Ieškome IT skyriaus patarėjo. Darbo skelbimą rasite čia

Mėnuo: 2025 spalio

2025-10-30 | „Meteo.lt“ specialistai dalyvavo ICEREG projekto ekspertų susitikime

Paskelbta paskelbė Eligijus Labanauskas

Spalio 29 d. Lietuvos energetikos institutas (LEI) organizavo projekto „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG, LL-00136) ekspertų susitikimą, kuriame dalyvavo ir „Meteo.lt“ specialistai.
 

Nuotraukoje: projekto „ICEREG“ ekspertų susitikimo dalyviai – „Meteo.lt“, Lietuvos energetikos instituto (LEI) ir Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro (LEGMC) atstovai. LEI nuotr.


Susitikimo metu projekto partneriai aptarė pagrindinius pasiektus rezultatus, pristatė ankstyvojo perspėjimo apie ledo sangrūdų potvynius gairių projektą, rizikos mažinimo priemones bei pavojaus ir rizikos žemėlapius pilotinėms teritorijoms. Taip pat diskutuota dėl artėjančių Lietuvos ir Latvijos suinteresuotųjų šalių susitikimų darbotvarkės bei baigiamosios konferencijos pristatymų.
 
Be „Meteo.lt“ atstovų, susitikime dalyvavo ir Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro (LEGMC) bei Lietuvos energetikos instituto (LEI) ekspertai.

Šaltinis: www.lei.lt


Tam kad sparčiai keičiantis klimatui ledo sangrūdų sukeliami dideli potvyniai būtų geriau suprasti bei modeliuojami Latvijos – Lietuvos regione vykdomas specialus projektas ICEREG. Ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.

Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą.

Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Latvijos – Lietuvos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.

Projekto įgyvendinimą remia 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa.

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Koordinatorius: Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija

Projekto partneriai:

Daugiau informacijos apie vykdomą projektą čia.

2025-10-23 | Kviečiame dalyvauti konferencijoje „Klimatosaugos briaunos 2025“

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Vilniaus universiteto Klimato kaitos grupė kartu su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje organizuoja ketvirtąją „Klimatosaugos briaunų“ konferenciją, kurios tikslas – suvienyti klimatosaugininkų bendruomenę, suteikti jai galimybę dalintis žiniomis, patirtimi ir naujomis idėjomis.

Kaip ir kasmet, renginys apims ne tik tradicines klimato kaitos temas, bet ir netikėtus, kartais provokuojančius aspektus, kurie gali praplėsti mūsų suvokimą apie klimatosaugos iššūkius.

Renginys vyks lapkričio 21 dieną (penktadienį) Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) Konferencijų salėje (Saulėtekio al. 5, Vilnius). Renginio pradžia 9:30 val., registracija – 8:45 val.

Registracija į renginį: https://forms.gle/feQr11hjgWewMQAT8  Renginys nemokamas.

Renginio programą galite rasti čia.


Konferenciją taip pat galėsite stebėti gyvai „Youtube” platformoje. Transliacijos nuoroda bus paskelbta vėliau. 

SVARBU: jei konferenciją stebėsite nuotoliniu būdu, registruotis nereikia.


Parengė: Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedra

2025-10-23 | Pasaulinės meteorologijos organizacijos Kongreso sesija Ženevoje

Paskelbta paskelbė Eligijus Labanauskas

Šią savaitę pasaulio meteorologų bendruomenė ir visuomenė gyvena klimato temomis. Spalio 20–26 d. Lietuvoje vyksta Klimato savaitė 2025, kviečianti atvirai kalbėti apie klimato kaitos iššūkius, prisitaikymo galimybes ir atsparumo didinimą.

WMO nuotr.


Tuo pat metu spalio 20–23 d. Ženevoje vyksta neeilinė Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) Kongreso sesija Cg-Ext (2025), skirta pažymėti organizacijos 75-metį. Kongresas – aukščiausiasis PMO organas, suburiantis 193 narių (187 valstybes ir 6 teritorijas) atstovus, atsakingus už pasaulinį bendradarbiavimą meteorologijos, klimato, hidrologijos ir aplinkos stebėjimo srityse.


WMO nuotr.

Iškilmingoje atidarymo sesijoje Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterres pabrėžė PMO vaidmenį gelbstint gyvybes ir stiprinant visuomenės pasitikėjimą mokslu. Organizaciją sveikino ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos viceprezidentas Tomas Lamanauskas, pažymėjęs glaudų institucijų bendradarbiavimą duomenų mainų ir technologijų srityje.

WMO nuotr.


Kongrese daug dėmesio skiriama iniciatyvai „Perspėjimai visiems“ (Early Warnings for All, EW4All), kurios tikslas – užtikrinti, kad kiekvienas pasaulio žmogus, ypač mažas ir vidutines pajamas turinčiose šalyse, būtų laiku perspėtas apie pavojingus orų ar hidrologinius reiškinius. Šiuo metu derinamos rekomendacijos (regulations) ir įgyvendinimo procedūros, susijusios su šios iniciatyvos įgyvendinimu, o PMO vykdys stebėseną, kaip šalys diegia ankstyvojo įspėjimo sistemas ir paslaugas.

WMO nuotr.


Kongreso darbotvarkėje taip pat numatyta atnaujinti organizacijos teisinius dokumentus, reglamentuojančius vadovybės rinkimų procedūras, finansinius klausimus ir Vykdomosios tarybos sudėtį.

WMO nuotr.

Šių metų PMO šūkis – „75 years for data sharing and science for action“, pabrėžiantis duomenų dalijimosi ir mokslo pritaikymo praktikoje svarbą. Tinkamiausiai šią mintį galėtume perteikti kaip „75 metai mokslo, virstančio veiksmais“.

Daugiau apie PMO Kongresą: Extraordinary Session of World Meteorological Congress (Cg-Ext-2025)

2025 m. spalio mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Spalio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 6,7 °C (neigiama 0,6° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -6,5 °C išmatuota spalio 20 d. Molėtuose, Utenoje ir Varėnoje, aukščiausia 17,6 °C – spalio 11 d. Skuode.

Antrąjį spalio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 16,8 mm (93 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Raseiniuose – 6,0 mm, daugiausiai Birštone – 37,9 mm. Spalio 18 d. vietomis Pietų Lietuvoje registruoti pavojingi1 krituliai.

2 pav. Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 37,3 val. (104 % SKN): nuo 25,5 val. Utenoje iki 52,6 val. Šilutėje (3 pav.).

3 pav. Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–10 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 10–15 °C, žemiausia krito iki 2–4 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 11–13  °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 4–6 °C.

Kauno MS rugsėjo 12 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami ir apžvalga neparengta.

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2025-10-20 | WMO: klimato kaita ir oro tarša – glaudžiai susijusios

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Spalio 20–26 d. Aplinkos ministerija organizuoja jau septintąją Klimato savaitę, kurios metu visuomenė kviečiama atvirai kalbėti apie iššūkius ir galimybes švelninant klimato kaitą, prie jos prisitaikant ir didinant atsparumą. Šios savaitės proga dalinamės dviejų dalių straipsniu apie klimato kaitą, kurį parengė Tarnybos praktikantė–klimatologė Neringa Gurauskaitė.

___

Pasaulinės meteorologijos organizacija (PMO; angliškas akronimas – WMO) atskleidė, jog klimato kaita ir oro tarša – glaudžiai susijusios. Dėl didėjančių karščio bangų ir sausrų vis dažniau kyla miškų gaisrai. Jie į atmosferą išmeta milžiniškus kiekius dūmų bei dalelių, kurie blogina oro kokybę ir dar labiau veikia klimatą.

Pavyzdžiui, 2025 m. vasaros mėnesiai (birželis – liepa – rugpjūtis) buvo pažymėti intensyviais miškų gaisrais Europoje. Iberijos pusiasalyje rugpjūčio mėnesį vyko ekstremalūs miškų gaisrai. Remiantis Koperniko atmosferos stebėjimo tarnybos (angliškas akronimas – CAMS) analize, bendras metinis Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės anglies dioksido išmetimas nuo rugpjūčio pabaigos, kai gaisrų sezonas dar tebesitęsė, yra didžiausias per 23 metus (žr. grafike esančiame žemiau).


Be miškų gaisrų, kitas oro kokybės pavojus vasaros sezonu – ozono tarša, buvo gerai matoma dažnų karščio bangų metu. Aukšta temperatūra kartu su intensyvia Saulės spinduliuote sukelia ozono koncentracijos padidėjimą prie žemės paviršiaus, o tai daro poveikį oro kokybei ir žmonių sveikatai. 2025 m. vasarą taip pat buvo neįprastai dažni ir intensyvūs Sacharos dulkių pernašos epizodai, tiek per Viduržemio jūrą į pietinę Europą, bei per Atlantą į Ameriką. Visa tai prisidėjo prie labai intensyvios vasaros oro taršos Europoje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, aplinkos oro tarša kasmet sukelia daugiau nei 4,5 milijono priešlaikinės mirties atvejų visame pasaulyje, o tai sukelia didžiules aplinkos ir ekonomines išlaidas. Tad kietosios dalelės, susidarančios dėl gaisrų, vėjo nešamų dykumos dulkių, transporto, pramonės ir žemės ūkio veiklos, tebėra didelis pavojus sveikatai.

Kai kuriose regionuose, pavyzdžiui, Pietų Azijoje, Pietų Amerikoje ir šiaurės platumose, aerozolio dalelių koncentracija toliau didėja, ir dėl didėjančio miškų gaisrų skaičiaus. Aerozolio dalelės ir ilgai išliekančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra kompleksiškai susiję, todėl norint parengti klimato ir oro kokybės gerinimo priemones, būtina tinkamai suprasti šių sąveikų pobūdį. Klimato pokyčiai stiprina oro taršą, o oro tarša – klimato kaitą. Todėl Pasaulio meteorologijos organizacija teigia, kad svarbu taikyti integruotą požiūrį į išmetamųjų teršalų valdymą, siekiant apsaugoti ne tik klimatą, bet ir ekosistemą bei žmonių sveikatą. Taip pat, dėl padažnėjusių gaisrų atvejų Europoje svarbu atsižvelgiant į potencialų pavojų oro kokybei dėl smulkiųjų dalelių ir kitų teršalų poveikio, labai svarbu toliau stebėti šiuos įvykius visame pasaulyje ir naudoti gautus duomenis geresnėms ekstremalių situacijų mažinimo ir prisitaikymo strategijoms kurti.

Plačiau (anglų k.) skaitykite čia arba (apie gaisrus) čia.

___

Kodėl Europoje ir Arktyje oro temperatūra kyla greičiau nei kitur?

Per pastaruosius trisdešimt metų vidutinė pasaulio temperatūra padidėjo apie 0,26 °C per dešimtmetį. Tačiau Europoje ir Arktyje šilimo tempas yra daugiau nei dvigubai didesnis už pasaulio vidurkį. Greičiausias atšilimas stebimas šiaurės platumose, ypač Arktyje, Vidurio ir Rytų Europoje bei Artimuosiuose Rytuose.

Šią tendenciją lemia keli veiksniai:
• daugiau įšylantis kontinentas, nei vandenynas;
• dažnesnės karščio bangos Europoje;
• sukuriamas grįžtamojo ryšio ciklas Arktyje, kuomet tirpstantis sniegas bei ledas, atidengia tamsesnį paviršių, (pvz. vandenynų vanduo ar plikas dirvožemis), jie sugeria daugiau Saulės energijos, o tai pagreitina šilimą ir veda prie tolesnio tirpimo;
• nuo tropikų pernešamos šiltesnės ir drėgnesnės oro masės link polių – didinamas vandens garų kiekis labiau intensyvina Arkties atšilimą.

Nors temperatūra virš vandenynų taip pat kyla, kai kuriose Šiaurės Atlanto vandenyno dalyse, dažnai vadinamose Šiaurės Atlanto „atšilimo duobėmis“ arba „šaltomis dėmėmis“, rytinėje Pietų Ramiojo vandenyno dalyje ir Pietų vandenyne pastebimas net ir vietinis atšalimas.

Remiantis Koperniko klimato kaitos tarnybos (C3S)* ERA5 duomenų rinkiniu, Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas, kuris nuo 1990-ųjų vidurio per dešimtmetį įšilo maždaug 0,53 °C, o Arktis šyla dar sparčiau – maždaug 0,69 °C per dešimtmetį.

Paveiksle – vidutinės metinės temperatūros anomalijos Europoje ir Arktyje. Padidėjimo tempai per dešimtmetį yra apskaičiuoti remiantis pastarųjų 30 metų duomenimis nuo 1995 iki 2024 m.


Šie pokyčiai jau dabar turi pasekmių – sparčiau tirpsta ledynai, kyla jūros lygis, kinta ekosistemos ir oro srautai, todėl klimato kaitos padariniai Europoje tampa vis labiau juntami kasdienybėje. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos sulaiko šilumą – atšilimo tempas skirtinguose regionuose priklauso nuo sudėtingų vietinių grįžtamųjų ryšių, atmosferos dinamikos ir oro kokybės. Šių regioninių skirtumų supratimas yra svarbus ne tik mokslinio tikslumo požiūriu, bet ir formuojant vietines prisitaikymo strategijas atšilimo sąlygomis.

Visą straipsnį (anglų k.) galite skaityti čia.

2025-10-15 | Išleistas „Meteo.lt“ orų programėlės atnaujinimas

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Mūsų specialistai ir toliau tobulina „Meteo.lt“ orų programėlę. Praėjusią savaitę buvo išleistas dar vienas atnaujinimas. Nuo šiol programėlėje galite pasirinkti šviesią arba tamsią temą. Seniau tema nusistatydavo automatiškai tik pagal jūsų pasirinkimą telefono nustatymuose. Kadangi dalis žmonių naudoja šviesią temą, o pačioje programėlėje nori tamsios (arba atvirkščiai), todėl suteikėme naudotojams galimybę nustatymų skiltyje pasirinkti tai patiems.


Taip pat, programėleje jau galite peržiūrėti kitos norimos Lietuvos vietovės orų prognozę nepridedant jos prie jau esamų jūsų vietovių sąrašo. Na ir trečia nauja funkcija – nuo šiol programėlės nustatymuose galite pasikeisti matomų informacinių blokelių eiliškumą (išskyrus pirmuosius du).

Primename, kad vasarą atsinaujino „Vandens telkinių“ žemėlapis, kuriame šilčiausius ir vėsiausius vandens telkinius pastebėsite greičiau pagal spalvinę vandens temperatūros skalę. Be to, jūsų pasirinktai vietovei pradėtas rodyti Saulės tekėjimo ir leidimosi laikas bei esama Mėnulio fazė. Na, o valandinėje prognozėje (ant ikonėlės) rodoma kritulių kiekio prognozė skaitine išraiška (mm/val.).

👉Programėlės kūrėjai skaito visas jūsų paliekamas pastabas (atsidarius programėlę, apačioje, yra speciali apklausos forma) bei pamažu tobulina programėlę. Netolimoje ateityje atsiras dar šiek tiek naujovių.

📍Nepamirškite atsinaujinti ir naudoti tik pačią naujausią versiją, kadangi programėlė pamažu yra tobulinama arba būna atliekami kitokie nedideli pataisymai.

Jeigu dar neturite prieš pusmetį išleistos orų programėlės, tuomet kviečiame įsidiegti ir bent savaitę išbandyti. „Meteo.lt“ rasite mobiliųjų programėlių parduotuvėse „Google Play“ ir „App Store“.

Apple (iOS) įrenginiams: https://meteo.lt/ios
Android įrenginiams: https://meteo.lt/android

2025 m. spalio mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Spalio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,2 °C (neigiama 1,1° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -2,5 °C išmatuota spalio 3 d. Skuode, aukščiausia 18,4 °C – spalio 7 d. Dotnuvoje.

Spalio 1–3 d. kai kur šalyje buvo fiksuojamas stichinis meteorologinis reiškinys – šalna aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu – šiomis dienomis oro temperatūra prie dirvos paviršiaus krito iki -5,9 °C, o ore fiksuotos šalnos iki -2,9 °C.

Spalio 4 d. Kauno apylinkėse, taip pat visur Vakarų Lietuvoje, išskyrus Kuršių Neriją, vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Likusioje šalies dalyje aktyviosios augalų vegetacijos sezonas baigėsi dar rugsėjo 29 d.

1 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmąjį spalio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 13,8 mm (47 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Šeduvoje – 4,1 mm, daugiausiai Skuode – 41,8mm. Spalio 5 d. vietomis šiaurės vakariniuose rajonuose registruoti pavojingi1 krituliai.

2 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 47,7 val. (114 % SKN): nuo 38,9 val. Utenoje iki 57,9 val. Šilutėje (3 pav.).

3 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–11 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 12–16 °C, žemiausia krito iki 5–7 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 11–14  °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 7–9 °C.

Kauno MS rugsėjo 12 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami ir apžvalga neparengta.

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2025 m. vasaros apžvalga

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

2025 m. vasara apibendrintai

Šių metų vasara pasižymėjo vėsesniais už daugiametį vidurkį orais ir tapo vėsiausia vasara nuo 2017 m. Tarp visų įvykusių vasarų nuo 1961 m., šių metų vasara užėmė 33 vietą, o tai reiškia, jog ji tapo medianine vasara. Jos vidutinė oro temperatūra siekė 16,9 °C, o tai yra 0,4 °C mažiau nei 1991–2020 m. daugiametė norma (SKN). 2025 m. vasara, savo vidutine oro temperatūra, yra identiška 1966 m., 1964 m. bei 1968 m. vasaroms. Kitaip nei šių metų pavasaris, praėjusi vasara nepasižymėjo dideliais vidutinės oro temperatūros nuokrypiais. Birželis buvo puse laipsnio vėsesnis už SKN, o liepa – tiek pat šiltesnė. Tik rugpjūtis truputį labiau nukrypo nuo vidurkio, tačiau jokių rekordų nesiekė (1,2 °C vėsesnis už SKN). Vėsūs birželio ir rugpjūčio mėnesiai lėmė vidutiniškai 19 d. vėlesnę meteorologinės vasaros pradžią (birželio 19 d.) bei 8 d. ankstesnę pabaigą (rugpjūčio 27 d.) Lietuvoje. Tai reiškia, jog meteorologinė vasara šiais metais tęsėsi tik 69 d. (27 d. trumpiau nei SKN).

Dauguma vasaros dienų buvo vėsesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (49 iš 92 d.), tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus (18 tokių dienų pasitaikė birželį, tik 9 dienos – liepą ir net 22 dienos – rugpjūtį) (1 pav.). Pati šilčiausia sezono diena buvo liepos 3 d. (+21,7 °C), o šalčiausia buvo rugpjūčio 26 d. (+11,3 °C). Šią vasarą buvo išmatuotas tik 1 aukščiausios paros oro temperatūros rekordas, liepos 3 d. Praėjusi vasara tapo ir pirma vasara nuo 2017 m., kai nebuvo fiksuotas nei vienas kaitros atvejis (reiškinys fiksuojamas, kai oro temperatūra 3 dienas iš eilės viršija 30 °C), o dienų su aukščiausia oro temperatūra >30 °C pasitaikė tik 6 – mažiausiai nuo pat 2009 m. (kai pasitaikė tik 5 dienos)! Vėsesnę už vidurkį vasarą indikuoja ir tai, jog šią vasarą buvo fiksuota tik 1 tropinė naktis ir tik 1 vietoje – liepos 22 d. Nidoje, kai minimali paros oro temperatūra nenukrito žemiau 20,2 °C. Tai mažiausias tropinių naktų skaičius nuo 2008 m. (kai nepasitaikė nei vienos) bei vienas mažiausių skaičių nuo 1991 m.

1 pav. 2025 m. vasaros (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.

2025 m. vasaros sezono kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 275,6 mm, o tai yra 20 % daugiau už vasaros SKN (229 mm). Nors šių metų vasara buvo išties lietinga, tačiau ji 1,7 mm kritulių nusileido 1978 m. vasarai ir todėl nepateko tarp 10 lietingiausių vasarų nuo 1961 m. (užėmė 11 vietą iš 65). Birželis buvo drėgnesnis už daugiametį vidurkį, o rugpjūtis – sausesnis. Tačiau drėgnumu ypač išsiskyrė liepa (iškrito net 168 % liepos kritulių normos), kuri buvo 3 drėgniausia liepa nuo 1961 m. Jog vasara buvo drėgna indikuoja ir tai, jog visą vasarą bent dalyje Lietuvos teritorijos (daugiausia šalies rytuose) buvo fiksuojamas gan retas (Lietuvoje vidutiniškai fiksuojamas kas 10-us metus) stichinis meteorologinis reiškinys – „ilgas lietingas laikotarpis“, kuris indikuoja ypač ilgai trunkantį perteklinio drėkinimo laikotarpį.

Šių metų vasaros sezonas pasižymėjo mažesne už vidutinę Saulės spindėjimo trukme. Lietuvoje vidutiniškai Saulės spindėjimo trukmė siekė 688 val., o tai yra 16 % mažiau nei daugiametė norma (818 val.). Visi šių metų vasaros mėnesiai pasižymėjo trumpesne už vidutinę Saulės spindėjimo trukme (nuo 9 % iki 23 % trumpesne).

2025 m. vasaros sezono atskiri mėnesiai

Birželis

2025 m. birželis buvo vėsesnis, drėgnesnis, daug labiau vėjuotas bei pasižymėjo didesniu šviesiojo paros laiko debesuotumu nei įprasta. Tokius orus lėmė į vidurio Europą nusidriekęs Azorų anticiklono gūbrys, kuris blokavo Atlanto ciklonų kelią ir nukreipė juos link šiaurinės Skandinavijos ir toliau į Rytų Europą. Dėl to Lietuvą pasiekė daugiau Atlanto ciklonų, kurie lėmė vėsesnius, drėgnesnius, labiau debesuotus bei labiau vėjuotus, nei įprasta, orus. Šių metų birželis tapo vėjuočiausiu birželiu nuo 1994 m. (3,7 m/s), kadangi jo vidutinis vėjo greitis siekė ~3,5 m/s, o tai yra 0,8 m/s daugiau nei daugiametis vidurkis. Tokios vidutinio vėjo greičio reikšmės yra labiau būdingos spalį–lapkritį, kurie yra vieni labiausiai vėjuotų metų mėnesių.

Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 15,4 °C, kas yra 0,5 °C mažiau nei SKN (15,9 °C). Birželis prasidėjo daugiametį vidurkį atitinkančia oro temperatūra (birželio I dešimtadienis buvo 0,1 °C šiltesnis už SKN), tačiau jo II ir ypač III dešimtadieniai pasižymėjo vėsesniais už SKN orais (atitinkamai 0,7 °C ir 1,1 °C vėsesni už SKN). Tai lėmė, jog birželio I dešimtadienis (15,6 °C) buvo šiltesnis už II (15,2 °C) ir III (15,3 °C) dešimtadienius bei tapo šilčiausiu mėnesio dešimtadieniu. Todėl galima sakyti, jog šių metų visas birželis, savo oro temperatūra, priminė ankstyvą birželį. Vėsesni, nei įprasta, orai lėmė ir tai, jog oro temperatūros perėjimas per 15 °C (meteorologinės vasaros pradžia) pajūryje ir dalyje Šiaurės Vakarų Lietuvos birželį taip ir neįvyko.

Kritulių prasme, 2025 m. birželis buvo drėgnesnis už vidurkį. Šių metų birželį iškrito 81,2 mm kritulių, tai yra 19 % daugiau už SKN (68 mm). Tačiau ne visas birželis buvo vienodai drėgnas. I mėnesio dešimtadienis pasitaikė ypač drėgnas, kadangi jo metu iškrito net 38,5 mm kritulių, kas yra daugiau nei 2,5 karto daugiamečio vidurkio (15 mm). Birželio II ir III dešimtadieniai buvo ne tik vėsesni, bet ir sausesni už SKN, kadangi jų metu atitinkamai iškrito tik 20,2 (22 % mažiau už SKN) ir 22,4 mm (17 % mažiau už SKN) kritulių.

Saulė šį mėnesį spindėjo 41 valanda arba 15 % trumpiau (236,1 val.) už SKN (277 val.). Didesniu šviesiojo paros laiko debesuotumu, nei įprasta, pasižymėjo visi praėjusio birželio dešimtadieniai (visų dešimtadienių Saulės spindėjimo trukmė buvo bent 3 % trumpesnė), ypač birželio I dešimtadienis (Saulės spindėjimo trukmė 26 % trumpesnė už SKN).

Liepa

Šių metų liepa, kitaip nei birželis, buvo šiltesnė už daugiametį vidurkį. Jos vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 18,8 °C, kas yra 0,5 °C daugiau nei SKN (18,3 °C). Šilčiausią šių metų mėnesį taip pat buvo išmatuotas vienintelis šią vasarą (tačiau net 19-as šiais metais) šilčiausios dienos rekordas liepos 3 d., kai oro temperatūra Druskininkuose pasiekė net 35,6 °C. Tai aukščiausia užfiksuota oro temperatūra Lietuvoje per pastaruosius 6 metus! Visi liepos dešimtadieniai buvo šiltesni, nei įprasta, tačiau didžiausias nuokrypis nuo SKN susidarė liepos II dešimtadienį.

Kritulių prasme, šių metų liepa buvo labai drėgna, kadangi iškrito net 141,4 mm kritulių, kas yra net 68 % daugiau už SKN (84 mm). Tai jau antra iš eilės liepa, kuri pasižymėjo ypatingai dideliu kritulių kiekiu. Šių metų liepa 0,9 mm kritulių aplenkė praeitų metų liepą ir tapo 3 drėgniausia liepa nuo 1961 m., ir vos 3,5 mm kritulių nusileido antrai drėgniausiai – 1977 m. liepai. Tačiau net su tokiu dideliu iškritusių kritulių kiekiu, šių metų liepa neprilygo iki šiol drėgniausiai 2007 m. liepai (171,4 mm). Nors 2025 m. liepa buvo ypatingai drėgna, tačiau tokia ji buvo ne visa. Mėnesio I dešimtadienis buvo 18 % sausesnis už daugiametį vidurkį, tačiau II ( iškrito 53 % daugiau kritulių) ir ypač III ( iškrito 187 % daugiau kritulių) dešimtadieniai daug drėgnesni. Tokį kritulių kiekį ir pasiskirstymą laike lėmė iki liepos 7 d. Lietuvoje vyravusi skirtingų anticiklonų įtaka, kuri lėmė sausus orus tomis dienomis. Vėliau virš Fenoskandijos pusiasalio susidariusi aukšto slėgio sritis blokavo ciklonų judėjimą į Šiaurės Rytus, todėl jie ilgiau užsilikdavo virš Lietuvos teritorijos, kas lėmė didesnį kritulių kiekį. Taip pat liepą Lietuvą pasiekė keletas pietinių ciklonų, kurie lėmė didelį iškritusį kritulių kiekį liepos 9–11 d., liepos 28 d. bei liepos 30 d. Dėl pietinių ciklonų, kurie įprastai daugiausia kritulių atneša pietiniams ir rytiniams Lietuvos regionams, liepos mėnesį daugiausia iškrito ir didžiausi kritulių kiekio nuokrypiai nuo vidurkio susidarė būtent Rytų ir ypač Pietryčių Lietuvoje. Taip pat nemažai kritulių iškrito Žemaičių aukštumoje.

Saulė liepą spindėjo 216,6 valandas, t.y. 66 valandom trumpiau (23 % trumpiau) už SKN (283 val.). Visi mėnesio dešimtadieniai pasižymėjo didesniu už įprastą šviesiojo paros laiko debesuotumu. Mažiausiai debesuotas šviesusis paros laikas (12 % mažesnė už SKN Saulės spindėjimo trukmė) buvo liepos I dešimtadienį, kadangi pirmas 7 mėnesio dienas Lietuvoje vyravo anticiklonų įtaka. Liepos II ir III dešimtadieniais šviesusis paros laikas buvo reikšmingai labiau debesuotas, kadangi jie pasižymėjo atitinkamai 26 % ir 32 % mažesne už SKN Saulės spindėjimo trukme.

Rugpjūtis

Šių metų rugpjūtis buvo reikšmingai vėsesnis nei įprasta. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 16,4 °C, tai yra 1,2 °C mažiau nei SKN (17,6 °C). Tai buvo antras vėsiausias XXI amžiuje rugpjūtis ir buvo šiltesnis tik už 2021 m. rugpjūtį (16,2 °C). Visi šių metų rugpjūčio dešimtadieniai pasižymėjo vėsesniais už SKN orais, ypač rugpjūčio III dešimtadienis (14,5 °C), kuris buvo net 1,8 °C vėsesnis nei įprasta (16,3 °C). Mažiausiu nuokrypiu nuo vidurkio pasižymėjo rugpjūčio II dešimtadienis (0,5 °C mažiau už SKN). Vėsesnį, nei įprastą, rugpjūčio I dešimtadienį (1,2 °C mažiau už vidurkį) lėmė rugpjūčio 4–6 d. Lietuvą pasiekę gilūs Atlanto ciklonai. Vėliau Centrinėje ir Rytų Europoje susidarė aukšto slėgio sritis, kuri Lietuvoje lėmė sausus bei artimus oro temperatūros daugiamečiam vidurkiui orus iki rugpjūčio 16 d. (išskyrus rugpjūčio 15 ir 16 d., kai į Lietuvą buvo trumpam įsiveržusi tropinės kilmės oro masė). Vėliau anticiklonas virš Baltijos regiono buvo išstumtas ir sustiprėjo anticiklonas virš Islandijos–Šiaurės jūros regiono, kuris lėmė šiaurinių krypčių vėsaus oro pernašą Lietuvoje. Tačiau nuo rugpjūčio 28 d. įvyko staigus oro atšilimas, dėl seno, gilaus Atlanto ciklono prie Britų salų, kuris sukūrė pernašą nuo Pietvakarių Europos link Šiaurės Rytų.

Kritulių prasme, 2025 m. rugpjūtis buvo sausesnis už vidurkį. Šių metų rugpjūtį iškrito 53 mm kritulių, o tai yra net 31 % mažiau už SKN (77 mm). Tačiau rugpjūtį susidarė dideli kontrastai tarp atskirų dešimtadienių. Rugpjūčio I dešimtadienis buvo artimas daugiamečiui vidurkiui, tačiau II dešimtadienis buvo labai sausas, kadangi per jį iškrito tik 3,8 mm kritulių (85 % mažiau kritulių už SKN). Tai lėmė didžiąją dešimtadienio dalį vyravusi anticiklonų įtaka Lietuvos orams. Rugpjūčio III dešimtadienį iškrito 12 % mažiau kritulių nei įprastai.

Kaip ir ankstesniais šio vasaros sezono mėnesiais, Saulė rugpjūtį taip pat spindėjo trumpiau už daugiametį vidurkį. Šį mėnesį ji spindėjo 22 valandom arba 9 % trumpiau (235,6 val.) už SKN (258 val.). Rugpjūčio I ir III dešimtadieniai pasižymėjo už vidurkį didesniu debesuotumu šviesiuoju paros laiku, kadangi jų Saulės spindėjimo trukmė buvo atitinkamai 18 % ir 17 % mažesnė už daugiametį vidurkį. Tuo tarpu, rugpjūčio II dešimtadienis pasižymėjo mažiau už vidurkį debesuotu šviesiuoju paros laiku, kadangi Saulės spindėjimo trukmė buvo 10 % ilgesnė už SKN.

2025 m. pavasario apžvalga

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

2025 m. pavasaris apibendrintai

Praėjęs pavasaris pasižymėjo pakankamai dideliais oro temperatūros kontrastais. Nors jis buvo šiltas, tačiau nepateko tarp dešimties šilčiausių pavasarių Lietuvoje nuo 1961 m. ir užėmė 11 vietą iš 65. Vidutinė oro temperatūra siekė 7,7 °C, kas yra 0,9 °C aukščiau nei 1991–2020 daugiametė norma (SKN). 2025 m. pavasario vidutinė oro temperatūra buvo labiausiai panaši į 2023 m. pavasario (7,6 °C). Tačiau praėjęs pavasaris pasižymėjo daug didesniais atskirų mėnesių vidutinės oro temperatūros kontrastais, nei 2023 m. pavasaris. Šių metų kovo ir balandžio mėnesiai pateko tarp penkių šilčiausių kovo ir balandžio mėnesių nuo 1961 m. (abu užėmė 3 vietą iš 65), o gegužė pateko tarp penkių šalčiausių gegužės mėnesių nuo 1961 m. (užėmė 61 vietą iš 65 t. y. buvo penkta šalčiausia gegužė). Toks pavasario mėnesių terminis kontrastingumas lėmė ilgai užsitęsusį meteorologinį pavasarį, kuris vidutiniškai Lietuvoje prasidėjo dar vasario 24 d. (kai pastovi oro temperatūra perėjo per 0 °C), o pasibaigė tik birželio 19 d. (kai pastovi oro temperatūra perėjo per 15 °C), atitinkamai vidutiniškai 14 d. anksčiau bei 19 d. vėliau nei įprastai. Tai reiškia, jog 2025 m. meteorologinis pavasaris tęsėsi net 115 d. (33 d. ilgiau nei įprastai). Dėl labai šiltų kovo ir balandžio mėnesių, pastovios oro temperatūros perėjimai per 5 °C  ir 10 °C šalyje vidutiniškai įvyko atitinkamai balandžio 1 d. ir balandžio 18 d. (atitinkamai 6 d. ir 13 d. anksčiau už SKN).

Dauguma pavasario dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (53 iš 92 d.), tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus (net 28 tokios dienos pasitaikė kovą, 17 dienų – balandį ir tik 8 dienos – gegužę) (1 pav.). Pati šilčiausia sezono diena buvo balandžio 18-oji (+19,3 °C), o šalčiausia buvo kovo 17 d. (-1,1 °C). Per pavasarį buvo išmatuoti net 12 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurių 7 buvo užfiksuoti kovą ir 5 balandį, bei 2 šalčio (minimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie abu pasitaikė gegužę.

1 pav. 2025 m. pavasario (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.

Dėl vėsios gegužės bei balandžio III dešimtadienio, Lietuvoje praėjusį pavasarį pasitaikė neįprastai daug šalnų. Balandžio 24 d. – gegužės 25 d. laikotarpiu Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 7 dienos su šalnomis ore  bei 14 dienų su šalnomis dirvožemio paviršiuje, kas yra atitinkamai net 8,2 ir 7,5 karto daugiau dienų su šalnomis, nei įprastai pasitaiko iki liepos 31 d.

2025 m. pavasario sezono kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 112,3 mm, o tai sudarė 87 % pavasario kritulių normos (129 mm). Tai reiškia, jog praėjęs pavasaris buvo 22 sausiausias pavasaris nuo 1961 m. (užėmė 44 vietą iš 65 pagal kritulių kiekį). Kovas ir balandis buvo sausesni už SKN, o gegužė drėgnesnė. Tačiau sausumu išsiskyrė balandis (iškrito tik 58 % balandžio kritulių normos), kuris buvo 10 sausiausias balandis nuo 1961 m.

Praėjęs pavasaris Saulės spindėjimo trukme buvo artimas SKN. Lietuvoje vidutiniškai Saulės spindėjimo trukmė siekė 218 val., kas yra 2,4 % daugiau, nei daugiametė norma (213 val.). Kovas ir balandis pasižymėjo giedresniu, nei įprasta, šviesiuoju paros laiku (abu mėnesius Saulė spindėjo 19 % ilgiau už vidurkį), o gegužė labiau debesuotu už įprastą šviesiuoju paros laiku (Saulė spindėjo 18 % trumpiau už vidurkį).

2025 m. pavasario sezono atskiri mėnesiai

Kovas

2025 m. kovas pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 4,6 °C, kas yra net 3,7 °C daugiau nei SKN (0,9 °C). Praėjęs kovas papuolė tarp penkių šilčiausių kovų nuo 1961 m. ir dalinasi 2–3 vietas su 1990 m. kovu. Už šį kovą šiltesnis buvo tik 2007 m. kovas (5 °C). Kovo I dešimtadienis buvo ypač šiltas ir oro temperatūra labiau priminė balandžio vidurį. Jo vidutinė oro temperatūra siekė net 5,3 °C, nors įprastai būna neigiama (-0,5 °C), todėl nestebina, jog kovo 6–11 dienomis vienas po kito buvo pasiekti net 6 šilumos rekordai. Po trumpo orų atvėsimo kovo II dešimtadienį, III dešimtadienį vėl sugrįžo mėnesiui neįprastai šilti orai. Kovo III dešimtadienio vidutinė oro temperatūra siekė 6,1 °C, t. y. buvo 3,8 °C aukštesnė nei įprastai, dėl to per šį laikotarpį kovo 29 d. buvo pamuštas dar vienas šilumos rekordas.

Kritulių prasme, 2025 m. kovas buvo sausesnis už vidurkį. Praėjusį kovą iškrito 27,7 mm kritulių, kas yra 29 % mažiau už SKN (39 mm). Tačiau ne visas kovas buvo vienodai sausas. I ir III kovo dešimtadieniai buvo ne tik labai šilti, bet ir sausi, kadangi jų metu atitinkamai iškrito tik 4,6 (35 % SKN) ir 6,7 (56 % SKN) mm kritulių, o II dešimtadienis (16,5 mm) buvo 18 % drėgnesnis už vidurkį.

Saulė šį mėnesį spindėjo 26 valandom arba 19 % ilgiau (171 val.) už SKN (145 val.). Giedresniais šviesiojo paros laiko orais, nei įprasta, pasižymėjo visi praėjusio kovo dešimtadieniai (visų dešimtadienių Saulės spindėjimo trukmė buvo bent 9 % ilgesnė), ypač I kovo dešimtadienis (Saulės spindėjimo trukmė 33 % ilgesnė už SKN).

Taigi pirmas praėjusio pavasario sezono mėnuo buvo labai šiltas, sausas bei saulėtas.

Balandis

Šių metų balandis taip pat pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 8,8 °C, kas yra 1,6 °C daugiau nei SKN (7,2 °C). Tai reiškia, jog praėjęs balandis buvo trečias šilčiausias balandis nuo 1961 m. Šiltesni už šių metų balandį buvo tik 2018 m. ir 2000 m. balandžiai, kurių vidutinė oro temperatūra atitinkamai siekė 9,5 °C ir 10,8 °C. Šių metų balandį taip pat buvo pagerinti penki šilumos rekordai balandžio 17–19 d. ir balandžio 21–22 d. Visi jie buvo pagerinti balandžio 13–24 d. vyravusių balandžio mėnesiui neįprastai šiltų orų periodo metu, kurio vidutinė oro temperatūra siekė 14 °C (6,5 °C šilčiau nei SKN) ir prilygo gegužės pabaigos orams (gegužės III dešimtadienio vidutinė oro temperatūra yra 13,9 °C). Didžiąją dalimi į šį periodą patekęs balandžio II dešimtadienis buvo 5,7 °C šiltesnis (vidutinė oro temperatūra siekė 12,4 °C) nei įprastai, o kiti du mėnesio dešimtadieniai buvo truputį (0,3 °C) vėsesni nei įprastai.

Nors praėjęs balandis buvo net trečias šilčiausias balandis nuo 1961 m., tačiau dėl atšalimo balandžio pabaigoje, Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 3 dienos su šalnomis ore ir 4 dienos su šalnomis dirvožemio paviršiuje. Todėl vien balandžio pabaigoje pasitaikė kelis kartus daugiau dienų su šalnomis tiek ore, tiek dirvos paviršiuje, nei jų įprastai pasitaiko iki liepos 31 d.

Kritulių prasme, šių metų balandis buvo labai sausas, kadangi iškrito tik 21,3 mm kritulių, kas yra net 42 % mažiau už SKN (37 mm). Šis balandis buvo 10 sausiausias balandis nuo 1961 m. Visi balandžio dešimtadieniai pasitaikė sausesni už vidurkį, tačiau ypač sausas buvo I dešimtadienis, kai iškrito vos 4,7 mm kritulių, t.y. tik 29 % daugiamečio vidurkio (16 mm).

Saulė šį mėnesį spindėjo 251 valandą, t.y. 39 valandomis ilgiau (19 %) už SKN (212 val.). Giedresniais šviesiojo paros laiko orais, nei įprasta, pasižymėjo visi praėjusio balandžio dešimtadieniai, tačiau tarp jų susidarė dideli skirtumai. Ypač saulėtas buvo balandžio I dešimtadienis, kai Saulė spindėjo net 53 % (30 val.) ilgiau nei įprastai (58 val.), o II ir III dešimtadieniais Saulė spindėjo vos 6 % ilgiau.

Taigi antras praėjusio pavasario sezono mėnuo buvo labai šiltas, labai sausas, saulėtas ir pasižymėjo dideliu dienų su šalnomis skaičiumi.

Gegužė

Kitaip nei pirmi du praėjusio pavasario mėnesiai, šių metų gegužė pasitaikė labai vėsi. Ji tapo pačia šalčiausia iki šiol buvusia geguže XXI amžiuje! Paskutinį kartą šaltesnė gegužė už šių metų gegužę pasitaikė tik 1980 m. (šalčiausia gegužė nuo 1961 m. (7,9 °C)), tai reiškia, jog visi jaunesni nei 45 metų žmonės dar nebuvo matę tokios šaltos gegužės kaip ši. Jos vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 9,7 °C, kas yra net 2,8 °C mažiau nei SKN (12,5 °C). Tai reiškia, jog praėjusi gegužė buvo penkta šalčiausia gegužė nuo 1961 m. Šių metų gegužę taip pat buvo išmatuoti du šalčio rekordai, kurie buvo pagerinti gegužės 8–9 d. Abu jie buvo pagerinti gegužės I dešimtadienį, kurio vidutinė oro temperatūra siekė vos 7 °C (4 °C vėsiau, nei SKN) ir prilygo balandžio viduriui. Nors gegužės II dešimtadienį šalčio rekordų nepasitaikė, tačiau neįprastai šaltais orais nenusileido I dešimtadieniui. Jo vidutinė oro temperatūra siekė vos 8,3 °C (4,1 °C vėsiau, nei SKN). Tačiau gegužės III dešimtadienis jau nepasižymėjo dideliu nuokrypiu nuo vidurkio ir buvo vos 0,4 °C vėsesnis už vidurkį (13,9 °C).

Kadangi praėjusi gegužė buvo šalčiausia per paskutinius 45 metus, todėl nestebina, jog jos metu pasitaikė ir neįprastai daug šalnų tiek ore, tiek dirvoje. Šį mėnesį Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 4 dienos su šalnomis ore ir net 10 dienų su šalnomis dirvožemio paviršiuje.

Šių metų gegužė buvo vienintelis praėjusio pavasario mėnuo, kuris buvo drėgnesnis už daugiametį vidurkį. Praėjusią gegužę iškrito 63,3 mm kritulių, kas yra 20 % daugiau už SKN (53 mm). Tačiau ne visa gegužė buvo drėgnesnė už vidurkį. Mėnesio I dešimtadienį iškrito 22 % mažiau kritulių nei įprastai, tačiau III (22 % daugiau) ir ypač II dešimtadienį (45 % daugiau) iškrito daugiau už vidurkį.

Kaip ir pridera vėsiam šiltojo laikotarpio mėnesiui, gegužę Saulės spindėjimo trukmė buvo 51 val. trumpesnė (18 %) už SKN ir siekė 232 val. Visų mėnesio dešimtadienių šviesusis paros laikas buvo labiau debesuotas, nei įprasta, todėl jų Saulės spindėjimo trukmė buvo 15–22 % mažesnė už vidurkį.

Taigi trečias praėjusio pavasario sezono mėnuo buvo labai vėsus, drėgnas, pasižymėjo dideliu dienų su šalnomis skaičiumi bei jo šviesusis paros laikas buvo debesuotas.

2024–2025 m. žiemos apžvalga

Paskelbta paskelbė Karlas Žužickas

2024–2025 m. žiema apibendrintai

Praėjusi žiema buvo penkta šilčiausia žiema Lietuvoje nuo 1961 m. Jos vidutinė oro temperatūra siekė 0,5 °C, kas yra net 2,7 °C šilčiau, nei 1991–2020 daugiametė norma (SKN). Už šią žiemą šiltesnės buvo tik 1988–1989, 1989–1990, 2007–2008 ir (iki šiol pati šilčiausia) 2019–2020 metų žiemos. Jog žiema buvo daug šiltesnė už įprastą indikuoja ir tai, jog meteorologinė žiema Lietuvoje prasidėjo ypač vėlai, vidutiniškai tik vasario 6 d. (55 d. vėliau nei įprasta). Taip pat ji užsilaikė neilgai, kadangi vidutiniškai Lietuvoje pastovi oro temperatūra per 0 °C perėjo jau vasario 24 d. (14 d. anksčiau už daugiametį vidurkį), kas reiškia, jog ši meteorologinė žiema vidutiniškai tęsėsi vos 18 d. (net 69 d. trumpiau už SKN).

Dauguma žiemos dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą, net 68 iš 90 dienų (23 tokios dienos pasitaikė gruodį, net 30 dienų – sausį ir 15 dienų – vasarį). Tik 32 iš 90 dienų atitiko meteorologinės žiemos temperatūrą (vidutinė oro temperatūra žemiau 0 °C) (1 pav.). Pati šilčiausia sezono diena buvo gruodžio 19 d. (+6,9 °C), o šalčiausia buvo vasario 12 d. (-7,9 °C). Praėjusią žiemą buvo išmatuoti net 6 šilčiausios dienos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie visi buvo užfiksuoti sausio mėnesį (tai pat buvo pakartotas gruodžio 16 d. šilumos rekordas).

1 pav. 2024–2025 m. žiemos vidutinė oro temperatūra (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.

Neįprastai šilti orai lėmė labai mažą dienų skaičių su sniego danga. Praėjusią žiemą sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau, vidutiniškai Lietuvoje laikėsi tik 17,2 d. (neištisai). Kaip įprasta, sniegu daugiausia dienų galėjo pasidžiaugti žmonės gyvenantys šalies šiaurės rytuose (Dūkšte buvo 45 d. su sniegu), o praėjusią žiemą mažiausia dienų su sniegu pasitaikė vidurio Lietuvoje (Kaune vos 5 d., Dotnuvoje vos 6 d. su sniegu). Aišku, dienų su storesne sniego danga pasitaikė dar mažiau. Lietuvoje vidutiniškai buvo vos 3,4 d. su sniego danga, kurios storis siekė 5 cm ar daugiau ir tik 0,7 d. su sniego danga, kurios storis siekė 10 cm ar daugiau.

Tačiau neįprastai mažą dienų skaičių su sniego danga lėmė ne tik aukšta vidutinė oro temperatūra, bet ir labai sausi orai. 2024–2025 m. žiemos sezono kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 113 mm, o tai sudarė 74 % žiemos kritulių normos (152 mm). Tai reiškia, jog praėjusi žiema buvo 11 sausiausia žiema nuo 1961 m.

Praėjusi žiema Saulės spindėjimo trukme pernelyg neišsiskyrė. Lietuvoje vidutiniškai Saulės spindėjimo trukmė siekė 123 val., kas yra 9 % trumpiau, nei daugiametė norma (135 val.). Tačiau pakankamai didelis kontrastas susidarė tarp atskirų mėnesių. Gruodis ir sausis pasižymėjo didesniu šviesiojo paros laiko debesuotumu (abu mėnesius Saulė spindėjo tik 19 val. ir žymiai trumpiau už vidurkį), o vasario šviesusis paros laikas buvo giedresnis nei įprastai (Saulė spindėjo net 85 val. ir žymiai ilgiau už vidurkį).

2024–2025 m. žiemos sezono atskiri mėnesiai

Gruodis

2024 m. gruodis pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 1,9 °C, kas yra 3 °C šilčiau nei SKN (-1,1 °C). Praėjęs gruodis papuolė tarp 10 šilčiausių gruodžių nuo 1961 m. ir užėmė 6 vietą iš 64. Tačiau tai neturėtų stebinti, kadangi 9 iš 10 šilčiausių gruodžių įvyko nuo 2000 metų (tarp 10 šilčiausių gruodžių patenka tik vienas įvykęs prieš 2000 metus, 1971 m. gruodis). Gruodžio 16 d. buvo pakartotas 2006 m. pasiektas šilčiausios dienos rekordas (maksimali paros oro temperatūra siekė 10,0 °C).

Iš praėjusio žiemos sezono, gruodis pasižymėjo mažiausiu vidutiniu dienų skaičiumi su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau, Lietuvoje, vos 1,3 d. Net 8 iš 18 pagrindinių meteorologijos stočių nebuvo susidariusi sniego danga (0 d. su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau). Dienų su 5 cm ar storesne sniego danga pasitaikė tik Dūkšte, 1 d., o 10 cm ar storesnė sniego danga niekur nesusidarė.

Kritulių prasme, 2024 m. gruodis buvo sausesnis už vidurkį. Praėjusį gruodį iškrito 45 mm kritulių, kas yra 19 % mažiau už SKN (56 mm). Tai buvo 16 sausiausias gruodis nuo 1961 m.

Saulė šį mėnesį švietė žymiai trumpiau, tik 19 valandų, t. y. net 35 % trumpiau už SKN (29 val.).

Taigi pirmas praėjusio žiemos sezono mėnuo buvo labai šiltas, sausas, beveik besniegis ir jo šviesusis paros laikas buvo labiau apsiniaukęs.

Sausis

Šių metų sausis taip pat pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 2,0 °C, kas yra net 4,9 °C šilčiau nei SKN (-2,9 °C). Tai reiškia, jog sausis buvo šilčiausias praėjusios žiemos mėnesis (nors vidutiniškai būna šalčiausiu) bei antras šilčiausias sausis (dalinasi antra vieta su 1989 m. sausiu) nuo 1961 m.! Šiltesnis už šių metų sausį buvo tik 2020 m. sausis, kurio vidutinė oro temperatūra siekė 2,8 °C. Šių metų sausį taip pat buvo pagerinti net 6 šilčiausios dienos rekordai (tiek, kiek jų buvo pagerinta per visus 2021 m.). Visi jie buvo pagerinti sausio III dešimtadienį, kurio vidutinė oro temperatūra siekė net 3,6 °C (7,4 °C šilčiau už SKN; -3,8°C). Šių metų sausio trečiasis dešimtadienis buvo ne tik šilčiausias dešimtadienis praėjusią žiemą (nors įprastai būna šalčiausiu), tačiau tapo ir pačiu šilčiausiu trečiuoju sausio dešimtadieniu nuo 1961 m. (iki šiol šilčiausias buvo 2020 m. III sausio dešimtadienis; +2,8 °C).

Nors sausis buvo pats šilčiausias praėjusios žiemos mėnuo, tačiau dienų su sniego danga pasitaikė daugiau, nei 2024 m. gruodį. Šių metų sausį vidutiniškai šalyje pasitaikė 7,8 d. su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau. Dienų su 5 cm ar storesne sniego danga vidutiniškai šalyje pasitaikė vos 1,8 d., o su 10 cm ar storesne, vos 0,3 d.

Kritulių prasme, šių metų sausis beveik atitiko vidurkį, kadangi iškrito 51 mm kritulių, kas yra tik 4 % mažiau už SKN (53 mm).

Saulė šį mėnesį švietė tiek pat, kiek ir gruodį (19 val.), o tai yra net 53 % trumpiau nei SKN (41 val.).

Taigi antras praėjusio žiemos sezono mėnuo buvo labai šiltas, vidutiniškai drėgnas, mažai sniegingas ir jo šviesusis paros laikas buvo labai apsiniaukęs.

Vasaris

Šių metų vasaris buvo vienintelis praėjusios žiemos mėnuo, kurio vidutinė oro temperatūra buvo neigiama. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė -2,4 °C, kas yra tik 0,1 °C šilčiau nei SKN (-2,5 °C). Tai reiškia, jog šių metų vasaris tapo šalčiausiu praėjusios žiemos sezono mėnesiu. Visoje Lietuvoje vasarį buvo užfiksuota ir žemiausia viso žiemos sezono oro temperatūra.

Vasaris tapo ir pačiu sniegingiausiu praėjusios žiemos mėnesiu, tačiau labai nežymiai sniegingesniu, nei šių metų sausis, kurio vidutinė oro temperatūra buvo net 4,8 °C aukštesnė. Šių metų vasarį vidutiniškai šalyje pasitaikė 8,1 d. su sniego danga, kurios storis siekė 1 cm ar daugiau, o tai yra tik 0,3 d. daugiau, nei šių metų sausį. Tokį nedidelį skirtumą lėmė vasarį netolygiai pasiskirsčiusios šaltos dienos (mėnesio pradžia ir pabaiga buvo šiltos, o vidurys labai šaltas) bei labai mažas kritulių kiekis. Dienų su 5 cm ar storesne sniego danga vidutiniškai šalyje pasitaikė vos 1,6 d., o su 10 cm ar storesne tik 6 d. Dūkšte (kitose pagrindinėse meteorologijos stotyse tokio storio sniego danga nesusidarė).

Kritulių prasme, šių metų vasaris buvo labai sausas. Per mėnesį iškrito vos 17 mm kritulių, o tai yra net 60 % mažiau už SKN (43 mm). Todėl šių metų vasaris pateko tarp 10 sausiausių vasarių nuo 1961 m. ir užėmė 9 vietą.

Vasaris tapo saulėčiausiu praėjusios žiemos sezono mėnesiu, kadangi Saulė spindėjo net 85 val., kas yra net 31 % ilgiau už SKN (65 val.).

Taigi trečias praėjusio žiemos sezono mėnuo pasižymėjo vidurkį atitinkančia oro temperatūra, buvo labai sausas, mažai sniegingas ir jo šviesusis paros laikas buvo labai giedras.