2025 rugpjūčio – Meteo.lt

2025-08-12 | Į kosmosą leidžiamas naujos kartos Europos meteorologinis palydovas „Metop-SGA1“

Paskelbta 2025-08-122025-08-12 paskelbė Eligijus Labanauskas

2025 m. rugpjūčio 12 d. iš Europos kosmodromo Prancūzijos Gvianoje į orbitą bus iškeltas pirmasis naujos kartos Europos meteorologinis palydovas „Metop-SGA1“. Šis įvykis svarbus ne tik Europos, bet ir viso pasaulio meteorologijos, klimato stebėsenos bei atmosferos tyrimų sritims.

*Galutiniai patikrinimai „Airbus Space“ švariojoje patalpoje, kuro užpildymas, užkapsuliavimas ir palydovo integravimas „Ariane 6“ raketoje.*

„Metop-SGA1“ – pirmasis iš naujos kartos Europos poliarinių meteorologinių palydovų, kuriuos kartu kuria EUMETSAT, Europos kosmoso agentūra (ESA), Europos Komisija ir partneriai. Iš viso planuojamos trys palydovų poros, kurios dirbs poromis maždaug 830 km aukštyje, Saulės sinchroninėje orbitoje. Jie bus iškeliami kas kelerius metus, kad duomenys būtų renkami nuolat – bent iki 2045 m.

Palydovai bus aprūpinti tiek patobulintais, tiek visiškai naujais prietaisais, kurie leis dar tiksliau stebėti:

atmosferos sudėtį, oro kokybę ir ozono sluoksnį (per Copernicus Sentinel-5 misiją),

debesuotumą, vėją, temperatūrą, drėgmę,

vandenynų, žemės paviršiaus ir klimato pokyčius.

Ypač svarbu, kad „Metop-SGA1“ ženkliai pagerins mažos ir vidutinės trukmės prognozių tikslumą, kurioms šie palydovai yra vienas pagrindinių duomenų šaltinių pasauliniu mastu.

*Viršutinė raketos dalis su užkapsuliuotu palydovu „Metop-SGA1“ perkelta prie „Ariane 6“ raketos Europos kosmodrome Prancūzijos Gvianoje*

„Ekstremalūs orai Europoje per pastaruosius 40 metų pareikalavo dešimčių tūkstančių gyvybių ir sukėlė šimtus milijardų eurų nuostolių, – teigė EUMETSAT generalinis direktorius Philas Evansas. – Paleidus „Metop-SGA1“, Europos meteorologijos tarnybos gaus dar tikslesnius įrankius, padėsiančius gelbėti gyvybes, apsaugoti turtą ir stiprinti atsparumą klimato krizei.“

„Metop-SGA1“ taps ir pirmuoju Europos indėliu į Jungtinę poliarinę sistemą, vystomą kartu su JAV nacionaline okeanų ir atmosferos administracija (NOAA), užtikrinančią pasaulinį meteorologinių stebėjimų tinklą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ir kitos nacionalinės tarnybos šiuos duomenis naudos kasdienėje veikloje – rengiant prognozes, perspėjimus ir sekant klimato pokyčius.

„Metop-SGA1“-ArianeGroup-Meteorologija-Palydovo-Paleidimas — *Užkapsuliuotas „Metop-SGA1“ palydovas įvežamas į paleidimo erdvę Europos kosmodrome*

Žvelgiant į ateitį, šiuo metu intensyviai vyksta derybos dėl naujos EUMETSAT inicijuojamos palydovų programos „EPS-Sterna“ finansavimo. Šią programą sudarytų meteorologinių palydovų spiečius, papildysiantis antrosios kartos poliarinių meteorologinių palydovų sistemą. Pradinį spiečių sudarytų šeši palydovai, kurių kiekvienas turės po moderniausią mikrobangų zondą. Šie zondai matuotų energiją, atsispindėjusią nuo Žemės paviršiaus mikrobangų dažnių diapazone. Kadangi matavimus jie atliktų už regimojo diapazono ribų, temperatūros ir drėgmės stebėjimus bus galima vykdyti net esant apniukusiam dangui, lyjant ar sningant. Zonduose naudojami pažangūs sprendimai leistų per 5 valandas atlikti stebėjimus, apimančius 90 % Žemės rutulio.

Tai technologinis šuolis, kuris reikšmingai sustiprintų orų prognozių, klimato kaitos stebėsenos ir ekstremalių reiškinių vertinimo galimybes. Šiuo metu vykstantys tarptautiniai svarstymai dėl „EPS-Sterna“ įgyvendinimo žymi strateginį etapą, kuriame itin svarbus ir Lietuvos politinis bei finansinis įsipareigojimas. Norint užtikrinti, kad mūsų tarnybos ir toliau naudotųsi pažangiausiais palydoviniais duomenimis bei stiprintų gyventojų saugumą, būtina aktyviai dalyvauti šiuose sprendimuose jau šiandien.

Daugiau informacijos apie palydovo „Metop-SGA1“ misiją ir paleidimą: EUMETSAT paleidimo centras

Palydovo paleidimas į kosminę erdvę planuojamas 2025 m. rugpjūčio 13 d. 03:37 val. Lietuvos laiku iš Europos kosmodromo Prancūzijos Gvianoje. Tiesioginę transliaciją galėsite stebėti ČIA.

2025 m. rugpjūčio mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta 2025-08-122025-08-12 paskelbė Zina Kitrienė

Rugpjūčio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7 °C (neigiama 1,2° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 7,8 °C išmatuota rugpjūčio 9 d. Ukmergėje, aukščiausia – 30,4 °C rugpjūčio 3 d. Kazlų Rūdoje.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 24,6 mm, artimas SKN (102% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių šį dešimtadienį registruota Dotnuvoje (10,5 mm), daugiausiai – Šilutėje (64,7 mm).

Rugpjūčio 1–3, 6–8 ir 10 dienomis vietomis, daugiausiai vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose, registruoti pavojingi¹ krituliai.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis² yra fiksuojamas Zarasų, Anykščių, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kaišiadorių, Šalčininkų ir Trakų r. sav. Rugpjūčio 2 d. šis reiškinys baigėsi Rokiškio r. sav.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 82,2 val. (88 % SKN): nuo 73,2 val. Klaipėdoje iki 89,2 val. Lazdijuose (3 pav.).

3 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–22 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 23–27 °C, pietų ir vakarų Lietuvoje iki 29–32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–27 °C.

Kauno MS pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) vidutinė reikšmė buvo 4, tai 0,6 UVI mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (4,6). Aukščiausia UVI reikšmė 5,8 buvo fiksuojama 5 d., mažiausia – 1,0 UVI 8 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį buvo 327 DU³, artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (324 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 345 DU fiksuota 8 d., o mažiausia 302 DU 5 d.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

³1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. liepos mėn. apžvalga

Paskelbta 2025-08-042025-08-07 paskelbė Zina Kitrienė

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,8 °C (teigiama 0,5° anomalija). Vėsiausia šią liepą buvo Laukuvoje (18,0 °C), šilčiausia – Birštone (19,7 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 35,6 °C registruota 3 d. Druskininkuose – tai naujas aukščiausios šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje.

Žemiausiai paros oro temperatūra 5,3 °C išmatuota 5 d. Kazlų Rūdoje.

1 pav. Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Liepos mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 141,4 mm (168 % nuo SKN): nuo 60,6 mm Ventėje iki 245,6 mm Anykščiuose (2 pav.).

Liepos 1–2, 8–11, 13–20 ir 22–31 dienomis buvo registruojami pavojingi¹ krituliai įvairiose šalies dalyse.15, 17, 23, 28 ir 30 dienomis – stichiniai² lietūs (35-iuose punktuose, daugiausiai Vidurio, Šiaurės ir Pietų Lietuvoje). Liepos 10 d. Buivydžiuose (Vilniaus r. sav., 95 mm/3 val.) bei 30 d. Markūnuose (Trakų r. sav., 91,8 mm/12 val.), Varėnoje (85,7 mm/12 val.) ir Panočiuose (Varėnos r. sav., 83,6 mm/12 val.) fiksuoti katastrofiniai³ krituliai.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis⁴ liepos pirmąjį ir antrąjį dešimtadienį buvo fiksuojamas kai kuriose Anykščių, Utenos, Zarasų, Švenčionių ir Ignalinos r. sav. Taip pat nuo liepos 9–10 d. reiškinys pradėtas registruoti Molėtų ir Vilniaus r. sav. teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse. Rokiškio r. sav. toliau tęsiasi šis reiškinys, kuris prasidėjo gegužės mėnesio paskutinėmis dienomis. Paskutinį mėnesio dešimtadienį ilgas lietingas laikotarpis baigėsi Ignalinos, Molėtų ir Vilniaus r. sav. Tačiau šis reiškinys toliau yra fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Švenčionių r. sav., taip pat nuo liepos 28 d. pradėtas registruoti Varėnos r. sav. ir nuo liepos 30 d. Trakų, Šalčininkų ir Kaišiadorių r. sav.

2 pav. Liepos mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Liepos mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 216,6 val. (77 % nuo SKN), ilgiausiai – Nidoje 245,0 val., trumpiausiai – Telšiuose 198,3 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė liepos mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,9–19,5 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 16 d. Dotnuvoje – 19,5 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 27–34 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 24–30 °C.

Liepos mėnesio Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) vidurkis buvo 4,6, tai 0,4 mažiau nei daugiametis (2001–2020 m.) šio mėnesio vidurkis. Liepą aukščiausia UVI reikšmė 6,2 buvo fiksuota 2 d., o mažiausia –1,2 10 d. (4 pav.).

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS liepos mėnesį

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) liepos mėnesio vidurkis buvo 334 DU⁵ – artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) vidurkiui (339 DU). Aukščiausia liepos mėnesio BOK reikšmė 359 DU fiksuota 14 d., mažiausia reikšmė 294 DU registruota 2 d. (5 pav.).

5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS liepos mėnesį

Vandens lygiai antrąjį vasaros mėnesį daugelyje vandens telkinių buvo aukštesni už vidurkį. Žymus vandens lygio kilimas pradėtas stebėti mėnesio 29-31 dienomis į šalį atslinkus pietiniam ciklonui ir prasidėjus lietaus poplūdžiui, kurio metu Strėvoje ties Semeliškėmis viršyta ir aukščiausio vandens lygio per visą stebėjimų laikotarpį reikšmė – 272 cm (buvęs aukščiausiais vandens lygis – 270 cm). Naujas liepos mėnesio vandens lygio maksimumas užfiksuotas ir Kuršių mariose ties Nidos vandens matavimo stotimi – 553 cm (liepos 11 d., buvęs 550 cm).

Vidutinis liepos mėnesio vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo nuo 1 iki 53 cm aukščiau vidutinio daugiamečio vandens lygio. Tik Bartuvoje ties Skuodu, Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu, Nevėžyje ties Babtais ir Nemune vandens lygis buvo 4-51 cm žemesnis. Vietomis ir toliau stebėta hidrologinė sausra. Nemune ties Druskininkais ir Nemajūnais buvo pasiektos ir gamtosauginio debito reikšmės (liepos 6–15 d.).

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 24 cm aukščiau už šio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Tuo tarpu Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis jis buvo 4 cm žemesnis.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 9,9–23,1°C, ežeruose 18,6–22,5°C, Baltijos jūroje 18,4–18,8°C, Kuršių mariose 20,4–21,2°C.

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse liepos mėnesį

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse liepos mėnesį

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

³ katastrofinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta daugiau nei 80 mm kritulių.

⁴ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

⁵1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025-08-04 | Kviečiame balsuoti už Lietuvos atstovus WMO 2026 m. kalendoriaus konkurse

Paskelbta 2025-08-042025-08-04 paskelbė Gytis Valaika

Džiugi žinia. Buvo paskelbti WMO (liet. Pasaulinės meteorologijos organizacijos) 2026 m. kalendoriaus finalistai. Atrinktos net 75 nuotraukos iš viso pasaulio. Iš atrinktųjų kadrų jau rudenį bus paskelbti galutiniai 13-a laimėtojų.

Jei 2022–2023 m. neturėjome nė vieno kadro iš Lietuvos, tai 2024 m. tik viena nuotrauka iš Lietuvos pateko tarp finalistų, o šiemet galime ypač pasidžiaugti. Net šešios nuotraukos (iš 75) užfiksuotos būtent Lietuvoje. Labai džiaugiamės, kad mūsų gyventojai taip aktyviai įsitraukė į fotokonkursą. Dabar belieka visiems pasistengti dėl savo šalies atstovų. Jei naudojatės socialiniu tinklu „Facebook“, tuomet atsidarykite Lietuvos atstovų fotografijas ir uždėkite patiktuką. 🥰

WMO vertinimo komisija (fotografai, meteorologai, mokslininkai ir komunikacijos ekspertai) priims galutinį sprendimą dėl 13 nugalėtojų, remdamasi jūsų balsais, techninėmis ir meninėmis savybėmis bei geografine pusiausvyra (kad nuotraukos būtų iš įvairių kampelių).

Visų 75 nuotraukų albumą rasite čia.

Taip pat, balsuoti galima ir „Instagram“ socialiniame tinkle, WMO paskyroje.

2025 m. liepos mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta 2025-08-042025-08-04 paskelbė Zina Kitrienė

Liepos trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,5 °C (teigiama 0,4° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 8,6 °C išmatuota liepos 31 d. Kazlų Rūdoje, aukščiausia 31,2 °C – liepos 22 d. Birštone.

1 pav. Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečąjį liepos dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 71,7 mm (287 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių šį dešimtadienį registruota Skuode (22,4 mm), daugiausiai prilijo Varėnoje (145,1 mm – šis kiekis 6,6 karto viršijo dešimtadienio SKN ir 1,6 karto liepos mėnesio SKN).

Beveik kiekvieną dešimtadienio dieną šalyje buvo registruojami pavojingi¹ krituliai, o 23 d. Kaškonyse (Prienų r. sav.) jų kiekis pasiekė stichinį² lygį. 28–31 d. per visą šalį (išskyrus pietvakarinį pakraštį) praėjo gausūs krituliai, 28 d. 5-iuose, o ir 30 d. 26-iuose punktuose registruoti stichiniai krituliai, o Markūnuose (Trakų r. sav.), Panočiuose (Varėnos r. sav.) ir Varėnoje kritulių kiekis pasiekė katastrofinį³ lygį – per 12 val. išmatuota atitinkamai 91,8 mm, 83,6 mm ir 85,7 mm kritulių.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis⁴ toliau yra fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Švenčionių r. sav., taip pat nuo liepos 28 d. reiškinys pradėtas registruoti Varėnos r. sav., o nuo liepos 30 d. Trakų, Šalčininkų ir Kaišiadorių r. sav. Paskutinio dešimtadienio pirmojoje pusėje šis reiškinys baigėsi Ignalinos, Molėtų ir Vilniaus r. sav.

2 pav. Liepos mėnesio trečojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 68,2 val. (68 % SKN): nuo 55,5 val. Utenoje iki 94,9 val. Nidoje (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 21–24 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 26–34 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–30 °C.

Kauno MS trečiąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Dešimtadienio vidutinė UVI reikšmė buvo 4,3, t.y. 0,6 mažesnė už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (4,9). Aukščiausia UVI reikšmė 5,1 buvo fiksuojama 21 ir 27 d., mažiausia 1,6 – 30 d.

Trečiąjį liepos mėnesio dešimtadienį bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 331 DU⁵ – reikšmė artima daugiamečiam (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkiui (332 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 356 DU fiksuota 30 d., o mažiausia 27 d. 319 DU.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

³ katastrofinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta daugiau nei 80 mm kritulių.

⁵1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025-08-01 | Ką svarbu žinoti iškritus dideliam kritulių kiekiui – pavojai, rekomendacijos ir pagalba

Paskelbta 2025-08-012025-08-01 paskelbė Eligijus Labanauskas

Šiomis dienomis Lietuvoje fiksuojami ypač intensyvūs krituliai – kai kuriose vietovėse per parą iškrenta tiek lietaus, kiek įprastai iškrenta per visą mėnesį. Liepos mėnesį vidutiniškai iškrito net 167 % mėnesio kritulių normos, o kai kur – net 2–3 normos. Dėl šios priežasties jau stebimi lietaus sukelti poplūdžiai.

„Šiuo metu fiksuojami 50–60 centimetrų aukštesni negu įprasta daugiamečiai vandens lygiai, vietomis vandens lygis aukštesnis daugiau kaip 80 centimetrų“, – 2025 m. liepos 31 dieną komentavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyriausiasis specialistas G. Sližys. Jau dabar mažesni upeliai išsilieję iš krantų ir semia žemiausias vietas, o paviršinis vanduo apsėmė kai kurias pievas, kiemus bei gatves.

Poplūdžiai – trumpalaikis, bet staigus paviršinių vandens srautų padidėjimas dėl smarkių liūčių. Poplūdžiai – momentinė reakcija į gausius kritulius, o potvyniai susiję su upių išsiliejimu po ilgo lietingo laikotarpio ar sniego tirpsmo. Visgi kai kuriose Lietuvos vietose jau fiksuojami potvynio kriterijus atitinkantys reiškiniai, pvz., Mūšos upėje ties Ustukiais ir Žilpamūšiu, kur pasiektas kritinis vandens lygis, o upė semia žemiausias teritorijas.

Dirvožemiai daug kur jau persotinti drėgme, todėl net trumpa, bet intensyvi liūtis gali apsemti kiemus, rūsius, kelius ar žemiau esančias teritorijas. Miestuose kietosios dangos (asfaltas, trinkelės ir kt.) trukdo vandeniui susigerti, o lietaus surinkimo sistemos ne visuomet spėja sugaudyti didelį srautą – dažnai užliejamos žemiausios vietos, apsemiamas turtas.

Kaip apsaugoti save ir kitus nuo stiprių liūčių?

Prieš stiprų lietų:

įsitikinkite, kad išklausėte pačią naujausią orų prognozę, atkreipkite dėmesį ar numatomos intensyvios liūtys;

patikrinkite ir išvalykite lietaus nutekamuosius vamzdžius, kitas turimas lietaus surinkimo sistemas – vandeniui pratekėti gali trukdyti lapų, medžių šakų ar šiukšlių sankaupos;

užsandarinkite kanalizacijos vamzdžius mediniais kamščiais ar kitomis priemonėmis, uždarykite langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacijos angas;

perkelkite buitinį turtą ir teršiančias chemines medžiagas taip, kad jų sąlyčio su vandeniu tikimybė būtų minimali;

įkraukite mobilųjį telefoną, turėkite žibintuvėlį, baterijomis maitinamą radiją;

išjunkite elektros energijos maitinimą, būkite pasirengę galimiems elektros energijos tiekimo sutrikimams;

jeigu jūsų namas yra tarp kalvų žemesnėje vietovėje, pasistatykite vandens užtvaras, kad vanduo iš aukščiau nesubėgtų prie pamatų;

pasirūpinkite geriamuoju vandeniu, maistu, tvarkingu automobilio akumuliatoriumi ir kuru – to prireiks, jei dėl liūčių prasidės poplūdis;

pasiteiraukite kaimynų ir artimųjų, ypač senyvo amžiaus, ar jiems reikia pagalbos.

Per stiprų lietų:

nevykite iš namų be rimtos priežasties – palaukite, kol lietus nurims;

laikykitės atokiau nuo užtvindytų elektrinių, elektros prietaisų ir kabelių;

jei vanduo patenka į pastatą, pakilkite į antrą aukštą ar palėpę. Su savimi turėkite telefoną, antklodžių, maisto ir švaraus geriamojo vandens;

važiuojant per intensyvią liūtį, rekomenduojama pasirinkti saugų greitį ir atstumą. Galima sustoti šalikelėje, įjungti avarinį signalą ir palaukti, kol bus galima saugiai tęsti kelionę;

nesistenkite automobiliu pravažiuoti patvinusios gatvės. Bandymas lengvuoju transportu įveikti didžiulį vandens telkinį gali baigtis hidrosmūgiu.

Kur kreiptis dėl pagalbos ar žalos atlyginimo?

Dėl pagalbos ekstremalios situacijos metu – 112.

Jei žala padaryta dėl gamtos stichijos – kreipkitės į savo savivaldybę. Savivaldybės atsakingos už pirminį žalos vertinimą ir informuoja apie tolimesnius veiksmus.

Dėl turto draudimo kreipkitės į savo draudimo bendrovę. Jei prireiktų pažymos apie meteorologines sąlygas, ją galima gauti parašius el. paštu lhmt@meteo.lt.

Dėl potvynio ar poplūdžio stebėjimo – vandens lygio kreives ir informaciją apie stichinius reiškinius galite rasti ČIA.

Esant ekstremalioms orų sąlygoms – svarbiausia veiksnių prevencija ir laiku priimti sprendimai. Reguliariai stebėkite prognozes, pasirūpinkite savo aplinka ir artimaisiais. Jei kyla klausimų dėl orų ar situacijos vertinimo – informaciją teikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (Meteo.lt):
El. paštas lhmt@meteo.lt
Tel. +370 648 06 572