2023 m. rugsėjo mėnesio antrasis dešimtadienis

Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,8 °C (teigiama 4,1° anomalija) – tai šilčiausias rugsėjo antrasis dešimtadienis nuo 1961 m., iki šiol šilčiausias buvo 1975 m. (15,8 °C). Vėsiausia buvo šiaurės vakariniuose rajonuose ir Ignalinos, Utenos, Zarasų bei Šalčininkų r. savivaldybėse, 15–16 °C  (teigiama 3,6–4,0° anomalija), didžiojoj šalies dalyje temperatūra buvo 16–18 °C (teigiama 3,2–4,6° anomalija), Kuršių nerijoje ir Nemuno žiotyse – 18,0–18,5 °C (teigiama 3,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 23,9–30,4 °C, žemiausia nukrito iki 2,1–9,0 °C, Nidoje 12,0 °C, Ventėje 11,1 °C. Šilčiausia buvo 13 dieną, kai Birštone oro temperatūra pasiekė naują šios paros rekordą – 30,4 °C. Vėsiausia – 16-os naktis Varėnoje, 2,1 °C.

1 pav. Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Antrasis rugsėjo dešimtadienis buvo sausas: vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje 7,7 mm (0,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,05–0,5 SKN), Pietų Lietuvoje ir Vidurio Lietuvos žemumoje jų kiekis nesiekė 5 mm (0,05–0,4 SKN), daugiau nei 10 mm iškrito vietomis Žemaitijoje ir Aukštaitijoje, 10–20 mm (0,4–0,6 SKN), čia 4 stotyse kritulių buvo daugiau nei 20 mm (20–27 mm, 0,8–1,4 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Kazlų Rūdoje ir Lazdijuose (po 0,9 mm), daugiausia – Šiauliuose (26,3 mm) ir Anykščiuose (23,6 mm). Rugsėjo 14 d. Anykščiuose, Šiauliuose ir Leckavoje registruoti pavojingo lietaus1 atvejai.

Šį dešimtadienį kai kuriose Pietų Lietuvos savivaldybėse buvo pradėtas fiksuoti sausringas laikotarpis2, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys. Dešimtadienio pabaigoje sausra buvo fiksuojama Druskininkų, Alytaus m. ir Alytaus r., Lazdijų r. savivaldybėse bei kai kuriose Marijampolės, Šalčininkų, Prienų, Vilniaus r. sav. seniūnijose.

2 pav. Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Rugsėjo antrasis dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 88 val. (1,5 SKN): nuo 78 val. Šiauliuose iki 97,4 val. Šilutėje (3 pav.).

3 pav. Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Antrąjį rugsėjo dešimtadienį nors ir laikėsi aukšta vidutinė paros oro temperatūra, tačiau 15–17 d. vietomis buvo užfiksuotos pirmosios šio rudens šalnos dirvožemio paviršiuje. Žemiausia temperatūra 5 cm aukštyje fiksuota rugsėjo 15 d. Kazlų Rūdos automatinėje meteorologijos stotyje, -1,2 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–20 °C, aukščiausia kilo iki 22–27 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 20–24 °C.

Kauno MS antrąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo vos (0,1) UVI aukštesnis ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,1) buvo fiksuojama 15 d., mažiausia – (2,3) 14 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -0,6.


1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI(temperatūros–kritulių indeksas ) <3,5.

2023 m. rugsėjo mėnesio pirmasis dešimtadienis

Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,2 °C (teigiama 1,7° anomalija).Vėsiausia buvo Šalčininkų ir Dūkšto apylinkėse, 14,8–15,0 °C (teigiama 1,1° anomalija), Šiaurės ir Rytų Lietuvoje vyravo 15,0–16,0 °C temperatūra (teigiama 1,2–1,8° anomalija), Pietų Lietuvoje ir vakariniame pakraštyje 16,0–17,0 °C (teigiama 1,6–2,7° anomalija), pietvakariniuose rajonuose ir pajūryje – 17,0–17,5 °C (teigiama 1,5–2,6° anomalija), aukščiau temperatūra buvo Nidoje ir Ventėje 18,1–18,2 °C (teigiama 1,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 10 d. Kalvarijoje 27,0 °C, žemiausia – 7 d. Molėtuose, 3,6 °C.

1 pav. Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Pirmojo rugsėjo dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 10,5 mm (0,5 SKN), tačiau didžioji kritulių dalis teko Žemaitijai ir Mažajai Lietuvai. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0–0,2 SKN), gausiausiai palijo pajūryje ir vakarinėje Žemaičių aukštumos pusėje, 25–45 mm (1,1–1,6 SKN), kitur – 5–25 mm (0,3–1,0 SKN) (2 pav.). Lazdijuose ir Kazlų Rūdoje kritulių nebuvo registruota visai, daugiausiai registruota Šilutėje (43,6 mm) ir Vėžaičiuose (40,5 mm). Rugsėjo 1 ir 2 d. vietomis Vakarų Lietuvoje registruoti pavojingi1 krituliai.

2 pav. Rugsėjo mėnesio pirmo dešimtadienio kritulių kiekis

Rugsėjo pirmasis dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 90,3 val. (1,4 SKN): nuo 78,9 val. Šiauliuose iki 105,4 val. Kaune (3 pav.).

3 pav. Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Pirmąjį rugsėjo dešimtadienį Lietuvoje išliko aukšta vidutinė paros temperatūra ir toliau tęsėsi meteorologinė vasara (laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C).

Rugsėjo 7 d. naktį Anykščių automatinėje meteorologijos stotyje buvo fiksuota 0,5 °C temperatūra dirvos paviršiuje, o visoje likusioje Lietuvoje visą dešimtadienį svyravo nuo 1,1 iki 12,6 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–20 °C, aukščiausia kilo iki 21–26 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 20–23 °C.

Kauno MS pirmąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,5 UVI aukštesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (3,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (4,2) buvo fiksuojama 5 d., mažiausia – (3,1) 3 d.


1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

2023 m. rugpjūčio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,7 °C (teigiama 2,4° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakarinėje dalyje 17,4–17,8 °C (teigiama 1,1–1,6° anomalija), karščiausia – Vidurio ir Pietų Lietuvoje, 19,0–20,0 °C (teigiama 2,5–3,3° anomalija), Nidoje ir Ventėje 19,2–19,6 °C (teigiama 0,6 anomalija), kitur – 18–19 °C (teigiama 1,3–2,8° anomalija) (1 pav.). Rugpjūčio 26 d. fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys karštis1 pietinėje Lietuvos dalyje (Lazdijai, Alytus, Marijampolė, Birštonas, Druskininkai, Kaišiadorys, Kalvarija, Prienai ir Šalčininkai). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 31,7 °C Birštone, taip viena dešimtąją pagerinant rugpjūčio 26 dienos aukščiausios oro temperatūros rekordą, priklausiusį Šilutei (1997 m., 31,6 °C). Žemiausia oro temperatūra registruota 23 d. Varėnoje, 7,7 °C.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 55 mm (1,95 SKN). Didžiojoje šalies dalyje buvo viršyta dešimtadienio kritulių norma, o kai kur – ir viso mėnesio norma. Daugiausiai kritulių iškrito Šiaurės Vakarinėje Lietuvos dalyje 91–109 mm (3,1–4,5 SKN), mažiausiai – Pietų Lietuvoje ir Anykščių apylinkėse, 9–30 mm (0,3–1,2 SKN). Kitur – 30–90 mm (1,1–3,2 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių išmatuota Leckavoje (109 mm, 3,2 SKN) ir Telšiuose (100,9 mm, 3,5 SKN), o mažiausiai Druskininkuose ir Šalčininkuose (apie 9 mm, 0,33 SKN). Vietomis 26 ir 28–31 dienomis vietomis registruoti pavojingo2 lietaus atvejai.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

Rugpjūčio trečiąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 57,4 val. (0,69 SKN): nuo 46,4 val. Biržuose iki 72,6 val. Varėnoje val. (3 pav.).

3 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Kauno MS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,5 UVI aukštesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkio rezultatą (3,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (5,0) buvo fiksuojama 21 d., mažiausia – (3,3) 25 d. Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami.

Trečiąjį rugpjūčio dešimtadienį, Pasvalio r. sav. dalyje, remiantis VšĮ Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančios stoties duomenimis, tęsėsi ilgas lietingas laikotarpis. Visoje šalyje subrendo obuoliai, kaukazinės slyvos, šermukšniai. Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, aukščiausia kilo iki 25–30 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 24–28 °C.


karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas iš eilės.

2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

2023 m. rugpjūčio mėnesio antrasis dešimtadienis

Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 21,2 °C (teigiama 3,5° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakarinėje dalyje ir pajūryje 19,0–20,0 °C (teigiama 1,8° anomalija), karščiausia – Pietų Lietuvoje, 22,0–23,0 °C (teigiama 4,0–4,4° anomalija), kitur – 20,0–22,0 °C (teigiama 2,0–4,3° anomalija) (1 pav.). Rugpjūčio 15–20 d. registruota pirmoji šiais metais kaitra1. Visas šešias dienas ji tęsėsi Alytuje, Druskininkuose, Jonavoje, Kaišiadoryse, Kalvarijoje ir Varėnoje. 16–19 naktimis vietomis registruotos tropinės naktys ­– oro temperatūra nenukrito žemiau 20 °C. 16, 17 ir 20 dienomis buvo pasiekti nauji šių parų karščio rekordai, atitinkamai 16 d. 34,2 °C (Alytus, Birštonas, Kalvarija), 17 d. 34,6 °C (Birštonas, tai ir dešimtadienio aukščiausia oro temperatūra) ir 20 d. 32,8 °C (Dotnuva). Žemiausia registruota  12 d. Akmenėje, 6,5 °C.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 5,7 mm (apie 1/4  SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm ar jų nebuvo visai (0,0–0,2 SKN), 5–10 mm registruota vakariniuose, šiaurės rytiniuose ir vietomis pietiniuose rajonuose (0,2–0,5 SKN) ir tik keliolikoej stočių, praėjus trumpoms liūtims, registruotas didesnis nei 10 mm kritulių kiekis  (10–58 mm, 0,5–2,6 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių išmatuota Aunuvėnuose (58 mm) ir Pakruojyje (38,3 mm), visai nebuvo registruota kritulių Kelmėje, Raseiniuose ir Tauragėje. Vietomis po stiprių liūčių 17–20 d. registruoti pavojingi lietūs, stipriausia liūtis registruota 18 d. Pakruojyje, kai per 1 val. iškrito 38,3 mm.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Rugpjūčio antrąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 102,9 val. (1,3 SKN): nuo 95,1 val. Šiauliuose iki 111,4 val. Varėnoje val. (3 pav.).

3 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Kauno MS antrąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,5 UVI didesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,2). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (5,7) buvo fiksuojama 13 d., žemiausia – (4,1) 11 d.

Antrąjį rugpjūčio dešimtadienį, Pasvalio r. sav. dalyje, remiantis VšĮ Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančios stoties duomenimis, toliau buvo fiksuojamas ilgas lietingas laikotarpis. Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 22–25 °C, aukščiausia kilo iki 25–33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 24–29 °C.


1  kaitra –­ stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.

2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

2023 m. rugpjūčio mėnesio pirmasis dešimtadienis

Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,6 °C (neigiama 0,3° anomalija). Vėsiausia buvo Žemaitijoje 17,0–18,0 °C (neigiama 1,0–1,3° anomalija), rytiniame ir pietiniame pakraščiuose, Vidurio Lietuvoje, pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 18,0–19,0 °C (-1,4… 0,4 anomalija), kitur – 19,0–19,7 °C (-0,1…0,7° anomalija) (1 pav.). Rugpjūčio 6 dieną visoje Lietuvoje, išskyrus Nidą ir Ventę, registruotas karštis1, aukščiausiai oro temperatūra pakilo Jonavoje ir Kaišiadoryse, iki 33,8 °C. 7 d. naktį daug kur registruotos tropinės naktys (kai oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 °C) . Žemiausia dešimtadienio oro temperatūra 7,2 °C registruota 9 d. Šalčininkuose.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį iškrito daug kritulių, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 65,7 mm (2,7 SKN). Pietų Lietuvoje, Nemuno žemumoje ir dalyje šiaurės Žemaitijos registruota 25–50 mm (1,0–2,4 SKN), kitur 50–100 mm (2,0–4,4 SKN), gausiausiai palijo rytiniame ir šiauriniame pakraščiuos bei Klaipėdos apylinkėse, 100–150 mm (3,1–5,9 SKN) (2 pav.).  Mažiausiai kritulių registruota Alytuje, 26,7 mm, daugiausiai – Klaipėdoje, 148,7 mm. 6–8 dienomis registruoti stichiniai krituliai2: Utenoje (80 mm), Rokiškyje (76,3 mm), Zarasuose (73,0 mm), Guntauninkuose (72 mm), Klaipėdoje (65,5 mm/2 val), Kybartuose (61 mm), Švenčionyse (60,6 mm), Tauragnuose (59 mm), Vilniuje (52,7 mm) ir Tabokinėje (51 mm). Taip pat šiomis dienomis bei 3 ir 5 d. daug kur registruoti pavojingi3 krituliai.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis

Rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 61,2 val. (2/3 SKN): nuo 48,9 val. Klaipėdoje iki 74,0 val. Dūkšte. (3 pav.).

3 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–20 °C, aukščiausia kilo iki 23–30 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–26 °C.

Kauno MS pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,4 UVI žemesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,6). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė 5,1 buvo fiksuojama 4 d., mažiausia – 2,9 7 d., nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,8.


1 pavojingas meteorologinis reiškinys karštis ­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

2 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

3 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

2023 m. liepos mėnesio trečiasis dešimtadienis

Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,9 °C (neigiama 2,2° anomalija). Vėsiausia buvo Žemaičių aukštumoje, 16,4–17,0 °C (neigiama 2,3–2,9° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 17,0–18,0 °C temperatūra (neigiama 2,2–2,6° anomalija), Pietų Lietuvoje ir pajūryje 18,0–19,0 °C (neigiama 1,3–2,3° anomalija), Nidoje ir Ventėje 18,2–18,4 °C (neigiama 1,4° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 3,8 °C registruota 11 d. Molėtuose, aukščiausia – 34,9 °C 16 d. Kalvarijoje – šią dieną visoje Lietuvoje, išskyrus Nidą ir Ventę, registruotas karštis1 – oro temperatūra perkopė 30 °C, trijose meteorologijos stotyse viršytas buvęs šios paros maksimaliostemperatūros rekordas. Karštis registruotas keliose stotyse ir 17 d.

1 pav. Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį liepos dešimtadienį buvo 28,8 mm (1,1 SKN). Pietų Lietuvoje, Šiaurės Lietuvos viduriniuose rajonuose ir Guntauninkų apylinkėse kritulių kiekis neviršijo 20 cm (0,4–1,0 SKN), didžiojoje šalies dalyje iškrito 20–40 cm krutulių (0,7–1,8 SKN), šiaurės vakarinėje ir šiaurės rytinėje dalyse 40–60 mm (1,3–2,3 SKN), daugiausiai kritulių registruota Utenoje (67,3 mm, 2,8 SKN) ir Plungėje 78,9 mm (2 pav.). Liepos 22, 23, 25 ir 31 d. vietomis buvo registruoti pavojingo lietaus2 atvejai.

2 pav. Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

Liepos trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 71,2 val. (1,02 SKN): nuo 61,1 val. Biržuose iki 83,9 val. Nidoje. (3 pav.).

3 pav. Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Trečiojo liepos dešimtadienio pradžioje stichinė sausra3 dar buvo fiksuojama keliose Šiaurės rytų Lietuvos savivaldybių – Anykščių, Utenos ir Zarasų r. sav. teritorijose. Tačiau jau liepos 23 d. stichinė sausra Lietuvos teritorijoje baigėsi – paskutinė savivaldybė, kurioje stichinė sausra buvo fiksuota – Zarasų r.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–22°C, aukščiausia kilo iki 23–30°C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 22–27°C.

Nuo liepos 24 d. 12 UTC iki 31 d. 10 UTC sutriko UVE jutiklio veikimas, susidarė UVI duomenų trūkis. Apžvalga neparengta dėl prietaiso gedimo bei per ilgo duomenų trūkio.


1 pavojingas meteorologinis reiškinys karštis – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

3 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas <3,5.

2023 m. liepos mėnesio antrasis dešimtadienis

Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,6 °C (teigiama 0,4° anomalija). Vėsiausia buvo Žemaičių aukštumoje ir Šalčininkų apylinkėse, 17,3–18,0 °C (-0,1…0,3° anomalija), šilčiausia – Pietų Lietuvoje ir siaurame pajūrio bei pamario ruože, 19,0–20,1 °C (teigiama 0,6–1,0° anomalija), kitur – 18,0–19,0 °C (0,0–0,6° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 3,8 °C registruota 11 d. Molėtuose. Aukščiausia oro temperatūra 34,9 °C pasiekta 16 d. Kalvarijoje – šią dieną visoje Lietuvoje, išskyrus Nidą ir Ventę, registruotas karštis1 – oro temperatūra perkopė 30 °C, trijose meteorologijos stotyse viršytas buvęs maksimalios oro temperatūros rekordas. Karštis registruotas keliose stotyse ir 17 d.

1 pav. Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį liepos dešimtadienį buvo 10,0 mm (0,3 SKN). Skuode kritulių neregistruota, didžiojoje šalies dalyje jų kiekis nesiekė 10 mm (0–0,3 SKN), pietvakarinėje ir pietrytinėje dalyse 10–30 mm (0,3–0,7 SKN) ir tik Tauragėje bei Šalčininkuose kritulių kiekis buvo diedesnis nei 30 mm, atitinkamai 31,7 mm ir 33,0 mm (1,1 SKN) (2 pav.). Liepos 18 d. Tauragėje, Pagėgiuose ir vietomis Rytų Lietuvoje buvo registruojami pavojingo lietaus2 atvejai.

2 pav. Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Liepos antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 103 val. (1,1 SKN): nuo 94,2 val. Kybartuose iki 110,2 val. Kaune. (3 pav.).

3 pav. Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Antrojo Liepos dešimtadienio pradžioje stichinė sausra3 išliko Lietuvos Šiaurės rytinėje dalyje, tačiau baigėsi Rokiškio r. sav. teritorijoje. Per šį dešimtadienį sausra prasidėjo ir baigėsi Visagino sav. bei dalyje Ignalinos r. sav. teritorijos. Dešimtadienio paskutinę diena, stichinė sausra toliau buvo fiksuojama kai kuriose Anykščių, Utenos ir Zarasų r. sav. seniūnijose.

Antrojo liepos dešimtadienio pirmąją naktį Anykščiuose arčiau dirvos paviršiaus buvo išmatuota 0,5° C temperatūra, o visoje Lietuvoje, temperatūra arčiau dirvos paviršiaus svyravo 1,2–16,7°C. Žemiausios temperatūros buvo fiksuotos Šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 21–26°C, aukščiausia kilo iki 28–36°C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–30°C.

Kauno MS antrąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo vos 0,2 UVI žemesnis ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,2). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (5,3) buvo fiksuojama 17 d., mažiausia – (4,6) 18 ir 20 d., kurių nuokrypis nuo daugiamečių šių parų UVI vidurkio buvo 1,0 ir 0,9 žemesnis.


1 pavojingas meteorologinis reiškinys karštis – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

3 Sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas <3,5.

2023 m. liepos mėnesio pirmasis dešimtadienis

Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,3 °C (neigiama 0,3° anomalija). Vėsiausia buvo Vidurio ir Vakarų Lietuvoje (išskyrus siaurą pajūrio ir pamario ruožą) bei Šalčininkų apylinkes, 16,4–17,0 °C (neigiama 0,4–0,7° anomalija), šilčiausia –Kuršių nerijoje, pajūryje, pamaryje ir Druskininkų bei Birštono apylinkėse, 18,0–18,8 °C (teigiama 0,2° anomalija), kitur – 17,0–18,0 °C (-0,8… 0,1°) anomalija (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 5,9 °C registruota 8 d. Varėnoje, aukščiausia 27,4 °C 5 d. Druskininkuose.

1 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį liepos dešimtadienį buvo 17,1 mm (0,6 SKN). Mažiausiai kritulių teko Pietų Lietuvai, šiaurės rytiniam pakraščiui bei Aunuvėnų, Pasvalio, Šiaulėnų, Tabokinės ir Ventės apylinkėse, 2–15 mm (0,1–0,6 SKN), kitur jų kiekis buvo 15–30 mm (0,5–1,1 SKN) ir tik keletoje stočių kritulių kiekis viršijo 30 mm (Šiauliuose, Kretingoje, Buivydžiuose ir Kyburiuose), buvo 30–41 mm (1,1–1,3 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Puvočiuose (2,6 mm), daugiausiai – Buivydžiuose (41,0 mm). Liepos 2, 3, 6 ir 7 d. vietomis buvo registruojami pavojingo lietaus1 atvejai.

2 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis

Liepos pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 95,4 val. (laikas artimas SKN): nuo 79,0 val. Biržuose iki 110,5 val. Klaipėdoje. (3 pav.).

3 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Pirmojo liepos dešimtadienio pradžioje stichinė sausra2 traukėsi iš Vakarų ir Vidurio Lietuvos teritorijos – baigėsi Telšių, Plungės ir Mažeikių r. sav. Taip pat stichinė sausra baigėsi ir kai kuriose šiaurės rytų savivaldybėse – Panevėžio, Biržų, Pasvalio ir Kupiškio r. sav. Nepaisant vietomis pasitaikančių kritulių, sausra kaip stichinis meteorologinis reiškinys buvo pradėta fiksuoti Zarasų r. sav. Šio dešimtadienio pabaigoje stichinė sausra vis dar buvo fiksuojama visoje Rokiškio r. sav. bei dalyje Anykščių, Utenos, Zarasų r. sav. teritorijų. Taip pat šio dešimtadienio pabaigoje baigėsi pavojinga sausra visoje Lietuvos teritorijoje.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–24°C, aukščiausia kilo iki 30–33°C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–29°C.

Kauno MS pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo vos 0,1 UVI žemesnis ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (5,6) buvo fiksuojama 3 d., mažiausia – (4,1) 6 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,0.


1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

2 Sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas) <3,5

3 Sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

2023 m. birželio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,0 °C (teigiama 2,6° anomalija). Pietų ir Vakarų Lietuvoje (išskyrus kai kuriuos rajonus) buvo 18,0–19,0 °C (teigiama 1,9–3,2° anomalija), šiaurinėje šalies dalyje, Druskininkų, Birštono, apylinkėse, pamaryje ir Kuršių nerijoje buvo 19,0–20,0 °C (teigiama 2,5–3,4° anomalija) (1 pav.). Birželio 21 d. 9 stotyse oro temperatūrai pakilus iki 30–31 °C registruotas pavojingas reiškinys – karštis1. Aukščiausia  oro temperatūra 31 °C registruota Kybartuose 21 d., žemiausia – 7,8 °C Molėtuose 27 d.

1 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį birželio dešimtadienį buvo apie 16,6 mm (0,6 SKN), tačiau pasiskirstė krituliai labai netolygiai: mažiausiai kritulių iškrito Palangoje ir Plungėje, po 0,3 mm, daugiausiai – Varėnoje, 52,3 mm. Vakarų  Lietuvoje ir dalyje Panevėžio ir Utenos apskričių kritulių buvo mažiausiai, 0,3–10 mm (0,03–0,3 SKN), didžiojoje dalyje likusios teritorijos – 10–30 mm (0,4–1,2 SKN) ir tik 6-iose matavimo vietose pietuose–pietryčiuose kritulių iškrito daugiau nei 30 mm, 30,0–52,3 mm (0,7–1,1 SKN) (2 pav.). 27 ir 28 dienomis registruoti 6 pavojingo lietaus² atvejai, didžiausias kritulių kiekis registruotas 28 d. Varėnoje, iškrito 26,7 mm per 3 val. kritulių.

2 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

Birželio trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 98,5 val. (1,1 SKN): nuo 81,8 val. Kybartuose iki 109,4 val. Dūkštee. (3 pav.).

3 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Trečiąjį birželio dešimtadienį stichinė sausra3 buvo apėmusi Kretingos, Palangos ir Klaipėdos m., Neringos r. sav., dalį Klaipėdos r., Šilutės, Mažeikių, Akmenės, Telšių, Plungės, Šiaulių (miesto ir rajono), Radviliškį, Biržų, Kėdainių, Raseinių, Šakių ir Vilkaviškio r. savivaldybių teritoriją, o pavojinga sausra4 Skuodo, Kelmės, Biržų, Rokiškio, Kupiškio, Jonavos r. sav., dalyje Akmenės, Telšių, Šiaulių r., Joniškio, Šilalės, Tauragės, Jurbarko, Pakruojo, Radviliškio, Kėdainių, Jonavos, Kauno r., Ukmergės, Anykščių r. savivaldybes. Šalyje pasirodžius krituliams, sausra kaip pavojingas ir kaip stichinis reiškinys traukėsi iš vakarinės šalies dalies. Tačiau dėl mažo kritulių kiekio stichinė sausra buvo pradėta fiksuoti Rokiškio, Anykščių, Utenos, Ukmergės r. sav. Dešimtadienio pabaigoje, stichinė sausra buvo Mažeikių, Telšių, Plungės, Šiaulių (miesto ir rajono), Panevėžio r., Biržų, Pasvalio, Rokiškio, Anykščių ir Utenos r. savivaldybėse. Sausra, kaip pavojingas reiškinys plito į Šiaurės rytinę Lietuvos dalį.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 21–24°C, aukščiausia kilo iki 30-34°C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25-29°C.

Kauno MS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo vos 0,4 UVI žemesnis ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,4). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (5,7) buvo fiksuojama 23 d., mažiausia – (4,4) 27 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,0.

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami.


1 pavojingas meteorologinis reiškinys karštis –­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

3 Sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas) <3,5

4 Sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5

2023 m. birželio mėnesio antrasis dešimtadienis

Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,9 °C (teigiama 2,0° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje, 16,4–17,0 °C (teigiama 1,3° anomalija), Pietų ir vakarų Lietuvoje bei Molėtų apylinkėse 17,0–18,0 °C (teigiama 1,0–2,6° anomalija),  kitur 18,0–19,3 °C  (teigiama 1,8–3,0° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 1,4 °C registruota 11 d. Skuode. Aukščiausia oro temperatūra – 30,6 °C 17 d. Utenoje bei 15 d. 30,2 °C Akmenėje ir 30,0 °C Pakruojyje (pavojingas meteorologinis reiškinys1).

1 pav. Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį birželio dešimtadienį buvo artimas SKN, 25,2 mm, tačiau pasiskirstė labai netolygiai:  mažiausiai kritulių iškrito Aukštaitijoje, Palangoje, Puvočiuose ir vietomis Mažeikių r. sav., 1–20 mm (0,04–0,9 SKN), Pietų ir Vakarų Lietuvoje 20–60 mm (0,7–2,1 SKN), Joniškio apylinkėse 60–80 mm  (2 pav.). Mažiausiai kritulių (1,0 mm) iškrito Tauragnuose, daugiausiai – Joniškyje, 78,3 mm, kur 18 d. registruotas stichinis2 lietus – 65,2 mm per 12 val. Vietomis 16–19 dienomis buvo registruoti pavojingo lietaus3 atvejai.

2 pav. Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Birželio antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 84,2 val. (laikas artimas SKN): nuo 67,8 val. Varėnoje iki 101,7 val. Dūkšte. (3 pav.).

3 pav. Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Šalnos nesitraukė ir antrąjį birželio dešimtadienį – dirvos paviršiuje birželio 11–12 d. ryto valandomis fiksuotos šalnos iki -3 °C.

Antrąjį birželio dešimtadienį stichinė sausra4 nesitraukė ir dešimtadienio pradžioje buvo apėmusi dalį Kretingos, Klaipėdos, Neringos, Šilutės ir Vilkaviškio rajono savivaldybių bei Palangos miesto savivaldybės teritoriją, o pavojinga sausra5 fiksuota dalyje Kretingos, Skuodo, Mažeikių, Akmenės, Plungės, Telšių, Šiaulių (miesto ir rajono), Kelmės, Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Biržų, Radviliškio, Panevėžio (miesto ir rajono), Kėdainių, Raseinių, Kauno r., Jurbarko, Šakių, Šilalės, Tauragės r. sav. seniūnijų. Krituliai pradėjo kristi tik dešimtadienio paskutinėmis dienomis, tačiau situacija tik šiek tiek pagerėjo – toliau stichinė sausra liko Palangos ir Klaipėdos miesto, Neringos r. sav., dalyje Kretingos, Klaipėdos r., Šilutės, Mažeikių, Plungės, Telšių, Akmenės, Šiaulių (miesto ir rajono), Biržų, Radviliškio, Kėdainių, Raseinių, Šakių ir Vilkaviškio r. savivaldybėse. Sausra, kaip pavojingas reiškinys toliau fiksuota didesnėje Šiaurės ir Vidurio Lietuvos dalyje.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–23 °C, aukščiausia kilo iki 24–33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 20–28 °C.

Kauno MS antrąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 1,0 UVI žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,3). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (5,5) buvo fiksuojama 19 d., mažiausia – (2,9) 17 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -2,4.


1 pavojingas meteorologinis reiškinys karštis –­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

2  stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–79 mm kritulių.

3 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

4 Sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas <3,5

5 Sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5