Autorius: Gytis Valaika

Nuo šiol galima sužinoti ne tik orų, vėjo ar kritulių prognozę Lietuvoje, bet ir Kuršių marių bei pietryčių Baltijos jūros vandens temperatūros, druskingumo, srovių, bangų, vandens lygio esamus rodiklius ar prognozuojamus penkių dienų pokyčius. Visa tai prieinama plačiajai visuomenei Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto (JTI) mokslininkų komandos, sėkmingai įgyvendinusios mokslinį projektą, dėka.

Anot projekto vadovės dr. Jovitos Mėžinės, Baltijos jūros šalių atveju jūrinės prognozės nėra naujiena, tačiau Lietuvoje tokios paslaugos dar niekas neteikia. KU JTI mokslininkai paruošė operacinį hidrodinaminį modelį, kuris pagal esamus duomenis kasdien skaičiuos ateinančių penkių dienų vandens rodiklius pietryčių Baltijos jūroje ir Kuršių mariose. Tokia informacija gali būti naudinga planuojant aplinkos stebėsenos bei žvejybos veiklas, laivybą uoste ar Kuršių mariose, tikėtinas rizikas audrų metu, kuriant galimus taršos sklaidos modelius ir kt.

„Turbūt išskirtume žvejus ir laivybos atstovus, kuriems, tikėtina, yra aktualiausia jūrinė prognozė. Viešai pateikiami rodikliai leidžia sužinoti kokia yra srovė, ar jūrinis vanduo įteka į Kuršių marias, ar priešingai – formuojasi srovė iš Kuršių marių į jūrą. Laivybos atstovai gali pasižiūrėti kokios bus bangos, jų aukštis ir nuspręsti, ar saugu išplaukti. Aktualu ir atostogas planuojantiems poilsiautojams. Prognozė skirta visiems“, – sako dr. J. Mėžinė.

Duomenys KU serveryje atnaujinami ir apdorojami du kartus per parą, o svetainėje atnaujinami 2.00 ir 14.00 val. Informacija ir grafiniai modeliai visuomenei prieinami KU tinklapyje – https://hidroprognozes.ku.lt/.

KU mokslininkų sukurtas operacinis hidrodinaminis modelis prognozių skaičiavimams naudoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos bei „Copernicus“ jūrų tarnybos teikiamus duomenis. Anot Tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėjos Ingos Grigorjanc, KU jūrines prognozes 2025 m. pradžioje žmonės galės stebėti ir tarnybos tinklapyje www.meteo.lt.

„Mums labai aktualūs tokie modeliavimo rezultatai, kadangi šiuo metu skelbdami jūrines hidrologines prognozes, remiamės užsienio šalių modeliais. KU mokslininkų sukurto hidrodinaminio modelio prognozės gana detalios, galima kur kas tiksliau prognozuoti bangų aukštį, judėjimo greitį, vandens lygį, temperatūrą ir panašiai. Duomenys itin svarbūs, pavyzdžiui, ekstremalių situacijų atvejais. Tuomet reikalinga kuo tikslesnė informacija“, – KU mokslininkų projektu džiaugiasi I. Grigorjanc.

Pasak, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėjos, mokslininkų sukurtas modelis itin perspektyvus ir, tikimasi, kad jis bus vystomas toliau. Šiuo metu taip pat itin reikalingos tikslios ledo reiškinių prognozės, pavyzdžiui, ledo storio, judėjimo ir panašiai.

„Ateities planai – prognozių tikslinimas, pavyzdžiui, pažangesnio modelio taikymas bangų prognozavimui, gal būt pavyks pasitelkti ir dirbtinį intelektą. Manau su laiku projektas dar labiau išaugs ir patobulės“, – teigia projekto mokslininkė dr. Rasa Idzelytė.

Projektą finansuoja tarptautinė „Copernicus“ jūrų tarnyba, kuri yra Europos Sąjungos (ES) programos „Copernicus“ jūrinė dalis, atsakinga už nemokamą reguliarią ir sistemingą informaciją apie vandenyno būklę pasauliniu ir regioniniu mastu. Ją finansuoja Europos Komisija (EK), o įgyvendina „Mercator Ocean International“.

Pagrindinis paramos programos tikslas skirtas ES politikai ir tarptautiniams teisiniams įsipareigojimams, susijusiems su vandenynų valdymu, tenkinti. Taip pat siekiama atliepti plačiosios visuomenės poreikius ir skatinti mėlynąją ekonomiką visuose jūrų sektoriuose. Klaipėdos universitete sukurtas modelis yra projekto dalis, teikiantis informaciją apie procesus pietryčių Baltijos jūroje ir Kuršių mariose.

Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimo instituto informacinis pranešimas

Gruodžio 5–6 d. Pasaulinė meteorologijos organizacija (angliškas trumpinys – WMO) paskelbė 2025 metų WMO kalendoriaus laimėtojus, atrinktus iš šimtų nuostabių kadrų iš viso pasaulio, kuriuose vaizduojami orai, klimatas ir vanduo. 2025-ieji ypatingi metai, nes bus minimos WMO 75-osios metinės. Būtent todėl iš visų pretendentų buvo atrinktos 75 geriausios nuotraukos. Viena iš jų maloniai nustebino Lietuvos hidrometeorologus, kadangi tarp gausybės puikių kadrų vienas buvo iš mūsų šalies pajūrio.

Antrame etape buvo paskelbtas balsavimas socialinėje erdvėje. Susivieniję Lietuvos gyventojai labai palaikė savo šalies atstovės nuotrauką ir ji surinko daugiausia balsų viename iš socialinių tinklų. Vis dėlto, rezultatą lėmė ne tik tai.

Galutinę atranką atliko WMO žiuri, sudaryta iš vykdomosios vadovybės narių, komunikacijos ekspertų, fotografų ir meteorologų, atsižvelgdama į techninius ir fotografinius nuopelnus. Atrenkant taip pat atsižvelgta į populiarumą socialinėje žiniasklaidoje ir geografinę pusiausvyrą (jog nebūtų keli kadrai–laimėtojai iš vienos pasaulio vietovės).

Deja, bet Lietuvai patekti į 14 laimėtojų sąrašą nepavyko. Nežiūrint to, norime pasidžiaugti ir labai sveikiname Ievą Jonauskienę, kadangi jai priklausanti Palangos pajūrio nuotrauka pateko į WMO Garbės paminėjimo sąrašą. Į jį be Lietuvos pateko dar 11 nuotraukų iš viso pasaulio, kurioms labai nedaug trūko iki pergalės.

Lietuvos atstovės Ievos Jonauskienės kadras, kuriame įamžinta Baltijos jūra ties Palanga.

Taip pat galime pasidžiaugti dėl kaimynų (bei truputį paburbėti jog ir vėl mus aplenkė), kadangi šiame konkurse labiausiai pasisekė estams. Estijos Aplinkos agentūros (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atitikmuo) sinoptiko Kairo Kiitsak 2024 m. gegužę užfiksuota spalvinga Šiaurės pašvaistė pateko ne tik į kalendorių, bet ir į jo viršelį!

Į WMO 2025 m. kalendoriaus viršelį patekęs esto Kairo Kiitsak kadras, kuriame įamžinta 2024 m. gegužę ryškiai sužibusi Šiaurės pašvaistė.

Na o visi norintys dalyvauti bei laimėti panašiame konkurse ateityje galės pakovoti kitais metais. WMO kalendoriaus konkursas rengiamas kasmet. Taigi, išbandyti savo jėgas visus Lietuvos fotografus kviesime jau 2025 m. vasaros pabaigoje, o dabar belieka kibti į darbus ir sumedžioti WMO kalendoriaus vertus kadrus. 🙂

WMO dėkoja visiems fotografams dalyvavusiems balsavime ir visiems organizacijos nariams, kurie reklamavo konkursą savo šalyse.

Trečiadienį, gruodžio 4 d., Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacija (EUMETSAT) paskelbė labai lauktą gerą žinią. Naujasis „MTG-Imager 1“ (trečiosios kartos) palydovas buvo pervadintas į „Meteosat-12“ ir nuo šiol jo duomenys pilnai pakeičia senesnės (antrosios) kartos palydovo duomenis.

Tai padės teikti dar tikslesnes prognozes ir perspėjimus apie pavojingus orų reiškinius Europos ir Afrikos žemynuose, kadangi naujojo palydovo akis iš 36000 kilometrų aukščio viską mato daug aiškiau. Labai padidėjusi palydovinių nuotraukų raiška dabar leidžia matyti dar mažesnius debesų masyvus, ledynus / sniegą, anksčiau identifikuoti besiformuojančius atmosferos reiškinius ir t. t.

Didelis palydovinių vaizdų ryškumo pagerėjimas stebimas šiaurinėje Europos dalyje, o tai aktualu ir Lietuvai. Lyginant su senosios kartos palydovu, teigiamas pokytis daugiau nei akivaizdus. Naujojo palydovo skirtingais kanalais surenkamus duomenis pilnai integravus į esamus orų modelius prognozių tikslumas turėtų dar šiek tiek išaugti.

Nuotraukoje (EUMETSAT) – naujosios ir senosios kartos palydovinių nuotraukų palyginimas. Nuo šiol Alpių ir kitų kalnų sniegynai matysis daug aiškiau, o taip pat daug aiškiau bus galima stebėti mažesnius debesis, audros debesų viršūnes, rūką ir kt.

Plačiau apie pokyčius (anglų k.) pasiskaityti galite čia.

2008 metų lapkričio 25 d. Nidos ir jos apylinkių gyventojai atsibudo kone palaidoti po stora sniego danga. Drėgno sniego buvo tiek daug, kad rytą kai kurie gyventojai sunkiai atidarė savo namų duris. Eismas buvo paralyžiuotas, autobusai į Smiltynę bent iki pietų neišvažiavo iš vietinės autobusų stoties.

Viso to kaltininkas – ties pajūriu lėtai besisukiojęs nedidelis žemo slėgio sūkurys. Ciklono vėjas šaltoje oro masėje virš sąlyginai šiltos Baltijos jūros vandens lėmė intensyvų sniego debesų formavimąsi. Būtent šis reiškinys sukėlė katastrofinį meteorologinį reiškinį – labai smarkų snygį (kai per ≤12 valandų iškrinta >30 mm kritulių ir sniego danga padidėja >30 cm).

Remiantis Nidos meteorologijos stoties duomenimis, iškrito net 66 mm kritulių per 12 val. ir per trumpą laikotarpį susiformavo net 45 cm storio sniego danga. Smarkiausiai snigo vėlai vakare: nuo 20 iki 23 val. sniego danga (per 3 val.) padidėjo 20 centimetrų, o per parą – net 36 cm. Tiek daug sniego per parą nebuvo iškritę bent jau nuo 1936 metų.

Žemėlapyje – sniego dangos storis (cm) 2008 m. lapkričio 25-osios rytą. Juoda ir tamsiai mėlyna spalva pažymėtos teritorijos kuriose susidarė storiausia sniego danga.

Taip pat labai gausiai pasnigo Ventėje (Šilutės r.) – 40 cm, o Šilutėje ir Laukuvoje (Šilalės r.) sniego dangos storis siekė 25–30 cm. Tuo tarpu, didesnėje Lietuvos dalyje sniego buvo daug mažiau: Vilniuje – 3, Kaune – 1, Klaipėdoje – 7, Šiauliuose – 13, Panevėžyje – 3 cm.

Įdomu dar ir tai, kad lapkričio 24 d. vakare sningant griaudėjo perkūnija. Šis reiškinys laikomas retu ir ypatingas tuo, jog dėl sniego perkūnuojant aplinka akimirkai labai ryškiai nušvinta (daug ryškiau nei vasaros naktį). Taip pat griaustinio garsas būna duslesnis dėl ant žemės paviršiaus esančio ir iš dangaus gausiai krentančio sniego. Tokį reiškinį užfiksuoti ar savo akimis pamatyti siekia dažnas audrų medžiotojas ir atmosferos specialistas.

Katastrofinio snygio apimtos Nidos vaizdai. Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nuotraukos.

Nuotraukose galite matyti storu sniego sluoksniu padengtus kelius, nulinkusius medžius ir nulaužtas jų šakas. Remiantis Nidos girininkijos duomenimis sniegas išvertė ir išlaužė daugiau kaip 1000 m³ medžių.

Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)

Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. Štai, prieš 128 metus, 1896 m. lapkričio 17 d., užšalo Nemunas. Pučiant vakarų vėjui temperatūra krito iki -12,5 °C (-10 °R) ir upė pasidengė ledu.

Iliustracijoje – iškarpa iš leidinio – Mūsų senovė, kn. 2 (1921), 75–76 psl. Pastaba: Réaumur laipsnių perskaičiavimo į Celsijaus laipsnius formulė yra °C = 1.25 × °R

Kad prieš 128 metus buvo neįprastai šalta atskleidžia ir mūsų turimi Vilniaus (bei Klaipėdos) vidutinės oro temperatūros duomenys. 1896 metų lapkritis sostinėje buvo vienas šalčiausių per beveik 250 metų oro temperatūros stebėjimų istoriją (Klaipėdoje – tarp dešimties šalčiausių per 144 metus). Tuomet vidutinė mėnesio oro temperatūra Vilniuje buvo žiemiška ir siekė -2,4 °C (1991–2020 m. lapkričio mėn. vidurkis yra +1,8 °C, t. y. net 4,2 laipsnio daugiau). Lyginant su šių laikų vidurkiais, labai šaltas buvo ir po to sekęs gruodis (-5 °C) bei sausis (-8,2 °C). Paskutinį kartą ypač šalti lapkričiai Lietuvoje buvo pasitaikę 1993 ir 1998 metais.

Dėl šaltesnių ir ilgesnių žiemų kovas seniau dažnai buvo ne pavasario, o žiemos mėnuo. Tai parodo ne tik oro temperatūros stebėjimų istorija, tačiau ir užfiksuotos datos, kuomet Nemunas pradėdavo vaduotis nuo jį sukausčiusio ledo. XIX a. pabaigoje upės srovė ledus išnešdavo tik kovo viduryje ar pabaigoje. Kartais dėl susidariusių ledo sangrūdų kildavo labai stiprūs potvyniai, o šių laikotarpis nusitęsdavo iki pat balandžio pabaigos.

Nuotraukoje – ledo sangrūda Latvijoje 2023 m. sausio mėnesį.

Šiais laikais ledo reiškiniai išnyksta kur kas anksčiau, tačiau rizika, nors ir gerokai mažesnė, išlieka. Problemos rimtumą gerai parodė kaimyninės Latvijos pavyzdys. 2023 m. dėl ledo sangrūdų įvyko didžiausias per keturis dešimtmečius potvynis. Gera žinia, jog šiuo metu, įgyvendinant ICEREG projektą, Lietuvoje ir Latvijoje intensyviau tyrinėjamos sangrūdos. Pasibaigus projektui tikimasi, jog ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.

Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą. Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.

Projekto įgyvendinimą remia 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa.

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Koordinatorius: Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija

Projekto partneriai:

• Lietuvos energetikos institutas, Lietuva;
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM, Lietuva;

Projekto svetainė: https://www.meteo.lt/istaiga/administracine-informacija/projektai/icereg-projektas/

Pirmasis sniegas Lietuvos teritorijoje iškrinta ne vienu metu. Anksčiausiai jis pasirodo Šiaurės ir Rytų Lietuvoje (vidutiniškai – spalio pabaigoje), o vėliausiai pajūryje (vidutiniškai – lapkričio viduryje). Nežiūrint to, tarp skirtingų metų būna nemaži svyravimai, nes viskas priklauso nuo orų ir atmosferos cirkuliacijos pobūdžio. Kartais pirmasis sniegas pasirodo dar spalio pirmoje pusėje (taip nutiko 2023 m.), o kartais tik lapkričio antroje pusėje ar dar vėliau (pvz. 2020 m.).

Sniego dangos susidarymo (kaip ir pirmojo sniego pasirodymo) data kasmet yra nevienoda ir priklauso nuo oro temperatūros žemėjimo ir nukritimo žemiau 0 °C (t. y. beveik sutampa su meteorologinės žiemos pradžia). Anksčiausiai sniego danga pasirodo šiaurės rytiniuose rajonuose – lapkričio antroje pusėje, o vėliausiai pajūryje – gruodžio pirmoje pusėje. Vis dėlto, pastovi sniego danga susidaro dar vėliau, po 3–4 savaičių. Be to, šiais laikais vis dažniau būna metų, kai pajūryje pastovi sniego danga iš viso nesusidaro.

📌Pastovia yra laikoma sniego danga, kuri išsilaiko mėnesį su ne ilgesnėmis kaip trijų dienų pertraukomis. Prieš vienos dienos pertrauką sniegas turi būti gulėjęs ne trumpiau kaip 5 dienas, o prieš 2–3 dienų pertrauką – ne trumpiau kaip 10 dienų.

Dėl klimato šiltėjimo žiemos Lietuvoje trumpėja, todėl mažėja ir dienų su sniego danga (1 cm ir daugiau) skaičius. 1961–1990 m. laikotarpiu buvo net 85 tokios dienos, o 1991–2020 m. – 64 dienos (t. y. sumažėjo ketvirtadaliu). Dabartinėmis klimato sąlygomis daugiausiai dienų su sniego danga būna Žemaičių aukštumoje, Šiaurės rytų ir Pietryčių Lietuvoje (apie 70–78 dienos), o mažiausiai – Nidoje, Klaipėdoje ir Kybartuose (46–47 dienos).

📌Anksčiausiai pirmasis sniegas yra kritęs 1972 m. rugsėjo 28–29 d., tuomet žiemiški krituliai trumpam nuklojo Panevėžio apylinkes. Na o anksčiausiai pastovi sniego danga buvo susidariusi 1956 m. spalio 29 d. Švenčionyse, Vilniuje, Varėnoje, Lazdijuose.

Vidutinius 1991–2020 m. laikotarpio sniego duomenis galite patyrinėti čia:
Sniego dangos storis ir dienų su sniego danga skaičius (SKN, 1991–2020 m.)

Kaip dėl klimato kaitos keičiasi dienų skaičius su sniego danga ir kiti parametrai galite pasiskaityti čia:
Lietuvos_klimato_pokyciu_vertinimas_lyginant_klimato_normas.pdf

Informuojame, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, bendradarbiaudama su Valstybės duomenų agentūros specialistais, atvėrė dar vieną duomenų rinkinį Lietuvos atvirų duomenų portale – „Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos registruoti žydinčių augalų fenologiniai tarpsniai Lietuvoje“. Rinkinys buvo atvertas reaguojant į išreikštą poreikį bei Tarnybos tolesnį nuoseklų judėjimą link didesnio duomenų atvėrimo visuomenei.

Duomenų rinkinyje pateikiami duomenys apie Lietuvoje žydinčių augalų fenologinių tarpsnių stebėjimą. Viena rinkinio eilutė atitinka tam tikro augalo vieną fenologinio tarpsnio fazę konkrečią dieną. Vienoje eilutėje esančius duomenis sudaro: augalo pavadinimas, fenologinio tarpsnio fazė, stebėjimo data, stebėjimo stoties pavadinimas ir koordinatės, duomenų gavimo į Tarnybos informacinę sistemą data. Fazės kodo ir fazės stadijos kodo stulpelių pora nurodo konkretų fazės pavadinimą, kuris gaunamas iš fazių klasifikatoriaus.

Pateikiama informacija apie įvairius augalus: nuo pumpurų ir pirmųjų lapų išsiskleidimo, žydėjimo pradžios, sėklų, vaisių pribrendimo, vaisių susiformavimo iki lapų kritimo pradžios, žydėjimo pabaigos, lapų kritimo pabaigos ir t. t. Kol kas fenologinė informacija prieinama už praėjusius tris metus (t. y. nuo 2021 m. birželio), kadangi tik tuomet ji pradėta operatyviai pradėta rinkti iš stebėtojų.

Duomenų rinkinį rasite čia: (Atnaujinimo dažnumas: kasdien. Formatas: Saugyklos API).

Taip pat primename, kad meteo.lt API šiemet buvo pradėti teikti papildomų meteorologijos stočių stebėjimų duomenys. Vietoje buvusių 18, surasite net 52 meteorologijos stotis. Teikiami kiekvienos dienos valandiniai oro temperatūros, vėjo greičio, gūsių ir krypties bei debesuotumo, atmosferos slėgio, santykinio oro drėgnio, kritulių kiekio ir orų sąlygų duomenys. Taip pat rasite valandinius vandens lygio ir temperatūros duomenis beveik iš šimto vandens matavimų stočių. Be hidrologinių, atverti ir orų prognozių duomenys.

Detalesnes instrukcijas apie duomenis ir jų naudojimą rasite svetainėje api.meteo.lt. Taip pat, atvertus duomenis peržiūrėti ir parsisiųsti galite čia. Na o kitokius hidrometeorologinių duomenų rinkinius rasite čia (žiūrėti puslapio apačioje).

NEŽINANTIEMS KAS YRA API: meteo.lt API (angl. Application Programming Interface) įgalina gauti ir naudotis viešai teikiamais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologijos ir vandens matavimo stotyse išmatuotais duomenimis bei sudarytomis skaitmeninėmis orų prognozėmis. Naudodamiesi meteo.lt API, galite integruoti mūsų teikiamus meteorologinius duomenis į savo kuriamas programas.

Anot Ispanijos meteorologų, spalio 29 d. (antradienį) per aštuonias valandas kai kuriose Valensijos dalyse iškrito metinis lietaus kiekis (491 mm). Dėl liūčių daug teritorijų buvo užtvindytos, kilo nuošliaužos, pastatų griūtis. Ypač nukentėjo Turijos upės slėnis – po 1957 m. buvusio panašaus Valensijos potvynio buvo įrengta nauja Turijos upės vaga, kad būtų apsaugotas Valensijos miestas, tačiau dėl to vanduo nusiaubė kitas piečiau esančias gyvenvietes. Buvo sustabdytas traukinių ir lėktuvų eismas Valensijos kryptimi, užlieti ir užkimšti link Valensijos vedantys greitkeliai. Nelaimės metu žuvo mažiausiai 215 žmonių, daug dingusių be žinios. Padaryta milžiniška materialinė žala.

Žemėlapyje – kritulių kiekis spalio 29 d. iškritęs Valensijos regione ir Sentinel3 palydovo spalio 30 d. užfiksuotas vaizdas, kuriame matomos smarkaus lietaus į Viduržemio jūrą išplautos nuosėdos. Šaltiniai: WMO, AEMET, Copernicus.

Nors žiniasklaidoje buvo minimas potvynis, tačiau mūsų regiono hidrologai kalbėdami apie potvynius paprastai turi galvoje kasmet beveik tuo pačiu metu pasikartojančius vandens lygio pakilimus. Lietuvoje potvyniais vadinami žiemos sniego ir ledo tirpsmo sukelti vandens lygio pakilimai, kurie (kol dar būdavo stabiliau šaltos žiemos) dažniausiai prasidėdavo antroje kovo pusėje ir baigdavosi balandžio antroje pusėje. Šiais laikais potvynių vis dažniau sulaukiame dar net kalendorinei žiemai nepasibaigus.

Tuo tarpu Ispanijoje nutikęs atvejis atitiktų poplūdžio (angl. flash floods) apibrėžimą. Poplūdis yra staigus, trumpalaikis vandens lygio pakilimas upėje, kurį sukelia gausūs krituliai. Poplūdžiai gali kartotis keletą kartų per metus. Priklausomai nuo lietaus intensyvumo ir trukmės, poplūdžiai gali apimti mažas arba dideles teritorijas. Liūčių sukelti poplūdžiai formuojasi labai greitai, vandens lygis staigiai kyla. Priklausomai nuo kritulių pobūdžio ir kiekio, poplūdis gali trukti nuo kelių valandų iki kelių savaičių.

Poplūdžiai, kaip ir potvyniai, gali kelti grėsmę gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui. Stiprus poplūdis gali užtvindyti šalia upės esančias teritorijas ir objektus, sutrikdyti elektros tiekimą, apsemti kelius. Poplūdžiai – gana sunkiai prognozuojami, todėl, prasidėjus ilgalaikiams lietums, vertėtų sekti hidrologinę informaciją, ypač atsižvelgiant į upių vandens lygio kilimą. Paskutinis žymesnis poplūdis Lietuvoje stebėtas rugpjūčio pradžioje, po liepos pabaigoje praslinkusios drėgnos audros.

Kitas pavojingas reiškinys sukeliantis staigų vandens kilimą upėje yra ledo sangrūdos. Šios susidaro ledonešio metu, kai didesnės ledo lytys užkliūva upės vingiuose, prie salų, atramų, tiltų, nukritusių medžių ar kitų kliūčių, sudarydamos laikinas ledo užtvankas. Aukščiau sangrūdų vandens lygis staiga pakyla, o žemiau – staiga nuslūgsta, tad dėl ledo kamščių gali kilti labai didelis potvynis. Susidariusios lyčių sangrūdos gali būti stichinių nelaimių priežastimi. Susigrūdus ledams staigiai kyla vandens lygis, upė patvinsta, taip padarydama daug žalos gamtai, žmogui ir jo turtui.

Nuotraukose viršuje – smarkios liūties padariniai Ispanijoje ir rudeninio poplūdžio metu patvinusi upė Vakarų Lietuvoje. Nuotraukose apačioje – pavasarinis potvynis Nemuno deltoje ir ledo sangrūdų sukeltas potvynis Latvijoje.

Gera žinia, jog pastarasis reiškinys šiuo metu intensyviau tyrinėjamas įgyvendinant ICEREG projektą. Pasibaigus projektui tikimasi, jog ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.

Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą. Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.

Projekto įgyvendinimą remia 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa.

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Koordinatorius: Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija

Projekto partneriai:

• Lietuvos energetikos institutas, Lietuva;
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM, Lietuva;

Projekto svetainė: https://www.meteo.lt/istaiga/administracine-informacija/projektai/icereg-projektas/

Potvynių, kylančių dėl ledo sangrūdų, rizikai modeliuoti reikia informacijos, kurią galima surinkti tik vietoje, todėl ekspertai iš Latvijos ir Lietuvos (Vytautas Akstinas, Serhii Nazarenko, Darius Jakimavičius ir Diana Meilutytė-Lukauskienė) atliko upių skerspjūvių matavimus ICEREG projekto numatytose tyrimų teritorijose, taip pat matavo įvairius kitus parametrus, pavyzdžiui, upės vagos gylį ir plotį, srovės greitį, upės krantų aukštį ir vandens paviršiaus nuolydį.

1 pav. Lauko darbai Lietuvoje ir Latvijoje (viršuje – Vytautas Akstino, apačioje – Mārcis Tīrums nuotraukos)

Matavimai buvo atliekami kas 1000 metrų, o miestų teritorijose – kas 500 metrų. Taip pat buvo registruojama informacija apie tiltus ir kitų tipų hidrotechninius statinius, kurie gali turėti reikšmingos įtakos ledo sangrūdų susidarymui.

Lietuvoje buvo išmatuoti 26 skerspjūviai Mūšos upėje ir 55 skerspjūviai Lėvens upėje (ruože nuo Paliūniškio iki Skaistgirių) ir Sanžilės kanale.

2 pav. Ištirti upių ruožai Lietuvoje: Mūšos upėje (kairėje) ir Lėvens upėje su Sanžilės kanalu (dešinėje)

Latvijoje buvo išmatuoti 97 skersiniai pjūviai palei Dauguvos upę Jekabpilio savivaldybės teritorijoje ir 38 skersiniai pjūviai palei Lielupės upę Bauskės savivaldybėje.

Visi lauko tyrimų metu surinkti duomenys bus naudojami Lėvens upės hidrodinaminio modelio kalibravimui bei padės geriau suprasti ledo sangrūdų potvynius šioje upėje bei visoje ICEREG projekto teritorijoje.

3 pav. Ištirti upių ruožai Latvijoje: Dauguvos (kairėje) ir Lielupės (dešinėje) upių atkarpos.

Ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.

Projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) įgyvendinamas gavus finansinę paramą pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą. Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.

Projekto įgyvendinimą remia 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa.

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

Koordinatorius: Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija

Projekto partneriai:

• Lietuvos energetikos institutas, Lietuva;
• Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM, Lietuva;

Projekto svetainė: https://www.meteo.lt/istaiga/administracine-informacija/projektai/icereg-projektas/

Šiandien minima tarptautinė kovos su klimato kaita diena. Šios dienos ir klimato savaitės proga, suskaičiavome ir vizualiai atvaizdavome kurios žiemos buvo labai šaltos ir kurios labai šiltos.

Grafike – skirtingų metų žiemų nuokrypiai nuo vidutinės 1961–2020 m. laikotarpio žiemos oro temperatūros (Lietuvoje ši reikšmė vidutiniškai yra -3,0 °C). Kuo teigiamas nuokrypis didesnis, tuo žiema šiltesnė, ir atvirkščiai.

Kartais tenka išgirsti žmones sakant, kad kažkurių metų žiema buvo labai šalta, tačiau žiemos šaltumo įspūdį gali puikiai sukurti vos 2–3 labai šaltos savaitės, nors visa kita žiema galėjo būti šilta. Daugelis vyresnių žmonių tikrai dar pamena, kad seniau žiemos dažniau buvo ir šaltesnės, ir sniegingesnės (kadangi sniegas per žiemą kaupdavosi iki pat pavasario).

Grafike galite matyti, kad praeityje šaltų žiemų buvo kur kas daugiau. Paskutinė labai šalta žiema pasitaikė jau gana seniai, prieš 29 metus, 1995–1996 metais. Tą kartą ji prasidėjo dar lapkričio pradžioje (vidutinė 1995 m. lapkričio mėn. oro temperatūra buvo neigiama). Žiemiškai šalta buvo tiek gruodį, tiek sausį, tiek vasarį. 1996 m. kovas taip pat buvo žiemiškai šaltas, o žiemiški orai visiškai pasitraukė tik balandžio viduryje. Bendrai imant, žiema truko net ~5 mėnesius.

Iš grafiko: dar šaltos buvo ir 2002–2003, 2009–2010 bei 2010–2011 m. žiemos, kurių metu pasitaikė stiprių šalčių, gausesnio sniego. Na o dabar tenka konstatuoti, kad jau 11 žiemų iš eilės buvo šiltos. 2019–2020 m. žiema pasitaikė netgi pati šilčiausia stebėjimų istorijoje. Buvo taip šilta, kad meteorologinė žiema, formaliai, net nebuvo atėjusi. Labai ilgai tęsėsi vėlyvą rudenį primenantis laikotarpis, kuris pamažu perėjo į ankstyvojo pavasario laikotarpį. Manoma, kad tokių žiemų ateityje daugės, kuomet beveik pusmetį tęsis lapkričiui arba kovui būdingi orai.

Atsižvelgiant į tendencijas, didelė tikimybė, kad 2024–2025 m. žiema irgi bus šiltesnė nei vidutiniškai. Taigi, poledinės žūklės mėgėjams, slidininkams ir kt. tai nėra gera žinia. Tai nėra gera žinia ir ūkininkaujantiems, kadangi po šiltos žiemos pavasarį anksčiau gali susiformuoti sausros, o tai galop nulemia prastesnį derlių.

Dar vienas iš požymių, jog Lietuvos klimatas šiltėja

Paprastas būdas tuo įsitikinti – paimti kiekvienos metų dienos šilumos ir šalčio rekordus bei išsifiltruoti tik tuos, kurie užfiksuoti šiame amžiuje (stipriai paveiktame globalaus šiltėjimo). Tą padarius, aiškiai matyti, jog šilumos rekordų šiais laikais būna kur kas daugiau nei šalčio. Santykis lygus 1 prie 4. Jeigu klimatas keistųsi lėtai (natūralia eiga, kaip tai vyko tūkstančius metų) šis santykis būtų maždaug artimas 1 prie 1 t. y. šilumos ir šalčio rekordai pasitaikytų beveik vienodu dažnumu (o paties rekordo užfiksavimas irgi būtų retas įvykis).

Stulpelinėje diagramoje esančioje žemiau galite matyti, kad iš 365 dienų net 202 dienų (55 % arba truputį daugiau nei pusė) aukščiausios oro temperatūros rekordai buvo užfiksuoti šiame amžiuje (kurio dar net ketvirtadalis nepraėjo). Tuo tarpu, žemiausios oro temperatūros rekordai XXI a. fiksuojami kur kas rečiau, nes labai šaltų orų laikotarpių būna mažiau nei labai šiltų. Tik 50 dienų (iš 365) šalčio rekordai buvo išmatuoti XXI amžiuje t. y. vos 14 % arba maždaug septintadalis nuo visų rekordų.

Nemaža dalis šilumos rekordų neišsilaiko nei keleto metų, todėl paminėtas santykis 1:4 iš tikrųjų yra dar didesnis (kitaip sakant, šilumos rekordai fiksuojami kur kas dažniau nei šalčio). Lietuvoje 2021 metais užfiksuoti 6 šilumos ir nė vieno šalčio rekordo, 2022 m. – 13 šilumos ir 1 šalčio, o 2023 m. – 17 šilumos ir 4 šalčio rekordai, o šiemet – net 19 šilumos rekordų ir nė vieno šalčio rekordo. Taigi, pastarųjų 4 metų santykis yra net 1 prie 11: vienam išmatuotam šalčio rekordui teko net vienuolika šilumos rekordų. Šis faktas parodo, kad šiame amžiuje labai aukštos oro temperatūros įvykiai mūsų šalyje pasitaiko kur kas dažniau.

Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)