Mūsų specialistai ir toliau tobulina „Meteo.lt“ orų programėlę. Praėjusią savaitę buvo išleistas dar vienas atnaujinimas. Nuo šiol programėlėje galite pasirinkti šviesią arba tamsią temą. Seniau tema nusistatydavo automatiškai tik pagal jūsų pasirinkimą telefono nustatymuose. Kadangi dalis žmonių naudoja šviesią temą, o pačioje programėlėje nori tamsios (arba atvirkščiai), todėl suteikėme naudotojams galimybę nustatymų skiltyje pasirinkti tai patiems.
Taip pat, programėleje jau galite peržiūrėti kitos norimos Lietuvos vietovės orų prognozę nepridedant jos prie jau esamų jūsų vietovių sąrašo. Na ir trečia nauja funkcija – nuo šiol programėlės nustatymuose galite pasikeisti matomų informacinių blokelių eiliškumą (išskyrus pirmuosius du).
Primename, kad vasarą atsinaujino „Vandens telkinių“ žemėlapis, kuriame šilčiausius ir vėsiausius vandens telkinius pastebėsite greičiau pagal spalvinę vandens temperatūros skalę. Be to, jūsų pasirinktai vietovei pradėtas rodyti Saulės tekėjimo ir leidimosi laikas bei esama Mėnulio fazė. Na, o valandinėje prognozėje (ant ikonėlės) rodoma kritulių kiekio prognozė skaitine išraiška (mm/val.).
👉Programėlės kūrėjai skaito visas jūsų paliekamas pastabas (atsidarius programėlę, apačioje, yra speciali apklausos forma) bei pamažu tobulina programėlę. Netolimoje ateityje atsiras dar šiek tiek naujovių.
📍Nepamirškite atsinaujinti ir naudoti tik pačią naujausią versiją, kadangi programėlė pamažu yra tobulinama arba būna atliekami kitokie nedideli pataisymai.
Jeigu dar neturite prieš pusmetį išleistos orų programėlės, tuomet kviečiame įsidiegti ir bent savaitę išbandyti. „Meteo.lt“ rasite mobiliųjų programėlių parduotuvėse „Google Play“ ir „App Store“.
Žemėlapyje galite matyti visus per šių metų balandžio – rugsėjo (t. y. šešių) mėn. užfiksuotus žaibų išlydžius. Vietovės, kuriose žaibavo daugiausia, dažnai sutampa su vietovėmis kur praslinko smarkios liūtys, krito kruša ir fiksuoti vėjo sustiprėjimai.
Per praėjusį pusmetį iš viso Lietuvoje užfiksuota beveik 53 tūkst. žaibų išlydžių (t. y. 39 % mažiau už 2011–2025 m. vidurkį, kuris siekia 87,2 tūkst. išlydžių). Paskutinį kartą mažiau žaibų nei šiemet tuo pačiu laikotarpiu buvo 2017 m. (36,2 tūkst. išlydžių).
Žemėlapyje – žaibų išlydžių tankis Lietuvoje 2025 m. balandžio–rugsėjo mėn. (per 6 mėnesius).
Per pastaruosius ~14 metų (kai Lietuvoje veikia žaibų aptikimo sistema) audringiausias balandžio–rugsėjo mėn. laikotarpis buvo pasitaikęs 2016 m. (130 tūkst.) ir 2018 m. (142,6 tūkst.).
Iš 53 tūkst. išlydžių šių metų balandžio – rugsėjo mėnesiais 18 tūkst. išlydžių (arba ~34 %) trenkė iš debesies į žemę. Likę (35 tūkst.) išlydžiai įvyko tarp debesų. 36,4 tūkst. išlydžių (arba ~69 %) buvo neigiamo krūvio. Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, gyvulius, padega miškus, namus ir t. t. Šių būta santykinai nedaug – 3,2 tūkst. išlydžių arba tik 6 % nuo visų užfiksuotų perkūnijų.
Labiausiai perkūnijomis pasižymėję dienos: ⚡liepos 15 d. – 4215 išlydžių; ⚡liepos 14 d. – 4099 išlydžiai; ⚡birželio 5 d. – 3961 išlydis; ⚡liepos 10 d. – 3939 išlydžiai; ⚡liepos 18 d. – 3921 išlydis;
Didžiausias žaibų išlydžių tankis (>2 išlydžiai / km²) užfiksuotas šiauriau Kauno marių, aplink Kauno oro uostą. Taip pat, atkreipkite dėmesį į tai, jog Vilniuje ir Kaune žaibavo ganėtinai netolygiai. Vilniaus mieste didžiausias žaibų išlydžių tankis fiksuotas Naujosios Vilnios ir Antakalnio seniūnijose, o mažiausias – Paneriuose. Kaune daugiausiai žaibavo Eigulių, Dainavos ir Petrašiūnų seniūnijose, o mažiausiai – vakarinėse Šilainių ir Vilijampolės seniūnijų dalyse.
📌Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus – žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 % visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai sunkiau užfiksuojami silpnesni išlydžiai vykstantys tarp debesų). Kaip veikia žaibų aptikimo sistema, šiek tiek plačiau galite pasiskaityti čia.
Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)
Rugsėjo 29 d. buvo paskelbti WMO (liet. Pasaulinės meteorologijos organizacijos) 2026 m. kalendoriaus laimėtojai. Iš anksčiau atrinktų geriausių 75 nuotraukų iš viso pasaulio buvo atrinkta 13 laimėtojų.
Labai smagu matyti, jog tarp jų vienas kadras, kurį atliko fotografas Marius Kunigiškis, užfiksuotas būtent Lietuvoje. Jis papuoš 2026 m. WMO kalendorių, todėl mūsų šalies vardą ir gražią gamtą pamatys viso pasaulio hidrometeorologų bendruomenė.
Taip savo nuotrauką WMO konkurse apibūdino pats Marius: „Praleisdamas ramią dieną prie Dusios ežero, man pasisekė pamatyti artėjantį dramatišką audros frontą. Atsitiko taip, kad buvau reikiamoje vietoje reikiamu laiku – vos tik dangus pradėjo tamsėti, greitai paleidau savo droną ir spėjau padaryti keletą kvapą gniaužiančių nuotraukų, kol audra dar nebuvo pasiekusi visos savo jėgos. Vos kelios minutės po to, kai dronas saugiai nusileido ant žemės, dangus užvirė smarkiu lietumi, stipriais vėjais, perkūnijomis ir žaibais. Tai buvo nepagražintas ir galingas priminimas apie gamtos grožį ir intensyvumą.“
Nuotraukoje – Metelių regioniniame parke esantis trečias didžiausias Lietuvos ežeras – Dusia. Virš jo matomi grėsmingai atrodantys audros debesys. Nuotrauka atlikta iš drono skriejančio šalia Prelomčiškės piliakalnio, vakariniame Dusios krante, 2020 m. birželio 11 d. Autorius – Marius Kunigiškis
Negana to, rugsėjo 30 d. WMO paskelbė dar 13 nuotraukų, kurios pateko į vadinamąjį Garbės paminėjimų sąrašą. Ten irgi buvo viena Lietuvoje įamžinta puiki nuotrauka, kuriai labai nedaug pritrūko iki patekimo į 2026 m. kalendorių (žr. žemiau).
Nuotraukoje – į WMO Garbės paminėjimų sąrašą patekęs kadras. Autorė – Renata Kilinskaitė. Nuotraukos aprašymas: „puikus rytas Lietuvoje. Saulė pakyla virš rūko apgaubtų miškų, apgaubdama medžių viršūnes auksine šviesa. Švelnus rūkas sukuria svajingą, ramią atmosferą, užfiksuodamas saulėtekio ramybę ir grožį.“
Į tą patį sąrašą pateko ir lietuvės Simonos Žemgulytės žiemiška nuotrauka (žr. žemiau). Tiesa, ji buvo užfiksuota ne Lietuvoje, o Laplandijoje (Suomijoje). Įdomu tai, kad šios fotografės net dvi nuotraukos buvo tarp 75 geriausių. Tiesa, antroji (irgi žiemiška) užfiksuota Trakuose galutinių konkurso etapų nepasiekė.
Nuotraukoje – į WMO Garbės paminėjimų sąrašą patekęs kadras. Autorė – Simona Žemgulytė. Nuotraukos aprašymas: „Ši nuotrauka buvo padaryta Laplandijoje, Valtaraava kalne, kuris stovėjo apsuptas debesų. Drėgmė ir šaltis sukūrė dramatišką tykky efektą, kai storas šerkšnas ir sniegas apgaubė medžius – tai reiškinys, būdingas Suomijos subarktiniam klimatui. Medžiai buvo taip smarkiai padengti ledu, kad jų šakos tapo kietos ir sušalusios. Kai praūžė vėjas, buvo galima girdėti, kaip jos girgžda ir šnabžda, tarsi pats miškas būtų gyvas ir skambantis.“
Primename, kad anksčiau WMO konkursuose neturėjome nė vieno kadro iš Lietuvos, tačiau pernai viena nuotrauka praėjo pirmąjį atrankos etapą ir pateko tarp geriausiųjų 75 nuotraukų (žr. žemiau). Jai vėliau labai nedaug trūko iki patekimo į kalendorių.
Nuotraukoje – pernai į WMO Garbės paminėjimų sąrašą patekęs kadras, kuriame įamžinta Baltijos jūra ties Palanga. Autorė – Ieva Jonauskienė. Nuotraukos aprašymas: „Audringas dangus ir jūra susiliejo su šaltu vakaro šviesos spinduliu. Nuotrauka buvo padaryta žiemą, prie Baltijos jūros, mažame Palangos miestelyje, saulėlydžio metu.“
Sveikiname visus konkurso laimėtojus bei dėkojame visiems balsavusiems ir palaikiusiems Lietuvos atstovus socialiniuose tinkluose. Aktyvus mūsų tautiečių įsitraukimas lėmė aukštus balus iš plačiosios visuomenės. Kitą pusę balsų davė WMO vertinimo komisija (fotografai, meteorologai, mokslininkai ir komunikacijos ekspertai), kurie priimė galutinį sprendimą dėl 13 nugalėtojų, remdamasi visų mūsų balsais, taip pat techninėmis ir meninėmis savybėmis bei geografine pusiausvyra (kad nuotraukos būtų iš įvairių pasaulio kampelių).
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai reikalingas pastiprinimas. Šiuo metu ieškome inžinierių (darbo vieta: Vilniuje, Kaune arba Palangoje) ir metrologų (darbo vieta: Vilniuje arba Kaune).
🛠Inžinieriai dirbtų su hidrometeorologine įranga, atliktų tokios įrangos ar sistemų remontą, techninę priežiūrą ir kt.;
🌡Metrologai atliktų hidrometeorologinės paskirties matavimo priemonių patikrą, kalibravimą. Taip pat rengtų patikros ir kalibravimo dokumentus. Priimtų ir išduotų matavimo priemones ir kt.;
Detalesnę informaciją apie siūlomą darbą bei visus kitus skelbimus rasite čia.
Jeigu jums šie skelbimai neaktualūs, labai džiaugsimės jeigu informuosite savo giminaičius, draugus ir pažįstamus, kuriems galbūt reikia panašaus darbo.
Kauno meteorologinių stebėjimų aikštelėje esanti technika (R. Tenio nuotrauka)
Kiekvieną rugsėjo 16-ąją pasaulis bent trumpam sustoja prisiminti nematomą, bet labai svarbų mūsų atmosferos sargą – ozono sluoksnį. Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena nėra tik simbolinė data – tai priminimas apie 1987 m. pasirašytą Monrealio protokolą, vieną svarbiausių tarptautinių susitarimų, kuris pakeitė žmonijos požiūrį į aplinkos apsaugą ir padėjo sumažinti gamtai daromą žalą.
Šių metų Tarptautinės ozono sluoksnio apsaugos dienos šūkis – „Nuo mokslo iki pasaulinio veikimo“ (angl. From Science to Global Action) (1 pav.). Ši tema pažymi 40 metų sukaktį nuo 1985 m. priimtos Vienos konvencijos ir pabrėžia mokslinių tyrimų svarbą, kurie padėjo atskleisti ozono sluoksnio nykimą ir tapo pagrindu tarptautinių susitarimų, tokių kaip Vienos konvencija ir Monrealio protokolas, kūrimui. Šūkis skatina ne tik įvertinti pasiektus rezultatus, bet ir susitelkti į likusius iššūkius – nors daugelis ozoną ardančių medžiagų jau yra ribojamos ar uždraustos, ozono sluoksnio atkūrimas tebėra lėtas ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant tarptautinę politiką ir klimato kaitos poveikį. Ši diena primena, kad tik remdamiesi mokslu ir bendradarbiavimu galime užtikrinti efektyvias ir tvarias priemones ozono sluoksnio apsaugai.
Ozonas – tai nematoma gyvybės apsauga. Esantis stratosferoje, sugeria žalingą Ultravioletinę Saulės spinduliuotę (toliau – UV), kuri gali sukelti odos ir akių ligas bei trikdyti gamtos pusiausvyrą. Kai ozono sluoksnis suplonėja, neigiami padariniai jaučiami visame pasaulyje – nuo žmonių sveikatos iki visų gyvų organizmų.
Lietuva taip pat prisideda prie tarptautinių pastangų. Nuo 1993 metų Kauno meteorologijos stotyje (toliau – MS) nenutrūkstamai vykdomi ozono matavimai. Ilgus metus tam buvo naudojamas filtrinis ozonometras, o nuo 2018 m. – modernus automatinis spektrofotometras „Brewer MK III“ (2 pav.), kuris leidžia tiksliai fiksuoti bendrąjį ozono kiekį (toliau – BOK). Šie duomenys yra labai svarbūs ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei – jie padeda įvertinti UV spinduliuotės riziką, stebėti ilgalaikius pokyčius ir geriau suprasti sezoniškumą.
2 pav. Kauno MS iki 2018 m. naudotas filtrinis ozonometras (M-124) ir šiuo metu naudojamas automatinis spektrofotometras (Brewer MK III)
Lietuvoje, kaip ir daugelyje vidutinių platumų regionų, BOK svyruoja metų eigoje: pavasarį fiksuojamos didžiausios reikšmės, o rudenį ir žiemą – mažiausios. Nuo stebėjimų pradžios virš Kauno MS ozono skylė1 buvo fiksuojama 10 kartų (3 pav.). Pirmoji ozono skylė buvo registruota 1993-02-12 d. (211 DU2), o paskutinioji 2019-12-04 d. (205 DU). Ploniausias ozono sluoksnis virš Lietuvos buvo išmatuotas 2007-12-21 d. (202 DU). Mokslininkų teigimu, ozono sluoksnis, ilgą laiką pažeistas dėl ozoną ardančių medžiagų poveikio, palaipsniui atsistato. Remiantis prognozėmis, iki šio amžiaus vidurio jo kiekis atmosferoje turėtų grįžti į priešindustrinio laikotarpio lygį ir sezoninių ozono skylių atvejai ateityje bus vis retesni.
3 pav. Ozono skylės fiksavimo datos Kauno MS 1993–2025 m.
Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena primena, kad mūsų veiksmai šiandien daro didelę įtaką rytojaus pasauliui. Kiekvienas gali prisidėti – nuo kasdienių atsakingų sprendimų iki aktyvaus palaikymo aplinkosaugos veiklų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Tik kartu galime užtikrinti, kad ozono sluoksnis toliau saugotų mūsų planetą, o ateities kartos gyventų sveikiau ir saugiau.
Plačiau apie ozoną galite skaityti čia (lietuvių k.).
Kaip kiekvienam iš mūsų galima prisidėti prie ozono sluoksnio išsaugojimo galima plačiau skaityti čia (anglų k.).
1 Ozono skylė – sąlygos, kai ozono sluoksnis neviršija 220 DU. 2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Parengė: Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė
Žemėlapyje galite matyti visus per šių metų vasarą užfiksuotus žaibų išlydžius. Vietovės kuriose žaibavo daugiausia, dažnai sutampa su vietomis kur praslinko smarkios liūtys, krito kruša ir fiksuoti vėjo sustiprėjimai.
2025 metų vasarą iš viso Lietuvoje užfiksuota 38,4 tūkst. žaibų išlydžių. Tai yra beveik dvigubai mažiau nei 2012–2025 m. laikotarpio vasaros vidurkis, kuris siekia 73,2 tūkst. išlydžių. Paskutinį kartą dar mažiau žaibų nei šiemet buvo 2017 m. vasarą (28,7 tūkst. išlydžių), kuri tada buvo dar truputį vėsesnė ir drėgnesnė nei šiemet.
Daugiausia perkūnijų užfiksuota pietiniame šalies pakraštyje, Molėtų, Anykščių ir Trakų rajonuose. Taip pat, vakarinėje Kaišiadorių ir rytinėje Vilniaus r. dalyje (žr. žemėlapyje). Nors kasmet žaibų išlydžių pasiskirstymas yra vis kitoks, tačiau įprastai daugiau žaibų sulaukia pietinis šalies pakraštys ir didesnė dalis rytinių rajonų. Mažiau perkūnijų būna vakariniuose ir šiaurės vakariniuose rajonuose.
Per pastaruosius ~14 metų (kai Lietuvoje veikia žaibų aptikimo sistema) audringiausios vasaros buvo pasitaikę 2016 m. (114,6 tūkst.), 2020 m. (116,2 tūkst.), 2021 m. (120,1 tūkst.) ir 2023 m. (114,9 tūkst.).
Iš 38,4 tūkst. išlydžių šią vasarą 13,9 tūkst. išlydžių (arba ~36 %) trenkė iš debesies į žemę. Likę (24,5 tūkst.) išlydžiai įvyko tarp debesų. 25,4 tūkst. išlydžių (arba ~66 %) buvo neigiamo krūvio. Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, gyvulius, padega miškus, namus ir t. t. Šių būta santykinai nedaug – 2470 išlydžių arba tik 6 % nuo visų užfiksuotų perkūnijų.
Daugiau nei pusė visų išlydžių užfiksuoti per 5 neramesnes vasaros dienas. Labiausiai perkūnijomis pasižymėję dienos: ⚡liepos 15 d. – 4215 išlydžių; ⚡liepos 14 d. – 4099 išlydžiai; ⚡birželio 5 d. – 3961 išlydis; ⚡liepos 10 d. – 3939 išlydžiai; ⚡liepos 18 d. – 3921 išlydis;
Net 40 dienų žaibų išlydžiai iš viso niekur nebuvo užfiksuoti. Dar 23 dienas žaibavo labai mažai (per visą Lietuvą iki 80 išlydžių per dieną).
📌Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus – žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 % visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai sunkiau užfiksuojami silpnesni išlydžiai vykstantys tarp debesų).
Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)
Šių metų vasara pasižymėjo vėsesniais už daugiametį vidurkį orais ir tapo vėsiausia vasara nuo 2017 m. Tarp visų įvykusių vasarų nuo 1961 m., šių metų vasara užėmė 33 vietą, o tai reiškia, jog ji tapo medianine vasara. Jos vidutinė oro temperatūra siekė 16,9 °C, o tai yra 0,4 °C mažiau nei 1991–2020 m. daugiametė norma (SKN). 2025 m. vasara, savo vidutine oro temperatūra, yra identiška 1966 m., 1964 m. bei 1968 m. vasaroms. Kitaip nei šių metų pavasaris, praėjusi vasara nepasižymėjo dideliais vidutinės oro temperatūros nuokrypiais. Birželis buvo puse laipsnio vėsesnis už SKN, o liepa – tiek pat šiltesnė. Tik rugpjūtis truputį labiau nukrypo nuo vidurkio, tačiau jokių rekordų nesiekė (1,2 °C vėsesnis už SKN).
Dauguma vasaros dienų buvo vėsesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (49 iš 92 d.), tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus (18 tokių dienų pasitaikė birželį, tik 9 dienos – liepą ir net 22 dienos – rugpjūtį) (žr. žemiau esančiame grafike). Pati šilčiausia sezono diena buvo liepos 3 d. (+21,7 °C), o šalčiausia buvo rugpjūčio 26 d. (+11,3 °C). Šią vasarą buvo išmatuotas tik 1 aukščiausios paros oro temperatūros rekordas, liepos 3 d. Praėjusi vasara tapo ir pirma vasara nuo 2017 m., kai nebuvo fiksuotas nei vienas kaitros atvejis (reiškinys fiksuojamas, kai oro temperatūra 3 dienas iš eilės viršija 30 °C), o dienų su aukščiausia oro temperatūra >30 °C pasitaikė tik 6 – mažiausiai nuo pat 2009 m. (kai pasitaikė tik 5 dienos)! Vėsesnę už vidurkį vasarą indikuoja ir tai, jog šią vasarą buvo fiksuota tik 1 tropinė naktis ir tik 1 vietoje – liepos 22 d. Nidoje, kai minimali paros oro temperatūra nenukrito žemiau 20,2 °C. Tai mažiausias tropinių naktų skaičius nuo 2008 m. (kai nepasitaikė nei vienos) bei vienas mažiausių skaičių nuo 1991 m.
Grafike – 2025 m. vasaros (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.
2025 m. vasaros sezono kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 275,6 mm, o tai yra 20 % daugiau už vasaros SKN (229 mm). Nors šių metų vasara buvo išties lietinga, tačiau ji 1,7 mm kritulių nusileido 1978 m. vasarai ir todėl nepateko tarp 10 lietingiausių vasarų nuo 1961 m. (užėmė 11 vietą iš 65). Birželis buvo drėgnesnis už daugiametį vidurkį, o rugpjūtis – sausesnis. Tačiau drėgnumu ypač išsiskyrė liepa (iškrito net 168 % liepos kritulių normos), kuri buvo 3 drėgniausia liepa nuo 1961 m. Jog vasara buvo drėgna indikuoja ir tai, jog visą vasarą bent dalyje Lietuvos teritorijos (daugiausia šalies rytuose) buvo fiksuojamas gan retas (Lietuvoje vidutiniškai fiksuojamas kas 10-us metus) stichinis meteorologinis reiškinys – „ilgas lietingas laikotarpis“, kuris indikuoja ypač ilgai trunkantį perteklinio drėkinimo laikotarpį.
Šių metų vasaros sezonas pasižymėjo mažesne už vidutinę saulės spindėjimo trukme. Lietuvoje vidutiniškai Saulės spindėjimo trukmė siekė 688 val., o tai yra 16 % mažiau nei daugiametė norma (818 val.). Visi šių metų vasaros mėnesiai pasižymėjo trumpesne už vidutinę Saulės spindėjimo trukme (nuo 9 % iki 23 % trumpesne).
2025 m. birželis buvo vėsesnis, drėgnesnis, daug labiau vėjuotas bei pasižymėjo didesniu šviesiojo paros laiko debesuotumu, nei įprasta. Tokius orus lėmė į vidurio Europą nusidriekęs Azorų anticiklono gūbrys, kuris blokavo Atlanto ciklonų kelią ir nukreipė juos link šiaurinės Skandinavijos ir toliau į Rytų Europą. Dėl to Lietuvą pasiekė daugiau Atlanto ciklonų, kurie lėmė vėsesnius, drėgnesnius, labiau debesuotus bei labiau vėjuotus, nei įprasta, orus. Šių metų birželis tapo vėjuočiausiu birželiu nuo 1994 m. (3,7 m/s), kadangi jo vidutinis vėjo greitis siekė ~3,5 m/s, o tai yra 0,8 m/s daugiau nei daugiametis vidurkis. Tokios vidutinio vėjo greičio reikšmės yra labiau būdingos spalį–lapkritį, kurie yra vieni labiausiai vėjuotų metų mėnesių.
Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 15,4 °C, kas yra 0,5 °C mažiau nei SKN (15,9 °C). Birželis prasidėjo daugiametį vidurkį atitinkančia oro temperatūra (birželio I dešimtadienis buvo 0,1 °C šiltesnis už SKN), tačiau jo II ir ypač III dešimtadieniai pasižymėjo vėsesniais už SKN orais (atitinkamai 0,7 °C ir 1,1 °C vėsesni už SKN). Tai lėmė, jog birželio I dešimtadienis (15,6 °C) buvo šiltesnis už II (15,2 °C) ir III (15,3 °C) dešimtadienius bei tapo šilčiausiu mėnesio dešimtadieniu. Todėl galima sakyti, jog šių metų visas birželis, savo oro temperatūra, priminė ankstyvą birželį. Vėsesni nei įprastai orai lėmė ir tai, jog oro temperatūros perėjimas per 15 °C (meteorologinės vasaros pradžia) pajūryje ir dalyje Šiaurės Vakarų Lietuvos birželį taip ir neįvyko.
Kritulių prasme, 2025 m. birželis buvo drėgnesnis už vidurkį. Šių metų birželį iškrito 81,2 mm kritulių, tai yra 19 % daugiau už SKN (68 mm). Tačiau ne visas birželis buvo vienodai drėgnas. I mėnesio dešimtadienis pasitaikė ypač drėgnas, kadangi jo metu iškrito net 38,5 mm kritulių, kas yra daugiau nei 2,5 karto daugiamečio vidurkio (15 mm). Birželio II ir III dešimtadieniai buvo ne tik vėsesni, bet ir sausesni už SKN, kadangi jų metu atitinkamai iškrito tik 20,2 (22 % mažiau už SKN) ir 22,4 mm (17 % mažiau už SKN) kritulių.
Saulė šį mėnesį spindėjo 41 valanda arba 15 % trumpiau (236,1 val.) už SKN (277 val.). Didesniu šviesiojo paros laiko debesuotumu, nei įprasta, pasižymėjo visi praėjusio birželio dešimtadieniai (visų dešimtadienių Saulės spindėjimo trukmė buvo bent 3 % trumpesnė), ypač birželio I dešimtadienis (Saulės spindėjimo trukmė 26 % trumpesnė už SKN).
Šių metų liepa, kitaip nei birželis, buvo šiltesnė už daugiametį vidurkį. Jos vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 18,8 °C, kas yra 0,5 °C daugiau nei SKN (18,3 °C). Šilčiausią šių metų mėnesį taip pat buvo išmatuotas vienintelis šią vasarą (tačiau net 19-as šiais metais) šilčiausios dienos rekordas liepos 3 d., kai oro temperatūra Druskininkuose pasiekė net 35,6 °C. Tai aukščiausia užfiksuota oro temperatūra Lietuvoje per pastaruosius 6 metus! Visi liepos dešimtadieniai buvo šiltesni, nei įprasta, tačiau didžiausias nuokrypis nuo SKN susidarė liepos II dešimtadienį.
Kritulių prasme, šių metų liepa buvo labai drėgna, kadangi iškrito net 141,4 mm kritulių, kas yra net 68 % daugiau už SKN (84 mm). Tai jau antra iš eilės liepa, kuri pasižymėjo ypatingai dideliu kritulių kiekiu. Šių metų liepa 0,9 mm kritulių aplenkė praeitų metų liepą ir tapo 3 drėgniausia liepa nuo 1961 m., ir vos 3,5 mm kritulių nusileido antrai drėgniausiai – 1977 m. liepai. Tačiau net su tokiu dideliu iškritusių kritulių kiekiu, šių metų liepa neprilygo iki šiol drėgniausiai 2007 m. liepai (171,4 mm). Nors 2025 m. liepa buvo ypatingai drėgna, tačiau tokia ji buvo ne visa. Mėnesio I dešimtadienis buvo 18 % sausesnis už daugiametį vidurkį, tačiau II ( iškrito 53 % daugiau kritulių) ir ypač III ( iškrito 187 % daugiau kritulių) dešimtadieniai daug drėgnesni. Tokį kritulių kiekį ir pasiskirstymą laike lėmė iki liepos 7 d. Lietuvoje vyravusi skirtingų anticiklonų įtaka, kuri lėmė sausus orus tomis dienomis. Vėliau virš Fenoskandijos pusiasalio susidariusi aukšto slėgio sritis blokavo ciklonų judėjimą į Šiaurės Rytus, todėl jie ilgiau užsilikdavo virš Lietuvos teritorijos, kas lėmė didesnį kritulių kiekį. Taip pat liepą Lietuvą pasiekė keletas pietinių ciklonų, kurie lėmė didelį iškritusį kritulių kiekį liepos 9–11 d., liepos 28 d. bei liepos 30 d. Dėl pietinių ciklonų, kurie įprastai daugiausia kritulių atneša pietiniams ir rytiniams Lietuvos regionams, liepos mėnesį daugiausia iškrito ir didžiausi kritulių kiekio nuokrypiai nuo vidurkio susidarė būtent Rytų ir ypač Pietryčių Lietuvoje. Taip pat nemažai kritulių iškrito Žemaičių aukštumoje.
Saulė liepą spindėjo 216,6 valandas, t.y. 66 valandom trumpiau (23 % trumpiau) už SKN (283 val.). Visi mėnesio dešimtadieniai pasižymėjo didesniu už įprastą šviesiojo paros laiko debesuotumu. Mažiausiai debesuotas šviesusis paros laikas (12 % mažesnė už SKN Saulės spindėjimo trukmė) buvo liepos I dešimtadienį, kadangi pirmas 7 mėnesio dienas Lietuvoje vyravo anticiklonų įtaka. Liepos II ir III dešimtadieniais šviesusis paros laikas buvo reikšmingai labiau debesuotas, kadangi jie pasižymėjo atitinkamai 26 % ir 32 % mažesne už SKN Saulės spindėjimo trukme.
Šių metų rugpjūtis buvo reikšmingai vėsesnis nei įprasta. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 16,4 °C, tai yra 1,2 °C mažiau nei SKN (17,6 °C). Tai buvo antras vėsiausias XXI amžiuje rugpjūtis ir buvo šiltesnis tik už 2021 m. rugpjūtį (16,2 °C). Visi šių metų rugpjūčio dešimtadieniai pasižymėjo vėsesniais už SKN orais, ypač rugpjūčio III dešimtadienis (14,5 °C), kuris buvo net 1,8 °C vėsesnis nei įprasta (16,3 °C). Mažiausiu nuokrypiu nuo vidurkio pasižymėjo rugpjūčio II dešimtadienis (0,5 °C mažiau už SKN). Vėsesnį nei įprastą rugpjūčio I dešimtadienį (1,2 °C mažiau už vidurkį) lėmė rugpjūčio 4–6 d. Lietuvą pasiekę gilūs Atlanto ciklonai. Vėliau Centrinėje ir Rytų Europoje susidarė aukšto slėgio sritis, kuri Lietuvoje lėmė sausus bei artimus oro temperatūros daugiamečiam vidurkiui orus iki rugpjūčio 16 d. (išskyrus rugpjūčio 15 ir 16 d., kai į Lietuvą buvo trumpam įsiveržusi tropinės kilmės oro masė). Vėliau anticiklonas virš Baltijos regiono buvo išstumtas ir sustiprėjo anticiklonas virš Islandijos–Šiaurės jūros regiono, kuris lėmė šiaurinių krypčių vėsaus oro pernašą Lietuvoje. Tačiau nuo rugpjūčio 28 d. įvyko staigus oro atšilimas, dėl seno, gilaus Atlanto ciklono prie Britų salų, kuris sukūrė pernašą nuo Pietvakarių Europos link Šiaurės Rytų.
Kritulių prasme, 2025 m. rugpjūtis buvo sausesnis už vidurkį. Šių metų rugpjūtį iškrito 53 mm kritulių, o tai yra net 31 % mažiau už SKN (77 mm). Tačiau rugpjūtį susidarė dideli kontrastai tarp atskirų dešimtadienių. Rugpjūčio I dešimtadienis buvo artimas daugiamečiui vidurkiui, tačiau II dešimtadienis buvo labai sausas, kadangi per jį iškrito tik 3,8 mm kritulių (85 % mažiau kritulių už SKN). Tai lėmė didžiąją dešimtadienio dalį vyravusi anticiklonų įtaka Lietuvos orams. Rugpjūčio III dešimtadienį iškrito 12 % mažiau kritulių nei įprastai.
Kaip ir ankstesniais šio vasaros sezono mėnesiais, Saulė rugpjūtį taip pat spindėjo trumpiau už daugiametį vidurkį. Šį mėnesį ji spindėjo 22 valandom arba 9 % trumpiau (235,6 val.) už SKN (258 val.). Rugpjūčio I ir III dešimtadieniai pasižymėjo už vidurkį didesniu debesuotumu šviesiuoju paros laiku, kadangi jų Saulės spindėjimo trukmė buvo atitinkamai 18 % ir 17 % mažesnė už daugiametį vidurkį. Tuo tarpu, rugpjūčio II dešimtadienis pasižymėjo mažiau už vidurkį debesuotu šviesiuoju paros laiku, kadangi Saulės spindėjimo trukmė buvo 10 % ilgesnė už SKN.
Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vyresnysis specialistas Karlas Žužickas
Džiugi žinia. Buvo paskelbti WMO (liet. Pasaulinės meteorologijos organizacijos) 2026 m. kalendoriaus finalistai. Atrinktos net 75 nuotraukos iš viso pasaulio. Iš atrinktųjų kadrų jau rudenį bus paskelbti galutiniai 13-a laimėtojų.
Jei 2022–2023 m. neturėjome nė vieno kadro iš Lietuvos, tai 2024 m. tik viena nuotrauka iš Lietuvos pateko tarp finalistų, o šiemet galime ypač pasidžiaugti. Net šešios nuotraukos (iš 75) užfiksuotos būtent Lietuvoje. Labai džiaugiamės, kad mūsų gyventojai taip aktyviai įsitraukė į fotokonkursą. Dabar belieka visiems pasistengti dėl savo šalies atstovų. Jei naudojatės socialiniu tinklu „Facebook“, tuomet atsidarykite Lietuvos atstovų fotografijas ir uždėkite patiktuką. 🥰
WMO vertinimo komisija (fotografai, meteorologai, mokslininkai ir komunikacijos ekspertai) priims galutinį sprendimą dėl 13 nugalėtojų, remdamasi jūsų balsais, techninėmis ir meninėmis savybėmis bei geografine pusiausvyra (kad nuotraukos būtų iš įvairių kampelių).
Facebook platformoje „Meteo.lt“ paskyra yra viena populiariausių tarp visų šalies valstybinių įstaigų. Šiuo metu turime daugiau nei 60 tūkst. sekėjų su kuriais nuolatos dalinamės įvairiausia aktualia informacija. Tuo tarpu, Instagrame sekėjų skaičius apie 20 kartų mažesnis, todėl labai kviečiame mus sekti ir minėtame socialiniame tinkle, kur nepraleisite skelbiamos hidrometeorologinės informacijos, svarbių perspėjimų, naujienų bei kitų įdomybių.
„Meteosat“ trečiosios kartos zondavimo palydovas MTG-S1 jau paruoštas paleidimui į kosmoso erdvę – saugiai uždarytas kapsulėje ir prijungtas prie SpaceX Falcon 9 raketos.
Nuotraukose – MTG-S1 palydovas patalpintas specialioje kapsulėje ir gabenamas į paleidimo aikštelę (EUMETSAT / ESA nuotraukos).
Palydovas teiks duomenis, leidžiančius meteorologams pastebėti atmosferos nestabilumo požymius dar prieš formuojantis debesims. Tai pirmas kartas, kai iš kosmoso bus galima stebėti visą konvekcinių audrų gyvavimo ciklą – nuo užuomazgų iki išsisklaidymo. Šis palydovas stebės Europos ir Afrikos žemynus bei teiks duomenis kas 15 minučių.
Negana to, palydove yra įtaisytas ultravioletinės, regimosios ir artimosios infraraudonosios šviesos spektrometras. Jis kas valandą rinks duomenis, skirtus oro kokybei ir atmosferoje esantiems taršalams stebėti virš Europos ir Afrikos žemynų. Palydovas duomenis teiks šviesiuoju paros metu kas 60 minučių.
Lietuva EUMETSAT nare tapo 2014 m. sausio 1 d. Narystė leidžia Lietuvai visapusiškai dalyvauti sprendimų priėmimo procese, formuojant šios tarptautinės meteorologijos organizacijos ateitį. Be to, mūsų šalies piliečiai ir įmonės turi galimybę pasiūlyti savo žinias ir dalyvauti EUMETSAT skelbiamuose konkursuose bei taip prisidėti prie palydovinės meteorologijos plėtros.
Iliustracijoje – parodyta kaip maždaug atrodys palydovo išskleidimas kosminėje erdvėje
Palydovo paleidimo į kosmosą transliacija – jau šiandien, nuo 21 val., o pati raketa turėtų pakilti apie 00 val. Lietuvos laiku.
Įdomu tai, jog praskriejančią raketą gali pavykti pamatyti ir mums iš Lietuvos, jeigu trajektorija bus palanki, o dangus jau bus spėjęs pakankami sutemti. Paskutinį kartą SpaceX Falcon 9 raketos skrydį (dangumi greitai judančią melsvą spiralę) kone visa Europa (kur dangus buvo giedras) galėjo stebėti kovo 24 d. vakarą.
