Autorius: Gytis Valaika

2010 m. Lietuvos upėse susidarius ledų sangrūdoms ir pakilus potvynio vandeniui, mūsų šalies ekonomika patyrė 2,8 mln. eurų žalą. Pernai Latvijoje, Dauguvos upėje, ties Jekabpilio miestu, susidariusi net 30-ies kilometrų ilgio ledų sangrūda latvių ekonomikai kainavo apie pustrečio milijono eurų.

Tikėdamiesi padėti išvengti milijoninių nuostolių, Latvijos ir Lietuvos mokslininkai kibo į bendrą projektą „ICEREG – Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“. Šių metų kovo 9 d. startavusio projekto tikslas – pagerinti ledų sangrūdų potvynių rizikos valdymą, kuriant išsamius potvynių žemėlapius ir tobulinant ledų sangrūdų susidarymo koncepcinį modelį, ypač atsižvelgiant į klimato kaitą.

Ledų sangrūdos – neprognozuojamas reiškinys 

Projekto atstovė Lietuvos energetikos institute, Hidrologijos laboratorijos vadovė, daktarė Jūratė Kriaučiūnienė, motyvuodama tokio tyrimo tikslingumą, atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje potvyniai dažniausiai kyla dėl tirpstančio sniego ir ledo sankaupų (apie 70–75 % atvejų), intensyvių liūčių (apie 15 %) bei vandens lygio Baltijos jūroje pakilimo, netvarkingo užtvankų eksploatavimo ir avarijų (apie 15 %). 

„Su dabartinėmis technologijomis sniego tirpsmo potvynio pradžią ir dydį jau galima gana tiksliai prognozuoti prieš savaitę ar dvi. O ledų sangrūdų sukeliami potvyniai visiškai neprognozuojami: tokiais atvejais vandens lygio kilimo greitį lemia net ne dienos, o valandos“, – pabrėžia J. Kriaučiūnienė. 

Nors tiek Latvija, tiek Lietuva į savo prisitaikymo prie klimato kaitos planus jau yra įtraukusios sniego tirpsmo ir liūčių potvynių rizikos mažinimą bei valdymą, ledų sangrūdų dinamika vis dar yra neištirta. O ledo sangrūdos, kaip papildomas potvynių rizikos šaltinis, kelia grėsmingą pavojų dėl potencialiai didžiulio užtvindymo bei žalos – tiek abiejų šalių pasienio regionų bendruomenėms konkrečiai, tiek valstybių ekonomikai bendrąja prasme. 

Dr. J. Kriaučiūnienė priduria, kad „šiuo metu egzistuojantys potvynių rizikos žemėlapiai detaliai neįvertina ledo sangrūdų sukeliamų rizikų, nes tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje dar netaikomi skaitmeniniai modeliai, kurie galėtų įvertinti tokių potvynių formavimąsi, prognozavimą bei riziką“.

O rizika – didžiulė. Prisimindamas 2010-ųjų potvynį, dr. Vytautas Akstinas, Hidrologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas ir šio projekto hidromorfologijos ekspertas, vardija išties nejaukią statistiką: „Tuometis ledų sangrūdų sukeltas potvynis paveikė 40-ies tūkstančių hektarų plotą. Žalos patyrė Šilutės, Pagėgių, Kauno, Panevėžio, Jonavos ir Joniškio savivaldybės. Vien Nemuno deltoje buvo užlieta 35 tūkst. hektarų teritorija. Nukentėjo gyventojai ir jų turtas, įmonės, žemės ūkio bendrovės, buvo išplauti keliai ir t. t.“

Specialistas pripažįsta, kad keičiantis klimatui potvyniai gali keistis dviem kryptimis. „Viena iš dviejų pagrindinių vyraujančių nuomonių sako, kad ledo sangrūdų potvynių rizika mažės vien dėl didėjančios oro temperatūros, skatinančios menkesnį ledo dangos susiformavimą ir intensyvesnį ledo tirpimą. Priešinga hipotezė akcentuoja potvynių ekstremalėjimo ir netikėtumo pavojų – kad atpratusi nuo potvynių visuomenė gali šiek tiek per daug atsipalaiduoti ir nekreipti dėmesio į realias grėsmes. Toks atsipalaidavimas ir nepasiruošimas ekstremaliai situacijai gali sukelti netgi didesnį pavojų nei dažnesni ledo sangrūdų potvyniai“, – ateities šydą praskleidžia V. Akstinas.

Dėl žmonių atsipalaidavimo kolegai pritaria ir dr. J. Kriaučiūnienė: „Žmonių aplaidumą ar nerūpestingumą galime stebėti ir dabar. Pavyzdžiui, rinkdamiesi gyvenamąją vietą, žmonės labai stengiasi įsikurti kuo arčiau upės. Pabandžius atkreipti jų dėmesį į potvynio pavojų, labai dažnai jie numoja ranka – atseit, jau dvidešimt metų čia žmonės gyvena ir jokių potvynių nebuvo. Tada pasistato ten namą, potvynis užlieja jį ir jo teritoriją, o tuomet jau žmogus skundžiasi, kad draudimas jam nieko nekompensuoja“, – šypteli hidrologė.

Projekto ICEREG eiga ir praktinė nauda 

Be kitų privalumų, projektas ICEREG bus naudingas ir žmonėms, atsakingiau žiūrintiems į savo gyvenamosios vietos pasirinkimą. Planuojama sudaryti ir Lietuvos hidrometeorogijos tarnybos internetiniame tinklalapyje publikuoti specialų žemėlapį, kuriame bus pažymėtos vietos su didesne ledo sangrūdų potvynių rizika. Tiesa, žemėlapis iš pradžių neapims visos Lietuvos.

„Šiuo konkrečiu projektu mes analizuosime šiaurinių Lietuvos upių (Ventos, Mūšos, Lėvens) ir pietinių Latvijos upių baseinus. Tačiau projekto metu sukursime metodiką, kuri, esant poreikiui, leis ištirti ir visų kitų Lietuvos upių baseinus“, – pasakoja dr. J. Kriaučiūnienė.

2026-aisiais planuojamo užbaigti projekto metu bus sumodeliuotos ir kartografuotos Latvijos ir Lietuvos ledo sangrūdų pažeidžiamiausios teritorijos. „Pirmiausia atliksime istorinių duomenų analizę Šiaurės Lietuvos upėse ir nustatysime dviejų upių ruožus, keliančius didžiausią pavojų gyventojams“, – projekto eigą trumpai pristato V. Akstinas. „Tuomet atrinktuose upių ruožuose atliksime modeliavimo darbus, įvertindami skirtingų tikimybių ledo sangrūdų susiformavimą ir kaip jos gali paveikti aplinkines teritorijas bei gyventojus. Kitaip tariant, bendrinė analizė, kuri leis nustatyti problemines vietas ir įvertinti, kiek jos pavojingos visuomenei“, – apibendrina hidromorfologijos ekspertas.

J. Kriaučiūnienė atskirai geru žodžiu pamini kolegas iš Suomijos aplinkos instituto (SYKE): „ICEREG projekte taikysime Suomijoje SYKE mokslininkų sukurtą skaitmeninį ledo sangrūdų formavimosi modelį, integruotą kartu su HEC-RAS hidrodinaminiu modeliu. Ledo sangrūdų modelis, žinoma, pritaikytas Suomijos upėms, tad mes turėsime šį modelį adaptuoti Lietuvos sąlygomis, užpildydami jį savo duomenimis ir sukalibruodami taip, kad jis duotų tinkamus rezultatus mūsų upėms. Suomių kolegos ne tik sutiko pasidalyti savo modeliu, bet ir apmokys, supažindindami su visomis jo galimybėmis“, – džiaugiasi J. Kriaučiūnienė. 

Anot jos, suvedus hidrometeorologinius duomenis ir įsitikinus, kad skaičiavimai atitinka istorinius, faktinius potvynių rezultatus, bus galima imtis ateities prognozių: tyrinėti įvairius klimato kaitos scenarijus, keisti temperatūros, kritulių rodiklius ir matyti potencialų ledų sangrūdų formavimąsi nors ir šimtą metų į ateitį.

ICEREG projekto metu sukurtas modelis bus taikomas, siekiant pagerinti šiuo metu egzistuojančią ankstyvojo perspėjimo sistemą, įtraukiant ir informaciją apie ledo sangrūdų sukeliamus potvynius. Sėkmingas projekto įgyvendinimas turėtų ne tik padidinti regionų, susiduriančių su šiomis problemomis, saugumą, bet ir sumažinti potencialią ekonominę žalą. 

Nuotraukoje – balandžio 3 d. Rygoje įvyko projekto įvadinis susitikimas, kuriame susitiko trijų projektą vykdančių organizacijų atstovai.

ICEREG projekte, vadovaujamame Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro, dalyvauja Lietuvos energetikos institutas ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM. 

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Straipsnį sukūrė bei už jo turinį visiškai atsako Lietuvos energetikos institutas ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

Projekto įgyvendinimą remia 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa.

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Koordinatorius: Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija

Projekto partneriai:

• Lietuvos energetikos institutas, Lietuva;
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM, Lietuva;

Projekto svetainė: https://www.meteo.lt/istaiga/administracine-informacija/projektai/icereg-projektas/

Vilniaus universitetas (Fizikos fakultetas ir Matematikos ir informatikos fakultetas) kartu su partneriais Kauno technologijos universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įgyvendina projektą „Nacionalinio EuroHPC partnerystės kompetencijos centro veiklų įgyvendinimas“.

Projekto tikslas – stiprinti superkompiuterių (HPC), didelio našumo duomenų apdorojimo (HPDA) ir dirbtinio intelekto (AI) kompetencijas Lietuvoje, skatinti jų panaudojimą pramonės sektoriuje ir moksliniuose tyrimuose bei plėtoti tarpdisciplinines bendradarbiavimo galimybes tarp universitetų, įmonių ir valdžios institucijų.

Projekto trukmė – nuo 2023 01 01 iki 2025 12 31. Bendra projekto vertė – 1 000 018,68 Eur.

Projektas bendrai finansuojamas 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos (sutartis Nr. 10-051-P-0001) ir Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės (sutartis Nr. 101101903) lėšomis.

Balandžio 18 d. turėjome svečių. Lankėsi ECMWF Liaison (European Centre for Medium-Range Weather Forecasts; lietuviškai – Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras) grupės pranešėjai, taip pat dalyvavo Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros meteorologai.

Visą dieną vykusioje konferencijoje išgirdome šešis skirtingus pranešimus. Stijn Vermoote (ECMWF Vartotojų informavimo ir įtraukimo skyriaus vadovas) pateikė klausytojams apžvalginis pristatymą apie ECMWF strategiją, vykdomus atnaujinimus bei papasakojo apie „Copernicus“ programą. Po trumpos pertraukos pranešimus pristatė ECMWF analitikas Ervin Zsoter pristatęs kritulių ir pavojingų orų prognozių turimus ECMWF produktus. Taip pat, EFAS ir GloFAS (Europos ir pasaulio informuotumo apie potvynius sistemos) bei jų privalumus ir kylančius iššūkius. Emma Pidduck (ECMWF duomenų politikos ir partnerystės koordinatorė) papasakojo apie ECMWF pastangas perkelti savo kasdienių skaičiavimų duomenų išvestį iš GRIB 1 versijos failo formato į GRIB 2 versiją, kuri yra gerokai pažangesnė už senąją. Savo pranešimą apie sezonines–ilgalaikes prognozes pristatė Tim Stockdale (Tyrimų skyriaus vyriausiasis mokslininkas).

Keleto pranešimų cikle gyvai ir nuotoliu dalyvavę Tarnybos specialistai ir kiti klausytojai įsitikino, jog nežiūrint kylančių įvairių iššūkių ECMWF procesai bei turimi modeliai nenustoja tobulėti, o netolima ateitis taip pat yra daug žadanti.

Nuotraukose – keletas akimirkų iš vykusios konferencijos, kuri įvyko atnaujintoje Tarnybos susirinkimų salėje ☁

Informuojame, kad buvo sukurtas ir nuo šiol iš pagrindinės meteo.lt svetainės skyrelio „Klimatas“ yra pasiekiamas archyvinių duomenų peržiūros modulis (archyvas.meteo.lt). Šis įrankis bus patogus visiems, kurie nori pasižiūrėti ar parsisiųsti, pavyzdžiui, ankstesnėmis dienomis išmatuotus meteorologinius ir hidrologinius rodiklius. Taip pat yra galimybė duomenis atvaizduoti grafikų pavidalu. Labai kviečiame išbandyti naująjį įrankį. Apie pastebėtas klaidas informuokite mus el. paštu nuomones@meteo.lt

Taip pat primename, kad kovo pabaigoje meteo.lt svetainėje (Klimatas > Lietuvoje klimatas > SKN) atnaujinome Saulės spinduliuotės elementų ir oro temperatūros rekordų duomenų rinkinius. Ten pat surasite ir kitus svarbiausius hidrometeorologinius duomenis: oro temperatūrą, kritulių kiekį, sniegą, vėją, žaibų išlydžius, hidrologinius metraščius, įvairius žemėlapius ir kt.

Na o meteo.lt API galite rasti 30 dienų valandinius vandens lygio ir temperatūros duomenis beveik iš šimto vandens matavimų stočių (VMS). Be hidrologinių atverti ir orų prognozių (7 dienų) duomenys. Dar rasite 10 metų faktinių orų istoriją iš 18 pagrindinių Lietuvos meteorologijos stočių su kiekvienos dienos valandiniais oro temperatūros, vėjo greičio, gūsių ir krypties bei debesuotumo, atmosferos slėgio, santykinio oro drėgnio, kritulių kiekio ir orų sąlygų duomenis. Visa tai rasite ir naujajame archyvinių duomenų peržiūros modulyje (archyvas.meteo.lt).

NEŽINANTIEMS KAS YRA API: meteo.lt API (angl. Application programming interface) įgalina gauti ir naudotis viešai teikiamais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologijos ir vandens matavimo stotyse išmatuotais duomenimis bei sudarytomis orų prognozėmis (Harmonie / ECMWF orų modeliai). Naudodamiesi meteo.lt API, galite integruoti mūsų teikiamus meteorologinius duomenis į savo kuriamas programas.

Dėl nuo Šiaurės Afrikos trumpam plūstelėjusios labai šiltos oro masės ilgasis savaitgalis buvo vasariškai šiltas. Dėl to užfiksuoti kovo 30–31 ir balandžio 1 d. rekordai. Be to, kovo 31-ąją beveik visose pagrindinėse Lietuvos meteorologijos stotyse buvo išmatuota aukščiausia kovo mėnesio oro temperatūra.

Iki ilgojo Velykų savaitgalio pati aukščiausia kovo mėn. temperatūra Lietuvoje buvo išmatuota 1968 m. kovo 30 d. Kybartuose, kuomet oras sušilo iki 21,8 °C. Šeštadienį, kovo 30 d., šis rekordas buvo pagerintas. Druskininkuose sušilo iki +22,4 °C. Na o Velykų dieną nė paros neišsilaikęs rekordas dar kartą buvo pagerintas, kadangi ir vėl Druskininkuose oras įkaito net iki +25,5 °C. Taigi, iki savaitgalio net 56 metus laikęsis rekordas buvo viršytas 3,7 laipsnio.

Be to pasiekti ir vietiniai rekordai 16 iš 18 pagrindinių Lietuvos meteorologijos stočių. Labiausiai ankstesnis rekordas buvo pagerintas Vilniuje kur skirtumas tarp senojo ir naujojo rekordo siekia net 4,9 laipsnio. Tuo tarpu, Nidoje ir Laukuvoje, dėl ne tiek daug sušilusio oro, rekordai nepakito. Laukuvoje iki rekordo pakartojimo pritrūko 0,6 laipsnio, o Nidoje – 1,7 ° (žr. žemėlapyje).

Žemėlapyje: juoda spalva – naujasis kovo mėn. šilumos rekordas, raudona – senasis rekordas (jeigu neperbrauktas, tuomet jis nebuvo pagerintas).

Taip pat, daugelis pastebėjo, kad ilgojo savaitgalio dienomis danguje šviečianti Saulė buvo labai neryški. Saulėtekiai ir saulėlydžiai atrodė labai neįprastai, o dangus – visiškai išblukęs. Kaltininkas – su anomalia šiluma nuo Šiaurės Afrikos Lietuvą bei visą regioną pasiekusios Sacharos dykumos dulkės. Dulkių koncentracija buvo užtektinai didelė, jog jos aiškiai matytųsi iš palydovo. Dalyje vietovių Saulę papildomai dangstė ir plunksniniai debesys, vietomis buvo užfiksuoti neryškūs Saulės halo ratilai. Prie žemės paviršiaus dulkės truputį sumažino matomumą. Na o antradienį dar daugiau jų pasiekė žemesnius atmosferos sluoksnius, todėl Lietuvoje labai pablogėjo aplinkos oro kokybė.

Kairėje – Sentinel-3 OLCI palydovo nuotrauka (2024-04-01, apie 12 val.), kurioje matomos dulkės virš Baltijos šalių. Dešinėje – taip atrodė dangus ir Saulė dėl užslinkusių dulkių.

Na o artimiausiu metu orai sparčiai keisis. Šilta ir dulkėta oro masė pasitrauks, aplinkos oras bus vėl bus švaresnis. Trečiadienis ir ketvirtadienis mūsų šalyje bus labai vėsūs. Kitomis dienomis po truputį atšils, tačiau naujų rekordų bent jau kurį laiką nefiksuosime. Naujausią sinoptiko orų prognozę rasite čia.

Parengė: meteorologas Gytis Valaika

Informuojame, kad senoji meteo.lt programėlė ir jos duomenų šaltiniai buvo išjungti. Nors senoji meteo.lt programėlė jau kurį laiką buvo nebepalaikoma bei vėliau tapo neprieinama „App Store“ ir „Google Play“ parduotuvėse, tačiau ją turintys savo telefonuose iš anksčiau dar galėjo bent keletą mėnesių sėkmingai naudoti. Vis dėlto, praėjusią savaitę programėlė galutinai nustojo veikti, todėl visus kviečiame ją išsitrinti iš savo įrenginių.

Na o šiuo metu yra kuriama nauja programėlė, kurią planuojame paleisti 2025 m. II ketv. Nors dirbame kaip įmanoma greičiau, tačiau turime labai ribotus resursus, kuriuos galime paskirti programėlės kūrimui.

Iki naujos programėlės sukūrimo kviečiame naudotis mūsų svetainėje pateikiama informacija. Jei turite pasiūlymų ar pastabų dėl atnaujintos svetainės, kviečiame savo jas pateikti el. paštu nuomones@meteo.lt. Taip pat visiems primename, jog pagrindinę orų informaciją visada rasite ir minimalistinio stiliaus svetainėje beta.meteo.lt

Atsiprašome už kilusius nepatogumus.

PAPILDYTA (2025-05-06)

Informuojame, jog buvo išleista „Meteo.lt“ orų programėlė, kurią sukūrė ir testavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai.

Naudodamiesi programėle sužinosite naujausią informaciją apie prognozuojamus ar faktinius orus, vandens telkinių situaciją jūsų pasirinktose Lietuvos vietovėse lietuvių ir anglų kalbomis. Visą aktualiausią informaciją galite peržiūrėti jums priimtinu būdu: lentelėje, grafike arba žemėlapyje. Programėlė perspės ir apie numatomus pavojingus reiškinius, rasite informaciją ir kaip jiems pasiruošti.

Meteo.lt programėlę galite parsisiųsti programėlių parduotuvėse:
ANDROID įrenginių naudotojams
APPLE (iOS) įrenginių naudotojams

Norime daugiau duomenų apie ekstremalius hidrologinius ir meteorologinius reiškinius. 

Lietuvoje šiuo metu veikia nacionalinis meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų tinklas, kurį sudaro daugiau nei 50 meteorologijos ir 100 vandens matavimo stočių, išsidėsčiusių visoje Lietuvoje (Dabar – Meteo.lt). Jose nepertraukiamai fiksuojami įvairūs hidrometeorologiniai reiškiniai, jų intensyvumas ir paplitimas. Turimas tinklas yra per retas užfiksuoti lokalius reiškinius, kurie dažnu atveju pridaro žalos žmonių turtui.

Planuojame įdiegti naują ekstremalių hidrologinių ir meteorologinių reiškinių (pvz., smarkaus lietaus, plikledžio, krušos, audros, potvynio ir kt.) perdavimo įrankį, skirtą apie juos pranešti savanorystės pagrindu. Įrankio funkcionalumas leistų, pasirinkus vietovę, datą, laiką ir pastebėtą reiškinį, pažymėti žemėlapyje, prikabinti nuotrauką ir atsiųsti mums.

Prieš kuriant įrankį, mums svarbu sužinoti jūsų nuomonę. 🙂

Labai kviečiame atsakyti į du trumpus klausimus žemiau esančioje nuorodoje:
https://forms.gle/FmT92ABeqLAjP3gQA

Kaip ir kasmet, po pavasario lygiadienio hidrometeorologams ateina šventinės dienos. Penktadienį bus profesinė šventė hidrologams, o šeštadienį – meteorologams. Kovo 22-ąją minima pasaulinė vandens diena, o kovo 23-ąją pasaulinė meteorologijos diena.

Šių metų vandens dienos devizas – „vandens panaudojimas siekiant taikos“ arba tiesiog „vanduo taikai“. Žemiau – Jungtinių Tautų pranešimas skirtas vandens dienai pažymėti.

Vanduo gali sukurti taiką arba sukelti konfliktą. Kai vandens trūksta, jis užterštas arba kai žmonės turi nevienodas galimybes juo naudotis, ar visai jų neturi, tarp bendruomenių ir šalių gali kilti įtampa.

Daugiau kaip 3 mlrd. žmonių visame pasaulyje priklauso nuo vandens, kuris peržengia valstybių sienas. Tačiau tik 24 šalys yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimus dėl viso joms bendrai naudojamo vandens. Didėjant klimato kaitos poveikiui ir augant gyventojų skaičiui, būtina skubiai susivienyti tiek šalyse, tiek ir tarp šalių, kad būtų apsaugoti ir išsaugoti mūsų brangiausi ištekliai. Visuomenės sveikata ir gerovė, maisto ir energetikos sistemos, ekonominis produktyvumas ir aplinkos vientisumas priklauso nuo gerai veikiančio ir teisingai valdomo vandens ciklo.

Bendradarbiaudami vandens srityje sukuriame teigiamą bangos efektą – skatiname darną, gerovę ir atsparumą bendriems iššūkiams. Turime veikti suvokdami, kad vanduo yra ne tik išteklius, kurį reikia naudoti ir dėl kurio reikia konkuruoti – tai žmogaus teisė, neatsiejama nuo kiekvieno gyvenimo aspekto. Šią Pasaulinę vandens dieną visi turime susivienyti dėl vandens ir naudoti vandenį taikai, padėdami pagrindus stabilesniam ir klestinčiam rytojui.

Plačiau apie Pasaulinę vandens dieną (anglų k.) galite pasiskaityti čia.

Tuo tarpu, šių metų meteorologijos dienos devizas – „kovos su klimato kaita priešakyje“. Žemiau – Pasaulinės meteorologijos organizacijos pranešimas skirtas meteorologijos dienai pažymėti.

Klimato kaita yra reali ir nenuginčijama grėsmė mūsų civilizacijai. Jos įtaka yra jaučiama ir matoma, jeigu mes nesiimsime jokių veiksmų – poveikis ir pasekmės bus katastrofiškos. Tvaraus vystymosi 13-asis tikslas yra „imtis skubių veiksmų dėl kovos prieš klimato kaitą ir jos padarinius”. Šio tikslo pasiekimas ir užtikrinimas lemia kitų Tvaraus vystymosi tikslų pažangą.

Pasaulinė meteorologijos organizacija (angl. The World Meteorological Organization, WMO) kovoja su klimato kaita įvairiomis kryptimis ir darbais. Darbai susideda iš įvairių socialinių problemų sprendimo: bado ir skurdo mažinimo, sveikatos būklės gerinimo, švaraus vandens, prieinamos ir švarios energijos užtikrinimas, sausumos ir vandens rūšių saugojimas, miestų ir bendruomenių stiprinimas klimato kaitos atsparumui. Orų ir klimato prognozės padeda padidinti maisto produkciją, sumažinti badą. Epidemiologijos žinių integravimas padeda lengviau susitvarkyti su ligomis, kurios yra ypač jautrios klimato kaitai.

Pasaulinė meteorologijos organizacija, jos nariai ir partneriai dirba nuo mokslo iki paslaugų ir veiksmų, padedančių visuomenei. Visuomet plečia žinias apie mūsų Žemės sistemą, stebi klimato ir vandens išteklių būklę ir kokybę, suteikia informacijos apie išmetamųjų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą. Taip pat teikia paslaugas, susijusias su klimatu, perduoda perspėjimus, patarimus, kurie padeda prisitaikyti prie kintančio klimato.

Mokslas yra pagrindinis problemų sprendimas. Būtent mokslas vienija šią organizaciją ir padeda įgyvendinti tvaraus vystymosi tikslus. WMO ir toliau kovos su klimato kaita, bendradarbiaudama su kitomis organizacijomis ir diegdama naujoves. Organizacija įveiks iššūkius ir įgyvendins saugaus, atsparaus pasaulio viziją ateities kartoms.

Plačiau apie Pasaulinę meteorologijos dieną (anglų k.) galite pasiskaityti čia.

Nežiūrint visų oficialių kalbų ir pasveikinimų, vandens ir meteorologijos dienomis kviečiame tiesiog nors valandai išeiti pasivaikščioti gryname ore kažkur gamtoje, dažniau pasidairyti į dangų bei aplankyti artimiausią jums vandens telkinį. 🙂 Naujausią sinoptikų parengtą orų prognozę surasite čia.

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, kartu su Lietuvos energetikos institutu ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pradėjo įgyvendinti naują projektą „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (angliškai: Ice-jam flood risk management in Latvian and Lithuanian regions with respect to climate change; akronimas – ICEREG).

Ledo sangrūdos upėse yra labai pavojingos – dėl sangrūdų pakilęs vandens lygis gali užtvindyti didelius plotus ir padaryti daug žalos Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų bendruomenėms ir ekonomikai. Specifinė ledo sankaupų susidarymo dinamika vis dar nėra pakankamai ištirta, todėl prognozuoti ledo sangrūdų sukeliamus potvynius yra sudėtinga. Neturint tikslių prognozių, nėra galimybės iš anksto įspėti gyventojų apie galimus pavojus. Dėl to galimi ne tik didesni turto nuostoliai, bet ir sveikatos sutrikdymai ar net prarastos gyvybės.

Ledo sangrūda Neryje ties Vilniumi 2021 m. pavasarį.

ICEREG projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.

Planuojama veikla – remiantis istorinių duomenų analize, bus sukurtas koncepcinis ledo sangrūdų susidarymo ir šio reiškinio sukeliamo potvynio užliejimo modelis. Taip pat bus įvertinti ledo sangrūdų atsiradimo pokyčiai dėl klimato kaitos poveikio. Tuomet bus parengti ledo potvynių pavojaus ir rizikos žemėlapiai su 0,5 %, 1 %, 10 % tikimybe 2030, 2070 ir 2100 metams. Remiantis projekto rezultatais, bus patobulinta Latvijos potvynių rizikos informacinė sistema ir Lietuvos perspėjimo sistema, papildant jas informacija apie ledo sangrūdų susidarymą ir galimus potvynius. Nacionalinės ir vietos valdžios institucijos bei tikslinės grupės galės naudotis potvynių žemėlapiais, kuriuose bus pažymėtos paveiktos teritorijos, ir integruoti duomenis į abiejų šalių (Lietuvos ir Latvijos) perspėjimo sistemas.

Projekto įgyvendinimą remia 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa.

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Koordinatorius: Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija

Projekto partneriai:

• Lietuvos energetikos institutas, Lietuva;
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM, Lietuva;

Projekto svetainė: https://www.meteo.lt/istaiga/administracine-informacija/projektai/icereg-projektas/