Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba kviečia dalyvauti konkurse į Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjo (-os) pareigas. Tai pozicija, reikalaujanti strateginio požiūrio, stiprių koordinavimo įgūdžių ir atsakomybės už vieną svarbiausių mūsų tarnybos veiklos sričių.
Pareigybė: Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas (karjeros valstybės tarnautojas) Skelbimo Nr.: 63358 Prašymų teikimo terminas: iki 2025-06-30 (imtinai)
Praėjęs pavasaris pasižymėjo pakankamai dideliais oro temperatūros kontrastais. Nors jis buvo šiltas, tačiau nepateko tarp dešimties šilčiausių pavasarių Lietuvoje nuo 1961 m. ir užėmė 11 vietą iš 65. Vidutinė oro temperatūra siekė 7,7 °C, kas yra 0,9 °C aukščiau nei 1991–2020 daugiametė norma (SKN). 2025 m. pavasario vidutinė oro temperatūra buvo labiausiai panaši į 2023 m. pavasario (7,6 °C). Tačiau praėjęs pavasaris pasižymėjo daug didesniais atskirų mėnesių vidutinės oro temperatūros kontrastais, nei 2023 m. pavasaris. Šių metų kovo ir balandžio mėnesiai pateko tarp penkių šilčiausių kovo ir balandžio mėnesių nuo 1961 m. (abu užėmė 3 vietą iš 65), o gegužė pateko tarp penkių šalčiausių gegužės mėnesių nuo 1961 m. (užėmė 61 vietą iš 65 t. y. buvo penkta šalčiausia gegužė). Dauguma pavasario dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (53 iš 92 d.), tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus (net 28 tokios dienos pasitaikė kovą, 17 dienų – balandį ir tik 8 dienos – gegužę) (1 pav.). Pati šilčiausia sezono diena buvo balandžio 18-oji (+19,3 °C), o šalčiausia buvo kovo 17 d. (-1,1 °C). Per pavasarį buvo išmatuoti net 12 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurių 7 buvo užfiksuoti kovą ir 5 balandį, bei 2 šalčio (minimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie abu pasitaikė gegužę.
1 pav. 2025 m. pavasario (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.
Dėl vėsios gegužės bei balandžio III dešimtadienio, Lietuvoje praėjusį pavasarį pasitaikė neįprastai daug šalnų. Balandžio 24 d. – gegužės 25 d. laikotarpiu Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 7 dienos su šalnomis ore bei 14 dienų su šalnomis dirvožemio paviršiuje, kas yra atitinkamai net 8,2 ir 7,5 karto daugiau dienų su šalnomis, nei įprastai pasitaiko iki liepos 31 d.
2025 m. pavasario sezono kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 112,3 mm, o tai sudarė 87 % pavasario kritulių normos (129 mm). Tai reiškia, jog praėjęs pavasaris buvo 22 sausiausias pavasaris nuo 1961 m. (užėmė 44 vietą iš 65 pagal kritulių kiekį). Kovas ir balandis buvo sausesni už SKN, o gegužė drėgnesnė. Tačiau sausumu išsiskyrė balandis (iškrito tik 58 % balandžio kritulių normos), kuris buvo 10 sausiausias balandis nuo 1961 m.
Praėjęs pavasaris Saulės spindėjimo trukme buvo artimas SKN. Lietuvoje vidutiniškai Saulės spindėjimo trukmė siekė 218 val., kas yra 2,4 % daugiau, nei daugiametė norma (213 val.). Kovas ir balandis pasižymėjo giedresniais nei įprastai orais (abu mėnesius Saulė spindėjo 19 % ilgiau už vidurkį), o gegužė buvo labiau debesuota nei įprastai (Saulė spindėjo 18 % trumpiau už vidurkį).
2025 m. kovas pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 4,6 °C, kas yra net 3,7 °C daugiau nei SKN (0,9 °C). Praėjęs kovas papuolė tarp penkių šilčiausių kovų nuo 1961 m. ir dalinasi 2–3 vietas su 1990 m. kovu. Už šį kovą šiltesnis buvo tik 2007 m. kovas (5 °C). Kovo I dešimtadienis buvo ypač šiltas ir oro temperatūra labiau priminė balandžio vidurį. Jo vidutinė oro temperatūra siekė net 5,3 °C, nors įprastai būna neigiama (-0,5 °C), todėl nestebina, jog kovo 6–11 dienomis vienas po kito buvo pasiekti net 6 šilumos rekordai. Po trumpo orų atvėsimo kovo II dešimtadienį, III dešimtadienį vėl sugrįžo mėnesiui neįprastai šilti orai. Kovo III dešimtadienio vidutinė oro temperatūra siekė 6,1 °C, t. y. buvo 3,8 °C aukštesnė nei įprastai, dėl to per šį laikotarpį kovo 29 d. buvo pamuštas dar vienas šilumos rekordas.
Kritulių prasme, 2025 m. kovas buvo sausesnis už vidurkį. Praėjusį kovą iškrito 27,7 mm kritulių, kas yra 29 % mažiau už SKN (39 mm). Tačiau ne visas kovas buvo vienodai sausas. I ir III kovo dešimtadieniai buvo ne tik labai šilti, bet ir sausi, kadangi jų metu atitinkamai iškrito tik 4,6 (35 % SKN) ir 6,7 (56 % SKN) mm kritulių, o II dešimtadienis (16,5 mm) buvo 18 % drėgnesnis už vidurkį.
Saulė šį mėnesį spindėjo 26 valandom arba 19 % ilgiau (171 val.) už SKN (145 val.). Giedresniais nei įprasta orais pasižymėjo visi praėjusio kovo dešimtadieniai (visų dešimtadienių Saulės spindėjimo trukmė buvo bent 9 % ilgesnė), ypač I kovo dešimtadienis (Saulės spindėjimo trukmė 33 % ilgesnė už SKN).
Taigi pirmas praėjusio pavasario sezono mėnuo buvo labai šiltas, sausas bei saulėtas.
Šių metų balandis taip pat pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 8,8 °C, kas yra 1,6 °C daugiau nei SKN (7,2 °C). Tai reiškia, jog praėjęs balandis buvo trečias šilčiausias balandis nuo 1961 m. Šiltesni už šių metų balandį buvo tik 2018 m. ir 2000 m. balandžiai, kurių vidutinė oro temperatūra atitinkamai siekė 9,5 °C ir 10,8 °C. Šių metų balandį taip pat buvo pagerinti penki šilumos rekordai balandžio 17–19 d. ir balandžio 21–22 d. Visi jie buvo pagerinti balandžio 13–24 d. vyravusių balandžio mėnesiui neįprastai šiltų orų periodo metu, kurio vidutinė oro temperatūra siekė 14 °C (6,5 °C šilčiau nei SKN) ir prilygo gegužės pabaigos orams (gegužės III dešimtadienio vidutinė oro temperatūra yra 13,9 °C). Didžiąją dalimi į šį periodą patekęs balandžio II dešimtadienis buvo 5,7 °C šiltesnis (vidutinė oro temperatūra siekė 12,4 °C) nei įprastai, o kiti du mėnesio dešimtadieniai buvo truputį (0,3 °C) vėsesni nei įprastai.
Nors praėjęs balandis buvo net trečias šilčiausias balandis nuo 1961 m., tačiau dėl atšalimo balandžio pabaigoje, Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 3 dienos su šalnomis ore ir 4 dienos su šalnomis dirvožemio paviršiuje. Todėl vien balandžio pabaigoje pasitaikė kelis kartus daugiau dienų su šalnomis tiek ore, tiek dirvos paviršiuje, nei jų įprastai pasitaiko iki liepos 31 d.
Kritulių prasme, šių metų balandis buvo labai sausas, kadangi iškrito tik 21,3 mm kritulių, kas yra net 42 % mažiau už SKN (37 mm). Šis balandis buvo 10 sausiausias balandis nuo 1961 m. Visi balandžio dešimtadieniai pasitaikė sausesni už vidurkį, tačiau ypač sausas buvo I dešimtadienis, kai iškrito vos 4,7 mm kritulių, t.y. tik 29 % daugiamečio vidurkio (16 mm).
Saulė šį mėnesį spindėjo 251 valandą, t.y. 39 valandomis ilgiau (19 %) už SKN (212 val.). Giedresniais nei įprasta orais pasižymėjo visi praėjusio balandžio dešimtadieniai, tačiau tarp jų susidarė dideli skirtumai. Ypač saulėtas buvo balandžio I dešimtadienis, kai Saulė spindėjo net 53 % (30 val.) ilgiau nei įprastai (58 val.), o II ir III dešimtadieniais Saulė spindėjo vos 6 % ilgiau.
Taigi antras praėjusio pavasario sezono mėnuo buvo labai šiltas, labai sausas, saulėtas ir pasižymėjo dideliu dienų su šalnomis skaičiumi.
Kitaip nei pirmi du praėjusio pavasario mėnesiai, šių metų gegužė pasitaikė labai vėsi. Ji tapo pačia šalčiausia iki šiol buvusia geguže XXI amžiuje! Paskutinį kartą šaltesnė gegužė už šių metų gegužę pasitaikė tik 1980 m. (šalčiausia gegužė nuo 1961 m. (7,9 °C)), tai reiškia, jog visi jaunesni nei 45 metų žmonės dar nebuvo matę tokios šaltos gegužės kaip ši. Jos vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 9,7 °C, kas yra net 2,8 °C mažiau nei SKN (12,5 °C). Tai reiškia, jog praėjusi gegužė buvo penkta šalčiausia gegužė nuo 1961 m. Šių metų gegužę taip pat buvo išmatuoti du šalčio rekordai, kurie buvo pagerinti gegužės 8–9 d. Abu jie buvo pagerinti gegužės I dešimtadienį, kurio vidutinė oro temperatūra siekė vos 7 °C (4 °C vėsiau, nei SKN) ir prilygo balandžio viduriui. Nors gegužės II dešimtadienį šalčio rekordų nepasitaikė, tačiau neįprastai šaltais orais nenusileido I dešimtadieniui. Jo vidutinė oro temperatūra siekė vos 8,3 °C (4,1 °C vėsiau, nei SKN). Tačiau gegužės III dešimtadienis jau nepasižymėjo dideliu nuokrypiu nuo vidurkio ir buvo vos 0,4 °C vėsesnis už vidurkį (13,9 °C).
Kadangi praėjusi gegužė buvo šalčiausia per paskutinius 45 metus, todėl nestebina, jog jos metu pasitaikė ir neįprastai daug šalnų tiek ore, tiek dirvoje. Šį mėnesį Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 4 dienos su šalnomis ore ir net 10 dienų su šalnomis dirvožemio paviršiuje.
Šių metų gegužė buvo vienintelis praėjusio pavasario mėnuo, kuris buvo drėgnesnis už daugiametį vidurkį. Praėjusią gegužę iškrito 63,3 mm kritulių, kas yra 20 % daugiau už SKN (53 mm). Tačiau ne visa gegužė buvo drėgnesnė už vidurkį. Mėnesio I dešimtadienį iškrito 22 % mažiau kritulių nei įprastai, tačiau III (22 % daugiau) ir ypač II dešimtadienį (45 % daugiau) iškrito daugiau už vidurkį.
Kaip ir pridera vėsiam šiltojo laikotarpio mėnesiui, gegužę Saulės spindėjimo trukmė buvo 51 val. trumpesnė (18 %) už SKN ir siekė 232 val. Visi mėnesio dešimtadieniai buvo labiau debesuoti nei įprasta, todėl jų Saulės spindėjimo trukmė buvo 15–22 % mažesnė už vidurkį.
Taigi trečias praėjusio pavasario sezono mėnuo buvo labai vėsus, drėgnas, dažnai debesuotas ir pasižymėjo dideliu dienų su šalnomis skaičiumi.
Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vyresnysis specialistas Karlas Žužickas
Ar žinote kiek Lietuvoje per metus būna vasariškų dienų? Ką mes vadiname vasariška diena? Ar vasariškos dienos būna tik vasarą? Ar vasariškų dienų daugėja vykstant klimato kaitai? Į visus šiuos klausimus atsakymus rasite žemiau pateikiamoje analizėje, bet apie viską iš eilės.
Ką mes vadiname vasariška diena?
Vasariška diena vadiname tokią dieną, kurios metu maksimali oro temperatūra (toliau − Tmax) pasiekia ar viršija 20 laipsnių (Tmax ≥ 20). Diena, kai maksimali oro temperatūra pasiekia ir viršija 25 laipsnius (Tmax ≥ 25) vadinama ne tik vasariška, bet ir karšta. Dienos, kuomet maksimali oro temperatūra pasiekia ir viršija 30 laipsnių (Tmax ≥ 30), yra įvardinamos kaip kaitra.
Kiek Lietuvoje per metus būna vasariškų dienų?
Lietuvos klimato sąlygomis (1991−2020 m. SKN) per metus vidutiniškai būna 89 vasariškos, 39 vasariškos karštos ir 4 kaitros dienos.
Vidutiniškai daugiausiai vasariškų dienų (Tmax ≥ 20) per metus būna Pietryčių Lietuvoje (100−105 dienos), o mažiausiai pajūryje ir Žemaičių Aukštumoje Laukuvos apylinkėse (70−75 dienos).
Vidutiniškai daugiausiai vasariškų karštų dienų (Tmax ≥ 25) per metus būna Pietryčių ir pietų Lietuvoje (35−45 dienos), o mažiausiai pajūryje ir Žemaičių Aukštumoje (15−25 dienos).
Kaitros (Tmax ≥ 30) dienos Lietuvoje nėra dažnos. Dažniausios jos Pietryčių Lietuvoje (vidutiniškai beveik 7 dienos per metus), o rečiausios Kuršių Nerijoje, Žemaičių Aukštumoje ir pačiame rytiniame pakraštyje (1−3 dienos).
Verta paminėti jog tiek vasariškų, tiek vasariškų karštų dienų, tiek kaitros dienų skaičius išaugo lyginant 1981−2010 m. ir 1991−2020 m. SKN.
Ar vasariškos dienos būna tiktai vasarą?
Vasariškos dienos (Tmax ≥ 20), Lietuvoje gali būti ne tik vasarą. Tokių vasariškai šiltų dienų, kuomet maksimali paros temperatūra viršija 20 laipsnių gali būti balandžio−spalio mėnesiais.
Vasariškai karštos (Tmax ≥ 25) dienos gali pasitaikyti balandį−rugsėjį, o kaitros (Tmax ≥ 30) dienos gegužę−rugsėjį.
Kiek padaugėjo vasariškų dienų vykstant klimato kaitai?
Analizuojant laikotarpį nuo 1961 iki 2020 m. pastebimas vasariškų dienų skaičiaus augimas Lietuvoje. Daugiausiai vasariškų dienų (Tmax ≥ 20) skaičius išaugo pajūryje ir ypač Klaipėdoje – net 45 dienomis per 60 metų!
Tačiau pajūryje karštų ir kaitrių dienų skaičius išaugo mažiausiai. Karštų dienų skaičius daugiausiai išaugo Pietų–pietvakarių Lietuvos dalyje (20–21 d.), o kaitrų – pietinėje dalyje ir Ukmergės apylinkėse (3−4 d.).
Parengė: Klimato ir tyrimų skyrius (pirmą kartą straipsnis buvo publikuotas 2021-06-10)
Jeigu dažnai fotografuojate, tuomet vertėtų suklusti. Kaip ir pernai taip ir šiemet prasideda Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) ateinančių 2026 m. kalendoriaus fotografijų konkursas.
Kaip ir kasmet dalyvauti gali visi norintys. Tereikia užpildyti dalyvio anketą (anglų k.) ir įkelti savo labiausiai neįtikėtiną kadrą (-us). Laiko užpildyti anketą dar yra, tačiau neatidėliokite ir paskubėkite.
Pageidautinos tik ryškios ir kokybiškos nuotraukos (taip turėsite didesnę tikimybę patekti tarp finalininkų), kuriose būtų užfiksuoti debesys, atmosferos reiškiniai, hidrosfera arba viso to santykis su žmonėmis. Taip pat laukiamos nuotraukos, kurios atskleidžia svarbų WMO ir jos narių (hidrometeorologinį) darbą saugant mūsų planetą.
Laimėjusios nuotraukos bus paskelbtos 2026 m. WMO kalendoriuje ir plačiai bendrinamos WMO svetainėje, „Flickr“ galerijoje ir socialinių tinklų platformose. Nors finansinio atlygio nebus, jūsų darbas sulauks pasaulinio pripažinimo. Na o jeigu bent vienas Lietuvoje atliktas kadras pateks tarp geriausiųjų, tuomet dar labai paglostysite širdis ir šalies meteorologams ir hidrologams. 😉
Štai ši Lietuvos pajūryje (prie Palangos) užfiksuota Ievos Jonauskienės nuotrauka pateko tarp geriausiųjų. Nors tarp galutinių finalininkų kadras nepakliuvo, tačiau jis pateko į vadinamąjį garbės paminėjimo sąrašą (iki oficialios pergalės pritrūko labai nedaug).
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba („Meteo.lt“), įvertinusi vis didėjantį visuomenės susidomėjimą orų reiškiniais, pristato naują mobiliąją programėlę.
Skirtingai nei kitos šiuo metu veikiančios orų programėlės, „Meteo.lt“ yra pritaikyta Lietuvos regionams, todėl naudotojai galės greitai ir tiksliai gauti naujausią informaciją apie Lietuvos vietovių orus lietuvių kalba. Programėlėje pateikiama daugiau nei 2000 šalyje esančių vietų, o užtikrinant patogų naršymą, meteorologinę ir hidrologinę informaciją galima peržiūrėti įvairiais formatais – lentelėse, grafikuose ar žemėlapiuose.
„Dar kurdami šią programėlę ypatingą dėmesį skyrėme patogumui ir aiškumui: siekėme, kad svarbi informacija apie orų sąlygas kiekvienam naudotojui būtų suprantama iškart. Skirtinguose kūrimo etapuose analizavome tarptautinius pavyzdžius ir atsižvelgėme į kitų šalių gerąsias praktikas, kad duomenų pateikimas būtų kuo aiškesnis, o naudotis programėle būtų patogu“, – teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos programėlių kūrėjas Liudas Baronas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos programėlių kūrėjas Liudas Baronas (Luko Bartkaus nuotr.)
„Meteo.lt“ programėlė puikiai pasitarnaus tiek kasdieniams orų stebėtojams, tiek itin aktyviai meteorologiniais reiškiniais besidomintiems žmonėms. Aiškus orų sąlygų aprašymas, savaitei pateiktos temperatūros tendencijos, struktūruotas informacijos išdėstymas ir galimybė naudotis ekrano valdikliais suteikia programėlei išskirtinio patogumo.
Joje rasite valandines temperatūros, kritulių, vėjo, debesuotumo, santykinio oro drėgnio ir atmosferos slėgio prognozes, parengtas pagal automatinių meteorologijos bei vandens matavimo stočių duomenis, meteorologinius palydovus ir skaitmeninius orų modelius. „Meteo.lt“ taip pat suteiks galimybę vienu metu sekti net kelias skirtingas vietoves, greitai sužinoti artimiausius kritulius, pamatyti jų judėjimo kryptį ir stebėti debesis palydovo nuotraukose.
Tarnyba siekia, kad besinaudojantys programėle būtų laiku perspėjami apie numatomus pavojingus reiškinius, taip pat gautų rekomendacijas ir patarimus, kaip tinkamai jiems pasiruošti. Dėl šių sprendimų „Meteo.lt“ tampa ne tik pagrindiniu šiuolaikišku būdu gauti meteorologinę informaciją, bet ir asmeniniu pagalbininku, padedančiu planuoti išvykas, keliones ar kasdienius užsiėmimus.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba kviečia įsidiegti „Meteo.lt“ mobiliųjų programėlių parduotuvėse „Google Play“ ir „App Store“ bei planuotis kasdienes veiklas paprasčiau!
Balandžio 28–30 d. Lietuvos hidrometeorologijos specialistai dalyvauja Krokuvoje (Lenkija) vykstančiuose tarptautiniuose sinoptikų mokymuose „Baltic+“. Šie mokymo kursai skirti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos operatyviniams meteorologams (sinoptikams). Taip pat kasmet pakviečiami ir specialistai iš Ukrainos. Tai – Baltijos šalių iniciatyva pradėti kasmetiniai mokymai specialistams, finansiškai paremiant Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijai (EUMETSAT). Kursai rotacijos būdu rengiami vis kitoje šalyje.
Baltic+ kursai vyksta keliais etapais, todėl visi dalyviai jau yra sėkmingai baigę ankstesnius internetinius kursus. Esminė gyvai vykstančių kursų dalis yra dalyvių pranešimai apie įdomias sinoptines situacijas. Šiemet iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pranešimą „Severe weather phenomena in Lithuania at night of August 6th, 2023“ (liet. Pavojingi orų reiškiniai Lietuvoje 2023 m. rugpjūčio 6 d. naktį) skaitė sinoptikas Vytautas Patašius.
Šiemet vystomi įgūdžiai prognozuoti konvekciją naudojant palydovines nuotraukas, kitus stebėjimus bei skaitmeninių orų prognozių rezultatus. Tai daroma atliekant konkrečių atvejų analizę, modeliavimą ir grupines diskusijas su kitais ekspertais. Taip pat tobulinami įgūdžiai naudotis naujojo Meteosat-12 palydovo galimybėmis operatyvinėje konvekcijos prognozavimo aplinkoje, ypač naktinės konvekcijos atvejais. Kursų metų keičiamasi idėjomis ir pasiūlymais su kolegomis iš kitų meteorologijos tarnybų.
Šiais metais į Krokuvą atvyko ir dalyvauja 16 sinoptikų. 4 iš Lietuvos, 3 – iš Latvijos ir Estijos, likę – iš Lenkijos ir Ukrainos. Taip pat yra 5 šalių dėstytojai ir viena specialistė iš ECMWF (liet. Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro). Visi kursai vyksta anglų kalba ir sudaryti iš keleto dalių. Sėkmingai atlikus visas užduotis dalyviai gaus sertifikatus ne tik apie dalyvavimą mokymuose, bet ir apie žinių įsisavinimą.
Šiemet renginį organizuoja IMGW-PIB (Lenkijos Meteorologijos ir vandentvarkos institutas – Nacionalinis mokslinių tyrimų institutas; Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atitikmuo).
Akimirkos iš renginio. Izoldos Marcinonienės nuotraukos.
Penktadienis (balandžio 18 d.) tapo bent kol kas šilčiausia šių metų diena ir viena šilčiausių balandžio mėn. dienų per visą stebėjimų istoriją. Buvo išmatuotas naujas balandžio 18-osios aukščiausios oro temperatūros rekordas. Net keturiose vietovėse: Kretingoje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Tauragėje oras įkaito net iki 29,1 °C (net 6 laipsniais nei ankstesnis). Taip pat visose kitose meteorologijos stotyse pagerinti anksteni tų vietovių šilumos rekordai.
Ganėtinai nedaug, tik 2 laipsnių, pritrūko iki absoliutaus balandžio mėn. šilumos rekordo, kuris tebėra 31,0 °C (Alytus, 2012-04-29). Nežiūrint to, net 9 iš 18 pagrindinių Lietuvos meteorologijos stočių buvo išmatuoti vietiniai balandžio mėnesio šilumos rekordai (žr. žemėlapyje). Taigi, galima sakyti maždaug pusėje šalies tai buvo pati šilčiausia balandžio dieną per visą tokių stebėjimų istoriją.
Įdomu tai, jog kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje balandžio mėn. absoliutūs rekordai buvo pasiekti, kadangi ten šios reikšmės buvo žemesnės nei pas mus Lietuvoje. Latvijoje esančiuose Skryverų miestelyje oras sušilo iki rekordinių 28,4 °C, o Estijoje, Valgos mieste – iki 27,8 °C.
Kita įdomybė – balandžio 22-ąją buvo išmatuotas dar vienas šilumos rekordas ir nors nepraėjo nė trečdalis šių metų, tačiau tai buvo jau 18-as aukščiausios oro temperatūros rekordas! Pernai per visus 2024 metus (kurie buvo šilčiausi stebėjimų istorijoje) tokių buvo 18, 2023 metais – 16, 2022 m. – 13, o 2021 m. – 6. Įdomu, ką likę aštuoni šių metų mėnesiai mums dar atneš.
Parengė: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika
Šiais laikais balandžio viduryje daugelis jau svajojame apie labai greitai būsiančią vasarą ir dienomis tikimės bent 15–20 laipsnių temperatūros, tačiau praeityje žiemos buvo šaltesnės ir ilgesnės, todėl neretai tik kovo pabaigoje ar balandžio pirmoje pusėje mūsų šalies upės pradėdavo tvinti – prasidėdavo pavasarinis potvynis.
Žiema 1931 metais Lietuvoje pasitaikė ilga ir šalta. Snigo dažnai – laukus uždengė 40–50 cm sniego sluoksnis. Sniegas buvo purus ir lengvas, laisvai kilnojamas vėjo, pustė kelius ir vieškelius, kartais sutrikdydamas autobusų eismą, o Šiaurės Lietuvoje kai kur trobas užvertė iki pastogių. Nemune ledo storis siekė 40–45 cm. Potvynio Kaune buvo tikėtasi prieš Velykas, kurios tais metais buvo švenčiamos balandžio 9-ąją. Bet Velykos praėjo, nieko neįvyko ir visi nusiramino. Vis dėlto, 1931 m. balandžio 14–15 d. Kaune prasidėjo vienas didžiausių ir garsiausių XX a. Lietuvos potvynių, kuris dažnai taip ir pavadinamas – Didžiuoju 1931 m. potvyniu. Nors tų metų pavasaris labiausiai garsėja Vilniaus užtvindymu, bet pirmi šio potvynio vaizdai buvo užfiksuoti Kaune, kadangi Nemune potvynis prasidėjo maždaug 10 dienų anksčiau nei Neryje.
Nuotraukose – 1931 m. pavasario potvynis Kaune. Ledai Nemune prie Vytauto Didžiojo tilto. 1931 m. balandžio 16 d. Prof. Stepono Kolupailos nuotraukos reprodukcija padaryta S. Lukošiaus 1970 m. iš negatyvo Nr. 70-19-F (Šaltinis: Vytauto Didžiojo karo muziejus)
Reiškinį iš anksto prognozavo Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius, hidrologas Steponas Kolupaila teigdamas, jog „staigus pavasaris gali duoti labai didelį potvynį su pavojingais ledo kamščiais“. Nežiūrint to, šiam potvyniui vis tiek nebuvo pasiruošta. Potvynio metu buvo užlieta apie 30 gatvių, 204 namai, nukentėjo 700 šeimų. Balandžio 15 d. vanduo buvo pakilęs net 6,78 metro. Didžiausios ledo sangrūdos, kurios tais metais nulėmė aukštą vandens lygį, susidarė ties Pyplių gyvenviete. Potvynis truko keturias dienas, ir balandžio 17 d. spauda informavo, kad pavojus jau praėjo. Tačiau vandeniui nuslūgus kilo antras potvynis, tik kur kas mažesnis.
Nuotraukoje kairėje – ant ledo lyčių stovi policininkas Pranas Vainikonis. Fone – Vytauto Didžiojo tiltas ir bažnyčia. Nuotraukoje dešinėje – ledo sangrūdos prie Vytauto Didžiojo tilto. Taip pat matyti Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčios bokštas ir Vytauto Didžiojo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. (Šaltinis: Vytauto Didžiojo karo muziejus)
Kodėl 1931 m. potvynis buvo toks išskirtinis?
1930 m. rudenį Neries baseine iškrito kritulių 13 proc. daugiau už normą, dėl ko vandens lygis prieš užšąlant buvo aukštesnis už normą. Žemė įšalo šlapia, todėl 1931 m. pavasarį visas tirpsmo vanduo žemės paviršiumi sparčiai sutekėjo į upę. 1930–1931 m. žiema buvo gili ir ilga. 1931 m. kovas buvo labai šaltas (vid. temp. -4,9 °C), o balandis labiau atitiko šiuolaikinį kovą. Įdomu tai, jog šių metų vidutinė kovo mėn. oro temperatūra (+4,6 °C) buvo netgi aukštesnė nei 1931 m. balandžio temperatūra (+3,4 °C). 1931 metų pavasarį sniegas ir ledas pradėjo tirpti tik balandžio viduryje ir esant aukštai oro temperatūrai (iki +19 °C), tad viskas tirpo labai sparčiai.
Nuotraukose – užtvindytose gatvėse valtelėmis plaukiojantys Kauno miesto gyventojai. Fotografas – Jonas Dvariškis, 1931 m. (Šaltinis: Šiaulių „Aušros“ muziejus)
Na o šiais laikas tam kad sparčiai keičiantis klimatui ledo sangrūdų sukeliami dideli potvyniai būtų geriau suprasti bei modeliuojami Latvijos – Lietuvos regione vykdomas specialus projektas ICEREG. Ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.
Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Lietuvos – Latvijos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.
Projekto įgyvendinimą remia 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa.
Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą. Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31. Projekto numeris: LL-00136 Projekto akronimas: ICEREG
Informuojame, jog neseniai buvo išleista „Meteo.lt“ orų programėlė, kurią sukūrė ir testavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai.
Naudodamiesi programėle sužinosite naujausią informaciją apie prognozuojamus ar faktinius orus, vandens telkinių situaciją jūsų pasirinktose Lietuvos vietovėse lietuvių ir anglų kalbomis. Visą aktualiausią informaciją galite peržiūrėti jums priimtinu būdu: lentelėje, grafike arba žemėlapyje. Programėlė perspės ir apie numatomus pavojingus reiškinius, rasite informaciją ir kaip jiems pasiruošti.
Programėlė bus vystoma toliau ir pildoma naujais funkcionalumais, todėl labai lauksime Jūsų įvertinimo – jei turėsite pasiūlymų ar pastabų, užpildykite atsiliepimų formą arba siųskite mums el. paštu nuomones@meteo.lt.
Kovo 26 dieną Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje vyko tarptautinis projekto „ICEREG“ („Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“) koordinacinis susitikimas.
Į Vilnių atvyko kolegos iš Latvijos bei Lietuvos energetikos instituto. Susitikime dalyvavo 20 dalyvių – projektų vadovai, finansininkai, ekspertai ir mokslininkai, dirbantys prie vieno aktualiausių klausimų – kaip klimato kaitos kontekste tiksliau prognozuoti ir valdyti ledo sangrūdų sukeltus potvynius.
Šio susitikimo metu buvo aptarti 2-ojo projekto etapo rezultatai: istoriniai duomenys, konceptualaus modelio sukūrimas, klimato kaitos analizė, įžvalgos iš pilotinių teritorijų Mūšos ir Lėvens upėse. Už Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos veiklas projekte atsakinga projekto vadovė Janina Brastovickytė-Stankevič pristatė Tarnybos veiklas ir planuojamus tobulinimus perspėjimų sistemoje.
Atsižvelgiant į projekto išvadas, ateinančiu laikotarpiu planuojama tobulinti perspėjimų dėl ledo sangrūdų sistemą Lietuvoje, įtraukiant tiek istorinę analizę, tiek klimato scenarijus.
Dėkojame visiems kolegoms, prisidėjusiems prie renginio organizavimo ir dalyvavimo – tokie susitikimai leidžia gilinti praktines žinias, dalintis patirtimi ir geriau koordinuoti veiksmus su kaimyninėmis šalimis sprendžiant klimato rizikų keliamus iššūkius.
Nuotraukose aukščiau – akimirkos iš vykusio Latvijos ir Lietuvos specialistų susitikimo.
Tam kad sparčiai keičiantis klimatui ledo sangrūdų sukeliami dideli potvyniai būtų geriau suprasti bei modeliuojami Latvijos – Lietuvos regione vykdomas specialus projektas ICEREG. Ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą.
Projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų pažeidžiamose Latvijos – Lietuvos teritorijose sukeliamus potvynius. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.
Projekto įgyvendinimą remia 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa.
Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą. Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31. Projekto numeris: LL-00136 Projekto akronimas: ICEREG
