Kviečiame išbandyti „Meteo.lt“ orų programėlę!

Mėnuo: 2025 liepos

2025-07-23 | Naujas projektas – „Meteo.lt“ stiprins klimato stebėseną ir gyventojų perspėjimo sistemas

Paskelbta paskelbė Eligijus Labanauskas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pradeda įgyvendinti projektą – „Hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo plėtra, prognozavimo ir perspėjimo priemonių tobulinimas siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos“

Projekto Nr.: 01-029-P-0001

Projekto tikslas: Padidinti prisitaikymą prie klimato kaitos, išplečiant hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklą bei patobulinant prognozavimo ir perspėjimo priemones.

Projekto veiklos:  Pagrindinės veiklos apima automatinių meteorologinių ir hidrologinių stočių įrengimą bei modernizavimą, duomenų surinkimo, apdorojimo ir analizės sistemų atnaujinimą, prognozių modeliavimo sistemos tobulinimą. Taip pat bus gerinamas gyventojų informavimas apie pavojingus reiškinius, keliama specialistų kvalifikacija, įsigyjama reikalinga įranga ir paslaugos, būtinos efektyviai hidrometeorologinei veiklai vykdyti.

Siekiami rezultatai: Projektu siekiama stiprinti prisitaikymą prie klimato kaitos plėtojant hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų infrastruktūrą bei gerinant prognozavimo ir perspėjimo sistemas.

Projekto vykdytojas: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LHMT).

Projekto partneris: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  

Projekto trukmė: 2025 m. liepa – 2028 m. rugpjūtis

Projekto įgyvendinimui skirta: 9 411 364,63 Eur

Projektas vykdomas pagal plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-06-01 „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“ veiklą Nr. 02-001-06-06-01-03 Hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo plėtra, prognozavimo ir perspėjimo priemonių tobulinimas siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos“. Projektas finansuojamas 2021– 2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos Sanglaudos fondo lėšomis.

2025 m. liepos mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Liepos antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,1 °C (teigiama 0,9° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 10,0 °C išmatuota liepos 13 d. Molėtuose, aukščiausia 29,1 °C – liepos 14 d. Pakruojyje.

1 pav. Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrąjį liepos dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 46,2 mm (154 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių šį dešimtadienį registruota Ukmergėje (8,4 mm), daugiausiai prilijo Anykščiuose (122,2 mm).

Kiekvieną dešimtadienio dieną šalyje buvo registruojami pavojingi1 krituliai. 15 d. Saunoriuose (Akmenės r. sav.), 17 d. Anykščiuose ir Pagavėnuose (Biržų r. sav.) jų kiekis pasiekė stichinį2 lygį.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis3 toliau buvo fiksuojamas kai kuriose Šiaurės rytų Lietuvos regiono automatinėse meteorologijos stotyse. Dešimtadienio pabaigoje reiškinys toliau buvo fiksuojamas Rokiškio, Zarasų, Anykščių, Utenos, Ignalinos, Švenčionių, Molėtų ir Vilniaus r. sav. teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse.

2 pav. Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 66,3 val. (74 % SKN): nuo 46,4 val. Klaipėdoje iki 84,2 val. Dūkšte (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–22 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 26–29 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–27 °C.

Kauno MS antrąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, jų vidukis buvo 5,1, vos 0,1 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 5,6 buvo fiksuojama 17 d., mažiausia 4,6 – 13 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį liepos mėnesio dešimtadienį buvo 343 DU4, vidutiniškai 1 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė 359 DU fiksuota 14 d., o mažiausia 330 DU – 17 d.

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

3 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

41 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025-07-11 | Kuriamas istorinių ledo sangrūdų žemėlapis – gyventojai kviečiami dalintis duomenimis

Paskelbta paskelbė Eligijus Labanauskas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, įgyvendindama projektą „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG), kuria interaktyvų žemėlapį, kuriame kaupiami duomenys apie Lietuvoje nuo 1928 metų fiksuotas ledo sangrūdas. 

Žemėlapyje pateikiama turima informacija apie sangrūdų vietas, laiką ir užfiksuotą žalą. Šie duomenys padės formuoti patikimesnius hidrologinius modelius ir prisidės prie tikslesnio potvynių rizikos vertinimo.

Peržiūrėti žemėlapį 

Istorinių-Ledo-Sangrūdų-Žemėlapis-Meteo.lt-Icereg

ICEREG projekto tikslas – modeliuoti ledo sangrūdų keliamų potvynių rizikas ir prisidėti prie ankstyvojo perspėjimo sistemų tobulinimo Lietuvoje ir Latvijoje, atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį. 

Kviečiame bendruomenes, savivaldybių atstovus ir visus turinčius archyvinės ar vietinės informacijos prisidėti prie šio istorinio žemėlapio pildymo. Jei žinote apie buvusias ledo sangrūdas – vietą, laiką, galimą padarytą žalą ar turite nuotraukų – lauksime Jūsų informacijos el. paštu: vanduo@meteo.lt. 

Surinkta medžiaga padės gilinti supratimą apie šio reiškinio pasikartojimo dėsningumus bei stiprinti mokslu grįstą sprendimų priėmimą potvynių rizikos valdymo srityje.  

Projekto įgyvendinimą remia 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa.

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Koordinatorius: Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija

Projekto partneriai:

Daugiau informacijos apie vykdomą projektą skaitykite čia.

2025 m. liepos mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Liepos pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,3 °C (teigiama 0,3° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 5,3 °C išmatuota liepos 5 d. Kazlų Rūdoje, aukščiausia – 35,6 °C liepos 3 d. Druskininkuose – tai naujas aukščiausios šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje.

Meteorologinės vasaros, arba laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C, pajūrio ruože, bei Ukmergėje pradžia fiksuota liepos 1–3 d.

1 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmąjį liepos dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 23,8 mm (82% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių šį dešimtadienį registruota Nidoje (4,0 mm) ir Klaipėdoje (4,2 mm). Daugiausiai prilijo Šumske (71,9 mm) ir Vilniuje (68,8 mm).

Liepos 8–10 d. rytiniuose ir pietiniuose rajonuose registruoti pavojingi1 krituliai.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis2 toliau buvo fiksuojamas kai kuriose stotyse Šiaurės rytų Lietuvoje. Dešimtadienio pabaigoje reiškinys toliau buvo fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Švenčionių ir Ignalinos r. sav. Taip pat nuo liepos 9–10 d. reiškinys pradėtas fiksuoti Molėtų bei Vilniaus r. sav. teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse.

2 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 82,2 val. (88 % SKN): nuo 73,2 val. Klaipėdoje iki 89,2 val. Lazdijuose (3 pav.).

3 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–23 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 26–33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 22–28 °C.

Kauno MS pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį vidutinė Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmė buvo buvo 0,5 UVI mažesnė už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį, kuris yra 5,1. Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 6,2 buvo fiksuojama 2 d., mažiausia 1,2 – 10 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį buvo 330 DU3, 4 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (344 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 358 DU fiksuota 9 d., o mažiausia 294 DU  – 2 d.

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

31 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025-07-07 | Sekite „meteo.lt“ paskyrą Instagrame

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Facebook platformoje „Meteo.lt“ paskyra yra viena populiariausių tarp visų šalies valstybinių įstaigų. Šiuo metu turime daugiau nei 60 tūkst. sekėjų su kuriais nuolatos dalinamės įvairiausia aktualia informacija. Tuo tarpu, Instagrame sekėjų skaičius apie 20 kartų mažesnis, todėl labai kviečiame mus sekti ir minėtame socialiniame tinkle, kur nepraleisite skelbiamos hidrometeorologinės informacijos, svarbių perspėjimų, naujienų bei kitų įdomybių.

📷Instagram: https://www.instagram.com/meteo.lt/
📲Facebook: https://www.facebook.com/MeteoLT/
📹Youtube: https://www.youtube.com/@meteo_lt
👥LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/meteo-lt


Taip pat, kviečiame įsidiegti (jei nesate to padarę) „Meteo.lt“ orų programėlę bei planuotis kasdienes veiklas paprasčiau! 🌞

Apple (iOS) įrenginiams: https://meteo.lt/ios
Android įrenginiams: https://meteo.lt/android
Atsiliepimų ir pastabų apie programėlę laukiame čia.

Draugaukime ir bendraukime! 😉

2025 m. birželio mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Birželio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,4 °C (neigiama 0,5° anomalija). Vėsiausia šį birželį buvo Laukuvoje (14,4 °C), šilčiausia – Druskininkuose (16,7 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 30,0 °C registruota 16 d. Birštone, žemiausiai – 4 d. Laukuvoje, 3,4 °C.

Birželio 23 d. Varėnos meteorologijos stotyje buvo fiksuota šalna 5 cm aukštyje, temperatūra nukrito iki -0,1 °C.

Meteorologinės vasaros, arba laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C, pradžia Pietų Lietuvoje, bei Kaune ir Vilniuje fiksuota birželio 7 d., Vidurio, Šiaurės Rytų Lietuvoje bei Kybartuose – birželio 18 d. O Vakarų Lietuvoje ir Ukmergėje meteorologinė vasara dar neprasidėjo.

1 pav. Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Birželio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 81,2 mm (119 % nuo SKN): nuo 48,1 mm Kybartuose iki 140,9 mm Anykščiuose (2 pav.).

Birželio 5, 7–9, 11–12, 19–20 ir 24–25 dienomis vietomis registruoti pavojingi1 krituliai.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis2 per pirmąjį birželio dešimtadienį pradėtas fiksuoti kai kuriose Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Pasvalio, Biržų, Anykščių, Utenos, Zarasų ir Švenčionių r. sav. esančiose automatinėse meteorologijos stotyse. Rokiškio r. sav. taip pat toliau buvo fiksuojamas šis reiškinys, kuris prasidėjo dar gegužės paskutinėmis dienomis. Antrąjį birželio dešimtadienį ilgas lietingas laikotarpis toliau buvo fiksuodamas dalyje Šiaurės, Šiaurės Rytų Lietuvos. Šio dešimtadienio pabaigoje, reiškinys buvo fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų Švenčionių r. sav. Paskutinį mėnesio dešimtadienį šis reiškinys baigėsi Pakruojo, Joniškio, Biržų, Pasvalio, Kelmės, Radviliškio r. sav. Tačiau ilgas lietingas laikotarpis toliau yra fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Švenčionių ir Ignalinos r. sav.

2 pav. Birželio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Birželio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 236,1 val. (85 % nuo SKN), ilgiausiai – Šilutėje 269,5 val., trumpiausiai – Vilniuje 202,3 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė birželio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis vėjo greitis Lietuvoje birželio mėn. buvo 3,5 m/s, 0,8 m/s stipresnis nei SKN – tai vėjaučiausias birželis per paskutinius 31 metus (plačiau skaitykite čia). Didžiausias vėjo greitis siekė 15,2–25,2 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 24 d. Ventėje – 25,2 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–20°C, aukščiausia daug kur kilo iki 25–33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–28 °C.

Birželio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos, vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI buvo 4,6, tai 0,7 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Birželį aukščiausia UVI reikšmė 6,0 buvo fiksuota 25 ir 29 d., o mažiausia 1,9 20 d. (4 pav.).

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS birželio mėnesį

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) birželio mėnesio vidurkis buvo 350 DU3 ir buvo artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) vidurkiui (352 DU). Aukščiausia birželio mėnesio BOK reikšmė fiksuota 12 d., 398 DU, o mažiausia 29 d., 309 DU (5 pav.).

5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS birželio mėnesį

Beveik visą birželio mėnesį vandens telkiniuose stebėtas nedidelis vandens lygio svyravimas. Žymesnis kilimas, vietomis, stebėtas 7–14 d., sulaukus gausesnio lietaus.

Vandens lygis šalies šiaurėje, rytuose ir dalyje vakarinių rajonų svyravo iki 80 cm aukščiau daugiamečio birželio mėnesio vandens lygio. Mažiau vandens plukdė Pietų Lietuvos upės – čia vandens lygis buvo iki 62 cm žemiau įprasto vidurkio.

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 11 cm aukščiau už šio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Tuo tarpu Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis jis buvo 14 cm žemesnis.

Vietomis stebėta ir hidrologinė sausra. Birželio 30 d. vandens matavimo stočių (VMS) su hidrologine sausra skaičius siekė 8. Ties 8 VMS situacija išliko artima hidrologinei sausrai (nacionaliniu mastu hidrologinė sausra skelbiama stočių skaičiui pasiekus 24 VMS).

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 15,1–20,6°C, ežeruose 14,1–20,2°C, Baltijos jūroje 16,5–17,2°C, Kuršių mariose – 17,1–18,1°C.

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse birželio mėnesį

7 pav. Birželio mėnesio upių būklė

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

31 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Platesnę informaciją rasite Biuletenis_2025_06.pdf

2025 m. birželio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Birželio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,3 °C (neigiama 1,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 25,3 °C išmatuota 23 d. Druskininkuose, žemiausia 3,8 °C taip pat 23 d. Kazlų Rūdoje. Šią dieną Varėnos meteorologijos stotyje buvo fiksuota šalna 5 cm aukštyje, temperatūra nukrito iki -0,1 °C.

1 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį birželio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 22,4 mm (83 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių šį dešimtadienį registruota Dūkšte, 10,6 mm. Daugiausiai prilijo Ukmergėje (39,9 mm) ir Anykščiuose (36,3 mm).

24–25 d. vietomis registruoti pavojingi1 lietūs.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis2 baigėsi Pakruojo, Joniškio, Biržų, Pasvalio, Kelmės, Radviliškio r. sav. Dešimtadienio pabaigoje reiškinys buvo fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Švenčionių ir Ignalinos r. sav.

2 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 75,1 val. (87 % SKN): nuo 62,8 val. Vilniuje iki 84,0 val. Nidoje (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–20 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 20–30 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 18–28 °C.

Kauno MS trečiąjį birželio mėnesį dešimtadienį Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) vidurkis buvo 5,2 – 0,2 UVI mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Aukščiausia UVI reikšmė 6,0 buvo fiksuojama 25 ir 29 d., mažiausia 2,2 – 27 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį buvo 343 DU3, 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė 365 DU fiksuota 24 d., o mažiausia – 309 DU , 29 d.

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

31 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025-07-01 | Istorinė akimirka orų stebėjimo srityje – bus paleistas MTG-S1 palydovas

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

„Meteosat“ trečiosios kartos zondavimo palydovas MTG-S1 jau paruoštas paleidimui į kosmoso erdvę – saugiai uždarytas kapsulėje ir prijungtas prie SpaceX Falcon 9 raketos.

Nuotraukose – MTG-S1 palydovas patalpintas specialioje kapsulėje ir gabenamas į paleidimo aikštelę (EUMETSAT / ESA nuotraukos).


Palydovas teiks duomenis, leidžiančius meteorologams pastebėti atmosferos nestabilumo požymius dar prieš formuojantis debesims. Tai pirmas kartas, kai iš kosmoso bus galima stebėti visą konvekcinių audrų gyvavimo ciklą – nuo užuomazgų iki išsisklaidymo. Šis palydovas stebės Europos ir Afrikos žemynus bei teiks duomenis kas 15 minučių.

Negana to, palydove yra įtaisytas ultravioletinės, regimosios ir artimosios infraraudonosios šviesos spektrometras. Jis kas valandą rinks duomenis, skirtus oro kokybei ir atmosferoje esantiems taršalams stebėti virš Europos ir Afrikos žemynų. Palydovas duomenis teiks šviesiuoju paros metu kas 60 minučių.

Lietuva EUMETSAT nare tapo 2014 m. sausio 1 d. Narystė leidžia Lietuvai visapusiškai dalyvauti sprendimų priėmimo procese, formuojant šios tarptautinės meteorologijos organizacijos ateitį. Be to, mūsų šalies piliečiai ir įmonės turi galimybę pasiūlyti savo žinias ir dalyvauti EUMETSAT skelbiamuose konkursuose bei taip prisidėti prie palydovinės meteorologijos plėtros.

Iliustracijoje – parodyta kaip maždaug atrodys palydovo išskleidimas kosminėje erdvėje


Palydovo paleidimo į kosmosą transliacija – jau šiandien, nuo 21 val., o pati raketa turėtų pakilti apie 00 val. Lietuvos laiku.

Įdomu tai, jog praskriejančią raketą gali pavykti pamatyti ir mums iš Lietuvos, jeigu trajektorija bus palanki, o dangus jau bus spėjęs pakankami sutemti. Paskutinį kartą SpaceX Falcon 9 raketos skrydį (dangumi greitai judančią melsvą spiralę) kone visa Europa (kur dangus buvo giedras) galėjo stebėti kovo 24 d. vakarą.

Prisijunkite prie tiesioginės EUMETSAT transliacijos čia: https://bit.ly/44rd5sm


Parengė: Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius

2025-07-01 | Birželis buvo labiausiai vėjuotas per 31 metus

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Pirmąjį vasaros mėnesį daugelis atkreipė dėmesį, kad smarkokas vėjas pučia labai dažnai. Ramesnių dienų pasitaikė nedaug. Kaip rodo duomenys iš meteorologijos stočių, vidutinis vėjo greitis Lietuvoje 2025 m. birželį siekė apie 3,5 m/s. Tai yra apie net 0,8 m/s didesnė reikšmė nei vidutiniškai būna šį mėnesį. Kad būtų lengviau suprasti (ar tai daug, ar mažai) vidutiniškai toks vėjo greitis mūsų šalyje būna spalį – lapkritį, kurie yra vieni iš labiausiai vėjuotų metų mėnesių.

Paskutinį kartą panašiai vėjuotas buvo 2017 m. birželis, kurio vidutinis vėjo greitis Lietuvoje siekė 3,1 m/s. Taip pat, panašiai buvo 2000, 2002 ir 2003 m. birželiais (atitinkamai 3,0; 3,2 ir 3,0 m/s). Labiau vėjuota nei šiemet būta tik 1994 m. birželį, kai vidutinis vėjo greitis siekė apie 3,7 m/s. Negana to, tų metų birželis buvo dar šaltesnis nei šiemet. Taigi, galima sakyti, jog šiemet buvo labiausiai vėjuotas birželio mėnuo Lietuvoje per pastaruosius 31 metus!

Kartu vertinant oro temperatūros, kritulių kiekio, Saulės spindėjimo ir vėjo greičio parametrus, 2017 m. birželis būtų panašiausias į šių metų birželį. Per 8 metus daugelis jau spėjo pamiršti, kad kartais pasitaiko ir tokių vasaros mėnesių.

Labai vėjuotų, vėsių, drėgnų ir dažnai debesuotų orų kaltininkas – gilūs Atlanto ciklonai (t. y. žemo atmosferos slėgio sūkuriai), kurie keliavo per Islandiją link Skandinavijos bei lėmė viso Šiaurės Europos regiono orus. Tokia atmosferos cirkuliacija labiau būdinga antrai rudens pusei, tad tai atsispindėjo ir vyravusiose orų sąlygose.

1991–2020 m. laikotarpio klimato (oro temperatūra, kritulių kiekis, Saulės spindėjimo trukmė, vėjas) žemėlapius (metams, sezonams ir mėnesiams) galite rasti čia.

Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)