Ežerai užšalę, o daugelis upių atkarpų irgi sustojo, pasidengė ledu. Preliminarūs duomenys rodo, jog šių metų sausis bus vienas šalčiausių šiame amžiuje. Pasitraukus šaltiems orams šiemet sulauksime tiek ledonešio, tiek didesnių pavasarinių potvynių, kurie gali būti intensyviausi per pastarąjį dešimtmetį. Taigi, reikėtų neatidėlioti ir jau iš anksto pagal galimybes tam pasiruošti.
Kalendorinės žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje oro temperatūrai perkopus per nulį ir vis labiau šylant, dėl gaunamos šilumos ir vandens srauto mechaninių savybių, vandens telkinius sukaustęs ledas ims lūžti – įvyks ledolūžis ir prasidės ledonešis bei potvynis.
Ledonešiu vadinamas ledo lyčių (ledlaukių) judėjimas upėse, ežeruose ir jūrose, pasroviui arba pavėjui. Tai yra sezoninis reiškinys, kuris dažniausiai vyksta žiemą arba pavasarį. Pasitaiko ledonešių ir žiemos atodrėkio metu. Priklausomai nuo klimatinių ir geografinių sąlygų bei upės vagos ypatybių, ledonešis gali trukti nuo kelių iki keliasdešimties dienų.
Ledo sangrūdos susidaro ledonešio metu, kai didesnės ledo lytys užkliūva upės vingiuose, prie salų, atramų, tiltų, nukritusių medžių ar kitų kliūčių, sudarydamos laikinas ledo užtvankas. Aukščiau sangrūdų vandens lygis staiga pakyla, o žemiau – staiga nuslūgsta. Susidariusios lyčių sangrūdos gali būti stichinių nelaimių priežastimi.
Ledonešio metu srovės nublokštos į krantą didžiulės ledo lytys ardo priekrantę, laužo medžius, taip naikindamos natūralią vagos apsaugą. Į krantą nublokštos ledo lytys taip pat gali sugriauti šalia esančius pastatus, apgadinti priekrantėje esančią techniką (laivus, valtis ir kt.) bei sukelti pavojų žmonių ir gyvūnų gyvybėms.
Susigrūdus ledams staigiai kyla vandens lygis, upė patvinsta, taip padarydama daug žalos gamtai, žmogui ir jo turtui (toliau žiūrėti potvynis). Susigrūdęs ledas šalia tiltų ar geležinkelio gali sutrikdyti eismą, didelę žalą gali patirti laivininkystės sektorius.
Kaip apsisaugoti / elgtis? • sekite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamą informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas bei hidrologinę informaciją; • nestovėkite ir neleiskite vaikų arti upės kranto ledonešio metu; • nelipkite ant susigrūdusių ledo lyčių; • jei gyvenate arti vandens telkinio, prasidėjus ledonešiui patraukite šalia upės arba joje esančią techniką; • pasiruoškite galimam potvyniui.
Daugiau informacijos apie potvynius (bei kitus pavojingus reiškinius, bei kaip jiems pasiruošti) rasite specialiai tam paruoštame skyrelyje „Pasiruoškite ekstremaliems orams“.
Didžiuliai ledo sangrūdų sukelti potvyniai, kurie statistiškai pasikartoja maždaug kartą per šimtą metų, Lietuvos upėse gali įvykti dar iki 2050-ųjų. Mokslininkai perspėja – tikėtina, kad jie bus didesni už tuos, kuriuos esame patyrę iki šiol.
Vienas iš didžiausių potvynių Nemuno upėje fiksuotas 1946 metais ties Kaunu. Šio potvynio metu Kauno senamiesčio gatvės virto upėmis, vanduo užliejo pirmuosius namų aukštus, o stichija nusinešė daugiau nei šimtą gyvybių.
„Dažnai manoma, kad klimato kaita turėtų švelninti potvynius, tačiau realybė priešinga – ekstremalūs reiškiniai tik stiprėja. Staigūs oro temperatūros svyravimai ir gausus kritulių kiekis didina potvynių intensyvumą. Mūsų tyrimai rodo, kad per artimiausius dvidešimt metų ledo sangrūdų sukelti potvyniai gali sudaryti itin pavojingas situacijas. Dideli potvyniai buvo gana seniai, todėl esame pamiršę, kokia tai galinga, viską griaunanti jėga“, – sako Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja, daktarė Jūratė Kriaučiūnienė.
Anot jos, ekstremalioms situacijoms būtina pradėti ruoštis jau šiandien.
Vanduo prie pat gyvenamųjų namų (2026-01-19). Neris ties Salių km (Kauno r. sav.)
Sukurta nauja metodika
Tikėdamiesi padėti išvengti milijoninių nuostolių, Latvijos ir Lietuvos mokslininkai įgyvendino bendrą projektą „ICEREG – Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“. Projektas, kurį koordinuoja Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras (partneriai – Lietuvos energetikos institutas ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba), finansuojamas 2021–2027 metų „Interreg VI-A“ Latvijos ir Lietuvos programos lėšomis.
„Iki šiol ledo sangrūdų sukelti potvyniai Lietuvoje buvo laikomi neprognozuojamais – tiesiog trūko duomenų ir metodų jiems prognozuoti. Projekto metu, pasitelkę Suomijos ekspertų ilgametę patirtį ir jų sukurtą metodiką, sukūrėme specialų ledo sangrūdų formavimosi modelį, pagrįstą istorinių duomenų analize. Dabar jau galime prognozuoti tokių potvynių tikimybę ir galimas pasekmes“, – pasakoja projekto atstovė J. Kriaučiūnienė.
Sukurta metodika leidžia prognozuoti ledo sangrūdų sukeltus potvynius kiekvienai upei, kurioje yra vandens matavimo stotys su pakankama istorinių duomenų eilute. Daugelyje Lietuvos upių veikia vandens matavimo stotys, fiksuojančios vandens lygį ir debitus bei ledo sangrūdas. Remiantis šiais duomenimis galima numatyti, kokios teritorijos bus užlietos.
„Ledo sangrūdų potvynių formavimosi modeliai leidžia įvertinti, kokį poveikį užliejamų teritorijų mastui gali turėti klimato kaita. Remiantis dabartine klimato kaitos prognoze, 2030–2050 metais potvyniai Lietuvos upėse bus ekstremalesni nei iki šiol, o vėliau turėtų mažėti. Remiantis prognoze, artėja pavojingas laikotarpis dėl didesnių potvynių galimybės“, – aiškina Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja.
Parengti pirmieji užliejamų teritorijų žemėlapiai
Tyrimas parodė, kad upėje esant tam pačiam debitui ledo sangrūdų potvynis gali būti kelis kartus pavojingesnis. Ledo sangrūdų atveju užliejama net kelis kartus didesnė teritorija nei įprasto potvynio metu.
Pagal projekto metu sukurtą metodiką buvo parengti potvynių grėsmių ir rizikos žemėlapiai dviem bandomosioms upėms – Mūšai ir Lėveniui, šie žemėlapiai jau prieinami visuomenei. Žemėlapyje galima pasirinkti potvynio tikimybę – vidutinę arba retos tikimybės – ir matyti, ar dominanti teritorija patenka į užliejamą zoną. Tai suteikia galimybę gyventojams ir savivaldybėms geriau pasiruošti galimam pavojui.
„Potvynių grėsmių ir rizikos žemėlapiai jau buvo sudaromi ir anksčiau, tačiau iki šiol jie buvo rengiami neatsižvelgiant į ledo sangrūdų įtaką. Mūsų komanda tapo pionieriais – sukūrė metodiką ir išbandė ją dviem upėms, atverdama naują galimybę prognozuoti ekstremalias potvynių situacijas Lietuvoje“, – sako J. Kriaučiūnienė.
Lėvens upė ties Bernatoniais ir Mūšos upė ties Ustukiais pasirinktos tyrimams, nes čia kritinis vandens lygis dažniausiai viršijamas, o potvyniai kelia didžiausią riziką vietos gyventojams. Šios upių atkarpos buvo parinktos kaip tarpvalstybinio projekto dalis – abi upės priklauso Lietuvos ir Latvijos teritorijoje esančiam Lielupės baseinui. Be to, yra pakankamai istorinių duomenų apie ankstesnius potvynius šiose upėse.
Nauja galimybė informuoti gyventojus
ICEREG projekte sukurtas modelis leis apie ledų sangrūdų potvynius gyventojus perspėti dar prieš jiems prasidedant. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teigimu, tai reiškia laimėtą laiką ir galimybę pasiruošti ekstremaliai situacijai, o ne reaguoti tada, kai žala jau padaryta.
„Ankstyvojo perspėjimo sistema leis skelbti perspėjimus ne tik tada, kai ledo sangrūda jau yra susiformavusi, bet ir gerokai anksčiau – fiksuojant pirmuosius pavojingus signalus: staigų vandens lygio kilimą, intensyvų ledo formavimąsi ar ledo judėjimą (ledonešį). Ši informacija suteiks galimybę iš anksto reaguoti į artėjantį pavojų tiek atsakingoms tarnyboms, tiek ir patiems gyventojams“, – sako projekto partnerės Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Janina Brastovickytė-Stankevič.
Projekte dalyvavusi Lietuvos energetikos instituto mokslininkė J. Kriaučiūnienė įžvelgia ir paradoksą – kai kuriais atvejais net žmonės, gyvenantys didžiausioje potvynių rizikos zonoje, atsisako siūlomų apsauginių pylimų nuo potvynio įrengimo, esą tai sugadins vaizdą pro langą.
„Bendraudami su vietiniais gyventojais dažnai girdime tą patį argumentą: gyvenu čia jau 30 metų, potvynių nebuvo. Internete galima rasti daugybę 1946-ųjų Nemuno potvynio vaizdų Kaune, kai vandens lygis buvo pakilęs apie aštuonis metrus. Rekomenduočiau tuos vaizdus peržiūrėti ir prisiminti, kokia galinga ir viską griaunanti gali būti vandens stichija, ypač tiems, kurie gyvena prie upės ar planuoja šalia jos įsigyti sklypą“, – pastebi J. Kriaučiūnienė.
2010 metais Lietuvos upėse susidarius ledo sangrūdoms ir kilus potvyniams, mūsų šalies ekonomika patyrė 2,8 mln. eurų žalą. Šie ledo sangrūdų sukelti potvyniai paveikė 40-ies tūkstančių hektarų plotą. Tai buvo tik vidutinės tikimybės potvyniai. Mokslininkai prognozuoja, kad netolimoje ateityje Lietuvos upėse galimi kur kas ekstremalesni potvyniai.
Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Latvijos – Lietuvos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.
Projekto įgyvendinimą remia 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa.
Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą. Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31. Projekto numeris: LL-00136 Projekto akronimas: ICEREG
Informuojame, kad Neryje tarp Kauno ir Jonavos susidariusi ledo danga su properšomis. Šiuo metu Neryje ties Jonava stebimas vandens lygio kilimas, tačiau ties Kaunu vandens lygis išlieka stabilus. Tikėtina, kad Neryje tarp Jonavos ir Kauno susiformavo ledo sankamšos, kurioms prasiplovus vandens lygis gali staigiai pakilti ir užlieti aplinkines teritorijas.
Perspėjame Kauno r. (Salių, Radikių, Ginėnų gyvenviečių) gyventojus imtis visų priemonių išvengti galimų potvynio sukeliamų padarinių!
Vanduo prie pat gyvenamųjų namų. Neris ties Salių km (Kauno r. sav.)
Naujausius vandens lygių (bei temperatūros) matavimų duomenis rasite čia. Norėdami pamatyti kreivę, atsidariusiame žemėlapyje pasirinkite norimą tašką ir paspauskite 30 dienų vandens lygis / temperatūra.
Plačiau dėl hidrologinės situacijos Kauno rajone galima kreiptis į hidrologą Raimundą Baublį (tel. nr. +370 648 05 476).
Sausio 22–23 d. susitikime Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO kur įvyks didžiausia studijų paroda STUDIJOS & KARJERA LIETUVOJE 2026. Be kitų dalyvių galėsite susitikti ir su mūsų specialistais (hidrologais, meteorologais) iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos. Galėsite pabendrauti gyvai ne tik apie galimas karjeros galimybes, tačiau ir užduoti jums kylančius klausimus.
Paroda vyks (Laisvės pr. 5, Vilniuje) dvi dienas: sausio 22 d. (ketvirtadienį) 10:00–18:00 val. sausio 23 d. (penktadienį) 10:00–16:00 val.
2025 metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Vidutinė metinė oro temperatūra 2025 m. Lietuvoje buvo 8,4 °C (1 °C šilčiau nei norma). 2025 m. yra 5-toje vietoje pagal šiltumą nuo 1961 metų.
Aukščiausia oro temperatūra praėjusiais metais fiksuota Druskininkuose liepos 3 d. (35,6 °C), o žemiausia – Šalčininkuose vasario 16 d. (-17,7 °C). Per metus buvo pagerinti net 23-ų parų maksimalios oro temperatūros rekordai ir 2 parų minimalios oro temperatūros rekordai (pavasario šalnų laikotarpiu).
Vidutinis kritulių kiekis 2025 m. Lietuvoje buvo 675 mm (3 % mažiau nei norma). Daugiausiai kritulių per metus iškrito Anykščiuose (904 mm), o mažiausiai Kybartuose (489 mm).
Per 2025 metus buvo užfiksuota net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.
Kviečiame susipažinti su parengta susisteminta 2025 metų orų ir reiškinių informacija. Straipsnyje pateiktus paveikslus galite parsisiųsti ir prisiartinti čia.
Pirmasis biuletenis su orų prognoze Lietuvoje buvo sudarytas ir išleistas 1926 m. sausio 3 dienai. Jos autorius – klimatologas Steponas Olšauskas. Pirmoji orų prognozė skambėjo taip: „1926 m. sausio 3 d. numatomas oras Lietuvoje: oro temperatūra apie 0°, debesuota.“ Ši prognozė pasitvirtino.
Tais pačiais metais orų prognozės pradėtos transliuoti per „Kauno radiofoną“, o netrukus jos atsirado ir laikraščiuose. Reguliariai „Lietuvos žinių“ laikraščio paskutiniame puslapyje jos pradėtos skelbti nuo 1926 m. rugsėjo 5 d. Tos dienos numeryje po parašyta orų prognoze buvo papildomas prierašas: „Redakcija šiuomi pradėta duoti žinių apie oro stovį“.
Šiomis dienomis orų prognozes regime visur: per televiziją, radiją, telefonų programėlėse, naujienų portaluose ir kt. Informacijos yra labai įvairios ir ypač detalios, todėl šiuolaikinis vartotojas yra išrankus ne tik informacijos vizualiam pateikimui, bet ir tikslumui.
Iškarpoje iš „Lietuvos žinios“ laikraščio galite matyti kaip atrodė orų prognozė prieš beveik 100 metų. Orų prognozes kasdien įterpdavo paskutiniame laikraščio puslapyje. Tuo metu jos buvo labai glaustos. Kartais būdavo nenurodomi nei konkretūs laipsniai (pvz. tiesiog parašoma „stiproki šalčiai“), nei vėjo greitis (rašoma – „stiproki … vėjai“). Šiais laikais, net rašant glaustai, orų prognozė būna konkretesnė.
Nuo 1927 m. prie orų prognozės teksto dar būdavo skelbiama meteorologijos stotyse ryte išmatuota (faktinė) oro temperatūra. Šiais laikais tokie duomenys laikraščiuose nebeskelbiami, nes visa tai nesunkiai galima rasti meteo.lt svetainėje (ir Meteo.lt orų programėlėje), o daugelis turi savo buitinį termometrą prie lango ir automobilyje.
Parengė: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos skyrius
Iki metų pabaigos liko tik kiek daugiau nei savaitė, tad pažvelkime kokie buvo 2025-ieji. Žemiau pateikti pagrindiniai faktai apie besibaigiančius metus.
Preliminarūs duomenys rodo, jog vidutinė metinė oro temperatūra siekė 8,4 °C (1 laipsniu šilčiau nei vidutiniškai). Jei 2024-ieji buvo patys šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, tai 2025-ieji dalinasi 5–6 vietas, kartu su 2015 m. (dar bus patikslinta 2026 m. sausio pradžioje).
Grafike – 2025 m. iki gruodžio 15 d. (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio paros vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.
Septyni mėnesiai buvo šiltesni, trys vėsesni, o du artimi 1991–2020 m. vidurkiui. Sausis ir kovas buvo neįprastai šilti. Jau trečius metus iš eilės nustebino ir vasariškas rugsėjis. Tuo tarpu, gegužė buvo labai šalta, rugpjūtis – irgi vėsesnis nei vidutiniškai.
Kritulių kiekis per metus beveik atitiko normą (694 mm), tačiau pasitaikė ekstremalių mėnesių: vasaris ir balandis buvo labai sausi, o liepa – trečia drėgniausia nuo 1961 metų, kuomet vykdomi šiuolaikiniai meteorologiniai stebėjimai.
Grafike – 1961–2025 m. sklaida pagal metų vidutinę oro temperatūrą (°C) ir kritulių kiekį (mm).
Saulės spindėjimo trukmė buvo 6 % trumpesnė nei įprasta, ypač žiemą ir vasarą, o pavasarį ir rudenį – artima normai.
Užfiksuoti 25 nauji atskirų parų temperatūros rekordai, iš jų 23 šilumos ir tik 2 šalčio.
2025 m. Lietuvoje neregistruotas nei vienas kaitros atvejis. Tai pirmi tokie metai nuo 2017 m. Taip pat šiais metais fiksuota mažiausiai karščio dienų nuo 2009 m.
Per metus tropinė naktis buvo fiksuota tik liepos 22-ąją Nidoje, kai minimali paros oro temperatūra nenukrito žemiau 20,2 °C. Tai mažiausias fiksuotas tropinių naktų skaičius nuo 2008 m., kai jų išvis nebuvo fiksuota.
Visi norintys užsisakyti hidrometeorologinės informacijos teikimo paslaugą (pažymas, meteorologinių ar hidrologinių duomenų rinkinius, gimtadienio orus ir kt.) nuo šiol tai gali atlikti vos keliais paspaudimais naudojantis prašymų dėl hidrometeorologinės informacijos suteikimo platforma. Šis metodas gerokai greitesnis ir patogesnis nei iki šiol buvę būdai (teikiant prašymą atvykus gyvai arba siunčiant užpildytą prašymą mums bendruoju el. paštu).
SVARBU: jeigu jūsų prašymas negali būti pateiktas per savitarnos svetainę, tuomet jį vis dar privalėsite pateikti senuoju būdu (atvykus gyvai į Tarnybą užpildyti prašymą arba atsiųsti jį mums el. paštu).
Visa užsakyta informacija pareiškėjui pateikiama ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo, skubos tvarka – ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo prašymo gavimo.
Primename, jog asmeniniam naudojimui yra atvertas hidrometeorologinių stebėjimų duomenų archyvas. Dar daugiau hidrometeorologinių duomenų patalpinta čia (puslapio apačioje), o įvairių vertingų leidinių galite surasti čia.
Nežinote ką padovanoti gimtadienio proga? Turime originalios dovanos pasiūlymą! Rekomenduojame išbandyti paslaugos.meteo.lt platformą ir užsisakyti savo, draugo arba giminaičio „Svarbios datos“ paslaugą (tinka: gimtadienis, vestuvių sukaktis, darbo jubiliejus, kitas jums svarbus įvykis). Užsisakę gausite detalų jūsų pasirinktos dienos tuo metu buvusių orų sąlygų aprašymą, kurį vėliau galėsite įsirėminti bei padovanoti Jums brangiam žmogui. 🎁
Atsižvelgiant į stebėjimų optimizavimo pokyčius keičiamas atmosferos radiozondavimo Lietuvoje laikas. Kauno meteorologijos stotyje nuo 2025-12-15 meteorologiniai radiozondai laikinai leidžiami dieną, 12:00 UTC laiku arba 14:00 val. Lietuvos laiku (anksčiau buvo leidžiami naktį 00:00 UTC laiku).
Aerologinių matavimų (radiozondavimo) reikalingumas nustatytas Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) techniniame reglamente (TR) Nr. 49, I tomas, 2.4.4 punktas (WMO 49, Volume I, General Meteorological Standards and Recommended Practices) ir TR priedo 2.4.3 punkte (Annex VIII, WMO Nr. 1160 Manual on the WMO Integrated Global Observing System).
Tai tiesioginiai atmosferos profilio meteorologiniai matavimai, kuriuos turi vykdyti WMO šalis narė. Matavimų duomenys naudojami tiek Lietuvos, tiek Europos skaitmeninėms orų prognozėms sudaryti, aplinkos užterštumui prognozuoti, tolimųjų tarpvalstybinių atmosferos teršalų pernašoms įvertinti, atmosferos procesams tirti.
Iš radiozondavimo faktinių duomenų aviacijai teikiama itin svarbi informacijai apie pavojingų reiškinių susidarymą (pvz. perkūniją, turbulenciją ir vėjo poslinkį, apledėjimą, rūką, žemą debesuotumą), kuri reikalinga užtikrinti skrydžių saugumą. Be aerologinių duomenų daugelio stichinių ir katastrofinių reiškinių prognozavimas būtų labai apsunkinamas ar visai neįmanomas.
Aerologiniai stebėjimai Lietuvoje pradėti vykdyti nuo 1945 m. Kauno meteorologijos stotyje. Matavimų tęstinumas leido vystyti prognozavimo metodikas, gerinti skaitmeninių prognozių tikslumą.
Plačiau apie meteorologinį radiozondavimą, kuris vykdomas iš Kauno meteorologijos stoties, galite pasiskaityti čia. Taip pat kviečiame pasižiūrėti Vilniaus universiteto radijo klubo apie radiozondavimą parengtą reportažą.
Primename, jog radiozondavimo duomenys kasdien skelbiami čia.
Įsibėgėjant gruodžiui ir artėjant metų pabaigai, Vilniuje, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje, įvyko susitikimas subūręs skirtingų sektorių atstovus bendrai diskusijai apie tai kaip Lietuvoje galėtų veikti poveikiu paremti prognozių ir perspėjimų sprendimai. Ši tema nagrinėta kaip viena iš platesnio „Didžiojo SF projekto“ veiklų. Projekto rėmuose vystoma ir vadinamoji „4P“ kryptis – tai poveikiu paremtų prognozių ir perspėjimų kūrimas, orientuotas ne tik į reiškinių aprašymą, bet ir į jų realų poveikį žmonėms, infrastruktūrai bei šalies sektorių veiklai.
Akimirkos iš vykusios susitikimo Vilniuje (Eligijaus Labanausko nuotraukos)
Susitikimo metu skirtingų sektorių atstovai kartu nagrinėjo, kaip praktiškai galėtų veikti poveikiu paremtos prognozės ir perspėjimai Lietuvoje. Dalyviai dalijosi savo patirtimi, įvardijo, kokios informacijos jiems reikia priimant sprendimus pavojingų orų situacijose, ir aptarė, kaip ši informacija turėtų judėti tarp institucijų. Diskusijų metu buvo siekiama geriau suprasti, kaip prognozės gali būti susietos su realiais poveikiais žmonėms, infrastruktūrai ir organizacijų veiklai.
Susitikime dalyvavo atstovai iš Vilniaus universiteto, Klaipėdos universiteto, Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, savivaldybių, Lietuvos kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM (įskaitant Aviacijos valdybą), Lietuvos bankų asociacijos, „Grinda“, „Vilnius sveikiau“ ir kitų institucijų. Skirtingų sektorių patirtys leido pažvelgti į orų poveikį plačiai – nuo infrastruktūros ir finansų iki sveikatos, transporto ir saugumo.
Šis susitikimas tapo dar vienu žingsniu formuojant bendrą supratimą, kaip Lietuvoje turėtų būti kuriami ir taikomi poveikiu paremti perspėjimai. Surinktos įžvalgos bus naudojamos toliau vystant sprendimus ir stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad prognozės ir perspėjimai vis labiau atitiktų realius sektorių ir visuomenės poreikius.
Primename, jog jau kurį laiką Tarnybos iniciatyva aktyviau vykdomi dažnesni susitikimai su kitų šalies įstaigų specialistais. Tokiu būdu ne tik mezgasi nauji kontaktai, tačiau ir diskutuojama apie dar geresnį tarpusavio veikimą pavojingų meteorologinių ir hidrologinių reiškinių metu.
Susitikimas surengtas įgyvendinant projektą: „Hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo plėtra, prognozavimo ir perspėjimo priemonių tobulinimas siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos“
