Besigrūdant ledui vietomis galimas spartesnis vandens lygio kilimas.

Ieškome IT skyriaus patarėjo, metrologo ir inžinierių. Darbo skelbimus rasite čia

Mėnuo: 2026 kovo

2026-03-05 | Kviečiame išbandyti naująją stichinių reiškinių pranešimo platformą – „stebiu.meteo.lt“

Paskelbta paskelbė Gytis Valaika

Platforma „stebiu.meteo.lt“ – tai „Meteo LT“ (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos) sukurta stichinių ir pavojingų orų reiškinių pranešimo sistema, skirta realiu laiku rinkti informaciją iš visos Lietuvos teritorijos.

Pavasarinio atlydžio metu, intensyviai tirpstant sniegui ir kintant orų sąlygoms, ypač svarbu operatyviai gauti duomenis iš teritorijų. Kviečiame aktyviai teikti pranešimus apie jūsų pastebėtus reiškinius.

Galite įkelti ir praėjusiomis dienomis užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo įrašus – nebūtina, kad informacija būtų pateikiama tą pačią dieną, kai reiškinys buvo stebėtas.

Rekomenduojame informaciją pateikti naudojantis mobiliaisiais telefonais – tai greičiausias ir patogiausias būdas perduoti duomenis realiu laiku.

Visa gyventojų pateikiama informacija padės tiksliau vertinti situaciją ir užtikrinti savalaikį reagavimą.


Kaip pateikti pranešimą platformoje: 

1. Atidarykite https://stebiu.meteo.lt/;
2. Dešiniajame apatiniame kampe spauskite mygtuką „Pridėti“ arba „+“ (jei naudojatės mobiliąja versija);

3. Pasirinkite pastebėtą reiškinį;

4. Užpildykite informaciją: aprašymą, laiką ir vietovę bei įkelkite nuotrauką arba vaizdo įrašą;

5. Pateikite pranešimą. 


Norint pateikti pasiūlymų galimam patobulinimui, kviečiame užpildyti atsiliepimo formą: https://forms.office.com/e/XgRAM1j7Z8 

2026 m. vasario mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Vasario mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -7,9 °C (neigiama 5,4° anomalija) (1 pav.). Tai aštuntas pagal šaltumą vasaris nuo 1961 m., šalčiausias vasaris buvo 1985 m. (-12,5 °C), šiame amžiuje  šalčiau buvo tik 2012 m. vasarį, -8,9 °C.

Šalčiausia šį vasarį buvo Joniškyje ir Šeduvoje (po -9,9 °C), šilčiausia – Klaipėdoje (-6,1 °C). Aukščiausia vasario mėn. paros oro temperatūra 13,5 °C registruota 28 d. Varėnoje, žemiausia -34,3 °C 2 d. Šeduvoje.

Sausio 31 d. – vasario 2 d. registruotas pirmasis speigas1 šią žiemą (paskutinį kartą speigas buvo stebėtas 2012 m. vasario mėn.): sausio 31 d. Šeduvoje, vasario 1 d. Joniškyje ir Šeduvoje, vasario 2 d. – 21-oje meteorologijos stotyje.

Antrasis speigas registruotas vasario 17 d. Joniškyje ir Šeduvoje.

Lietuvoje registruoti trys žemiausios ir vienas aukščiausios oro temperatūros rekordai:

  1. Vasario 2 d. -34,3 °C, Šeduva (buvo -32,1 °C 1970 m. , Varėna);
  2. Vasario 15 d. -29,8 °C Skuodas (buvo -27,1 °C 1964 m., Utena);
  3. Vasario 17 d. -32,9 °C Joniškis (buvo -28,4 °C 1954 m., Vilnius;
  4. Vasario 28 d. 13,5 °C, Varėna (buvo 12,6 °C 2017 m., Druskininkai).

Šios žiemos (2025 m. gruodis – 2026 m. vasaris) vidutinė temperatūra buvo -5,0 °C. Tai 14-a pagal šaltumą žiema nuo 1961 m. Šiame amžiuje šaltesnės žiemos buvo tris kartus: 2003 m. (-6,1 °C), 2011 m. (-5,7 °C) ir 2010 m. (-5,6 °C).

1 pav. Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 23,1 mm (54 %  SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Varėnoje (12,0 mm), daugiausiai –Kelmėje (34,4 mm) (2 pav.).

2 pav. Vasario mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vasario mėnesį sniegas dengė visą Lietuvą. Storiausia sniego danga 66 cm registruota 19–20 dienomis  Laukuvoje. 28 d. storiausia sniego danga buvo taip pat Laukuvoje (48 cm), ploniausia – Kybartuose (3 cm) (3 pav.).

3 pav. Sniego dangos storis vasario 28 d.

Vasario mėn. buvo gana saulėtas, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 104,7 val. (162 % laiko, lyginant su SKN): nuo 92,1 val. Varėnoje iki 118,4val.  Šilutėje (4 pav.). Tai trečias vasaris pagal Saulės spindėjimo trukmę nuo 1991 m., ilgiau Saulė švietė tik 2011 m. (128,5 val.) ir 2021 m. (108,0 val.).

4 pav. Saulės spindėjimo trukmė gruodžio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,5–15,5 m/s. Didžiausias vėjo greitis 15,5 m/s registruotas Šventojoje vasario 13 d.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie –0…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje visoje šalyje krito iki –1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje krito iki -0–1 °C.

Pirmomis mėnesio dienomis dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 27–30 cm, kitur laikėsi plonesnis 4–14 cm storio įšalo sluoksnis. Kadangi žemę daug kur dengė stora sniego danga, dirvožemiams giliau įšalti sąlygos nebuvo palankios. Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas Kybartuose ir Varėnoje – siekė 38 cm. Antroje mėnesio pusėje įšalusio dirvožemio sluoksnis daug kur pradėjo plonėti – paskutinę mėnesio dieną įšalo sluoksnis svyravo nuo 3 iki 32 cm.

Vidutinis vasario mėnesio vandens lygis vakarinėje, pietvakarinėje šalies dalyje, o taip pat ir dalyje Šiaurės Lietuvos upių svyravo nuo 8 iki 107 cm žemiau vidutinio vasario mėnesio vandens lygio. Pietinėje ir rytinėje dalyje – iki 82 cm aukščiau vidurkio.

Visą vasarį daugelį šalies upių kaustė ledo danga. Ledo storis svyravo nuo 20 iki 55 cm. Mėnesio pabaigoje, atšilus orams, ledo danga tirpo vietoje, joje atsirado properšų, atotirpų. Tirpstant sniego dangai, ant ledo susidarė vandens sluoksnis. Vietomis stebėtas nedidelis ledonešis. Žymesnių vandens lygio pakilimų vasarį stebėta nebuvo.

Vidutinis vasario mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 6 cm aukštsnis nei įprasta. Didžiausias išmatuotas ledo storis ežere siekė 32 cm (vasario 10–27 d.). Paskutinę mėnesio dieną jis siekė 25 cm.

Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis vidutinis vasario mėnesio vandens lygis buvo atitinkamai 4 ir 16 cm aukštesnis už vidurkį. Čia ledo storis vasarį svyravo nuo 22 iki 35 cm.

Paskutinę mėnesio dieną ledo storis Kuršių mariose siekė: ties Vente – 48 cm, ties Nida – 53 cm.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse vasario mėnesį

6 pav. Vasario mėnesio upių būklė

1speigas – stichinis meteorologinis reiškinys, kai 1–3 paras iš eilės oro temperatūra nukrenta iki -30 °C ir žemiau.

2026 m. vasario mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Vasario mėn. trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo –0,8 °C (teigiama 1,1° anomalija) (1 pav.). Trečiasis dešimtadienis šalčiausias buvo Pakruojyje (-2,1 °C), šilčiausias – Šventojoje (0,2 °C).

Žemiausia paros oro temperatūra -16,1 °C išmatuota 21 d. Šalčininkuose. Aukščiausia  13,5 °C išmatuota 28 d. Varėnoje. Tai naujas vasario 28 d. aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje (anksčiau buvęs rekordas 12,6 °C registruotas 2017 m. Druskininkuose).

1 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 4,5 mm (37 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių (1,5 mm) registruota Šeduvoje, daugiausiai – Plungėje (7,9 mm).

2 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Dešimtadienio paskutinę dieną (vasario 28 d.) storiausia sniego danga buvo Laukuvoje (48 cm), ploniausia – Kybartuose (3 cm) (3 pav.).

3 pav. Sniego dangos storis vasario 28 d.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas trečiąjį dešimtadienį Lietuvoje buvo 27,5 val. (121 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Kaune (23,6 val.), ilgiausiai – Šilutėje (36,8 val.) (4 pav.).

4 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie -0…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -0…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje jau buvo teigiama ir  krito iki 0…1 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 35–38 cm, kitur laikėsi plonesnis 3–15 cm storio įšalo sluoksnis. Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas Kaune dešimtadienio pradžioje ir siekė 35 cm. Šylant orams įšalusio dirvožemio sluoksnis daug kur pradėjo plonėti – paskutinę dešimtadienio dieną įšalo sluoksnis svyravo nuo 3 iki 32 cm.