Kviečiame išbandyti „Meteo.lt“ orų programėlę!

2025-07-07 | Sekite „meteo.lt“ paskyrą Instagrame

Facebook platformoje „Meteo.lt“ paskyra yra viena populiariausių tarp visų šalies valstybinių įstaigų. Šiuo metu turime daugiau nei 60 tūkst. sekėjų su kuriais nuolatos dalinamės įvairiausia aktualia informacija. Tuo tarpu, Instagrame sekėjų skaičius apie 20 kartų mažesnis, todėl labai kviečiame mus sekti ir minėtame socialiniame tinkle, kur nepraleisite skelbiamos hidrometeorologinės informacijos, svarbių perspėjimų, naujienų bei kitų įdomybių.

📷Instagram: https://www.instagram.com/meteo.lt/
📲Facebook: https://www.facebook.com/MeteoLT/
📹Youtube: https://www.youtube.com/@meteo_lt
👥LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/meteo-lt


Taip pat, kviečiame įsidiegti (jei nesate to padarę) „Meteo.lt“ orų programėlę bei planuotis kasdienes veiklas paprasčiau! 🌞

Apple (iOS) įrenginiams: https://meteo.lt/ios
Android įrenginiams: https://meteo.lt/android
Atsiliepimų ir pastabų apie programėlę laukiame čia.

Draugaukime ir bendraukime! 😉

2025 m. birželio mėn. apžvalga

Birželio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,4 °C (neigiama 0,5° anomalija). Vėsiausia šį birželį buvo Laukuvoje (14,4 °C), šilčiausia – Druskininkuose (16,7 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 30,0 °C registruota 16 d. Birštone, žemiausiai – 4 d. Laukuvoje, 3,4 °C.

Birželio 23 d. Varėnos meteorologijos stotyje buvo fiksuota šalna 5 cm aukštyje, temperatūra nukrito iki -0,1 °C.

Meteorologinės vasaros, arba laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C, pradžia Pietų Lietuvoje, bei Kaune ir Vilniuje fiksuota birželio 7 d., Vidurio, Šiaurės Rytų Lietuvoje bei Kybartuose – birželio 18 d. O Vakarų Lietuvoje ir Ukmergėje meteorologinė vasara dar neprasidėjo.

1 pav. Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Birželio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 81,2 mm (119 % nuo SKN): nuo 48,1 mm Kybartuose iki 140,9 mm Anykščiuose (2 pav.).

Birželio 5, 7–9, 11–12, 19–20 ir 24–25 dienomis vietomis registruoti pavojingi1 krituliai.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis2 per pirmąjį birželio dešimtadienį pradėtas fiksuoti kai kuriose Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Pasvalio, Biržų, Anykščių, Utenos, Zarasų ir Švenčionių r. sav. esančiose automatinėse meteorologijos stotyse. Rokiškio r. sav. taip pat toliau buvo fiksuojamas šis reiškinys, kuris prasidėjo dar gegužės paskutinėmis dienomis. Antrąjį birželio dešimtadienį ilgas lietingas laikotarpis toliau buvo fiksuodamas dalyje Šiaurės, Šiaurės Rytų Lietuvos. Šio dešimtadienio pabaigoje, reiškinys buvo fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų Švenčionių r. sav. Paskutinį mėnesio dešimtadienį šis reiškinys baigėsi Pakruojo, Joniškio, Biržų, Pasvalio, Kelmės, Radviliškio r. sav. Tačiau ilgas lietingas laikotarpis toliau yra fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Švenčionių ir Ignalinos r. sav.

2 pav. Birželio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Birželio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 236,1 val. (85 % nuo SKN), ilgiausiai – Šilutėje 269,5 val., trumpiausiai – Vilniuje 202,3 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė birželio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis vėjo greitis Lietuvoje birželio mėn. buvo 3,5 m/s, 0,8 m/s stipresnis nei SKN – tai vėjaučiausias birželis per paskutinius 31 metus (plačiau skaitykite čia). Didžiausias vėjo greitis siekė 15,2–25,2 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 24 d. Ventėje – 25,2 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–20°C, aukščiausia daug kur kilo iki 25–33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–28 °C.

Birželio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos, vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI buvo 4,6, tai 0,7 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Birželį aukščiausia UVI reikšmė 6,0 buvo fiksuota 25 ir 29 d., o mažiausia 1,9 20 d. (4 pav.).

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS birželio mėnesį

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) birželio mėnesio vidurkis buvo 350 DU3 ir buvo artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) vidurkiui (352 DU). Aukščiausia birželio mėnesio BOK reikšmė fiksuota 12 d., 398 DU, o mažiausia 29 d., 309 DU (5 pav.).

5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS birželio mėnesį

Beveik visą birželio mėnesį vandens telkiniuose stebėtas nedidelis vandens lygio svyravimas. Žymesnis kilimas, vietomis, stebėtas 7–14 d., sulaukus gausesnio lietaus.

Vandens lygis šalies šiaurėje, rytuose ir dalyje vakarinių rajonų svyravo iki 80 cm aukščiau daugiamečio birželio mėnesio vandens lygio. Mažiau vandens plukdė Pietų Lietuvos upės – čia vandens lygis buvo iki 62 cm žemiau įprasto vidurkio.

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 11 cm aukščiau už šio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Tuo tarpu Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis jis buvo 14 cm žemesnis.

Vietomis stebėta ir hidrologinė sausra. Birželio 30 d. vandens matavimo stočių (VMS) su hidrologine sausra skaičius siekė 8. Ties 8 VMS situacija išliko artima hidrologinei sausrai (nacionaliniu mastu hidrologinė sausra skelbiama stočių skaičiui pasiekus 24 VMS).

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 15,1–20,6°C, ežeruose 14,1–20,2°C, Baltijos jūroje 16,5–17,2°C, Kuršių mariose – 17,1–18,1°C.

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse birželio mėnesį

7 pav. Birželio mėnesio upių būklė


1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

31 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. birželio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Birželio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,3 °C (neigiama 1,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 25,3 °C išmatuota 23 d. Druskininkuose, žemiausia 3,8 °C taip pat 23 d. Kazlų Rūdoje. Šią dieną Varėnos meteorologijos stotyje buvo fiksuota šalna 5 cm aukštyje, temperatūra nukrito iki -0,1 °C.

1 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį birželio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 22,4 mm (83 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių šį dešimtadienį registruota Dūkšte, 10,6 mm. Daugiausiai prilijo Ukmergėje (39,9 mm) ir Anykščiuose (36,3 mm).

24–25 d. vietomis registruoti pavojingi1 lietūs.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis2 baigėsi Pakruojo, Joniškio, Biržų, Pasvalio, Kelmės, Radviliškio r. sav. Dešimtadienio pabaigoje reiškinys buvo fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Švenčionių ir Ignalinos r. sav.

2 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 75,1 val. (87 % SKN): nuo 62,8 val. Vilniuje iki 84,0 val. Nidoje (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–20 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 20–30 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 18–28 °C.

Kauno MS trečiąjį birželio mėnesį dešimtadienį Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) vidurkis buvo 5,2 – 0,2 UVI mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Aukščiausia UVI reikšmė 6,0 buvo fiksuojama 25 ir 29 d., mažiausia 2,2 – 27 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį buvo 343 DU3, 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė 365 DU fiksuota 24 d., o mažiausia – 309 DU , 29 d.


1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

31 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025-07-01 | Istorinė akimirka orų stebėjimo srityje – bus paleistas MTG-S1 palydovas

„Meteosat“ trečiosios kartos zondavimo palydovas MTG-S1 jau paruoštas paleidimui į kosmoso erdvę – saugiai uždarytas kapsulėje ir prijungtas prie SpaceX Falcon 9 raketos.

Nuotraukose – MTG-S1 palydovas patalpintas specialioje kapsulėje ir gabenamas į paleidimo aikštelę (EUMETSAT / ESA nuotraukos).


Palydovas teiks duomenis, leidžiančius meteorologams pastebėti atmosferos nestabilumo požymius dar prieš formuojantis debesims. Tai pirmas kartas, kai iš kosmoso bus galima stebėti visą konvekcinių audrų gyvavimo ciklą – nuo užuomazgų iki išsisklaidymo. Šis palydovas stebės Europos ir Afrikos žemynus bei teiks duomenis kas 15 minučių.

Negana to, palydove yra įtaisytas ultravioletinės, regimosios ir artimosios infraraudonosios šviesos spektrometras. Jis kas valandą rinks duomenis, skirtus oro kokybei ir atmosferoje esantiems taršalams stebėti virš Europos ir Afrikos žemynų. Palydovas duomenis teiks šviesiuoju paros metu kas 60 minučių.

Lietuva EUMETSAT nare tapo 2014 m. sausio 1 d. Narystė leidžia Lietuvai visapusiškai dalyvauti sprendimų priėmimo procese, formuojant šios tarptautinės meteorologijos organizacijos ateitį. Be to, mūsų šalies piliečiai ir įmonės turi galimybę pasiūlyti savo žinias ir dalyvauti EUMETSAT skelbiamuose konkursuose bei taip prisidėti prie palydovinės meteorologijos plėtros.

Iliustracijoje – parodyta kaip maždaug atrodys palydovo išskleidimas kosminėje erdvėje


Palydovo paleidimo į kosmosą transliacija – jau šiandien, nuo 21 val., o pati raketa turėtų pakilti apie 00 val. Lietuvos laiku.

Įdomu tai, jog praskriejančią raketą gali pavykti pamatyti ir mums iš Lietuvos, jeigu trajektorija bus palanki, o dangus jau bus spėjęs pakankami sutemti. Paskutinį kartą SpaceX Falcon 9 raketos skrydį (dangumi greitai judančią melsvą spiralę) kone visa Europa (kur dangus buvo giedras) galėjo stebėti kovo 24 d. vakarą.

Prisijunkite prie tiesioginės EUMETSAT transliacijos čia: https://bit.ly/44rd5sm


Parengė: Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius

2025-07-01 | Birželis buvo labiausiai vėjuotas per 31 metus

Pirmąjį vasaros mėnesį daugelis atkreipė dėmesį, kad smarkokas vėjas pučia labai dažnai. Ramesnių dienų pasitaikė nedaug. Kaip rodo duomenys iš meteorologijos stočių, vidutinis vėjo greitis Lietuvoje 2025 m. birželį siekė apie 3,5 m/s. Tai yra apie net 0,8 m/s didesnė reikšmė nei vidutiniškai būna šį mėnesį. Kad būtų lengviau suprasti (ar tai daug, ar mažai) vidutiniškai toks vėjo greitis mūsų šalyje būna spalį – lapkritį, kurie yra vieni iš labiausiai vėjuotų metų mėnesių.

Paskutinį kartą panašiai vėjuotas buvo 2017 m. birželis, kurio vidutinis vėjo greitis Lietuvoje siekė 3,1 m/s. Taip pat, panašiai buvo 2000, 2002 ir 2003 m. birželiais (atitinkamai 3,0; 3,2 ir 3,0 m/s). Labiau vėjuota nei šiemet būta tik 1994 m. birželį, kai vidutinis vėjo greitis siekė apie 3,7 m/s. Negana to, tų metų birželis buvo dar šaltesnis nei šiemet. Taigi, galima sakyti, jog šiemet buvo labiausiai vėjuotas birželio mėnuo Lietuvoje per pastaruosius 31 metus!

Kartu vertinant oro temperatūros, kritulių kiekio, Saulės spindėjimo ir vėjo greičio parametrus, 2017 m. birželis būtų panašiausias į šių metų birželį. Per 8 metus daugelis jau spėjo pamiršti, kad kartais pasitaiko ir tokių vasaros mėnesių.

Labai vėjuotų, vėsių, drėgnų ir dažnai debesuotų orų kaltininkas – gilūs Atlanto ciklonai (t. y. žemo atmosferos slėgio sūkuriai), kurie keliavo per Islandiją link Skandinavijos bei lėmė viso Šiaurės Europos regiono orus. Tokia atmosferos cirkuliacija labiau būdinga antrai rudens pusei, tad tai atsispindėjo ir vyravusiose orų sąlygose.

1991–2020 m. laikotarpio klimato (oro temperatūra, kritulių kiekis, Saulės spindėjimo trukmė, vėjas) žemėlapius (metams, sezonams ir mėnesiams) galite rasti čia.

Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)