2025 metų Lietuvoje apibendrinimas (lankstinukas) PDF
Lietuvos klimato būklė 2025 m. PDF
Autorius: Zina Kitrienė
2026 m. sausio mėnesio antrasis dešimtadienis
Sausio mėn. antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -11,5 °C (neigiama 9,5° anomalija) (1 pav.). Tai šeštas pagal šaltumą antrasis sausio dešimtadienis Lietuvoje nuo 1961 m., paskutinį kartą šaltesnis šis dešimtadienis buvo 1987 m. (-18,2 °C), kai buvo fiksuotas šalčiausias sausis ir pirmas bei antras dešimtadieniai nuo 1961 m.
Šis dešimtadienis šalčiausias buvo Šalčininkuose (-14,9 °C), šilčiausia – Šventojoje (-7,6 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -24,3 °C išmatuota sausio 20 d. Molėtuose, aukščiausia -1,2 °C 17 d. Kybartuose.
1 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Antrąjį sausio dešimtadienį kritulių buvo mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 1,3 mm (9 % SKN) (2 pav.). Kaišiadoryse kritulių nebuvo registruota, daugiausiai jų iškrito Kretingoje – 4,9 mm.
2 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Dešimtadienio paskutinę dieną (sausio 20 d.), storiausia sniego danga buvo Vėžaičiuose (34 cm) ir Švenčionyse (28 cm), ploniausia – Kybartuose (5 cm) ir Marijampolėje (6 cm) (3 pav.).
3 pav. Sniego dangos storis sausio 10 d.
Dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 36,7 val. (316 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Telšiuose (25,8 val.), ilgiausiai – Dūkšte (51,0 val.) (4 pav.).
4 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -0…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, išliko teigiama ir krito iki 0–1 °C, Šilutėje iki 2°C.
Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai daug kur buvo įšalę iki 11–20 cm, vietomis laikėsi plonesnis 1–8 cm storio įšalo sluoksnis. Vyraujant šaltiems ir sausiems orams dirvožemiai palengva šalo toliau – storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas paskutinėmis dešimtadienio dienomis ir vietomis siekė 20–23 cm.
2026 m. sausio mėnesio pirmasis dešimtadienis
Sausio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -5,6 °C (neigiama 2,8° anomalija) (1 pav.). Šį dešimtadienį šalčiausia buvo Švenčionyse (-6,7 °C), šilčiausia – Nidoje (-2,9 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -22,1 °C išmatuota sausio 8 d. Mažeikiuose, aukščiausia 3,7 °C sausio 2 d. Klaipėdoje.
Daug kur Rytų Lietuvoje gruodžio 28–30 d., likusioje šalies teritorijoje – sausio 3–6 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 0 °C prasidėjo meteorologinė žiema. Lyginant su daugiamečiais duomenimis meteorologinės žiemos pradžia šiais metais fiksuota vidutiniškai 15 d. vėliau.
1 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Pirmąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 20,9 mm (110 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Kybartuose – 4,5 mm, daugiausiai Kretingoje – 82,1 mm. Sausio 1–4 dienomis vietomis Vakarų Lietuvoje išmatuotas pavojingas kritulių kiekis1.
2 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Dešimtadienio pabaigoje visą Lietuvą dengė sniegas, storiausia jo danga 10 d. buvo Vėžaičiuose (38 cm) ir Švenčionyse (32 cm), ploniausia Kybartuose (2 cm) ir Raseiniuose bei Šeduvoje (po 5 cm) (3 pav.).
3 pav. Sniego dangos storis sausio 10 d.
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 4,3 val. (41 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Dotnuvoje (0,1 val.), ilgiausiai – Šilutėje (13,5 val.) (4 pav.).
4 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…1 °C, Šilutėje apie 2 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki –3…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, išliko teigiama ir krito iki 0–2 °C.
Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 11–15 cm, kitur laikėsi plonesnis 2–7 cm storio įšalo sluoksnis. Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas sausio 5 d. Varėnoje, siekė 19 cm. Paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemiai buvo įšalę visoje šalyje, o įšalo sluoksnis svyravo nuo 1 iki 17 cm. Dirvožemiams giliau įšalti sąlygos nebuvo palankios, nes žemę dengė stora sniego danga.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
2025 m. gruodžio mėn. apžvalga
Gruodžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,1 °C (teigiama 3,2° anomalija). Vėsiausia šį gruodį buvo Švenčionyse (0,4 °C), šilčiausia – Klaipėdoje ir Šventojoje (3,9 °C) (1 pav.).
Aukščiausia paros oro temperatūra 10,4 °C registruota 10 d. Kybartuose, žemiausia -17,6 °C 31 d. Skuode.
1 pav. Gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Gruodžio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 29,3 mm (52 % nuo SKN): nuo 11,7 mm Kaune iki 59,1 mm Vėžaičiuose (2 pav.).
2 pav. Gruodžio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Mėnesio pabaigoje beveik visoje Lietuvoje susidarė sniego danga, storiausia paskutinę mėnesio dieną ji buvo Švenčionyse (13 cm) ir Mažeikiuose (12 cm) (3 pav.).
3 pav. Sniego dangos storis gruodžio 31 d.
Gruodžio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 20,7 val. (71 % nuo SKN), ilgiausiai – Kaune 31,7 val., trumpiausiai – Utenoje 13,6 val. (4 pav.).
4 pav. Saulės spindėjimo trukmė gruodžio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 15,0–30,5 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 29 d. Ventėje – 30,5 m/s.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 2–3 °C, Klaipėdoje ir Šilutėje apie 4 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje visoje šalyje krito iki –2…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C.
Pirmoje mėnesio pusėje, vyraujant šiltesniems orams dirvožemio įšalas susiformavęs nebuvo. Nedidelis, 1–2 cm storio, dirvožemio įšalo sluoksnis vietomis fiksuotas gruodžio 13–14 d., o rimčiau dirvožemiai pradėjo šalti nuo gruodžio 24 d. Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas paskutinę metų dieną ir siekė 2–9 cm.
Vidutinis gruodžio mėnesio vandens lygis vakarinėje, šiaurinėje ir pietvakarinėje šalies dalyse svyravo nuo 1 iki 42 cm žemiau vidutinio daugiamečio gruodžio mėnesio vandens lygio. Rytuose, Vidurio Lietuvoje ir dalyje Pietų Lietuvos upių jis buvo 48 cm aukščiau vidurkio. Gruodžio 24–31 dienomis, pašalus ir vandens temperatūrai nukritus žemiau 1 laipsnio, vandens telkiniuose ir vėl pasirodė pradinės ledo formos – sniegainė, ižas, priekrantės ledas, kurie daugiausia stebėti šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyje. Plona ledo danga taip pat apsitraukė ir didesni ežerai, kurių gylis iki 5-9 m.
Aukštesnis nei vidutinis daugiametis vandens lygis stebėtas Tauragno ežere – 22 cm. 2 cm aukštesnis nei įprasta gruodį vandens lygis stebėtas ir Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis.
Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 0–4,5 °C, ežeruose – 0–4,4 °C, Baltijos jūroje – 1,3–2,6 °C, Kuršių mariose – 0,1–1,3 °C. Kuršių mariose ties Vente fiksuotas dreifuojantis ledas.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gruodžio mėnesį
6 pav. Gruodžio mėnesio upių būklė
Platesnę informaciją skaitykite Biuletenis_20125_12.pdf
2025 m. gruodžio mėnesio trečiasis dešimtadienis
Gruodžio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,1 °C (teigiama 1,9° anomalija) (1 pav.). Šį dešimtadienį vėsiausia buvo Švenčionyse (-2,0 °C), šilčiausia – Nidoje (2,5 °C). Aukščiausia paros oro temperatūra 9,2 °C registruota gruodžio 22 d. Šeduvoje, žemiausia -17,6 °C išmatuota gruodžio 31 d. Skuode.
1 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Trečiąjį gruodžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 5,8 mm (29 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Šakiuose – 0,4 mm, daugiausiai Kretingoje – 15,6 mm.
2 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Dešimtadienio pabaigoje beveik visoje Lietuvoje susidarė sniego danga, storiausia 31 d. ji buvo Švenčionyse (13 cm) ir Mažeikiuose (12 cm) (3 pav.).
3 pav. Sniego dangos storis gruodžio 31 d.
Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 17,1 val. (160 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje – 8,4 val., ilgiausiai Kaune – 25,4 val. (4 pav.).
4 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje išliko teigiama ir svyravo apie 0–1 °C, Klaipėdoje ir Šilutėje apie 2–3 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje visoje šalyje krito iki –2…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C.
Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai įšalę nebuvo, tačiau atvėsus orams dirvožemio įšalas daug kur pradėjo formuotis – paskutinę metų dieną dirvožemiai buvo įšalę iki 2–9 cm, storiausias (9 cm) įšalo sluoksnis išmatuotas Raseiniuose.
2025 m. gruodžio mėnesio antrasis dešimtadienis
Gruodžio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,9 °C (teigiama 3,9° anomalija) (1 pav.). Šiltesnis antrasis gruodžio dešimtadienis nuo 1961 m. buvo tik 2006 m. (4,0 °C).
Šį dešimtadienį vėsiausia buvo Švenčionyse (0,9 °C), šilčiausia – Šventojoje (5,1 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -7,4 °C išmatuota gruodžio 13 d. Zarasuose, aukščiausia 10,3 °C gruodžio 11 d. Birštone –tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje.
1 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Antrąjį gruodžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 12,7 mm (67 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Šeduvoje – 4,7 mm, daugiausiai Plungėje – 23,6 mm.
2 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 2,5 val. (31 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Dūkšte ir Vilniuje, vos po 0,3 val., ilgiausiai – Kybartuose, 7,8 val. (3 pav.).
3 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–5 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 1–3 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, krito iki 1–4 °C.
Trumpam atvėsus orams plonas 1–2 cm storio dirvožemio įšalo sluoksnis vietomis buvo susidaręs 13–14 d., kitomis dešimtadienio dienomis dirvožemiai įšalę nebuvo.
2025 m. gruodžio mėnesio pirmasis dešimtadienis
Gruodžio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,6 °C (teigiama 3,8° anomalija) (1 pav.). Nuo 1961 m. šiltesni pirmieji gruodžio dešimtadieniai buvo tris kartus: 2006 m. (6,3 °C), 2000 ir 2015 m. (po 4,7 °C).
Šį dešimtadienį vėsiausia buvo Švenčionyse (2,5 °C), šilčiausia – Šventojoje (4,7 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -2,2 °C išmatuota gruodžio 2 d. Kelmėje, aukščiausia 10,4 °C gruodžio 10 d. Kybartuose –tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje.
1 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Pirmąjį gruodžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 10,8 mm (64 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Vilniuje – 2,6 mm, daugiausiai Šilutėje – 29,4mm.
2 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 1,1 val. (vos 10 % nuo SKN). Biržuose Saulė nešvietė visai, ilgiausiai ji spindėjo Kybartuose – 3,2 val. (3 pav.).
3 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–4 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 1–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, krito iki 1–2 °C.
Vyraujant šiltesniems orams per visą dešimtadienį dirvožemio įšalas susiformavęs nebuvo.
2025 m. lapkričio mėn. apžvalga
Lapkričio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,2 °C (teigiama 0,6° anomalija). Vėsiausia šį lapkritį buvo Švenčionyse (2,3 °C), šilčiausia – Nidoje (4,9 °C) (1 pav.).
Aukščiausia paros oro temperatūra 14,5 °C registruota 6 d. Kybartuose, žemiausia -10,2 °C 24 d. Plungėje.
Visoje šalies teritorijoje lapkričio 20 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C baigėsi augalų vegetacijos sezonas. Lyginant su SKN perėjimas įvyko vidutiniškai 3 savaitėmis vėliau. Šiais metais augalų vegetacijos sezonas truko vidutiniškai 28 dienomis ilgiau lyginant su SKN, t. y. 232 dienas.
1 pav. Lapkričio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Lapkričio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 42,9 mm (75 % nuo SKN): nuo 12,0 mm Laukuvoje iki 75,9 mm Vėžaičiuose (2 pav.).
Lapkričio 15, 19 ir 26 dienomis vietomis registruoti pavojingi1 krituliai, gausiausi 19 d. Vėžaičiuose, 41,8 mm/12 val.
2 pav. Lapkričio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
26–27 dienomis dalyje šalies, daugiausiai pietiniuose rajonuose registruotas stichinis reiškinys – žiemos reiškinių kompleksas2. Šiomis dienomis visoje Lietuvoje susidarė sniego danga, storiausia Marijampolėje (17 cm) ir Kybartuose (13 cm) (3 pav.). Iki dešimtadienio pabaigos vietomis sniego danga nutirpo, storiausia išliko Marijampolėje (10 cm).
3 pav. Sniego dangos storis lapkričio 30 d.
Lapkričio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 35,8 val. (92 % nuo SKN), ilgiausiai – Kybartuose 59,2 val., trumpiausiai – Utenoje 19,8 val. (4 pav.).
4 pav. Saulės spindėjimo trukmė lapkričio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 9,8–22,5 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 18 d. Ventėje – 22,5 m/s.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 4–5 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–2 °C.
Atvėsus orams lapkričio 16 d. rytą pavieniuose šalies rajonuose pradėjo formuotis nedidelis, 1 cm storio, dirvožemio įšalas. Daugiausiai dirvožemiai buvo įšalę lapkričio 23 d. Varėnoje (7 cm) ir Vilniuje (6 cm). Paskutinę mėnesio dieną plonas, 1 cm storio, dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas tik Vilniaus ir Varėnos apylinkėse.
Kauno MS lapkričio 12 d. sugedo spektrofotometras, ozono duomenys nėra gaunami.
Vidutinis lapkričio mėnesio vandens lygis didžiojoje dalyje šalies upių svyravo nuo 1 iki 58 cm aukščiau vidutinio daugiamečio lapkričio mėnesio vandens lygio. Tik vietomis, Pietų ir Vakarų Lietuvoje, jis buvo 3–39 cm žemiau vidurkio. Nors vietomis lapkritį palyta ir gausiau, žymesnių vandens kilimų stebėta nebuvo.
Mėnesio pabaigoje įsivyravus šaltesniems orams kai kuriose Šiaurės Lietuvos upėse trumpam buvo susiformavęs priekrantės ledas: Yslykyje ties Kyburiais (lapkričio 23–25 ir 28 d.) ir Nevėžyje ties Traupiu (lapkričio 27–28 d.). Plona ledo danga apsitraukė kūdros ir nedideli, seklūs ežerai (iki 3 m gylio).
Aukštesnis nei vidutinis daugiametis vandens lygis stebėtas Tauragno ežere – 24 cm aukščiau vidurkio. Tuo tarpu Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, vandens lygis buvo atitinkamai 3 ir 5 cm žemesnis nei įprasta lapkritį.
Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 0,8–6,2 °C, ežeruose 1,7–6,5 °C, Baltijos jūroje 3,9–4,9 °C, Kuršių mariose 1,4–1,7 °C.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse lapkričio mėnesį
6 pav. Lapkričio mėnesio upių būklė
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.
2 stichinis reiškinys – žiemos reiškinių kompleksas: pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: smarkus snygis ir smarki šlapio sniego apdraba ir (ar) smarkus sudėtinis apšalas.
Platesnę informaciją skaitykite Biuletenis_2025_11.pdf
2025 m. lapkričio mėnesio trečiasis dešimtadienis
Lapkričio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,6 °C (neigiama 1,4° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Plungėje (-1,4 °C), šilčiausia – Šventojoje (1,2 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -10,2 °C išmatuota lapkričio 24 d. Plungėje, aukščiausia 6,8 °C – lapkričio 21 d. Šventojoje.
1 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Trečiąjį lapkričio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 12,7 mm (85 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Laukuvoje – 3,2 mm, daugiausiai Kalvarijoje – 27,5 mm. Lapkričio 26 d. Kalvarijoje ir Lazdijuose registruoti pavojingi1 krituliai.
2 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
26–27 dienomis dalyje šalies, daugiausiai pietiniuose rajonuose registruotas stichinis reiškinys – žiemos reiškinių kompleksas2. Šiomis dienomis visoje Lietuvoje susidarė sniego danga, storiausia Marijampolėje (17 cm) ir Kybartuose (13 cm) (3 pav.). Iki dešimtadienio pabaigos vietomis sniego danga nutirpo, storiausia išliko Marijampolėje (10 cm).
3 pav. Sniego dangos storis lapkričio 30 d.
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 5 val. (56 % SKN): nuo 0,1 val. Vilniuje iki 8,8 val. Telšiuose (4 pav.).
4 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–2 °C.
Paros eigoje oro temperatūrai svyruojant apie 0 °C dirvožemio įšalas formavosi tik vietomis. Daugiausiai dirvožemiai buvo įšalę iki 7 cm Varėnoje. Paskutinę dešimtadienio dieną plonas, 1 cm storio, dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas tik Vilniaus ir Varėnos apylinkėse.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.
2 stichinis reiškinys – žiemos reiškinių kompleksas: pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: smarkus snygis ir smarki šlapio sniego apdraba ir (ar) smarkus sudėtinis apšalas.
2025 m. lapkričio mėnesio antrasis dešimtadienis
Lapkričio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,4 °C (teigiama 0,6° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Švenčionyse (2,1 °C), šilčiausia – Nidoje (5,7 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -6,8 °C išmatuota lapkričio 16 d. Varėnoje, aukščiausia 12,8 °C – lapkričio 14 d. Nidoje.
1 pav. Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Antrąjį lapkričio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 18,3 mm (91 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Šiauliuose – 1,1 mm, daugiausiai Vėžaičuose – 65,5 mm. Lapkričio 15 d. Lazdijuose ir Varėnoje bei 19 d. vietomis Vakarų Lietuvoje registruoti pavojingi1 lietūs, gausiausi – Vėžaičiuose (41,8 mm/12 val.).
2 pav. Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 18 val. (150 % SKN): nuo 11,2 val. Utenoje iki 29,1 val. Nidoje (3 pav.).
3 pav. Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 4–5 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 7–9 °C, žemiausia krito iki 0–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 2–4 °C.
Kauno MS rugsėjo 12 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami ir apžvalga neparengta.
1pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.