Ieškome inžinierių ir metrologų. Darbo skelbimus rasite čia

2025 m. vasaros apžvalga

2025 m. vasara apibendrintai

Šių metų vasara pasižymėjo vėsesniais už daugiametį vidurkį orais ir tapo vėsiausia vasara nuo 2017 m. Tarp visų įvykusių vasarų nuo 1961 m., šių metų vasara užėmė 33 vietą, o tai reiškia, jog ji tapo medianine vasara. Jos vidutinė oro temperatūra siekė 16,9 °C, o tai yra 0,4 °C mažiau nei 1991–2020 m. daugiametė norma (SKN). 2025 m. vasara, savo vidutine oro temperatūra, yra identiška 1966 m., 1964 m. bei 1968 m. vasaroms. Kitaip nei šių metų pavasaris, praėjusi vasara nepasižymėjo dideliais vidutinės oro temperatūros nuokrypiais. Birželis buvo puse laipsnio vėsesnis už SKN, o liepa – tiek pat šiltesnė. Tik rugpjūtis truputį labiau nukrypo nuo vidurkio, tačiau jokių rekordų nesiekė (1,2 °C vėsesnis už SKN). Vėsūs birželio ir rugpjūčio mėnesiai lėmė vidutiniškai 19 d. vėlesnę meteorologinės vasaros pradžią (birželio 19 d.) bei 8 d. ankstesnę pabaigą (rugpjūčio 27 d.) Lietuvoje. Tai reiškia, jog meteorologinė vasara šiais metais tęsėsi tik 69 d. (27 d. trumpiau nei SKN).

Dauguma vasaros dienų buvo vėsesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (49 iš 92 d.), tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus (18 tokių dienų pasitaikė birželį, tik 9 dienos – liepą ir net 22 dienos – rugpjūtį) (1 pav.). Pati šilčiausia sezono diena buvo liepos 3 d. (+21,7 °C), o šalčiausia buvo rugpjūčio 26 d. (+11,3 °C). Šią vasarą buvo išmatuotas tik 1 aukščiausios paros oro temperatūros rekordas, liepos 3 d. Praėjusi vasara tapo ir pirma vasara nuo 2017 m., kai nebuvo fiksuotas nei vienas kaitros atvejis (reiškinys fiksuojamas, kai oro temperatūra 3 dienas iš eilės viršija 30 °C), o dienų su aukščiausia oro temperatūra >30 °C pasitaikė tik 6 – mažiausiai nuo pat 2009 m. (kai pasitaikė tik 5 dienos)! Vėsesnę už vidurkį vasarą indikuoja ir tai, jog šią vasarą buvo fiksuota tik 1 tropinė naktis ir tik 1 vietoje – liepos 22 d. Nidoje, kai minimali paros oro temperatūra nenukrito žemiau 20,2 °C. Tai mažiausias tropinių naktų skaičius nuo 2008 m. (kai nepasitaikė nei vienos) bei vienas mažiausių skaičių nuo 1991 m.

1 pav. 2025 m. vasaros (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.

2025 m. vasaros sezono kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 275,6 mm, o tai yra 20 % daugiau už vasaros SKN (229 mm). Nors šių metų vasara buvo išties lietinga, tačiau ji 1,7 mm kritulių nusileido 1978 m. vasarai ir todėl nepateko tarp 10 lietingiausių vasarų nuo 1961 m. (užėmė 11 vietą iš 65). Birželis buvo drėgnesnis už daugiametį vidurkį, o rugpjūtis – sausesnis. Tačiau drėgnumu ypač išsiskyrė liepa (iškrito net 168 % liepos kritulių normos), kuri buvo 3 drėgniausia liepa nuo 1961 m. Jog vasara buvo drėgna indikuoja ir tai, jog visą vasarą bent dalyje Lietuvos teritorijos (daugiausia šalies rytuose) buvo fiksuojamas gan retas (Lietuvoje vidutiniškai fiksuojamas kas 10-us metus) stichinis meteorologinis reiškinys – „ilgas lietingas laikotarpis“, kuris indikuoja ypač ilgai trunkantį perteklinio drėkinimo laikotarpį.

Šių metų vasaros sezonas pasižymėjo mažesne už vidutinę Saulės spindėjimo trukme. Lietuvoje vidutiniškai Saulės spindėjimo trukmė siekė 688 val., o tai yra 16 % mažiau nei daugiametė norma (818 val.). Visi šių metų vasaros mėnesiai pasižymėjo trumpesne už vidutinę Saulės spindėjimo trukme (nuo 9 % iki 23 % trumpesne).

2025 m. vasaros sezono atskiri mėnesiai

Birželis

2025 m. birželis buvo vėsesnis, drėgnesnis, daug labiau vėjuotas bei pasižymėjo didesniu šviesiojo paros laiko debesuotumu nei įprasta. Tokius orus lėmė į vidurio Europą nusidriekęs Azorų anticiklono gūbrys, kuris blokavo Atlanto ciklonų kelią ir nukreipė juos link šiaurinės Skandinavijos ir toliau į Rytų Europą. Dėl to Lietuvą pasiekė daugiau Atlanto ciklonų, kurie lėmė vėsesnius, drėgnesnius, labiau debesuotus bei labiau vėjuotus, nei įprasta, orus. Šių metų birželis tapo vėjuočiausiu birželiu nuo 1994 m. (3,7 m/s), kadangi jo vidutinis vėjo greitis siekė ~3,5 m/s, o tai yra 0,8 m/s daugiau nei daugiametis vidurkis. Tokios vidutinio vėjo greičio reikšmės yra labiau būdingos spalį–lapkritį, kurie yra vieni labiausiai vėjuotų metų mėnesių.

Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 15,4 °C, kas yra 0,5 °C mažiau nei SKN (15,9 °C). Birželis prasidėjo daugiametį vidurkį atitinkančia oro temperatūra (birželio I dešimtadienis buvo 0,1 °C šiltesnis už SKN), tačiau jo II ir ypač III dešimtadieniai pasižymėjo vėsesniais už SKN orais (atitinkamai 0,7 °C ir 1,1 °C vėsesni už SKN). Tai lėmė, jog birželio I dešimtadienis (15,6 °C) buvo šiltesnis už II (15,2 °C) ir III (15,3 °C) dešimtadienius bei tapo šilčiausiu mėnesio dešimtadieniu. Todėl galima sakyti, jog šių metų visas birželis, savo oro temperatūra, priminė ankstyvą birželį. Vėsesni, nei įprasta, orai lėmė ir tai, jog oro temperatūros perėjimas per 15 °C (meteorologinės vasaros pradžia) pajūryje ir dalyje Šiaurės Vakarų Lietuvos birželį taip ir neįvyko.

Kritulių prasme, 2025 m. birželis buvo drėgnesnis už vidurkį. Šių metų birželį iškrito 81,2 mm kritulių, tai yra 19 % daugiau už SKN (68 mm). Tačiau ne visas birželis buvo vienodai drėgnas. I mėnesio dešimtadienis pasitaikė ypač drėgnas, kadangi jo metu iškrito net 38,5 mm kritulių, kas yra daugiau nei 2,5 karto daugiamečio vidurkio (15 mm). Birželio II ir III dešimtadieniai buvo ne tik vėsesni, bet ir sausesni už SKN, kadangi jų metu atitinkamai iškrito tik 20,2 (22 % mažiau už SKN) ir 22,4 mm (17 % mažiau už SKN) kritulių.

Saulė šį mėnesį spindėjo 41 valanda arba 15 % trumpiau (236,1 val.) už SKN (277 val.). Didesniu šviesiojo paros laiko debesuotumu, nei įprasta, pasižymėjo visi praėjusio birželio dešimtadieniai (visų dešimtadienių Saulės spindėjimo trukmė buvo bent 3 % trumpesnė), ypač birželio I dešimtadienis (Saulės spindėjimo trukmė 26 % trumpesnė už SKN).

Liepa

Šių metų liepa, kitaip nei birželis, buvo šiltesnė už daugiametį vidurkį. Jos vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 18,8 °C, kas yra 0,5 °C daugiau nei SKN (18,3 °C). Šilčiausią šių metų mėnesį taip pat buvo išmatuotas vienintelis šią vasarą (tačiau net 19-as šiais metais) šilčiausios dienos rekordas liepos 3 d., kai oro temperatūra Druskininkuose pasiekė net 35,6 °C. Tai aukščiausia užfiksuota oro temperatūra Lietuvoje per pastaruosius 6 metus! Visi liepos dešimtadieniai buvo šiltesni, nei įprasta, tačiau didžiausias nuokrypis nuo SKN susidarė liepos II dešimtadienį.

Kritulių prasme, šių metų liepa buvo labai drėgna, kadangi iškrito net 141,4 mm kritulių, kas yra net 68 % daugiau už SKN (84 mm). Tai jau antra iš eilės liepa, kuri pasižymėjo ypatingai dideliu kritulių kiekiu. Šių metų liepa 0,9 mm kritulių aplenkė praeitų metų liepą ir tapo 3 drėgniausia liepa nuo 1961 m., ir vos 3,5 mm kritulių nusileido antrai drėgniausiai – 1977 m. liepai. Tačiau net su tokiu dideliu iškritusių kritulių kiekiu, šių metų liepa neprilygo iki šiol drėgniausiai 2007 m. liepai (171,4 mm). Nors 2025 m. liepa buvo ypatingai drėgna, tačiau tokia ji buvo ne visa. Mėnesio I dešimtadienis buvo 18 % sausesnis už daugiametį vidurkį, tačiau II ( iškrito 53 % daugiau kritulių) ir ypač III ( iškrito 187 % daugiau kritulių) dešimtadieniai daug drėgnesni. Tokį kritulių kiekį ir pasiskirstymą laike lėmė iki liepos 7 d. Lietuvoje vyravusi skirtingų anticiklonų įtaka, kuri lėmė sausus orus tomis dienomis. Vėliau virš Fenoskandijos pusiasalio susidariusi aukšto slėgio sritis blokavo ciklonų judėjimą į Šiaurės Rytus, todėl jie ilgiau užsilikdavo virš Lietuvos teritorijos, kas lėmė didesnį kritulių kiekį. Taip pat liepą Lietuvą pasiekė keletas pietinių ciklonų, kurie lėmė didelį iškritusį kritulių kiekį liepos 9–11 d., liepos 28 d. bei liepos 30 d. Dėl pietinių ciklonų, kurie įprastai daugiausia kritulių atneša pietiniams ir rytiniams Lietuvos regionams, liepos mėnesį daugiausia iškrito ir didžiausi kritulių kiekio nuokrypiai nuo vidurkio susidarė būtent Rytų ir ypač Pietryčių Lietuvoje. Taip pat nemažai kritulių iškrito Žemaičių aukštumoje.

Saulė liepą spindėjo 216,6 valandas, t.y. 66 valandom trumpiau (23 % trumpiau) už SKN (283 val.). Visi mėnesio dešimtadieniai pasižymėjo didesniu už įprastą šviesiojo paros laiko debesuotumu. Mažiausiai debesuotas šviesusis paros laikas (12 % mažesnė už SKN Saulės spindėjimo trukmė) buvo liepos I dešimtadienį, kadangi pirmas 7 mėnesio dienas Lietuvoje vyravo anticiklonų įtaka. Liepos II ir III dešimtadieniais šviesusis paros laikas buvo reikšmingai labiau debesuotas, kadangi jie pasižymėjo atitinkamai 26 % ir 32 % mažesne už SKN Saulės spindėjimo trukme.

Rugpjūtis

Šių metų rugpjūtis buvo reikšmingai vėsesnis nei įprasta. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 16,4 °C, tai yra 1,2 °C mažiau nei SKN (17,6 °C). Tai buvo antras vėsiausias XXI amžiuje rugpjūtis ir buvo šiltesnis tik už 2021 m. rugpjūtį (16,2 °C). Visi šių metų rugpjūčio dešimtadieniai pasižymėjo vėsesniais už SKN orais, ypač rugpjūčio III dešimtadienis (14,5 °C), kuris buvo net 1,8 °C vėsesnis nei įprasta (16,3 °C). Mažiausiu nuokrypiu nuo vidurkio pasižymėjo rugpjūčio II dešimtadienis (0,5 °C mažiau už SKN). Vėsesnį, nei įprastą, rugpjūčio I dešimtadienį (1,2 °C mažiau už vidurkį) lėmė rugpjūčio 4–6 d. Lietuvą pasiekę gilūs Atlanto ciklonai. Vėliau Centrinėje ir Rytų Europoje susidarė aukšto slėgio sritis, kuri Lietuvoje lėmė sausus bei artimus oro temperatūros daugiamečiam vidurkiui orus iki rugpjūčio 16 d. (išskyrus rugpjūčio 15 ir 16 d., kai į Lietuvą buvo trumpam įsiveržusi tropinės kilmės oro masė). Vėliau anticiklonas virš Baltijos regiono buvo išstumtas ir sustiprėjo anticiklonas virš Islandijos–Šiaurės jūros regiono, kuris lėmė šiaurinių krypčių vėsaus oro pernašą Lietuvoje. Tačiau nuo rugpjūčio 28 d. įvyko staigus oro atšilimas, dėl seno, gilaus Atlanto ciklono prie Britų salų, kuris sukūrė pernašą nuo Pietvakarių Europos link Šiaurės Rytų.

Kritulių prasme, 2025 m. rugpjūtis buvo sausesnis už vidurkį. Šių metų rugpjūtį iškrito 53 mm kritulių, o tai yra net 31 % mažiau už SKN (77 mm). Tačiau rugpjūtį susidarė dideli kontrastai tarp atskirų dešimtadienių. Rugpjūčio I dešimtadienis buvo artimas daugiamečiui vidurkiui, tačiau II dešimtadienis buvo labai sausas, kadangi per jį iškrito tik 3,8 mm kritulių (85 % mažiau kritulių už SKN). Tai lėmė didžiąją dešimtadienio dalį vyravusi anticiklonų įtaka Lietuvos orams. Rugpjūčio III dešimtadienį iškrito 12 % mažiau kritulių nei įprastai.

Kaip ir ankstesniais šio vasaros sezono mėnesiais, Saulė rugpjūtį taip pat spindėjo trumpiau už daugiametį vidurkį. Šį mėnesį ji spindėjo 22 valandom arba 9 % trumpiau (235,6 val.) už SKN (258 val.). Rugpjūčio I ir III dešimtadieniai pasižymėjo už vidurkį didesniu debesuotumu šviesiuoju paros laiku, kadangi jų Saulės spindėjimo trukmė buvo atitinkamai 18 % ir 17 % mažesnė už daugiametį vidurkį. Tuo tarpu, rugpjūčio II dešimtadienis pasižymėjo mažiau už vidurkį debesuotu šviesiuoju paros laiku, kadangi Saulės spindėjimo trukmė buvo 10 % ilgesnė už SKN.

2025 m. pavasario apžvalga

2025 m. pavasaris apibendrintai

Praėjęs pavasaris pasižymėjo pakankamai dideliais oro temperatūros kontrastais. Nors jis buvo šiltas, tačiau nepateko tarp dešimties šilčiausių pavasarių Lietuvoje nuo 1961 m. ir užėmė 11 vietą iš 65. Vidutinė oro temperatūra siekė 7,7 °C, kas yra 0,9 °C aukščiau nei 1991–2020 daugiametė norma (SKN). 2025 m. pavasario vidutinė oro temperatūra buvo labiausiai panaši į 2023 m. pavasario (7,6 °C). Tačiau praėjęs pavasaris pasižymėjo daug didesniais atskirų mėnesių vidutinės oro temperatūros kontrastais, nei 2023 m. pavasaris. Šių metų kovo ir balandžio mėnesiai pateko tarp penkių šilčiausių kovo ir balandžio mėnesių nuo 1961 m. (abu užėmė 3 vietą iš 65), o gegužė pateko tarp penkių šalčiausių gegužės mėnesių nuo 1961 m. (užėmė 61 vietą iš 65 t. y. buvo penkta šalčiausia gegužė). Toks pavasario mėnesių terminis kontrastingumas lėmė ilgai užsitęsusį meteorologinį pavasarį, kuris vidutiniškai Lietuvoje prasidėjo dar vasario 24 d. (kai pastovi oro temperatūra perėjo per 0 °C), o pasibaigė tik birželio 19 d. (kai pastovi oro temperatūra perėjo per 15 °C), atitinkamai vidutiniškai 14 d. anksčiau bei 19 d. vėliau nei įprastai. Tai reiškia, jog 2025 m. meteorologinis pavasaris tęsėsi net 115 d. (33 d. ilgiau nei įprastai). Dėl labai šiltų kovo ir balandžio mėnesių, pastovios oro temperatūros perėjimai per 5 °C  ir 10 °C šalyje vidutiniškai įvyko atitinkamai balandžio 1 d. ir balandžio 18 d. (atitinkamai 6 d. ir 13 d. anksčiau už SKN).

Dauguma pavasario dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (53 iš 92 d.), tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus (net 28 tokios dienos pasitaikė kovą, 17 dienų – balandį ir tik 8 dienos – gegužę) (1 pav.). Pati šilčiausia sezono diena buvo balandžio 18-oji (+19,3 °C), o šalčiausia buvo kovo 17 d. (-1,1 °C). Per pavasarį buvo išmatuoti net 12 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurių 7 buvo užfiksuoti kovą ir 5 balandį, bei 2 šalčio (minimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie abu pasitaikė gegužę.

1 pav. 2025 m. pavasario (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.

Dėl vėsios gegužės bei balandžio III dešimtadienio, Lietuvoje praėjusį pavasarį pasitaikė neįprastai daug šalnų. Balandžio 24 d. – gegužės 25 d. laikotarpiu Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 7 dienos su šalnomis ore  bei 14 dienų su šalnomis dirvožemio paviršiuje, kas yra atitinkamai net 8,2 ir 7,5 karto daugiau dienų su šalnomis, nei įprastai pasitaiko iki liepos 31 d.

2025 m. pavasario sezono kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 112,3 mm, o tai sudarė 87 % pavasario kritulių normos (129 mm). Tai reiškia, jog praėjęs pavasaris buvo 22 sausiausias pavasaris nuo 1961 m. (užėmė 44 vietą iš 65 pagal kritulių kiekį). Kovas ir balandis buvo sausesni už SKN, o gegužė drėgnesnė. Tačiau sausumu išsiskyrė balandis (iškrito tik 58 % balandžio kritulių normos), kuris buvo 10 sausiausias balandis nuo 1961 m.

Praėjęs pavasaris Saulės spindėjimo trukme buvo artimas SKN. Lietuvoje vidutiniškai Saulės spindėjimo trukmė siekė 218 val., kas yra 2,4 % daugiau, nei daugiametė norma (213 val.). Kovas ir balandis pasižymėjo giedresniu, nei įprasta, šviesiuoju paros laiku (abu mėnesius Saulė spindėjo 19 % ilgiau už vidurkį), o gegužė labiau debesuotu už įprastą šviesiuoju paros laiku (Saulė spindėjo 18 % trumpiau už vidurkį).

2025 m. pavasario sezono atskiri mėnesiai

Kovas

2025 m. kovas pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 4,6 °C, kas yra net 3,7 °C daugiau nei SKN (0,9 °C). Praėjęs kovas papuolė tarp penkių šilčiausių kovų nuo 1961 m. ir dalinasi 2–3 vietas su 1990 m. kovu. Už šį kovą šiltesnis buvo tik 2007 m. kovas (5 °C). Kovo I dešimtadienis buvo ypač šiltas ir oro temperatūra labiau priminė balandžio vidurį. Jo vidutinė oro temperatūra siekė net 5,3 °C, nors įprastai būna neigiama (-0,5 °C), todėl nestebina, jog kovo 6–11 dienomis vienas po kito buvo pasiekti net 6 šilumos rekordai. Po trumpo orų atvėsimo kovo II dešimtadienį, III dešimtadienį vėl sugrįžo mėnesiui neįprastai šilti orai. Kovo III dešimtadienio vidutinė oro temperatūra siekė 6,1 °C, t. y. buvo 3,8 °C aukštesnė nei įprastai, dėl to per šį laikotarpį kovo 29 d. buvo pamuštas dar vienas šilumos rekordas.

Kritulių prasme, 2025 m. kovas buvo sausesnis už vidurkį. Praėjusį kovą iškrito 27,7 mm kritulių, kas yra 29 % mažiau už SKN (39 mm). Tačiau ne visas kovas buvo vienodai sausas. I ir III kovo dešimtadieniai buvo ne tik labai šilti, bet ir sausi, kadangi jų metu atitinkamai iškrito tik 4,6 (35 % SKN) ir 6,7 (56 % SKN) mm kritulių, o II dešimtadienis (16,5 mm) buvo 18 % drėgnesnis už vidurkį.

Saulė šį mėnesį spindėjo 26 valandom arba 19 % ilgiau (171 val.) už SKN (145 val.). Giedresniais šviesiojo paros laiko orais, nei įprasta, pasižymėjo visi praėjusio kovo dešimtadieniai (visų dešimtadienių Saulės spindėjimo trukmė buvo bent 9 % ilgesnė), ypač I kovo dešimtadienis (Saulės spindėjimo trukmė 33 % ilgesnė už SKN).

Taigi pirmas praėjusio pavasario sezono mėnuo buvo labai šiltas, sausas bei saulėtas.

Balandis

Šių metų balandis taip pat pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 8,8 °C, kas yra 1,6 °C daugiau nei SKN (7,2 °C). Tai reiškia, jog praėjęs balandis buvo trečias šilčiausias balandis nuo 1961 m. Šiltesni už šių metų balandį buvo tik 2018 m. ir 2000 m. balandžiai, kurių vidutinė oro temperatūra atitinkamai siekė 9,5 °C ir 10,8 °C. Šių metų balandį taip pat buvo pagerinti penki šilumos rekordai balandžio 17–19 d. ir balandžio 21–22 d. Visi jie buvo pagerinti balandžio 13–24 d. vyravusių balandžio mėnesiui neįprastai šiltų orų periodo metu, kurio vidutinė oro temperatūra siekė 14 °C (6,5 °C šilčiau nei SKN) ir prilygo gegužės pabaigos orams (gegužės III dešimtadienio vidutinė oro temperatūra yra 13,9 °C). Didžiąją dalimi į šį periodą patekęs balandžio II dešimtadienis buvo 5,7 °C šiltesnis (vidutinė oro temperatūra siekė 12,4 °C) nei įprastai, o kiti du mėnesio dešimtadieniai buvo truputį (0,3 °C) vėsesni nei įprastai.

Nors praėjęs balandis buvo net trečias šilčiausias balandis nuo 1961 m., tačiau dėl atšalimo balandžio pabaigoje, Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 3 dienos su šalnomis ore ir 4 dienos su šalnomis dirvožemio paviršiuje. Todėl vien balandžio pabaigoje pasitaikė kelis kartus daugiau dienų su šalnomis tiek ore, tiek dirvos paviršiuje, nei jų įprastai pasitaiko iki liepos 31 d.

Kritulių prasme, šių metų balandis buvo labai sausas, kadangi iškrito tik 21,3 mm kritulių, kas yra net 42 % mažiau už SKN (37 mm). Šis balandis buvo 10 sausiausias balandis nuo 1961 m. Visi balandžio dešimtadieniai pasitaikė sausesni už vidurkį, tačiau ypač sausas buvo I dešimtadienis, kai iškrito vos 4,7 mm kritulių, t.y. tik 29 % daugiamečio vidurkio (16 mm).

Saulė šį mėnesį spindėjo 251 valandą, t.y. 39 valandomis ilgiau (19 %) už SKN (212 val.). Giedresniais šviesiojo paros laiko orais, nei įprasta, pasižymėjo visi praėjusio balandžio dešimtadieniai, tačiau tarp jų susidarė dideli skirtumai. Ypač saulėtas buvo balandžio I dešimtadienis, kai Saulė spindėjo net 53 % (30 val.) ilgiau nei įprastai (58 val.), o II ir III dešimtadieniais Saulė spindėjo vos 6 % ilgiau.

Taigi antras praėjusio pavasario sezono mėnuo buvo labai šiltas, labai sausas, saulėtas ir pasižymėjo dideliu dienų su šalnomis skaičiumi.

Gegužė

Kitaip nei pirmi du praėjusio pavasario mėnesiai, šių metų gegužė pasitaikė labai vėsi. Ji tapo pačia šalčiausia iki šiol buvusia geguže XXI amžiuje! Paskutinį kartą šaltesnė gegužė už šių metų gegužę pasitaikė tik 1980 m. (šalčiausia gegužė nuo 1961 m. (7,9 °C)), tai reiškia, jog visi jaunesni nei 45 metų žmonės dar nebuvo matę tokios šaltos gegužės kaip ši. Jos vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 9,7 °C, kas yra net 2,8 °C mažiau nei SKN (12,5 °C). Tai reiškia, jog praėjusi gegužė buvo penkta šalčiausia gegužė nuo 1961 m. Šių metų gegužę taip pat buvo išmatuoti du šalčio rekordai, kurie buvo pagerinti gegužės 8–9 d. Abu jie buvo pagerinti gegužės I dešimtadienį, kurio vidutinė oro temperatūra siekė vos 7 °C (4 °C vėsiau, nei SKN) ir prilygo balandžio viduriui. Nors gegužės II dešimtadienį šalčio rekordų nepasitaikė, tačiau neįprastai šaltais orais nenusileido I dešimtadieniui. Jo vidutinė oro temperatūra siekė vos 8,3 °C (4,1 °C vėsiau, nei SKN). Tačiau gegužės III dešimtadienis jau nepasižymėjo dideliu nuokrypiu nuo vidurkio ir buvo vos 0,4 °C vėsesnis už vidurkį (13,9 °C).

Kadangi praėjusi gegužė buvo šalčiausia per paskutinius 45 metus, todėl nestebina, jog jos metu pasitaikė ir neįprastai daug šalnų tiek ore, tiek dirvoje. Šį mėnesį Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 4 dienos su šalnomis ore ir net 10 dienų su šalnomis dirvožemio paviršiuje.

Šių metų gegužė buvo vienintelis praėjusio pavasario mėnuo, kuris buvo drėgnesnis už daugiametį vidurkį. Praėjusią gegužę iškrito 63,3 mm kritulių, kas yra 20 % daugiau už SKN (53 mm). Tačiau ne visa gegužė buvo drėgnesnė už vidurkį. Mėnesio I dešimtadienį iškrito 22 % mažiau kritulių nei įprastai, tačiau III (22 % daugiau) ir ypač II dešimtadienį (45 % daugiau) iškrito daugiau už vidurkį.

Kaip ir pridera vėsiam šiltojo laikotarpio mėnesiui, gegužę Saulės spindėjimo trukmė buvo 51 val. trumpesnė (18 %) už SKN ir siekė 232 val. Visų mėnesio dešimtadienių šviesusis paros laikas buvo labiau debesuotas, nei įprasta, todėl jų Saulės spindėjimo trukmė buvo 15–22 % mažesnė už vidurkį.

Taigi trečias praėjusio pavasario sezono mėnuo buvo labai vėsus, drėgnas, pasižymėjo dideliu dienų su šalnomis skaičiumi bei jo šviesusis paros laikas buvo debesuotas.

2024–2025 m. žiemos apžvalga

2024–2025 m. žiema apibendrintai

Praėjusi žiema buvo penkta šilčiausia žiema Lietuvoje nuo 1961 m. Jos vidutinė oro temperatūra siekė 0,5 °C, kas yra net 2,7 °C šilčiau, nei 1991–2020 daugiametė norma (SKN). Už šią žiemą šiltesnės buvo tik 1988–1989, 1989–1990, 2007–2008 ir (iki šiol pati šilčiausia) 2019–2020 metų žiemos. Jog žiema buvo daug šiltesnė už įprastą indikuoja ir tai, jog meteorologinė žiema Lietuvoje prasidėjo ypač vėlai, vidutiniškai tik vasario 6 d. (55 d. vėliau nei įprasta). Taip pat ji užsilaikė neilgai, kadangi vidutiniškai Lietuvoje pastovi oro temperatūra per 0 °C perėjo jau vasario 24 d. (14 d. anksčiau už daugiametį vidurkį), kas reiškia, jog ši meteorologinė žiema vidutiniškai tęsėsi vos 18 d. (net 69 d. trumpiau už SKN).

Dauguma žiemos dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą, net 68 iš 90 dienų (23 tokios dienos pasitaikė gruodį, net 30 dienų – sausį ir 15 dienų – vasarį). Tik 32 iš 90 dienų atitiko meteorologinės žiemos temperatūrą (vidutinė oro temperatūra žemiau 0 °C) (1 pav.). Pati šilčiausia sezono diena buvo gruodžio 19 d. (+6,9 °C), o šalčiausia buvo vasario 12 d. (-7,9 °C). Praėjusią žiemą buvo išmatuoti net 6 šilčiausios dienos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie visi buvo užfiksuoti sausio mėnesį (tai pat buvo pakartotas gruodžio 16 d. šilumos rekordas).

1 pav. 2024–2025 m. žiemos vidutinė oro temperatūra (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.

Neįprastai šilti orai lėmė labai mažą dienų skaičių su sniego danga. Praėjusią žiemą sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau, vidutiniškai Lietuvoje laikėsi tik 17,2 d. (neištisai). Kaip įprasta, sniegu daugiausia dienų galėjo pasidžiaugti žmonės gyvenantys šalies šiaurės rytuose (Dūkšte buvo 45 d. su sniegu), o praėjusią žiemą mažiausia dienų su sniegu pasitaikė vidurio Lietuvoje (Kaune vos 5 d., Dotnuvoje vos 6 d. su sniegu). Aišku, dienų su storesne sniego danga pasitaikė dar mažiau. Lietuvoje vidutiniškai buvo vos 3,4 d. su sniego danga, kurios storis siekė 5 cm ar daugiau ir tik 0,7 d. su sniego danga, kurios storis siekė 10 cm ar daugiau.

Tačiau neįprastai mažą dienų skaičių su sniego danga lėmė ne tik aukšta vidutinė oro temperatūra, bet ir labai sausi orai. 2024–2025 m. žiemos sezono kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 113 mm, o tai sudarė 74 % žiemos kritulių normos (152 mm). Tai reiškia, jog praėjusi žiema buvo 11 sausiausia žiema nuo 1961 m.

Praėjusi žiema Saulės spindėjimo trukme pernelyg neišsiskyrė. Lietuvoje vidutiniškai Saulės spindėjimo trukmė siekė 123 val., kas yra 9 % trumpiau, nei daugiametė norma (135 val.). Tačiau pakankamai didelis kontrastas susidarė tarp atskirų mėnesių. Gruodis ir sausis pasižymėjo didesniu šviesiojo paros laiko debesuotumu (abu mėnesius Saulė spindėjo tik 19 val. ir žymiai trumpiau už vidurkį), o vasario šviesusis paros laikas buvo giedresnis nei įprastai (Saulė spindėjo net 85 val. ir žymiai ilgiau už vidurkį).

2024–2025 m. žiemos sezono atskiri mėnesiai

Gruodis

2024 m. gruodis pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 1,9 °C, kas yra 3 °C šilčiau nei SKN (-1,1 °C). Praėjęs gruodis papuolė tarp 10 šilčiausių gruodžių nuo 1961 m. ir užėmė 6 vietą iš 64. Tačiau tai neturėtų stebinti, kadangi 9 iš 10 šilčiausių gruodžių įvyko nuo 2000 metų (tarp 10 šilčiausių gruodžių patenka tik vienas įvykęs prieš 2000 metus, 1971 m. gruodis). Gruodžio 16 d. buvo pakartotas 2006 m. pasiektas šilčiausios dienos rekordas (maksimali paros oro temperatūra siekė 10,0 °C).

Iš praėjusio žiemos sezono, gruodis pasižymėjo mažiausiu vidutiniu dienų skaičiumi su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau, Lietuvoje, vos 1,3 d. Net 8 iš 18 pagrindinių meteorologijos stočių nebuvo susidariusi sniego danga (0 d. su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau). Dienų su 5 cm ar storesne sniego danga pasitaikė tik Dūkšte, 1 d., o 10 cm ar storesnė sniego danga niekur nesusidarė.

Kritulių prasme, 2024 m. gruodis buvo sausesnis už vidurkį. Praėjusį gruodį iškrito 45 mm kritulių, kas yra 19 % mažiau už SKN (56 mm). Tai buvo 16 sausiausias gruodis nuo 1961 m.

Saulė šį mėnesį švietė žymiai trumpiau, tik 19 valandų, t. y. net 35 % trumpiau už SKN (29 val.).

Taigi pirmas praėjusio žiemos sezono mėnuo buvo labai šiltas, sausas, beveik besniegis ir jo šviesusis paros laikas buvo labiau apsiniaukęs.

Sausis

Šių metų sausis taip pat pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 2,0 °C, kas yra net 4,9 °C šilčiau nei SKN (-2,9 °C). Tai reiškia, jog sausis buvo šilčiausias praėjusios žiemos mėnesis (nors vidutiniškai būna šalčiausiu) bei antras šilčiausias sausis (dalinasi antra vieta su 1989 m. sausiu) nuo 1961 m.! Šiltesnis už šių metų sausį buvo tik 2020 m. sausis, kurio vidutinė oro temperatūra siekė 2,8 °C. Šių metų sausį taip pat buvo pagerinti net 6 šilčiausios dienos rekordai (tiek, kiek jų buvo pagerinta per visus 2021 m.). Visi jie buvo pagerinti sausio III dešimtadienį, kurio vidutinė oro temperatūra siekė net 3,6 °C (7,4 °C šilčiau už SKN; -3,8°C). Šių metų sausio trečiasis dešimtadienis buvo ne tik šilčiausias dešimtadienis praėjusią žiemą (nors įprastai būna šalčiausiu), tačiau tapo ir pačiu šilčiausiu trečiuoju sausio dešimtadieniu nuo 1961 m. (iki šiol šilčiausias buvo 2020 m. III sausio dešimtadienis; +2,8 °C).

Nors sausis buvo pats šilčiausias praėjusios žiemos mėnuo, tačiau dienų su sniego danga pasitaikė daugiau, nei 2024 m. gruodį. Šių metų sausį vidutiniškai šalyje pasitaikė 7,8 d. su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau. Dienų su 5 cm ar storesne sniego danga vidutiniškai šalyje pasitaikė vos 1,8 d., o su 10 cm ar storesne, vos 0,3 d.

Kritulių prasme, šių metų sausis beveik atitiko vidurkį, kadangi iškrito 51 mm kritulių, kas yra tik 4 % mažiau už SKN (53 mm).

Saulė šį mėnesį švietė tiek pat, kiek ir gruodį (19 val.), o tai yra net 53 % trumpiau nei SKN (41 val.).

Taigi antras praėjusio žiemos sezono mėnuo buvo labai šiltas, vidutiniškai drėgnas, mažai sniegingas ir jo šviesusis paros laikas buvo labai apsiniaukęs.

Vasaris

Šių metų vasaris buvo vienintelis praėjusios žiemos mėnuo, kurio vidutinė oro temperatūra buvo neigiama. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė -2,4 °C, kas yra tik 0,1 °C šilčiau nei SKN (-2,5 °C). Tai reiškia, jog šių metų vasaris tapo šalčiausiu praėjusios žiemos sezono mėnesiu. Visoje Lietuvoje vasarį buvo užfiksuota ir žemiausia viso žiemos sezono oro temperatūra.

Vasaris tapo ir pačiu sniegingiausiu praėjusios žiemos mėnesiu, tačiau labai nežymiai sniegingesniu, nei šių metų sausis, kurio vidutinė oro temperatūra buvo net 4,8 °C aukštesnė. Šių metų vasarį vidutiniškai šalyje pasitaikė 8,1 d. su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau, o tai yra tik 0,3 d. daugiau, nei šių metų sausį. Tokį nedidelį skirtumą lėmė vasarį netolygiai pasiskirsčiusios šaltos dienos (mėnesio pradžia ir pabaiga buvo šiltos, o vidurys labai šaltas) bei labai mažas kritulių kiekis. Dienų su 5 cm ar storesne sniego danga vidutiniškai šalyje pasitaikė vos 1,6 d., o su 10 cm ar storesne tik 6 d. Dūkšte (kitose pagrindinėse meteorologijos stotyse tokio storio sniego danga nesusidarė).

Kritulių prasme, šių metų vasaris buvo labai sausas. Per mėnesį iškrito vos 17 mm kritulių, o tai yra net 60 % mažiau už SKN (43 mm). Todėl šių metų vasaris pateko tarp 10 sausiausių vasarių nuo 1961 m. ir užėmė 9 vietą.

Vasaris tapo saulėčiausiu praėjusios žiemos sezono mėnesiu, kadangi Saulė spindėjo net 85 val., kas yra net 31 % ilgiau už SKN (65 val.).

Taigi trečias praėjusio žiemos sezono mėnuo pasižymėjo vidurkį atitinkančia oro temperatūra, buvo labai sausas, mažai sniegingas ir jo šviesusis paros laikas buvo labai giedras.

2025-10-06 | Kur per praėjusį pusmetį Lietuvoje žaibavo daugiausiai?

Žemėlapyje galite matyti visus per šių metų balandžio – rugsėjo (t. y. šešių) mėn. užfiksuotus žaibų išlydžius. Vietovės, kuriose žaibavo daugiausia, dažnai sutampa su vietovėmis kur praslinko smarkios liūtys, krito kruša ir fiksuoti vėjo sustiprėjimai.

Per praėjusį pusmetį iš viso Lietuvoje užfiksuota beveik 53 tūkst. žaibų išlydžių (t. y. 39 % mažiau už 2011–2025 m. vidurkį, kuris siekia 87,2 tūkst. išlydžių). Paskutinį kartą mažiau žaibų nei šiemet tuo pačiu laikotarpiu buvo 2017 m. (36,2 tūkst. išlydžių).

Žemėlapyje – žaibų išlydžių tankis Lietuvoje 2025 m. balandžio–rugsėjo mėn. (per 6 mėnesius).


Per pastaruosius ~14 metų (kai Lietuvoje veikia žaibų aptikimo sistema) audringiausias balandžio–rugsėjo mėn. laikotarpis buvo pasitaikęs 2016 m. (130 tūkst.) ir 2018 m. (142,6 tūkst.).

Iš 53 tūkst. išlydžių šių metų balandžio – rugsėjo mėnesiais 18 tūkst. išlydžių (arba ~34 %) trenkė iš debesies į žemę. Likę (35 tūkst.) išlydžiai įvyko tarp debesų. 36,4 tūkst. išlydžių (arba ~69 %) buvo neigiamo krūvio. Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, gyvulius, padega miškus, namus ir t. t. Šių būta santykinai nedaug – 3,2 tūkst. išlydžių arba tik 6 % nuo visų užfiksuotų perkūnijų.

Labiausiai perkūnijomis pasižymėję dienos:
⚡liepos 15 d. – 4215 išlydžių;
⚡liepos 14 d. – 4099 išlydžiai;
⚡birželio 5 d. – 3961 išlydis;
⚡liepos 10 d. – 3939 išlydžiai;
⚡liepos 18 d. – 3921 išlydis;

Didžiausias žaibų išlydžių tankis (>2 išlydžiai / km²) užfiksuotas šiauriau Kauno marių, aplink Kauno oro uostą. Taip pat, atkreipkite dėmesį į tai, jog Vilniuje ir Kaune žaibavo ganėtinai netolygiai. Vilniaus mieste didžiausias žaibų išlydžių tankis fiksuotas Naujosios Vilnios ir Antakalnio seniūnijose, o mažiausias – Paneriuose. Kaune daugiausiai žaibavo Eigulių, Dainavos ir Petrašiūnų seniūnijose, o mažiausiai – vakarinėse Šilainių ir Vilijampolės seniūnijų dalyse.

📌Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus – žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 % visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai sunkiau užfiksuojami silpnesni išlydžiai vykstantys tarp debesų). Kaip veikia žaibų aptikimo sistema, šiek tiek plačiau galite pasiskaityti čia.



Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)

2025 m. rugsėjo mėn. apžvalga

Rugsėjo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,1 °C (teigiama 2,3° anomalija) – tai trečias pagal šiltumą rugsėjis nuo 1961 m., šiltesni rugsėjai buvo 2024 m. (16,8 °C) ir 2023 m. (16,5 °C).

Vėsiausia šį rugsėjį buvo Dūkšte (14,1 °C), šilčiausia – Nidoje ir Ventėje (16,5 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 29,9 °C registruota 6 d. Druskininkuose, žemiausiai -2,2 °C – 26 d. Varėnoje.

Rugsėjo 28 d. Klaipėdoje, Nidoje ir Vilniuje oro temperatūrai nukritus žemiau nei 15 °C baigėsi meteorologinė vasara. Kitur Lietuvoje ji baigėsi rugpjūčio 20–21 d.

Rugsėjo 29 d. didžiojoje šalies dalyje, išskyrus Kauną, Klaipėdą, Nidą, Raseinius, Šilutės, Telšius, vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas.

Rugsėjo 24–29 d. didžiojoje šalies dalyje buvo fiksuotas šalnos1.

1 pav. Rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Rugsėjo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo artimas SKN, 58,5 mm (98 % nuo SKN): nuo 18,6 mm Zarasuose iki 149,9 mm Nidoje (2 pav.).

Rugsėjo 14 d. Karklėje registruotas katastrofinis2 lietus: 82,4 mm/12 val. Šią dieną taip pat registruoti stichiniai3 lietūs Nidoje (76,7 mm), Klaipėdoje (59,1 mm), Ventėje (57,6 mm) ir Palangoje (57,3 mm). Rugsėjo 2, 3, 6, 7 ir 11–18 dienomis vietomis, daugiausia vakarinėje šalies pusėje, registruoti pavojingi4 lietūs.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis5 rugsėjo 17 d. baigėsi Trakų, o rugsėjo 30 d. Varėnos r. sav. teritorijose.

2 pav. Rugsėjo mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Rugsėjo mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 186,3 val. (104 % nuo SKN), ilgiausiai – Nidoje 206,7 val., trumpiausiai – Dūkšte 157,3 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė rugsėjo mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 13,7–21,6 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 3 d. Varėnoje – 21,6 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 15–18 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 23–28 °C, žemiausia krito iki 6–9 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–25  °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 8–11 °C.

Rugsėjo mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI buvo 2,5 –  vos 0,1 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Rugsėjį aukščiausia UVI reikšmė 3,5 buvo fiksuota 1 ir 9 d., o mažiausia 0,6 – 30 d. (4 pav.).

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS rugsėjo mėnesį

Kauno MS rugsėjo 12 d. sugedo spektrofotometras, ozono duomenys nėra gaunami.

Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis vakariniuose ir pietiniuose šalies rajonuose buvo nuo 1 iki 70 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį rugsėjo mėnesio vandens lygį. Tuo tarpu Šiaurės, Rytų Lietuvoje bei dalyje pietvakarinių rajonų, jis svyravo nuo 3 iki 51 cm žemiau vidurkio.

Visą mėnesį vietomis ir toliau stebėta hidrologinė sausra. Paskutinę mėnesio dieną hidrologinė sausra tebefiksuota Nemune ties Druskininkais, Šušvėje ties Josvainiais ir Sanžilės kanale ties Bernatoniais. Ties 11 VMS situacija išliko artima hidrologinei sausrai. Nemune ties Druskininkais nuo rugsėjo 16 d. buvo pasiekta ir gamtosauginio vandens debito reikšmė, kuri stebėta iki pat mėnesio pabaigos.

Rugsėjo 11–17 dienomis, sulaukus nemažai kritulių, daugelyje šalies rajonų stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Sparčiausiai vandens lygis kilo vakariniuose ir pietvakariniuose rajonuose. Aunuvoje ties Aunuvėnais rugsėjo 16 d. pasiektas naujas rugsėjo mėnesio aukščiausio vandens lygio rekordas – 255 cm (buvęs aukščiausias vandens lygis – 227 cm). Leitės upėje ties Kūlynų VMS trumpam buvo pasiekta ir stichinio vandens lygio reikšmė (rugsėjo 18–20 d.). 

Nuo trečiojo dešimtadienio pradžios vandens lygis pamažu krito ir mėnesio pabaigoje daugelyje upių jau buvo artimas rugsėjo normai.

Aukštesnis nei vidutinis daugiametis vandens lygis stebėtas ir Tauragno ežere bei Nemune ties Birštonu ir Darsūniškiu – atitinkamai 28 cm ir 24 cm.

Įsivyravus vėsiems ir žvarbiems orams, sparčiai vėso ir vandens telkiniai. Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 7,9–17,0°C, ežeruose – 11,9–15,6°C, Baltijos jūroje – 13,0–14,7°C, Kuršių mariose – 11,2–12,5°C.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugsėjo mėnesį

6 pav. Rugsėjo mėnesio upių būklė


1  šalna  aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis meteorologinis reiškinys.

2 katastrofinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta daugiau nei 80 mm kritulių.

3 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

4 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

5 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

2025 m. rugsėjo mėnesio trečiasis dešimtadienis

Rugsėjo trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,4 °C (neigiama 0,9° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -2,2 °C išmatuota rugsėjo 26 d. Varėnoje, aukščiausia 29,1 °C – rugsėjo 21 d. Druskininkuose.

Rugsėjo 28 d. Klaipėdoje, Nidoje ir Vilniuje oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C baigėsi meteorologinė vasara.

Rugsėjo 29 d. didžiojoje šalies dalyje, išskyrus Kauną, Klaipėdą, Nidą, Raseinius, Šilutę ir Telšius, vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas.

Rugsėjo 24–29 d. didžiojoje šalies dalyje buvo fiksuojamos šalnos1.

1 pav. Rugsėjo mėnesio trečojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiasis rugsėjo dešimtadienis buvo gana sausas, vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 1,5 mm (9 % SKN) (2 pav.). Panevėžyje ir Joniškyje kritulių nebuvo, daugiausiai kritulių registruota Ventėje, 7,4mm.

Varėnos r. sav. baigėsi ilgas lietingas laikotarpis2.

2 pav. Rugsėjo mėnesio trečojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 59 val. (107 % SKN): nuo 46,2 val. Utenoje iki 73,2 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Rugsėjo mėnesio trečojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–14 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 20–24 °C, žemiausia krito iki 6–9 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 18–21  °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 8–11 °C.

Kauno MS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, jų vidurkis buvo 1,6 UVI (0,5 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 2,5 buvo fiksuojama 21 d., mažiausia 0,6 – 30 d.


1  šalna  aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis meteorologinis reiškinys.

2 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

2025-10-01 | Lietuvoje užfiksuota nuotrauka pateks į 2026 m. WMO kalendorių!

Rugsėjo 29 d. buvo paskelbti WMO (liet. Pasaulinės meteorologijos organizacijos) 2026 m. kalendoriaus laimėtojai. Iš anksčiau atrinktų geriausių 75 nuotraukų iš viso pasaulio buvo atrinkta 13 laimėtojų.

Labai smagu matyti, jog tarp jų vienas kadras, kurį atliko fotografas Marius Kunigiškis, užfiksuotas būtent Lietuvoje. Jis papuoš 2026 m. WMO kalendorių, todėl mūsų šalies vardą ir gražią gamtą pamatys viso pasaulio hidrometeorologų bendruomenė.

Taip savo nuotrauką WMO konkurse apibūdino pats Marius:
„Praleisdamas ramią dieną prie Dusios ežero, man pasisekė pamatyti artėjantį dramatišką audros frontą. Atsitiko taip, kad buvau reikiamoje vietoje reikiamu laiku – vos tik dangus pradėjo tamsėti, greitai paleidau savo droną ir spėjau padaryti keletą kvapą gniaužiančių nuotraukų, kol audra dar nebuvo pasiekusi visos savo jėgos. Vos kelios minutės po to, kai dronas saugiai nusileido ant žemės, dangus užvirė smarkiu lietumi, stipriais vėjais, perkūnijomis ir žaibais. Tai buvo nepagražintas ir galingas priminimas apie gamtos grožį ir intensyvumą.“

Nuotraukoje – Metelių regioniniame parke esantis trečias didžiausias Lietuvos ežeras – Dusia. Virš jo matomi grėsmingai atrodantys audros debesys. Nuotrauka atlikta iš drono skriejančio šalia Prelomčiškės piliakalnio, vakariniame Dusios krante, 2020 m. birželio 11 d. Autorius – Marius Kunigiškis


Negana to, rugsėjo 30 d. WMO paskelbė dar 13 nuotraukų, kurios pateko į vadinamąjį Garbės paminėjimų sąrašą. Ten irgi buvo viena Lietuvoje įamžinta puiki nuotrauka, kuriai labai nedaug pritrūko iki patekimo į 2026 m. kalendorių (žr. žemiau).

Nuotraukoje – į WMO Garbės paminėjimų sąrašą patekęs kadras. Autorė – Renata Kilinskaitė. Nuotraukos aprašymas: „puikus rytas Lietuvoje. Saulė pakyla virš rūko apgaubtų miškų, apgaubdama medžių viršūnes auksine šviesa. Švelnus rūkas sukuria svajingą, ramią atmosferą, užfiksuodamas saulėtekio ramybę ir grožį.


Į tą patį sąrašą pateko ir lietuvės Simonos Žemgulytės žiemiška nuotrauka (žr. žemiau). Tiesa, ji buvo užfiksuota ne Lietuvoje, o Laplandijoje (Suomijoje). Įdomu tai, kad šios fotografės net dvi nuotraukos buvo tarp 75 geriausių. Tiesa, antroji (irgi žiemiška) užfiksuota Trakuose galutinių konkurso etapų nepasiekė.

Nuotraukoje – į WMO Garbės paminėjimų sąrašą patekęs kadras. Autorė – Simona Žemgulytė. Nuotraukos aprašymas: „Ši nuotrauka buvo padaryta Laplandijoje, Valtaraava kalne, kuris stovėjo apsuptas debesų. Drėgmė ir šaltis sukūrė dramatišką tykky efektą, kai storas šerkšnas ir sniegas apgaubė medžius – tai reiškinys, būdingas Suomijos subarktiniam klimatui. Medžiai buvo taip smarkiai padengti ledu, kad jų šakos tapo kietos ir sušalusios. Kai praūžė vėjas, buvo galima girdėti, kaip jos girgžda ir šnabžda, tarsi pats miškas būtų gyvas ir skambantis.“


Primename, kad anksčiau WMO konkursuose neturėjome nė vieno kadro iš Lietuvos, tačiau pernai viena nuotrauka praėjo pirmąjį atrankos etapą ir pateko tarp geriausiųjų 75 nuotraukų (žr. žemiau). Jai vėliau labai nedaug trūko iki patekimo į kalendorių.

Nuotraukoje – pernai į WMO Garbės paminėjimų sąrašą patekęs kadras, kuriame įamžinta Baltijos jūra ties Palanga. Autorė – Ieva Jonauskienė. Nuotraukos aprašymas: „Audringas dangus ir jūra susiliejo su šaltu vakaro šviesos spinduliu. Nuotrauka buvo padaryta žiemą, prie Baltijos jūros, mažame Palangos miestelyje, saulėlydžio metu.


Sveikiname visus konkurso laimėtojus bei dėkojame visiems balsavusiems ir palaikiusiems Lietuvos atstovus socialiniuose tinkluose. Aktyvus mūsų tautiečių įsitraukimas lėmė aukštus balus iš plačiosios visuomenės. Kitą pusę balsų davė WMO vertinimo komisija (fotografai, meteorologai, mokslininkai ir komunikacijos ekspertai), kurie priimė galutinį sprendimą dėl 13 nugalėtojų, remdamasi visų mūsų balsais, taip pat techninėmis ir meninėmis savybėmis bei geografine pusiausvyra (kad nuotraukos būtų iš įvairių pasaulio kampelių).

WMO dėkoja visiems fotografams dalyvavusiems balsavime ir visiems organizacijos nariams, kurie reklamavo konkursą savo šalyse.


Visų 75 nuotraukų, kurios praėjo pirmąjį atrankos etapą, albumą rasite čia.

13 geriausių nuotraukų, kurios pateks į 2026 m. WMO kalendorių, albumą rasite čia.

13 nuotraukų, kurios pateko į WMO Garbės paminėjimo sąrašą (t. y. labai nedaug trūko iki patekimo į kalendorių), albumą rasite čia.

Na, o jau 2026 metų vasarą visus pakviesime dalyvauti 2027 metų WMO kalendoriaus konkurse. 😉