2025 m. ruduo apibendrintai
Šių metų ruduo pasižymėjo šiltesniais už daugiametį vidurkį orais. Jo vidutinė oro temperatūra siekė 8,6 °C, o tai yra 1 °C daugiau nei 1991–2020 m. daugiametė norma (SKN). Iš visų įvykusių rudenų nuo 1961 m., šių metų ruduo tapo septintu šilčiausiu rudeniu ir ta vieta dalinasi su 2000 m., 2013 m. ir 2018 m. rudeniais. Visi šių metų rudens mėnesiai pasižymėjo teigiamu oro temperatūros nuokrypiu nuo SKN. Didžiausiu nuokrypiu pasižymėjo rugsėjis, kurio vidutinė oro temperatūra buvo 2,3 °C didesnė už SKN ir kuris tapo trečiu šilčiausiu rugsėju nuo 1961 m. Spalio ir lapkričio nuokrypiai nuo SKN buvo mažesni ir siekė atitinkamai 0,1°C ir 0,6 °C.
Dauguma rudens dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (55 iš 91 d.), tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus (Net 23 tokios dienos pasitaikė rugsėjį, 17 dienų – spalį ir 15 dienų – lapkritį) (1 pav.). Pati šilčiausia sezono diena buvo rugsėjo 7 d. (+20,3 °C), o šalčiausia buvo lapkričio 23 d. (-2,8 °C). Šį rudenį buvo išmatuoti du aukščiausios paros oro temperatūros rekordai, rugsėjo 5 d. (29,7 °C) ir rugsėjo 6 d. (29,9 °C) Druskininkuose.
1 pav. 2025 m. rudens (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.
2025 m. rudens sezono kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 189,7 mm, o tai yra 2,5 % daugiau už rudens SKN (185 mm). Nors šių metų ruduo buvo vidutiniškai drėgnas, tačiau jo metu pasitaikė tiek drėgnesnių, tiek sausesnių už vidurkį mėnesių. Drėgniausias mėnuo buvo spalis, kurio metu iškrito 88,3 mm kritulių (30 % daugiau už SKN), o sausiausias buvo lapkritis, kurio metu iškrito 42,9 mm kritulių (25 % mažiau už SKN). Rugsėjo kritulių kiekis buvo artimas SKN.
Šių metų rudens sezono Saulės spindėjimo trukmė buvo artima SKN (327 val.) ir siekė 324 val. Visi šių metų mėnesiai Lietuvoje pasižymėjo pakankamai artima daugiamečiui vidurkiui Saulės spindėjimo trukme (nuokrypis < 10 %). Rugsėjį ji truputį buvo ilgesnė, o spalį ir lapkritį trumpesnė.
2025 m. rudens sezono atskiri mėnesiai
Rugsėjis
2025 m. rugsėjis buvo daug šiltesnis už vidutinį, tačiau kritulių kiekiu bei Saulės spindėjimo trukme, buvo artimas vidutiniam. Šiltus, sausus bei giedrus orus rugsėjo pirmoje pusėje lėmė anticiklono, kurio centras buvo virš šiaurės vakarų Rusijos, vakarinis gūbrys, kurio periferija į Lietuvą pateko šiltos ir sausos oro masės iš Pietų. Liepos 14–22 d. Lietuva pateko į iš Vakarų keliaujančių Atlanto ciklonų serijos įtaką, kuri lėmė nors ir šiltus, tačiau labai lietingus ir debesuotus orus. Mėnesio gale virš Skandinavijos ir Baltijos regiono šiaurinės dalies susidarė blokuojanti anticikloninė sistema, kuri lėmė vėsių bei sausų oro masių pernašą iš Šiaurės Rytų, dėl ko Lietuvoje įsivyravo vėsūs, sausi bei truputį giedresni už vidurkį orai.
Jau trečius metus iš eilės pasitaiko ypatingai šiltas rugsėjis, kuris savo vidutine oro temperatūra primena vasaros mėnesį (vidutinė oro temperatūra viršija 15 °C). Šių metų rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 15,1 °C, kas yra net 2,3 °C daugiau nei SKN (12,8 °C). Jis tapo trečiu šilčiausiu rugsėju nuo 1961 m. ir šiluma nusileido tik 2023 m. (16,5 °C) bei 2024 m. (16,8) rugsėjams. Didesne už daugiametį vidurkį temperatūra išsiskyrė rugsėjo I (18,7 °C) ir II (16,1 °C) dešimtadieniai, kurių vidutinė oro temperatūra labiausiai priminė, atitinkamai, rugpjūčio pradžios bei birželio vidurio. Šių metų rugsėjo I dešimtadienis tapo antru šilčiausiu rugsėjo I dešimtadieniu nuo 1961 m. ir nusileido tik praeitų metų I dešimtadieniui (18,8 °C). Vasariškai šiltą rugsėjo I dešimtadienį buvo išmatuoti ir vieninteliai du rudens šilčiausios dienos rekordai, rugsėjo 5 d. (29,7 °C) bei rugsėjo 6 d. (29,9 °C) Druskininkuose. Tačiau ne visas rugsėjis buvo labai šiltas, kadangi jo III dešimtadienis pasižymėjo 0,9 °C mažesne už SKN temperatūra (10,4 °C). Šilčiausia rugsėjį buvo Nidoje ir pamaryje (16–17 °C), o vėsiausia Rytų ir Šiaurės Vakarų Lietuvoje (14–15 °C).
Kritulių prasme, 2025 m. rugsėjis buvo artimas daugiamečiui vidurkiui. Šių metų rugsėjį iškrito 58,5 mm kritulių, kas yra vos 2 % mažiau už SKN (60 mm). Tačiau ne visas rugsėjis buvo vienodai drėgnas. I ir ypač III mėnesio dešimtadieniai pasitaikė labai sausi. Jų metu atitinkamai iškrito vos 10,4 mm (47 % daugiamečio vidurkio) ir 1,5 mm (9 % daugiamečio vidurkio) kritulių. Tačiau labai dideliu kritulių kiekiu pasižymėjo spalio II dešimtadienis, kurio metu iškrito net 46,6 mm (222 % daugiamečio vidurkio) kritulių. Šalies teritorijoje iškritęs kritulių kiekis skyrėsi net kelis kartus. Daugiausia kritulių iškrito Vakarų Lietuvoje, ypač pajūryje (120–150 mm), o mažiausia iškrito Šiaurės Rytų Lietuvoje (< 30 mm).
Saulė šį mėnesį spindėjo 7 valandom arba 4 % ilgiau (186,3 val.) už SKN (179 val.). Nors rugsėjį Saulės spindėjimo trukmė buvo artima daugiamečiam vidurkiui, tačiau pasitaikė reikšmingi svyravimai tarp skirtingų mėnesio dešimtadienių. Ilgesne už vidurkį Saulės spindėjimo trukme pasižymėjo III (7 % daugiau už SKN) ir ypač I (27 % daugiau už SKN) rugsėjo dešimtadieniai, o II dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo 25 % trumpesnė. Ilgiausiai Saulė spindėjo Vakarų (170–210 val.), o trumpiausiai Rytų (150–170 val.) Lietuvoje.
Spalis
2025 m. spalis savo oro temperatūra bei Saulės spindėjimo trukme buvo artimas vidutiniam, tačiau jo metu iškrito reikšmingai daugiau kritulių nei įprasta. Mėnesio pradžioje, pirmas keturias dienas, orus lėmė minėta, dar praeitą mėnesį susidariusi, blokuojanti anticikloninė sistema, dėl kurios įtakos spalio pirmosios dienos buvo vėsesnės ir sausesnės už vidurkį. Vėliau gilus Atlanto ciklonas nustūmė minėtą anticikloną į Rytus ir lėmė kiek šiltesnius ir drėgnesnius orus. Tačiau spalio II dešimtadienį įsivyravo blokuojanti anticikloninė sistema virš Atlanto (šalia Britų salyno), kuri blokavo oro masių pernašą iš Vakarų, todėl Lietuvoje įsivyravo oro masės iš poliarinių platumų. Jos lėmė truputį vėsesnius ir sausesnius orus Lietuvoje (tačiau nepernelyg šaltus, nes poliarinės oro masės sušilo ir įgavo drėgmės keliaujant per šiltą jūrą link Lietuvos). Lapkričio III dešimtadienio orus lėmė mažai judrus, gilus ciklonas, kuris gabeno iš Atlanto subtropinių platumų šiltą ir drėgną oro masę į Lietuvą, bei jį pakeitę nauji Atlanto ciklonai. Tokia sinoptinė situacija lėmė labai šiltus, drėgnus ir debesuotus spalio pabaigos orus Lietuvoje.
Šių metų spalio oro temperatūra buvo artima daugiamečiui vidurkiui. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 7,4 °C, kas yra tik 0,1 °C daugiau nei SKN (7,3 °C). Spalio pirmieji du dešimtadieniai buvo vėsesni už SKN (atitinkamai 1,1 °C ir 0,6 °C vėsesni), o III dešimtadienis buvo reikšmingai šiltesnis (1,8 °C šiltesnis). Dėl to, mėnesio galas buvo šiltesnis (7,2 °C) už vidurį (6,7 °C). Šilčiausia spalį buvo šalies vakaruose, ypač pajūryje (8–10 °C), o vėsiausia šalies rytuose (6–7 °C).
Kritulių prasme, šių metų spalis buvo drėgnas, kadangi iškrito 88,3 mm, kas yra 30 % daugiau už SKN (68 mm). Tačiau ne visas mėnuo pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu. Mėnesio I ir II dešimtadieniai buvo sausesni už SKN (atitinkamai 43 % ir 7 % sausesni), tačiau III dešimtadienis pasitaikė ypač drėgnas, kadangi per jį iškrito net 57,7 mm kritulių, kas yra daugiau nei dvigubai daugiau (222 % nuo SKN) už SKN (26 mm). Daugiausia kritulių iškrito Vakarų Lietuvoje (100–150 mm), ypač pajūryje (>150 mm), o mažiausia šiaurės rytinėje šalies dalyje (50–75 mm).
Saulė spalį spindėjo 102 valandas, t.y. tik 4 valandom trumpiau (4 % trumpiau) už SKN (106 val.). I ir II spalio dešimtadieniai pasižymėjo giedresniu už vidurkį šviesiuoju paros laiku (Saulės spindėjimo trukmė atitinkamai 14 % ir 4 % ilgesnė už SKN). Tačiau spalio III dešimtadienis pasižymėjo labai debesuotais orais šviesiuoju paros laiku (Saulės spindėjimo trukmė 41 % trumpesnė už SKN). Didžiausia Saulės spindėjimo trukme pasižymėjo Vakarų Lietuva (95–126 val.), o trumpiausia Rytų Lietuva (80–95 val.).
Lapkritis
2025 m. lapkritis buvo šiltesnis, sausesnis bei turėjo artimą vidurkiui Saulės spindėjimo trukmę. Pirmoje lapkričio pusėje orus Lietuvoje lėmė labai gilūs ciklonai virš Šiaurės Atlanto bei į pietvakarius nuo Lietuvos susidariusi anticikloninė sistema, kurių sąveika lėmė šiltų oro masių iš pietvakarių (nuo Atlanto subtropinių platumų) pernašą. Mėnesio pabaigoje (lapkričio 27-28 d.) pro Lietuvą praslinko pietinis ciklonas, dėl kurio iškrito pakankamai gausus snygis, ypač pietvakarinėje ir pietinėje šalies dalyse.
Šių metų lapkritis buvo truputį šiltesnis nei įprasta. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 3,2 °C, o tai yra 0,6 °C daugiau nei SKN (2,6 °C). I ir II lapkričio dešimtadieniai pasižymėjo šiltesniais už SKN orais (atitinkamai 2,6 °C ir 0,6 °C šilčiau už SKN). Tačiau lapkričio III dešimtadienis pasitaikė reikšmingai vėsesnis (1,4 °C vėsesnis) už daugiametį vidurkį. Šilčiausia buvo pajūryje (4–5 °C), o šalčiausia buvo Rytų Lietuvoje (2–3 °C).
Kritulių prasme, 2025 m. lapkritis buvo sausesnis už vidurkį. Šių metų lapkritį iškrito 42,9 mm kritulių, o tai yra 25 % mažiau už SKN (57 mm). Visi lapkričio dešimtadieniai pasižymėjo sausesniais už daugiametį vidurkį orais. Sausiausia buvo lapkričio pradžia, kadangi per lapkričio I dešimtadienį iškrito tik 11,9 mm kritulių, o tai yra net 46 % mažiau už SKN (22 mm). Mėnesio II ir III dešimtadieniai pasižymėjo atitinkamai 8 % ir 15 % mažesniu už SKN kritulių kiekiu. Mažiausia kritulių iškrito Šiaurės Lietuvoje (< 35 mm), o daugiausia šalies pietuose bei ruože tarp pajūrio ir Žemaičių aukštumos (60–76 mm).
2025 m. pirmasis sniegas Lietuvoje pasirodė sąlyginai vėlai, tik lapkričio 15 d. II lapkričio dešimtadienį laikina sniego danga susidarė tik dalyje Šiaurės ir Šiaurės Vakarų Lietuvos, tačiau III lapkričio dešimtadienį sniegas bent kelioms dienoms nuklojo visą šalį (ypač po lapkričio 27 d.). Didžiausia sniego danga lapkritį susidarė Pietvakarių Lietuvoje (13–17 cm).
Šių metų lapkritį Saulės spindėjimo trukmė siekė 35,8 val. ir buvo 8 % trumpesnė už SKN (39 val.). Nors Saulės spindėjimo trukmė buvo truputį trumpesnė už daugiametį vidurkį, tačiau lapkritį pasitaikė ir neįprastai šiam mėnesiui giedrų, ir debesuotų laikotarpių. Tiek lapkričio pradžia, tiek pabaiga pasižymėjo didesniu paros šviesiojo laikotarpio debesuotumu, kadangi mėnesio I dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo 29 % trumpesnė, o III dešimtadienį net 44 % trumpesnė už SKN. Tačiau lapkričio vidurys pasižymėjo net 50 % ilgesne už SKN Saulės spindėjimo trukme, kuri siekė 18 val. Didžiausia Saulės spindėjimo trukme pasižymėjo Pietvakarių Lietuva (45–59 val.), o mažiausia Šiaurės Rytų Lietuva (< 30 val.).
