – teigė Tarnybos direktorius Ričardas Valančiauskas.
R. Valančiauskas. „Tech-Park Kaunas“ nuotr.
Pasak direktoriaus, „Laimėjo brandžiausia, dviejų mokslininkų komanda, kurios idėją planuojame toliau plėtoti – lapkritį susitiksime aptarti tolimesnių vystymo galimybių.“
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos iššūkio nugalėtojai. „Tech-Park Kaunas“ nuotr.
Radarai – neatsiejama meteorologijos dalis, ypač ekstremalių oro reiškinių stebėjimo srityje. Atsižvelgiant į radarų svarbą, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba surengė tarptautinį susitikimą su Estijos orų tarnybos specialistais, siekdama pasidalyti patirtimi ir aptarti radarų tinklų tobulinimą.
Susitikime dalyvavo Estijos radarų specialistai Tanel Voormansik, Jorma Rahu ir hidrometeorologinių stebėjimų tinklo vadovas Juhan Hinnov. Jie pristatė Estijos radarų tinklo būklę ir būsimas modernizavimo iniciatyvas. Sesijos metu buvo aptarta Estijos radarų tinklo plėtra, įskaitant naujų radarų statybą ir esamų sistemų atnaujinimą, siekiant pagerinti duomenų tikslumą ir greitį. Estijos specialistai taip pat akcentavo radarų skanavimo užduočių optimizavimo praktiką, kai skenavimas atliekamas kas 5 minutes. Tai leidžia efektyviau stebėti greitai besikeičiančius orų reiškinius, tokius kaip viesulai ar stiprūs krituliai.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovai Lukas Sudvajus ir Viktorija Čėglienė pristatė pagrindinius Lietuvos meteorologinių stebėjimų tinklo klausimus, ypatingą dėmesį skirdami radarų kalibravimo iššūkiams. Jie pabrėžė, kad tikslus kalibravimas yra būtinas siekiant užtikrinti patikimus duomenis, ypač ekstremalių oro reiškinių, tokių kaip audros ar viesulai, stebėjimo metu.
Komentuodamas susitikimą, Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Sudvajus pabrėžė techninės patirties apsikeitimo svarbą: „Susitikimo metu apsikeitėme radarų techninio eksploatavimo patirtimi, o Estijos kolegos ypač domėjosi mūsų radaro bokšto konstrukcija bei liepos 13 d. Šiaulių rajone įvykusio viesulo radaro duomenimis ir jų analize.“ Jis taip pat pažymėjo, kad „šis susitikimas buvo naudingas Tarnybai, nes kolegos iš Estijos pasidalino savo patirtimi atnaujinant radarų tinklą ir diegiant naujas technologijas. Tai padėjo pamatus glaudesniam dvišaliam Estijos ir Lietuvos bendradarbiavimui specialistų lygmeniu, ko iki šiol trūko.“
L. Sudvajus pridūrė, kad abi šalys viliasi, jog bendradarbiavime prisijungs ir Latvijos kolegos, taip stiprindami regioninį Baltijos šalių meteorologinį bendradarbiavimą. „Tokiu būdu galėtume geriau spręsti mažų valstybių problemas, kurios dažnai skiriasi nuo didesniųjų šalių, tokių kaip Skandinavija ir Suomija,“ – pažymėjo L. Sudvajus.
2024 m. spalio 21–27 dienomis Lietuvoje vyksta Klimato savaitė, skirta atkreipti dėmesį į klimato kaitos problemas ir paskatinti sprendimų paiešką. Specialiame Klimato savaitės renginių žemėlapyje galite rasti informaciją apie vykstančius renginius bei veiklas visoje šalyje.
Klimato krizė išlieka vienu didžiausių mūsų laikų iššūkių, turinčiu rimtų pasekmių ekosistemoms ir žmonijai. Europoje ir visame pasaulyje stebimi temperatūros rekordai ir didėjantys anglies dvideginio kiekiai atmosferoje. Klimato savaitės renginiai yra skirti šviesti visuomenę apie klimato kaitos padarinius, taip pat pristatyti atsinaujinančios energijos bei tvarių technologijų sprendimus, kurie gali padėti sumažinti šią krizę ir skatinti Lietuvos ekonomikos augimą bei aplinkos išsaugojimą.
Kviečiame prisijungti prie jau vykstančių ir būsimų renginių. Visą renginių tvarkaraštį ir registracijos nuorodas rasite specialiame Klimato savaitės renginių žemėlapyje.
