Autorius: Gytis Valaika

Šiandien minima pasaulinė televizijos diena. Pasaulyje televizija gyvuoja virš 90 metų, o Lietuvoje skaičiuoja 66 metus – transliacijos pradėtos 1957 m. balandžio 30-osios vakarą. Atsiradus televizijai buvo skaitomos ne tik naujausios žinios, bet ir orų prognozės. Tad šį kartą dalinamės labai įdomia ištrauka iš knygos „Lietuvos televizija. 1957–2017. Faktai. Kūrėjai. Laidos“

ORŲ PROGNOZĖS TELEVIZIJOJE

Lyg ant mokyklinės lentos nupieštas Amerikos žemėlapis ir ant jo kreida kritulius, pragiedrulius ir laipsnius piešiantis pranešėjas. Kitoje jo rankoje – telefono ragelis, kuriame girdi profesionalaus sinoptiko nurodymus. Tokios buvo pirmosios televizijos transliuotos orų prognozės.

1940–1941 metais pirmieji jas pradėjo transliuoti amerikiečiai. Europoje kasdien apie orus 1954 m. pradėjo informuoti britų BBC tarnyba, 1958 metais – ir prancūzai. Laidų vedėjai apžvelgdavo meteorologų atsiųstą informaciją, ant lentų pritvirtintuose žemėlapiuose su rašikliais, vėliau magnetais vaizduodavo, kaip juda oro frontai, žymėdavo kritulius, prognozuodavo ateinančių dienų orus.

Septintajame dešimtmetyje į ciklonus ir anticiklonus pažiūrėta iš viršaus: imtos naudoti palydovinės nuotraukos ir žemėlapiai. TV orų prognozėse pradėtas naudoti dar vienas triukas – inkrustacijos, kuomet orų pranešėjas mostaguoja priešais tuščią mėlynos ar žalios spalvos foną, o žiūrovai ekranuose mato besikeičiančius žemėlapius ar vaizdus. Tobulėjant vaizdo programoms ir kompiuteriams žemėlapiai ėmė judėti, žaibuoti, realiu laiku rodyti orų permainas, spėlioti galimus jų scenarijus ar transliuoti iš audrų epicentro.

Vos pasirodžiusios TV eteryje orų prognozės tapo labai populiarios, todėl konkuruodami tarpusavyje televizijos kanalai ėmė samdyti profesionalius sinoptikus – kad jų prognozės būtų kuo tikslesnės ir išsamesnės. Tačiau maždaug septintajame dešimtmetyje profesionalus iš eterio išstūmė vadinamosios orų mergaitės (kai kur ir berniukai) – televizijų vadovai nusprendė, kad žiūrovams maloniau žiūrėti į gražias moteris nei į rimtus specialistus. Negana to, nepraleista progos ir pasipelnyti – gražiosios orų pranešėjos šį tą ir pareklamuodavo, pavyzdžiui, dėvimą drabužį.

Televizinės orų prognozės buvo ir tebėra labai populiarios, o jų sėkmės paslaptys net kelios. Visų pirma, naudinga ir glausta informacija – juk visiems svarbu, ar rytoj reikės skėčio. Be to, jos transliuojamos žiūrimiausiu metu – prieš ar iš karto po žinių. Kita vertus, orų prognozių žiūrimumas priklauso ir nuo šalies klimato. Lietuvoje šis žanras mažiau populiarus nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurių didžiulės teritorijos įvairūs regionai susiduria su skirtingais ir pavojingais gamtos reiškiniais: Pietus siaubia uraganai ir viesulai, Šiaurė sulaukia nuožmių pūgų ar audrų. Tokios stichijos grasina ne tik žmonių saugumui, bet ir veikia ekonomiką, tad svarbu jas numatyti ir iš anksto pasirengti.

Tai liudija ir 1987 m. Kanados Albertos provincijai smogęs labai galingas viesulas. Nors Kanados meteorologai gyventojus mėgino įspėti, tačiau vietos žiniasklaida į tai deramai nereagavo ir laiku neišplatino informacijos apie artėjantį pavojų. 27 žmones pražudęs ir pusę milijardo dolerių nuostolių pridaręs viesulas įėjo į Kanados istoriją ne tik Juodojo penktadienio vardu, bet ir dėl to, kad po šios stichijos šalyje nuspręsta įkurti nuolat informaciją apie orus teikiantį televizijos kanalą. O pirmasis pasaulyje kiaurą parą tik apie orus kalbantis ir Amerikos televizijos klasika tapęs kanalas „The Weather Channel“ transliacijas pradėjo 1982 metais.

Skirtingai nei žiūrovai, televizijos kanalai nedėkingam klimatui labai dėkingi – kuo prastesni ir įvairesni orai, tuo atidžiau susirūpinę žmonės seka prognozes, tad jos televizijai tampa tikru aukso veršiu. Didžiausias Prancūzijos komercinis kanalas TF1 suskaičiavo, kad per pusantrų metų transliuotos daugiau nei 9000 sekundžių (mažiau nei trys valandos) orų prognozių atnešė per 19 milijonų eurų už reklamą.
Populiarų žanrą privalo pristatyti ir patys populiariausi veidai. Tad televizijos negaili labai apvalių sumų orų mergaitėms ir berniukams, kurie yra ne tik išvaizdūs, bet kai kuriose šalyse privalo turėti ir meteorologo, ir komunikacijos specialisto išsilavinimą, būti tikros žvaigždės bei socialinių tinklų vilkai. Šnabždamasi, kad jų uždarbio sumos per metus viršija ir penkiaženkles sumas…

ORŲ MERGAITĖS

1997 m. rudenį po „Panoramos“ atsirado atskira orų prognozės rubrika. LTV buvo pirmoji televizija Lietuvoje, kurioje prognozę žiūrovams pristatė „orų mergaitės“. Užsienio televizijose tai ne naujiena – šios rubrikos vedėjai visuomet buvo labai populiarūs ekrano žmonės. Ten dažniausiai rubriką rengia ir pristato profesionalūs sinoptikai, o ne žurnalistai. Tenykštės techninės galimybės leidžia orų prognozes tiesioginiame arba netiesioginiame eteryje transliuoti tiesiai iš hidrometeorologinių tarnybų, kas valandą pateikti naujausius duomenis apie orus ne tik Europoje, bet ir Azijoje ar Afrikoje.

Lietuvoje pirmosiomis „orų mergaitėmis“ tapo studentės Aušrinė Aleksaitė ir Auksė Armonaitė. 1999 m. „oru mergaitėmis“ pradėjo dirbti lituanistė Asta Slapšienė ir tuomet dar tik studijavusi žurnalistiką Lavija Šurnaitė. Pačios merginos tekstų nekurdavo – tai darydavo meteorologai. Informaciją apie rytdienos orus į LTV Naujienų direkciją atsiųsdavo sinoptikai iš Hidrometeorologijos tarnybos, ją belikdavo suredaguoti. Primargintą specialiųjų terminų tekstą merginos skaitydavo iš suflerio. Tuo metu dėl sunkios TV finansinės padėties apdarais reikėjo rūpintis pačioms. LRT kostiumininkai išgalėdavo pasiūlyti tik porą švarkelių, o šiltesnę dieną tekdavo puoštis asmeninio garderobo drabužiais. (Kalba Vilnius, 1999 07 16)

Nuotraukoje – LTV orų pranešėjos Auksė Armonaitė (kairėje) ir Aušrinė Aleksaitė (dešinėje)

2000 m. rudenį, kai beveik visos lietuviškos televizijos turėjo orų rubrikas, LTV su orų pranešėjomis atsisveikino. „Lietuvos televizijai dabar sunkūs laikai, – sakė „orų mergaičių“ „krikštatėviu“ vadintas LTV Naujienų direkcijos direktorės pavaduotojas Jonas Ramelis. – Todėl nuspręsta, jog nuo šiol orus pranešinės žinių vedėjai.“ (Respublika, 2000 10 27–11 03) Visos „orų mergaitės“ sako, kad ir atsisveikinus su eteriu pažįstami jų vis klausinėja, koks bus rytoj oras.

Ištrauka iš knygos „Lietuvos televizija. 1957–2017. Faktai. Kūrėjai. Laidos“. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.

Šiemet (kaip ir pernai) pirmoji lapkričio pusė buvo gerokai (~3 laipsniais) šiltesnė už daugiametę normą, tačiau norime to ar ne kalendorinė žiema jau visai čia pat. Štai trečiadienį į mūsų šalį bei visą regioną plūstelėjo šalta oro masė iš šiaurės. Likusi šios savaitės pusė ir kitos savaitės pradžia bus žiemiškesnės: naktimis vyraus neigiama oro temperatūra, o dieną ji gana sunkiai perlips per 0 laipsnių (ir tai ne visoje šalies teritorijoje).

Akylesni jau pastebėjo, jog sinoptikų sudarytose orų prognozėse šią savaitę sušmėžavo žodis „plikledis“. Oro temperatūrai krentant, pamažu prasideda ir plikledžio sezonas. Šis vidutiniškai trunka nuo lapkričio iki balandžio. Toks reiškinys visada yra laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu, nors ir gana greitai prie jo priprantame, galop net per daug nesureikšminame.

Plikledis. BNS / Irmanto Gelūno nuotrauka

📌Plikledis – tai ledo sluoksnis arba suledėjęs sniegas ant žemės paviršiaus. Jis susidaro sušalus vandens lašams po lietaus, dulksnos ar šlapdribos, taip pat kristalizuojantis rūko lašeliams, sušalus polaidžio vandeniui arba ore esant didelei drėgmei, kuri padengia horizontalius paviršius. Esminis skirtumas tarp plikledžio ir lijundros yra tas, kad plikledis susidaro pasibaigus krituliams ir tik ant žemės paviršiaus.

Plikledis gali paveikti ne tik įvairių ūkio sektorių darbą, bet ir apsunkinti kasdienes žmogaus veiklas ar sutrikdyti jo sveikatą. Pėstiesiems apledėję keliai arba šaligatviai sukelia daugiausia rūpesčių: apsunkinamas judėjimas, kelionė užtrunka ilgesnį laiką, paslydus galima stipriai susižeisti – dažniausiai patiriami rankų lūžiai. Paslydimo rizika didesnė ir pasekmės sunkesnės vyresnio amžiaus žmonėms. Taip pat pavojus kyla ir vairuotojams, ypač ant tiltų ir viadukų, kurie temperatūrai krentant pasidengti ledu gali greičiausiai. Taigi, nuo šiandien reikėtų būti dar atidesniems, o taip pat ir pasirinkti saugų greitį, ypač kai oro temperatūra yra arti 0 °C.

Detalią ir kasdien atnaujinamą sinoptiko (ir hidrologo) orų prognozę Lietuvai galite skaityti čia.
Perspėjimus apie pavojingus hidrometeorologinius reiškinius galite rasti čia.

Jau devintą kartą organizuojami kasmetiniai Baltic+ kursai keturių Baltijos regiono valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, ir Lenkijos sinoptikams. Tai šių Baltijos šalių iniciatyva pradėti mokymai specialistams, finansiškai paremiant Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijai – EUMETSAT. Kursai rotacijos būdu rengiami vis kitoje šalyje. Pernai jie vyko Lietuvoje (Vilniuje), o šiais metais atėjo eilė broliukams latviams. Renginys vyks lapkričio 7–9 d. Rygoje, Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centre.

Kursų pavadinime „+“ iki 2022 metų reiškė dar 3 kviestines šalis (Baltarusija, Rusija, Ukraina), tačiau dėl visiems suprantamų priežasčių liko tik Ukraina. 2020 metais dėl pandemijos kursai buvo nukelti į 2021 m. ir Lenkijos atstovai juos pravedė tik nuotoliniu būdu. 2022 metais kursai Lietuvoje įvyko jau ir gyvai. Planuojama, jog 2024 metais Baltic+ įvyks Estijoje. Kaip ir visada, parengiamieji bei organizaciniai darbai prasideda dar vasarą ir tai būna nemažas iššūkis visiems: tiek organizatoriams, tiek dalyviams.

Na o šiemet tikimąsi, kad dalyviai pagilins turimas žinias apie vidutinių platumų ciklonų prognozavimą (Baltijos regionui). Tam bus skirta praktika atliekant konkrečių atvejų analizę ir modeliavimą. Vyks grupinės diskusijos. Dalyviai akis į akį su kitais atmosferos ekspertais aptars savo darbo iššūkius, kad mokymosi procesas būtų sėkmingas, o rezultatai būtų įgyvendinti operatyvinėje veikloje. Tiesioginės diskusijos ir susitikimai su įvairių šalių ekspertais leidžia dalyviams išmokti greitai ir produktyviai išspręsti visas iškilusias problemas.

Šiemet nuotolinėje kursų fazėje dalyvavo 25 sinoptikai, o Rygoje susirinko 17 dalyvių. Iš Lietuvos atstovų dalyvauja Tadas Kantautas (sinoptikas), Saulius Šatas (aviacinių prognozių sinoptikas) ir Giedrė Andruškienė (jūrinių prognozių sinoptikė). Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologė Izolda Marcinonienė yra Baltic+ kursų koordinatorė ir dėstytoja. Visi kursai vyksta anglų kalba ir susideda iš dviejų dalių: nuotolinio 3 savaičių mokymo bei 3 dienų praktinių užsiėmimų auditorijoje. Na o sėkmingai atlikus visas užduotis dalyviai gauna sertifikatus ne tik apie dalyvavimą mokymuose, bet ir apie žinių įsisavinimą. ✅

Akimirkos iš pirmosios renginio dienos. Izoldos Marcinonienės nuotr.

Facebook platformoje meteo.lt paskyra yra viena populiariausių tarp visų šalies valstybinių įstaigų. Šiuo metu turime arti 43 tūkst. sekėjų su kuriais nuolatos dalinamės įvairiausia aktualia orų (ir ne tik) informacija. Tuo tarpu, Instagrame sekėjų skaičius apie 20 kartų mažesnis, todėl labai kviečiame mus sekti ir minėtame socialiniame tinkle, kur nepraleisite skelbiamos hidrometeorologinės informacijos bei kitų įdomybių. Šalia to, primename, jog turime dar ir Youtube kanalą, kuriame surasite įvairių archyvinių įrašų bei reportažų.

Draugaukime ir bendraukime! 😉

📷Instagram: https://www.instagram.com/meteo.lt/
📲Facebook: https://www.facebook.com/MeteoLT/
📹Youtube: https://www.youtube.com/@meteo_lt
👥LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/meteo-lt/

Klimato savaitės ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 102-erių metų sukakties proga Vilniuje suorganizavome dvi pažintines ekskursijas. Per savotišką atvirų durų dieną priėmėme beveik 30 lankytojų. Mus aplankė Vilniaus universiteto „Klimatologijos ir hidrologijos“ studijų programos pirmo kurso studentai ir 3 kl. mokiniai iš „Saulės Gojaus“ mokyklos.

Ekskursijų metu buvo parodyta bei detaliau papasakota apie sinoptikų darbą ir jų naudojamus žemėlapius. Studentai supažindinti su Vilniaus miesto sąlygas fiksuojančia meteorologijos stotimi. Jiems pristatytas ir visuomenei mažai matomas, tačiau orlaivių pilotams ypač svarbus aviacinių prognozių specialistų darbas. Visi lankytojai išvydo didžiulį hidrometeorologinių duomenų archyvą, kuriame galėjo pavartyti tarpukario laikų istorinius orų žemėlapius bei paskaityti tais laikais sudarytas orų prognozes. Daugeliui įspūdį kėlė pademonstruotas vėjo tunelio veikimas, kuris gali sukurti net uraganinio stiprumo vėjus. Na o vizito pabaigoje mažieji lankytojai žaidė interaktyvius hidrometeorologinius žaidimus ir buvo apdovanoti žaibo formos atšvaitais.

Visi dalyviai turėjo puikią progą ne tik viską pamatyti bei išgirsti iš pirmų lūpų, tačiau ir asmeniškai pakalbėti su specialistais. Daugiausia įvairių klausimų iš lankytojų, kaip ir įprastai, sulaukė budintys sinoptikai.

Netolimoje ateityje planuojame suorganizuoti dar bent vieną ekskursiją į kurią su Tarnybos darbu pakviesime susipažinti kitų mūsų šalies įstaigų atstovus. Plačiau apie tai pranešime iki renginio likus 1–2 savaitėms. 😉

Spalio 17–18 d. turėjome svečių. Lankėsi EUMETSAT MTGUP (Meteosat Third Generation User Preparation) grupės atstovai norėdami užtikrinti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pasiruošimą priimti naujos kartos palydovų duomenis, padėti spręsti kylančius iššūkius ir suteikti reikalingą informaciją sklandžiam darbui.

Antros kartos meteorologinius palydovus (MSG) pamažu keičia trečios kartos palydovai (MTG). Naujosios kartos palydovai ne tik užtikrins duomenų tęstinumą dar 20 metų, bet ir detalesnius, kokybiškesnius duomenis bei naujas jų panaudojimo galimybes.

Keleto pranešimų cikle gyvai ir nuotoliu dalyvavę klausytojai (tiek Tarnybos darbuotojai, tiek atstovai iš kitų įstaigų) įsitikino, jog atmosferos stebėjimai artimiausioje ateityje ir toliau nesustoja tobulėti: naujojo MTG-I1 palydovo nuotraukos kur kas detalesnės, todėl atmosferoje vykstantys procesai bus matomi daug aiškiau, o įvairūs specializuoti produktai turėtų atnešti dar daugiau naudos Lietuvos bei visų Europos šalių visuomenėms.

Nuotraukose – keletas akimirkų iš vykusio renginio

Uraganas rašome kabutėse, nes tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) Lietuvoje nebūna. Mūsų šalies pajūryje kartais pasitaiko tik uraganinio stiprumo vėjo audros, kurios tradiciškai būna pavadinamos uraganais.

Viena tokių praslinko 1967 m. spalio 17–18 d. Švedai ją yra pavadinę Lenos vardu. Prieš smarkią audrą tuometė Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos valdyba išplatino perspėjimą, jog naktį iš spalio 17 į 18-ąją prognozuojamas 10–11 balų (t. y. iki 32–33 m/s) siekiantis vėjas (stiprus štormas).

Vis dėlto, 1967 m. vėjo audra buvo tokia baisi, kad jos stiprumas galėjo prilygti net 2–3 uragano kategorijai. Spalio 18 d. Klaipėdoje užfiksuotas vėjas, kurio greitis siekė iki 40 m/s (144 km/h arba 78 mazgų). Manoma, jog pavieniai vėjo gūsiai galėjo siekti net iki 55 m/s (198 km/h arba 107 mazgų). Taigi, savo jėga 1967 m. audra buvo baisesnė už uraganą „Anatolijų“ (1999 m. gruodžio 4 d., vėjas – iki 40 m/s) ir „Erviną“ (2005 m. sausio 9 d., iki 34 m/s), kurių vėjai maždaug atitiko pirmos kategorijos uraganą.

Nuo ypač audringos Baltijos jūros bangų nukentėjęs kopagūris, 1967 m. spalis

1967 m. ypač audringa Baltijos jūra sugriovė Palangos tiltą, paplovė kopagūbrius, pajūryje kilo potvynis. Didelės žalos uraganinio stiprumo vėjo audra padarė Klaipėdai. Gūsingi vėjai sukėlė vandens lygį Klaipėdos laivybos kanale. Vanduo pakilo net iki 1,86 metro žymos – taip aukštai (pagal turimus istorinius duomenis) vanduo dar niekada nebuvo pakilęs. Danės (Dangės) upė senamiestyje užtvindė gatves ir aikštes, namų rūsius. Na o visoje Žemaitijoje išvertė daugybę medžių – per 3–4 mln. m³ medienos. Maždaug tiek medienos tais laikais būdavo numatyta kirtimui per trejus metus.

Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)

Pernai pirmasis sniegas Lietuvoje buvo vėlyvas ir iškrito tik lapkričio 16 d. (~2 savaitėmis vėliau nei vidutiniškai), o šiemet pirmą kartą pasirodė labai anksti, spalio 8-ąją (~3 sav. anksčiau nei vidutiniškai).

Remiantis daugiamečiais duomenimis, pirmasis sniegas Lietuvos teritorijoje iškrinta ne vienu metu (šalies teritorijoje – vidutiniškai lapkričio 4 d.). Anksčiausiai jis pasirodo Šiaurės ir Rytų Lietuvoje (vidutiniškai spalio 26–30 d.), o vėliausiai pajūrio ruože ir Kuršių nerijoje (vidutiniškai lapkričio 10–12 d.).

Per stebėjimų istoriją anksčiausiai pirmas sniegas Lietuvoje iškrito 1972 m. rugsėjo 28–29 dienomis. Tuomet žiemiški krituliai trumpam nuklojo Panevėžio kraštovaizdį. Vis dėlto, dėl sparčios klimato kaitos vidutinės pirmojo sniego bei pastovios sniego dangos susidarymo datos pamažu vėlyvėja (o štai pvz. 2019–2020 m. žiemą pastovi sniego danga iš viso nesusidarė).

Remiantis dabartiniais skaičiavimais, artėjančiomis dienomis oro srautai pamažu pasisuks iš vakarų ir pietvakarių, pamažu atšils, todėl snaigės vietoje lietaus jau nepasirodys.

Sinoptiko paruoštą ir kasdien atnaujinamą orų prognozę skaitykite čia.

Tarp šalies gyventojų populiari svetainė meteo.lt atnaujino išvaizdą, pasipildė naujais duomenų rinkiniais bei tapo draugiškesnė naršantiems iš mobiliųjų įrenginių. Po atnaujintu jos rūbu slepiasi kur kas daugiau svarbių pokyčių. Vienas iš svarbiausių – užtikrinti didėjančius kibernetinio saugumo reikalavimus bei atlaikyti vis didesnius vartotojų sukuriamų užklausų krūvius nei iki šiol.

Daugeliui Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos svetainės lankytojų aktualiausia artimiausių dienų orų prognozė. Reiklesni vartotojai galės rasti išsamesnių duomenų – vėjo kryptį ir stiprumą, ultravioletinių spindulių indeksą, šalnų ir sausrų žemėlapius, debesų su krituliais judėjimo prognozes, kompozitines kritulių radarų ir žaibų išlydžių vizualizacijas. Be to, nuo šiol svetainės faktinių orų žemėlapyje rasite gerokai daugiau meteorologijos stočių, o jų teikiami duomenys atsinaujins greičiau.

Naujoji svetainė, jau pasiekiama adresu meteo.lt, laukia Jūsų įvertinimo. Artimiausiu metu ji dar bus pildoma naujais moduliais, tokiais kaip Tarnybos teikiamų mokamų paslaugų užsakymas su momentinio apmokėjimo galimybe ir pasirinktos meteorologinių stebėjimų stoties duomenų grafiniu atvaizdavimu. Optimizavus svetainės infrastruktūrą pagal stebimus lankytojų srautus naujoji svetainė galutinai pakeis dabartinę, todėl kviečiame savo pastabas ar pastebėtas klaidas pranešti mums el. paštu: nuomones@meteo.lt.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM interneto svetainės sukūrimo paslaugų pirkimas įgyvendintas įmonės MB „Slyva“.

Klimato kaita – vienas didžiausių žmonijos iššūkių, todėl svarbu kartu ieškoti sprendimų, kaip prisitaikyti prie ekstremalių reiškinių. Šiandien mokslu paremtos orų prognozės itin reikalingos transporto, žemės ūkio sektoriui ir kt., todėl būsimas įstaigos vadovas ar vadovė turės padėti atverti tarnybos sukauptus duomenis ir kviesti verslą bei mokslą jais naudotis.

Jei esate pasiruošę tapti mūsų komandos lyderiu, įstaigos veiklą dar labiau modernizuoti ir Lietuvai atstovauti tarptautinėse institucijose, kviečiame dalyvauti konkurse iki spalio 10 d.

Detaliau su konkursu susipažinti galite čia: https://shorturl.at/uGORZ