Džiugi žinia. Buvo paskelbti WMO (liet. Pasaulinės meteorologijos organizacijos) 2026 m. kalendoriaus finalistai. Atrinktos net 75 nuotraukos iš viso pasaulio. Iš atrinktųjų kadrų jau rudenį bus paskelbti galutiniai 13-a laimėtojų.
Jei 2022–2023 m. neturėjome nė vieno kadro iš Lietuvos, tai 2024 m. tik viena nuotrauka iš Lietuvos pateko tarp finalistų, o šiemet galime ypač pasidžiaugti. Net šešios nuotraukos (iš 75) užfiksuotos būtent Lietuvoje. Labai džiaugiamės, kad mūsų gyventojai taip aktyviai įsitraukė į fotokonkursą. Dabar belieka visiems pasistengti dėl savo šalies atstovų. Jei naudojatės socialiniu tinklu „Facebook“, tuomet atsidarykite Lietuvos atstovų fotografijas ir uždėkite patiktuką. 🥰
WMO vertinimo komisija (fotografai, meteorologai, mokslininkai ir komunikacijos ekspertai) priims galutinį sprendimą dėl 13 nugalėtojų, remdamasi jūsų balsais, techninėmis ir meninėmis savybėmis bei geografine pusiausvyra (kad nuotraukos būtų iš įvairių kampelių).
Facebook platformoje „Meteo.lt“ paskyra yra viena populiariausių tarp visų šalies valstybinių įstaigų. Šiuo metu turime daugiau nei 60 tūkst. sekėjų su kuriais nuolatos dalinamės įvairiausia aktualia informacija. Tuo tarpu, Instagrame sekėjų skaičius apie 20 kartų mažesnis, todėl labai kviečiame mus sekti ir minėtame socialiniame tinkle, kur nepraleisite skelbiamos hidrometeorologinės informacijos, svarbių perspėjimų, naujienų bei kitų įdomybių.
„Meteosat“ trečiosios kartos zondavimo palydovas MTG-S1 jau paruoštas paleidimui į kosmoso erdvę – saugiai uždarytas kapsulėje ir prijungtas prie SpaceX Falcon 9 raketos.
Nuotraukose – MTG-S1 palydovas patalpintas specialioje kapsulėje ir gabenamas į paleidimo aikštelę (EUMETSAT / ESA nuotraukos).
Palydovas teiks duomenis, leidžiančius meteorologams pastebėti atmosferos nestabilumo požymius dar prieš formuojantis debesims. Tai pirmas kartas, kai iš kosmoso bus galima stebėti visą konvekcinių audrų gyvavimo ciklą – nuo užuomazgų iki išsisklaidymo. Šis palydovas stebės Europos ir Afrikos žemynus bei teiks duomenis kas 15 minučių.
Negana to, palydove yra įtaisytas ultravioletinės, regimosios ir artimosios infraraudonosios šviesos spektrometras. Jis kas valandą rinks duomenis, skirtus oro kokybei ir atmosferoje esantiems taršalams stebėti virš Europos ir Afrikos žemynų. Palydovas duomenis teiks šviesiuoju paros metu kas 60 minučių.
Lietuva EUMETSAT nare tapo 2014 m. sausio 1 d. Narystė leidžia Lietuvai visapusiškai dalyvauti sprendimų priėmimo procese, formuojant šios tarptautinės meteorologijos organizacijos ateitį. Be to, mūsų šalies piliečiai ir įmonės turi galimybę pasiūlyti savo žinias ir dalyvauti EUMETSAT skelbiamuose konkursuose bei taip prisidėti prie palydovinės meteorologijos plėtros.
Iliustracijoje – parodyta kaip maždaug atrodys palydovo išskleidimas kosminėje erdvėje
Palydovo paleidimo į kosmosą transliacija – jau šiandien, nuo 21 val., o pati raketa turėtų pakilti apie 00 val. Lietuvos laiku.
Įdomu tai, jog praskriejančią raketą gali pavykti pamatyti ir mums iš Lietuvos, jeigu trajektorija bus palanki, o dangus jau bus spėjęs pakankami sutemti. Paskutinį kartą SpaceX Falcon 9 raketos skrydį (dangumi greitai judančią melsvą spiralę) kone visa Europa (kur dangus buvo giedras) galėjo stebėti kovo 24 d. vakarą.
Pirmąjį vasaros mėnesį daugelis atkreipė dėmesį, kad smarkokas vėjas pučia labai dažnai. Ramesnių dienų pasitaikė nedaug. Kaip rodo duomenys iš meteorologijos stočių, vidutinis vėjo greitis Lietuvoje 2025 m. birželį siekė apie 3,5 m/s. Tai yra apie net 0,8 m/s didesnė reikšmė nei vidutiniškai būna šį mėnesį. Kad būtų lengviau suprasti (ar tai daug, ar mažai) vidutiniškai toks vėjo greitis mūsų šalyje būna spalį – lapkritį, kurie yra vieni iš labiausiai vėjuotų metų mėnesių.
Paskutinį kartą panašiai vėjuotas buvo 2017 m. birželis, kurio vidutinis vėjo greitis Lietuvoje siekė 3,1 m/s. Taip pat, panašiai buvo 2000, 2002 ir 2003 m. birželiais (atitinkamai 3,0; 3,2 ir 3,0 m/s). Labiau vėjuota nei šiemet būta tik 1994 m. birželį, kai vidutinis vėjo greitis siekė apie 3,7 m/s. Negana to, tų metų birželis buvo dar šaltesnis nei šiemet. Taigi, galima sakyti, jog šiemet buvo labiausiai vėjuotas birželio mėnuo Lietuvoje per pastaruosius 31 metus!
Kartu vertinant oro temperatūros, kritulių kiekio, Saulės spindėjimo ir vėjo greičio parametrus, 2017 m. birželis būtų panašiausias į šių metų birželį. Per 8 metus daugelis jau spėjo pamiršti, kad kartais pasitaiko ir tokių vasaros mėnesių.
Labai vėjuotų, vėsių, drėgnų ir dažnai debesuotų orų kaltininkas – gilūs Atlanto ciklonai (t. y. žemo atmosferos slėgio sūkuriai), kurie keliavo per Islandiją link Skandinavijos bei lėmė viso Šiaurės Europos regiono orus. Tokia atmosferos cirkuliacija labiau būdinga antrai rudens pusei, tad tai atsispindėjo ir vyravusiose orų sąlygose.
1991–2020 m. laikotarpio klimato (oro temperatūra, kritulių kiekis, Saulės spindėjimo trukmė, vėjas) žemėlapius (metams, sezonams ir mėnesiams) galite rasti čia.
Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)
Žemėlapyje galite matyti visus per šių metų birželį užfiksuotus žaibų išlydžius. Didžiausias žaibų išlydžių tankis buvo pietiniame šalies pakraštyje (galite matyti tankiausiai išsidėsčiusius raudonus taškus) ir rytiniuose rajonuose, o mažiausias – vakariniuose rajonuose. Pažymėtina, kad vietos kuriose žaibavo daugiausia, dažnai sutampa su vietovėmis kur praslinko smarkios liūtys, krito kruša ir fiksuoti vėjo sustiprėjimai.
2025 m. birželį iš viso Lietuvoje užfiksuotas 7401 žaibų išlydis. Pernai per gerokai šiltesnį birželį jų buvo apie tris kartus daugiau, ~21,8 tūkst. išlydžių. Ramesnis birželis nei šiemet paskutinį kartą pasitaikė tik 2018 metais su 6304 išlydžiais (buvo šilta, bet gerokai sausiau nei šiemet). Neramiausi birželiai buvo 2020 ir 2021 metais, tuomet užfiksuota, atitinkamai, net 94657 ir 55387 išlydžiai.
Net 87 % visų 2025 m. birželio mėn. išlydžių užfiksuoti vos per dvi neramesnes dienas – birželio 5 ir 19-ąją. 2580 išlydžiai (arba maždaug trečdalis) trenkė iš debesies į žemę. Likę (4821) išlydžiai įvyko tarp debesų. 4775 išlydžiai (arba ~65 %) buvo neigiamo krūvio. Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, gyvulius, padega miškus, namus ir t. t. Šių būta santykinai nedaug – 570 išlydžiai arba tik 8 % nuo visų užfiksuotų perkūnijų.
Labiausiai perkūnijomis pasižymėję birželio dienos: ⚡birželio 5 d. – 3961 išlydžiai; ⚡birželio 19 d. – 2507 išlydžių; ⚡birželio 6 d. – 292 išlydžiai; ⚡birželio 7 d. – 195 išlydžiai; ⚡birželio 24 d. – 150 išlydžių.
Net 18 dienų žaibų išlydžiai iš viso niekur nebuvo užfiksuoti. Dar 7 dienas buvo tik tarp 3–90 išlydžių.
Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus–žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 % visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai sunkiau užfiksuojami silpnesni išlydžiai vykstantys tarp debesų).
Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba kviečia dalyvauti konkurse į Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjo (-os) pareigas. Tai pozicija, reikalaujanti strateginio požiūrio, stiprių koordinavimo įgūdžių ir atsakomybės už vieną svarbiausių mūsų tarnybos veiklos sričių.
Pareigybė: Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas (karjeros valstybės tarnautojas) Skelbimo Nr.: 63358 Prašymų teikimo terminas: iki 2025-06-30 (imtinai)
Praėjęs pavasaris pasižymėjo pakankamai dideliais oro temperatūros kontrastais. Nors jis buvo šiltas, tačiau nepateko tarp dešimties šilčiausių pavasarių Lietuvoje nuo 1961 m. ir užėmė 11 vietą iš 65. Vidutinė oro temperatūra siekė 7,7 °C, kas yra 0,9 °C aukščiau nei 1991–2020 daugiametė norma (SKN). 2025 m. pavasario vidutinė oro temperatūra buvo labiausiai panaši į 2023 m. pavasario (7,6 °C). Tačiau praėjęs pavasaris pasižymėjo daug didesniais atskirų mėnesių vidutinės oro temperatūros kontrastais, nei 2023 m. pavasaris. Šių metų kovo ir balandžio mėnesiai pateko tarp penkių šilčiausių kovo ir balandžio mėnesių nuo 1961 m. (abu užėmė 3 vietą iš 65), o gegužė pateko tarp penkių šalčiausių gegužės mėnesių nuo 1961 m. (užėmė 61 vietą iš 65 t. y. buvo penkta šalčiausia gegužė). Dauguma pavasario dienų buvo šiltesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (53 iš 92 d.), tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus (net 28 tokios dienos pasitaikė kovą, 17 dienų – balandį ir tik 8 dienos – gegužę) (1 pav.). Pati šilčiausia sezono diena buvo balandžio 18-oji (+19,3 °C), o šalčiausia buvo kovo 17 d. (-1,1 °C). Per pavasarį buvo išmatuoti net 12 šilumos (maksimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurių 7 buvo užfiksuoti kovą ir 5 balandį, bei 2 šalčio (minimalios paros oro temperatūros) rekordai, kurie abu pasitaikė gegužę.
1 pav. 2025 m. pavasario (juoda kreivė) ir 1991–2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna – šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.
Dėl vėsios gegužės bei balandžio III dešimtadienio, Lietuvoje praėjusį pavasarį pasitaikė neįprastai daug šalnų. Balandžio 24 d. – gegužės 25 d. laikotarpiu Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 7 dienos su šalnomis ore bei 14 dienų su šalnomis dirvožemio paviršiuje, kas yra atitinkamai net 8,2 ir 7,5 karto daugiau dienų su šalnomis, nei įprastai pasitaiko iki liepos 31 d.
2025 m. pavasario sezono kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 112,3 mm, o tai sudarė 87 % pavasario kritulių normos (129 mm). Tai reiškia, jog praėjęs pavasaris buvo 22 sausiausias pavasaris nuo 1961 m. (užėmė 44 vietą iš 65 pagal kritulių kiekį). Kovas ir balandis buvo sausesni už SKN, o gegužė drėgnesnė. Tačiau sausumu išsiskyrė balandis (iškrito tik 58 % balandžio kritulių normos), kuris buvo 10 sausiausias balandis nuo 1961 m.
Praėjęs pavasaris Saulės spindėjimo trukme buvo artimas SKN. Lietuvoje vidutiniškai Saulės spindėjimo trukmė siekė 218 val., kas yra 2,4 % daugiau, nei daugiametė norma (213 val.). Kovas ir balandis pasižymėjo giedresniais nei įprastai orais (abu mėnesius Saulė spindėjo 19 % ilgiau už vidurkį), o gegužė buvo labiau debesuota nei įprastai (Saulė spindėjo 18 % trumpiau už vidurkį).
2025 m. kovas pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 4,6 °C, kas yra net 3,7 °C daugiau nei SKN (0,9 °C). Praėjęs kovas papuolė tarp penkių šilčiausių kovų nuo 1961 m. ir dalinasi 2–3 vietas su 1990 m. kovu. Už šį kovą šiltesnis buvo tik 2007 m. kovas (5 °C). Kovo I dešimtadienis buvo ypač šiltas ir oro temperatūra labiau priminė balandžio vidurį. Jo vidutinė oro temperatūra siekė net 5,3 °C, nors įprastai būna neigiama (-0,5 °C), todėl nestebina, jog kovo 6–11 dienomis vienas po kito buvo pasiekti net 6 šilumos rekordai. Po trumpo orų atvėsimo kovo II dešimtadienį, III dešimtadienį vėl sugrįžo mėnesiui neįprastai šilti orai. Kovo III dešimtadienio vidutinė oro temperatūra siekė 6,1 °C, t. y. buvo 3,8 °C aukštesnė nei įprastai, dėl to per šį laikotarpį kovo 29 d. buvo pamuštas dar vienas šilumos rekordas.
Kritulių prasme, 2025 m. kovas buvo sausesnis už vidurkį. Praėjusį kovą iškrito 27,7 mm kritulių, kas yra 29 % mažiau už SKN (39 mm). Tačiau ne visas kovas buvo vienodai sausas. I ir III kovo dešimtadieniai buvo ne tik labai šilti, bet ir sausi, kadangi jų metu atitinkamai iškrito tik 4,6 (35 % SKN) ir 6,7 (56 % SKN) mm kritulių, o II dešimtadienis (16,5 mm) buvo 18 % drėgnesnis už vidurkį.
Saulė šį mėnesį spindėjo 26 valandom arba 19 % ilgiau (171 val.) už SKN (145 val.). Giedresniais nei įprasta orais pasižymėjo visi praėjusio kovo dešimtadieniai (visų dešimtadienių Saulės spindėjimo trukmė buvo bent 9 % ilgesnė), ypač I kovo dešimtadienis (Saulės spindėjimo trukmė 33 % ilgesnė už SKN).
Taigi pirmas praėjusio pavasario sezono mėnuo buvo labai šiltas, sausas bei saulėtas.
Šių metų balandis taip pat pasižymėjo labai šiltais orais. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 8,8 °C, kas yra 1,6 °C daugiau nei SKN (7,2 °C). Tai reiškia, jog praėjęs balandis buvo trečias šilčiausias balandis nuo 1961 m. Šiltesni už šių metų balandį buvo tik 2018 m. ir 2000 m. balandžiai, kurių vidutinė oro temperatūra atitinkamai siekė 9,5 °C ir 10,8 °C. Šių metų balandį taip pat buvo pagerinti penki šilumos rekordai balandžio 17–19 d. ir balandžio 21–22 d. Visi jie buvo pagerinti balandžio 13–24 d. vyravusių balandžio mėnesiui neįprastai šiltų orų periodo metu, kurio vidutinė oro temperatūra siekė 14 °C (6,5 °C šilčiau nei SKN) ir prilygo gegužės pabaigos orams (gegužės III dešimtadienio vidutinė oro temperatūra yra 13,9 °C). Didžiąją dalimi į šį periodą patekęs balandžio II dešimtadienis buvo 5,7 °C šiltesnis (vidutinė oro temperatūra siekė 12,4 °C) nei įprastai, o kiti du mėnesio dešimtadieniai buvo truputį (0,3 °C) vėsesni nei įprastai.
Nors praėjęs balandis buvo net trečias šilčiausias balandis nuo 1961 m., tačiau dėl atšalimo balandžio pabaigoje, Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 3 dienos su šalnomis ore ir 4 dienos su šalnomis dirvožemio paviršiuje. Todėl vien balandžio pabaigoje pasitaikė kelis kartus daugiau dienų su šalnomis tiek ore, tiek dirvos paviršiuje, nei jų įprastai pasitaiko iki liepos 31 d.
Kritulių prasme, šių metų balandis buvo labai sausas, kadangi iškrito tik 21,3 mm kritulių, kas yra net 42 % mažiau už SKN (37 mm). Šis balandis buvo 10 sausiausias balandis nuo 1961 m. Visi balandžio dešimtadieniai pasitaikė sausesni už vidurkį, tačiau ypač sausas buvo I dešimtadienis, kai iškrito vos 4,7 mm kritulių, t.y. tik 29 % daugiamečio vidurkio (16 mm).
Saulė šį mėnesį spindėjo 251 valandą, t.y. 39 valandomis ilgiau (19 %) už SKN (212 val.). Giedresniais nei įprasta orais pasižymėjo visi praėjusio balandžio dešimtadieniai, tačiau tarp jų susidarė dideli skirtumai. Ypač saulėtas buvo balandžio I dešimtadienis, kai Saulė spindėjo net 53 % (30 val.) ilgiau nei įprastai (58 val.), o II ir III dešimtadieniais Saulė spindėjo vos 6 % ilgiau.
Taigi antras praėjusio pavasario sezono mėnuo buvo labai šiltas, labai sausas, saulėtas ir pasižymėjo dideliu dienų su šalnomis skaičiumi.
Kitaip nei pirmi du praėjusio pavasario mėnesiai, šių metų gegužė pasitaikė labai vėsi. Ji tapo pačia šalčiausia iki šiol buvusia geguže XXI amžiuje! Paskutinį kartą šaltesnė gegužė už šių metų gegužę pasitaikė tik 1980 m. (šalčiausia gegužė nuo 1961 m. (7,9 °C)), tai reiškia, jog visi jaunesni nei 45 metų žmonės dar nebuvo matę tokios šaltos gegužės kaip ši. Jos vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 9,7 °C, kas yra net 2,8 °C mažiau nei SKN (12,5 °C). Tai reiškia, jog praėjusi gegužė buvo penkta šalčiausia gegužė nuo 1961 m. Šių metų gegužę taip pat buvo išmatuoti du šalčio rekordai, kurie buvo pagerinti gegužės 8–9 d. Abu jie buvo pagerinti gegužės I dešimtadienį, kurio vidutinė oro temperatūra siekė vos 7 °C (4 °C vėsiau, nei SKN) ir prilygo balandžio viduriui. Nors gegužės II dešimtadienį šalčio rekordų nepasitaikė, tačiau neįprastai šaltais orais nenusileido I dešimtadieniui. Jo vidutinė oro temperatūra siekė vos 8,3 °C (4,1 °C vėsiau, nei SKN). Tačiau gegužės III dešimtadienis jau nepasižymėjo dideliu nuokrypiu nuo vidurkio ir buvo vos 0,4 °C vėsesnis už vidurkį (13,9 °C).
Kadangi praėjusi gegužė buvo šalčiausia per paskutinius 45 metus, todėl nestebina, jog jos metu pasitaikė ir neįprastai daug šalnų tiek ore, tiek dirvoje. Šį mėnesį Lietuvoje vidutiniškai pasitaikė 4 dienos su šalnomis ore ir net 10 dienų su šalnomis dirvožemio paviršiuje.
Šių metų gegužė buvo vienintelis praėjusio pavasario mėnuo, kuris buvo drėgnesnis už daugiametį vidurkį. Praėjusią gegužę iškrito 63,3 mm kritulių, kas yra 20 % daugiau už SKN (53 mm). Tačiau ne visa gegužė buvo drėgnesnė už vidurkį. Mėnesio I dešimtadienį iškrito 22 % mažiau kritulių nei įprastai, tačiau III (22 % daugiau) ir ypač II dešimtadienį (45 % daugiau) iškrito daugiau už vidurkį.
Kaip ir pridera vėsiam šiltojo laikotarpio mėnesiui, gegužę Saulės spindėjimo trukmė buvo 51 val. trumpesnė (18 %) už SKN ir siekė 232 val. Visi mėnesio dešimtadieniai buvo labiau debesuoti nei įprasta, todėl jų Saulės spindėjimo trukmė buvo 15–22 % mažesnė už vidurkį.
Taigi trečias praėjusio pavasario sezono mėnuo buvo labai vėsus, drėgnas, dažnai debesuotas ir pasižymėjo dideliu dienų su šalnomis skaičiumi.
Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vyresnysis specialistas Karlas Žužickas
Ar žinote kiek Lietuvoje per metus būna vasariškų dienų? Ką mes vadiname vasariška diena? Ar vasariškos dienos būna tik vasarą? Ar vasariškų dienų daugėja vykstant klimato kaitai? Į visus šiuos klausimus atsakymus rasite žemiau pateikiamoje analizėje, bet apie viską iš eilės.
Ką mes vadiname vasariška diena?
Vasariška diena vadiname tokią dieną, kurios metu maksimali oro temperatūra (toliau − Tmax) pasiekia ar viršija 20 laipsnių (Tmax ≥ 20). Diena, kai maksimali oro temperatūra pasiekia ir viršija 25 laipsnius (Tmax ≥ 25) vadinama ne tik vasariška, bet ir karšta. Dienos, kuomet maksimali oro temperatūra pasiekia ir viršija 30 laipsnių (Tmax ≥ 30), yra įvardinamos kaip kaitra.
Kiek Lietuvoje per metus būna vasariškų dienų?
Lietuvos klimato sąlygomis (1991−2020 m. SKN) per metus vidutiniškai būna 89 vasariškos, 39 vasariškos karštos ir 4 kaitros dienos.
Vidutiniškai daugiausiai vasariškų dienų (Tmax ≥ 20) per metus būna Pietryčių Lietuvoje (100−105 dienos), o mažiausiai pajūryje ir Žemaičių Aukštumoje Laukuvos apylinkėse (70−75 dienos).
Vidutiniškai daugiausiai vasariškų karštų dienų (Tmax ≥ 25) per metus būna Pietryčių ir pietų Lietuvoje (35−45 dienos), o mažiausiai pajūryje ir Žemaičių Aukštumoje (15−25 dienos).
Kaitros (Tmax ≥ 30) dienos Lietuvoje nėra dažnos. Dažniausios jos Pietryčių Lietuvoje (vidutiniškai beveik 7 dienos per metus), o rečiausios Kuršių Nerijoje, Žemaičių Aukštumoje ir pačiame rytiniame pakraštyje (1−3 dienos).
Verta paminėti jog tiek vasariškų, tiek vasariškų karštų dienų, tiek kaitros dienų skaičius išaugo lyginant 1981−2010 m. ir 1991−2020 m. SKN.
Ar vasariškos dienos būna tiktai vasarą?
Vasariškos dienos (Tmax ≥ 20), Lietuvoje gali būti ne tik vasarą. Tokių vasariškai šiltų dienų, kuomet maksimali paros temperatūra viršija 20 laipsnių gali būti balandžio−spalio mėnesiais.
Vasariškai karštos (Tmax ≥ 25) dienos gali pasitaikyti balandį−rugsėjį, o kaitros (Tmax ≥ 30) dienos gegužę−rugsėjį.
Kiek padaugėjo vasariškų dienų vykstant klimato kaitai?
Analizuojant laikotarpį nuo 1961 iki 2020 m. pastebimas vasariškų dienų skaičiaus augimas Lietuvoje. Daugiausiai vasariškų dienų (Tmax ≥ 20) skaičius išaugo pajūryje ir ypač Klaipėdoje – net 45 dienomis per 60 metų!
Tačiau pajūryje karštų ir kaitrių dienų skaičius išaugo mažiausiai. Karštų dienų skaičius daugiausiai išaugo Pietų–pietvakarių Lietuvos dalyje (20–21 d.), o kaitrų – pietinėje dalyje ir Ukmergės apylinkėse (3−4 d.).
Parengė: Klimato ir tyrimų skyrius (pirmą kartą straipsnis buvo publikuotas 2021-06-10)
Jeigu dažnai fotografuojate, tuomet vertėtų suklusti. Kaip ir pernai taip ir šiemet prasideda Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) ateinančių 2026 m. kalendoriaus fotografijų konkursas.
Kaip ir kasmet dalyvauti gali visi norintys. Tereikia užpildyti dalyvio anketą (anglų k.) ir įkelti savo labiausiai neįtikėtiną kadrą (-us). Laiko užpildyti anketą dar yra, tačiau neatidėliokite ir paskubėkite.
Pageidautinos tik ryškios ir kokybiškos nuotraukos (taip turėsite didesnę tikimybę patekti tarp finalininkų), kuriose būtų užfiksuoti debesys, atmosferos reiškiniai, hidrosfera arba viso to santykis su žmonėmis. Taip pat laukiamos nuotraukos, kurios atskleidžia svarbų WMO ir jos narių (hidrometeorologinį) darbą saugant mūsų planetą.
Laimėjusios nuotraukos bus paskelbtos 2026 m. WMO kalendoriuje ir plačiai bendrinamos WMO svetainėje, „Flickr“ galerijoje ir socialinių tinklų platformose. Nors finansinio atlygio nebus, jūsų darbas sulauks pasaulinio pripažinimo. Na o jeigu bent vienas Lietuvoje atliktas kadras pateks tarp geriausiųjų, tuomet dar labai paglostysite širdis ir šalies meteorologams ir hidrologams. 😉
Štai ši Lietuvos pajūryje (prie Palangos) užfiksuota Ievos Jonauskienės nuotrauka pateko tarp geriausiųjų. Nors tarp galutinių finalininkų kadras nepakliuvo, tačiau jis pateko į vadinamąjį garbės paminėjimo sąrašą (iki oficialios pergalės pritrūko labai nedaug).
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba („Meteo.lt“), įvertinusi vis didėjantį visuomenės susidomėjimą orų reiškiniais, pristato naują mobiliąją programėlę.
Skirtingai nei kitos šiuo metu veikiančios orų programėlės, „Meteo.lt“ yra pritaikyta Lietuvos regionams, todėl naudotojai galės greitai ir tiksliai gauti naujausią informaciją apie Lietuvos vietovių orus lietuvių kalba. Programėlėje pateikiama daugiau nei 2000 šalyje esančių vietų, o užtikrinant patogų naršymą, meteorologinę ir hidrologinę informaciją galima peržiūrėti įvairiais formatais – lentelėse, grafikuose ar žemėlapiuose.
„Dar kurdami šią programėlę ypatingą dėmesį skyrėme patogumui ir aiškumui: siekėme, kad svarbi informacija apie orų sąlygas kiekvienam naudotojui būtų suprantama iškart. Skirtinguose kūrimo etapuose analizavome tarptautinius pavyzdžius ir atsižvelgėme į kitų šalių gerąsias praktikas, kad duomenų pateikimas būtų kuo aiškesnis, o naudotis programėle būtų patogu“, – teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos programėlių kūrėjas Liudas Baronas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos programėlių kūrėjas Liudas Baronas (Luko Bartkaus nuotr.)
„Meteo.lt“ programėlė puikiai pasitarnaus tiek kasdieniams orų stebėtojams, tiek itin aktyviai meteorologiniais reiškiniais besidomintiems žmonėms. Aiškus orų sąlygų aprašymas, savaitei pateiktos temperatūros tendencijos, struktūruotas informacijos išdėstymas ir galimybė naudotis ekrano valdikliais suteikia programėlei išskirtinio patogumo.
Joje rasite valandines temperatūros, kritulių, vėjo, debesuotumo, santykinio oro drėgnio ir atmosferos slėgio prognozes, parengtas pagal automatinių meteorologijos bei vandens matavimo stočių duomenis, meteorologinius palydovus ir skaitmeninius orų modelius. „Meteo.lt“ taip pat suteiks galimybę vienu metu sekti net kelias skirtingas vietoves, greitai sužinoti artimiausius kritulius, pamatyti jų judėjimo kryptį ir stebėti debesis palydovo nuotraukose.
Tarnyba siekia, kad besinaudojantys programėle būtų laiku perspėjami apie numatomus pavojingus reiškinius, taip pat gautų rekomendacijas ir patarimus, kaip tinkamai jiems pasiruošti. Dėl šių sprendimų „Meteo.lt“ tampa ne tik pagrindiniu šiuolaikišku būdu gauti meteorologinę informaciją, bet ir asmeniniu pagalbininku, padedančiu planuoti išvykas, keliones ar kasdienius užsiėmimus.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba kviečia įsidiegti „Meteo.lt“ mobiliųjų programėlių parduotuvėse „Google Play“ ir „App Store“ bei planuotis kasdienes veiklas paprasčiau!
