Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba kviečia dalyvauti konkurse į Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjo (-os) pareigas. Tai pozicija, reikalaujanti strateginio požiūrio, stiprių koordinavimo įgūdžių ir atsakomybės už vieną svarbiausių mūsų tarnybos veiklos sričių.
Pareigybė: Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas (karjeros valstybės tarnautojas) Skelbimo Nr.: 63358 Prašymų teikimo terminas: iki 2025-06-30 (imtinai)
Birželio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,6 °C (teigiama 0,1° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 3,4 °C išmatuota birželio 4 d. Laukuvoje, aukščiausia – birželio 5 d. Šumske, 27 °C.
1 pav. Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Pirmąjį birželio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 38,5 mm (257% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių šį dešimtadienį registruota Šumske, 12,4 mm. Daugiausiai prilijo Raseiniuose (62,6 mm) ir Pakruojyje (62,0 mm).
Birželio 4 – 9 d. registruoti pavojingi1 krituliai.
Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis2 per šį dešimtadienį pradėtas fiksuoti kai kuriose Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Pasvalio, Biržų, Anykščių, Utenos, Zarasų ir Švenčionių r. sav. esančiose automatinėse meteorologijos stotyse. Rokiškio r. sav. taip pat toliau fiksuojamas šis reiškinys.
2 pav. Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 75,9 val. (74 % SKN): nuo 66 val. Varėnoje iki 84 val. Šilutėje (3 pav.).
3 pav. Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–19 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 22–29 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 19–24 °C.
Kauno meteorologijos stotyje pirmąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo -1,0 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (5,3). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė (5,4) buvo fiksuojama 3 d., mažiausia – (2,6) 9 d.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (351 DU3) Kauno meteorologijos stotyje pirmąjį birželio mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 1 % mažesnis ir atitiko daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (355 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (383 DU) fiksuota 9 d., o mažiausia 1 d. (329 DU).
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.
2ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.
31 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Praėjęs pavasaris pasižymėjo pakankamai dideliais oro temperatūros kontrastais. Nors jis buvo šiltas, tačiau nepateko tarp dešimties šilčiausių pavasarių Lietuvoje nuo 1961 m. ir užėmė 11 vietą iš 65. Vidutinė oro temperatūra siekė 7,7 °C, kas yra 0,9 °C aukščiau nei 1991–2020 daugiametė norma (SKN). 2025 m. pavasario vidutinė oro temperatūra buvo labiausiai panaši į 2023 m. pavasario (7,6 °C). Tačiau praėjęs pavasaris pasižymėjo daug didesniais atskirų mėnesių vidutinės oro temperatūros kontrastais, nei 2023 m. pavasaris. Šių metų kovo ir balandžio mėnesiai pateko tarp penkių šilčiausių kovo ir balandžio mėnesių nuo 1961 m. (abu užėmė 3 vietą iš 65), o gegužė pateko tarp penkių šalčiausių gegužės mėnesių nuo 1961 m. (užėmė 61 vietą iš 65 t. y. buvo penkta šalčiausia gegužė). Dauguma pavasario dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (53 iš 92 d.), tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus (net 28 tokios dienos pasitaikė kovą, 17 dienų – balandį ir tik 8 dienos – gegužę) (1 pav.). Pati šilčiausia sezono diena buvo balandžio 18-oji (+19,3 °C), o šalčiausia buvo kovo 17 d. (-1,1 °C). Per pavasarį buvo išmatuoti net 12 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurių 7 buvo užfiksuoti kovą ir 5 balandį, bei 2 šalčio (minimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie abu pasitaikė gegužę.
1 pav. 2025 m. pavasario (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.
Dėl vėsios gegužės bei balandžio III dešimtadienio, Lietuvoje praėjusį pavasarį pasitaikė neįprastai daug šalnų. Balandžio 24 d. – gegužės 25 d. laikotarpiu Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 7 dienos su šalnomis ore bei 14 dienų su šalnomis dirvožemio paviršiuje, kas yra atitinkamai net 8,2 ir 7,5 karto daugiau dienų su šalnomis, nei įprastai pasitaiko iki liepos 31 d.
2025 m. pavasario sezono kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 112,3 mm, o tai sudarė 87 % pavasario kritulių normos (129 mm). Tai reiškia, jog praėjęs pavasaris buvo 22 sausiausias pavasaris nuo 1961 m. (užėmė 44 vietą iš 65 pagal kritulių kiekį). Kovas ir balandis buvo sausesni už SKN, o gegužė drėgnesnė. Tačiau sausumu išsiskyrė balandis (iškrito tik 58 % balandžio kritulių normos), kuris buvo 10 sausiausias balandis nuo 1961 m.
Praėjęs pavasaris Saulės spindėjimo trukme buvo artimas SKN. Lietuvoje vidutiniškai Saulės spindėjimo trukmė siekė 218 val., kas yra 2,4 % daugiau, nei daugiametė norma (213 val.). Kovas ir balandis pasižymėjo giedresniais nei įprastai orais (abu mėnesius Saulė spindėjo 19 % ilgiau už vidurkį), o gegužė buvo labiau debesuota nei įprastai (Saulė spindėjo 18 % trumpiau už vidurkį).
2025 m. kovas pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 4,6 °C, kas yra net 3,7 °C daugiau nei SKN (0,9 °C). Praėjęs kovas papuolė tarp penkių šilčiausių kovų nuo 1961 m. ir dalinasi 2–3 vietas su 1990 m. kovu. Už šį kovą šiltesnis buvo tik 2007 m. kovas (5 °C). Kovo I dešimtadienis buvo ypač šiltas ir oro temperatūra labiau priminė balandžio vidurį. Jo vidutinė oro temperatūra siekė net 5,3 °C, nors įprastai būna neigiama (-0,5 °C), todėl nestebina, jog kovo 6–11 dienomis vienas po kito buvo pasiekti net 6 šilumos rekordai. Po trumpo orų atvėsimo kovo II dešimtadienį, III dešimtadienį vėl sugrįžo mėnesiui neįprastai šilti orai. Kovo III dešimtadienio vidutinė oro temperatūra siekė 6,1 °C, t. y. buvo 3,8 °C aukštesnė nei įprastai, dėl to per šį laikotarpį kovo 29 d. buvo pamuštas dar vienas šilumos rekordas.
Kritulių prasme, 2025 m. kovas buvo sausesnis už vidurkį. Praėjusį kovą iškrito 27,7 mm kritulių, kas yra 29 % mažiau už SKN (39 mm). Tačiau ne visas kovas buvo vienodai sausas. I ir III kovo dešimtadieniai buvo ne tik labai šilti, bet ir sausi, kadangi jų metu atitinkamai iškrito tik 4,6 (35 % SKN) ir 6,7 (56 % SKN) mm kritulių, o II dešimtadienis (16,5 mm) buvo 18 % drėgnesnis už vidurkį.
Saulė šį mėnesį spindėjo 26 valandom arba 19 % ilgiau (171 val.) už SKN (145 val.). Giedresniais nei įprasta orais pasižymėjo visi praėjusio kovo dešimtadieniai (visų dešimtadienių Saulės spindėjimo trukmė buvo bent 9 % ilgesnė), ypač I kovo dešimtadienis (Saulės spindėjimo trukmė 33 % ilgesnė už SKN).
Taigi pirmas praėjusio pavasario sezono mėnuo buvo labai šiltas, sausas bei saulėtas.
Šių metų balandis taip pat pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 8,8 °C, kas yra 1,6 °C daugiau nei SKN (7,2 °C). Tai reiškia, jog praėjęs balandis buvo trečias šilčiausias balandis nuo 1961 m. Šiltesni už šių metų balandį buvo tik 2018 m. ir 2000 m. balandžiai, kurių vidutinė oro temperatūra atitinkamai siekė 9,5 °C ir 10,8 °C. Šių metų balandį taip pat buvo pagerinti penki šilumos rekordai balandžio 17–19 d. ir balandžio 21–22 d. Visi jie buvo pagerinti balandžio 13–24 d. vyravusių balandžio mėnesiui neįprastai šiltų orų periodo metu, kurio vidutinė oro temperatūra siekė 14 °C (6,5 °C šilčiau nei SKN) ir prilygo gegužės pabaigos orams (gegužės III dešimtadienio vidutinė oro temperatūra yra 13,9 °C). Didžiąją dalimi į šį periodą patekęs balandžio II dešimtadienis buvo 5,7 °C šiltesnis (vidutinė oro temperatūra siekė 12,4 °C) nei įprastai, o kiti du mėnesio dešimtadieniai buvo truputį (0,3 °C) vėsesni nei įprastai.
Nors praėjęs balandis buvo net trečias šilčiausias balandis nuo 1961 m., tačiau dėl atšalimo balandžio pabaigoje, Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 3 dienos su šalnomis ore ir 4 dienos su šalnomis dirvožemio paviršiuje. Todėl vien balandžio pabaigoje pasitaikė kelis kartus daugiau dienų su šalnomis tiek ore, tiek dirvos paviršiuje, nei jų įprastai pasitaiko iki liepos 31 d.
Kritulių prasme, šių metų balandis buvo labai sausas, kadangi iškrito tik 21,3 mm kritulių, kas yra net 42 % mažiau už SKN (37 mm). Šis balandis buvo 10 sausiausias balandis nuo 1961 m. Visi balandžio dešimtadieniai pasitaikė sausesni už vidurkį, tačiau ypač sausas buvo I dešimtadienis, kai iškrito vos 4,7 mm kritulių, t.y. tik 29 % daugiamečio vidurkio (16 mm).
Saulė šį mėnesį spindėjo 251 valandą, t.y. 39 valandomis ilgiau (19 %) už SKN (212 val.). Giedresniais nei įprasta orais pasižymėjo visi praėjusio balandžio dešimtadieniai, tačiau tarp jų susidarė dideli skirtumai. Ypač saulėtas buvo balandžio I dešimtadienis, kai Saulė spindėjo net 53 % (30 val.) ilgiau nei įprastai (58 val.), o II ir III dešimtadieniais Saulė spindėjo vos 6 % ilgiau.
Taigi antras praėjusio pavasario sezono mėnuo buvo labai šiltas, labai sausas, saulėtas ir pasižymėjo dideliu dienų su šalnomis skaičiumi.
Kitaip nei pirmi du praėjusio pavasario mėnesiai, šių metų gegužė pasitaikė labai vėsi. Ji tapo pačia šalčiausia iki šiol buvusia geguže XXI amžiuje! Paskutinį kartą šaltesnė gegužė už šių metų gegužę pasitaikė tik 1980 m. (šalčiausia gegužė nuo 1961 m. (7,9 °C)), tai reiškia, jog visi jaunesni nei 45 metų žmonės dar nebuvo matę tokios šaltos gegužės kaip ši. Jos vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 9,7 °C, kas yra net 2,8 °C mažiau nei SKN (12,5 °C). Tai reiškia, jog praėjusi gegužė buvo penkta šalčiausia gegužė nuo 1961 m. Šių metų gegužę taip pat buvo išmatuoti du šalčio rekordai, kurie buvo pagerinti gegužės 8–9 d. Abu jie buvo pagerinti gegužės I dešimtadienį, kurio vidutinė oro temperatūra siekė vos 7 °C (4 °C vėsiau, nei SKN) ir prilygo balandžio viduriui. Nors gegužės II dešimtadienį šalčio rekordų nepasitaikė, tačiau neįprastai šaltais orais nenusileido I dešimtadieniui. Jo vidutinė oro temperatūra siekė vos 8,3 °C (4,1 °C vėsiau, nei SKN). Tačiau gegužės III dešimtadienis jau nepasižymėjo dideliu nuokrypiu nuo vidurkio ir buvo vos 0,4 °C vėsesnis už vidurkį (13,9 °C).
Kadangi praėjusi gegužė buvo šalčiausia per paskutinius 45 metus, todėl nestebina, jog jos metu pasitaikė ir neįprastai daug šalnų tiek ore, tiek dirvoje. Šį mėnesį Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 4 dienos su šalnomis ore ir net 10 dienų su šalnomis dirvožemio paviršiuje.
Šių metų gegužė buvo vienintelis praėjusio pavasario mėnuo, kuris buvo drėgnesnis už daugiametį vidurkį. Praėjusią gegužę iškrito 63,3 mm kritulių, kas yra 20 % daugiau už SKN (53 mm). Tačiau ne visa gegužė buvo drėgnesnė už vidurkį. Mėnesio I dešimtadienį iškrito 22 % mažiau kritulių nei įprastai, tačiau III (22 % daugiau) ir ypač II dešimtadienį (45 % daugiau) iškrito daugiau už vidurkį.
Kaip ir pridera vėsiam šiltojo laikotarpio mėnesiui, gegužę Saulės spindėjimo trukmė buvo 51 val. trumpesnė (18 %) už SKN ir siekė 232 val. Visi mėnesio dešimtadieniai buvo labiau debesuoti nei įprasta, todėl jų Saulės spindėjimo trukmė buvo 15–22 % mažesnė už vidurkį.
Taigi trečias praėjusio pavasario sezono mėnuo buvo labai vėsus, drėgnas, dažnai debesuotas ir pasižymėjo dideliu dienų su šalnomis skaičiumi.
Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vyresnysis specialistas Karlas Žužickas
Artimiausių 3 val. laikotarpiu kai kur pietiniuose Lietuvos rajonuose pradės formuotis labai smarki audra, vėliau ji išplis į daugelį pietinių ir rytinių rajonų: numatomos trumpos liūtys su perkūnija, vietomis lis smarkiai, kris kruša, kils škvalas 15–20 m/s, kai kur iki 25 m/s.
Didžiausia smarkios audros tikimybė – Alytaus, Vilniaus ir Utenos apskrityse.
Rekomendacijos: sandariai uždarykite langus ir duris. Surinkite lengvai pakeliamus daiktus kiemuose, balkonuose ir kitose atvirose vietose. Nepalikite automobilio prie aukštų medžių. Būdami lauke, nestovėkite po medžiais, prie reklamos stendų ir elektros linijų, žaibolaidžių ar metalinių bokštų, venkite atvirų vietų, nebūkite šalia vandens telkinių arba juose. Jei audra užklupo vairuojant, tą darykite ypač susikaupę, laikykite abi rankas ant vairo ir keiskite automobilio greitį, atsižvelgę į vyraujančias orų sąlygas kelyje.
Kviečiame naudoti „Meteo.lt“ orų programėle, kurioje matysite specialistų išleistus perspėjimus jūsų pasirinktai vietovei. Be to realiu laiku galėsite stebėti per Lietuvą keliaujančias kritulių zonas.
Gegužės mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,7 °C (neigiama 2,8° anomalija) – tai pati šalčiausia gegužė XXI amžiuje ir penkta pagal šaltumą nuo 1961 m. (šalčiausia buvo 1980 m., 7,9 °C). Vėsiausia šią gegužę buvo Laukuvoje (8,8 °C) bei Šventojoje ir Plungėje (po 8,9 °C), o šilčiausia – Birštone (10,8 °C) (1 pav.).
Aukščiausia paros oro temperatūra 25,4 °C registruota 28 d.Ventėje, žemiausiai – Varėnoje 8 d., -5,8 °C.
Pasiekti du nauji paros minimalios oro temperatūros rekordai:
8 d. -5,8 °C Varėna;
9 d. -5,2 °C Utena.
Didžiąją mėnesio dalį šalyje fiksuotos stichinės šalnos. Per pirmąjį dešimtadienį stipriausios, beveik visoje šalies teritorijoje, stichinės šalnos buvo fiksuotos gegužės 6–9 d. Gegužės 8 d. Varėnoje 5 cm aukštyje temperatūra nukrito net iki -10,7 °C. Šalnos nesitraukė ir antrąjį dešimtadienį – fiksuotos beveik kiekvieną dieną, išskyrus gegužės 17–18 d., o stipriausios šalnos, apėmusios didžiąją šalies dalį, fiksuotos 11–13 d. Trečiąjį dešimtadienį šalna fiksuota tik vietomis gegužės 21 d., 24–25 d., daugiausia tik 5 cm aukštyje.
1 pav. Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Gegužės mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 63,3 mm (120 % nuo SKN): nuo 28,3 mm Ventėje iki 154,3 mm Rokiškyje (2 pav.).
Gegužės 4, 14–19, 22–24 ir 29–30 dienomis vietomis, daugiausiai Rytų Lietuvoje, registruoti pavojingi1 krituliai.
Sausringas laikotarpis2, kuris tęsėsi nuo balandžio mėn., buvo fiksuojamas visą pirmąjį dešimtadienį. Per pirmąsias dienas jis buvo pradėtas fiksuoti kai kuriose Kauno, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Prienų r. sav. seniūnijose. Šio dešimtadienio pabaigoje buvo toliau fiksuojamas kai kuriose Kauno ir Šakių r. sav. seniūnijose. Antrajame gegužės dešimtadienyje sausringas laikotarpis kai kuriose Šakių r. sav. seniūnijose pasiekė stichinio reiškinio – sausros3 augalų vegetacijos laikotarpiu, rodiklį. Sausra kai kuriose Šakių r. sav. seniūnijose fiksuota gegužės 12–18 dienomis. Sausringas laikotarpis gegužės 13–15 d. fiksuotas Alytaus m. ir kai kuriose Alytaus r. sav. seniūnijose.
Nuo gegužės 29 d. Rokiškio r. sav. pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis4.
2 pav. Gegužės mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Gegužės mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 232,2 val. (82 % nuo SKN), ilgiausiai – Nidoje 289,4 val., trumpiausiai – Dūkšte 171,1 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gegužės mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 12,9–20,2 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 14 d. Ventėje – 23.4 m/s.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–15°C, žemiausia šiame gylyje krito iki 4–8 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 21–28 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 17–24 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 5–9 °C
Gegužės mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės (4 pav.). Šio mėnesio vidutinis UVI buvo 3,6 (0,6 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį). Gegužę aukščiausia UVI reikšmė 5,3 buvo fiksuota 29 d., o mažiausia 1,5 – 4 d.
4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS gegužės mėnesį
Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) gegužės mėnesio vidurkis gegužę buvo 391 DU5 (6 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį). Šio mėnesio 27–31 d. BOK reikšmės buvo žemesnės už šių dienų vidurkį, o likusiomis – aukštesnės. Aukščiausia gegužės mėnesio BOK reikšmė 445 DU fiksuota 15 d., žemiausia 343 DU – 30 d. (5 pav.).
5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS gegužės mėnesį
Lietuvos upėse jau kurį laiką stebimas žymus vandeningumo sumažėjimas. Gegužę daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo iki 112 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis 3–33 cm aukštesnis už jį. Aukščiausi šio mėnesio vandens lygiai stebėti mėnesio pabaigoje, sulaukus gausesnių kritulių.
Gegužės mėnesį, kaip ir balandį, taipogi neapsieita be naujų minimalaus vandens lygio rekordų: Nemune ties Druskininkais -7 cm (buvęs 13 cm), Nemune ties Panemune – 83 cm (buvęs 84 cm) ir Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu – 12 cm (buvęs 14 cm).
Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 17 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį taip pat stebėti Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, atitinkamai 26 ir 21 cm.
Šylant orams, pamažu šilo ir vandens telkiniai. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 13,4–18,5°C, ežeruose 13,6–16,6°C, Baltijos jūroje 12,4–13,6°C, Kuršių mariose 15,6–16,9°C.
6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gegužės mėnesį
7 pav. Gegužės mėnesio upių būklė
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.
2 sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.
3 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas) <3,5.
4 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.51 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Gegužės trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 13,5 °C (neigiama 0,4° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -0,1 °C išmatuota 25 d. Skuode, aukščiausia –28 d. Ventėje, 25,4 °C.
Stichinės šalnos vietomis fiksuotos gegužės 21 d., 24–25 d., daugiausiai tik 5 cm aukštyje.
1 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Trečiąjį gegužės dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 22,0 mm (122% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių šį dešimtadienį registruota Šilutėje ir Ventėje, po 0,2 mm. Daugiausiai prilijo Dūkšte (82,9 mm) ir Zarasuose (79,2 mm).
Gegužės 22–24 d., 29–30 d. vietomis rytiniuose rajonuose registruoti pavojingi1 krituliai.
Nuo gegužės 29 d. Rokiškio r. sav. pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis2.
2 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 90,4 val. (85 % SKN): nuo 49,5 val. Dūkšte iki 112,5 val. Klaipėdoje (3 pav.).
3 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 15–19 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 8–11 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 21–28 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 17–21 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 9–13 °C.
Per šį dešimtadienį Šiaurės rytų Lietuvoje pradėjo žydėti paprastasis šermukšnis, pušys ir paprastasis erškėtis.
Kauno MS trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės – vidurkis 4,4 (0,3 mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 5,3 buvo fiksuojama 29 d., mažiausia – 3,1 23 d.
Trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį Kauno MS išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 364 DU2 (artimas 1993–2022 m. vidurkiui, 365 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 384 DU fiksuota 25 d., o žemiausia – 343 DU 30 d.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.
2 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.
31 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Ar žinote kiek Lietuvoje per metus būna vasariškų dienų? Ką mes vadiname vasariška diena? Ar vasariškos dienos būna tik vasarą? Ar vasariškų dienų daugėja vykstant klimato kaitai? Į visus šiuos klausimus atsakymus rasite žemiau pateikiamoje analizėje, bet apie viską iš eilės.
Ką mes vadiname vasariška diena?
Vasariška diena vadiname tokią dieną, kurios metu maksimali oro temperatūra (toliau − Tmax) pasiekia ar viršija 20 laipsnių (Tmax ≥ 20). Diena, kai maksimali oro temperatūra pasiekia ir viršija 25 laipsnius (Tmax ≥ 25) vadinama ne tik vasariška, bet ir karšta. Dienos, kuomet maksimali oro temperatūra pasiekia ir viršija 30 laipsnių (Tmax ≥ 30), yra įvardinamos kaip kaitra.
Kiek Lietuvoje per metus būna vasariškų dienų?
Lietuvos klimato sąlygomis (1991−2020 m. SKN) per metus vidutiniškai būna 89 vasariškos, 39 vasariškos karštos ir 4 kaitros dienos.
Vidutiniškai daugiausiai vasariškų dienų (Tmax ≥ 20) per metus būna Pietryčių Lietuvoje (100−105 dienos), o mažiausiai pajūryje ir Žemaičių Aukštumoje Laukuvos apylinkėse (70−75 dienos).
Vidutiniškai daugiausiai vasariškų karštų dienų (Tmax ≥ 25) per metus būna Pietryčių ir pietų Lietuvoje (35−45 dienos), o mažiausiai pajūryje ir Žemaičių Aukštumoje (15−25 dienos).
Kaitros (Tmax ≥ 30) dienos Lietuvoje nėra dažnos. Dažniausios jos Pietryčių Lietuvoje (vidutiniškai beveik 7 dienos per metus), o rečiausios Kuršių Nerijoje, Žemaičių Aukštumoje ir pačiame rytiniame pakraštyje (1−3 dienos).
Verta paminėti jog tiek vasariškų, tiek vasariškų karštų dienų, tiek kaitros dienų skaičius išaugo lyginant 1981−2010 m. ir 1991−2020 m. SKN.
Ar vasariškos dienos būna tiktai vasarą?
Vasariškos dienos (Tmax ≥ 20), Lietuvoje gali būti ne tik vasarą. Tokių vasariškai šiltų dienų, kuomet maksimali paros temperatūra viršija 20 laipsnių gali būti balandžio−spalio mėnesiais.
Vasariškai karštos (Tmax ≥ 25) dienos gali pasitaikyti balandį−rugsėjį, o kaitros (Tmax ≥ 30) dienos gegužę−rugsėjį.
Kiek padaugėjo vasariškų dienų vykstant klimato kaitai?
Analizuojant laikotarpį nuo 1961 iki 2020 m. pastebimas vasariškų dienų skaičiaus augimas Lietuvoje. Daugiausiai vasariškų dienų (Tmax ≥ 20) skaičius išaugo pajūryje ir ypač Klaipėdoje – net 45 dienomis per 60 metų!
Tačiau pajūryje karštų ir kaitrių dienų skaičius išaugo mažiausiai. Karštų dienų skaičius daugiausiai išaugo Pietų–pietvakarių Lietuvos dalyje (20–21 d.), o kaitrų – pietinėje dalyje ir Ukmergės apylinkėse (3−4 d.).
Parengė: Klimato ir tyrimų skyrius (pirmą kartą straipsnis buvo publikuotas 2021-06-10)
