Birželio 24-os dieną pietvakarių, vakarų vėjo gūsiai daug kur bus 15-20 m/s, vakariniuose rajonuose kai kur iki 21-23 m/s.
Daugiau informacijos

Kviečiame išbandyti „Meteo.lt“ orų programėlę!

2025-05-26 | Kviečiame dalyvauti WMO 2026 m. kalendoriaus fotografijų konkurse!

Jeigu dažnai fotografuojate, tuomet vertėtų suklusti. Kaip ir pernai taip ir šiemet prasideda Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) ateinančių 2026 m. kalendoriaus fotografijų konkursas.

Kaip ir kasmet dalyvauti gali visi norintys. Tereikia užpildyti dalyvio anketą (anglų k.) ir įkelti savo labiausiai neįtikėtiną kadrą (-us). Laiko užpildyti anketą dar yra, tačiau neatidėliokite ir paskubėkite.

Pageidautinos tik ryškios ir kokybiškos nuotraukos (taip turėsite didesnę tikimybę patekti tarp finalininkų), kuriose būtų užfiksuoti debesys, atmosferos reiškiniai, hidrosfera arba viso to santykis su žmonėmis. Taip pat laukiamos nuotraukos, kurios atskleidžia svarbų WMO ir jos narių (hidrometeorologinį) darbą saugant mūsų planetą.

Laimėjusios nuotraukos bus paskelbtos 2026 m. WMO kalendoriuje ir plačiai bendrinamos WMO svetainėje, „Flickr“ galerijoje ir socialinių tinklų platformose. Nors finansinio atlygio nebus, jūsų darbas sulauks pasaulinio pripažinimo. Na o jeigu bent vienas Lietuvoje atliktas kadras pateks tarp geriausiųjų, tuomet dar labai paglostysite širdis ir šalies meteorologams ir hidrologams. 😉

Štai ši Lietuvos pajūryje (prie Palangos) užfiksuota Ievos Jonauskienės nuotrauka pateko tarp geriausiųjų. Nors tarp galutinių finalininkų kadras nepakliuvo, tačiau jis pateko į vadinamąjį garbės paminėjimo sąrašą (iki oficialios pergalės pritrūko labai nedaug).

🔗 Detalesnę informaciją (anglų k.) bei įkelti savo nuotraukas galima čia: https://ow.ly/4wVq50VQr0N

📅 Galutinis terminas – 2025 m. birželio 15 d. todėl greitai peržiūrėkite savo pastarųjų metų archyvus ir paskubėkite įkelti.

Na o atsidarę šią nuorodą galite peržiūrėti į šių metų kalendorių patekusius kadrus.

2025-05-22 | „Meteo.lt“ organizuotame susitikime diskutuota apie pasirengimą ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams

Ketvirtadienį Vilniuje į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos („Meteo.lt“) organizuotą konferenciją susirinko įvairių sričių specialistai, mokslininkai ir viešojo sektoriaus atstovai. Jie diskutavo, kaip sustiprinti mūsų šalies pasirengimą dažnesniems ir vis labiau nenuspėjamiems meteorologiniams bei hidrologiniams reiškiniams.

Meteo-Pavojingi-Reiškiniai-Susitikimas-

Renginio programoje buvo pristatyti ekspertų pranešimai apie klimato kaitos poveikį ekstremaliems orų reiškiniams. Taip pat vyko praktinės diskusijos, kurių metu įstaigos ir organizacijos dalijosi patirtimis, aptarė bendradarbiavimo galimybes, duomenų mainus ir veiksmų koordinavimą, siekiant sumažinti galimus nuostolius gyventojams, aplinkai ir ekonomikai.

„Turime numatyti aiškią tvarką, kaip operatyviai įspėti žemdirbius, verslininkus ir visus gyventojus apie artėjančias audras, liūtis, potvynius, didelius temperatūros pokyčius. Orų pokyčius prognozuojančių sinoptikų, gelbėtojų, medikų bendradarbiavimas turėtų būti geresnis, kad didelių nelaimių dėl nenuspėjamų klimato reiškinių būtų kuo mažiau“, –  sakė aplinkos ministras Povilas Poderskis.

„Ieškome būdų veikti drauge, kurie leistų sustiprinti pasirengimą ir palengvintų prisitaikymą prie ekstremalių orų reiškinių. Svarbu ne tik suprasti orų daromą poveikį kasdienybei ir aplinkai, bet ir laiku bei adekvačiai į jį reaguoti“, – komentavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorius Ričardas Valančiauskas.

Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tai – žingsnis link tvirtesnio dialogo tarp institucijų ir organizacijų. Buvo akcentuota, jog klimato kaita didina pavojingų orų reiškinių nepastovumą, o pavieniai atskirų sektorių veiksmai tampa nebepajėgūs užtikrinti laukiamo rezultato.

Diskusijose dalyvavo atstovai iš Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybės duomenų agentūros, „Kelių priežiūros“, „Oro navigacijos“, Vilniaus universiteto, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Žaliųjų finansų instituto, „Via Lietuva“, Lietuvos bankų asociacijos ir kitų institucijų.

Tikimasi, kad po šio susitikimo visos suinteresuotos institucijos glaudžiau bendradarbiaus, kartu kurs bendras strategijas ir sprendimus, mažinančius ekstremalių orų reiškinių padarinius ateityje. Vis labiau aiškėja, kad orų prognozių ateitis – tai ne tik skaičiai ar diagramos, bet jų reikšmė žmogaus gyvenimui, infrastruktūrai ir sprendimų priėmimui.

2025 m. gegužės mėnesio antrasis dešimtadienis

Gegužės antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,3 °C (neigiama 4,1° anomalija) (1 pav.). Nuo 1961 m. vėsesni antrieji gegužės dešimtadieniai buvo 1978 (7,2 °C), 1980 (7,2 °C), ir 2020 (7,9 °C) metais.

Aukščiausia oro temperatūra 22,7 °C išmatuota 20 d. Birštone ir Druskininkuose, žemiausia -3,3 °C 11 d. Alytuje.

Stichinės šalnos fiksuotos beveik visą dešimtadienį, išskyrus gegužės 17–18 d. Stipriausios šalnos, apėmusios didžiąją šalies dalį, fiksuotos 11–13 d.

1 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrojo gegužės dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 30,4 mm (145% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Kazlų Rūdoje (11,4 mm), Marijampolėje ir Prienuose (po 12,8 mm), daugiausiai – Biržuose (63,7 mm) ir Rokiškyje (59,4 mm).

Gegužės 14–19 d. vietomis, daugiausiai šiaurinėje šalies dalyje, buvo registruoti pavojingi1 lietūs.

Gegužės 12–18 d. kai kuriose Šakių r. sav. seniūnijose sausringas laikotarpis2 peraugo į sausrą3 – stichinį reiškinį. Sausringas laikotarpis gegužės 13–15 d. fiksuotas Alytaus m. ir kai kuriose Alytaus r. sav. seniūnijose.

2 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas šį dešimtadienį Lietuvoje buvo 68,4 val. (78% SKN): nuo 58,2 val. Dūkšte iki 86,6 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 10–12 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 4–7 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 17–23 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 14–18 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 6–9 °C.

Per šį dešimtadienį daugelyje šalies rajonų pabaigė žydėti obelys, slyvos, vyšnios. Taip pat susiformavo obelų, vyšnių, kriaušių vaisiai. 

Antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, jų vidurkis buvo 0,8 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (4,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 4,5 buvo fiksuojama 18 d., mažiausia – 1,9 17 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį buvo 403 DU4 (9 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį). Aukščiausia BOK reikšmė 445 DU fiksuota 15 d., o mažiausia 20 d. – 361 DU.


1pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2 sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

3 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas) <3,5.

41 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. gegužės mėnesio pirmasis dešimtadienis

Gegužės pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,0 °C (neigiama 4,0° anomalija) (1 pav.). Nuo 1961 m. vėsesni pirmieji gegužės dešimtadieniai buvo 1962 (6,9 °C), 1965 (6,7 °C), 1980 (5,9 °C)  ir 1999 (6,3 °C) metais.

Aukščiausia oro temperatūra 22,6 °C išmatuota 2 d. Pagėgiuose, žemiausia -5,8 °C 8 d. Varėnoje.

Pasiekti du paros žemiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje:

8 d. -5,8 °C, Varėna;

9 d. -5,2 °C, Utena.

Visą šį dešimtadienį fiksuotos stichinės šalnos. Beveik visoje šalies teritorijoje stipriausios stichinės šalnos buvo registruotos gegužės 6–9 d. Gegužės 8 d. Varėnoje 5 cm aukštyje temperatūra nukrito net iki -10,7 °C.

1 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmojo gegužės dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 10,9 mm (78% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Molėtuose (4,8 mm) ir Alytuje (5,1 mm), daugiausiai –  Anykščiuose (24,9 mm), Mažeikiuose (22,0 mm) ir Rokiškyje (21,4 mm).

Gegužės 4 d. Mažeikiuose, Kabaldikiuose (Mažeikių r. sav.) ir Anykščiuose registruotas pavojingas1 lietus.

Sausringas laikotarpis2 toliau buvo fiksuojamas visą šį dešimtadienį. Per pirmąsias dešimtadienio dienas jis buvo pradėtas fiksuoti kai kuriose Kauno, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Prienų r. sav. seniūnijose. Dešimtadienio pabaigoje jis buvo toliau fiksuojamas tik kai kuriose Kauno ir Šakių r. sav. seniūnijose.

2 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 73,2 val. (83% SKN): nuo 63,1 val. Dotnuvoje iki 93,7 val. Nidje (3 pav.).

3 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 10–13 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 3–8 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 16–24 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 14–18 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 6–9 °C.

Per šį dešimtadienį daugelyje šalies rajonų pražydo alyvos bei paprastasis kaštonas. Tačiau žydėti baigė obelys, juodieji bei raudonieji serbentai. Varėnoje fiksuoti kaukazinės slyvos vaisių užuomazgų nušalimai.

Pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, vidutiniškai 0,6 UVI mažesnės už daugiametį vidurkį (3,7 UVI, 2001–2020 m.).  Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 3,6 buvo fiksuojama 3 ir 6 dienomis, mažiausia 1,5 – 4 dieną.

Kauno MS pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį išmatuotas Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 410 DU3 (10 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį). Aukščiausia BOK reikšmė 433 DU fiksuota 9 d., o mažiausia 1 ir 3 d. –386 DU.


1pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2 sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

31 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025-05-07 |  Įvyko ICEREG projekto tarpinis seminaras

2025 m. balandžio 29 d. Lietuvos energetikos institute (LEI) įvyko projekto „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG) tarpinis seminaras ir valdymo grupės susitikimas.

Buvo aptarta projekto pažanga, biudžetas, pagrindiniai rezultatai ir iššūkiai. Ekspertai iš Lietuvos energetikos instituto, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro pristatė įžvalgas apie ledo sangrūdų potvynių modeliavimą, upių duomenų analizę, klimato kaitos scenarijus bei ankstyvojo perspėjimo sistemų tobulinimą.

Projekto ICEREG tikslas yra pagerinti ledų sangrūdų potvynių rizikos valdymą, kuriant išsamius potvynių žemėlapius ir tobulinant ledų sangrūdų susidarymo koncepcinį modelį, ypač atsižvelgiant į klimato kaitą.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „Interreg VI-A Latvia–Lithuania Programme 2021–2027“ programos lėšomis.

Plačiau apie projektą: https://www.lei.lt/icereg/

Projekto įgyvendinimą remia 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa.

Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31.
Projekto numeris: LL-00136
Projekto akronimas: ICEREG

KoordinatoriusLatvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvija

Projekto partneriai:

Daugiau informacijos apie vykdomą projektą skaitykite čia.

2025 m. balandžio mėn. apžvalga

Balandžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,8 °C (teigiama 1,6° anomalija) – tai trečias pagal šiltumą balandis nuo 1961 m., šiltesni balandžiai buvo 2000 m. (10,8 °C) ir 2018 m. (9,5 °C). Vėsiausia šį balandį buvo Šventojoje (7,4 °C) ir Klaipėdoje (7,7 °C), o šilčiausia – Druskininkuose (9,9 °C), Birštone ir Tauragėje (po 9,7 °C) (1 pav.).

Žemiausia paros oro temperatūra -7,4 °C registruota 9 d. Varėnoje, aukščiausiai – 29,1 °C 18 d. Kretingoje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Tauragėje.

Per balandžio mėnesį buvo pasiekti 5 nauji paros aukščiausios oro temperatūros rekordai:

17 d. 28,2 °C, Kazlų Rūda;

18 d. 29,1 °C, Kretinga, Pagėgiai, Šilutė, Tauragė;

19 d. 26,2 °C, Biržai;

21 d. 26,6 °C, Druskininkai;

22 d. 27,4 °C, Druskininkai.

Balandžio 1–3 d. Vilniaus, Laukuvos, Utenos ir Dūkšto apylinkėse, vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 5 °C prasidėjo augalų vegetacijos sezonas (kitur jis prasidėjo kovo 28–31 d.). O balandžio 18–19 d. beveik visoje šalies teritorijoje ir balandžio 22 d. Dūkšte, vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C temperatūrą, prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais, aktyvioji augalą vegetacija prasidėjo vidutiniškai 8 dienomis ankščiau lyginant su SKN.

Balandžio 24–30 d. fiksuotos stichinės šalnos. Balandžio 24–25 d. ir 29–30 d. šalna fiksuota vietomis, daugiausiai 5 cm aukštyje, o balandžio 26–28 d. – beveik visoje šalies teritorijoje. Balandžio 27 d. Utenoje 5 cm aukštyje temperatūra nukrito net  iki -10 °C.

1 pav. Balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Balandžio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 21,3 mm (58 % nuo SKN): nuo 5,1 mm Šakiuose iki 64,3 mm Pakruojyje (2 pav.).

Balandžio 19, 22 ir 24 dienomis vietomis registruoti pavojingi krituliai1, o 19 d. Žagariškiuose (Joniškio r. sav.) – stichinis lietus2.

Nuo balandžio 27–30 d. kai kuriose Šakių, Jurbarko ir Vilkaviškio r. sav. seniūnijose pradėtas fiksuoti sausringas laikotarpis3.

2 pav. Balandžio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Balandžio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 251,5 val. (119 % nuo SKN), ilgiausiai – Kybartuose 268,9 val., trumpiausiai – Telšiuose 232,1 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė balandžio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 14,7–23,4 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 5 d. Ventėje – 23.4 m/s.

Atvėsus orams balandžio 6–11 d. kai kuriose Lietuvos vietovėse vėl buvo fiksuotas dirvožemio įšalimas, giliausias – Kybartų ir Dūkšto AMS, iki 4 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–12°C, žemiausia šiame gylyje krito iki -1….3 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 18–24 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 15–19 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 1–4 °C.

Kauno MS išmatuotas bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) balandžio mėnesio vidurkis buvo 374 DU4, jis buvo artimas daugiamečiam vidurkiui (379 DU, 1993–2022 m.) (4 pav.). Aukščiausia balandžio mėnesio BOK reikšmė 467 DU fiksuota 5 d., mažiausia reikšmė – 307 DU 18 d.

4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS balandžio mėnesį

Balandžio mėnesį vandens lygis šalies upėse svyravo nuo 18 iki 220 cm žemiau vidutinio daugiamečio balandžio mėnesio vandens lygio (5, 6 pav.).

Nuo pat mėnesio pradžios vyraujant žemiems lygiams, antrąjį pavasario mėnesį neapsieita ir be naujų minimalių reikšmių. Nauji minimalūs balandžio mėnesio vandens lygiai užfiksuoti 28–30 dienomis: Nemune ties Druskininkais – 4 cm (buvęs 12 cm), Nemune ties Nemajūnais – 13 cm (buvęs 20 cm), Neryje ties Buivydžiais – 206 cm (buvęs 213 cm), Neryje ties Jonava – 21 cm (buvęs 30 cm) ir Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu – 14 cm (buvęs 18 cm).

Vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 18 cm žemiau vidutinio daugiamečio vandens lygio. Nemune ties Birštonu ir Darsūniškiu – atitinkamai 34 cm ir 5 cm žemiau vidurkio.

Paskutinę mėnesio dieną, vandens temperatūra upėse siekė 7–14, ežeruose 5–13, Kuršių mariose 11–12, Baltijos jūroje 8 – 9 laipsnius šilumos.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse balandžio mėnesį

6 pav. Balandžio mėnesio upių būklė


1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

3 sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

41 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Platesnę informaciją rasite Biuletenis_2025_04.pdf

2025-05-06 | „Meteo.lt“ pristato naują mobiliąją programėlę išmaniesiems telefonams

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba („Meteo.lt“), įvertinusi vis didėjantį visuomenės susidomėjimą orų reiškiniais, pristato naują mobiliąją programėlę.

Skirtingai nei kitos šiuo metu veikiančios orų programėlės, „Meteo.lt“ yra pritaikyta Lietuvos regionams, todėl naudotojai galės greitai ir tiksliai gauti naujausią informaciją apie Lietuvos vietovių orus lietuvių kalba. Programėlėje pateikiama daugiau nei 2000 šalyje esančių vietų, o užtikrinant patogų naršymą, meteorologinę ir hidrologinę informaciją galima peržiūrėti įvairiais formatais – lentelėse, grafikuose ar žemėlapiuose.

„Dar kurdami šią programėlę ypatingą dėmesį skyrėme patogumui ir aiškumui: siekėme, kad svarbi informacija apie orų sąlygas kiekvienam naudotojui būtų suprantama iškart. Skirtinguose kūrimo etapuose analizavome tarptautinius pavyzdžius ir atsižvelgėme į kitų šalių gerąsias praktikas, kad duomenų pateikimas būtų kuo aiškesnis, o naudotis programėle būtų patogu“, – teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos programėlių kūrėjas Liudas Baronas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos programėlių kūrėjas Liudas Baronas (Luko Bartkaus nuotr.)


„Meteo.lt“ programėlė puikiai pasitarnaus tiek kasdieniams orų stebėtojams, tiek itin aktyviai meteorologiniais reiškiniais besidomintiems žmonėms. Aiškus orų sąlygų aprašymas, savaitei pateiktos temperatūros tendencijos, struktūruotas informacijos išdėstymas ir galimybė naudotis ekrano valdikliais suteikia programėlei išskirtinio patogumo.

Joje rasite valandines temperatūros, kritulių, vėjo, debesuotumo, santykinio oro drėgnio ir atmosferos slėgio prognozes, parengtas pagal automatinių meteorologijos bei vandens matavimo stočių duomenis, meteorologinius palydovus ir skaitmeninius orų modelius. „Meteo.lt“ taip pat suteiks galimybę vienu metu sekti net kelias skirtingas vietoves, greitai sužinoti artimiausius kritulius, pamatyti jų judėjimo kryptį ir stebėti debesis palydovo nuotraukose.

Tarnyba siekia, kad besinaudojantys programėle būtų laiku perspėjami apie numatomus pavojingus reiškinius, taip pat gautų rekomendacijas ir patarimus, kaip tinkamai jiems pasiruošti. Dėl šių sprendimų „Meteo.lt“ tampa ne tik pagrindiniu šiuolaikišku būdu gauti meteorologinę informaciją, bet ir asmeniniu pagalbininku, padedančiu planuoti išvykas, keliones ar kasdienius užsiėmimus.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba kviečia įsidiegti „Meteo.lt“ mobiliųjų programėlių parduotuvėse „Google Play“ ir „App Store“ bei planuotis kasdienes veiklas paprasčiau!

Apple (iOS) įrenginiams: https://meteo.lt/ios
Android įrenginiams: https://meteo.lt/android

2025 m. balandžio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Balandžio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,7 °C (neigiama 0,3° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -5,5 °C išmatuota 28 d. Varėnoje, aukščiausia 27,4 °C 22 d. Druskininkuose – tai naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje, be to naujas rekordas pasiektas ir 21 d. – 26,6 °C Druskininkuose.

Dūkšto AMS balandžio 22 d. vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C temperatūrą, prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas.

Balandžio 24–30 d. fiksuotos stichinės šalnos. Balandžio 24–25 d. ir 29–30 d. šalna fiksuota vietomis, daugiausiai 5 cm aukštyje, o balandžio 26–28 d. – beveik visoje šalies teritorijoje. Balandžio 27 d. Utenoje 5 cm aukštyje temperatūra nukrito net iki -10 °C.

1 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 7,1 mm (89% SKN) (2 pav.). 9-iose stotyse pietinėje šalies dalyje kritulių nebuvo registruota, didžiausias kritulių kiekis užfiksuotas Laukuvoje (21,2 mm) ir Ukmergėje (21,0 mm).

Balandžio 22 d. Kazlų Rūdoje, Anykščiuose ir Diržiuose (Ukmergės r. sav.) bei 24 d. Biržuose registruoti pavojingi1 krituliai.

Nuo balandžio 27–30 d. kai kuriose Šakių, Jurbarko, Vilkaviškio r. sav. seniūnijose pradėtas fiksuoti sausringas laikotarpis2.

2 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 91,1 val. (106 % SKN): nuo 79,8 val. Biržuose iki 102,1 val. Kybartuose (3 pav.).

3 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 11–15 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 4–9 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 18–24 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 15–19 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 6–10 °C.

Per šį dešimtadienį daugelyje šalies rajonų pražydo obelys, vyšnios, paprastoji alyva.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį balandžio mėnesio dešimtadienį buvo 361 DU3 (4 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį). Aukščiausia BOK reikšmė 382 DU fiksuota 26 d., o mažiausia – 21 d., 336 DU.


1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2 sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

31 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.