Sausis buvo ne tik labai šaltas, bet ir labai saulėtas. Saulės spindėjimo trukmės reikšmė tapo antra didžiausia iš visų sausio mėnesių nuo 1961 metų.
Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje 2026 m. sausio mėnesį siekė 76,2 val., o tai yra 85,9 % daugiau už 1991–2020 m. sausio mėn. vidurkį (41 val.). Sausį Saulė spindėjo netgi ilgiau nei vidutiniškai ji šviečia vasarį (65 val.), kuomet dienos trukmė yra ilgesnė.
Saulės spindėjimo trukmė 2026 m. sausio mėnesį. Žemėlapis – iš sausio mėn. apžvalgos.
Labiausiai saulėtų sausių trejetukas: 1 vieta priklauso 2014 m. (78,6 val. – Lietuvos vidurkis); 2 vieta priklauso 2026 m. (76,2 val. – Lietuvos vidurkis); 3 vieta priklauso 2010 m. (61,8 val. – Lietuvos vidurkis);
2026 m. sausio mėn. Saulės spindėjimo trukmės rekordai buvo pagerinti 5 meteorologijos stotyse: Šilutės AMS (90,4 val.) – buvęs rekordas (71,9 val. 2014 m.); Nidos AMS (85,9 val.) – buvęs rekordas (78,0 val. 2014 m.); Klaipėdos AMS (78,8 val.) – buvęs rekordas (60,6 val. 2010 m.); Kauno AMS (78,7 val.) – buvęs rekordas (70,1 val. 2014 m.); Kybartų AMS (77,1 val.) – buvęs rekordas (66,6 val. 2014 m.);
Šiaulių, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Dūkšto ir Dotnuvos AMS 2026 m. sausis rikiuojasi antroje vietoje tarp maksimumo rekordų (nusileido tik 2014 m. sausiui). Biržų ir Lazdijų AMS užėmė 3 vietą (daugiau Saulė švietė 2010 ir 2014 m. sausio mėn.), o Telšių AMS – 7 vietą.
Nuo 1961 m. ilgiausiai sausio mėnesį Saulė yra švietusi Biržuose (98,8 val. – 2014 m.), Dūkšte (91,0 val. – 2014 m.) ir Šilutėje (90,4 val. – 2026 m.).
Primename, jog dešimtadienių ir mėnesio apžvalgas galite rasti čia. Ozono ir Saulės spinduliuotės duomenų rinkinius rasite čia (puslapio apačioje).
Parengė: Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė
Taip šalta mūsų šalyje jau seniai nebuvo. Daugelyje Lietuvos vietovių buvo fiksuojamas speigas. Remiantis preliminariais duomenimis, šiandien ryte Šeduvoje (Radviliškio r.) oro temperatūra buvo nukritusi net iki -34,3 °C. Labai šalta buvo ir Ukmergėje (-34,0 °C) bei Joniškyje (-33,9 °C).
Paskutinį kartą dar šalčiau Lietuvoje buvo tik prieš ~30 metų (1996-02-08) Utenos r. esančiuose Tauragnuose, kuomet šalo iki -35,0 °C.
Nors iki absoliutaus šalčio rekordo (-42,9 °C, Utena, 1956-02-01) šiandien dar daug trūko, tačiau vasario 2-osios žemiausios oro temperatūros rekordą pavyko išmatuoti. Iki šiol šalčiausia vasario 2-oji buvo pasitaikiusi prieš 56 metus (1970-02-02) Varėnoje, kai šalo iki -32,1 °C. Na, o Šeduvoje šiandien naktį buvo 2,3 laipsnio šalčiau.
Vyraujant šaltiems orams neretai pasigirsta kalbų, jog klimato atšilimas kažkur pradingo. Vis dėlto, nereikėtų apsigauti matant už lango net ir labai šaltus orus. Globali temperatūra šiuo metu ir toliau išlieka aukšta. Žiūrėkime į pasaulį šiek tiek plačiau ir kiekvienas šaltų orų laikotarpis neatrodys kaip naujo ledynmečio pradžia.
Naujausias sinoptikų orų prognozes galite rasti čia.
Informacinis renginys „NAŠIEJI SKAIČIAVIMAI BE SIENŲ: EUROHPC PRAKTIKA GYVAI“
Renginys skirtas norintiems sužinoti apie našiuosius skaičiavimo išteklius (HPC), superkompiuterių panaudojimo galimybes mokslinėje veikloje ir praktikoje, DI uždavinių sprendimus bei paraiškų teikimo galimybes Europos HPC skaičiavimo resursams gauti. Detali renginio programa pridedama žemiau.
Renginio data: 2026-02-20
Vieta: nuotoliniu būdu per Zoom platformą. Renginio nuoroda bus atsiųsta užsiregistravusiems dalyviams.
2026 m. sausio 21 d. Rygoje surengta ICEREG projekto „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose klimato kaitos sąlygomis“ baigiamoji konferencija. Renginio metu Lietuvos ir Latvijos specialistai apžvelgė įgyvendinto projekto pasiektus rezultatus.
Konferencijoje pristatyti ledo sangrūdų potvynių rizikos vertinimo modeliai ir žemėlapiai, aptartos klimato kaitos poveikio prognozės, ankstyvojo perspėjimo sistemų tobulinimo kryptys bei galimos rizikos mažinimo priemonės. Diskusijų metu akcentuota tarpvalstybinio bendradarbiavimo reikšmė ir istorinių potvynių analizės svarba, siekiant didinti visuomenės saugumą ir pasirengimą ateities iššūkiams.
Projekto metu parengti ir plačiajai visuomenei prieinami rezultatai taip pat skelbiami viešai. Tarnybos interneto svetainėje sukurta atnaujinta Hidrologijos skiltis, kurioje pateikiama išsami informacija apie sausras, potvynius, ledo reiškinius ir ledo sangrūdas. Taip pat parengti informaciniai lankstinukai apie hidrologinius reiškinius, sukurtas ledo reiškinių žodynėlis, padedantis geriau suprasti vartojamus terminus, bei paskelbti ledo sangrūdų sukeltų potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai tirtose upių atkarpose.
Papildomai parengtas ir viešai prieinamas interaktyvus istorinių ledo sangrūdų žemėlapis, leidžiantis susipažinti su istoriniais ledo sangrūdų atvejais ir jų geografiniu pasiskirstymu.
Projekto įgyvendinimą remia 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa.
Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą. Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31. Projekto numeris: LL-00136 Projekto akronimas: ICEREG
Praėjusį ketvirtadienį ir penktadienį Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO įvyko didžiausia studijų paroda „Studijos & Karjera Lietuvoje 2026“. Jos metu be kitų dalyvių dalyvavo ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai (hidrologai, meteorologai).
Su lankytojais pabendravome ne tik apie galimas studijų ir karjeros galimybes, tačiau ir papasakojome kuo skiriasi kontrabandininkų naudojamas balionas nuo meteorologinio baliono (turėjome tikrą meteorologinį balioną su radiozondu). Šis akcentas labai traukė ne vieno praeivio dėmesį. Taip pat, sulaukėme klausimų ir apie būsimą potvynį, orų prognozių sudarymą, ne visada tenkinantį jų tikslumą ir t. t.
Ežerai užšalę, o daugelis upių atkarpų irgi sustojo, pasidengė ledu. Preliminarūs duomenys rodo, jog šių metų sausis bus vienas šalčiausių šiame amžiuje. Pasitraukus šaltiems orams šiemet sulauksime tiek ledonešio, tiek didesnių pavasarinių potvynių, kurie gali būti intensyviausi per pastarąjį dešimtmetį. Taigi, reikėtų neatidėlioti ir jau iš anksto pagal galimybes tam pasiruošti.
Kalendorinės žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje oro temperatūrai perkopus per nulį ir vis labiau šylant, dėl gaunamos šilumos ir vandens srauto mechaninių savybių, vandens telkinius sukaustęs ledas ims lūžti – įvyks ledolūžis ir prasidės ledonešis bei potvynis.
Ledonešiu vadinamas ledo lyčių (ledlaukių) judėjimas upėse, ežeruose ir jūrose, pasroviui arba pavėjui. Tai yra sezoninis reiškinys, kuris dažniausiai vyksta žiemą arba pavasarį. Pasitaiko ledonešių ir žiemos atodrėkio metu. Priklausomai nuo klimatinių ir geografinių sąlygų bei upės vagos ypatybių, ledonešis gali trukti nuo kelių iki keliasdešimties dienų.
Ledo sangrūdos susidaro ledonešio metu, kai didesnės ledo lytys užkliūva upės vingiuose, prie salų, atramų, tiltų, nukritusių medžių ar kitų kliūčių, sudarydamos laikinas ledo užtvankas. Aukščiau sangrūdų vandens lygis staiga pakyla, o žemiau – staiga nuslūgsta. Susidariusios lyčių sangrūdos gali būti stichinių nelaimių priežastimi.
Ledonešio metu srovės nublokštos į krantą didžiulės ledo lytys ardo priekrantę, laužo medžius, taip naikindamos natūralią vagos apsaugą. Į krantą nublokštos ledo lytys taip pat gali sugriauti šalia esančius pastatus, apgadinti priekrantėje esančią techniką (laivus, valtis ir kt.) bei sukelti pavojų žmonių ir gyvūnų gyvybėms.
Susigrūdus ledams staigiai kyla vandens lygis, upė patvinsta, taip padarydama daug žalos gamtai, žmogui ir jo turtui (toliau žiūrėti potvynis). Susigrūdęs ledas šalia tiltų ar geležinkelio gali sutrikdyti eismą, didelę žalą gali patirti laivininkystės sektorius.
Kaip apsisaugoti / elgtis? • sekite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamą informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas bei hidrologinę informaciją; • nestovėkite ir neleiskite vaikų arti upės kranto ledonešio metu; • nelipkite ant susigrūdusių ledo lyčių; • jei gyvenate arti vandens telkinio, prasidėjus ledonešiui patraukite šalia upės arba joje esančią techniką; • pasiruoškite galimam potvyniui.
Daugiau informacijos apie potvynius (bei kitus pavojingus reiškinius, bei kaip jiems pasiruošti) rasite specialiai tam paruoštame skyrelyje „Pasiruoškite ekstremaliems orams“.
Didžiuliai ledo sangrūdų sukelti potvyniai, kurie statistiškai pasikartoja maždaug kartą per šimtą metų, Lietuvos upėse gali įvykti dar iki 2050-ųjų. Mokslininkai perspėja – tikėtina, kad jie bus didesni už tuos, kuriuos esame patyrę iki šiol.
Vienas iš didžiausių potvynių Nemuno upėje fiksuotas 1946 metais ties Kaunu. Šio potvynio metu Kauno senamiesčio gatvės virto upėmis, vanduo užliejo pirmuosius namų aukštus, o stichija nusinešė daugiau nei šimtą gyvybių.
„Dažnai manoma, kad klimato kaita turėtų švelninti potvynius, tačiau realybė priešinga – ekstremalūs reiškiniai tik stiprėja. Staigūs oro temperatūros svyravimai ir gausus kritulių kiekis didina potvynių intensyvumą. Mūsų tyrimai rodo, kad per artimiausius dvidešimt metų ledo sangrūdų sukelti potvyniai gali sudaryti itin pavojingas situacijas. Dideli potvyniai buvo gana seniai, todėl esame pamiršę, kokia tai galinga, viską griaunanti jėga“, – sako Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja, daktarė Jūratė Kriaučiūnienė.
Anot jos, ekstremalioms situacijoms būtina pradėti ruoštis jau šiandien.
Vanduo prie pat gyvenamųjų namų (2026-01-19). Neris ties Salių km (Kauno r. sav.)
Sukurta nauja metodika
Tikėdamiesi padėti išvengti milijoninių nuostolių, Latvijos ir Lietuvos mokslininkai įgyvendino bendrą projektą „ICEREG – Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“. Projektas, kurį koordinuoja Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras (partneriai – Lietuvos energetikos institutas ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba), finansuojamas 2021–2027 metų „Interreg VI-A“ Latvijos ir Lietuvos programos lėšomis.
„Iki šiol ledo sangrūdų sukelti potvyniai Lietuvoje buvo laikomi neprognozuojamais – tiesiog trūko duomenų ir metodų jiems prognozuoti. Projekto metu, pasitelkę Suomijos ekspertų ilgametę patirtį ir jų sukurtą metodiką, sukūrėme specialų ledo sangrūdų formavimosi modelį, pagrįstą istorinių duomenų analize. Dabar jau galime prognozuoti tokių potvynių tikimybę ir galimas pasekmes“, – pasakoja projekto atstovė J. Kriaučiūnienė.
Sukurta metodika leidžia prognozuoti ledo sangrūdų sukeltus potvynius kiekvienai upei, kurioje yra vandens matavimo stotys su pakankama istorinių duomenų eilute. Daugelyje Lietuvos upių veikia vandens matavimo stotys, fiksuojančios vandens lygį ir debitus bei ledo sangrūdas. Remiantis šiais duomenimis galima numatyti, kokios teritorijos bus užlietos.
„Ledo sangrūdų potvynių formavimosi modeliai leidžia įvertinti, kokį poveikį užliejamų teritorijų mastui gali turėti klimato kaita. Remiantis dabartine klimato kaitos prognoze, 2030–2050 metais potvyniai Lietuvos upėse bus ekstremalesni nei iki šiol, o vėliau turėtų mažėti. Remiantis prognoze, artėja pavojingas laikotarpis dėl didesnių potvynių galimybės“, – aiškina Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja.
Parengti pirmieji užliejamų teritorijų žemėlapiai
Tyrimas parodė, kad upėje esant tam pačiam debitui ledo sangrūdų potvynis gali būti kelis kartus pavojingesnis. Ledo sangrūdų atveju užliejama net kelis kartus didesnė teritorija nei įprasto potvynio metu.
Pagal projekto metu sukurtą metodiką buvo parengti potvynių grėsmių ir rizikos žemėlapiai dviem bandomosioms upėms – Mūšai ir Lėveniui, šie žemėlapiai jau prieinami visuomenei. Žemėlapyje galima pasirinkti potvynio tikimybę – vidutinę arba retos tikimybės – ir matyti, ar dominanti teritorija patenka į užliejamą zoną. Tai suteikia galimybę gyventojams ir savivaldybėms geriau pasiruošti galimam pavojui.
„Potvynių grėsmių ir rizikos žemėlapiai jau buvo sudaromi ir anksčiau, tačiau iki šiol jie buvo rengiami neatsižvelgiant į ledo sangrūdų įtaką. Mūsų komanda tapo pionieriais – sukūrė metodiką ir išbandė ją dviem upėms, atverdama naują galimybę prognozuoti ekstremalias potvynių situacijas Lietuvoje“, – sako J. Kriaučiūnienė.
Lėvens upė ties Bernatoniais ir Mūšos upė ties Ustukiais pasirinktos tyrimams, nes čia kritinis vandens lygis dažniausiai viršijamas, o potvyniai kelia didžiausią riziką vietos gyventojams. Šios upių atkarpos buvo parinktos kaip tarpvalstybinio projekto dalis – abi upės priklauso Lietuvos ir Latvijos teritorijoje esančiam Lielupės baseinui. Be to, yra pakankamai istorinių duomenų apie ankstesnius potvynius šiose upėse.
Nauja galimybė informuoti gyventojus
ICEREG projekte sukurtas modelis leis apie ledų sangrūdų potvynius gyventojus perspėti dar prieš jiems prasidedant. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teigimu, tai reiškia laimėtą laiką ir galimybę pasiruošti ekstremaliai situacijai, o ne reaguoti tada, kai žala jau padaryta.
„Ankstyvojo perspėjimo sistema leis skelbti perspėjimus ne tik tada, kai ledo sangrūda jau yra susiformavusi, bet ir gerokai anksčiau – fiksuojant pirmuosius pavojingus signalus: staigų vandens lygio kilimą, intensyvų ledo formavimąsi ar ledo judėjimą (ledonešį). Ši informacija suteiks galimybę iš anksto reaguoti į artėjantį pavojų tiek atsakingoms tarnyboms, tiek ir patiems gyventojams“, – sako projekto partnerės Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Janina Brastovickytė-Stankevič.
Projekte dalyvavusi Lietuvos energetikos instituto mokslininkė J. Kriaučiūnienė įžvelgia ir paradoksą – kai kuriais atvejais net žmonės, gyvenantys didžiausioje potvynių rizikos zonoje, atsisako siūlomų apsauginių pylimų nuo potvynio įrengimo, esą tai sugadins vaizdą pro langą.
„Bendraudami su vietiniais gyventojais dažnai girdime tą patį argumentą: gyvenu čia jau 30 metų, potvynių nebuvo. Internete galima rasti daugybę 1946-ųjų Nemuno potvynio vaizdų Kaune, kai vandens lygis buvo pakilęs apie aštuonis metrus. Rekomenduočiau tuos vaizdus peržiūrėti ir prisiminti, kokia galinga ir viską griaunanti gali būti vandens stichija, ypač tiems, kurie gyvena prie upės ar planuoja šalia jos įsigyti sklypą“, – pastebi J. Kriaučiūnienė.
2010 metais Lietuvos upėse susidarius ledo sangrūdoms ir kilus potvyniams, mūsų šalies ekonomika patyrė 2,8 mln. eurų žalą. Šie ledo sangrūdų sukelti potvyniai paveikė 40-ies tūkstančių hektarų plotą. Tai buvo tik vidutinės tikimybės potvyniai. Mokslininkai prognozuoja, kad netolimoje ateityje Lietuvos upėse galimi kur kas ekstremalesni potvyniai.
Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Latvijos – Lietuvos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.
Projekto įgyvendinimą remia 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa.
Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą. Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31. Projekto numeris: LL-00136 Projekto akronimas: ICEREG
Informuojame, kad Neryje tarp Kauno ir Jonavos susidariusi ledo danga su properšomis. Šiuo metu Neryje ties Jonava stebimas vandens lygio kilimas, tačiau ties Kaunu vandens lygis išlieka stabilus. Tikėtina, kad Neryje tarp Jonavos ir Kauno susiformavo ledo sankamšos, kurioms prasiplovus vandens lygis gali staigiai pakilti ir užlieti aplinkines teritorijas.
Perspėjame Kauno r. (Salių, Radikių, Ginėnų gyvenviečių) gyventojus imtis visų priemonių išvengti galimų potvynio sukeliamų padarinių!
Vanduo prie pat gyvenamųjų namų. Neris ties Salių km (Kauno r. sav.)
Naujausius vandens lygių (bei temperatūros) matavimų duomenis rasite čia. Norėdami pamatyti kreivę, atsidariusiame žemėlapyje pasirinkite norimą tašką ir paspauskite 30 dienų vandens lygis / temperatūra.
Plačiau dėl hidrologinės situacijos Kauno rajone galima kreiptis į hidrologą Raimundą Baublį (tel. nr. +370 648 05 476).
Sausio 22–23 d. susitikime Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO kur įvyks didžiausia studijų paroda STUDIJOS & KARJERA LIETUVOJE 2026. Be kitų dalyvių galėsite susitikti ir su mūsų specialistais (hidrologais, meteorologais) iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos. Galėsite pabendrauti gyvai ne tik apie galimas karjeros galimybes, tačiau ir užduoti jums kylančius klausimus.
Paroda vyks (Laisvės pr. 5, Vilniuje) dvi dienas: sausio 22 d. (ketvirtadienį) 10:00–18:00 val. sausio 23 d. (penktadienį) 10:00–16:00 val.
2025 metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Vidutinė metinė oro temperatūra 2025 m. Lietuvoje buvo 8,4 °C (1 °C šilčiau nei norma). 2025 m. yra 5-toje vietoje pagal šiltumą nuo 1961 metų.
Aukščiausia oro temperatūra praėjusiais metais fiksuota Druskininkuose liepos 3 d. (35,6 °C), o žemiausia – Šalčininkuose vasario 16 d. (-17,7 °C). Per metus buvo pagerinti net 23-ų parų maksimalios oro temperatūros rekordai ir 2 parų minimalios oro temperatūros rekordai (pavasario šalnų laikotarpiu).
Vidutinis kritulių kiekis 2025 m. Lietuvoje buvo 675 mm (3 % mažiau nei norma). Daugiausiai kritulių per metus iškrito Anykščiuose (904 mm), o mažiausiai Kybartuose (489 mm).
Per 2025 metus buvo užfiksuota net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.
Kviečiame susipažinti su parengta susisteminta 2025 metų orų ir reiškinių informacija. Straipsnyje pateiktus paveikslus galite parsisiųsti ir prisiartinti čia.
