Vasario pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -1,0 °C (teigiama 2,1° anomalija). Teigiama oro temperatūra registruota vakariniame pakraštyje, 0,0–1,1 °C (teigiama 2,1–2,5° anomalija), likusioje šalies teritorijoje – neigiama. Šalčiausia buvo rytiniame pakraštyje, -3,0…-2,0 °C (teigiama 1,8–1,9° anomalija), kitur Rytų Lietuvoje, dalyje pietinių ir centrinių rajonų -2,0…-1,0 °C (teigiama 1,7–2,4° anomalija), kirur – 0,0…-1,0 °C (teigiama 1,8–2,5° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 7,8 °C išmatuota 6 d. Šilutėje, žemiausia -10,7 °C – 9 d. Zarasuose.
1 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Pirmąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 7,7 mm (0,5 SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Vakarų Lietuvoje (išskyrus Palangą), 1–5 mm (0,1–0,3 SKN), kitur – 5–15 mm (0,4–1,0 SKN), gausiausiai kritulių registruota Jonavos ir Kauno apylinkėse, 15–20 mm (1,2–1,4 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio mažiausias kritulių kiekis registruotas Ventėje (1,4 mm), didžiausias – Jonavoje, 19,3 mm. Naktį iš sausio 31 d. į vasario 1 d. Jonavoje ir Kaune registruoti pavojingi1 krituliai.
2 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vasario pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 13,2 val. (0,6 SKN): nuo 7,9 val. Dūkšte iki 25,7 val. Nidoje (3 pav.).
3 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Dešimtadienio antroje pusėje, sulaukus žiemiškų šalčių, beveik visoje šalyje buvo matuojamas dirvožemio įšalimas. Paskutinėmis dešimtadienio dienomis įšalo storis svyravo nuo 3–4 cm iki 8–12 cm. Dirvožemio įšalimas per šį dešimtadienį nebuvo fiksuotas Raseinių, Ukmergės ir Dūkšto meteorologijos stotyse.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–2 °C, žemiausia krito iki -3…..–0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
Kauno MS pirmąjį vasario mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 364 DU2, artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkiui (367 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 401 DU fiksuota 6 d., o mažiausia – 312 DU 5 d. Šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių atitinkamai buvo 9 % ir -15 %.
1 smarkus lietus, mišrūs krituliai – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
21 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C (teigiama 4,9° anomalija). Kartu su 1989 m. sausiu tai buvo antras pagal šiltumą sausis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 2020 m. sausis su 2,8 °C temperatūra. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9–1,5 °C (teigiama 5,1–5,3° anomalija), didžiojoje šalies dalyje temperatūra buvo apie 2 °C (1,5–2,5 °C, teigiama 4,3–5,3° anomalija), šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5–3,1 °C (teigiama 3,8–4,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7–11,0 °C, žemiausia buvo nukritus iki -11,0…-3,0 °C. Šalčiausia buvo 13 d. Rietave, -11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C – tai naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Nauji parų rekordai pasiekti dar 5 dienas: 25 d. (7,2 °C, Šilutė), 27 d. (9,6 °C, Varėna), 29 d. (9,8 °C, Kybartai), 30 d. (10,9 °C, Druskininkai) ir 31 d. (9,9 °C, Molėtai).
1 pav. Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 50,7 mm (artimas SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 20–50 mm (49–116 % nuo SKN). Gausiau kritulių registruota Vakarų Lietuvoje, 50–110 mm (95–188 % nuo SKN), ypač daug kritulių sulaukta priešvėjiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, čia buvo registruota 110–140 mm kritulių (155–162 % nuo SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Marijampolėje (20,1 mm) ir Kalvarijoje (20,4 mm), daugiausiai – Rietave (137,8) ir Plungėje (125,6 mm). Sausio 1 ir 5 d. vietomis Vakarų Lietuvoje registruoti pavojingų1 kritulių atvejai.
2 pav. Sausio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Sausio mėn. buvo labai debesuota, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 19,2 val. (47 % laiko, lyginant su SKN): nuo 7,9 val. Utenoje iki 26,5val. Kybartuose (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė sausio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 15,3–27,9 m/s, o sausio 2 d. Šventojoje (29 m/s) ir Ventėje (28 m/s) bei 4-s naktį Ventėje (32,6 m/s), Vėžaičiuose (29,1 m/s) ir Šventojoje (29 m/s) registruoti labai smarkaus vėjo atvejai. Plačiau skaitykite čia.
Pirmąjį sausio dešimtadienį didžiojoje šalies dalyje dirvožemiai įšalo nuo 1 iki 9 cm., ilgiausiai įšalas laikėsi Vilniaus meteorologijos stotyje, šioje stotyje dirvožemis įšalo iki 9 cm. Antrąjį dešimtadienį dirvožemiai tiek daug nebeįšalo – tačiau Vidurio, Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje visgi spėjo įšalti iki 4 cm. Trečiąjį, itin šiltą, dešimtadienį įšalas Lietuvoje nesusidarė, išskyrus Kauno meteorologijos stotyje, kur sausio 23 d. fiksuotą 1 cm įšalą, kuris išsilaikė tik vieną dieną.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–3 °C, žemiausia krito iki 0–1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C.
Kauno MS išmatuoto bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) sausio mėnesio vidurkis buvo 325 DU3, vidutiniškai 4 % buvo mažesnis už daugiametį vidurkį (1993–2022 m., 340 DU). Šį mėnesį registruotas BOK pasižymėjo pavojingai sumažėjusiomis reikšmėmis.
Pavojingai sumažėjąs BOK sausį buvo fiksuojamas 2 kartus – 6 d. (255 DU) ir 20 d. (268 DU), lyginant su daugiamete vidutine minimalia sausio mėnesio reikšme (316 DU) buvo atitinkamai 19 % ir 15 % mažesnis. Taip pat 6 ir 20 d. išmatuotos BOK reikšmės pagerino buvusius šių parų minimumo rekordus, antroje vietoje palikusius: 6 d. 262 DU (1995 m.) ir 20 d. 270 DU (2021 m.). Šių metų sausio rodikliai, nors ir išskirtinai žemi, tačiau daugiametę sausio mėnesio žemiausia reikšmę 224 DU (2020-01-26) viršijo – 6 d. 14 % ir 20 d. 20 %, o už Lietuvos visų laikų žemiausią reikšmę 202 DU (2007-12-21) buvo didesnės 6 d. 26 % ir 20 d. 33 %. Dėl pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia.
Aukščiausia sausio BOK reikšmė buvo registruota 24 d. (403 DU), buvo 12 % didesnis už daugiametį maksimalios sausio mėnesio reikšmės vidurkį (358 DU), tačiau iki absoliučios sausio mėnesio maksimalios reikšmės 512 DU (2023-01-19) pritrūko 21 %.
4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS sausio mėnesį
Sausio mėnesį vandens lygis šiaurinėje, rytinėje, pietinėje bei pietvakarinėje šalies dalyje svyravo 8 – 114 cm žemiau sausio mėnesio vidutinio vandens lygio. Tuo tarpu Vakarų Lietuvoje vandens lygis buvo 9 – 135 cm aukščiau daugiamečio vidurkio.
Nuo pat pirmos metų dienos šalies upėse stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Labiausiai vandens lygis kilo vakarinėje dalyje. Aukščiausiai vandens lygis per parą kilo sausio 1-2 d.: Jūroje ties Taurage – 174 cm , Bartuvoje ties Skuodu – 218 cm, Ventoje ties Leckava – 121 cm, Akmenoje-Danėje ties Kretinga – 121 cm, Minijoje ties Kartena – 122 cm. Stichinis vandens lygis stebėtas: Minijoje ties Kartena (sausio 2–3 d.) ir Akmenoje-Danėje ties Kretinga (sausio 3–4 d.). Sausio 3–4 dienomis dviejose Vakarų Lietuvos upėse pasiektos ir naujos aukščiausio sausio mėnesio vandens lygio reikšmės: Bartuvoje ties Skuodu – 506 cm (buvęs 457 cm) ir Minijoje ties Priekule – 597 cm (buvęs – 575 cm).
Antra lietaus poplūdžio banga stebėta sausio 14–17 d. Stichinis vandens lygis šio poplūdžio metu pasiektas: Leitėje ties Kūlynais (15–16 d.) ir Šyšoje ties Šilute (sausio 17d.).
Ledo reiškiniai – priekrantės ledas, ižas, sausio mėnesį stebėti 5-14 d. Vietomis ežerus padengė plona ledo danga (iki 5 cm.).
Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 3 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį. Kauno mariose ties Birštonų – 13 cm žemiau. Ties Darsūniškio vandens matavimo stotimi vandens lygis buvo lygus vidutinei sausio mėnesio reikšmei.
Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 2–6 °C, ežeruose – 0–4°C, Kuršių mariose – 4 °C, Baltijos jūroje – 4–5 laipsnius šilumos.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse sausio mėnesį
6 pav. Sausio mėnesio upių būklė
1smarkus lietus, mišrūs krituliai – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.
2 labai smarkus vėjas – stichinis meteorologinis reiškinys, kai Klaipėdos m. ir r., Kretingos r., Palangos m., Neringos ir Šilutės r. savivaldybėse maksimalus vėjo greitis 10 m aukštyje pasiekia 28,0–32,9 m/s.
3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Sausio mėnesio trečiasis dešimtadienis buvo šilčiausias nuo 1961 m., vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,6 °C (teigiama 7,4° anomalija). Iki šiol šilčiausias buvo 2020 m. trečiasis sausio dešimtadienis (2,8 °C). Vėsiausia buvo rytiniame šalies pakraštyje ir Laukuvos–Telšių apylinkėse 2,5–3,0 °C (teigiama 6,5–8,1° anomalija), didžiojoj šalies dalyje buvo 3,0–4,0 °C (teigiama 5,2–8,2° anomalija), pajūryje, pietvakarių Lietuvoje ir dalyje centrinių rajonų 4,0–4,5 °C (teigiama 5,9–8,5° anomalija). Žemiausia oro temperatūra -2,0 °C išmatuota 23 d. Laukuvoje. Aukščiausia – 28 d. Kalvarijoje, 11,0 °C. Tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Nauji parų rekordai pasiekti dar 5 dienas: 25 d. (6,7 °C, Šilutė), 27 d. (9,6 °C, Varėna), 29 d. (9,8 °C, Kybartai), 30 d. (10,9 °C, Druskininkai) ir 31 d. (9,9 °C, Molėtai)
1 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Trečiąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 12,4 mm (2/3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,2–0,7 SKN). Gausesnių kritulių sulaukė Vakarų Lietuva ir šiauriniai rajonai. Vakarinėje Žemaičių aukštumos pusėje ir dalyje šiaurinių rajonų kritulių iškrito 10–20 mm (0,7–1,0 SKN), Vakarų Lietuvoje 20–34 mm (0,9–1,6 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Rietave (33,1 mm) ir Palangoje (31,1 mm), mažiausiai – Kaišiadoryse (2,6 mm) ir Elektrėnuose (3,1 mm).
2 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Sausio trečiąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 8,5 val. (0,5 SKN): nuo 1 val. Biržuose iki 14,4 val. Varėnoje (3 pav.).
3 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Sausio trečiąjį dešimtadienį dirvožemiai Lietuvoje nebuvo įšalę, išskyrus Kaune, kur sausio 23 d. vienai dienai susidarė 1 cm dirvožemio įšalas.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–4 °C, žemiausia krito iki 1–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–2 °C.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį sausio mėnesio dešimtadienį buvo 340 DU1, vidutiniškai 3 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (349 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 403 DU fiksuota 24 d., o mažiausia 290 DU – 23 d. Atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiamečių jų vidurkių buvo 13 % ir -15 %.
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Sausio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,5 °C (teigiama 3,5° anomalija). Šalčiausia buvo rytiniame ir pietrytiniame pakraščiuose, 0,4–1,0 °C (teigiama 3,1–4,0° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 1,0–2,0 °C (teigiama 2,8–4,0° anomalija), vakariniame–šiaurės vakariniame pakraštyje 2,0–3,0 °C (teigiama 3,0–3,5° anomalija), šilčiausia buvo Nidoje, 3,1 °C (teigiama 3,5° anomalija) (1 pav.). Žemiausia temperatūra -11,0 °C registruota 13 d. Rietave. Aukščiausia oro temperatūra 7,2 °C išmatuota 18 d. Panevėžyje.
1 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Antrąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 4,2 mm – mažiau nei trečdalis SKN (0,3 SKN). Beveik visoje teritorijoje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0,1–0,4 SKN), Daugiau nei 5 mm kritulių teko tik Biržų apylinkėms (5,5 mm,0,4 SKN) ir vakarinei daliai – čia beveik visur iškrito 5–15 mm kritulių (0,4–0,6 SKN), iškyrus Rietavo, Šilutės ir Vėžaičių apylinkes, kur registruotas kritulių kiekis buvo 15–25 mm (artimas SKN) (2 pav.). Mažiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Kaune, 1,0 mm ir Kaišiadoryse, 1,1 mm, didžiausias – 24,0 mm Vėžaičiuose.
2 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Sausio antrąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo tik 3,3 val. (1/3 SKN), nuo 1,7 val. Dūkšte iki 7,7 val. Biržuose (3 pav.).
3 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Sausio antrąjį dešimtadienį Vidurio, Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje dirvožemiai įšalo iki 4 cm. Dešimtadienio pabaigoje sušilus orams įšalas ištirpo.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–3 °C, žemiausia krito iki 0–1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–2 °C.
Antrąjį sausio mėnesio dešimtadienį Kauno MS išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 303 DU1, tai apie 11 % mažiau už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (342 DU). Šį dešimtadienį buvo registruota pavojingai sumažėjusi BOK reikšmė: žemiausias BOK buvo fiksuojamas 20 d. (268 DU), tai 23 % mažiau už šios dienos vidutinį daugiametį vidurkį (350 DU). Taip pat 20 d. buvo pagerintas ir šios paros BOK minimumo rekordas, antroje vietoje palikęs 2021-01-20 reikšmę (270 DU).
Dėl 20 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia.
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Sausio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,5 °C (teigiama 3,3° anomalija). Šalčiausia buvo rytiniame pakraštyje, -0,1…0,0 °C (teigiama 3,1–3,7° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 0,0–1,0 °C temperatūra (teigiama 2,6–3,9° anomalija), vakariniame pakraštyje, Kybartų ir Birštono apylinkėse 1,0–2,0 °C (teigiama 2,6–3,5° anomalija), šilčiausia buvo pajūryje 2,0–2,3°C (teigiama 2,9° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 7,5 °C išmatuota 2 d. Klaipėdoje, žemiausia -7,9 °C 5 d. Šalčininkuose.
1 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Pirmąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 34,5 mm (1,8 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 10–30 mm (0,9–2,0 SKN). Gausių kritulių sulaukė Vakarų Lietuva. Rytinėje Vakarų Lietuvos pusėje, Šilutės r. ir vietomis Aukštaitijoje registruota 30–50 mm (1,6–2,6 SKN), kitur – 50–90 mm (2,0–3,3 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Rietave (89 mm) ir Plungėje (82,2 mm), mažiausiai –Panevėžyje (11,6 mm) ir Marijampolėje (13,4 mm). Sausio 1 d. vietomis Vakarų Lietuvoje ir 5 d. Nidoje registruoti pavojingi1 krituliai.
Sausio 3 d. daug kur, vėliau – ir visoje Lietuvoje susiformavo sniego danga. Storiausia ji buvo Vakarų Lietuvoje, sausio 5 d. Laukuvoje siekė 21 cm, Nidoje 19 cm. Vietomis vakariniuose ir rytiniuose rajonuose ji išsilaikė iki dešimtadienio pabaigos.
2 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Sausio pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 6,9 val. (2/3 SKN), nuo 1,2 val. Utenoje iki 12,8 val. Šiauliuose (3 pav.).
3 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Sausio pirmąjį dešimtadienį didžiojoje šalies dalyje dirvožemiai buvo įšalę nuo 1 iki 9 cm. Ilgiausiai laikėsi Vilniaus meteorologijos stotyje, šioje stotyje dirvožemis įšalo iki 9 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–2 °C, žemiausia krito iki -1….1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–2 °C.
Pirmąjį sausio mėnesio dešimtadienį Kauno MS išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 331 DU1, vidutiniškai 2 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (325 DU). Šį dešimtadienį buvo registruota pavojingai sumažėjusi BOK reikšmė: 6 d. buvo pagerintas šios paros BOK minimumo rekordas – 255 DU, antroje vietoje palikęs 1995 m. sausio 6 d. išmatuotus 262 DU. Šių metų sausio 6 d. BOK reikšmė buvo 21 % mažesnė už šios dienos daugiametį vidurkį (321 DU).
1 – pavojingi krituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50mm kritulių.
21 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Gruodžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,9 °C (teigiama 3,0° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo fiksuota rytiniame pakraštyje 0,0–1,0 °C (teigiama 3,0° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 1,0–2,0 °C temperatūra (teigiama 2,6–3,2° anomalija), pietvakariuose, vakariniuose rajonuose ir Jonavos apylinkėse 2,0–3,0 °C (teigiama 3,1° anomalija), pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 3,0–4,0 °C (teigiama 2,7–3,1° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra buvo nukritus iki -10,9…-2,8 °C, aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 7,5–10,2 °C. Mėnesio aukščiausia oro temperatūra 10,2 °C registruota 19 ir 20 d. Šilutėje, žemiausia -10,9 °C registruota 13 d. Kupiškyje.
1 pav. Gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra
Gruodžio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 45,3 mm (0,8 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 25–50 mm (0,5–1,0 SKN), kraštiniuose viduriniuose šiaurės ir pietų rajonuose kritulių kiekis nesiekė 25 mm, buvo 17–25 mm (0,5 SKN). Kaip dažniausiai pasitaiko šaltuoju metų laiku, gausiau kritulių teko Vakarų Lietuvai. Čia, išskyrus dalį Kuršių nerijos ir pamario, bei Anykščių ir Šalčininkų apylinkėse registruota 50–75 mm kritulių (0,8–1,2 SKN)), o šiaurės vakariniame kampe – 75–100 mm (0,8–1,2 SKN) (2 pav.). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Kretingoje (99,3 mm), mažiausiai – Joniškyje (17,0 mm). Gruodžio 16 ir 31 dienomis vietomis Vakarų Lietuvoje, Anykščiuose (31 d.) ir Šalčininkuose (16 d.) registruoti pavojingų kritulių1 atvejai.
2 pav. Gruodžio mėnesio kritulių kiekis
Gruodžio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 18,8 val. (0,6 SKN) (3 pav.). Ilgiausiai Saulė švietė Nidoje 33,3 val., trumpiausiai – Telšiuose 12,3 val.
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gruodžio mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 15,3–28,7 m/s. Didžiausias vėjo greitis 28,7 m/s registruotas 16 d. Marijampolėje.
Pirmąjį gruodžio dešimtadienį vietomis buvo fiksuotas dirvožemio įšalimas. Biržuose, Kaune, Telšiuose ir Kybartuose dirvožemiai buvo įšalę 1–2 cm, o Vilniuje siekė iki 4 cm. Besibaigiant dešimtadieniui 1 cm storio įšalas buvo matuotas tik Kauno meteorologijos stotyje. Antro dešimtadienio pirmosiomis dienomis beveik visoje šalies teritorijoje buvo fiksuojamas dirvožemio įšalimas, vietomis iki 7–11 cm. Storiausias įšalas 11 cm buvo išmatuotas Vilniaus meteorologijos stotyje. Vėliau įšalas sparčiai tirpo ir paskutinėmis dienomis dirvožemiai nebuvo įšalę. Įšalas nesusiformavo ir paskutinį mėnesio dešimtadienį, išskyrus Kauno meteorologijos stotį, kurioje gruodžio 25 d. buvo fiksuotas 1 cm įšalas įsilaikęs tik vieną dieną.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–3 °C, žemiausia krito iki -3….0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C.
Kauno MS gruodžio mėnesį išmatuotas Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) vidurkis buvo 295 DU1, vidutiniškai 3 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (303 DU). Šį mėnesį registruotas BOK pasižymėjo pavojingai sumažėjusiomis reikšmėmis, fiksuotomis net 4 kartus – 10 d. (241 DU), 11 d. (228 DU), 27 d. (256 DU) ir 29 d. (251 DU). Šių parų nuokrypis lyginant su daugiamete vidutine minimalios gruodžio mėnesio reikšme (282 DU) buvo: 10 d. -14 %, 11 d. -19 %, 27 d. -9 % ir 29 d. -11 %. Taip pat 11 d. buvo pagerintas ir šios paros BOK minimumo rekordas, antroje vietoje palikęs 240 DU, kuris registruotas 2011-12-11. Šių metų gruodžio rodikliai, nors ir išskirtinai žemi, tačiau istorinį Lietuvos minimumą, kuris siekia 202 DU (2007-12-21) viršijo, atitinkamai 10 d. 19 %, 11 d. 13 %, 27 d. 27 % ir 29 d. 24 %. Dėl 10, 11, 27 ir 29 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia ir čia.
4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS gruodžio mėnesį
Gruodžio mėnesį vandens lygis didžiojoje dalyje šalies upių buvo 4–116 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį. Vakarinėje dalyje jis svyravo 1–29 cm aukščiau vidurkio.
Įpusėjus antrajam gruodžio dešimtadieniui, šalyje pradėtas stebėti kritulių sukeltas vandens lygio kilimas. Labiausiai vanduo kilo vakarinėje šalies dalyje. Aunuvoje ties Aunuvėnais buvo pasiekta kritinio vandens lygio reikšmė.
Gruodžio 7–21 d. kai kuriose upėse (daugiausia šiaurinė ir rytinė Lietuvos dalis) stebėtos pradinės ledo formos – ledėsiai, sniegainė, ižas, priekrantės ledas. Vietomis nedidelius, seklius ežerus padengė ir plona ledo danga.
Vidutinis gruodžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 4 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį. Kauno mariose ties Darsūniškiu ir Birštonu atitinkamai 4–9 cm žemiau nei įprasta gruodį.
Toliau tebevyraujant gana šiltiems orams, šilti išliko ir vandens telkiniai. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 2–5 °C, ežeruose 0–5°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose 5–6 °C.
5 pav. Pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gruodžio mėnesį
6 pav. Upių būklė gruodžio mėnesį
1 – pavojingikrituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,8 °C (teigiama 4,8° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame–pietrytiniame pakraštyje 1,0–2,0 °C (teigiama 4,2–4,6° anomalija), didžiojoje šalies dalyje 2,0–3,0 °C temperatūra (teigiama 4,2–5,4° anomalija), Vakarų Lietuvoje (išskyrus pajūrį) ir pietvakariniame pakraštyje 3,0–4,0 °C (teigiama 4,7–5,4° anomalija), vakariniame pakraštyje ir Kuršių nerijoje 4,0–5,0 °C (teigiama 4,6–5,1° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -3,0 °C registruota 25 d. Alytuje, aukščiausia 7,7 °C 30 d. Joniškyje.
1 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį gruodžio dešimtadienį buvo 18,4 mm (0,9 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 4–20 mm (0,3–1,0 SKN), gausiau kritulių registruota Vakarų Lietuvoje (išskyrus Ventę) ir Anykščiuose 20–40 mm (1,0–1,4 SKN), gausiausiai kritulių sulaukė pajūris ir Kretingos, Rietavo bei Vėžaičių apylinkės – 40–60 mm (1,4–1,8 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis 56,6 mm registruotas Palangoje, mažiausias – 4,6 mm Lazdijuose. 31 d. vietomis Vakarų Lietuvoje ir Anykščiuose registruoti pavojingi1 krituliai.
2 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje gruodžio trečiąjį dešimtadienį buvo 3,4 val. (0,3 SKN): nuo 0,4 val. Dotnuvoje iki 7,8 val. Nidoje (3 pav.).
3 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Gruodžio trečiąjį dešimtadienį visoje šalyje dirvožemiai neįšalo, išskyrus Kauno meteorologijos stotį, kurioje gruodžio 25 d. buvo fiksuotas 1 cm įšalas įsilaikęs tik vieną dieną.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–4 °C, žemiausia krito iki 0–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–3 °C.
Kauno MS trečiąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 300 DU1, vidutiniškai 4 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (312 DU). Šį dešimtadienį buvo registruotos pavojingai sumažėjusios BOK reikšmės. Žemiausias BOK buvo fiksuojamas 27 d. (256 DU) ir 29 d. (251 DU), lyginant su šių dienų vidutiniais daugiamečiais vidurkiais buvo atitinkamai 20 ir 21 % mažesni. Dėl 27 ir 29 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia.
1 – pavojingi krituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,8 °C (teigiama 2,8° anomalija). Šalčiausia buvo Rytų Lietuvoje 0,1–1,0 °C (teigiama 2,4–3,0° anomalija), centrinėje (didžiojoje) šalies dalyje vyravo 1,0–2,0 °C temperatūra (teigiama 2,5–3,2° anomalija), dalyje Pietvakarių bei Vakarų Lietuvos ir Birštone 2,0–3,0 °C (teigiama 2,8–2,9° anomalija), vakariniame pakraštyje 3,0–4,0 °C (teigiama 3,0° anomalija), pajūryje ir Kuršių nerijoje 4,0–4,3 °C (teigiama 3,0–3,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 10,2 °C registruota 19 ir 20 d. Šilutėje, žemiausia -10,9 °C – 13 d. Kupiškyje.
1 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį gruodžio dešimtadienį buvo artimas SKN, 19,7 mm. Vidurinės šalies dalies šiauriniuose ir pietiniuose rajonuose, Ventėje ir Palangoje kritulių buvo 7–15 mm (0,7–1,0 SKN), didžiojoje šalies dalyje 15–25 mm (0,7–1,4 SKN), vakariniuose rajonuose ryčiau Pajūrio žemumos, Šalčininkų r. ir Anykščių apylinkėse 25–36 mm (0,9–1,5 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Plungėje (35,1 mm) ir Kretingoje (35,2 mm), mažiausiai – Joniškyje (7,1 mm) ir Pakruojyje (8,4 mm). Gruodžio 16 d. Tauragėje ir Šalčininkuose registruoti pavojingi1 krituliai.
2 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Gruodžio antrasis dešimtadienis buvo gana saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 12,8 val. (1,6 SKN), nuo 7,5 val. Biržuose iki 18,5 val. Nidoje (3 pav.).
3 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Gruodžio antro dešimtadienio pirmosiomis dienomis beveik visoje šalies teritorijoje buvo fiksuojamas dirvožemio įšalimas, vietomis iki 7–11 cm. Storiausias įšalas 11 cm buvo išmatuotas Vilniaus meteorologijos stotyje. Dešimtadienio antroje pusėje įšalas sparčiai tirpo ir dešimtadienio pabaigoje įšalas buvo visiškai ištirpęs.
Kauno MS antrąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 284 DU2, tai vidutiniškai 7 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (304 DU). Nagrinėjamą dešimtadienį buvo registruota pavojingai sumažėjusi BOK reikšmė. Žemiausias BOK buvo fiksuojamas pirmąją dešimtadienio dieną – 11 d. (228 DU), lyginant su šios dienos vidutiniu daugiamečiu vidurkiuiu (306 DU) buvo 25 % mažesnis. Taip pat 11 d. buvo pagerintas ir šios paros BOK minimumo rekordas, antroje vietoje palikęs 240 DU, išmatuotą 2011-12-11.
Dėl 11 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,9 °C (teigiama 1,1° anomalija). Šalčiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje ir Telšiuose -0,2…0,0 °C (teigiama 0,1–1,5° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 0,0–1,0 °C temperatūra (teigiama 0,5–1,8° anomalija), pietvakariniuose, kraštiniuose vakariniuose rajonuose 1,0–2,0 °C (teigiama 0,1–2,0° anomalija), Nidoje ir Šventojoje buvo šilčiausia, 2,1 °C (teigiama 0,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 7,4 °C registruota 3 d. Klaipėdoje, žemiausia -5,1 °C – 10 d. Rokiškyje ir Telšiuose.
1 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį gruodžio dešimtadienį buvo apie 7,1 mm (0,4 SKN). Šiauriniuose ir kraštiniuose pietiniuose rajonuose bei Dūkšte kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0,1–0,3 SKN), teritorijoje einančioje nuo pietvakarių į šiaurės rytus bei šiaurės vakariniame kampe 5–15 mm (0,2–1,0 SKN), daugiausiai kritulių teko Kybartų ir Prienų apylinkėms, 15–17 mm (1,3 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis 16,4 mm registruotas Kybartuose, mažiausias – 0,6 mm Joniškyje.
2 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Gruodžio pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 2,7 val. (1/4 SKN). Klaipėdoje ir Telšiuose Saulė nešvietė visai, didžiojoje šalies dalyje Saulė spindėjo iki 2 val., ilgiausiai pietiniame pakraštyje 6,0–6,4 val. ir Nidoje 7 val. (3 pav.).
3 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Per šį dešimtadienį, vietomis buvo fiksuojamas dirvožemio įšalimas. Biržuose, Kaune, Telšiuose ir Kybartuose dirvožemiai buvo įšalęs 1–2 cm, o Vilniuje siekė iki 4 cm. Dešimtadienio pabaigoje 1 cm storio įšalas buvo matuotas tik Kauno meteorologijos stotyje.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–3 °C, žemiausia krito iki 0–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–3 °C.
Kauno MS pirmąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 300 DU1, tai 3 % daugiau už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (291 DU). Šį dešimtadienį buvo registruota pavojingai sumažėjusi BOK reikšmė. Žemiausias BOK buvo fiksuojamas 10 d. – 241 DU, tai 21 % mažiau už šios dienos vidutinį daugiametį vidurkį (304 DU). Dėl paskutinę dešimtadienio dieną pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau skaitykite naujienose .
1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Lapkričio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,9 °C (teigiama 1,3° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 2,0–3,0 °C (teigiama 1,1–1,5° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 3,0–4,0 °C temparatūra (teigiama 0,9–1,7° anomalija), pietvakariniame, šiaurės vakariniame ir vakariniame (išskyrus pamarį ir pajūrį) pakraščiuose bei Panevėžio, Jonavos ir Birštono apylinkėse 4,0–5,0 °C (teigiama 1,6–1,9° anomalija), pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 5,0–6,1 °C (teigiama 1,4–2,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 11,4–15,5 °C, žemiausia buvo nukritus iki -11,4…0,2 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra 15,5 °C registruota 1 d. Druskininkuose, žemiausia -11,4 °C 23 d. Šalčininkuose.
Beveik visoje šalies teritorijoje lapkričio 9 d., o pajūrio zonoje lapkričio 19 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C baigėsi augalų vegetacijos sezonas. Lyginant su SKN šiemet šis perėjimas įvyko vidutiniškai 14 dienų, o pajūrio zonoje 7 dienomis vėliau.
1 pav. Lapkričio mėnesio vidutinė oro temperatūra
Lapkričio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 57,6 mm (artimas SKN). Didžiojoje šalies dalyje registruota 20–50 mm kritulių (0,5–1,0 SKN). Kaip ir būdinga rudeniui, daugiau kritulių teko Vakarų Lietuvai: daugiausiai – Plungės ir Rietavo apylinkėms, 140–170 mm (daugiau nei 2 SKN), aplink šią zoną 80–140 mm (1,2–1,4 SKN), vakarinėje Žemaičių aukštumos pusėje, pačiame šiaurės vakarinis pakraštys ir kai kuriuose Aukštaitijos rajonuose registruota 50–80 mm kritulių (0,9–1,2 SKN) (2 pav.). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Rietave (160,2 mm), mažiausiai – Marijampolėje ir Kalvarijoje (po 23,6 mm). Vietomis Vakarų Lietuvoje lapkričio 17–18 d. registruoti pavojingo lietaus1 atvejai, o 22 d. – pavojingas snygis2, Nidoje – pavojingas lietus. Telšiuose pavojingo snygio metu išmaduota 24 cm storio sniego danga.
2 pav. Lapkričio mėnesio kritulių kiekis
Lapkričio mėnesį Saulė vidutiniškai Lietuvoje spindėjo 32 val. (0,8 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Kybartuose 43,6 val., trumpiausiai – Dūkšte 20,9 val. (4 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė lapkričio mėnesį
Didžiausias vėjo greitis siekė 17–23 m/s, vietomis 24–28,4 m/s. Didžiausias vėjo greitis 28,4 m/s registruotas 2 d. Ventėje.
Lapkričio 22–24 d. Vilniaus meteorologijos stotyje buvo fiksuotas dirvožemio įšalimas, lapkričio 23 d. jis siekė 5 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 4–6 °C, žemiausia krito iki 0–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 2–3 °C.
Kauno MS išmatuoto bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) lapkričio mėnesio vidurkis (289 DU3) buvo artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) vidurkiui (290 DU). Šio mėnesio 4–10, 12, 14–16, 25–27 ir 29 dienomis ozono kiekis buvo mažesnis už daugiametį vidurkį, kitomis – didesnis. Aukščiausia BOK reikšmė išmatuota 21 d. (370 DU), 23 % didesnė už daugiametę vidutinę maksimalios lapkričio mėnesio reikšmę (301 DU), tačiau absoliutaus lapkričio mėnesio maksimumo (439 DU, 1999-11-21) neviršijo. Mažiausia reikšmė registruota 26 d. (244 DU), ji buvo 13 % mažesnė už daugiametę vidutinę minimalią lapkričio mėnesio reikšmę (281 DU), tačiau absoliutų lapkričio mėnesio minimumą (210 DU, 2011-11-15) viršijo 16 %.
4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS lapkričio mėnesį
Lapkričio mėnesį vandens lygis didžiojoje dalyje šalies upių buvo 2–113 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, tik keliose upėse jis svyravo šiek tiek aukščiau vidurkio (1–25 cm).
Paskutinį rudens mėnesį hidrologinė sausra ir toliau stebėta lokaliai. Lapkričio 17–22 d. šalyje pradėtas stebėti vandens lygio kilimas. Sparčiausiai vandens lygis kilo vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje. Lapkričio poplūdžio metu kritinės vandens lygio reikšmės pasiektos: Aunuvoje ties Aunuvėnais (lapkričio 20 d.) ir Kražantėje ties Pluskiais (lapkričio 21 d.). Leitėje ties Kūlynais pasiekta ir pavojingo vandens lygio riba (lapkričio 21 d.). Vėliau vandens lygis pamažu ėmė kristi.
Lapkričio 22–24 d. kai kur pasirodė priekrantės ledas.
Vidutinis lapkričio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo vos 2 cm žemesnis už vidutinį daugiametį. Kauno mariose ties Darsūniškiu ir Birštonu atitinkamai 14–15 cm žemiau nei įprasta lapkritį.
Vyraujant gana šiltiems orams, šilti išliko ir vandens telkiniai. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 3–7 °C, ežeruose 2–7°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose 4–7 °C.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse lapkričio mėnesį
6 pav. Upių būklė lapkričio mėnesį
1pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.
2 pavojingas snygis – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 7 mm ar daugiau sniego.
3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
