2024 m. sausio mėnesio antrasis dešimtadienis

Sausio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -4,1 °C (neigiama 2,1° anomalija). Šalčiausia buvo rytinėje šalies dalyje, -6,4… -5 °C (neigiama 2,3–3,0° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo -5… -3 °C (neigiama 1,6–2,7° anomalija), vakariniame pakraštyje ir Kybartuose -3,0… -0,8 °C (neigiama 0,4–1,1° anomalija). Žemiausia temperatūra -22,6 °C registruota 17 d. Šalčininkuose. Aukščiausia oro temperatūra 4,9 °C išmatuota 11 d. Nidoje.

1 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Antrąjį sausio dešimtadienį kritulių vidutinis kiekis Lietuvoje buvo 21,2 mm (1,4 SKN). Daugiausiai kritulių registruota pajūryje, Rietavo–Vėžaičių ruože ir Šalčininkų apylinkėse, 30–42 mm (1,4–1,6 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 15–30 mm (0,8–2,5 SKN), centrinėje ir šiaurinėje šalies dalyse, vietomis Suvalkijoje ir Dūkšto apylinkėse kritulių buvo mažiausia, 7–15 mm (0,9–1,2 SKN) (2 pav.). Mažiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Joniškyje ir Kupiškyje, 7,6 mm, didžiausias – 41,1 mm Palangoje. Sausio 19 dieną Rietave registruoti pavojingi krituliai1.

2 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Paskutinę dešimtadienio dieną sniegas dengė visą Lietuvą. Storiausia sniego danga buvo Laukuvoje (28 cm), Rokiškyje ir Vėžaičiuose (po 22 cm), ploniausia – Marijampolėje (5 cm), Kybartuose ir Panevėžyje (po 7 cm), Lazdijuose ir Mažeikiuose (po 8 cm) bei Nidoje (9 cm), Kitur – 10–20 cm.

3 pav. Sniego dangos storis sausio 20 d.

Sausio antrąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 12,4 val. (1,1 SKN), nuo 8,9 val.Biržuose iki 16,9 val. Kybartuose (4 pav.).

4 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Antrąjį sausio dešimtadienį šalčiams nesitraukiant įšalo storis beveik nekito. Daugelį šalies rajonų dešimtadienio pabaigoje dirvožemiai buvo įšalę 10–20 cm, o Telšiuose ir Biržuose 21–26 cm. Ploniausias įšalas dešimtadienio pabaigoje buvo Ukmergės rajone ir siekė 2 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje krito -1…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -4…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -2…1 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį sausio mėnesio dešimtadienį (321 DU2) buvo vidutiniškai 6 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (342 DU). Šį dešimtadienį buvo registruojamas pavojingai sumažėjęs BOK. Atvejis fiksuotas 11 d. (264 DU), kuris lyginant su šios dienos vidutiniu daugiamečiu vidurkiu (339 DU) buvo 22 % žemesnis. Teigiami nuokrypiai ir aukštesni BOK kiekiai registruoti dešimtadienio pabaigoje – 19 d. (388 DU) ir 20 d. (405 DU), atitinkamai didesni už vidurkį 11 ir 16 %.


1pavojingi krituliai – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

21 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2024 m. sausio mėnesio pirmasis dešimtadienis

Sausio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -9,1 °C (neigiama 6,3° anomalija). Šalčiausia buvo šiaurės rytinėje šalies dalyje, -12,5…-10,0 °C (neigiama 7,4–8,4° anomalija), aukščiausia dešimtadienio temperatūra -6,0…-5,0 °C registruota Nidoje ir Ventėje (neigiama 4,3° anomalija), Vakarų ir Pietų Lietuvoje -8,0…-6,0 °C (neigiama 5,2–7,2° anomalija), kitur -10,0…-8,0 °C (neigiama 4,5–6,0° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 3,3 °C išmatuota 10 d. Nidoje, žemiausia -28,0 °C 8 d. Zarasuose.

1 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Pirmąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 6,4 mm (0,3 SKN). Beveik visoje šalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm, tik pietiniame pakraštyje ir kai kuriuose šiaurės rytiniuose rajonuose bei Nidoje iškrito 10–12 mm (0,5–0,7 SKN) kritulių. Vakarų Lietuvoje (išskyrus Klaipėdą, Šilutę ir Ventę), kai kuriuose centriniuose rajonuose, Kupiškyje ir Trakuose 1–5 mm (0,05–0,3 SKN), kitur – 5–10 mm (0,2–0,6 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio didžiausias kritulių kiekis 12 mm registruotas Švenčionyse, mažiausiai – 1,3 mm Laukuvoje ir Palangoje.

Paskutinę dešimtadienio dieną beveik visą Lietuvą dengė sniegas. Ploniausia sniego danga buvo Vakarų Lietuvoje, iki 3 cm, didžiojoje šalies dalyje jos storis buvo 3–6 cm, Rytų ir Pietų  Lietuvoje 6–11 cm.  Storiausia sniego danga buvo Tauragnuose (11 cm) ir Rokiškyse (10 cm).

2 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
3 pav. Sniego dangos storis sausio 10 d.

Sausio pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 14,4 val. (1,4 SKN), nuo 10,8 val. Klaipėdoje iki 18,0 val. Biržuose (3 pav.).

4 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Pirmąjį sausio dešimtadienį atvėsus orams įšalas sparčiai formavosi visoje Lietuvoje. Daugelyje šalies rajonų dirvožemiai buvo įšalę 11–18 cm, o Telšiuose ir Biržuose iki 20–24 cm. Ploniausias įšalas dešimtadienio pabaigoje buvo Ukmergės ir Panevėžio rajonuose ir siekė iki 5 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje krito -2…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -6…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -3…1 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį sausio mėnesio dešimtadienį (317 DU1) buvo vidutiniškai 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (325 DU). Šį dešimtadienį buvo registruojamas pavojingai sumažėjęs BOK – 10 d. fiksuotas BOK (245 DU) buvo  25 % žemesnis už šios dienos daugiametį vidurkį (329 DU). Aukštesni BOK kiekiai registruoti 7 d. (363 DU) ir 8 d. (360 DU), kurių vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkių atitinkamai sudarė 11 ir 14 %.


11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2023 m. gruodžio mėn. apžvalga

Gruodžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,1 °C (teigiama 1,2° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo rytiniame pakraštyje -1,4…-1,0 °C (teigiama 1,0° anomalija), kitur Rytų Lietuvoje ir Šiaurės Lietuvoje  -1,0…0,0 °C (teigiama 0,5–1,8° anomalija), pietiniuose, pietvakariuose ir vakariniuose rajonuose 0,0–1,0 °C (teigiama 0,4–2,1° anomalija), pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 1,0–2,0 °C (teigiama 0,4–1,6° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra buvo nukritus iki -16,2…-6,2 °C, Nidoje -5,3 °C, aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 5,9–8,5 °C. Mėnesio aukščiausia oro temperatūra 8,5 °C registruota 19 d. Kybartuose, žemiausia -16,2 °C registruota 6 d. Utenoje.

Meteorologinė žiema, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C pajūryje šiemet prasidėjo gruodžio 2–6 d. Lyginant su SKN, šiemet tai įvyko 23 ankščiau.

1 pav. Gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra

Gruodžio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 71,4 mm (1,3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 26–60 mm (0,7–1,3 SKN), rytiniuose ir pietiniuose rajonuose bei rytinėje Žemaičių aukštumos pusėje, Ventėje ir Utenoje 60–90 mm kritulių (1,1–1,4 SKN), daugiausiai kritulių teko Vakarų Lietuvai, 90–150 mm (1,2–1,6 SKN). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Plungėje (149,4 mm), Rietave (144,8 mm), Vėžaičiuose (133,8 mm) ir Kretingoje (130,6 mm), o mažiausiai – Joniškyje (26,3 mm) ir Marijampolėje (28,7 mm). Gruodžio 4, 20, 22 ir 29 dienomis vietomis Vakarų Lietuvoje registruoti pavojingų kritulių1 atvejai.

Lapkričio antroje pusėje susidariusi sniego danga gruodžio mėnesio antrąjį dešimtadienį atšilus orams ištirpo.

2 pav. Gruodžio mėnesio kritulių kiekis

Gruodžio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 8,7 val. (0,3 SKN) – tai mažiausiai saulėtas gruodis per visą stebėjimų istoriją (iki šiol buvo 2018 m. gruodis su 9,9 val.) (3 pav.). Ilgiausiai Saulė švietė Lazdijuose 13,3 val., trumpiausiai – Varėnoje 2,4 val., tai ir visos šalies Saulės spindėjimo trukmės gruodžio mėn. absoliutus minimumas (iki šiol buvo 3,0 val. Utenoje 2018 m.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gruodžio mėnesį

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,9–25,6 m/s. Didžiausias vėjo greitis 25,6 m/s registruotas 25 d. Ventėje.

Pirmąjį gruodžio dešimtadienį įšalusio dirvožemio sluoksnis Pietų, Pietvakarių Lietuvoje siekė 11–13 cm, Šiaurės Rytų Lietuvoje įšalęs dirvožemis buvo gerokai mažiau ir siekė tik 3–4 cm. Per visą šį dešimtadienį Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje įšalusio dirvožemio sluoksnis išsilaikė ir siekė 11–14 cm, o Kaune –  iki 16 cm. Šiaurės Lietuvoje dirvožemiai įšalę iki 3–5 cm. Antrojo mėnesio dešimtadienio pradžioje pradėjo plonėti dirvožemio įšalas ir šio dešimtadienio paskutinėmis dienomis pabaigė ištirpti. Beveik visą trečiąjį dešimtadienį laikantis teigiamai temperatūrai, įšalas nebuvo susidaręs, išskyrus Kauną, kur gruodžio 28 d. buvo matuotas 1 cm dirvožemio įšalas.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–2 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (287 DU2) Kauno MS gruodžio mėnesį (neįtraukiant 11-12 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) vidutiniškai 5 % buvo mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (303 DU). Šį mėnesį išmatuotas BOK pasižymėjo pavojingai sumažėjusiomis reikšmėmis. Mažiausi BOK buvo registruojami antro ir trečio dešimtadienio dienomis. Pavojingai sumažėjęs BOK  šį mėnesį buvo fiksuojamas 2 kartus – 21 d. (238 DU) ir 28 d. (244 DU), kurie buvo atitinkamai 21 ir 24 % mažesni už šių dienų daugiamečius vidurkius, o nuokrypis nuo daugiametės vidutinės minimalios gruodžio mėnesio reikšmės (282 DU) atitinkamai sudarė -15 ir -13 %. Aukščiausios BOK reikšmės buvo fiksuojamos pirmojo ir trečiojo dešimtadienio dienomis – 1 ir 27 d. (336 DU) bei 30 d. (322 DU). Šių parų nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios gruodžio mėnesio reikšmės (320 DU) atitinkamai sudarė 5 ir 1 %.

4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS gruodžio mėnesį

Vidutinis gruodžio mėnesio vandens lygis daugelyje šalies upių buvo 3-115 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį šio mėnesio vandens lygį, tuo tarpu Nemuno aukštupyje 1–-34 cm žemesnis nei įprasta.

Iki mėnesio vidurio vandens telkiniuose stebėti ledo reiškiniai – sniegainė, priekrantės ledas, ižas, vietomis susidarė ir ištisinė ledo danga. Ledu trumpam buvo pasidengusios ir Kuršių marios (7–18 d.).

Mėnesiui įpusėjus, sulaukta atodrėkio, šalyje prasidėjo poplūdis.  16–18 dienomis vandens lygis vietomis pakilo net iki 277 cm. Didžiausias vandens lygio kilimas stebėtas vakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje.

 Poplūdžio metu stichinis vandens lygis buvo pasiektas Šyšoje ties Šilute (gruodžio 21–27 d.), Minijoje ties Priekule (gruodžio 22–29d.), Akmenoje-Danėje ties Klaipėda (gruodžio 23–25 d.), Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne (nuo gruodžio 25 d. iki mėnesio pab.) ir Leitėje ties Kūlynais (nuo gruodžio 22 d. iki mėnesio pab.).

Šyšoje ties Šilute, Akmenoje-Danėje ties Klaipėda, Akmenoje-Danėje ties Kretinga, Minijoje ties Priekule, Minijoje ties Lankupiais, Svyloje ties Guntauninkais ir Tauragno ež. pasiekti ir nauji gruodžio mėnesio aukščiausio vandens lygio rekordai. Vandens lygiai viršijo ankstesnius 1–73 cm.  

5 pav. Pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gruodžio mėnesį
6 pav. Upių būklė gruodžio mėnesį

1 pavojingi krituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50 mm kritulių.

2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2023 m. gruodžio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,2 °C (teigiama 4,2° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje 0,8–1,0 °C (teigiama 4,2° anomalija), kitur Rytų Lietuvoje ir šiauriniuose rajonuose vyravo 1–2 °C temperatūra (teigiama 3,3–4,7° anomalija), Pietų Lietuvoje ir vakarinėje Žemaičių aukštumos pusėje 2–3 °C (teigiama 4,2–5,0° anomalija), vakariniame pakraštyje 3–4 °C (teigiama 3,5–4,5° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -5,7 °C registruota 28 d. Pakruojyje, aukščiausia 7,3 °C 25 d. Nidoje.

1 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį gruodžio dešimtadienį buvo 43,4  mm (2,2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 16–40 mm (1,0–2,2 SKN),  gausiau kritulių registruota kai kuriuose rytiniuose rajonuose, Žemaičių aukštumos rytinėje dalyje, pamaryje ir Kuršių nerijoje bei Birštone 40–60 mm (1,9–2,7 SKN), gausiausiai kritulių sulaukė vakarinė Žemaitijos dalis – 60–104 mm (2,4–2,9 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis 103,2 mm registruotas Plungėje, mažiausias – 16,2 mm Marijampolėje. 22 d. Vėžaičiuose, 29 d. Telšiuose ir Plungėje registruoti pavojingi1 krituliai.

2 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje gruodžio trečiąjį dešimtadienį buvo 3,8 val. (0,4 SKN): nuo 0,8 val. Utenoje iki 6,3 val. Kaune (3 pav.).

3 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Beveik visą gruodžio mėnesio trečiąjį dešimtadienį laikantis teigiamai temperatūrai, įšalas nebuvo susidaręs visoje Lietuvoje, išskyrus Kauną, kur gruodžio 28 d. buvo matuotas 1 cm dirvožemio įšalas.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–3 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–2 °C. 

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį (285 DU1) buvo vidutiniškai 9 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (312 DU). Šį dešimtadienį buvo registruojamas pavojingai sumažėjęs BOK: 21 d. (238 DU) ir 28 d. (244 DU) fiksuoti dydžiai buvo atitinkamai 21 ir 24 % mažesni už šių dienų daugiamečius vidurkius. Aukštesni BOK kiekiai registruoti 27 d. (336 DU) ir 30 d. (322 DU), kurių vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkio atitinkamai sudarė 5 ir 2 %.


1 – pavojingikrituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50mm kritulių.

2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2023 m. gruodžio mėnesio antrasis dešimtadienis

Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,8 °C (teigiama 2,8° anomalija). Šalčiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje, 0,7–1,0 °C (teigiama 3,2° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 1,0–2,0 °C temperatūra (teigiama 2,2–3,6° anomalija), Pietvakarių Lietuvoje ir vakariniame pakraštyje 2,0–3,0 °C (teigiama 2,1–3,9° anomalija), Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje 3,0–3,3 °C (teigiama 1,8–2,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 8,5 °C registruota 19 d. Kybartuose, žemiausia -12,4 °C – 15 d. Joniškyje.

1 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį gruodžio dešimtadienį buvo apie 21,3 mm   (1,1 SKN). Vidurinėje šalies dalyje, Klaipėdoje ir Dūkšto apylinkėse kritulių buvo 7–20 mm (0,4–1,5 SKN),  gausiau kritulių registruota vakariniuose, rytiniuose ir pietrytiniuose rajonuose 20–40 mm (0,9–2,1 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Plungėje (37,3 mm) ir Anykščiuose (37,2 mm), mažiausiai – Joniškyje (7,3 mm).

Dėl šiltų orų ir lietaus sniego danga ištirpo beveik visoje Lietuvoje.

2 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Gruodžio antrąjį dešimtadienį Saulė švietė labai trumpai ir ne visoje šalyje, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 1,1 val. (0,14 SKN): Klaipėdoje, Utenoje ir Varėnoje Saulė nepasirodė visai, o ilgiausiai švietė Biržuose, 3,4 val. (3 pav.).

3 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Antrojo dešimtadienio pradžioje pradėjo plonėti dirvožemio įšalas ir dešimtadienio paskutinėmis dienomis pabaigė ištirpti. Storiausias įšalusio dirvožemio sluoksnis per šį dešimtadienį  buvo Pietų, Pietvakarių Lietuvoje ir siekė 10–16 cm. Šiauliuose ir Telšiuose matuotas dirvožemio įšalas siekė 3–5 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C. 

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje antrąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį (285 DU1) buvo vidutiniškai 6 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (304 DU). Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 14 d. (301 DU) ir 16 d. (302 DU). Žemiausia reikšmė registruota 17 d. (265 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkio sudarė -3 % (14 d.), -1 % (16 d.) ir -12 % (17 d.).


1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2023 m. gruodžio mėnesio pirmasis dešimtadienis

Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -3,9 °C (neigiama 3,7° anomalija). Šalčiausia buvo šiaurės rytiniuose rajonuose -6,1…-5,0 °C (neigiama 4,5–4,6° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo -5,0…-3,0 °C temperatūra (neigiama 2,9–4,2° anomalija), pajūryje, pamaryje bei Birštono ir Kybartų apylinkėse -3,0…-2,0 °C (neigiama 3,2–4,3° anomalija), Nidoje -1,8 °C (neigiama 3,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 3,1 °C registruota 1 d. Klaipėdoje, žemiausia -16,2 °C – 6 d. Utenoje.

Meteorologinė žiema, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C pajūryje šiemet prasidėjo gruodžio 2–6 d. Lyginant su SKN, šiemet tai įvyko 23 dienomis ankščiau.

1 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį gruodžio dešimtadienį buvo apie 6,6  mm (0,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje iškrito 1–5 mm kritulių  (0,1–0,3 SKN), pietrytiniuose rajonuose ir šiaurės rytiniame pakraštyje 5–10 mm kritulių (0,3–0,4 SKN), daugiausiai kritulių teko Vakarų Lietuvai, 5–30 mm (0,3–1,4 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis  29,5 mm registruotas Nidoje, mažiausias – 1,0 mm Kaune.

Gruodžio 4 d. Ventėje registruotas pavojingų kritulių atvejis – 18,6 mm/12 val.

2 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis

Paskutinę dešimtadienio dieną visą Lietuvą dengė sniegas. Didžiojoje šalies dalyje sniego dangos storis buvo 1–10 cm, Rytų ir Šiaurės vakarų Lietuvoje 10–25 cm.  Storiausia sniego danga buvo Tauragnuose (25 cm) ir Švenčionyse (23 cm).

3 pav. Sniego dangos storis gruodžio 10 d.

Gruodžio pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 3,8 val. (0,4 SKN): nuo 0,2 val. Vilniuje iki 8,5 val. Klaipėdoje (3 pav.).

4 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Pirmosiomis kalendorinės žiemos dienomis įšalusio dirvožemio sluoksnis Pietų, Pietvakarių Lietuvoje siekė 11–13 cm, Šiaurės rytų Lietuvoje įšalęs dirvožemis buvo gerokai mažiau ir siekė tik 3–4 cm. Per visą dešimtadienį Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje įšalusio dirvožemio sluoksnis išsilaikė ir siekė 11–14 cm, o Kaune –  iki 16 cm. Šiaurės Lietuvoje dirvožemiai įšalę iki 3–5 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C. 

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje pirmąjį gruodžio mėnesio dešimtadienį (292 DU1) atitiko daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (291 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (336 DU) fiksuota 1 d., o mažiausia – 10 d. (264 DU). Atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkio sudarė 17 % ir -13 %.


1 pavojingikrituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50mm kritulių

2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2023 m. lapkričio mėn. apžvalga

Lapkričio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,2 °C (neigiama 0,4° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo Rytų Lietuvoje ir Žemaičių aukštumoje 1,0–2,0 °C (neigiama 0,1–0,8° anomalija), Pietų ir Vakarų Lietuvoje 2,0–3,0 °C (neigiama 0,2–0,6° anomalija), pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 3,0–4,1 °C (neigiama 0,3–0,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 11,1–15,1 °C, žemiausia buvo nukritus iki -16,7…-6,2 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra 15,1 °C registruota 1 d. Utenoje, žemiausia -16,7 °C 27 d. Rietave.

Lapkričio pirmąjį dešimtadienį ir antrojo dešimtadienio pradžioje vietomis buvo fiksuojamos šalnos – oro temperatūra krito iki -1,7 °C, prie dirvos paviršiaus – iki -3,9 °C.

Lapkričio 13–15 d., visoje Lietuvoje vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C, baigėsi augalų vegetacijos laikotarpis. Lyginant su SKN vidutiniškai šiemet tai įvyko 13 dienų vėliau, tačiau pajūryje (Nidoje, Klaipėdoje) – 4 dienomis ankščiau.

1 pav. Lapkričio mėnesio vidutinė oro temperatūra

Meteorologinė žiema, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, Biržų, Ignalinos, Lazdijų, Raseinių, Šiaulių, Telšių, Vilniaus ir Varėnos rajonuose prasidėjo lapkričio 17–18 d., Kėdainių, Kauno, Kybartų, Laukuvos, Panevėžio, Šilutės, Ukmergės ir Utenos rajonuose – lapkričio 25–26 d. Šiemet tai įvyko vidutiniškai 20 d. ankščiau lyginant su SKN. Pajūrio ruože meteorologinė žiema lapkričio mėn. dar neprasidėjo.

Lapkričio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 64,6 mm (1,1 SKN). Didžiojoje šalies dalyje registruota 25–60 mm kritulių (0,6–1,1 SKN), Rytų Lietuvoje ir dalyje Žemaitijos – 60–90 mm (1,1–1,6 SKN), gausiausiai kritulių iškrito Vakarų Lietuvoje, 90–180 mm (1,1–1,9 SKN). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Vėžaičiuose (172,8 mm) ir Kretingoje (171,8 mm), o mažiausiai – Šeduvoje (26,4 mm). 4–9 ir 23–24 dienomis vietomis, daugiausia Vakarų Lietuvoje, registruoti pavojingo lietaus1 atvejai.

2 pav. Lapkričio mėnesio kritulių kiekis

Paskutinę mėnesio dieną sniego danga dengė beveik visą Lietuvą. Pietų Lietuvoje ir centriniuose rajonuose dangos storis buvo iki 5 cm, Vakarų Lietuvoje – 5–15 cm, Rytų Lietuvoje pasnigo gausiausiai, susidarė 5–35 cm sniego danga (3 pav.). Storiausia sniego danga registruota Tauragnuose, 32 cm.

3 pav. Lapkričio 30 d. sniego dangos storis

Lapkričio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo artima SKN, 37,5 val. Ilgiausiai Saulė švietė Kybartuose 53,3 val., trumpiausiai – Dūkšte 19,7 val. (4 pav.).

4 pav. Saulės spindėjimo trukmė lapkričio mėnesį

Didžiausias vėjo greitis 10 m aukštyje siekė 15–19 m/s, vietomis 20–27 m/s. Didžiausias vėjo greitis 27 m/s registruotas 11 d. Šventojoje. Lapkričio 23-os naktį Klaipėdoje AMS 24 m aukštyje pietvakarių vėjo gūsiai siekė 29,9 m/s – tai stichinis meteorologinis reiškinys².

Lapkričio mėnesį pradėjo formuotis įšalas. Trečiojo dešimtadienio pabaigoje didžiausias įšalas buvo matuojamas Pietų, Pietryčių Lietuvoje, kur siekė net 12 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–4 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -2…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.

Vidutinis lapkričio mėnesio vandens lygis upėse svyravo nuo 1–63 cm žemiau iki 3–123 cm aukščiau vidutinio lapkričio mėnesio vandens lygio. Žemiausi vandens lygiai stebėti Nemuno, Neries, Šešupės ir Nevėžio upėse.

Pirmojo lapkričio dešimtadienio pabaigoje vakariame Lietuvos pakraštyje po gausių kritulių buvo stebėtas lietaus poplūdis. Stichinis vandens lygis lapkričio 9–10 dienomis pasiektas Minijoje ties Kartena, taip pat Akmenoje-Danėje ties Kretingos ir Klaipėdos vandens matavimo stotimis. Nuvilnijus poplūdžio bangai, lapkričio 10–14 dienomis stichinis vandens lygis jau buvo fiksuojamas ir Minijoje ties Priekule. Ties minėta vandens matavimo stotimi sumuštas ir aukščiausio lapkričio mėnesio vandens lygio (per visą stebėjimų laikotarpį) rekordas. Naujas lapkričio mėnesio maksimumas pasiektas ir ties Lankupių vandens matavimo stotimi.

Vidutinis Tauragno ežero vandens lygis lapkritį buvo 14 cm aukštesnis už vidurkį, o vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną siekė 4,0 °C. Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, vandens lygis svyravo atitinkamai 12 cm aukščiau ir 18 cm žemiau vidutinės lapkričio mėnesio vandens lygio reikšmės.

Paskutinę mėnesio dieną, vandens temperatūra upėse siekė 0–5 °C, ežeruose ir tvenkiniuose – 1–5 °C, Kuršių mariose – 0–1 °C, Baltijos jūroje – 2–4 °C. Lapkritį neapsieita ir be pirmųjų ledo reiškinių. 22 mėnesio dieną upėse pasirodė sniegainė, priekrantės ledas, ižas, vienas pirmųjų užšalo Žuvinto ežeras. Ledo reiškiniai didžiojoje dalyje šalies upių stebėti iki pat mėnesio pabaigos. Vietomis fiksuotas ledas su properšomis. Dreifuojantis ledas stebėtas ir Kuršių mariose ties Vente bei Klaipėdos uoste.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse lapkričio mėnesį
6 pav. Upių būklė lapkričio mėnesį

1pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

²labai smarkus vėjas Lietuvos Baltijos jūros ekonominėje zonoje ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste – maksimalus vėjo greitis 24 m aukštyje 28–32 m/s.

2023 m. lapkričio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -3,3 °C (neigiama 4,1° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje ir vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje, -4,5…-4,0 °C (neigiama 3,8–4,7° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo -4,0…-3,0 °C (neigiama 3,8–4,4° anomalija), pietvakariniame ir vakariniame pakraštyje -3,0 … -2,0 °C (neigiama 4,3–4,4° anomalija), pajūryje -2…-1 °C (neigiama 3,9° anomalija), pamaryje ir Kuršių nerijoje -1…0 °C (neigiama 2,8° anomalija)  (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 9,9 °C registruota 23 d. Nidoje, žemiausia -16,7 °C – 27 d. Rietave.

Meteorologinė žiema (kai temperatūra nukrenta žemiau 0 °C)  Biržų, Ignalinos, Lazdijų, Raseinių, Šiaulių, Telšių, Vilniaus ir Varėnos rajonuose prasidėjo lapkričio 17–18 d., Kėdainių, Kauno, Kybartų, Laukuvos, Panevėžio, Šilutės, Ukmergės ir Utenos rajonuose – lapkričio 25–26 d. Šiemet tai įvyko vidutiniškai 20 dienų ankščiau lyginant su SKN. Pajūrio ruože (Klaipėdoje ir Nidoje) meteorologinė žiemos pradžia dar nebuvo fiksuojama.

1 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Trečiąjį lapkričio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 27,1 mm (1,8 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 7–30 mm (0,7–2,6 SKN), gausiau kritulių iškrito Rytų Lietuvoje ir šiaurės vakarinėje šalies dalyje, 30–60 mm (1,5–3,3 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Rietave, 58,9 mm, mažiausias – 7,8 mm Druskininkuose. 23–24 dienomis Žemaitijoje ir Aukštaitijoje iškrito gausūs mišrūs krituliai, vietomis pasiekę pavojingų1 kritulių kriterijų, didžiausias kiekis 39 mm/12 val. registruotas Kretingoje.

Paskutinę dešimtadienio dieną sniego danga dengė beveik visą Lietuvą. Pietų Lietuvoje ir centriniuose rajonuose dangos storis buvo iki 5 cm, Vakarų Lietuvoje – 5–15 cm, Rytų Lietuvoje pasnigo gausiausiai, susidarė 5–35 cm sniego danga (3 pav.). Storiausia sniego danga registruota Tauragnuose, 32 cm.

2 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
3 pav. Lapkričio mėn. 30 d. sniego dangos storis

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio trečiąjį dešimtadienį buvo apie 17,3 val. (1,9 SKN), nuo 3,7 val. Dūkšte iki 27,9 val. Šilutėje (4 pav.).

4 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Orams toliau vėstant, atšalus dirvožemiams, vietomis pradėjo formuotis įšalas. Dešimtadienio pabaigoje didžiausias įšalas buvo matuojamas Pietų, Pietryčių Lietuvoje ir siekė 12 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–4 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -2…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C. 


1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

2023 m. lapkričio mėnesio antrasis dešimtadienis

Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,2 °C (neigiama 0,6° anomalija). Vėsiausia buvo Šiaurės ir rytų Lietuvoje 1,2–2,0 °C (neigiama 0,1–1,0° anomalija),  Pietų ir vakarų Lietuvoje bei centrinėje šalies dalyje 2,0–3,0 °C (neigiama 0,1–1,6° anomalija), šilčiausia buvo pamaryje, Kuršių nerijoje ir Klaipėdoje, 3,0–4,0 °C (neigiama 0,6–1,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 9,4 °C registruota 12 d. Šventojoje, žemiausia – 18 d. Dūkšte, -5,8 °C.

Lapkričio 13 d. prie dirvos paviršiaus Šilutėje ir Raseiniuose buvo fiksuotos šalnos – temperatūra krito iki -0,7 °C.

Lapkričio 13–15 d. visoje šalyje vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C baigėsi augalų vegetacijos laikotarpis. Lyginant su SKN, vidutiniškai šiemet tai įvyko 13 dienų vėliau, tačiau pajūryje (Nidoje, Klaipėdoje) – 4 dienomis ankščiau.

1 pav. Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Antrąjį lapkričio dešimtadienį vidutiniškai Lietuvoje iškrito 8,3 mm kritulių (0,4 SKN). Gausesnis kritulių kiekis teko kraštiniams  rytiniams ir vakariniams rajonams bei vietomis Pietų Lietuvoje, 10–19 mm (0,4–0,9 SKN), kitur kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,1–0,7 SKN). Ypač mažai kritulių teko Žemaičių aukštumai ir centrinei šalies daliai, 1–5 mm (0,1–0,3 SKN) (2 pav.). Mažiausias kritulių kiekis 1,5 mm registruotas Laukuvoje, didžiausias – 18,2 mm Zarasuose.

2 pav. Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio antrąjį dešimtadienį buvo 6,2 val. (0,5 SKN): nuo 0,1 val. Dotnuvoje iki 14,4 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–5 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -5…2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 2–3 °C. 

2023 m. lapkričio mėnesio pirmasis dešimtadienis

Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,7 °C (teigiama 3,4° anomalija) – šiltesnis pirmasis lapkričio dešimtadienis buvo tik 1967 m. (7,9 °C) ir 2000 m. (7,8 °C), o 2020 ir 2022 m. taip pat buvo 7,7 °C. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 6,8–7,0 °C (teigiama 2,9–3,7° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 7,0–8,0 °C (teigiama 3,2–3,9° anomalija), vakariniame ir pietvakariniame pakraščiuose, Alytaus ir Birštono bei Jonavos ir Ukmergės apylinkėse – 8,0–8,5 °C (teigiama 2,5–3,8 anomalija), pajūryje ir Kuršių nerijoje buvo 8,5–9,0 °C (teigiama 2,5–3,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 15,1 °C registruota 1 d. Utenoje, žemiausia -1,8 °C – 2 d. Kazlų Rūdoje.

Šalyje lapkričio 2 ir 5 d. ore ir prie dirvos (5 cm aukštyje), 8–10 d. – tik prie dirvos paviršiaus vietomis buvo fiksuojamos šalnos – oro temperatūra krito iki -1,7 °C, prie dirvos paviršiaus – iki -3,9 °C.

1 pav. Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį lapkričio dešimtadienį buvo 29,2 mm (1,3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 8–25 mm (0,5–1,4 SKN). Vakarų Lietuvoje palijo gausiai, ypač daug kritulių teko Kretingos, Plungės ir Vėžaičių apylinkėms, 100–111 mm (3,2–3,2 SKN) –čia kritulių kiekis viršijo mėnesio SKN. Palangoje ir Rietave iškrito apie 85 mm kritulių, kitur Vakarų Lietuvoje ir Biržuose – 25–75 mm (1,2–2,6 SKN). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Vėžaičiuoe (110,3 mm) ir Kretingoje (108,8 mm). Mažiausiai kritulių registruota Marijampolėje – 8,2 mm. Lapkričio 4–9 dienomis Vakarų Lietuvoje (5 d. ir Biržuose) registruoti pavojingo lietaus1 atvejai, stipriausias – 7 d. Kretingoje (39 mm/12 val.).

2 pav. Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio pirmąjį dešimtadienį buvo 14,1 val. (0,8 SKN): nuo 3,8 val. Telšiuose iki 21,5 val. Kybartuose ir Lazdijuose (3 pav.).

3 pav. Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 6–8 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 2–6 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 5–7 °C. 


1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.