Mėnuo: 2025 rugpjūčio

Rugpjūčio 25-26 dienomis Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje vyko „NORDMET“ Tarybos 29-asis susitikimas, suburiantis meteorologijos tarnybų vadovus iš Šiaurės ir Baltijos šalių.

„NORDMET“ – tai glaudesnio bendradarbiavimo tinklas tarp Šiaurės ir Baltijos šalių meteorologijos tarnybų, įkurtas siekiant stiprinti regioninę partnerystę, keitimąsi žiniomis, duomenimis bei patirtimi. Tarnyba aktyviai įsitraukė į šią veiklą nuo 2016 m. ir yra visateisė „NORDMET“ narė.

Vilniuje vykstančiame susitikime aptariami aktualūs klausimai – klimato pokyčių stebėsena, prognozių sistemų tobulinimas, bendros iniciatyvos tarptautinėse organizacijose ir regioninis bendradarbiavimas. Svečiai taip pat supažindinami su Tarnybos veikla – aprodytos sinoptikų darbo vietos, laboratorija bei speciali įranga, įskaitant vėjo simuliatorių, skirtą meteorologinių prietaisų kalibravimui.

Tarnybų vadovai taip pat dalijasi svarbiausiais savo šalių pokyčiais. Danija plečia klimato tyrimus ne tik Arkties, bet ir Afrikos regionuose, siekdama kurti pritaikytas klimato paslaugas besivystančioms šalims. Suomija, susidurdama su valstybės taupymo programa, svarsto atsisakyti nemokamų meteorologinių paslaugų aviacijai ir stiprinti komercinę veiklą. Latvija, pasinaudodama Norvegijos finansiniu mechanizmu, sukūrė naują mobiliąją orų programėlę, o Norvegija ne tik išplėtė prognozių laikotarpį iki 21 dienos, bet ir imasi inovatyvių veiklų – kuria žaidimą, skirtą gilinti visuomenės supratimą apie sezonines prognozes.

Tokie susitikimai ne tik stiprina profesinius ryšius tarp valstybių, bet ir padeda Baltijos ir Šiaurės šalims veikti kaip vieningam tarptautiniam vienetui, formuojančiam bendrą poziciją ir kuriant pažangesnius sprendimus visam regionui.

Su giliu liūdesiu dalinamės žinia – vakar vakare, rugpjūčio 19 d., mirė žinomas hidrologas, ilgametis Vilniaus universiteto dėstytojas doc. dr. Gintaras Valiuškevičius.

Jo vardą prisimena ne viena Lietuvos meteorologų ir hidrologų karta – daugelis mūsų kolegų yra jo mokyti, įkvėpti ar prisidėję prie bendrų akademinių darbų.

„Meteo.lt“ specialistai prisimena Gintarą ne tik kaip dėstytoją, bet ir kaip šiltą, sąmojingą, visada padėti pasiruošusį žmogų. „Jis visada padėdavo mums hidrologiniais klausimais ir darbe… Nuostabus žmogus, ne tik dėstytojas. Ir gerą humoro jausmą turėjo. Jam labai rūpėjo hidrologija“, – dalijasi kolegos.

Velionis visą savo profesinį gyvenimą paskyrė hidrologijos mokslui ir švietimui, o jo indėlis į Lietuvos hidrologijos vystymą – nepamirštamas.

Atsisveikinti galima Vilniuje, Paco g. 4, II salėje (šalia Šv. Petro ir Povilo bažnyčios):
Rugpjūčio 21 d. (ketvirtadienį) – 10:00–21:00
Rugpjūčio 22 d. (penktadienį) – 9:00–11:00
Urna išnešama penktadienį 11 val., laidojama Kairėnų kapinėse.
Mišios – ketvirtadienį 18 val. Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje.

Ilsėkis ramybėje, Dėstytojau.

Vyriausybė dėl ilgo lietingo laikotarpio padarinių žemės ūkio sektoriuje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje. Priėmus šį sprendimą, ūkininkai, nukentėję nuo užsitęsusio lietingo periodo, galės lengviau atsikvėpti – numatyta nemažai svarbių palengvinimų.

Visoje Lietuvoje galios šie Žemės ūkio ministerijos parengti palengvinimai:

• Posėlio sėjos terminas pavėlintas iki rugpjūčio 31 d. (buvo iki rugpjūčio 15 d.), o jo išlaikymo terminas sutrumpinamas iki 6 savaičių (buvo 8 savaitės).
• Pareiškėjai, šiais metais pirmą kartą dalyvaujantys ekologinėje sistemoje „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, galės įsėti žolinius augalus arba jų mišinį iki rugpjūčio 31 d.
• Žaliajame pūdyme auginamas bent dvejų einamaisiais metais pasėtų žemės ūkio augalų mišinys turi būti įterpiamas į dirvą arba kitaip sutvarkomas (voluojamas, smulkinamas, skutamas) ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. (anksčiau buvo rugsėjo 1 d.).
• Atsisakyta reikalavimo sutvarkyti pievas numatytais terminais. 

Daugiau informacijos yra čia.

Vyriausybė taip pat turės daugiau galimybių žemdirbiams atlyginti liūčių padarytus nuostolius. 

Nutarimas priimtas įvertinus Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, šalies savivaldybių pateiktus duomenis apie birželio–rugpjūčio mėnesiais fiksuotą stichinį meteorologinį reiškinį (ilgą lietingą laikotarpį) ir jo sukeltus padarinius.

Rokiškio r., Akmenės r., Kaišiadorių r., Kėdainių r., Anykščių r., Šilutės r., Biržų r., Kupiškio r., Pakruojo r., Švenčionių r., Radviliškio r., Pasvalio r., Telšių r. ir Raseinių r. savivaldybės jau yra paskelbusios savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio, sukėlusio žemės ūkio augalų žūtį. Ilgas lietingas laikotarpis pažeidė ar sunaikino nuo 50 iki 70 proc. (apie 8136 ha) derliaus.

Nacionalinis krizių valdymo centras nustatė, kad šis įvykis sukėlė didelę žalą visam Lietuvos žemės ūkio sektoriui ir atitinka Vyriausybės nustatytus ekstremaliųjų įvykių kriterijus ir ekstremaliųjų situacijų klasifikavimo pagrindus. Tai lėmė pasiūlymą Vyriausybei visoje valstybės teritorijoje skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šios situacijos valstybės operacijų vadovu paskirti žemės ūkio ministrą.

Šiuo metu savivaldybės dar renka informaciją apie žemės ūkio subjektų patirtą žalą ir vertina patirtus nuostolius.

Nukentėjusiems kreipiantis dėl žalos atlyginimo reikės pateikti prašymą tos savivaldybės merui, kurios teritorijoje patirta žala. Teikiant prašymą būtina pridėti nuosavybę bei žalos dydį įrodančius dokumentus.

2025 m. rugpjūčio 12 d. iš Europos kosmodromo Prancūzijos Gvianoje į orbitą bus iškeltas pirmasis naujos kartos Europos meteorologinis palydovas „Metop-SGA1“. Šis įvykis svarbus ne tik Europos, bet ir viso pasaulio meteorologijos, klimato stebėsenos bei atmosferos tyrimų sritims. 

„Metop-SGA1“ – pirmasis iš naujos kartos Europos poliarinių meteorologinių palydovų, kuriuos kartu kuria EUMETSAT, Europos kosmoso agentūra (ESA), Europos Komisija ir partneriai. Iš viso planuojamos trys palydovų poros, kurios dirbs poromis maždaug 830 km aukštyje, Saulės sinchroninėje orbitoje. Jie bus iškeliami kas kelerius metus, kad duomenys būtų renkami nuolat – bent iki 2045 m. 

Palydovai bus aprūpinti tiek patobulintais, tiek visiškai naujais prietaisais, kurie leis dar tiksliau stebėti: 

• atmosferos sudėtį, oro kokybę ir ozono sluoksnį (per Copernicus Sentinel-5 misiją), 

• debesuotumą, vėją, temperatūrą, drėgmę, 

• vandenynų, žemės paviršiaus ir klimato pokyčius. 

Ypač svarbu, kad „Metop-SGA1“ ženkliai pagerins mažos ir vidutinės trukmės prognozių tikslumą, kurioms šie palydovai yra vienas pagrindinių duomenų šaltinių pasauliniu mastu. 

„Ekstremalūs orai Europoje per pastaruosius 40 metų pareikalavo dešimčių tūkstančių gyvybių ir sukėlė šimtus milijardų eurų nuostolių, – teigė EUMETSAT generalinis direktorius Philas Evansas. – Paleidus „Metop-SGA1“, Europos meteorologijos tarnybos gaus dar tikslesnius įrankius, padėsiančius gelbėti gyvybes, apsaugoti turtą ir stiprinti atsparumą klimato krizei.“  
 
„Metop-SGA1“ taps ir pirmuoju Europos indėliu į Jungtinę poliarinę sistemą, vystomą kartu su JAV nacionaline okeanų ir atmosferos administracija (NOAA), užtikrinančią pasaulinį meteorologinių stebėjimų tinklą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ir kitos nacionalinės tarnybos šiuos duomenis naudos kasdienėje veikloje – rengiant prognozes, perspėjimus ir sekant klimato pokyčius. 

Žvelgiant į ateitį, šiuo metu intensyviai vyksta derybos dėl naujos EUMETSAT inicijuojamos palydovų programos „EPS-Sterna“ finansavimo. Šią programą sudarytų meteorologinių palydovų spiečius, papildysiantis antrosios kartos poliarinių meteorologinių palydovų sistemą. Pradinį spiečių sudarytų šeši palydovai, kurių kiekvienas turės po moderniausią mikrobangų zondą. Šie zondai matuotų energiją, atsispindėjusią nuo Žemės paviršiaus mikrobangų dažnių diapazone. Kadangi matavimus jie atliktų už regimojo diapazono ribų, temperatūros ir drėgmės stebėjimus bus galima vykdyti net esant apniukusiam dangui, lyjant ar sningant. Zonduose naudojami pažangūs sprendimai leistų per 5 valandas atlikti stebėjimus, apimančius 90 % Žemės rutulio. 

Tai technologinis šuolis, kuris reikšmingai sustiprintų orų prognozių, klimato kaitos stebėsenos ir ekstremalių reiškinių vertinimo galimybes. Šiuo metu vykstantys tarptautiniai svarstymai dėl „EPS-Sterna“ įgyvendinimo žymi strateginį etapą, kuriame itin svarbus ir Lietuvos politinis bei finansinis įsipareigojimas. Norint užtikrinti, kad mūsų tarnybos ir toliau naudotųsi pažangiausiais palydoviniais duomenimis bei stiprintų gyventojų saugumą, būtina aktyviai dalyvauti šiuose sprendimuose jau šiandien. 

Daugiau informacijos apie palydovo „Metop-SGA1“ misiją ir paleidimą: EUMETSAT paleidimo centras 

Palydovo paleidimas į kosminę erdvę planuojamas 2025 m. rugpjūčio 13 d. 03:37 val. Lietuvos laiku iš Europos kosmodromo Prancūzijos Gvianoje. Tiesioginę transliaciją galėsite stebėti ČIA.

Džiugi žinia. Buvo paskelbti WMO (liet. Pasaulinės meteorologijos organizacijos) 2026 m. kalendoriaus finalistai. Atrinktos net 75 nuotraukos iš viso pasaulio. Iš atrinktųjų kadrų jau rudenį bus paskelbti galutiniai 13-a laimėtojų.

Jei 2022–2023 m. neturėjome nė vieno kadro iš Lietuvos, tai 2024 m. tik viena nuotrauka iš Lietuvos pateko tarp finalistų, o šiemet galime ypač pasidžiaugti. Net šešios nuotraukos (iš 75) užfiksuotos būtent Lietuvoje. Labai džiaugiamės, kad mūsų gyventojai taip aktyviai įsitraukė į fotokonkursą. Dabar belieka visiems pasistengti dėl savo šalies atstovų. Jei naudojatės socialiniu tinklu „Facebook“, tuomet atsidarykite Lietuvos atstovų fotografijas ir uždėkite patiktuką. 🥰

1. Luko Jonaičio nuotrauka su karvutėmis ir audros debesimi
2. Margaritos Kateščenkienės nuotrauka su saulėlydžiu Palangoje
3. Aušros Kazakauskienės nuotrauka su vienišu medžiu laukuose
4. Simonos Žemgulytės nuotrauka su užšalusiu ežeru Trakuose
5. Renatos Kilinskaitės nuotrauka su mišką apgaubusiu rūku
6. Mariaus Kunigiškio nuotrauka su artėjančia audra Dusios ežero apylinkėse

WMO vertinimo komisija (fotografai, meteorologai, mokslininkai ir komunikacijos ekspertai) priims galutinį sprendimą dėl 13 nugalėtojų, remdamasi jūsų balsais, techninėmis ir meninėmis savybėmis bei geografine pusiausvyra (kad nuotraukos būtų iš įvairių kampelių).

Visų 75 nuotraukų albumą rasite čia.

Taip pat, balsuoti galima ir „Instagram“ socialiniame tinkle, WMO paskyroje.

Šiomis dienomis Lietuvoje fiksuojami ypač intensyvūs krituliai – kai kuriose vietovėse per parą iškrenta tiek lietaus, kiek įprastai iškrenta per visą mėnesį. Liepos mėnesį vidutiniškai iškrito net 167 % mėnesio kritulių normos, o kai kur – net 2–3 normos. Dėl šios priežasties jau stebimi lietaus sukelti poplūdžiai.

„Šiuo metu fiksuojami 50–60 centimetrų aukštesni negu įprasta daugiamečiai vandens lygiai, vietomis vandens lygis aukštesnis daugiau kaip 80 centimetrų“, – 2025 m. liepos 31 dieną komentavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyriausiasis specialistas G. Sližys. Jau dabar mažesni upeliai išsilieję iš krantų ir semia žemiausias vietas, o paviršinis vanduo apsėmė kai kurias pievas, kiemus bei gatves.

Poplūdžiai – trumpalaikis, bet staigus paviršinių vandens srautų padidėjimas dėl smarkių liūčių. Poplūdžiai – momentinė reakcija į gausius kritulius, o potvyniai susiję su upių išsiliejimu po ilgo lietingo laikotarpio ar sniego tirpsmo. Visgi kai kuriose Lietuvos vietose jau fiksuojami potvynio kriterijus atitinkantys reiškiniai, pvz., Mūšos upėje ties Ustukiais ir Žilpamūšiu, kur pasiektas kritinis vandens lygis, o upė semia žemiausias teritorijas. 

Dirvožemiai daug kur jau persotinti drėgme, todėl net trumpa, bet intensyvi liūtis gali apsemti kiemus, rūsius, kelius ar žemiau esančias teritorijas. Miestuose kietosios dangos (asfaltas, trinkelės ir kt.) trukdo vandeniui susigerti, o lietaus surinkimo sistemos ne visuomet spėja sugaudyti didelį srautą – dažnai užliejamos žemiausios vietos, apsemiamas turtas. 

Kaip apsaugoti save ir kitus nuo stiprių liūčių? 

Prieš stiprų lietų: 

• įsitikinkite, kad išklausėte pačią naujausią orų prognozę, atkreipkite dėmesį ar numatomos intensyvios liūtys; 

• patikrinkite ir išvalykite lietaus nutekamuosius vamzdžius, kitas turimas lietaus surinkimo sistemas – vandeniui pratekėti gali trukdyti lapų, medžių šakų ar šiukšlių sankaupos; 

• užsandarinkite kanalizacijos vamzdžius mediniais kamščiais ar kitomis priemonėmis, uždarykite langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacijos angas; 

• perkelkite buitinį turtą ir teršiančias chemines medžiagas taip, kad jų sąlyčio su vandeniu tikimybė būtų minimali; 

• įkraukite mobilųjį telefoną, turėkite žibintuvėlį, baterijomis maitinamą radiją; 

• išjunkite elektros energijos maitinimą, būkite pasirengę galimiems elektros energijos tiekimo sutrikimams; 

• jeigu jūsų namas yra tarp kalvų žemesnėje vietovėje, pasistatykite vandens užtvaras, kad vanduo iš aukščiau nesubėgtų prie pamatų; 

• pasirūpinkite geriamuoju vandeniu, maistu, tvarkingu automobilio akumuliatoriumi ir kuru – to prireiks, jei dėl liūčių prasidės poplūdis; 

• pasiteiraukite kaimynų ir artimųjų, ypač senyvo amžiaus, ar jiems reikia pagalbos. 
  
  

 
Per stiprų lietų: 

• nevykite iš namų be rimtos priežasties – palaukite, kol lietus nurims; 

• laikykitės atokiau nuo užtvindytų elektrinių, elektros prietaisų ir kabelių; 

• jei vanduo patenka į pastatą, pakilkite į antrą aukštą ar palėpę. Su savimi turėkite telefoną, antklodžių, maisto ir švaraus geriamojo vandens; 

• važiuojant per intensyvią liūtį, rekomenduojama pasirinkti saugų greitį ir atstumą. Galima sustoti šalikelėje, įjungti avarinį signalą ir palaukti, kol bus galima saugiai tęsti kelionę; 

• nesistenkite automobiliu pravažiuoti patvinusios gatvės. Bandymas lengvuoju transportu įveikti didžiulį vandens telkinį gali baigtis hidrosmūgiu.
  
  

Kur kreiptis dėl pagalbos ar žalos atlyginimo? 

• Dėl pagalbos ekstremalios situacijos metu – 112. 

• Jei žala padaryta dėl gamtos stichijos – kreipkitės į savo savivaldybę. Savivaldybės atsakingos už pirminį žalos vertinimą ir informuoja apie tolimesnius veiksmus. 

• Dėl turto draudimo kreipkitės į savo draudimo bendrovę. Jei prireiktų pažymos apie meteorologines sąlygas, ją galima gauti parašius el. paštu lhmt@meteo.lt.

• Dėl potvynio ar poplūdžio stebėjimo – vandens lygio kreives ir informaciją apie stichinius reiškinius galite rasti ČIA.  

Esant ekstremalioms orų sąlygoms – svarbiausia veiksnių prevencija ir laiku priimti sprendimai. Reguliariai stebėkite prognozes, pasirūpinkite savo aplinka ir artimaisiais. Jei kyla klausimų dėl orų ar situacijos vertinimo – informaciją teikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (Meteo.lt):  
El. paštas lhmt@meteo.lt 
Tel. +370 648 06 572