Ieškome IT skyriaus patarėjo (-os). Darbo skelbimą rasite čia

2026-01-07 | Klimatas, vanduo ir stichiniai reiškiniai Lietuvoje 2025 metais

2025 metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Vidutinė metinė oro temperatūra 2025 m. Lietuvoje buvo 8,4 °C (1 °C šilčiau nei norma). 2025 m. yra 5-toje vietoje pagal šiltumą nuo 1961 metų.

Aukščiausia oro temperatūra praėjusiais metais fiksuota Druskininkuose liepos 3 d. (35,6 °C), o žemiausia – Šalčininkuose vasario 16 d. (-17,7 °C). Per metus buvo pagerinti net 23-ų parų maksimalios oro temperatūros rekordai ir 2 parų minimalios oro temperatūros rekordai (pavasario šalnų laikotarpiu).


Vidutinis kritulių kiekis 2025 m. Lietuvoje buvo 675 mm (3 % mažiau nei norma). Daugiausiai kritulių per metus iškrito Anykščiuose (904 mm), o mažiausiai Kybartuose (489 mm).

Per 2025 metus buvo užfiksuota net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.


Kviečiame susipažinti su parengta susisteminta 2025 metų orų ir reiškinių informacija. Straipsnyje pateiktus paveikslus galite parsisiųsti ir prisiartinti čia.

Panašūs informaciniai leidiniai: 2023 metų, 2024 metų.


Parengė: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyrius

2025 m. gruodžio mėn. apžvalga

Gruodžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,1 °C (teigiama 3,2° anomalija). Vėsiausia šį gruodį buvo Švenčionyse (0,4 °C), šilčiausia – Klaipėdoje ir Švenčionyse (3,9 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 10,4 °C registruota 10 d. Kybartuose, žemiausia -17,6 °C 31 d. Skuode.

1 pav. Gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Gruodžio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 29,3 mm (52 % nuo SKN): nuo 11,7 mm Kaune iki 59,1 mm Vėžaičiuose (2 pav.).

2 pav. Gruodžio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Mėnesio pabaigoje beveik visoje Lietuvoje susidarė sniego danga, storiausia paskutinę mėnesio dieną ji buvo Švenčionyse (13 cm) ir Mažeikiuose (12 cm) (3 pav.).

3 pav. Sniego dangos storis gruodžio 31 d.

Gruodžio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 20,7 val. (71 % nuo SKN), ilgiausiai – Kaune 31,7 val., trumpiausiai – Utenoje 13,6 val. (4 pav.).

4 pav. Saulės spindėjimo trukmė gruodžio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 15,0–30,5 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 29 d. Ventėje – 30,5 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 2–3 °C, Klaipėdoje ir Šilutėje apie 4 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje visoje šalyje krito iki –2…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C.

Pirmoje mėnesio pusėje, vyraujant šiltesniems orams dirvožemio įšalas susiformavęs nebuvo. Nedidelis, 1–2 cm storio, dirvožemio įšalo sluoksnis vietomis fiksuotas gruodžio 13–14 d., o rimčiau dirvožemiai pradėjo šalti nuo gruodžio 24 d. Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas paskutinę metų dieną ir siekė 2–9 cm.

Vidutinis gruodžio mėnesio vandens lygis vakarinėje, šiaurinėje ir pietvakarinėje šalies dalyse svyravo nuo 1 iki 42 cm žemiau vidutinio daugiamečio gruodžio mėnesio vandens lygio. Rytuose, Vidurio Lietuvoje ir dalyje Pietų Lietuvos upių jis buvo 48 cm aukščiau vidurkio. Gruodžio 24–31 dienomis, pašalus ir vandens temperatūrai nukritus žemiau 1 laipsnio, vandens telkiniuose ir vėl pasirodė pradinės ledo formos – sniegainė, ižas, priekrantės ledas, kurie daugiausia stebėti šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyje. Plona ledo danga taip pat apsitraukė ir didesni ežerai, kurių gylis iki 5-9 m.

Aukštesnis nei vidutinis daugiametis vandens lygis stebėtas Tauragno ežere – 22 cm. 2 cm aukštesnis nei įprasta gruodį vandens lygis stebėtas ir Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 0–4,5 °C, ežeruose – 0–4,4 °C, Baltijos jūroje – 1,3–2,6 °C, Kuršių mariose – 0,1–1,3 °C. Kuršių mariose ties Vente fiksuotas dreifuojantis ledas.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gruodžio mėnesį

6 pav. Gruodžio mėnesio upių būklė

2025 m. gruodžio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Gruodžio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,1 °C (teigiama 1,9° anomalija) (1 pav.). Šį dešimtadienį vėsiausia buvo Švenčionyse (-2,0 °C), šilčiausia – Nidoje (2,5 °C). Aukščiausia paros oro temperatūra 9,2 °C registruota gruodžio 22 d. Šeduvoje, žemiausia -17,6 °C išmatuota gruodžio 31 d. Skuode.

1 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį gruodžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 5,8 mm (29 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Šakiuose – 0,4 mm, daugiausiai Kretingoje – 15,6 mm.

2 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Dešimtadienio pabaigoje beveik visoje Lietuvoje susidarė sniego danga, storiausia 31 d. ji buvo Švenčionyse (13 cm) ir Mažeikiuose (12 cm) (3 pav.).

3 pav. Sniego dangos storis gruodžio 31 d.

Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 17,1 val. (160 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje – 8,4 val., ilgiausiai Kaune – 25,4 val. (4 pav.).

4 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje išliko teigiama ir svyravo apie 0–1 °C, Klaipėdoje ir Šilutėje apie 2–3 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje visoje šalyje krito iki –2…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai įšalę nebuvo, tačiau atvėsus orams dirvožemio įšalas daug kur pradėjo formuotis – paskutinę metų dieną dirvožemiai buvo įšalę iki 2–9 cm, storiausias (9 cm) įšalo sluoksnis išmatuotas Raseiniuose.


2026-01-02 | Pirmajai Lietuvoje sudarytai orų prognozei šiandien sukanka 100 metų!

Pirmasis biuletenis su orų prognoze Lietuvoje buvo sudarytas ir išleistas 1926 m. sausio 3 dienai. Jos autorius – klimatologas Steponas Olšauskas. Pirmoji orų prognozė skambėjo taip: „1926 m. sausio 3 d. numatomas oras Lietuvoje: oro temperatūra apie 0°, debesuota.“ Ši prognozė pasitvirtino.

Tais pačiais metais orų prognozės pradėtos transliuoti per „Kauno radiofoną“, o netrukus jos atsirado ir laikraščiuose. Reguliariai „Lietuvos žinių“ laikraščio paskutiniame puslapyje jos pradėtos skelbti nuo 1926 m. rugsėjo 5 d. Tos dienos numeryje po parašyta orų prognoze buvo papildomas prierašas: „Redakcija šiuomi pradėta duoti žinių apie oro stovį“.

Šiomis dienomis orų prognozes regime visur: per televiziją, radiją, telefonų programėlėse, naujienų portaluose ir kt. Informacijos yra labai įvairios ir ypač detalios, todėl šiuolaikinis vartotojas yra išrankus ne tik informacijos vizualiam pateikimui, bet ir tikslumui.

Iškarpoje iš „Lietuvos žinios“ laikraščio galite matyti kaip atrodė orų prognozė prieš beveik 100 metų. Orų prognozes kasdien įterpdavo paskutiniame laikraščio puslapyje. Tuo metu jos buvo labai glaustos. Kartais būdavo nenurodomi nei konkretūs laipsniai (pvz. tiesiog parašoma „stiproki šalčiai“), nei vėjo greitis (rašoma – „stiproki … vėjai“). Šiais laikais, net rašant glaustai, orų prognozė būna konkretesnė.

Nuo 1927 m. prie orų prognozės teksto dar būdavo skelbiama meteorologijos stotyse ryte išmatuota (faktinė) oro temperatūra. Šiais laikais tokie duomenys laikraščiuose nebeskelbiami, nes visa tai nesunkiai galima rasti meteo.lt svetainėje (ir Meteo.lt orų programėlėje), o daugelis turi savo buitinį termometrą prie lango ir automobilyje.


Parengė: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos skyrius