Zina Kitrienė – Puslapis 2

2025 m. rugpjūčio mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta 2025-08-122025-08-26 paskelbė Zina Kitrienė

Rugpjūčio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7 °C (neigiama 1,2° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 7,8 °C išmatuota rugpjūčio 9 d. Ukmergėje, aukščiausia – 30,4 °C rugpjūčio 3 d. Kazlų Rūdoje.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 24,6 mm, artimas SKN (102% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių šį dešimtadienį registruota Dotnuvoje (10,5 mm), daugiausiai – Šilutėje (64,7 mm).

Rugpjūčio 1–3, 6–8 ir 10 dienomis vietomis, daugiausiai vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose, registruoti pavojingi¹ krituliai.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis² yra fiksuojamas Zarasų, Anykščių, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kaišiadorių, Šalčininkų ir Trakų r. sav. Rugpjūčio 2 d. šis reiškinys baigėsi Rokiškio r. sav.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 82,2 val. (88 % SKN): nuo 73,2 val. Klaipėdoje iki 89,2 val. Lazdijuose (3 pav.).

3 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–22 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 23–27 °C, pietų ir vakarų Lietuvoje iki 29–32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–27 °C.

Kauno MS pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) vidutinė reikšmė buvo 4, tai 0,6 UVI mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (4,6). Aukščiausia UVI reikšmė 5,8 buvo fiksuojama 5 d., mažiausia – 1,0 UVI 8 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį buvo 327 DU³, artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (324 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 345 DU fiksuota 8 d., o mažiausia 302 DU 5 d.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

³1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. liepos mėn. apžvalga

Paskelbta 2025-08-042025-09-23 paskelbė Zina Kitrienė

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,8 °C (teigiama 0,5° anomalija). Vėsiausia šią liepą buvo Laukuvoje (18,0 °C), šilčiausia – Birštone (19,7 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 35,6 °C registruota 3 d. Druskininkuose – tai naujas aukščiausios šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje.

Žemiausiai paros oro temperatūra 5,3 °C išmatuota 5 d. Kazlų Rūdoje.

1 pav. Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Liepos mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 141,4 mm (168 % nuo SKN): nuo 60,6 mm Ventėje iki 245,6 mm Anykščiuose (2 pav.).

Liepos 1–2, 8–11, 13–20 ir 22–31 dienomis buvo registruojami pavojingi¹ krituliai įvairiose šalies dalyse.15, 17, 23, 28 ir 30 dienomis – stichiniai² lietūs (35-iuose punktuose, daugiausiai Vidurio, Šiaurės ir Pietų Lietuvoje). Liepos 10 d. Buivydžiuose (Vilniaus r. sav., 95 mm/3 val.) bei 30 d. Markūnuose (Trakų r. sav., 91,8 mm/12 val.), Varėnoje (85,7 mm/12 val.) ir Panočiuose (Varėnos r. sav., 83,6 mm/12 val.) fiksuoti katastrofiniai³ krituliai.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis⁴ liepos pirmąjį ir antrąjį dešimtadienį buvo fiksuojamas kai kuriose Anykščių, Utenos, Zarasų, Švenčionių ir Ignalinos r. sav. Taip pat nuo liepos 9–10 d. reiškinys pradėtas registruoti Molėtų ir Vilniaus r. sav. teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse. Rokiškio r. sav. toliau tęsiasi šis reiškinys, kuris prasidėjo gegužės mėnesio paskutinėmis dienomis. Paskutinį mėnesio dešimtadienį ilgas lietingas laikotarpis baigėsi Ignalinos, Molėtų ir Vilniaus r. sav. Tačiau šis reiškinys toliau yra fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Švenčionių r. sav., taip pat nuo liepos 28 d. pradėtas registruoti Varėnos r. sav. ir nuo liepos 30 d. Trakų, Šalčininkų ir Kaišiadorių r. sav.

2 pav. Liepos mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Liepos mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 216,6 val. (77 % nuo SKN), ilgiausiai – Nidoje 245,0 val., trumpiausiai – Telšiuose 198,3 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė liepos mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,9–19,5 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 16 d. Dotnuvoje – 19,5 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 27–34 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 24–30 °C.

Liepos mėnesio Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) vidurkis buvo 4,6, tai 0,4 mažiau nei daugiametis (2001–2020 m.) šio mėnesio vidurkis. Liepą aukščiausia UVI reikšmė 6,2 buvo fiksuota 2 d., o mažiausia –1,2 10 d. (4 pav.).

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS liepos mėnesį

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) liepos mėnesio vidurkis buvo 334 DU⁵ – artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) vidurkiui (339 DU). Aukščiausia liepos mėnesio BOK reikšmė 359 DU fiksuota 14 d., mažiausia reikšmė 294 DU registruota 2 d. (5 pav.).

5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS liepos mėnesį

Vandens lygiai antrąjį vasaros mėnesį daugelyje vandens telkinių buvo aukštesni už vidurkį. Žymus vandens lygio kilimas pradėtas stebėti mėnesio 29-31 dienomis į šalį atslinkus pietiniam ciklonui ir prasidėjus lietaus poplūdžiui, kurio metu Strėvoje ties Semeliškėmis viršyta ir aukščiausio vandens lygio per visą stebėjimų laikotarpį reikšmė – 272 cm (buvęs aukščiausiais vandens lygis – 270 cm). Naujas liepos mėnesio vandens lygio maksimumas užfiksuotas ir Kuršių mariose ties Nidos vandens matavimo stotimi – 553 cm (liepos 11 d., buvęs 550 cm).

Vidutinis liepos mėnesio vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo nuo 1 iki 53 cm aukščiau vidutinio daugiamečio vandens lygio. Tik Bartuvoje ties Skuodu, Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu, Nevėžyje ties Babtais ir Nemune vandens lygis buvo 4-51 cm žemesnis. Vietomis ir toliau stebėta hidrologinė sausra. Nemune ties Druskininkais ir Nemajūnais buvo pasiektos ir gamtosauginio debito reikšmės (liepos 6–15 d.).

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 24 cm aukščiau už šio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Tuo tarpu Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis jis buvo 4 cm žemesnis.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 9,9–23,1°C, ežeruose 18,6–22,5°C, Baltijos jūroje 18,4–18,8°C, Kuršių mariose 20,4–21,2°C.

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse liepos mėnesį

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse liepos mėnesį

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

³ katastrofinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta daugiau nei 80 mm kritulių.

⁴ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

⁵1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Platesnę informaciją rasite Biuletenis_2025_07.pdf

2025 m. liepos mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta 2025-08-042025-08-04 paskelbė Zina Kitrienė

Liepos trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,5 °C (teigiama 0,4° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 8,6 °C išmatuota liepos 31 d. Kazlų Rūdoje, aukščiausia 31,2 °C – liepos 22 d. Birštone.

1 pav. Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečąjį liepos dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 71,7 mm (287 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių šį dešimtadienį registruota Skuode (22,4 mm), daugiausiai prilijo Varėnoje (145,1 mm – šis kiekis 6,6 karto viršijo dešimtadienio SKN ir 1,6 karto liepos mėnesio SKN).

Beveik kiekvieną dešimtadienio dieną šalyje buvo registruojami pavojingi¹ krituliai, o 23 d. Kaškonyse (Prienų r. sav.) jų kiekis pasiekė stichinį² lygį. 28–31 d. per visą šalį (išskyrus pietvakarinį pakraštį) praėjo gausūs krituliai, 28 d. 5-iuose, o ir 30 d. 26-iuose punktuose registruoti stichiniai krituliai, o Markūnuose (Trakų r. sav.), Panočiuose (Varėnos r. sav.) ir Varėnoje kritulių kiekis pasiekė katastrofinį³ lygį – per 12 val. išmatuota atitinkamai 91,8 mm, 83,6 mm ir 85,7 mm kritulių.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis⁴ toliau yra fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Švenčionių r. sav., taip pat nuo liepos 28 d. reiškinys pradėtas registruoti Varėnos r. sav., o nuo liepos 30 d. Trakų, Šalčininkų ir Kaišiadorių r. sav. Paskutinio dešimtadienio pirmojoje pusėje šis reiškinys baigėsi Ignalinos, Molėtų ir Vilniaus r. sav.

2 pav. Liepos mėnesio trečojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 68,2 val. (68 % SKN): nuo 55,5 val. Utenoje iki 94,9 val. Nidoje (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 21–24 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 26–34 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–30 °C.

Kauno MS trečiąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Dešimtadienio vidutinė UVI reikšmė buvo 4,3, t.y. 0,6 mažesnė už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (4,9). Aukščiausia UVI reikšmė 5,1 buvo fiksuojama 21 ir 27 d., mažiausia 1,6 – 30 d.

Trečiąjį liepos mėnesio dešimtadienį bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 331 DU⁵ – reikšmė artima daugiamečiam (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkiui (332 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 356 DU fiksuota 30 d., o mažiausia 27 d. 319 DU.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

³ katastrofinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta daugiau nei 80 mm kritulių.

⁵1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. liepos mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta 2025-07-212025-07-21 paskelbė Zina Kitrienė

Liepos antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,1 °C (teigiama 0,9° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 10,0 °C išmatuota liepos 13 d. Molėtuose, aukščiausia 29,1 °C – liepos 14 d. Pakruojyje.

1 pav. Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrąjį liepos dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 46,2 mm (154 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių šį dešimtadienį registruota Ukmergėje (8,4 mm), daugiausiai prilijo Anykščiuose (122,2 mm).

Kiekvieną dešimtadienio dieną šalyje buvo registruojami pavojingi¹ krituliai. 15 d. Saunoriuose (Akmenės r. sav.), 17 d. Anykščiuose ir Pagavėnuose (Biržų r. sav.) jų kiekis pasiekė stichinį² lygį.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis³ toliau buvo fiksuojamas kai kuriose Šiaurės rytų Lietuvos regiono automatinėse meteorologijos stotyse. Dešimtadienio pabaigoje reiškinys toliau buvo fiksuojamas Rokiškio, Zarasų, Anykščių, Utenos, Ignalinos, Švenčionių, Molėtų ir Vilniaus r. sav. teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse.

2 pav. Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 66,3 val. (74 % SKN): nuo 46,4 val. Klaipėdoje iki 84,2 val. Dūkšte (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–22 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 26–29 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–27 °C.

Kauno MS antrąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, jų vidukis buvo 5,1, vos 0,1 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 5,6 buvo fiksuojama 17 d., mažiausia 4,6 – 13 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį liepos mėnesio dešimtadienį buvo 343 DU⁴, vidutiniškai 1 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė 359 DU fiksuota 14 d., o mažiausia 330 DU – 17 d.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

³ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

⁴1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. liepos mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta 2025-07-112025-07-11 paskelbė Zina Kitrienė

Liepos pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,3 °C (teigiama 0,3° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 5,3 °C išmatuota liepos 5 d. Kazlų Rūdoje, aukščiausia – 35,6 °C liepos 3 d. Druskininkuose – tai naujas aukščiausios šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje.

Meteorologinės vasaros, arba laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C, pajūrio ruože, bei Ukmergėje pradžia fiksuota liepos 1–3 d.

1 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmąjį liepos dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 23,8 mm (82% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių šį dešimtadienį registruota Nidoje (4,0 mm) ir Klaipėdoje (4,2 mm). Daugiausiai prilijo Šumske (71,9 mm) ir Vilniuje (68,8 mm).

Liepos 8–10 d. rytiniuose ir pietiniuose rajonuose registruoti pavojingi¹ krituliai.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis² toliau buvo fiksuojamas kai kuriose stotyse Šiaurės rytų Lietuvoje. Dešimtadienio pabaigoje reiškinys toliau buvo fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Švenčionių ir Ignalinos r. sav. Taip pat nuo liepos 9–10 d. reiškinys pradėtas fiksuoti Molėtų bei Vilniaus r. sav. teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse.

2 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 82,2 val. (88 % SKN): nuo 73,2 val. Klaipėdoje iki 89,2 val. Lazdijuose (3 pav.).

3 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–23 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 26–33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 22–28 °C.

Kauno MS pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį vidutinė Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmė buvo buvo 0,5 UVI mažesnė už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį, kuris yra 5,1. Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 6,2 buvo fiksuojama 2 d., mažiausia 1,2 – 10 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį buvo 330 DU³, 4 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (344 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 358 DU fiksuota 9 d., o mažiausia 294 DU – 2 d.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

³1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. birželio mėn. apžvalga

Paskelbta 2025-07-032025-07-17 paskelbė Zina Kitrienė

Birželio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,4 °C (neigiama 0,5° anomalija). Vėsiausia šį birželį buvo Laukuvoje (14,4 °C), šilčiausia – Druskininkuose (16,7 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 30,0 °C registruota 16 d. Birštone, žemiausiai – 4 d. Laukuvoje, 3,4 °C.

Birželio 23 d. Varėnos meteorologijos stotyje buvo fiksuota šalna 5 cm aukštyje, temperatūra nukrito iki -0,1 °C.

Meteorologinės vasaros, arba laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C, pradžia Pietų Lietuvoje, bei Kaune ir Vilniuje fiksuota birželio 7 d., Vidurio, Šiaurės Rytų Lietuvoje bei Kybartuose – birželio 18 d. O Vakarų Lietuvoje ir Ukmergėje meteorologinė vasara dar neprasidėjo.

1 pav. Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Birželio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 81,2 mm (119 % nuo SKN): nuo 48,1 mm Kybartuose iki 140,9 mm Anykščiuose (2 pav.).

Birželio 5, 7–9, 11–12, 19–20 ir 24–25 dienomis vietomis registruoti pavojingi¹ krituliai.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis² per pirmąjį birželio dešimtadienį pradėtas fiksuoti kai kuriose Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Pasvalio, Biržų, Anykščių, Utenos, Zarasų ir Švenčionių r. sav. esančiose automatinėse meteorologijos stotyse. Rokiškio r. sav. taip pat toliau buvo fiksuojamas šis reiškinys, kuris prasidėjo dar gegužės paskutinėmis dienomis. Antrąjį birželio dešimtadienį ilgas lietingas laikotarpis toliau buvo fiksuodamas dalyje Šiaurės, Šiaurės Rytų Lietuvos. Šio dešimtadienio pabaigoje, reiškinys buvo fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų Švenčionių r. sav. Paskutinį mėnesio dešimtadienį šis reiškinys baigėsi Pakruojo, Joniškio, Biržų, Pasvalio, Kelmės, Radviliškio r. sav. Tačiau ilgas lietingas laikotarpis toliau yra fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Švenčionių ir Ignalinos r. sav.

2 pav. Birželio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Birželio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 236,1 val. (85 % nuo SKN), ilgiausiai – Šilutėje 269,5 val., trumpiausiai – Vilniuje 202,3 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė birželio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis vėjo greitis Lietuvoje birželio mėn. buvo 3,5 m/s, 0,8 m/s stipresnis nei SKN – tai vėjaučiausias birželis per paskutinius 31 metus (plačiau skaitykite čia). Didžiausias vėjo greitis siekė 15,2–25,2 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 24 d. Ventėje – 25,2 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–20°C, aukščiausia daug kur kilo iki 25–33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–28 °C.

Birželio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos, vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI buvo 4,6, tai 0,7 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Birželį aukščiausia UVI reikšmė 6,0 buvo fiksuota 25 ir 29 d., o mažiausia 1,9 20 d. (4 pav.).

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS birželio mėnesį

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) birželio mėnesio vidurkis buvo 350 DU³ ir buvo artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) vidurkiui (352 DU). Aukščiausia birželio mėnesio BOK reikšmė fiksuota 12 d., 398 DU, o mažiausia 29 d., 309 DU (5 pav.).

5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS birželio mėnesį

Beveik visą birželio mėnesį vandens telkiniuose stebėtas nedidelis vandens lygio svyravimas. Žymesnis kilimas, vietomis, stebėtas 7–14 d., sulaukus gausesnio lietaus.

Vandens lygis šalies šiaurėje, rytuose ir dalyje vakarinių rajonų svyravo iki 80 cm aukščiau daugiamečio birželio mėnesio vandens lygio. Mažiau vandens plukdė Pietų Lietuvos upės – čia vandens lygis buvo iki 62 cm žemiau įprasto vidurkio.

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 11 cm aukščiau už šio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Tuo tarpu Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis jis buvo 14 cm žemesnis.

Vietomis stebėta ir hidrologinė sausra. Birželio 30 d. vandens matavimo stočių (VMS) su hidrologine sausra skaičius siekė 8. Ties 8 VMS situacija išliko artima hidrologinei sausrai (nacionaliniu mastu hidrologinė sausra skelbiama stočių skaičiui pasiekus 24 VMS).

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 15,1–20,6°C, ežeruose 14,1–20,2°C, Baltijos jūroje 16,5–17,2°C, Kuršių mariose – 17,1–18,1°C.

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse birželio mėnesį

7 pav. Birželio mėnesio upių būklė

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

³1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Platesnę informaciją rasite Biuletenis_2025_06.pdf

2025 m. birželio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta 2025-07-022025-07-02 paskelbė Zina Kitrienė

Birželio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,3 °C (neigiama 1,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 25,3 °C išmatuota 23 d. Druskininkuose, žemiausia 3,8 °C taip pat 23 d. Kazlų Rūdoje. Šią dieną Varėnos meteorologijos stotyje buvo fiksuota šalna 5 cm aukštyje, temperatūra nukrito iki -0,1 °C.

1 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį birželio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 22,4 mm (83 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių šį dešimtadienį registruota Dūkšte, 10,6 mm. Daugiausiai prilijo Ukmergėje (39,9 mm) ir Anykščiuose (36,3 mm).

24–25 d. vietomis registruoti pavojingi¹ lietūs.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis² baigėsi Pakruojo, Joniškio, Biržų, Pasvalio, Kelmės, Radviliškio r. sav. Dešimtadienio pabaigoje reiškinys buvo fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Švenčionių ir Ignalinos r. sav.

2 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 75,1 val. (87 % SKN): nuo 62,8 val. Vilniuje iki 84,0 val. Nidoje (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–20 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 20–30 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 18–28 °C.

Kauno MS trečiąjį birželio mėnesį dešimtadienį Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) vidurkis buvo 5,2 – 0,2 UVI mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Aukščiausia UVI reikšmė 6,0 buvo fiksuojama 25 ir 29 d., mažiausia 2,2 – 27 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį buvo 343 DU³, 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė 365 DU fiksuota 24 d., o mažiausia – 309 DU , 29 d.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

³1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. gegužės mėn. apžvalga

Paskelbta 2025-06-042025-07-04 paskelbė Zina Kitrienė

Gegužės mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,7 °C (neigiama 2,8° anomalija) – tai pati šalčiausia gegužė XXI amžiuje ir penkta pagal šaltumą nuo 1961 m. (šalčiausia buvo 1980 m., 7,9 °C). Vėsiausia šią gegužę buvo Laukuvoje (8,8 °C) bei Šventojoje ir Plungėje (po 8,9 °C), o šilčiausia – Birštone (10,8 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 25,4 °C registruota 28 d.Ventėje, žemiausiai – Varėnoje 8 d., -5,8 °C.

Pasiekti du nauji paros minimalios oro temperatūros rekordai:

8 d. -5,8 °C Varėna;

9 d. -5,2 °C Utena.

Didžiąją mėnesio dalį šalyje fiksuotos stichinės šalnos. Per pirmąjį dešimtadienį stipriausios, beveik visoje šalies teritorijoje, stichinės šalnos buvo fiksuotos gegužės 6–9 d. Gegužės 8 d. Varėnoje 5 cm aukštyje temperatūra nukrito net iki -10,7 °C. Šalnos nesitraukė ir antrąjį dešimtadienį – fiksuotos beveik kiekvieną dieną, išskyrus gegužės 17–18 d., o stipriausios šalnos, apėmusios didžiąją šalies dalį, fiksuotos 11–13 d. Trečiąjį dešimtadienį šalna fiksuota tik vietomis gegužės 21 d., 24–25 d., daugiausia tik 5 cm aukštyje.

1 pav. Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Gegužės mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 63,3 mm (120 % nuo SKN): nuo 28,3 mm Ventėje iki 154,3 mm Rokiškyje (2 pav.).

Gegužės 4, 14–19, 22–24 ir 29–30 dienomis vietomis, daugiausiai Rytų Lietuvoje, registruoti pavojingi¹ krituliai.

Sausringas laikotarpis², kuris tęsėsi nuo balandžio mėn., buvo fiksuojamas visą pirmąjį dešimtadienį. Per pirmąsias dienas jis buvo pradėtas fiksuoti kai kuriose Kauno, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Prienų r. sav. seniūnijose. Šio dešimtadienio pabaigoje buvo toliau fiksuojamas kai kuriose Kauno ir Šakių r. sav. seniūnijose. Antrajame gegužės dešimtadienyje sausringas laikotarpis kai kuriose Šakių r. sav. seniūnijose pasiekė stichinio reiškinio – sausros³ augalų vegetacijos laikotarpiu, rodiklį. Sausra kai kuriose Šakių r. sav. seniūnijose fiksuota gegužės 12–18 dienomis. Sausringas laikotarpis gegužės 13–15 d. fiksuotas Alytaus m. ir kai kuriose Alytaus r. sav. seniūnijose.

Nuo gegužės 29 d. Rokiškio r. sav. pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis⁴.

2 pav. Gegužės mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Gegužės mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 232,2 val. (82 % nuo SKN), ilgiausiai – Nidoje 289,4 val., trumpiausiai – Dūkšte 171,1 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gegužės mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,9–20,2 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 14 d. Ventėje – 23.4 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–15°C, žemiausia šiame gylyje krito iki 4–8 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 21–28 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 17–24 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 5–9 °C

Gegužės mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės (4 pav.). Šio mėnesio vidutinis UVI buvo 3,6 (0,6 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį). Gegužę aukščiausia UVI reikšmė 5,3 buvo fiksuota 29 d., o mažiausia 1,5 – 4 d.

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS gegužės mėnesį

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) gegužės mėnesio vidurkis gegužę buvo 391 DU⁵ (6 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį). Šio mėnesio 27–31 d. BOK reikšmės buvo žemesnės už šių dienų vidurkį, o likusiomis – aukštesnės. Aukščiausia gegužės mėnesio BOK reikšmė 445 DU fiksuota 15 d., žemiausia 343 DU – 30 d. (5 pav.).

5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS gegužės mėnesį

Lietuvos upėse jau kurį laiką stebimas žymus vandeningumo sumažėjimas. Gegužę daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo iki 112 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis 3–33 cm aukštesnis už jį. Aukščiausi šio mėnesio vandens lygiai stebėti mėnesio pabaigoje, sulaukus gausesnių kritulių.

Gegužės mėnesį, kaip ir balandį, taipogi neapsieita be naujų minimalaus vandens lygio rekordų: Nemune ties Druskininkais -7 cm (buvęs 13 cm), Nemune ties Panemune – 83 cm (buvęs 84 cm) ir Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu – 12 cm (buvęs 14 cm).

Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 17 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį taip pat stebėti Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, atitinkamai 26 ir 21 cm.

Šylant orams, pamažu šilo ir vandens telkiniai. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 13,4–18,5°C, ežeruose 13,6–16,6°C, Baltijos jūroje 12,4–13,6°C, Kuršių mariose 15,6–16,9°C.

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gegužės mėnesį

7 pav. Gegužės mėnesio upių būklė

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

³ sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas) <3,5.

Platesnę informaciją rasite Biuletenis_2025_05.pdf

2025 m. gegužės mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta 2025-06-032025-06-03 paskelbė Zina Kitrienė

Gegužės trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 13,5 °C (neigiama 0,4° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -0,1 °C išmatuota 25 d. Skuode, aukščiausia –28 d. Ventėje, 25,4 °C.

Stichinės šalnos vietomis fiksuotos gegužės 21 d., 24–25 d., daugiausiai tik 5 cm aukštyje.

1 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį gegužės dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 22,0 mm (122% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių šį dešimtadienį registruota Šilutėje ir Ventėje, po 0,2 mm. Daugiausiai prilijo Dūkšte (82,9 mm) ir Zarasuose (79,2 mm).

Gegužės 22–24 d., 29–30 d. vietomis rytiniuose rajonuose registruoti pavojingi¹ krituliai.

Nuo gegužės 29 d. Rokiškio r. sav. pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis².

2 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 90,4 val. (85 % SKN): nuo 49,5 val. Dūkšte iki 112,5 val. Klaipėdoje (3 pav.).

3 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 15–19 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 8–11 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 21–28 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 17–21 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 9–13 °C.

Per šį dešimtadienį Šiaurės rytų Lietuvoje pradėjo žydėti paprastasis šermukšnis, pušys ir paprastasis erškėtis.

Kauno MS trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės – vidurkis 4,4 (0,3 mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 5,3 buvo fiksuojama 29 d., mažiausia – 3,1 23 d.

Trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį Kauno MS išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 364 DU² (artimas 1993–2022 m. vidurkiui, 365 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 384 DU fiksuota 25 d., o žemiausia – 343 DU 30 d.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

³1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. gegužės mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta 2025-05-212025-05-21 paskelbė Zina Kitrienė

Gegužės antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,3 °C (neigiama 4,1° anomalija) (1 pav.). Nuo 1961 m. vėsesni antrieji gegužės dešimtadieniai buvo 1978 (7,2 °C), 1980 (7,2 °C), ir 2020 (7,9 °C) metais.

Aukščiausia oro temperatūra 22,7 °C išmatuota 20 d. Birštone ir Druskininkuose, žemiausia -3,3 °C 11 d. Alytuje.

Stichinės šalnos fiksuotos beveik visą dešimtadienį, išskyrus gegužės 17–18 d. Stipriausios šalnos, apėmusios didžiąją šalies dalį, fiksuotos 11–13 d.

1 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrojo gegužės dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 30,4 mm (145% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Kazlų Rūdoje (11,4 mm), Marijampolėje ir Prienuose (po 12,8 mm), daugiausiai – Biržuose (63,7 mm) ir Rokiškyje (59,4 mm).

Gegužės 14–19 d. vietomis, daugiausiai šiaurinėje šalies dalyje, buvo registruoti pavojingi¹ lietūs.

Gegužės 12–18 d. kai kuriose Šakių r. sav. seniūnijose sausringas laikotarpis² peraugo į sausrą³ – stichinį reiškinį. Sausringas laikotarpis gegužės 13–15 d. fiksuotas Alytaus m. ir kai kuriose Alytaus r. sav. seniūnijose.

2 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas šį dešimtadienį Lietuvoje buvo 68,4 val. (78% SKN): nuo 58,2 val. Dūkšte iki 86,6 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 10–12 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 4–7 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 17–23 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 14–18 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 6–9 °C.

Per šį dešimtadienį daugelyje šalies rajonų pabaigė žydėti obelys, slyvos, vyšnios. Taip pat susiformavo obelų, vyšnių, kriaušių vaisiai.

Antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, jų vidurkis buvo 0,8 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (4,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 4,5 buvo fiksuojama 18 d., mažiausia – 1,9 17 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį buvo 403 DU⁴ (9 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį). Aukščiausia BOK reikšmė 445 DU fiksuota 15 d., o mažiausia 20 d. – 361 DU.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

³ sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas) <3,5.

⁴1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.