2025 m. gruodžio 10 d. Panevėžyje įvyko projekto „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG, LL-00136) suinteresuotųjų šalių seminaras.
Seminaro metu buvo pristatyti istorinių potvynių atvejai, klimato kaitos įtaka upių nuotėkiui, pilotinių upių potvynių grėsmių žemėlapiai, potvynių perspėjimo sistema Lietuvoje ir rizikos mažinimo priemonės. Dalyviai taip pat diskutavo su projekto ekspertais iš Lietuvos energetikos instituto ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, dalijosi įžvalgomis ir aptarė bendradarbiavimo galimybes.
Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Latvijos – Lietuvos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.
Projekto įgyvendinimą remia 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa.
Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą. Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31. Projekto numeris: LL-00136 Projekto akronimas: ICEREG
Gruodžio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,9 °C (teigiama 3,9° anomalija) (1 pav.). Šiltesnis antrasis gruodžio dešimtadienis nuo 1961 m. buvo tik 2006 m. (4,0 °C).
Šį dešimtadienį vėsiausia buvo Švenčionyse (0,9 °C), šilčiausia – Šventojoje (5,1 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -7,4 °C išmatuota gruodžio 13 d. Zarasuose, aukščiausia 10,3 °C gruodžio 11 d. Birštone –tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje.
1 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Antrąjį gruodžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 12,7 mm (67 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Šeduvoje – 4,7 mm, daugiausiai Plungėje – 23,6 mm.
2 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 2,5 val. (31 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Dūkšte ir Vilniuje, vos po 0,3 val., ilgiausiai – Kybartuose, 7,8 val. (3 pav.).
3 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–5 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 1–3 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, krito iki 1–4 °C.
Trumpam atvėsus orams plonas 1–2 cm storio dirvožemio įšalo sluoksnis vietomis buvo susidaręs 13–14 d., kitomis dešimtadienio dienomis dirvožemiai įšalę nebuvo.
Iki metų pabaigos liko tik kiek daugiau nei savaitė, tad pažvelkime kokie buvo 2025-ieji. Žemiau pateikti pagrindiniai faktai apie besibaigiančius metus.
Preliminarūs duomenys rodo, jog vidutinė metinė oro temperatūra siekė 8,4 °C (1 laipsniu šilčiau nei vidutiniškai). Jei 2024-ieji buvo patys šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, tai 2025-ieji dalinasi 5–6 vietas, kartu su 2015 m. (dar bus patikslinta 2026 m. sausio pradžioje).
Grafike – 2025 m. iki gruodžio 15 d. (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio paros vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.
Septyni mėnesiai buvo šiltesni, trys vėsesni, o du artimi 1991–2020 m. vidurkiui. Sausis ir kovas buvo neįprastai šilti. Jau trečius metus iš eilės nustebino ir vasariškas rugsėjis. Tuo tarpu, gegužė buvo labai šalta, rugpjūtis – irgi vėsesnis nei vidutiniškai.
Kritulių kiekis per metus beveik atitiko normą (694 mm), tačiau pasitaikė ekstremalių mėnesių: vasaris ir balandis buvo labai sausi, o liepa – trečia drėgniausia nuo 1961 metų, kuomet vykdomi šiuolaikiniai meteorologiniai stebėjimai.
Grafike – 1961–2025 m. sklaida pagal metų vidutinę oro temperatūrą (°C) ir kritulių kiekį (mm).
Saulės spindėjimo trukmė buvo 6 % trumpesnė nei įprasta, ypač žiemą ir vasarą, o pavasarį ir rudenį – artima normai.
Užfiksuoti 25 nauji atskirų parų temperatūros rekordai, iš jų 23 šilumos ir tik 2 šalčio.
2025 m. Lietuvoje neregistruotas nei vienas kaitros atvejis. Tai pirmi tokie metai nuo 2017 m. Taip pat šiais metais fiksuota mažiausiai karščio dienų nuo 2009 m.
Per metus tropinė naktis buvo fiksuota tik liepos 22-ąją Nidoje, kai minimali paros oro temperatūra nenukrito žemiau 20,2 °C. Tai mažiausias fiksuotas tropinių naktų skaičius nuo 2008 m., kai jų išvis nebuvo fiksuota.
Visi norintys užsisakyti hidrometeorologinės informacijos teikimo paslaugą (pažymas, meteorologinių ar hidrologinių duomenų rinkinius, gimtadienio orus ir kt.) nuo šiol tai gali atlikti vos keliais paspaudimais naudojantis prašymų dėl hidrometeorologinės informacijos suteikimo platforma. Šis metodas gerokai greitesnis ir patogesnis nei iki šiol buvę būdai (teikiant prašymą atvykus gyvai arba siunčiant užpildytą prašymą mums bendruoju el. paštu).
SVARBU: jeigu jūsų prašymas negali būti pateiktas per savitarnos svetainę, tuomet jį vis dar privalėsite pateikti senuoju būdu (atvykus gyvai į Tarnybą užpildyti prašymą arba atsiųsti jį mums el. paštu).
Visa užsakyta informacija pareiškėjui pateikiama ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo, skubos tvarka – ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo prašymo gavimo.
Primename, jog asmeniniam naudojimui yra atvertas hidrometeorologinių stebėjimų duomenų archyvas. Dar daugiau hidrometeorologinių duomenų patalpinta čia (puslapio apačioje), o įvairių vertingų leidinių galite surasti čia.
Nežinote ką padovanoti gimtadienio proga? Turime originalios dovanos pasiūlymą! Rekomenduojame išbandyti paslaugos.meteo.lt platformą ir užsisakyti savo, draugo arba giminaičio „Svarbios datos“ paslaugą (tinka: gimtadienis, vestuvių sukaktis, darbo jubiliejus, kitas jums svarbus įvykis). Užsisakę gausite detalų jūsų pasirinktos dienos tuo metu buvusių orų sąlygų aprašymą, kurį vėliau galėsite įsirėminti bei padovanoti Jums brangiam žmogui. 🎁
Atsižvelgiant į stebėjimų optimizavimo pokyčius keičiamas atmosferos radiozondavimo Lietuvoje laikas. Kauno meteorologijos stotyje nuo 2025-12-15 meteorologiniai radiozondai laikinai leidžiami dieną, 12:00 UTC laiku arba 14:00 val. Lietuvos laiku (anksčiau buvo leidžiami naktį 00:00 UTC laiku).
Aerologinių matavimų (radiozondavimo) reikalingumas nustatytas Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) techniniame reglamente (TR) Nr. 49, I tomas, 2.4.4 punktas (WMO 49, Volume I, General Meteorological Standards and Recommended Practices) ir TR priedo 2.4.3 punkte (Annex VIII, WMO Nr. 1160 Manual on the WMO Integrated Global Observing System).
Tai tiesioginiai atmosferos profilio meteorologiniai matavimai, kuriuos turi vykdyti WMO šalis narė. Matavimų duomenys naudojami tiek Lietuvos, tiek Europos skaitmeninėms orų prognozėms sudaryti, aplinkos užterštumui prognozuoti, tolimųjų tarpvalstybinių atmosferos teršalų pernašoms įvertinti, atmosferos procesams tirti.
Iš radiozondavimo faktinių duomenų aviacijai teikiama itin svarbi informacijai apie pavojingų reiškinių susidarymą (pvz. perkūniją, turbulenciją ir vėjo poslinkį, apledėjimą, rūką, žemą debesuotumą), kuri reikalinga užtikrinti skrydžių saugumą. Be aerologinių duomenų daugelio stichinių ir katastrofinių reiškinių prognozavimas būtų labai apsunkinamas ar visai neįmanomas.
Aerologiniai stebėjimai Lietuvoje pradėti vykdyti nuo 1945 m. Kauno meteorologijos stotyje. Matavimų tęstinumas leido vystyti prognozavimo metodikas, gerinti skaitmeninių prognozių tikslumą.
Plačiau apie meteorologinį radiozondavimą, kuris vykdomas iš Kauno meteorologijos stoties, galite pasiskaityti čia. Taip pat kviečiame pasižiūrėti Vilniaus universiteto radijo klubo apie radiozondavimą parengtą reportažą.
Primename, jog radiozondavimo duomenys kasdien skelbiami čia.
Įsibėgėjant gruodžiui ir artėjant metų pabaigai, Vilniuje, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje, įvyko susitikimas subūręs skirtingų sektorių atstovus bendrai diskusijai apie tai kaip Lietuvoje galėtų veikti poveikiu paremti prognozių ir perspėjimų sprendimai. Ši tema nagrinėta kaip viena iš platesnio „Didžiojo SF projekto“ veiklų. Projekto rėmuose vystoma ir vadinamoji „4P“ kryptis – tai poveikiu paremtų prognozių ir perspėjimų kūrimas, orientuotas ne tik į reiškinių aprašymą, bet ir į jų realų poveikį žmonėms, infrastruktūrai bei šalies sektorių veiklai.
Akimirkos iš vykusios susitikimo Vilniuje (Eligijaus Labanausko nuotraukos)
Susitikimo metu skirtingų sektorių atstovai kartu nagrinėjo, kaip praktiškai galėtų veikti poveikiu paremtos prognozės ir perspėjimai Lietuvoje. Dalyviai dalijosi savo patirtimi, įvardijo, kokios informacijos jiems reikia priimant sprendimus pavojingų orų situacijose, ir aptarė, kaip ši informacija turėtų judėti tarp institucijų. Diskusijų metu buvo siekiama geriau suprasti, kaip prognozės gali būti susietos su realiais poveikiais žmonėms, infrastruktūrai ir organizacijų veiklai.
Susitikime dalyvavo atstovai iš Vilniaus universiteto, Klaipėdos universiteto, Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, savivaldybių, Lietuvos kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM (įskaitant Aviacijos valdybą), Lietuvos bankų asociacijos, „Grinda“, „Vilnius sveikiau“ ir kitų institucijų. Skirtingų sektorių patirtys leido pažvelgti į orų poveikį plačiai – nuo infrastruktūros ir finansų iki sveikatos, transporto ir saugumo.
Šis susitikimas tapo dar vienu žingsniu formuojant bendrą supratimą, kaip Lietuvoje turėtų būti kuriami ir taikomi poveikiu paremti perspėjimai. Surinktos įžvalgos bus naudojamos toliau vystant sprendimus ir stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad prognozės ir perspėjimai vis labiau atitiktų realius sektorių ir visuomenės poreikius.
Primename, jog jau kurį laiką Tarnybos iniciatyva aktyviau vykdomi dažnesni susitikimai su kitų šalies įstaigų specialistais. Tokiu būdu ne tik mezgasi nauji kontaktai, tačiau ir diskutuojama apie dar geresnį tarpusavio veikimą pavojingų meteorologinių ir hidrologinių reiškinių metu.
Susitikimas surengtas įgyvendinant projektą: „Hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo plėtra, prognozavimo ir perspėjimo priemonių tobulinimas siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos“
Gruodžio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,6 °C (teigiama 3,8° anomalija) (1 pav.). Nuo 1961 m. šiltesni pirmieji gruodžio dešimtadieniai buvo tris kartus: 2006 m. (6,3 °C), 2000 ir 2015 m. (po 4,7 °C).
Šį dešimtadienį vėsiausia buvo Švenčionyse (2,5 °C), šilčiausia – Šventojoje (4,7 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -2,2 °C išmatuota gruodžio 2 d. Kelmėje, aukščiausia 10,4 °C gruodžio 10 d. Kybartuose –tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje.
1 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Pirmąjį gruodžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 10,8 mm (64 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Vilniuje – 2,6 mm, daugiausiai Šilutėje – 29,4mm.
2 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 1,1 val. (vos 10 % nuo SKN). Biržuose Saulė nešvietė visai, ilgiausiai ji spindėjo Kybartuose – 3,2 val. (3 pav.).
3 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–4 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 1–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, krito iki 1–2 °C.
Vyraujant šiltesniems orams per visą dešimtadienį dirvožemio įšalas susiformavęs nebuvo.
Šių metų ruduo pasižymėjo šiltesniais už daugiametį vidurkį orais. Jo vidutinė oro temperatūra siekė 8,6 °C, o tai yra 1 °C daugiau nei 1991–2020 m. daugiametė norma (SKN). Iš visų įvykusių rudenų nuo 1961 m., šių metų ruduo tapo septintu šilčiausiu rudeniu ir ta vieta dalinasi su 2000 m., 2013 m. ir 2018 m. rudeniais. Visi šių metų rudens mėnesiai pasižymėjo teigiamu oro temperatūros nuokrypiu nuo SKN. Didžiausiu nuokrypiu pasižymėjo rugsėjis, kurio vidutinė oro temperatūra buvo 2,3 °C didesnė už SKN ir kuris tapo trečiu šilčiausiu rugsėju nuo 1961 m. Spalio ir lapkričio nuokrypiai nuo SKN buvo mažesni ir siekė atitinkamai 0,1°C ir 0,6 °C.
Dauguma rudens dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (55 iš 91 d.), tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus (Net 23 tokios dienos pasitaikė rugsėjį, 17 dienų – spalį ir 15 dienų – lapkritį) (1 pav.). Pati šilčiausia sezono diena buvo rugsėjo 7 d. (+20,3 °C), o šalčiausia buvo lapkričio 23 d. (-2,8 °C). Šį rudenį buvo išmatuoti du aukščiausios paros oro temperatūros rekordai, rugsėjo 5 d. (29,7 °C) ir rugsėjo 6 d. (29,9 °C) Druskininkuose.
1 pav. 2025 m. rudens (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.
2025 m. rudens sezono kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 189,7 mm, o tai yra 2,5 % daugiau už rudens SKN (185 mm). Nors šių metų ruduo buvo vidutiniškai drėgnas, tačiau jo metu pasitaikė tiek drėgnesnių, tiek sausesnių už vidurkį mėnesių. Drėgniausias mėnuo buvo spalis, kurio metu iškrito 88,3 mm kritulių (30 % daugiau už SKN), o sausiausias buvo lapkritis, kurio metu iškrito 42,9 mm kritulių (25 % mažiau už SKN). Rugsėjo kritulių kiekis buvo artimas SKN.
Šių metų rudens sezono Saulės spindėjimo trukmė buvo artima SKN (327 val.) ir siekė 324 val. Visi šių metų mėnesiai Lietuvoje pasižymėjo pakankamai artima daugiamečiui vidurkiui Saulės spindėjimo trukme (nuokrypis < 10 %). Rugsėjį ji truputį buvo ilgesnė, o spalį ir lapkritį trumpesnė.
2025 m. rudens sezono atskiri mėnesiai
Rugsėjis
2025 m. rugsėjis buvo daug šiltesnis už vidutinį, tačiau kritulių kiekiu bei Saulės spindėjimo trukme, buvo artimas vidutiniam. Šiltus, sausus bei giedrus orus rugsėjo pirmoje pusėje lėmė anticiklono, kurio centras buvo virš šiaurės vakarų Rusijos, vakarinis gūbrys, kurio periferija į Lietuvą pateko šiltos ir sausos oro masės iš Pietų. Liepos 14–22 d. Lietuva pateko į iš Vakarų keliaujančių Atlanto ciklonų serijos įtaką, kuri lėmė nors ir šiltus, tačiau labai lietingus ir debesuotus orus. Mėnesio gale virš Skandinavijos ir Baltijos regiono šiaurinės dalies susidarė blokuojanti anticikloninė sistema, kuri lėmė vėsių bei sausų oro masių pernašą iš Šiaurės Rytų, dėl ko Lietuvoje įsivyravo vėsūs, sausi bei truputį giedresni už vidurkį orai.
Jau trečius metus iš eilės pasitaiko ypatingai šiltas rugsėjis, kuris savo vidutine oro temperatūra primena vasaros mėnesį (vidutinė oro temperatūra viršija 15 °C). Šių metų rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 15,1 °C, kas yra net 2,3 °C daugiau nei SKN (12,8 °C). Jis tapo trečiu šilčiausiu rugsėju nuo 1961 m. ir šiluma nusileido tik 2023 m. (16,5 °C) bei 2024 m. (16,8) rugsėjams. Didesne už daugiametį vidurkį temperatūra išsiskyrė rugsėjo I (18,7 °C) ir II (16,1 °C) dešimtadieniai, kurių vidutinė oro temperatūra labiausiai priminė, atitinkamai, rugpjūčio pradžios bei birželio vidurio. Šių metų rugsėjo I dešimtadienis tapo antru šilčiausiu rugsėjo I dešimtadieniu nuo 1961 m. ir nusileido tik praeitų metų I dešimtadieniui (18,8 °C). Vasariškai šiltą rugsėjo I dešimtadienį buvo išmatuoti ir vieninteliai du rudens šilčiausios dienos rekordai, rugsėjo 5 d. (29,7 °C) bei rugsėjo 6 d. (29,9 °C) Druskininkuose. Tačiau ne visas rugsėjis buvo labai šiltas, kadangi jo III dešimtadienis pasižymėjo 0,9 °C mažesne už SKN temperatūra (10,4 °C). Šilčiausia rugsėjį buvo Nidoje ir pamaryje (16–17 °C), o vėsiausia Rytų ir Šiaurės Vakarų Lietuvoje (14–15 °C).
Kritulių prasme, 2025 m. rugsėjis buvo artimas daugiamečiui vidurkiui. Šių metų rugsėjį iškrito 58,5 mm kritulių, kas yra vos 2 % mažiau už SKN (60 mm). Tačiau ne visas rugsėjis buvo vienodai drėgnas. I ir ypač III mėnesio dešimtadieniai pasitaikė labai sausi. Jų metu atitinkamai iškrito vos 10,4 mm (47 % daugiamečio vidurkio) ir 1,5 mm (9 % daugiamečio vidurkio) kritulių. Tačiau labai dideliu kritulių kiekiu pasižymėjo spalio II dešimtadienis, kurio metu iškrito net 46,6 mm (222 % daugiamečio vidurkio) kritulių. Šalies teritorijoje iškritęs kritulių kiekis skyrėsi net kelis kartus. Daugiausia kritulių iškrito Vakarų Lietuvoje, ypač pajūryje (120–150 mm), o mažiausia iškrito Šiaurės Rytų Lietuvoje (< 30 mm).
Saulė šį mėnesį spindėjo 7 valandom arba 4 % ilgiau (186,3 val.) už SKN (179 val.). Nors rugsėjį Saulės spindėjimo trukmė buvo artima daugiamečiam vidurkiui, tačiau pasitaikė reikšmingi svyravimai tarp skirtingų mėnesio dešimtadienių. Ilgesne už vidurkį Saulės spindėjimo trukme pasižymėjo III (7 % daugiau už SKN) ir ypač I (27 % daugiau už SKN) rugsėjo dešimtadieniai, o II dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo 25 % trumpesnė. Ilgiausiai Saulė spindėjo Vakarų (170–210 val.), o trumpiausiai Rytų (150–170 val.) Lietuvoje.
Spalis
2025 m. spalis savo oro temperatūra bei Saulės spindėjimo trukme buvo artimas vidutiniam, tačiau jo metu iškrito reikšmingai daugiau kritulių nei įprasta. Mėnesio pradžioje, pirmas keturias dienas, orus lėmė minėta, dar praeitą mėnesį susidariusi, blokuojanti anticikloninė sistema, dėl kurios įtakos spalio pirmosios dienos buvo vėsesnės ir sausesnės už vidurkį. Vėliau gilus Atlanto ciklonas nustūmė minėtą anticikloną į Rytus ir lėmė kiek šiltesnius ir drėgnesnius orus. Tačiau spalio II dešimtadienį įsivyravo blokuojanti anticikloninė sistema virš Atlanto (šalia Britų salyno), kuri blokavo oro masių pernašą iš Vakarų, todėl Lietuvoje įsivyravo oro masės iš poliarinių platumų. Jos lėmė truputį vėsesnius ir sausesnius orus Lietuvoje (tačiau nepernelyg šaltus, nes poliarinės oro masės sušilo ir įgavo drėgmės keliaujant per šiltą jūrą link Lietuvos). Lapkričio III dešimtadienio orus lėmė mažai judrus, gilus ciklonas, kuris gabeno iš Atlanto subtropinių platumų šiltą ir drėgną oro masę į Lietuvą, bei jį pakeitę nauji Atlanto ciklonai. Tokia sinoptinė situacija lėmė labai šiltus, drėgnus ir debesuotus spalio pabaigos orus Lietuvoje.
Šių metų spalio oro temperatūra buvo artima daugiamečiui vidurkiui. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 7,4 °C, kas yra tik 0,1 °C daugiau nei SKN (7,3 °C). Spalio pirmieji du dešimtadieniai buvo vėsesni už SKN (atitinkamai 1,1 °C ir 0,6 °C vėsesni), o III dešimtadienis buvo reikšmingai šiltesnis (1,8 °C šiltesnis). Dėl to, mėnesio galas buvo šiltesnis (7,2 °C) už vidurį (6,7 °C). Šilčiausia spalį buvo šalies vakaruose, ypač pajūryje (8–10 °C), o vėsiausia šalies rytuose (6–7 °C).
Kritulių prasme, šių metų spalis buvo drėgnas, kadangi iškrito 88,3 mm, kas yra 30 % daugiau už SKN (68 mm). Tačiau ne visas mėnuo pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu. Mėnesio I ir II dešimtadieniai buvo sausesni už SKN (atitinkamai 43 % ir 7 % sausesni), tačiau III dešimtadienis pasitaikė ypač drėgnas, kadangi per jį iškrito net 57,7 mm kritulių, kas yra daugiau nei dvigubai daugiau (222 % nuo SKN) už SKN (26 mm). Daugiausia kritulių iškrito Vakarų Lietuvoje (100–150 mm), ypač pajūryje (>150 mm), o mažiausia šiaurės rytinėje šalies dalyje (50–75 mm).
Saulė spalį spindėjo 102 valandas, t.y. tik 4 valandom trumpiau (4 % trumpiau) už SKN (106 val.). I ir II spalio dešimtadieniai pasižymėjo giedresniu už vidurkį šviesiuoju paros laiku (Saulės spindėjimo trukmė atitinkamai 14 % ir 4 % ilgesnė už SKN). Tačiau spalio III dešimtadienis pasižymėjo labai debesuotais orais šviesiuoju paros laiku (Saulės spindėjimo trukmė 41 % trumpesnė už SKN). Didžiausia Saulės spindėjimo trukme pasižymėjo Vakarų Lietuva (95–126 val.), o trumpiausia Rytų Lietuva (80–95 val.).
Lapkritis
2025 m. lapkritis buvo šiltesnis, sausesnis bei turėjo artimą vidurkiui Saulės spindėjimo trukmę. Pirmoje lapkričio pusėje orus Lietuvoje lėmė labai gilūs ciklonai virš Šiaurės Atlanto bei į pietvakarius nuo Lietuvos susidariusi anticikloninė sistema, kurių sąveika lėmė šiltų oro masių iš pietvakarių (nuo Atlanto subtropinių platumų) pernašą. Mėnesio pabaigoje (lapkričio 27-28 d.) pro Lietuvą praslinko pietinis ciklonas, dėl kurio iškrito pakankamai gausus snygis, ypač pietvakarinėje ir pietinėje šalies dalyse.
Šių metų lapkritis buvo truputį šiltesnis nei įprasta. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 3,2 °C, o tai yra 0,6 °C daugiau nei SKN (2,6 °C). I ir II lapkričio dešimtadieniai pasižymėjo šiltesniais už SKN orais (atitinkamai 2,6 °C ir 0,6 °C šilčiau už SKN). Tačiau lapkričio III dešimtadienis pasitaikė reikšmingai vėsesnis (1,4 °C vėsesnis) už daugiametį vidurkį. Šilčiausia buvo pajūryje (4–5 °C), o šalčiausia buvo Rytų Lietuvoje (2–3 °C).
Kritulių prasme, 2025 m. lapkritis buvo sausesnis už vidurkį. Šių metų lapkritį iškrito 42,9 mm kritulių, o tai yra 25 % mažiau už SKN (57 mm). Visi lapkričio dešimtadieniai pasižymėjo sausesniais už daugiametį vidurkį orais. Sausiausia buvo lapkričio pradžia, kadangi per lapkričio I dešimtadienį iškrito tik 11,9 mm kritulių, o tai yra net 46 % mažiau už SKN (22 mm). Mėnesio II ir III dešimtadieniai pasižymėjo atitinkamai 8 % ir 15 % mažesniu už SKN kritulių kiekiu. Mažiausia kritulių iškrito Šiaurės Lietuvoje (< 35 mm), o daugiausia šalies pietuose bei ruože tarp pajūrio ir Žemaičių aukštumos (60–76 mm).
2025 m. pirmasis sniegas Lietuvoje pasirodė sąlyginai vėlai, tik lapkričio 15 d. II lapkričio dešimtadienį laikina sniego danga susidarė tik dalyje Šiaurės ir Šiaurės Vakarų Lietuvos, tačiau III lapkričio dešimtadienį sniegas bent kelioms dienoms nuklojo visą šalį (ypač po lapkričio 27 d.). Didžiausia sniego danga lapkritį susidarė Pietvakarių Lietuvoje (13–17 cm).
Šių metų lapkritį Saulės spindėjimo trukmė siekė 35,8 val. ir buvo 8 % trumpesnė už SKN (39 val.). Nors Saulės spindėjimo trukmė buvo truputį trumpesnė už daugiametį vidurkį, tačiau lapkritį pasitaikė ir neįprastai šiam mėnesiui giedrų, ir debesuotų laikotarpių. Tiek lapkričio pradžia, tiek pabaiga pasižymėjo didesniu paros šviesiojo laikotarpio debesuotumu, kadangi mėnesio I dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo 29 % trumpesnė, o III dešimtadienį net 44 % trumpesnė už SKN. Tačiau lapkričio vidurys pasižymėjo net 50 % ilgesne už SKN Saulės spindėjimo trukme, kuri siekė 18 val. Didžiausia Saulės spindėjimo trukme pasižymėjo Pietvakarių Lietuva (45–59 val.), o mažiausia Šiaurės Rytų Lietuva (< 30 val.).
Lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais.
Nuotraukoje – vidutinių platumų ciklonas „Anatol“ užfiksuotas iš EUMETSAT priklausančio geostacionaraus palydovo. Nuotrauka atlikta 1999-12-03, 14:30 val. Tuo metu žemo slėgio sūkurys siaubė Šiaurės vakarų Europą ir pamažu judėjo Lietuvos link.
Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) – iki 32 m/s, kitose šalies vietovėse – iki 22–28 m/s. Nors audros sukeltų vėjų stiprumas prilygo pačiam silpniausiam 1 kategorijos uraganui, tačiau tokio smarkumo audros Šiaurės Europos regione nebūdingos ir pasitaiko gana retai.
Nuotraukų koliaže – uragano Anatolijaus padariniai: į krantą ties Palanga išmestas Norvegijos laivas „Seines“, įgriuvęs Palangos tiltas, stipriai paplautas Palangos paplūdimys, užlietas Klaipėdos senamiestis, nulūžę medžiai ir šakos, nuvirtę elektros linijų stulpai.
Dėl audros susidarė net iki 4–6 metrų aukščio bangos, į krantą ties Palanga buvo išmestas jūroje dreifavęs Norvegijos laivas „Seines“, kurį tik 2000 m. balandį (iškasus jūroje kanalą) pavyko ištempti atgal į jūrą. Stipriai nukentėjo šalies paplūdimiai ir kopagūbriai. Skaičiuojama, jog bangos tuomet nusinešė net ~4 mln. m³ smėlio. Buvo sustojusi Klaipėdos uosto veikla, užlietos kai kurios Klaipėdos senamiesčio gatvės. Nuvirto kalėdinė eglutė. Taip pat įgriuvo Palangos tiltas, o Neringoje smarkus vėjas nugriovė garsųjį Saulės laikrodį.
Vėtra ant namų ir kelių vertė medžius, plėšė stogus, apgadino daug pastatų ir transporto priemonių. Vėjo gūsiai išlaužė ir išvertė ištisus miško kvartalus – apie 350 tūkst. m³ medienos. Buvo sutrikdytas elektros linijų darbas: be elektros liko daugiau nei 100 tūkst. šalies gyventojų. Kai kurių elektros linijų atstatymo darbai truko net iki dviejų savaičių. Stichija mūsų šalyje pareikalavo dviejų aukų. Tai – viena iš daugiausiai nuostolių sukėlusi gamtos stichija Lietuvos istorijoje.
Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)
Lapkričio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,2 °C (teigiama 0,6° anomalija). Vėsiausia šį lapkritį buvo Švenčionyse (2,3 °C), šilčiausia – Nidoje (4,9 °C) (1 pav.).
Aukščiausia paros oro temperatūra 14,5 °C registruota 6 d. Kybartuose, žemiausia -10,2 °C 24 d. Plungėje.
Visoje šalies teritorijoje lapkričio 20 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C baigėsi augalų vegetacijos sezonas. Lyginant su SKN perėjimas įvyko vidutiniškai 3 savaitėmis vėliau. Šiais metais augalų vegetacijos sezonas truko vidutiniškai 28 dienomis ilgiau lyginant su SKN, t. y. 232 dienas.
1 pav. Lapkričio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Lapkričio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 42,9 mm (75 % nuo SKN): nuo 12,0 mm Laukuvoje iki 75,9 mm Vėžaičiuose (2 pav.).
Lapkričio 15, 19 ir 26 dienomis vietomis registruoti pavojingi1 krituliai, gausiausi 19 d. Vėžaičiuose, 41,8 mm/12 val.
2 pav. Lapkričio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
26–27 dienomis dalyje šalies, daugiausiai pietiniuose rajonuose registruotas stichinis reiškinys – žiemos reiškinių kompleksas2. Šiomis dienomis visoje Lietuvoje susidarė sniego danga, storiausia Marijampolėje (17 cm) ir Kybartuose (13 cm) (3 pav.). Iki dešimtadienio pabaigos vietomis sniego danga nutirpo, storiausia išliko Marijampolėje (10 cm).
3 pav. Sniego dangos storis lapkričio 30 d.
Lapkričio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 35,8 val. (92 % nuo SKN), ilgiausiai – Kybartuose 59,2 val., trumpiausiai – Utenoje 19,8 val. (4 pav.).
4 pav. Saulės spindėjimo trukmė lapkričio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 9,8–22,5 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 18 d. Ventėje – 22,5 m/s.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 4–5 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–2 °C.
Atvėsus orams lapkričio 16 d. rytą pavieniuose šalies rajonuose pradėjo formuotis nedidelis, 1 cm storio, dirvožemio įšalas. Daugiausiai dirvožemiai buvo įšalę lapkričio 23 d. Varėnoje (7 cm) ir Vilniuje (6 cm). Paskutinę mėnesio dieną plonas, 1 cm storio, dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas tik Vilniaus ir Varėnos apylinkėse.
Kauno MS lapkričio 12 d. sugedo spektrofotometras, ozono duomenys nėra gaunami.
Vidutinis lapkričio mėnesio vandens lygis didžiojoje dalyje šalies upių svyravo nuo 1 iki 58 cm aukščiau vidutinio daugiamečio lapkričio mėnesio vandens lygio. Tik vietomis, Pietų ir Vakarų Lietuvoje, jis buvo 3–39 cm žemiau vidurkio. Nors vietomis lapkritį palyta ir gausiau, žymesnių vandens kilimų stebėta nebuvo.
Mėnesio pabaigoje įsivyravus šaltesniems orams kai kuriose Šiaurės Lietuvos upėse trumpam buvo susiformavęs priekrantės ledas: Yslykyje ties Kyburiais (lapkričio 23–25 ir 28 d.) ir Nevėžyje ties Traupiu (lapkričio 27–28 d.). Plona ledo danga apsitraukė kūdros ir nedideli, seklūs ežerai (iki 3 m gylio).
Aukštesnis nei vidutinis daugiametis vandens lygis stebėtas Tauragno ežere – 24 cm aukščiau vidurkio. Tuo tarpu Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, vandens lygis buvo atitinkamai 3 ir 5 cm žemesnis nei įprasta lapkritį.
Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 0,8–6,2 °C, ežeruose 1,7–6,5 °C, Baltijos jūroje 3,9–4,9 °C, Kuršių mariose 1,4–1,7 °C.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse lapkričio mėnesį
6 pav. Lapkričio mėnesio upių būklė
1pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.
2 stichinis reiškinys – žiemos reiškinių kompleksas: pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: smarkus snygis ir smarki šlapio sniego apdraba ir (ar) smarkus sudėtinis apšalas.
