Autorius: Eligijus Labanauskas

Rugpjūčio 25-26 dienomis Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje vyko „NORDMET“ Tarybos 29-asis susitikimas, suburiantis meteorologijos tarnybų vadovus iš Šiaurės ir Baltijos šalių.

„NORDMET“ – tai glaudesnio bendradarbiavimo tinklas tarp Šiaurės ir Baltijos šalių meteorologijos tarnybų, įkurtas siekiant stiprinti regioninę partnerystę, keitimąsi žiniomis, duomenimis bei patirtimi. Tarnyba aktyviai įsitraukė į šią veiklą nuo 2016 m. ir yra visateisė „NORDMET“ narė.

Vilniuje vykstančiame susitikime aptariami aktualūs klausimai – klimato pokyčių stebėsena, prognozių sistemų tobulinimas, bendros iniciatyvos tarptautinėse organizacijose ir regioninis bendradarbiavimas. Svečiai taip pat supažindinami su Tarnybos veikla – aprodytos sinoptikų darbo vietos, laboratorija bei speciali įranga, įskaitant vėjo simuliatorių, skirtą meteorologinių prietaisų kalibravimui.

Tarnybų vadovai taip pat dalijasi svarbiausiais savo šalių pokyčiais. Danija plečia klimato tyrimus ne tik Arkties, bet ir Afrikos regionuose, siekdama kurti pritaikytas klimato paslaugas besivystančioms šalims. Suomija, susidurdama su valstybės taupymo programa, svarsto atsisakyti nemokamų meteorologinių paslaugų aviacijai ir stiprinti komercinę veiklą. Latvija, pasinaudodama Norvegijos finansiniu mechanizmu, sukūrė naują mobiliąją orų programėlę, o Norvegija ne tik išplėtė prognozių laikotarpį iki 21 dienos, bet ir imasi inovatyvių veiklų – kuria žaidimą, skirtą gilinti visuomenės supratimą apie sezonines prognozes.

Tokie susitikimai ne tik stiprina profesinius ryšius tarp valstybių, bet ir padeda Baltijos ir Šiaurės šalims veikti kaip vieningam tarptautiniam vienetui, formuojančiam bendrą poziciją ir kuriant pažangesnius sprendimus visam regionui.

Su giliu liūdesiu dalinamės žinia – vakar vakare, rugpjūčio 19 d., mirė žinomas hidrologas, ilgametis Vilniaus universiteto dėstytojas doc. dr. Gintaras Valiuškevičius.

Jo vardą prisimena ne viena Lietuvos meteorologų ir hidrologų karta – daugelis mūsų kolegų yra jo mokyti, įkvėpti ar prisidėję prie bendrų akademinių darbų.

„Meteo.lt“ specialistai prisimena Gintarą ne tik kaip dėstytoją, bet ir kaip šiltą, sąmojingą, visada padėti pasiruošusį žmogų. „Jis visada padėdavo mums hidrologiniais klausimais ir darbe… Nuostabus žmogus, ne tik dėstytojas. Ir gerą humoro jausmą turėjo. Jam labai rūpėjo hidrologija“, – dalijasi kolegos.

Velionis visą savo profesinį gyvenimą paskyrė hidrologijos mokslui ir švietimui, o jo indėlis į Lietuvos hidrologijos vystymą – nepamirštamas.

Atsisveikinti galima Vilniuje, Paco g. 4, II salėje (šalia Šv. Petro ir Povilo bažnyčios):
Rugpjūčio 21 d. (ketvirtadienį) – 10:00–21:00
Rugpjūčio 22 d. (penktadienį) – 9:00–11:00
Urna išnešama penktadienį 11 val., laidojama Kairėnų kapinėse.
Mišios – ketvirtadienį 18 val. Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje.

Ilsėkis ramybėje, Dėstytojau.

Vyriausybė dėl ilgo lietingo laikotarpio padarinių žemės ūkio sektoriuje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje. Priėmus šį sprendimą, ūkininkai, nukentėję nuo užsitęsusio lietingo periodo, galės lengviau atsikvėpti – numatyta nemažai svarbių palengvinimų.

Visoje Lietuvoje galios šie Žemės ūkio ministerijos parengti palengvinimai:

• Posėlio sėjos terminas pavėlintas iki rugpjūčio 31 d. (buvo iki rugpjūčio 15 d.), o jo išlaikymo terminas sutrumpinamas iki 6 savaičių (buvo 8 savaitės).
• Pareiškėjai, šiais metais pirmą kartą dalyvaujantys ekologinėje sistemoje „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, galės įsėti žolinius augalus arba jų mišinį iki rugpjūčio 31 d.
• Žaliajame pūdyme auginamas bent dvejų einamaisiais metais pasėtų žemės ūkio augalų mišinys turi būti įterpiamas į dirvą arba kitaip sutvarkomas (voluojamas, smulkinamas, skutamas) ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. (anksčiau buvo rugsėjo 1 d.).
• Atsisakyta reikalavimo sutvarkyti pievas numatytais terminais. 

Daugiau informacijos yra čia.

Vyriausybė taip pat turės daugiau galimybių žemdirbiams atlyginti liūčių padarytus nuostolius. 

Nutarimas priimtas įvertinus Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, šalies savivaldybių pateiktus duomenis apie birželio–rugpjūčio mėnesiais fiksuotą stichinį meteorologinį reiškinį (ilgą lietingą laikotarpį) ir jo sukeltus padarinius.

Rokiškio r., Akmenės r., Kaišiadorių r., Kėdainių r., Anykščių r., Šilutės r., Biržų r., Kupiškio r., Pakruojo r., Švenčionių r., Radviliškio r., Pasvalio r., Telšių r. ir Raseinių r. savivaldybės jau yra paskelbusios savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio, sukėlusio žemės ūkio augalų žūtį. Ilgas lietingas laikotarpis pažeidė ar sunaikino nuo 50 iki 70 proc. (apie 8136 ha) derliaus.

Nacionalinis krizių valdymo centras nustatė, kad šis įvykis sukėlė didelę žalą visam Lietuvos žemės ūkio sektoriui ir atitinka Vyriausybės nustatytus ekstremaliųjų įvykių kriterijus ir ekstremaliųjų situacijų klasifikavimo pagrindus. Tai lėmė pasiūlymą Vyriausybei visoje valstybės teritorijoje skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šios situacijos valstybės operacijų vadovu paskirti žemės ūkio ministrą.

Šiuo metu savivaldybės dar renka informaciją apie žemės ūkio subjektų patirtą žalą ir vertina patirtus nuostolius.

Nukentėjusiems kreipiantis dėl žalos atlyginimo reikės pateikti prašymą tos savivaldybės merui, kurios teritorijoje patirta žala. Teikiant prašymą būtina pridėti nuosavybę bei žalos dydį įrodančius dokumentus.

2025 m. rugpjūčio 12 d. iš Europos kosmodromo Prancūzijos Gvianoje į orbitą bus iškeltas pirmasis naujos kartos Europos meteorologinis palydovas „Metop-SGA1“. Šis įvykis svarbus ne tik Europos, bet ir viso pasaulio meteorologijos, klimato stebėsenos bei atmosferos tyrimų sritims. 

„Metop-SGA1“ – pirmasis iš naujos kartos Europos poliarinių meteorologinių palydovų, kuriuos kartu kuria EUMETSAT, Europos kosmoso agentūra (ESA), Europos Komisija ir partneriai. Iš viso planuojamos trys palydovų poros, kurios dirbs poromis maždaug 830 km aukštyje, Saulės sinchroninėje orbitoje. Jie bus iškeliami kas kelerius metus, kad duomenys būtų renkami nuolat – bent iki 2045 m. 

Palydovai bus aprūpinti tiek patobulintais, tiek visiškai naujais prietaisais, kurie leis dar tiksliau stebėti: 

• atmosferos sudėtį, oro kokybę ir ozono sluoksnį (per Copernicus Sentinel-5 misiją), 

• debesuotumą, vėją, temperatūrą, drėgmę, 

• vandenynų, žemės paviršiaus ir klimato pokyčius. 

Ypač svarbu, kad „Metop-SGA1“ ženkliai pagerins mažos ir vidutinės trukmės prognozių tikslumą, kurioms šie palydovai yra vienas pagrindinių duomenų šaltinių pasauliniu mastu. 

„Ekstremalūs orai Europoje per pastaruosius 40 metų pareikalavo dešimčių tūkstančių gyvybių ir sukėlė šimtus milijardų eurų nuostolių, – teigė EUMETSAT generalinis direktorius Philas Evansas. – Paleidus „Metop-SGA1“, Europos meteorologijos tarnybos gaus dar tikslesnius įrankius, padėsiančius gelbėti gyvybes, apsaugoti turtą ir stiprinti atsparumą klimato krizei.“  
 
„Metop-SGA1“ taps ir pirmuoju Europos indėliu į Jungtinę poliarinę sistemą, vystomą kartu su JAV nacionaline okeanų ir atmosferos administracija (NOAA), užtikrinančią pasaulinį meteorologinių stebėjimų tinklą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ir kitos nacionalinės tarnybos šiuos duomenis naudos kasdienėje veikloje – rengiant prognozes, perspėjimus ir sekant klimato pokyčius. 

Žvelgiant į ateitį, šiuo metu intensyviai vyksta derybos dėl naujos EUMETSAT inicijuojamos palydovų programos „EPS-Sterna“ finansavimo. Šią programą sudarytų meteorologinių palydovų spiečius, papildysiantis antrosios kartos poliarinių meteorologinių palydovų sistemą. Pradinį spiečių sudarytų šeši palydovai, kurių kiekvienas turės po moderniausią mikrobangų zondą. Šie zondai matuotų energiją, atsispindėjusią nuo Žemės paviršiaus mikrobangų dažnių diapazone. Kadangi matavimus jie atliktų už regimojo diapazono ribų, temperatūros ir drėgmės stebėjimus bus galima vykdyti net esant apniukusiam dangui, lyjant ar sningant. Zonduose naudojami pažangūs sprendimai leistų per 5 valandas atlikti stebėjimus, apimančius 90 % Žemės rutulio. 

Tai technologinis šuolis, kuris reikšmingai sustiprintų orų prognozių, klimato kaitos stebėsenos ir ekstremalių reiškinių vertinimo galimybes. Šiuo metu vykstantys tarptautiniai svarstymai dėl „EPS-Sterna“ įgyvendinimo žymi strateginį etapą, kuriame itin svarbus ir Lietuvos politinis bei finansinis įsipareigojimas. Norint užtikrinti, kad mūsų tarnybos ir toliau naudotųsi pažangiausiais palydoviniais duomenimis bei stiprintų gyventojų saugumą, būtina aktyviai dalyvauti šiuose sprendimuose jau šiandien. 

Daugiau informacijos apie palydovo „Metop-SGA1“ misiją ir paleidimą: EUMETSAT paleidimo centras 

Palydovo paleidimas į kosminę erdvę planuojamas 2025 m. rugpjūčio 13 d. 03:37 val. Lietuvos laiku iš Europos kosmodromo Prancūzijos Gvianoje. Tiesioginę transliaciją galėsite stebėti ČIA.

Šiomis dienomis Lietuvoje fiksuojami ypač intensyvūs krituliai – kai kuriose vietovėse per parą iškrenta tiek lietaus, kiek įprastai iškrenta per visą mėnesį. Liepos mėnesį vidutiniškai iškrito net 167 % mėnesio kritulių normos, o kai kur – net 2–3 normos. Dėl šios priežasties jau stebimi lietaus sukelti poplūdžiai.

„Šiuo metu fiksuojami 50–60 centimetrų aukštesni negu įprasta daugiamečiai vandens lygiai, vietomis vandens lygis aukštesnis daugiau kaip 80 centimetrų“, – 2025 m. liepos 31 dieną komentavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyriausiasis specialistas G. Sližys. Jau dabar mažesni upeliai išsilieję iš krantų ir semia žemiausias vietas, o paviršinis vanduo apsėmė kai kurias pievas, kiemus bei gatves.

Poplūdžiai – trumpalaikis, bet staigus paviršinių vandens srautų padidėjimas dėl smarkių liūčių. Poplūdžiai – momentinė reakcija į gausius kritulius, o potvyniai susiję su upių išsiliejimu po ilgo lietingo laikotarpio ar sniego tirpsmo. Visgi kai kuriose Lietuvos vietose jau fiksuojami potvynio kriterijus atitinkantys reiškiniai, pvz., Mūšos upėje ties Ustukiais ir Žilpamūšiu, kur pasiektas kritinis vandens lygis, o upė semia žemiausias teritorijas. 

Dirvožemiai daug kur jau persotinti drėgme, todėl net trumpa, bet intensyvi liūtis gali apsemti kiemus, rūsius, kelius ar žemiau esančias teritorijas. Miestuose kietosios dangos (asfaltas, trinkelės ir kt.) trukdo vandeniui susigerti, o lietaus surinkimo sistemos ne visuomet spėja sugaudyti didelį srautą – dažnai užliejamos žemiausios vietos, apsemiamas turtas. 

Kaip apsaugoti save ir kitus nuo stiprių liūčių? 

Prieš stiprų lietų: 

• įsitikinkite, kad išklausėte pačią naujausią orų prognozę, atkreipkite dėmesį ar numatomos intensyvios liūtys; 

• patikrinkite ir išvalykite lietaus nutekamuosius vamzdžius, kitas turimas lietaus surinkimo sistemas – vandeniui pratekėti gali trukdyti lapų, medžių šakų ar šiukšlių sankaupos; 

• užsandarinkite kanalizacijos vamzdžius mediniais kamščiais ar kitomis priemonėmis, uždarykite langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacijos angas; 

• perkelkite buitinį turtą ir teršiančias chemines medžiagas taip, kad jų sąlyčio su vandeniu tikimybė būtų minimali; 

• įkraukite mobilųjį telefoną, turėkite žibintuvėlį, baterijomis maitinamą radiją; 

• išjunkite elektros energijos maitinimą, būkite pasirengę galimiems elektros energijos tiekimo sutrikimams; 

• jeigu jūsų namas yra tarp kalvų žemesnėje vietovėje, pasistatykite vandens užtvaras, kad vanduo iš aukščiau nesubėgtų prie pamatų; 

• pasirūpinkite geriamuoju vandeniu, maistu, tvarkingu automobilio akumuliatoriumi ir kuru – to prireiks, jei dėl liūčių prasidės poplūdis; 

• pasiteiraukite kaimynų ir artimųjų, ypač senyvo amžiaus, ar jiems reikia pagalbos. 
  
  

 
Per stiprų lietų: 

• nevykite iš namų be rimtos priežasties – palaukite, kol lietus nurims; 

• laikykitės atokiau nuo užtvindytų elektrinių, elektros prietaisų ir kabelių; 

• jei vanduo patenka į pastatą, pakilkite į antrą aukštą ar palėpę. Su savimi turėkite telefoną, antklodžių, maisto ir švaraus geriamojo vandens; 

• važiuojant per intensyvią liūtį, rekomenduojama pasirinkti saugų greitį ir atstumą. Galima sustoti šalikelėje, įjungti avarinį signalą ir palaukti, kol bus galima saugiai tęsti kelionę; 

• nesistenkite automobiliu pravažiuoti patvinusios gatvės. Bandymas lengvuoju transportu įveikti didžiulį vandens telkinį gali baigtis hidrosmūgiu.
  
  

Kur kreiptis dėl pagalbos ar žalos atlyginimo? 

• Dėl pagalbos ekstremalios situacijos metu – 112. 

• Jei žala padaryta dėl gamtos stichijos – kreipkitės į savo savivaldybę. Savivaldybės atsakingos už pirminį žalos vertinimą ir informuoja apie tolimesnius veiksmus. 

• Dėl turto draudimo kreipkitės į savo draudimo bendrovę. Jei prireiktų pažymos apie meteorologines sąlygas, ją galima gauti parašius el. paštu lhmt@meteo.lt.

• Dėl potvynio ar poplūdžio stebėjimo – vandens lygio kreives ir informaciją apie stichinius reiškinius galite rasti ČIA.  

---

Esant ekstremalioms orų sąlygoms – svarbiausia veiksnių prevencija ir laiku priimti sprendimai. Reguliariai stebėkite prognozes, pasirūpinkite savo aplinka ir artimaisiais. Jei kyla klausimų dėl orų ar situacijos vertinimo – informaciją teikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (Meteo.lt):  
El. paštas lhmt@meteo.lt 
Tel. +370 648 06 572 
 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pradeda įgyvendinti projektą – „Hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo plėtra, prognozavimo ir perspėjimo priemonių tobulinimas siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos“

Projekto Nr.: 01-029-P-0001

Projekto tikslas: Padidinti prisitaikymą prie klimato kaitos, išplečiant hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklą bei patobulinant prognozavimo ir perspėjimo priemones.

Projekto veiklos:  Pagrindinės veiklos apima automatinių meteorologinių ir hidrologinių stočių įrengimą bei modernizavimą, duomenų surinkimo, apdorojimo ir analizės sistemų atnaujinimą, prognozių modeliavimo sistemos tobulinimą. Taip pat bus gerinamas gyventojų informavimas apie pavojingus reiškinius, keliama specialistų kvalifikacija, įsigyjama reikalinga įranga ir paslaugos, būtinos efektyviai hidrometeorologinei veiklai vykdyti.

Siekiami rezultatai: Projektu siekiama stiprinti prisitaikymą prie klimato kaitos plėtojant hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų infrastruktūrą bei gerinant prognozavimo ir perspėjimo sistemas.

Projekto vykdytojas: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LHMT).

Projekto partneris: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  

Projekto trukmė: 2025 m. liepa – 2028 m. rugpjūtis

Projekto įgyvendinimui skirta: 9 411 364,63 Eur

Projektas vykdomas pagal plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-06-01 „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“ veiklą Nr. 02-001-06-06-01-03 Hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo plėtra, prognozavimo ir perspėjimo priemonių tobulinimas siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos“. Projektas finansuojamas 2021– 2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos Sanglaudos fondo lėšomis.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, įgyvendindama projektą „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG), kuria interaktyvų žemėlapį, kuriame kaupiami duomenys apie Lietuvoje nuo 1928 metų fiksuotas ledo sangrūdas. 

Žemėlapyje pateikiama turima informacija apie sangrūdų vietas, laiką ir užfiksuotą žalą. Šie duomenys padės formuoti patikimesnius hidrologinius modelius ir prisidės prie tikslesnio potvynių rizikos vertinimo.

Peržiūrėti žemėlapį 

ICEREG projekto tikslas – modeliuoti ledo sangrūdų keliamų potvynių rizikas ir prisidėti prie ankstyvojo perspėjimo sistemų tobulinimo Lietuvoje ir Latvijoje, atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį. 

Kviečiame bendruomenes, savivaldybių atstovus ir visus turinčius archyvinės ar vietinės informacijos prisidėti prie šio istorinio žemėlapio pildymo. Jei žinote apie buvusias ledo sangrūdas – vietą, laiką, galimą padarytą žalą ar turite nuotraukų – lauksime Jūsų informacijos el. paštu: vanduo@meteo.lt. 

Surinkta medžiaga padės gilinti supratimą apie šio reiškinio pasikartojimo dėsningumus bei stiprinti mokslu grįstą sprendimų priėmimą potvynių rizikos valdymo srityje.  

---

Projekto įgyvendinimą remia 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa.

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Koordinatorius: Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija

Projekto partneriai:

• Lietuvos energetikos institutas, Lietuva;
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM, Lietuva;

Daugiau informacijos apie vykdomą projektą skaitykite čia.

Ketvirtadienį Vilniuje į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos („Meteo.lt“) organizuotą konferenciją susirinko įvairių sričių specialistai, mokslininkai ir viešojo sektoriaus atstovai. Jie diskutavo, kaip sustiprinti mūsų šalies pasirengimą dažnesniems ir vis labiau nenuspėjamiems meteorologiniams bei hidrologiniams reiškiniams.

Renginio programoje buvo pristatyti ekspertų pranešimai apie klimato kaitos poveikį ekstremaliems orų reiškiniams. Taip pat vyko praktinės diskusijos, kurių metu įstaigos ir organizacijos dalijosi patirtimis, aptarė bendradarbiavimo galimybes, duomenų mainus ir veiksmų koordinavimą, siekiant sumažinti galimus nuostolius gyventojams, aplinkai ir ekonomikai.

„Turime numatyti aiškią tvarką, kaip operatyviai įspėti žemdirbius, verslininkus ir visus gyventojus apie artėjančias audras, liūtis, potvynius, didelius temperatūros pokyčius. Orų pokyčius prognozuojančių sinoptikų, gelbėtojų, medikų bendradarbiavimas turėtų būti geresnis, kad didelių nelaimių dėl nenuspėjamų klimato reiškinių būtų kuo mažiau“, –  sakė aplinkos ministras Povilas Poderskis.

„Ieškome būdų veikti drauge, kurie leistų sustiprinti pasirengimą ir palengvintų prisitaikymą prie ekstremalių orų reiškinių. Svarbu ne tik suprasti orų daromą poveikį kasdienybei ir aplinkai, bet ir laiku bei adekvačiai į jį reaguoti“, – komentavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorius Ričardas Valančiauskas.

Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tai – žingsnis link tvirtesnio dialogo tarp institucijų ir organizacijų. Buvo akcentuota, jog klimato kaita didina pavojingų orų reiškinių nepastovumą, o pavieniai atskirų sektorių veiksmai tampa nebepajėgūs užtikrinti laukiamo rezultato.

Diskusijose dalyvavo atstovai iš Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybės duomenų agentūros, „Kelių priežiūros“, „Oro navigacijos“, Vilniaus universiteto, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Žaliųjų finansų instituto, „Via Lietuva“, Lietuvos bankų asociacijos ir kitų institucijų.

Tikimasi, kad po šio susitikimo visos suinteresuotos institucijos glaudžiau bendradarbiaus, kartu kurs bendras strategijas ir sprendimus, mažinančius ekstremalių orų reiškinių padarinius ateityje. Vis labiau aiškėja, kad orų prognozių ateitis – tai ne tik skaičiai ar diagramos, bet jų reikšmė žmogaus gyvenimui, infrastruktūrai ir sprendimų priėmimui.

2025 m. balandžio 29 d. Lietuvos energetikos institute (LEI) įvyko projekto „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) tarpinis seminaras ir valdymo grupės susitikimas.

Buvo aptarta projekto pažanga, biudžetas, pagrindiniai rezultatai ir iššūkiai. Ekspertai iš Lietuvos energetikos instituto, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro pristatė įžvalgas apie ledo sangrūdų potvynių modeliavimą, upių duomenų analizę, klimato kaitos scenarijus bei ankstyvojo perspėjimo sistemų tobulinimą.

Projekto ICEREG tikslas yra pagerinti ledų sangrūdų potvynių rizikos valdymą, kuriant išsamius potvynių žemėlapius ir tobulinant ledų sangrūdų susidarymo koncepcinį modelį, ypač atsižvelgiant į klimato kaitą.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „Interreg VI-A Latvia–Lithuania Programme 2021–2027“ programos lėšomis.

Plačiau apie projektą: https://www.lei.lt/icereg/

Projekto įgyvendinimą remia 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa.

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Koordinatorius: Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija

Projekto partneriai:

• Lietuvos energetikos institutas, Lietuva;
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM, Lietuva;

Daugiau informacijos apie vykdomą projektą skaitykite čia.