Kodėl svarbu atlikti dirvožemio įšalimo gylio matavimus?
Dirvožemio įšalas turi didelę reikšmę daugelyje sričių tiek žmonių gyvenime, tiek gamtoje. Dirvožemio įšalimo gylis labai svarbus projektuojant statinius, kelius, taip pat inžinerinius tinklus. Šiuolaikines technologijas naudojantis statybos sektorius kartais ir toliau išlieka priklausomas nuo orų sąlygų – įšalęs dirvožemis trukdo inžinerinių tinklų tiesimo darbams. Žemės ūkyje kompleksinės sąlygos (oro ir dirvožemio temperatūra, sniego dangos storis bei dirvožemio įšalimo gylis) itin svarbios žieminėms kultūroms, taip pat dirvožemio įšalas prisideda prie dirvos drėgmės režimo. Tuo pačiu dirvožemio įšalimo gylio duomenys svarbūs prognozuojant pavasario potvynius – įšalęs dirvožemis nepraleidžia vandens, todėl didėja potvynių rizika.
Kaip atliekami dirvožemio įšalimo gylio matavimai?
Dirvožemio įšalimo gylio matavimus daugelyje pasaulio valstybių, taip pat ir Lietuvoje, iki šiol atlieka žmogus, o ne automatiniai prietaisai. Matavimai vykdomi meteorologinių stebėjimų aikštelėje pašalomačiu, kuris į žemę įkasamas iki 160 cm gylio. Prietaiso sandara paprasta – apsauginis vamzdelis, jame – giluminė žarnelė, į kurios vidų yra įleidžiamas kaproninis siūlas su mazgais, pripildoma distiliuoto vandens, tad ledas, sušalęs su šiuo siūlu net jei iš viršaus ir atitirpsta, išlieka nepajudėjęs. Iš išorės ant žarnelės kas 1 centimetrą yra pažymėta skalė. Dirvožemio įšalimo gylis nustatomas ištraukus pašalomačio žarnelę ir apčiuopiant ledo stulpelį. Iš skalės ant guminės žarnelės, 1 cm tikslumu, nustatomas dirvožemio įšalimo gylis. Matavimai atliekami vieną kartą per parą, apie 8 val. ryto Lietuvos laiku. Tarnybos meteorologijos stotyse įšalimo gylio matavimai įprastai atliekami pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais.
Dirvožemio įšalimo gylio matavimas. Panevėžio automatinės meteorologijos stoties vaizdo stebėjimo kameros nuotrauka.
Pašalomatis. Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus specialistės Neringos Krisiulevičienės nuotrauka.
Kokia šios žiemos situacija?
Paskutinės 2025 m. dienos, taip pat 2026 m. pradžia pasižymėjo labai šaltais orais, tačiau prieš jiems nusistovint daugelyje šalies rajonų žemę užklojo sniego danga, neleidusi dirvožemiams įšalti itin smarkiai. Ploniausia sniego danga susidarė Vilkaviškio apylinkėse, tad dirvožemiai ten šalo smarkiausiai – būtent Kybartų automatinėje meteorologijos stotyje (toliau – AMS) fiksuotas didžiausias 2025 m. / 2026 m. žiemos sezono dirvožemio įšalimo gylis – 38 cm. Keliais centimetrais mažesnis dirvožemio įšalas išmatuotas Kauno ir Varėnos stotyse, o kitur šalyje dirvožemiai buvo įšalę iki 3–16 cm. Šiomis dienomis, kai oro temperatūra vietomis perkopia per 0 °C ir gana intensyviai tirpsta sniegas, dirvožemio įšalo sluoksnis po truputį daug kur pradeda plonėti.
Žemėlapyje – 2026 m. vasario 23 d. ryte išmatuotas dirvožemio įšalimo gylis, centimetrais. Spalvomis pateikiama informacija yra apytikslė, o nurodytos reikšmės – tikslios (išmatuota pašalomačiu meteorologijos stotyse).
Kokie yra Lietuvoje užfiksuoto įšalo rekordai?
Vidutiniškai per žiemą dirvožemiai Lietuvoje įšąla iki 30–60 cm, kai kada įšalas siekia 80–90 cm sunkiuose dirvožemiuose, o lengvuose gali įšalti iki 100–130 cm ir giliau. Didžiausias Lietuvoje dirvožemio įšalo gylis išmatuotas Dusetose 1969 m. ir siekė 146 cm. Žemėlapyje pateiktas didžiausias per paskutinius 57 metus išmatuotas dirvožemio įšalo gylis, t. y., nuo 1969 m. iki dabar. Kaip matyti iš žemėlapio, dirvožemio įšalo sluoksnis, storesnis nei 100 cm, buvo fiksuotas daug kur. Vis dėlto, pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko žiemų, kai dirvožemiai įšąla tik kelioms dienoms, o ir įšalo storis yra nedidelis. Paskutinį kartą dirvožemio įšalas, viršijęs 100 cm buvo fiksuotas prieš 20 metų – 2006 m. kovo mėnesį Vilniuje ir siekė 101 cm.
Kur galima rasti istorinius įšalo duomenis?
Visa sukaupta informacija saugoma Tarnybos archyvuose, naudojama klimato tyrimams, o trumpa kiekvieno dešimtadienio ar mėnesio dirvožemio įšalimo gylio analizė šaltuoju sezonu skelbiama dešimtadienio hidrometeorologinių sąlygų apžvalgose. 2005–2024 m. laikotarpio kasdienius įšalo duomenis galite rasti meteo.lt svetainėje. Taip pat nemažai informacijos apie vidutinę dirvožemio temperatūrą ir įšalimo rekordus rasite čia (142–149 psl.).
Parengė: MASS patarėja Justina Kazlauskienė ir KS vyriausiasis specialistas Gytis Valaika
Penkininkuose, Trakų rajone 2026 m. vasario 10 – 11 d. vyko metinis metinis projekto „LIFE SIP Vanduo“ partnerių susitikimas.
Renginį organizavo APVA ir AM. Pranešimai prasidėjo vandenų politikos aktualijomis. ES ir vietinės iniciatyvos – kaip jos paliečia vandenų plano įgyvendinimą. Toliau sekė veiklų įgyvendinimo rezultatai, iššūkiai ir planai 2026 metams.
Buvo apžvelgtos WP4 veiklos ir bendri projekto darbai: • T3.5 Kompleksinis bandomasis projektas, skirtas pagerinti Dovinės baseino vandens telkinių ekologinę būklę valdymo ir progreso klausimai (GPF); • T3.2 Hidromorfologinių pakitimų poveikio paviršinių vandens telkinių ekologinei būklei mažinimas (Meteo LT ir GPF);
• HE poveikio paviršiniams vandenims problematika (Hidroelektrinių teikiamų duomenų kokybė, vandens lygio kontrolė, pratekančio vandens debito užtikrinimas, HE vandens lygio daviklių kalibracija ir patikra, tvarkinga techninė būklė); • Viešieji pirkimai; • Vandens matavimo stočių montavimo darbai;
• Fiziškai įrengtos VMS; (11 iš 12);
• Vandens matavimo stočių administravimas (Naujų vandens matavimo stočių integravimas, administravimas; • Kontrolės ir skaičiavimo programoje hymer / himed įvedimas); • Monitoringas/ žemėlapis (Reikalavimų specifikavimas ir techninės bazės, reikalingos įrankio veikimui, parengimas; Įrankio modelio ir dialogo struktūros rengimas, įrankio funkcinio aprašymo, administravimo ir naudotojų veiksmų dokumentacijos rengimas).
Sukurta virtuali infrastruktūra, parengti virtualūs serveriai, instaliuota duomenų kaupimui, apdorojimui ir vizualizavimui reikalinga programinė įranga (projekto domenas: http://life.meteo.lt/, per kurį bus pasiekiamas kuriamas įrankis).
• WP2 darbo paketo veiklų aktualijos ir iššūkiai (AAA); • T3.1 Vandens telkinių taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimas (ŽŪM) • T3.3 Ežerų ekologinės būklės gerinimas biomanipuliacijomis (LR ŽŪM) • T3.4 Ežerų ekologinės būklės gerinimas mažinant taršą dėl kritulių nuotėkio (ESA) • Vandens telkinių išskyrimas (AAA +GPF) • T3.6 Naujų mikroteršalų ir jūrinių šiukšlių mažinimas Klaipėdos nuotekų valymo įrenginiuose • T3.7 Aplinkos kontrolės stiprinimas (AAD/LBONA); • T2 darbo grupės sesija ir veiksmų susiderinimas • UBR ruošimas (AAA/AAPC/GTC); • LEI medžiagos ruošimas UBR tolesniam AAA naudojimui (AAA/LEI/GTC); • T2.4.1 – Saugomų teritorijų analizė UBRuose tikslų nustatymui (AAA/GPF) • T3.5 darbo grupės sesija ir veiksmų susiderinimas • Projekto poveikio stebėsena (monitoringas, KPI rodikliai, valdymo mechanizmas Stearing Commity).
INTEGRUOTAS VANDENS VALDYMAS LIETUVOJE LIFE SIP VANDUO
Vasario mėn. antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo –8,5 °C (neigiama 6,0° anomalija) (1 pav.). Tai trečias pagal šaltumą antrasis vasario dešimtadienis Lietuvoje XXI amžiuje. Šalčiau buvo 2011 m. (-11,4 °C) ir 2021 m. ( -9,0 °C).
Antrasis dešimtadienis šalčiausias buvo Joniškyje (-11,3 °C), šilčiausia – Druskininkuose (-5,8 °C).
Aukščiausia paros oro temperatūra šį dešimtadienį 3,8 °C išmatuota 13 d. Druskininkuose. Žemiausia paros oro temperatūra -32,9 °C – 17 d. Joniškyje. Šią dieną Joniškyje ir Šeduvoje fiksuotas trečias šią žiemą speigas1.
Pasiekti du nauji žemiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje:
15 d. -29,8 °C Skuode, buvęs rekordas -27,1 °C (1964 m., Utena);
17 d. -32,9 °C Joniškyje, buvęs rekordas -28,4 °C (1954 m., Vilnius).
1 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Antrąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 16,8 mm (105 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių (5,2 mm) registruota Varėnoje, daugiausiai – Kelmėje (28,9 mm).
2 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Dešimtadienio paskutinę dieną (vasario 20 d.) storiausia sniego danga buvo Laukuvoje (66 cm), ploniausia – Lazdijuose (12 cm) (3 pav.).
3 pav. Sniego dangos storis vasario 10 d.
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas antrąjį dešimtadienį Lietuvoje buvo 31,7 val. (151 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Vilniuje (23,6 val.), ilgiausiai – Šiauliuose (38,6 val.) (4 pav.).
4 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, svyravo apie -0…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -0…1 °C.
Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 36–38 cm, kitur laikėsi plonesnis 3–16 cm storio įšalo sluoksnis. Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas Kybartuose dešimtadienio pradžioje ir siekė 38 cm. Dešimtadienio pabaigoje dirvožemiai visoje šalyje išliko įšalę, o įšalo sluoksnis svyravo nuo 3 iki 36 cm.
1speigas – stichinis meteorologinis reiškinys, kai 1–3 paras iš eilės oro temperatūra nukrenta iki -30 °C ir žemiau.
Priklausomai nuo orų sąlygų, potvynio pradžios šiemet tikėtis galime jau nuo ateinančios savaitės vidurio (vasario 25 – kovo 1 d.). Nurodytos datos yra preliminarios – situacija nuolat stebima, todėl, esant pokyčiams, laikotarpis bus tikslinamas ir atnaujinamas.
💧Vakariniuose rajonuose dėl aukštesnės temperatūros ir didesnio kritulių kiekio, sniegas tirps sparčiau. Storas ledas Kuršių mariose ribos nutekėjimą ir ledų pajudėjimą iš Nemuno deltos. Dėl šių priežasčių vandens lygiai gali kilti staigiau, o kai kur pasiekti ir pavojingas reikšmes.
💧Rytinėje Lietuvos dalyje numatomas potvynis bus mažesnis už vidutinį. Šiaurinėje, šiaurės vakarinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyse laukiama vidutinio potvynio.
👉Taip pat atkreipiame dėmesį, kad ledo sangrūdų susidarymą ir jų vietą prognozuoti sudėtinga, todėl vandens lygio kilimas kai kuriose vietovėse gali būti staigus ir sunkiai iš anksto numatomas.
Rekomendacijos: nelipkite ant susigrūdusių ledo lyčių, nestovėkite ir neleiskite vaikų arti upės kranto ledonešio metu. Jei gyvenate arti vandens telkinio, prasidėjus ledonešiui patraukite šalia upės arba joje esančią techniką. Pasiruoškite galimam potvyniui. Sekite informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas bei hidrologinę informaciją.
Daugiau naudingos informacijos apie ledonešį ir potvynį galite rasti čia. Kviečiame susipažinti.
Vasario mėn. pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo –12,9 °C (neigiama 9,8° anomalija) (1 pav.). Tai trečias pagal šaltumą pirmasis vasario dešimtadienis Lietuvoje nuo 1961 m. Šalčiausias šis dešimtadienis buvo 2012 m. (-17,8 °C) ir 1985 m. m. ( -13,2 °C).
Pirmasis dešimtadienis šalčiausias buvo Šeduvoje (-15,3 °C), šilčiausia – Klaipėdoje (-10,3 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -34,3 °C išmatuota vasario 2 d. Šeduvoje – žemiausia oro temperatūra šią žiemą. Paskutinį kartą žemesnė temperatūra buvo fiksuota 1996 metų vasario 8 d. (-35 °C Tauragnuose). Taip pat vasario 2 d. Daugelyje Lietuvos rajonų fiksuotas antras šią žiemą speigas1. Aukščiausia dešimtadienio temperatūra –0,1 °C išmatuota 7 d. Birštone.
1 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Pirmąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 2 mm (13 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių (0,1 mm) registruota Laukuvoje, Šilutėje, Mažeikiuose, Rietave, daugiausiai – Kalvarijoje (5 mm).
2 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Dešimtadienio paskutinę dieną (vasario 10 d.) storiausia sniego danga buvo Laukuvoje (39 cm), ploniausia – Kybartuose (11 cm) (3 pav.).
3 pav. Sniego dangos storis vasario 10 d.
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas pirmąjį dešimtadienį Lietuvoje buvo 45,5 val. (221 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje (38,9 val.), ilgiausiai – Dūkšte (50,1 val.) (4 pav.).
4 pav. Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -0…1 °C. Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 27–30 cm, kitur laikėsi plonesnis 4–14 cm storio įšalo sluoksnis. Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas Kybartuose – dėl mažai besikeičiančių orų sąlygų 38 cm įšalo sluoksnis išsilaikė visą dešimtadienį. Dešimtadienio pabaigoje dirvožemiai visoje šalyje išliko įšalę, o įšalo sluoksnis svyravo nuo 3 iki 38 cm. Dirvožemiams giliau įšalti sąlygos nebuvo palankios, nes žemę daug kur dengė stora sniego danga.
1speigas – stichinis meteorologinis reiškinys, kai 1–3 paras iš eilės oro temperatūra nukrenta iki -30 °C ir žemiau.
Tarnybos specialistai apibendrino 2025 metais vyravusias meteorologines sąlygas Lietuvoje ir įvertinto jas palyginę su 1961–2025 m. laikotarpiu. Analizėje naudojami 18 meteorologijos stočių, kurios pasižymi ilga stebėjimų seka, duomenys. 2025 m. vertinimui naudojami visų meteorologijos stočių duomenys.
Žvelgiant į 2025 metus galima apibūdinti kaip labai šiltus (per 5–6 vieta per praėjusių 65 metų laikotarpį), pagal kritulių kiekį – vidutiniškus (32 vieta iš 65-ų pagal drėgnumą), mažiau saulėtus nei įprastai (42 pozicija pagal Saulės spindėjimo ilgumą) ir mažai vėjuotus (60 vieta iš 65 pagal vėjuotumą).
Praėję metai taip pat pasižymėjo labai mažu sniego ir ledo dienų skaičiumi (2–3 vieta iš 65). 2025 metais registruotos 29 vasariškos dienos (kai dieną oras sušyla ≥25 °C), o tai yra 2 dienomis mažiau nei vidutiniškai būdavo 1991–2020 m. laikotarpiu (31 diena). Palyginimui, 2024 m. buvo net 63 tokios dienos.
Daugiau įdomių faktų apie 2025 metus bei tai kaip šie metai atrodė lyginant su 1961–2025 m. laikotarpiu galite rasti leidinyje „Lietuvos klimato būklė 2025 m.“. Kviečiame susipažinti.
Taškiniame grafike – 1961–2025 m. sklaida pagal metų vidutinę oro temperatūrą (°C) ir kritulių kiekį (mm).
Jau vasario 6 d. prasideda XXV-osios žiemos olimpinės žaidynės, kurios vyks vasario 6–22 dienomis Milano ir Kortinos regionuose, Italijoje.
Vykstanti globali klimato kaita daro poveikį ir žiemos olimpinėms žaidynėms. Tad, remiantis „Climate Central“ atlikta analize ir įžvalgomis pažvelkime, kaip keičiasi žiemos olimpinių žaidynių klimatinės sąlygos vykstant klimato kaitai.
PAGRINDINIAI FAKTAI TRUMPAI:
2026 m. žiemos olimpinės žaidynės prasidės vasario 6 d. Milane ir Kortinoje (Italija). Paralimpinės žiemos žaidynės vyks maždaug po mėnesio.
Nuo tada, kai Kortina pirmą kartą surengė žiemos olimpines žaidynes 1956 m., vasario mėnesio temperatūra šiame mieste pakilo net 3,6 °C.
Dėl šylančio klimato sumažėjo dienų skaičius su neigiama oro temperatūra. Šiais laikais Kortinoje per metus būna apie 41 tokia diena mažiau (apie 19 %) nei prieš 70 metų.
Tai nėra išimtis. Visuose miestuose, kuriuose nuo 1950 m. buvo surengtos žiemos olimpines žaidynes, per šį laiką žiemos oro temperatūra gerokai pakilo, o tai kelia grėsmę žiemos sporto varžybų saugumui ir sąžiningumui.
Dėl klimato kaitos pasaulyje sparčiai mažėja vietų (miestų), kur ateityje dar būtų įmanoma tinkamai surengti žiemos olimpines žaidynes. Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2050‑ųjų tinkamais išliks tik 52 iš 93 dabar dar potencialiai galimų miestų.“
Paralimpinės žiemos žaidynės, kurios vyksta kovo mėnesį, susiduria su dar didesne rizika – prognozuojama, kad 2050-aisiais tik 22 iš dabar potencialiai galimų 93 vietų (miestų) klimatinės sąlygos bus pakankamai tinkamos.
Paspauskite ant nuotraukos norėdami peržiūrėti vaizdo įrašą (anglų k.)
Žiemos olimpinės žaidynės šylančiame pasaulyje
2026 metų žiemos olimpinės žaidynės prasidės jau vasario 6 dieną, o po jų, kovo 6 dieną, startuos Žiemos paralimpinės žaidynės. Šių metų olimpinės žaidynės vyks Šiaurės Italijoje: dauguma rungčių, vykstančių uždarose patalpose bus rengiamos Milane, o dauguma lauke vykstančių rungčių Šiaurės Italijoje, Dolomitų (Alpių dalies) kalnuose esančioje Kortinoje.
Vykstant globaliai klimato kaitai, dėl šiltesnių žiemų, kyla grėsmė žiemos olimpinėms žaidynėms bei kitiems žiemos sportams, vykstantiems lauke. Pagrindinė grėsmė kyla dėl to, jog žema oro temperatūra ir pakankamai gausus sniego kiekis, kuris būtinas žiemos sportams, gali nebeišsilaikyti pakankamai ilgą laikotarpį.
Nors 2026 m. žaidynės vyks Kortinoje, kuri yra įsikūrusi gana dideliame aukštyje Dolomitų (Alpių dalis) kalnuose, gali prireikti daugiau nei 2,3 milijonų kubinių metrų dirbtinio sniego.
Dirbtinis sniegas tampa kasdiene žiemos sporto realybe, užtikrinti tinkamas sąlygas sporto varžyboms darosi vis sunkiau. Orai turi lemiamą reikšmę olimpinėms ir parolimpinėms žaidynėms, ypač kai kalbama apie lauko rungčių patikimumą ir sportininkų saugumą.
Šiltesni miestai šeimininkai
Kortinoje pirmą kartą žiemos olimpines žaidynės buvo surengtos 1956 m. Nuo to laiko stebimi gana spartūs klimato pokyčiai, pvz. vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra per pastaruosius 70 metų čia pakilo net 3,6 °C. Taigi, šiame regione vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra priartėjo prie 0 laipsnių ribos: 1956–1965 m. laikotarpiu jis buvo -7,1 °C, o 2016–2025 m. tik –2,7 °C.
Tyrimai rodo, kad vidutinis vasario mėnesio sniego dangos storis 1971–2019 m. laikotarpiu Kortinoje sumažėjo – maždaug 15 centimetrų.
Milane, kuris priims uždarų patalpų ledo sporto šakas, įskaitant dailųjį čiuožimą ir ledo ritulį, vasario mėnesio temperatūra per tą patį laikotarpį pakilo 3,2 °C.
2026 metų žiemos olimpinių žaidynių miestai šeimininkai – ne išimtis. Kaip rodo ankstesnė organizacijos „Climate Central“ analizė Visuose miestuose, kuriuose nuo 1950 metų vyko Žiemos olimpines žaidynes vidutinė oro temperatūra vidutiniškai pakilo 2,7 °C.
Per 50 metų nuo pirmųjų Žiemos parolimpinių žaidynių, surengtų 1976 metais, kovo mėnesio temperatūra Kortinoje ir Milane pakilo atitinkamai 2,5 °C ir 2,1 °C.
Mažiau šalčių – net ir Italijos Alpėse
Klimato kaitos tendencijos lėmė mažesnį dienų skaičių per metus, kai oro temperatūra nukrinta žemiau 0 °C. Dešimtmetį po 1956 metų žaidynių Kortinoje vidutiniškai per metus būdavo 214 tokios dienos. Per pastarąjį dešimtmetį (2016–2025 m.) šis skaičius sumažėjo iki 173 dienų.
Šios kylančio oro temperatūros tendencijos gali paveikti varžybų sąlygas. Nesant pakankamai žemai oro temperatūrai ir reikiamam sniego kiekiui olimpiečiai gali susidurti su tokiomis sąlygomis kaip lietus, šlapias sniegas ar menka sniego danga.
Aukščiausio lygio varžyboms būtini tvirti paviršiai – tik taip galima užtikrinti sportininkams sąžiningas ir saugias sąlygas. Kai danga pradeda atitirpti ir nebesušąla iš naujo, išauga traumų rizika, o sportininkai, startuojantys vėliau, dažniausiai atsiduria mažiau palankiose sąlygose.
Mažiau tinkamų Žiemos olimpinių žaidynių miestų šeimininkų
Žiemos olimpinių žaidynių ateitis – kaip ir galimybė surengti daugelį lauko žiemos sporto varžybų, kad jos vyktų saugias ir sąžiningai – šylančiame klimate tampa vis labiau neapibrėžta.
2024 m. atliktame tyrime buvo vertinama, kaip klimato kaita gali paveikti Žiemos olimpinių ir parolimpinių žaidynių sąlygas 93 ankstesnėse ir potencialiose būsimose žaidynių vietose. Tyrimas buvo sutelktas į dvi pagrindines sąlygas: tikimybę, kad minimali paros temperatūra bus lygi nuliui arba žemesnė, ir tikimybę, kad sniego danga pasieks minimalų priimtiną storį (ne mažiau kaip 30 centimetrų). Gauti rezultatai parodė, kad iš 93 dabar galimų miestų šeimininkų 87 (arba 94 %) šiuo metu vertinami kaip turintys patikimas klimato sąlygas Žiemos olimpinėms žaidynėms. Tačiau ateinančiais dešimtmečiais šis skaičius smarkiai mažės.
Prognozuojama, kad iki 2050-ųjų tik 52 (arba 56 %) iš 93 galimų Žiemos olimpinių žaidynių miestų šeimininkų turės patikimas klimato. Rezultatai pateikiami remiantis vidutinio lygio ateities atšilimo scenarijumi (RCP4.5 ir SSP2-4.5), darant prielaidą, kad bus įgyvendinti pasauliniai įsipareigojimai mažinti anglies taršą.
Mažėjančios Parolimpinių žaidynių perspektyvos
Tas pats tyrimas parodė, kad Žiemos parolimpiniu žaidynių ateitis dėl klimato kaitos gali susidurti su dar didesne rizika. Nuo 1992 m. parolimpinės žaidynės rengiamos maždaug mėnesiu vėliau nei olimpinės – toje pačioje vietoje, dažniausiai kovą, kai temperatūra yra aukštesnė. Tokiu metu išauga lietaus ir sumažėja sniego tikimybė. Prognozuojama, kad trumpėjant žiemos sezonui iki 2100 m. kovo mėnesį galimi vis dažnesni atodrėkiai, o pats kovas gali tapti vis labiau pavasariškas. Tai kelia grėsmę surengti saugias ir sąžiningas varžybas, kuriuose sąlygos visiems sportininkams būtų vienodos.
Iš 93 potencialiai galimų miestų šeimininkų 49 (arba 53 %) šiuo metu laikomi turinčiais tinkamas sąlygas Žiemos parolimpinėms žaidynėms. Prognozuojama (pagal vidutinį klimato kaitos scenarijų), kad iki 2050-ųjų iš 93 dabar potencialiai tinkamų vietų žiemos parolimpinėms žaidynėms tik 22 (arba 24 %) tam bus vis dar bus tinkamos sąlygos. Tačiau, esant pesimistiškiausiam klimato kaitos scenarijui ateityje galimybė surengti paralimpines žaidynes kovą beveik išnyksta: iki 2080-ųjų tik 4 iš 93 dabar potencialiai galimų vietų vis dar bus tinkamos klimato sąlygos tokioms žaidynėms.
Varžybos su klimato kaita
Pirmosios Žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 m. Tuo metu beveik visos rungtys vyko lauke. Tačiau iki XX a. 9-ojo dešimtmečio tokios sporto šakos kaip ledo ritulys, dailusis čiuožimas, greitasis čiuožimas ir kerlingas buvo perkeltos į uždaras, šaldomas ledo arenas.
Kai kurioms populiariausioms rungtims, kurios ir toliau vyksta lauke, klimato kaitos sukeltas atšilimas kelia vis daugiau sunkumų tiek varžantis, tiek rengiantis olimpinėms žaidynėms. 2022 m. atliktame tyrime 94 % apklaustų elitinių sportininkų ir trenerių teigė esantys susirūpinę ir mano, kad klimato kaita neigiamai paveiks jų sporto ateitį.
Štai keletas pavyzdžių kaip klimato kaita jau dabar veikia kai kurias iš 16 oficialių Žiemos olimpinių sporto šakų:
Olimpinis snieglenčių sportas apima tiek laikui matuojamas rungtis, tiek disciplinas kur sportininkai vertinami pagal triukų įvairovę, originalumą ir kokybę. Snieglentininkams pakankamas sniego buvimas daro įtaką ne tik pačių varžybų metu, bet ir renkantis tinkamas vietas treniruotėms. Sportininkams tenka „vytis sniegą“ – palikti įprastas treniruočių vietas ir ieškoti regionų, kur yra pakankamas kiekis kokybiško sniego.
Kalnų slidinėjimas, arba greitasis nusileidimas, apjungia greitį ir techniką. Vidutinė slidinėjimo sezono trukmė JAV lyginant su 1960–1979 m. laikotarpiu sutrumpėjo savaite. Pastaruoju metu profesionalios kalnų slidinėjimo varžybos vis dažniau atšaukiamos dėl šiltų orų ir sniego trūkumo.
Olimpinis bobslėjus – tai didelio greičio lenktynės lauko ledo trasoje. Kiekviena komanda atlieka keturis važiavimus, o nugalėtoją lemia greičiausias bendras laikas. Idealios bobslėjaus sąlygos reikalauja <0 °C temperatūros. Nors bobslėjaus varžybos vyksta lauke, daugeliui trasų būtinas nuolatinis šaldymas, kad būtų palaikoma tinkama temperatūra. Nors tai padeda išvengti trasos tirpimo, šaldymas sukelia šerkšno susidarymą, kuris gali sulėtinti trasą. Tokiu būdu kyla sąžiningumo klausimas, nes sąlygos sportininkams tampa nevienodos.
Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas–klimatologas dr. Donatas Valiukas pagal „Climate Central“ straipsnį (www.climatecentral.org)
Sausis buvo ne tik labai šaltas, bet ir labai saulėtas. Saulės spindėjimo trukmės reikšmė tapo antra didžiausia iš visų sausio mėnesių nuo 1961 metų.
Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje 2026 m. sausio mėnesį siekė 76,2 val., o tai yra 85,9 % daugiau už 1991–2020 m. sausio mėn. vidurkį (41 val.). Sausį Saulė spindėjo netgi ilgiau nei vidutiniškai ji šviečia vasarį (65 val.), kuomet dienos trukmė yra ilgesnė.
Saulės spindėjimo trukmė 2026 m. sausio mėnesį. Žemėlapis – iš sausio mėn. apžvalgos.
Labiausiai saulėtų sausių trejetukas: 1 vieta priklauso 2014 m. (78,6 val. – Lietuvos vidurkis); 2 vieta priklauso 2026 m. (76,2 val. – Lietuvos vidurkis); 3 vieta priklauso 2010 m. (61,8 val. – Lietuvos vidurkis);
2026 m. sausio mėn. Saulės spindėjimo trukmės rekordai buvo pagerinti 5 meteorologijos stotyse: Šilutės AMS (90,4 val.) – buvęs rekordas (71,9 val. 2014 m.); Nidos AMS (85,9 val.) – buvęs rekordas (78,0 val. 2014 m.); Klaipėdos AMS (78,8 val.) – buvęs rekordas (60,6 val. 2010 m.); Kauno AMS (78,7 val.) – buvęs rekordas (70,1 val. 2014 m.); Kybartų AMS (77,1 val.) – buvęs rekordas (66,6 val. 2014 m.);
Šiaulių, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Dūkšto ir Dotnuvos AMS 2026 m. sausis rikiuojasi antroje vietoje tarp maksimumo rekordų (nusileido tik 2014 m. sausiui). Biržų ir Lazdijų AMS užėmė 3 vietą (daugiau Saulė švietė 2010 ir 2014 m. sausio mėn.), o Telšių AMS – 7 vietą.
Nuo 1961 m. ilgiausiai sausio mėnesį Saulė yra švietusi Biržuose (98,8 val. – 2014 m.), Dūkšte (91,0 val. – 2014 m.) ir Šilutėje (90,4 val. – 2026 m.).
Primename, jog dešimtadienių ir mėnesio apžvalgas galite rasti čia. Ozono ir Saulės spinduliuotės duomenų rinkinius rasite čia (puslapio apačioje).
Parengė: Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė
Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -9,2 °C (neigiama 6,3° anomalija) (1 pav.). Tai septintas pagal šaltumą sausis nuo 1961 m., šalčiausias sausis buvo 1987 m. (-15,1 °C) temperatūra, paskutinį kartą šalčiau buvo 2010 m. sausį, -10,3 °C.
Šalčiausia šį sausį buvo Dūkšte ir Šalčininkuose (po -10,6 °C), šilčiausia – Nidoje ir Šventojoje (po -6,8 °C). Aukščiausia sausio mėn. paros oro temperatūra 3,7 °C registruota 2 d. Klaipėdoje, žemiausia -30,1 °C 31 d. Šeduvoje. Tai pirmasis speigas1 šią žiemą, paskutinį kartą speigas buvo stebėtas 2012 m. vasario mėn.
Meteorologinė žiema, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, šį sezoną prasidėjo vidutiniškai 15 d. vėliau lyginant su SKN – daug kur Rytų Lietuvoje meteorologinė žiema prasidėjo dar 2025 m. gruodžio 28–30 d., kitur šalyje – sausio 3–6 d.
1 pav. Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 34,5 mm (65 % SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Kybartuose (11,8 mm), daugiausiai – Vėžaičiuose (81,6 mm) (2 pav.).
2 pav. Sausio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Sausio mėnesį sniegas padengė visą Lietuvą. 31 d. storiausia sniego danga buvo Laukuvoje (43 cm), ploniausia – Kybartuose (8 cm) (3 pav.). Paskutinį kartą sausio mėn. panaši sniego danga buvo 2011 m.
3 pav. Sniego dangos storis sausio 31 d.
Sausio mėn. buvo labai saulėta, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 76,2 val. (188 % laiko, lyginant su SKN): nuo 61,8 val. Telšiuose iki 90,4 val. Šilutėje (4 pav.). Tai antras sausis pagal Saulės spindėjimo trukmę nuo 1961 m., ilgiau Saulė švietė tik 2014 m., 78,6 val.
4 pav. Saulės spindėjimo trukmė sausio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 13,2–21,7 m/s. Didžiausias vėjo greitis 21,7 m/s registruotas Ventėje sausio 5 d.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie -0…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje visoje šalyje krito iki -2…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje išliko teigiama ir krito iki 0–1 °C. Pirmomis mėnesio dienomis dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 11–15 cm, kitur laikėsi plonesnis 2–7 cm storio įšalo sluoksnis. Visą mėnesį laikantis šaltiems orams dirvožemio įšalimo gylis palengva didėjo – paskutinėmis mėnesio dienomis buvo fiksuotas storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis – jis vietomis siekė 27–34 cm, kitur išliko plonesnis ir svyravo apie 4–15 cm.
Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis didžiojoje dalyje šalies upių svyravo nuo 5 iki 87 cm žemiau vidutinio daugiamečio sausio mėnesio vandens lygio. Tik vietomis, Rytų ir Pietų Lietuvoje, jis buvo 3–46 cm aukščiau vidurkio.
Viso sausio metu intensyviai formavosi ledo reiškiniai. Sausio 1–14 dienomis upėse stebėti ledėsiai, ižas, priekrantės ledas, formavosi ištisinė ledo danga, kai kur stebėtas ir ledas su properšomis. Mėnesio pabaigoje ištisinė ledo danga jau buvo fiksuojama didžiojoje dalyje šalies upių. Ledo dangos storis ežeruose svyravo nuo 15 iki 38 cm.
Žymesni vandens lygio pakilimai sausį dėl besigrūdančio ledo stebėti 6–21 dienomis. Aukščiausiai vandens lygis per parą buvo pakilęs: Nemune ties Nemajūnais – 106 cm (sausio 9 d.), Nemune ties Druskininkais – 86 cm (sausio 16 d.) ir Neryje ties Vilniumi –141 cm (sausio 21 d.).
Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 14 cm aukštesnis nei įprastai. Sausio 8 d. ežeras užšalo. Paskutinę mėnesio dieną ledo storis siekė 22 cm. Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, vidutinis sausio mėnesio vandens lygis buvo atitinkamai 17 ir 18 cm žemesnis už vidurkį. Ledo danga Kauno marias sukaustė apie sausio 2-ąją. Neilgai trukus, sausio 7–9 d., ledo danga pasidengė ir Kuršių marios. Paskutinėmis mėnesio dienomis, ledo storis svyravo nuo 35 cm (ties Nida) iki 38 cm (ties Vente).
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse sausio mėnesį
6 pav. Sausio mėnesio upių būklė
1speigas – stichinis meteorologinis reiškinys, kai 1–3 paras iš eilės oro temperatūra nukrenta iki -30 °C ir žemiau.
Sausio mėn. trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -10,2 °C (neigiama 6,4° anomalija) (1 pav.). Tai šeštas pagal šaltumą trečiasis sausio dešimtadienis Lietuvoje nuo 1961 m. Šalčiausias šis dešimtadienis buvo 2010 ir 2014 m. (po -13,3 °C).
Trečiasis dešimtadienis šalčiausias buvo Šeduvoje (-12,2 °C), šilčiausia – Alytuje, Klaipėdoje ir Šventojoje (po -8,9 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -30,1 °C išmatuota sausio 31 d. Šeduvoje – tai pirmasis šią žiemą ir šiais metais speigas1, paskutinį kartą speigai buvo registruoti 2012 m. vasario mėn. Aukščiausia dešimtadienio temperatūra 0,8 °C išmatuota 27 d. Druskininkuose.
1 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Trečiąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 12,1 mm (64 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių (3,6 mm) registruota Vėžaičiuose, daugiausiai – Pakruojyje (25,9 mm).
2 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Dešimtadienio ir mėnesio paskutinę dieną (sausio 31 d.) storiausia sniego danga buvo Laukuvoje (43 cm), ploniausia – Kybartuose (8 cm) (3 pav.).
3 pav. Sniego dangos storis sausio 31 d.
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas trečiąjį dešimtadienį Lietuvoje buvo 34,4 val. (186 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Lazdijuose (28,5 val.), ilgiausiai – Šilutėje (40,8 val.) (4 pav.).
4 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki –1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje išliko teigiama ir krito iki 0–1 °C.
Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 20–29 cm, kitur laikėsi plonesnis 1–12 cm storio įšalo sluoksnis. Vyraujant šaltiems ir sausiems orams dirvožemiai, kaip ir praėjusį dešimtadienį, toliau palengva šalo – storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas paskutinėmis dešimtadienio dienomis ir vietomis siekė 27–34 cm, kitur išliko plonesnis ir svyravo apie 4–15 cm.
1speigas – stichinis meteorologinis reiškinys, kai 1–3 paras iš eilės oro temperatūra nukrenta iki -30 °C ir žemiau.
