Autorius: Gytis Valaika

Meteo LT perspėja, kad ketvirtadienį, birželio 11 d., antroje dienos pusėje Rytų Lietuvoje numatoma labai smarki audra. Prognozuojama perkūnija, daug kur smarkus lietus, škvalas ir kruša. Meteorologų duomenimis, vietomis kritulių kiekis gali pasiekti stichinio meteorologinio reiškinio kriterijus, todėl artimiausiu metu Vilniaus, Utenos ir Panevėžio apskričių gyventojams bus siunčiami perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus į perspėjimus reaguoti atsakingai ir iš anksto pasirūpinti savo bei turto saugumu.

Pagal sinoptikų prognozes, audra Rytų Lietuvą turėtų pasiekti 14–21 val. Daugelyje rajonų numatoma perkūnija, smarkus lietus, o vėjo gūsiai sieks 15–20 m/s, vietomis – iki 25 m/s. Kai kur gali iškristi kruša.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento civilinės saugos ekspertų, didžiausią pavojų audrų metu dažnai kelia ne tik pats meteorologinis reiškinys, bet ir neatsargus elgesys. Todėl gyventojus raginame nelaukti, kol audra prasidės, o iš anksto pasiruošti galimiems stipraus vėjo, krušos ar smarkaus lietaus padariniams.

Gyventojams rekomenduojama sandariai uždaryti langus ir duris, surinkti arba pritvirtinti lengvai vėjo pakeliamus daiktus kiemuose, balkonuose ir kitose atvirose vietose. Automobilių nepatartina palikti po medžiais, šalia reklaminių stendų ar kitų nestabilių konstrukcijų.

Audros metu saugiausia būti pastate. Jeigu esate lauke, nestovėkite po medžiais, prie elektros linijų, žaibolaidžių, metalinių bokštų ar reklaminių stendų. Venkite atvirų vietų, nebūkite prie vandens telkinių ir nesimaudykite.

Jeigu audra užklupo vairuojant, važiuokite ypač atsargiai, laikykite abi rankas ant vairo, mažinkite greitį ir jį rinkitės pagal esamas oro bei eismo sąlygas. Esant itin prastam matomumui ar stipriems vėjo gūsiams, rekomenduojama sustoti saugioje vietoje ir palaukti, kol pavojingiausia audros dalis praeis.

Daugiau rekomendacijų, kaip pasirengti audrai ir elgtis jos metu, gyventojai gali rasti LT72 interneto svetainėje – https://lt72.lt/rekomendacijos-ekstremaliu-oru-metu/

Jeigu užfiksavote pavojingą meteorologinį reiškinį – krušą, škvalą, smarkų lietų ar kitą reiškinį – kviečiame pasinaudoti platforma stebiu.meteo.lt ir pasidalinti savo stebėjimais. Gyventojų pateikiama informacija padeda meteorologams operatyviau vertinti situaciją ir tikslinti informaciją apie pavojingus reiškinius.

Meteo LT ir PAGD ragina gyventojus nuolat sekti oficialią informaciją, perspėjimus bei atsakingų institucijų pranešimus ir, esant poreikiui, koreguoti savo planus atsižvelgiant į besikeičiančias oro sąlygas.

Pranešimas parengtas kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu

Klimato kaita pasaulio futbolo čempionato rungtynėse pavojingo karščio tikimybę vidutiniškai padidina maždaug 8 procentais. Vis dėlto, tam tikrose rungtynėse šis rodiklis bus gerokai aukštesnis ir kels rimtų iššūkių sportininkams bei sirgaliams.

Didžiausia rizika – Gvadalacharoje ir finale

Remiantis specialios platformos „World Cup 2026 Climate Tracker“ duomenimis, didžiausias klimato kaitos poveikis prognozuojamas birželio 26 d. Gvadalacharoje vyksiančiose rungtynėse tarp Urugvajaus ir Ispanijos rinktinių. Čia sekinančio karščio tikimybė dėl globalių klimato pokyčių yra išaugusi net 37 procentais.

Ekstremalios oro sąlygos neaplenks ir svarbiausio turnyro mačo. Čempionato finale prognozuojama 47 proc. pavojingo karščio tikimybė, kuri dėl klimato kaitos yra maždaug 17 proc. didesnė, nei būtų buvusi įprastai.

Karštis vyraus jau ir pirmosiose turnyro rungtynėse

Aukšta temperatūra žaidėjus pasitiks jau pačią pirmąją čempionato dieną, birželio 11-ąją:

• Pietų Korėja – Čekija (Gvadalachara): Šioje akistatoje fiksuojama net 88 proc. tikimybė, kad vyraus futbolininkų pasirodymui įtakos turėsiantis karštis. Klimato kaita šią riziką padidino 20 procentų.

• Meksika – Pietų Afrika (Meksikas): Šiose rungtynėse pavojingos temperatūros tikimybė siekia 19 proc., o dėl klimato pokyčių ji yra 8 procentiniais punktais didesnė.

Išsamią visų čempionato rungtynių karščio rizikos analizę galite rasti „World Cup 2026 Climate Tracker“ platformoje. Matches | World Cup 2026 Climate Tracker

Pirmąją šio teksto dalį skaitykite čia.

Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas pagal „Climate Central“ straipsnį (www.climatecentral.org)

Jau birželio 11 dieną prasidės vienas didžiausių ir laukiamiausių sporto renginių pasaulyje – planetos futbolo pirmenybės. Kol sirgaliai su nekantrumu laukia pirmųjų rungtynių, klimatologai įspėja apie pavojų, su kuriuo teks susidurti: naujausia analizė rodo, kad ekstremalus karštis Šiaurės Amerikoje gali tapti rimtu iššūkiu sportininkų sveikatai ir koreguoti komandų taktiką.

Klimato tyrimų organizacijos „Climate Central“ atlikta analizė atskleidžia nerimą keliančią tendenciją: dėl globalių klimato pokyčių dramatiškai išaugo ekstremalaus karščio rizika turnyro metu. Prognozuojama, kad sekinančios oro sąlygos, dėl karščio turės įtakos net 97 iš 104 čempionato rungtynių, o beveik pusėje jų stipraus karščio tikimybė viršija 50 procentų.

Smūgis žaidimo tempui ir taktinėms schemoms

Ekspertų teigimu, aukštesnė nei 28 °C temperatūra ir didelė oro drėgmė tiesiogiai veikia futbolininkų fizinį pajėgumą. Žaidėjai greičiau pavargsta, lėtėja bendras rungtynių tempas, mažėja intensyvių spurtų skaičius.

Tai neabejotinai koreguos trenerių pasirinktas strategijas. Didžiausių sunkumų turėtų patirti tos rinktinės, kurių žaidimo braižas yra paremtas dideliu greičiu, staigiu perėjimu į puolimą ar aktyviu spaudimu.

Karščio bangų dažnis patrigubėjo

Istorinis palyginimas verčia susirūpinti. Nuo pastarųjų Šiaurės Amerikoje vykusių čempionatų (1986 m. Meksikoje ir 1994 m. JAV) ekstremalaus karščio bangų dažnis miestuose-šeimininkuose vidutiniškai išaugo net tris kartus.

Šių metų turnyre sudėtingiausios sąlygos prognozuojamos Majamio, Meksiko, Hiustono ir Gvadalacharos stadionuose. Klimato kaita pavojingo karščio tikimybę čempionato metu vidutiniškai padidino maždaug 8 procentais, tačiau kai kuriuose regionuose šis poveikis – dar drastiškesnis. Pavyzdžiui, Gvadalacharoje pavojingo karščio tikimybė šoktelėjo net iki 37 procentų.

Pavojus ne tik žaidėjams, bet ir sirgaliams

Svilinanti temperatūra kelia realią grėsmę sveikatai, ypač šilumos smūgio riziką. Pavojus zonoje atsiduria ne tik aikštėje kovojantys sportininkai, bet ir tribūnose sėdintys sirgaliai, ypač atvykę iš vėsesnio klimato šalių. Skaičiuojama, kad čempionatas į JAV, Meksiką ir Kanadą pritrauks per 5 milijonus futbolo aistruolių.

Siekdami sumažinti riziką, organizatoriai imasi prisitaikymo priemonių:

• Tvarkaraščio korekcijos: karščiausiuose miestuose suplanuota daugiau vakarinių rungtynių.
• Atsivėsinimo pertraukėlės: per visas rungtynes bus daromos privalomos pauzės vandeniui atsigerti.
• Ekstremalūs scenarijai: esant labai dideliam karščiui ir pavojingoms sąlygoms, rungtynės gali būti atidėtos.

Visgi, kadangi didžioji dalis turnyro stadionų yra atviro tipo, tiek žaidėjai, tiek milijonai žiūrovų bus tiesiogiai priklausomi nuo negailestingų vasaros orų.

Plačiau (anglų k.): 2026 World Cup Stadiums: Extreme Heat Rising | Climate Central
2026 World Cup: Climate Change Boosts Performance-Impairing Heat at Nearly Every Match | Climate Central

Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas pagal „Climate Central“ straipsnį (www.climatecentral.org)

Penktadienio viesulus Lietuvoje lėmė banguotas atmosferos frontas ties kuriuo buvo susidūrusios dvi skirtingos oro masės. Per mažiau nei tris valandas birželio 5-osios vakarą Lietuvoje užfiksuoti net 4 viesulai (kiek anksčiau skelbta apie 3).

Pirmasis buvo užfiksuotas apie 18:00 val. Genėtinių k., Panevėžio r. sav. Viesului reitingas nesuteiktas, vėjo greitis nežinomas. Viesulo piltuvas pasiekė žemės paviršių, tačiau praslinko gana miškingoje teritorijoje, pranešimų apie didesnę žalą negauta. Užfiksuotas vaizdo įraše.

Antrasis praslinko apie 18:11 val., Antanavo k., Kazlų Rūdos sav., pasiekė IF1.5 (pagal seną skalę – F1), maksimalus vėjo greitis sūkuryje siekė iki 50 m/s. Viesulas išlaužė daug medžių Antanavo dvaro parke, apgadinti stogai (nuplėšti pavieniai stogo dangos lakštai). Užfiksuotas vaizdo įraše.

Trečiasis fiksuotas apie 19:25 val., Stirniškių k., Kupiškio r. sav., reitingas nesuteiktas, vėjo greitis nežinomas. Užfiksuota, kaip viesulo piltuvas pasiekia žemės paviršių, tačiau pranešimų apie rimtesnę žalą nėra. Užfiksuotas vaizdo įraše.

Ketvirtasis ir pats stipriausias viesulas praslinko 20:24 val., Kaune (Aleksote). Pasiekė IF2 (pagal seną skalę F2), maksimalus vėjo greitis sūkuryje siekė iki 60 m/s. Viesulo kelio plotis iki 200 metrų. (vidutinis – apie 100 m.), ilgis – mažiausiai 2,8 km. Kelias prasideda ties Seniavos gyvenviete ir tęsiasi į šiaurę iki Botanikos sodo / Europos pr. Stipriai buvo nuniokotos Seniavos kapinės, išlaužyti ir su šaknimis išversti medžiai (įskaitant ąžuolus), apgadinta daug antkapių, A. J. Povilaičio ir J. Pabrėžos g. pilnai nuplėšti kai kurių pastatų stogai įskaitant visą viršutinę stogo konstrukciją. Išlaužyta daug medžių, sugriauti šiltnamiai.

+3

Nuotraukose – Aleksote (Kaune) praslinkusio galingiausio viesulo padariniai. Luko Sudvajaus nuotr.

Primename, jog turimas nuotraukas, vaizdo įrašus ir pastebėjimus apie įvairius reiškinius galite įkelti specialioje stichinių reiškinių pranešimo sistemoje stebiu.meteo.lt. Kviečiame išbandyti.

Šiandien, birželio 5-ąją, minint Pasaulinę aplinkos dieną, Aplinkos ministerijos organizuotame renginyje buvo pagerbti ilgamečiai darbuotojai iš ministerijai pavaldžių įstaigų. Šie apdovanojimai skiriami darbuotojams, kurie savo profesinį kelią dešimtmečius sieja su aplinkosauga, meteorologija, hidrologija ir kitomis visuomenei svarbiomis sritimis. Tarp pagerbtųjų šiemet – ir 10 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos kolegų.

Ypatingas įvertinimas šiemet skirtas Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausiajam stebėtojui Vitui Laurynaičiui. Už 50 metų darbą Tarnyboje V. Laurynaičiui įteiktas aukščiausio laipsnio aplinkosaugininko ženklas. Jis yra vienas ilgiausiai Tarnyboje dirbančių kolegų, didžiąją profesinio kelio dalį dirbęs Kauno meteorologijos stotyje. „Per savo karjerą spėjau pergyventi šešis Tarnybos direktorius“, – šypsodamasis jau po renginio kolegoms sakė V. Laurynaitis.

Nors ypatingas dėmesys šiemet skirtas Vitui Laurynaičiui, apdovanojimai įteikti ir kitiems darbuotojams, kurių profesinis kelias Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje tęsiasi jau dešimtmečius. Šie kolegos kasdien prisideda prie meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų, prognozių rengimo, informacinių technologijų vystymo, matavimų kokybės užtikrinimo ir kitų Tarnybos veiklos sričių.

Šiemet už ilgametį darbą apdovanoti šie Tarnybos darbuotojai:

Už 50 metų darbo stažą:
Vitas Laurynaitis, Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyrius.

Už 30 metų darbo stažą:
Rūta Vilčinskaitė, Hidrologinių stebėjimų skyrius.

Už 20 metų darbo stažą:
Eugenija Kuliešaitė, Prognozių ir perspėjimų skyrius;
Kristina Kryžanauskienė, Informacinių technologijų skyrius;
Gintaras Vilutis, Matavimų kokybės ir technikos skyrius;
Ramutė Bataitienė, Hidrologinių stebėjimų skyrius.

Už 10 metų darbo stažą:
Tadas Kantautas, Prognozių ir perspėjimų skyrius;
Viktorija Mačiulytė, Klimato ir tyrimų skyrius;
Kęstutis Dalinkevičius, Matavimų kokybės ir technikos skyrius;
Raimundas Baublys, Hidrologinių stebėjimų skyrius.

+1

Nuoširdžiai sveikiname kolegas ir dėkojame už jų kasdienius darbus, atsakomybes bei ištikimybę savo profesijai. Per daugelį metų jūsų sukaupta patirtis ir žinios yra svarbi Tarnybos stiprybė, padedanti užtikrinti veiklos tęstinumą. Linkime profesinio smalsumo, prasmingų darbų ir sėkmės įgyvendinant naujus sumanymus!

Koks buvo šių metų pavasaris? Jeigu reikėtų atsakyti trumpai – kontrastingas. Jeigu šiek tiek plačiau – truputį šiltesnis, daug sausesnis ir labiau saulėtas nei būna vidutiniškai. Na o jei norisi sužinoti dar plačiau apie praėjusį pavasarį bei kokio galime tikėtis birželio, tuomet kviečiame pasiklausyti mūsų specialistės.

Primename, jog ilgalaikės (mėnesio) prognozės nėra tokios tikslios kaip artimiausių dienų orų prognozės, todėl visą aktualią informaciją sekite Meteo LT svetainėje ir programėlėje.

Taip pat kviečiame prenumeruoti mūsų kanalą Youtube kur rasite daugiau įvairių įdomių ir šviečiamojo pobūdžio vaizdo įrašų. 😉

2026 m. EUMETNET (Europos hidrometeorologijos tarnybų organizacija) švenčia 30-ąsias Europos nacionalinių hidrometeorologijos tarnybų bendradarbiavimo metines. Nuo 1996 m. EUMETNET sudarė sąlygas savo narėms bendradarbiauti sprendžiant bendrus prioritetinius klausimus – nuo stebėjimo tinklų stiprinimo ir duomenų kokybės bei prieinamumo gerinimo iki aukštos kokybės orų ir klimato paslaugų teikimo bei inovacijų spartinimo. Šis jubiliejus liudija ilgalaikę Europos bendradarbiavimo vertę, nes jis stiprina nacionalinius pajėgumus ir teikia apčiuopiamą bendrą naudą nariams bei visuomenei.

Iš pradžių įkurtas siekiant stiprinti bendradarbiavimą ir atstovauti Europos nacionalinių meteorologijos tarnybų bendriems interesams, EUMETNET vystėsi kartu su kintančiais moksliniais, operatyviniais ir politiniais poreikiais. Tai, kas prasidėjo kaip savanoriškas tinklas, išaugo į brandžią ir patikimą partnerystę, grindžiamą ilgalaikiu įsipareigojimu, bendrais tikslais ir abipusiu pasitikėjimu.

Parama narėms per bendras veiklas

Per pastaruosius tris dešimtmečius EUMETNET sudarė sąlygas savo narėms bendradarbiauti įvairiose srityse, taip didindamas meteorologijos veiklos efektyvumą, nuoseklumą ir inovacijas visoje Europoje. Bendradarbiaudamos narės gali sutelkti savo žinias, išvengti nereikalingo darbo dubliavimo ir pasinaudoti bendrai sukurtomis sprendimais.

Šis bendradarbiavimo modelis padeda nacionalinėms meteorologijos tarnyboms vykdyti viešąsias paslaugas, kartu stiprindamas bendrą Europos gebėjimą reaguoti į kintančius vartotojų poreikius, technologijų pažangą ir aplinkos iššūkius.

Vertė peržengianti sienas

Nuo pat įkūrimo EUMETNET nuosekliai plėtėsi: iš pradžių daugiausia dėmesio skyręs koordinavimui, dabar jis tapo visapusiška sistema, remiančia įvairias bendras veiklas Europos meteorologijos srityje. 

Ankstyvasis bendradarbiavimas buvo sutelktas į stebėjimų spragų mažinimą duomenų trūkumo kenčiančiose ir atokiose vietovėse, pavyzdžiui, Šiaurės Atlante ir Arktyje, naudojant laivuose paleidžiamus radiozondus ir stebėjimus iš lėktuvų. Tuo pačiu metu pradėta keistis paviršinių stočių ir radarų duomenimis, siekiant pagerinti duomenų kokybę ir prieinamumą. Šis pradinis darbas lėmė EUMETNET sudėtinės stebėjimo sistemos sukūrimą – svarbų etapą Europos meteorologiniame bendradarbiavime. Tai parodė, kad bendradarbiavimas Europos lygmeniu gali užtikrinti geresnį stebėjimų aprėptį, aukštesnės kokybės duomenis, visos Europos mastu naudojamus produktus, pagrįstus nacionaliniais duomenimis, ir galiausiai tikslesnes orų prognozes už mažesnę kainą.

Remdamiesi šia sėkme, palaipsniui buvo įdiegtos papildomos stebėjimo galimybės, įskaitant jūros paviršiaus stebėjimus, atmosferos sąlygų – tokių kaip vėjas, temperatūra, drėgmė ir ore esančios dalelės – matavimus įvairiuose aukščiuose, o pastaruoju metu – ir žiedadulkių stebėjimą. Tuo pačiu metu bendradarbiavimas išsiplėtė už stebėjimo ribų ir apėmė orų prognozavimą, klimato paslaugas, aviacijos meteorologiją, švietimą ir mokymą, duomenų politiką bei prieinamumą, taip pat bendrų interesų atstovavimą svarbiausiose Europos ir pasaulinėse organizacijose.

Prognozavimo srityje vienas iš labiausiai pastebimų EUMETNET pasiekimų yra „MeteoAlarm“ – visuomenei gerai žinoma įvairių pavojų ankstyvojo įspėjimo sklaidos sistema. Ji renka, tarptautiniu mastu suderina, vizualizuoja ir platina nacionalinių meteorologijos tarnybų visoje Europoje skelbiamus orų įspėjimus.

Reaguodama į didėjančius duomenų poreikius ir sparčius technologinius pokyčius, EUMETNET sukūrė „MeteoGate“ – bendrą Europos duomenų mainų infrastruktūrą, kuri nariams ir išorės vartotojams palengvina meteorologinių duomenų paiešką ir prieigą prie jų. Tuo pačiu metu EUMETNET pradėjo įgyvendinti daugybę iniciatyvų, skirtų dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi technologijoms pritaikyti orų, klimato ir aplinkos srityse.

Visi šie pokyčiai kartu rodo, kaip per tris dešimtmečius „EUMETNET“ išaugo į narių iniciatyva veikiančią organizaciją, teikiančią integruotas Europos pajėgumus stebėjimų, prognozavimo, klimato paslaugų, aviacijos, duomenų mainų ir inovacijų srityse.

Narių perspektyvos

EUMETNET bendri pasiekimai tampa įmanomi dėl narių atsidavimo ir įvairiapusio indėlio – jos prisideda prie organizacijos veiklos skirtingais, tačiau vienodai vertingais būdais. Vienos prisiima atsakomybę už bendrų programų įgyvendinimą visų narių vardu, o kitos dalijasi savo duomenimis, žiniomis ir patirtimi visos bendruomenės labui.

2024 m. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba tapo Europos hidrometeorologijos tarnybų organizacijos (EUMETNET) visaverte nare. Tapusi nare Tarnyba bendradarbiauja su užsienio meteorologijos tarnybomis, dalyvauja darbo grupėse, keičiasi sukaupta patirtimi ir įgyvendina veiklas visavertės narės statuse.

Žvelgiant į ateitį

EUMETNET švenčiant 30-metį, dėmesys skiriamas ne tik praeities pasiekimams, bet ir ateities iššūkiams. Nacionalinėms meteorologijos tarnyboms keliami reikalavimai nuolat kinta, todėl norint juos veiksmingai įgyvendinti, būtinas nuolatinis bendradarbiavimas.

Remdamasis trisdešimties metų bendra patirtimi, EUMETNET ir toliau rems savo narius, skatindamas bendradarbiavimą, inovacijas ir stiprindamas Europos meteorologų bendruomenę – taip padėdamas nacionalinėms meteorologijos tarnyboms ir toliau būti gerai pasirengusioms teikti aukštos kokybės ir patikimą informaciją visuomenės labui ateinančiais metais.

Čia galite peržiūrėti EUMETNET 30-mečiui skirtą brošiūrą.

Parengė: EUMETNET (Europos hidrometeorologijos tarnybų organizacija, https://www.eumetnet.eu)

Paskelbtoje „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos „Europos klimato būklės 2025 m. ataskaitoje“ Europa yra įvardijama kaip sparčiausiai šylantis kontinentas pasaulyje (sparčiau šyla tik Arkties regionas). Per pastaruosius 30 metų Europoje metų oro temperatūros vidurkis auga daugiau nei dvigubai greičiau (0,56 °C kas 10 metų) už viso Pasaulio vidurkį (0,27 °C kas 10 metų).

2025 m. beveik visoje Europoje buvo šiltesni nei įprasta, o kai kuriose šalyse, kaip Islandija, Norvegija ar Jungtinė Karalystė, jie tapo šilčiausi metai matavimų istorijoje.

Taip pat, vandenyno regionas prie Europos žemyno taip pat pasižymėjo neįprastai aukšta metų vidutine jūros paviršiaus temperatūra. 2025 m. buvo užfiksuota rekordiškai aukšta Europos vandenyno regiono metų vidutinė jūros paviršiaus temperatūra.

Vasarą Europą alino intensyvios karščio bangos, o subarktinėje Fenoskandijoje buvo fiksuota ilgiausia ir stipriausia karščio banga nuo 1950 m.

2025 m. didelėje Europos dalyje trūko drėgmės dirvožemyje, sumažėjo upių nuotėkis, tačiau ir potvynių pasitaikė mažiau nei ankstesniais metais.

Europoje, dėl sausros ir karščio išdegė rekordinis plotas žemės, ypač Iberijos pusiasalyje, o gaisrų metu į atmosferą buvo išmestas rekordinis kiekis šiltnamio dujų.

Tuo pačiu metu, visi Europos ledynai toliau tirpo, sparčiausiai Islandijoje. Tačiau daugiausia ledyno grynos masės buvo prarasta Grenlandijoje.

Europoje kovo mėnesį buvo užfiksuotas trečias mažiausias sniego dangos plotas nuo 1983 m. bei trečia mažiausia sniego masė nuo 1979 m.

Tuo tarpu, teigiamos tendencijos matomos Europos atsinaujinančioje energetikoje, kuri 2025 m. pagamino beveik pusę (46,4 %) visos žemyne sunaudotos elektros energijos.

Gerokai išsamesnę apžvalgą (lietuvių k.) galite skaityti čia.

Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vyresnysis specialistas Karlas Žužickas

Prieš metus Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba („Meteo LT“) pristatė nacionalinę orų programėlę, pritaikytą Lietuvos sąlygoms ir naudotojų poreikiams – joje pateikiama orų ir hidrologinė informacija visai šalies teritorijai. Per šį laikotarpį programėlė sulaukė plataus naudotojų dėmesio – „Android“ platformoje fiksuota apie 40 tūkst. parsisiuntimų, o „iOS“ – apie 35 tūkst.

Praėjus metams nuo programėlės išleidimo, „Meteo LT“ pristato išskirtinę naujovę – dirbtinio intelekto (DI) parengtas trumpalaikių orų prognozių apžvalgas. Jos „Meteo LT“ orų programėlių naudotojus pasieks kelis kartus per parą programėlėje aktyvavus DI pranešimų prenumeratą. Tai – žingsnis į priekį, integruojant pažangiausias DI galimybes į kasdienę Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos veiklą.

DI algoritmai apdoroja didelius duomenų srautus – nuo automatinių stočių tinklo matavimų iki skaitmeninių orų modelių prognozių. Gyventojai gaus ne tik patikimą, bet ir aiškesnę tekstinę informaciją apie orus, įtraukiant ir numatomus galimus pavojingus reiškinius, sudėtingas orų sąlygas.

Programėlėje pranešimams į telefonus gauti galima pasirinkti vieną iš dešimties Lietuvos apskričių, o prie esamų pridėtų vietovių – ir matyti tai teritorijai parengtą orų apžvalgą apskrities lygmeniu.

Šios DI parengtos orų prognozės pateikiamos paprasta, aiškia ir kasdiene kalba – taip, kad informaciją lengvai suprastų ir specialaus meteorologinio pasirengimo neturintys žmonės. Tokio tipo orų apibendrinimas atveria naują DI taikymo vertę visuomenei. Stengtasi supaprastinti informacijos apie sudėtingus meteorologinius procesus pateikimą, todėl ši inovacija yra puikus šio siekio atspindys.

Programėlėje įdiegtos aukštos svarbos turinio generavimo technologijos veikia visą parą be sinoptiko ar inžinieriaus įsikišimo – informacijos analizė, apibendrinimas ir aprašymas lietuvių kalba vyksta pagal iš anksto parengtą platų taisyklių rinkinį, kuris pagal poreikį peržiūrimas ir koreguojamas.

„Naudojamės pastaraisiais metais ištobulėjusiomis technologinėmis naujovėmis, kad suteiktume naudotojams moderniausią įrankį, padedantį iš anksto pasiruošti besikeičiančioms orų sąlygoms. Tai yra mūsų indėlis į efektyvesnį visuomenės informavimą apie neigiamą poveikį galinčius turėti orų reiškinius. Šis sprendimas leis Lietuvos gyventojams gauti informaciją apie orus tada, kai jos labiausiai reikia. Tai yra vienas pirmųjų tokio tipo dirbtinio intelekto taikymų viešajame sektoriuje tekstinei informacijai gyventojams parengti“, – teigia vienas iš Tarnybos programėlių kūrėjų Liudas Baronas.

Visgi, svarbu suprasti, jog DI paruoštose santraukose gali pasitaikyti netikslumų, todėl jos negali būti naudojamos kaip pagrindinis prognozių šaltinis. Norint gauti patikimą informaciją apie dabartines ir prognozuojamas orų sąlygas bei pavojingus reiškinius, visada rekomenduojame tikrinti „Meteo LT“ orų programėlę arba svetainę meteo.lt.

Norinčius išbandyti DI pranešimų prenumeratą kviečiame atsisiųsti naujausią programėlės versiją ir aktyvuoti juos nustatymų skiltyje.

„Meteo LT“ programėlę galite parsisiųsti iš programėlių parduotuvių:
📲ANDROID įrenginių naudotojams: https://meteo.lt/android
📲APPLE (iOS) įrenginių naudotojams: https://meteo.lt/ios

Įsibėgėja bendradarbiavimas tarp Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos („Meteo LT“) ir Vilnius yra mokykla iniciatyvos. Šiuo projektu Vilnius siekia modernizuoti švietimo sistemą – bent 10 proc. pamokų perkelti iš mokyklų pastatų į miesto erdves ir diegti mišraus ugdymo modelį, skatinant kūrybiškai išnaudoti miesto aplinką mokymuisi.

Vilniuje įvyko „Meteo LT“ edukacija „Klimato derybos“, kurioje šį kartą dalyvavo Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos 10 klasės mokiniai. Edukacijos metu dalyviai nusikėlė prie derybų stalo ir nagrinėjo Baltijos jūros aplinkosaugos problemas. Įsikūniję į skirtingų sektorių atstovus, jie gynė skirtingus interesus ir ieškojo bendrų sprendimų.

+1

Diskusijomis paremta edukacija padeda ugdyti gebėjimą argumentuoti, išgirsti kitus ir suprasti, kodėl klimato derybose sudėtinga greitai susitarti. Kaip pastebi Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė D. Samulionytė, „pradžioje diskusijos būna kiek nedrąsios, tačiau jos greitai įsivažiuoja ir perauga į aktyvų, argumentuotą dialogą, todėl neretai prireikia daugiau laiko nei planuota“.

Dalyvių atsiliepimai rodo, kad įspūdžiai išlieka ir po edukacijos. Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos mokytoja pažymi, kad „įtraukianti diskusija klimato kaitos klausimais leidžia geriau suprasti Baltijos jūros regiono problemas. Mokiniai dar ilgai diskutavo ir po edukacijos – tai parodo, kad derybos nėra paprastas procesas“.