Ieškome IT skyriaus patarėjo, metrologo ir inžinierių. Darbo skelbimus rasite čia

Autorius: Zina Kitrienė

2026 m. balandžio mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Balandžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,9 °C (neigiama 1,3° anomalija) (1 pav.). Šalčiausia šį balandį buvo Šventojoje (5,0 °C), šilčiausia – Druskininkuose (6,6 °C). Aukščiausia paros oro temperatūra 19,3 °C registruota 15 d. Kaišiadoryse, žemiausia -6,4 °C 30 d. Ukmergėje.

Antroje mėnesio pusėje beveik visomis dienomis daug kur ore ir dirvos paviršiuje fiksuotos šalnos (pavojingas meteorologinis reiškinys), kurių metu temperatūra krito iki -11…0 °C.

1 pav. Balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Šių metų balandžio mėn. Lietuvoje buvo gana sausas, vidutinis kritulių kiekis 13,9 mm (38 % SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Akmenėje (5,0 mm), daugiausiai – Dūkšte (27,1 mm) (2 pav.).

Ilgesnį laiką šalyje vyraujant sausiems orams pavieniuose šalies rajonuose antrojo balandžio mėnesio dešimtadienio pradžioje pradėtas fiksuoti pavojingas meteorologinis reiškinys – sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu. Pirmiausia reiškinys fiksuotas keliose Vilkaviškio r. seniūnijose, toliau išplito į greta esančius Marijampolės, Jurbarko, Šakių ir Kalvarijos rajonus, taip pat į pavienius Rytų, Šiaurės Lietuvos rajonus. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologijos stočių ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu balandžio 24–26 d. buvo fiksuota Vilkaviškio r. sav. Vilkaviškio miesto seniūnijoje (trukmė 3 d.), balandžio 25–26 d. – Kalvarijos sav. Kalvarijos ir Liubavo seniūnijose (trukmė 2 d.), balandžio 25–28 d. – Kalvarijos sav. Sangrūdos seniūnijoje (trukmė 4 d.), nuo balandžio 29 d. sausra pradėta fiksuoti keliose Pasvalio ir Panevėžio r. sav. bei Panevėžio m. sav. seniūnijose. Sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, fiksuotas pavienėse Akmenės, Mažeikių, Radviliškio, Kėdainių ir Šakių r. sav. seniūnijose.

2 pav. Balandžio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Balandžio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 239,2 val. (113 % laiko, lyginant su SKN): nuo 219,7 val. Vilniuje iki 270,0 val.  Nidoje (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė balandžio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 16,1–24,3 m/s. Didžiausias vėjo greitis 24,3 m/s registruotas Šilutėje balandžio 6 d.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–9 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 1–3 °C, aukščiausia mėnesio pabaigoje daug kur buvo pakilusi iki 13–20 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 3–5 °C, aukščiausia kilo iki 10–15 °C.

Balandžio mėnesį Kauno AMS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio UVI vidurkis 2,3 buvo 0,5 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Balandį aukščiausia UVI reikšmė 3,4 buvo fiksuota 24 d., o mažiausia 0,7 –7 d.

Vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis beveik visoje šalyje svyravo nuo 5 iki 183 cm žemiau vidutinio daugiamečio balandžio mėnesio vandens lygio. Tik Akmenoje-Danėje ties Klaipėdos ir Kretingos vandens matavimo stotimis (VMS) jis buvo šiek tiek aukščiau vidurkio – atitinkamai 1 cm ir 3 cm.

Vyraujant sausiems ir ramiems orams, upių vandeningumo mažėjimas stebėtas visą balandį. Vietomis pradėta stebėti ir hidrologinė sausra (nuo 15 d.). Mėnesio pabaigoje (28 d.) Nemunėlyje ties Tabokine pasiekta nauja minimalaus balandžio mėnesio vandens lygio reikšmė – 21 cm (buvęs 41 cm). Paskutinę mėnesio dieną stočių su hidrologine sausra skaičius siekė 5 VMS. Ties 11 VMS situacija buvo artima hidrologinei sausrai.

Vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 7 cm žemesnis nei įprasta. Žemesnis jis buvo ir Kauno mariose ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 45 cm ir 5 cm.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse ir ežeruose svyravo nuo 5 iki 11 °C, Kuršių mariose nuo 8 iki 9 °C, Baltijos jūroje nuo 5 iki 8 °C.

4 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse balandžio mėnesį


5 pav. Balandžio mėnesio upių būklė

2026 m. balandžio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Balandžio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,7 °C (neigiama 4,3° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Rokiškyje ir Švenčionyse, po  4,9 °C, šilčiausia – Druskininkuose, 6,5 °C. Žemiausia paros oro temperatūra -6,4 °C išmatuota 30 d. Ukmergėje, aukščiausia 17,6 °C 25 d. Druskininkuose.

Beveik visomis dešimtadienio dienomis daug kur ore ir dirvos paviršiuje fiksuotos pavojingos šalnos, kurių metu temperatūra krito iki -11…0 °C.

1 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį balandžio dešimtadienį kritulių iškrito mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 2,6 mm (33 % SKN) (2 pav.). Dotnuvoje ir Akmenėje kritulių nebuvo registruota visai, didžiausias kritulių kiekis 12,0 mm išmatuotas Kalvarijoje.

Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologijos stočių ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu balandžio 24–26 d. buvo fiksuota Vilkaviškio r. sav. Vilkaviškio miesto seniūnijoje (trukmė 3 d.), balandžio 25–26 d. – Kalvarijos sav. Kalvarijos ir Liubavo seniūnijose (trukmė 2 d.), balandžio 25–28 d. – Kalvarijos sav. Sangrūdos seniūnijoje (trukmė 4 d.), nuo balandžio 29 d. sausra pradėta fiksuoti keliose Pasvalio ir Panevėžio r. sav. bei Panevėžio m. sav. seniūnijose. Sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, fiksuotas pavienėse Akmenės, Mažeikių, Radviliškio, Kėdainių ir Šakių r. sav. seniūnijose.

2 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 87,2 val. (101 % SKN): nuo 79,5 val. Vilniuje iki 106,3 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 8–12 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 3–5 °C, aukščiausia kilo iki 12–19 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 5–8 °C, aukščiausia kilo iki 10–15 °C.

Kauno AMS trečiąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 2,8 UVI, (0,6 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 3,4 buvo fiksuojama 24 d., mažiausia 2,3 – 21 ir 29 d.

2026 m. balandžio mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Balandžio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,3 °C (teigiama 0,6° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Varėnoje, 6,4 °C, o šilčiausia – Tauragėje, 8,2 °C. Žemiausia paros oro temperatūra -5,4 °C išmatuota 11 d. Skuode, aukščiausia 19,3 °C 15 d. Kaišiadoryse.

Beveik visomis dešimtadienio dienomis daug kur ore ir dirvos paviršiuje fiksuotos pavojingos šalnos, kurių metu temperatūra krito iki -10…0 °C.

1 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrąjį balandžio dešimtadienį kritulių iškrito mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 3,9 mm (30% SKN) (2 pav.). Nidoje, Mažeikiuose ir Kalvarijoje kritulių nebuvo registruota visai, didžiausias kritulių kiekis 16,3 mm išmatuotas Dūkšte.

Ilgesnį laiką šalyje vyraujant sausiems orams pavieniuose šalies rajonuose dešimtadienio pradžioje pradėtas fiksuoti pavojingas meteorologinis reiškinys – sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu. Pirmiausia reiškinys fiksuotas keliose Vilkaviškio r. seniūnijose, toliau išplito į greta esančias Marijampolės r. ir Kalvarijos savivaldybes, taip pat į pavienes Vilniaus, Ignalinos, Švenčionių, Anykščių, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Šiaulių, Kauno, Kėdainių, Šakių, Jurbarko rajonų seniūnijas. Iškritus krituliams pavojingas reiškinys daug kur baigėsi, tačiau baigiantis dešimtadieniui sausringas laikotarpis išliko pavienėse Jurbarko, Šakių, Kėdainių, Panevėžio ir Pasvalio rajonų seniūnijose.

2 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 83,5 val. (124% SKN): nuo 73,8 val. Dūkšte iki 90,5 val. Kaune (3 pav.).

3 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–10 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje dar dešimtadienio pradžioje krito iki 2–3 °C, aukščiausia kilo iki 12–20 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 3–5 °C, aukščiausia kilo iki 10–15 °C.

Kauno AMS antrąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, UVI vidurkis buvo 2,2 UVI, tai 0,7 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 2,6 buvo fiksuojama 19 d., mažiausia 1,0 – 16 d.

2026 m. balandžio mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Balandžio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,7 °C (neigiama 0,1° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Šventojoje 3,0 °C, šilčiausia – Druskininkuose, 6,1 °C. Žemiausia paros oro temperatūra -5,7 °C išmatuota 10 d. Skuode, aukščiausia 15,6 °C 5 d. Druskininkuose .

1 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmąjį balandžio dešimtadienį kritulių iškrito nedaug, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 7,4 mm (46% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Šiauliuose – 3,1 mm, didžiausias jų kiekis 14,5 mm išmatuotas Rokiškyje.

2 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 68,6 val. (118% SKN): nuo 61,9 val. Kybartuose iki 79,3 val. Biržuose (3 pav.).

3 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 6–8 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje dešimtadienio pradžioje dar krito iki 1–3 °C, aukščiausia kilo iki 12–16 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 3–5 °C, aukščiausia kilo iki 9–12 °C.

Kauno AMS pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 1,8 UVI, tai 0,4 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 2,2 buvo fiksuojama 5 d., mažiausia 0,7 –  7 d.

2026 m. kovo mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Kovo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,7 °C (teigiama 3,8° anomalija) (1 pav.). Tai antras šilčiausias kovas nuo 1961 m., šilčiausias kovas buvo 2007 m. (5,0 °C).

Šalčiausia šį kovą buvo Ventėje (2,5 °C), šilčiausia – Elektrėnuose (5,9 °C). Aukščiausia paros oro temperatūra 18,2 °C registruota 29 d. Alytuje, žemiausia -8,0 °C 3 d. Rietave.

Lietuvoje registruoti šeši paros aukščiausios oro temperatūros rekordai:

  1. Kovo 12 d. 18,1 °C, Druskininkai (buvo 15,5 °C 2002 m. , Varėna);
  2. Kovo 13 d. 17,7 °C Druskininkai (buvo 15,1 °C 2007 m., Lazdijai);
  3. Kovo 14 d. 17,9 °C Šilutė (buvo 14,0 °C 2011 m., Varėna);
  4. Kovo 15 d. 16,2 °C, Tauragė (buvo 15,0 °C 1991 m., Kybartai);
  5. Kovo 16 d. 14,6 °C, Alytus ir Druskininkai (buvo 14,1 °C 2024 m., Varėna);
  6. Kovo 29 d. 18,2 °C, Alytus (buvo 17,8 °C 2025 m., Šilutė).

Kovo 14–16 d. didžiojoje šalies dalyje, išskyrus pajūrio zoną ir Šilalės apylinkes, vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 5 °C prasidėjo augalų vegetacijos sezonas. Lyginant su SKN, šiais metais, didžiojoje šalies dalyje augalų vegetacijos sezonas prasidėjo 3 savaitėmis anksčiau.

1 pav. Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Šių metų kovo mėn. Lietuvoje buvo labai sausas, vidutinis kritulių kiekis 5,6 mm (14 %  SKN). Nuo 1961 m. sausesnis kovas buvo tik 2022 m. (1,9 mm).

Mažiausiai kritulių iškrito Marijampolėje (0,3 mm), daugiausiai – Šilutėje (11,8 mm) (2 pav.).

2 pav. Kovo mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Kovo mėn. buvo saulėtas, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 239,5 val. (166 % laiko, lyginant su SKN): nuo 195,7 val. Klaipėdoje iki 257,2 val.  Kybartuose (3 pav.). Tai antras kovo mėnuo pagal Saulės spindėjimo trukmę nuo 1961 m., ilgiau Saulė švietė tik 2022 m. (263,3 val.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė kovoo mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 13,0–17,5 m/s. Didžiausias vėjo greitis 17,5 m/s registruotas Kaune kovo 25 d.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–5 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 0–1 °C, aukščiausia mėnesio pabaigoje daug kur buvo pakilusi iki 11–16 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C, aukščiausia kilo iki 8–12 °C.

Mėnesio pradžioje dirvožemiai giliausiai buvo įšalę iki 30–34 cm, daug kur laikėsi plonesnis 2–14 cm storio įšalo sluoksnis, tik Utenos meteorologinių stebėjimų aikštelėje dirvožemiai jau buvo pilnai atitirpę. Saulėti, šilti ir daugiausia sausi orai sudarė labai palankias sąlygas dirvožemio įšalui atitirpti – kovo 14 d. dirvožemio įšalo nebeliko visoje šalyje.

Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis didžiojoje dalyje šalies upių svyravo nuo 2 iki 81 cm aukščiau vidutinio daugiamečio kovo mėnesio vandens lygio. Tik vietomis, pietinėje ir rytinėje dalyse, jis buvo nuo 3 iki 61 cm žemiau vidurkio.

 Nuo pat kovo pradžios, vyraujant šiltiems orams ir suintensyvėjus sniego ir ledo tirpimui, daugelyje upių stebėtas vandens lygio kilimas. Kovo 8–15 dienomis, prasidėjus ledonešiui, o taip pat ir besiformuojant ledo sangrūdoms, vietomis vandens lygis kilo itin sparčiai. Didžiausias vandens lygio kilimas fiksuotas kovo 13 d. kai kuriose Šiaurės ir Vakarų Lietuvos upėse: Mūšoje ties Ustukiais – iki 104 cm per parą, Jūroje ties Taurage – iki 103 cm per parą, Minijoje ties Kartena – iki 97 cm per parą. Stichinis vandens lygis stebėtas: Leitėje ties Kūlynais (kovo 10–23 d.), Gėgėje ties Plaškiais (kovo 14–20 d.) ir Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne (kovo 15–22 d.).

Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 6 cm aukščiau nei įprasta. Ledo danga sparčiai tirpo ir kovo 31 d. jau nebebuvo fiksuojama. Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, vidutinis kovo mėnesio vandens lygis buvo atitinkamai 30 ir 76 cm aukštesnis už vidurkį.

Visą mėnesį vyraujant šiltiems pavasariškiems orams, upės, Kuršių marios ir kai kurie ežerai pilnai išsilaisvino iš ledų gniaužtų. Vanduo pamažu šilo. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse svyravo nuo 3 iki 8 laipsnių, Kuršių mariose nuo 2 iki 4, Baltijos jūroje iki 5 laipsnių šilumos.

4 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse kovo mėnesį

5 pav. Kovo mėnesio upių būklė

Platesnę informaciją rasite čia

2026 m. kovo mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Kovo mėn. trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,9 °C (teigiama 3,6° anomalija) (1 pav.). Dešimtadienis šalčiausias buvo Šventojoje (3,5 °C), šilčiausia – Švenčionyse (7,1 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -5,2 °C išmatuota kovo 22 d. Molėtuose, aukščiausia 18,2 °C  registruota 29 d. Alytuje.

Pasiektas 7-as paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje šiais metais:

29 d. 18,2 °C Druskininkuose (buvo 17,8 °C 2025 m. Šilutėje).

1 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį kovo dešimtadienį Lietuvoje kritulių buvo mažai, vidutinis kiekis 2,9 mm (24 % nuo SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Alytuje ir Rokiškyje – po 8,3 mm. 9-iose meteorologijos stotyse kritulių nebuvo registruota.

2 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį kovo dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 81 val. (125 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje (71,6 val.), ilgiausiai – Šiauliuose (92,6 val.) (3 pav.).

3 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 6–8 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje dar dešimtadienio pradžioje krito iki 1–2 °C, aukščiausia kilo iki 11–16 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 2–4 °C, aukščiausia kilo iki 8–12 °C.

2026 m. kovo mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Kovo mėn. antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,9 °C (teigiama 5,1° anomalija) (1 pav.). Tai šilčiausias antrasis kovo dešimtadienis nuo 1961 m., iki šiol buvo 1990 m. (5,0 °C).  

Dešimtadienis šalčiausias buvo Ventėje (2,3 °C), šilčiausia – Elektrėnuose (7,5 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -5,0 °C išmatuota kovo 19 d. Šilutėje. Aukščiausia dešimtadienio temperatūra 18,1 °C  registruota 12 d. Druskininkuose.

Pasiekti 5 aukščiausios oro temperatūros Lietuvoje rekordai:

12 d. 18,1 °C Druskininkuose (buvo 15,5 °C 2002 m. Varėnoje);

13 d. 17,7 °C Druskininkuose (buvo 15,1 °C 2007 m. Lazdijuose);

14 d. 17,9 °C Šilutėje (buvo 14,0 °C 2011 m. Varėnoje);

15 d. 16,2 °C Tauragėje (buvo 15,0 °C 1991 m. Kybartuose);

16 d. 14,6 °C Alytuje ir Druskininkuose (buvo 14,1 °C 2024 m. Varėnoje).

Didžiojoje šalies dalyje, išskyrus pajūrio zoną ir Šilalės apylinkes, kovo 14–16 d. vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 5 °C prasidėjo augalų vegetacijos sezonas. Lyginant su SKN, šiais metais didžiojoje šalies dalyje augalų vegetacijos sezonas prasidėjo 3 savaitėmis anksčiau.

1 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrąjį kovo dešimtadienį Lietuvoje kritulių buvo mažai, vidutinis kiekis 2,6 mm (19 % nuo SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių 8,3 mm registruota Šilutėje, Mažiausiai – 0,3 mm Kybartuose ir Marijampolėje.

2 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrasis kovo dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 79 val. (180 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje (52,0 val.), ilgiausiai – Kybartuose (91,2 val.) (3 pav.).

3 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–6 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 0–1 °C, aukščiausia kilo iki 8–12 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai vietomis dar buvo įšalę iki 9–22 cm, tačiau dėl vyraujančių šiltų orų dar neįpusėjus dešimtadieniui įšalo šalyje nebeliko.

2026 m. kovo mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Kovo mėn. pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,2 °C (teigiama 2,7° anomalija) (1 pav.). Pirmasis dešimtadienis šalčiausias buvo Šakiuose (0,9 °C), šilčiausia – Kybartuose (3,8 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -8,0 °C išmatuota kovo 3 d. Rietave. Aukščiausia dešimtadienio temperatūra 16,4 °C  registruota 9 d. Druskininkuose.

1 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmąjį kovo dešimtadienį Lietuvoje kritulių buvo labai mažai, tik 6 meteorologijos stotyse, iškrito nuo 0,1 mm iki 1,1 mm kritulių (2 pav.). Daugiausiai kritulių (1,1 mm) registruota Skuode.  

2 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Dešimtadienio paskutinę dieną (kovo 10 d.) storiausia sniego danga buvo Laukuvoje ir Vėžaičiuose (po 22 cm). Pietų Lietuvoje, Nemuno žemupyje ir kai kuriuose šiauriniuose rajonuose sniego danga jau nutirpo  (3 pav.).

3 pav. Sniego dangos storis kovo 10 d.

Pirmasis kovo dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas pirmąjį dešimtadienį Lietuvoje buvo 80 val. (222 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje (72,1 val.), ilgiausiai – Lazdijuose (88,7 val.) (4 pav.).

4 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–2 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 0–1 °C, aukščiausia vietomis kilo iki 4 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje išliko teigiama ir krito iki 0–1 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai giliausiai buvo įšalę iki 30–34 cm, daug kur laikėsi plonesnis 2–14 cm storio įšalo sluoksnis, o Utenos meteorologinių stebėjimų aikštelėje dirvožemiai jau buvo pilnai atitirpę. Saulėti ir šilti orai dienomis sudarė labai palankias sąlygas dirvožemio įšalui atitirpti, o sausos naktys su silpnai neigiama temperatūra nulėmė, kad dirvožemio paviršius vėl šiek tiek įšaldavo. Dešimtadienio pabaigoje dirvožemiai buvo įšalę iki 1–23 cm.

2026 m. vasario mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Vasario mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -7,9 °C (neigiama 5,4° anomalija) (1 pav.). Tai aštuntas pagal šaltumą vasaris nuo 1961 m., šalčiausias vasaris buvo 1985 m. (-12,5 °C), šiame amžiuje  šalčiau buvo tik 2012 m. vasarį, -8,9 °C.

Šalčiausia šį vasarį buvo Joniškyje ir Šeduvoje (po -9,9 °C), šilčiausia – Klaipėdoje (-6,1 °C). Aukščiausia vasario mėn. paros oro temperatūra 13,5 °C registruota 28 d. Varėnoje, žemiausia -34,3 °C 2 d. Šeduvoje.

Sausio 31 d. – vasario 2 d. registruotas pirmasis speigas1 šią žiemą (paskutinį kartą speigas buvo stebėtas 2012 m. vasario mėn.): sausio 31 d. Šeduvoje, vasario 1 d. Joniškyje ir Šeduvoje, vasario 2 d. – 21-oje meteorologijos stotyje.

Antrasis speigas registruotas vasario 17 d. Joniškyje ir Šeduvoje.

Lietuvoje registruoti trys žemiausios ir vienas aukščiausios oro temperatūros rekordai:

  1. Vasario 2 d. -34,3 °C, Šeduva (buvo -32,1 °C 1970 m. , Varėna);
  2. Vasario 15 d. -29,8 °C Skuodas (buvo -27,1 °C 1964 m., Utena);
  3. Vasario 17 d. -32,9 °C Joniškis (buvo -28,4 °C 1954 m., Vilnius;
  4. Vasario 28 d. 13,5 °C, Varėna (buvo 12,6 °C 2017 m., Druskininkai).

Šios žiemos (2025 m. gruodis – 2026 m. vasaris) vidutinė temperatūra buvo -5,0 °C. Tai 14-a pagal šaltumą žiema nuo 1961 m. Šiame amžiuje šaltesnės žiemos buvo tris kartus: 2003 m. (-6,1 °C), 2011 m. (-5,7 °C) ir 2010 m. (-5,6 °C).

1 pav. Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 23,1 mm (54 %  SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Varėnoje (12,0 mm), daugiausiai –Kelmėje (34,4 mm) (2 pav.).

2 pav. Vasario mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vasario mėnesį sniegas dengė visą Lietuvą. Storiausia sniego danga 66 cm registruota 19–20 dienomis  Laukuvoje. 28 d. storiausia sniego danga buvo taip pat Laukuvoje (48 cm), ploniausia – Kybartuose (3 cm) (3 pav.).

3 pav. Sniego dangos storis vasario 28 d.

Vasario mėn. buvo saulėtas, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 104,7 val. (162 % laiko, lyginant su SKN): nuo 92,1 val. Varėnoje iki 118,4val.  Šilutėje (4 pav.). Tai trečias vasaris pagal Saulės spindėjimo trukmę nuo 1991 m., ilgiau Saulė švietė tik 2011 m. (128,5 val.) ir 2021 m. (108,0 val.).

4 pav. Saulės spindėjimo trukmė gruodžio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,5–15,5 m/s. Didžiausias vėjo greitis 15,5 m/s registruotas Šventojoje vasario 13 d.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie –0…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje visoje šalyje krito iki –1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje krito iki -0–1 °C.

Pirmomis mėnesio dienomis dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 27–30 cm, kitur laikėsi plonesnis 4–14 cm storio įšalo sluoksnis. Kadangi žemę daug kur dengė stora sniego danga, dirvožemiams giliau įšalti sąlygos nebuvo palankios. Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas Kybartuose ir Varėnoje – siekė 38 cm. Antroje mėnesio pusėje įšalusio dirvožemio sluoksnis daug kur pradėjo plonėti – paskutinę mėnesio dieną įšalo sluoksnis svyravo nuo 3 iki 32 cm.

Vidutinis vasario mėnesio vandens lygis vakarinėje, pietvakarinėje šalies dalyje, o taip pat ir dalyje Šiaurės Lietuvos upių svyravo nuo 8 iki 107 cm žemiau vidutinio vasario mėnesio vandens lygio. Pietinėje ir rytinėje dalyje – iki 82 cm aukščiau vidurkio.

Visą vasarį daugelį šalies upių kaustė ledo danga. Ledo storis svyravo nuo 20 iki 55 cm. Mėnesio pabaigoje, atšilus orams, ledo danga tirpo vietoje, joje atsirado properšų, atotirpų. Tirpstant sniego dangai, ant ledo susidarė vandens sluoksnis. Vietomis stebėtas nedidelis ledonešis. Žymesnių vandens lygio pakilimų vasarį stebėta nebuvo.

Vidutinis vasario mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 6 cm aukštsnis nei įprasta. Didžiausias išmatuotas ledo storis ežere siekė 32 cm (vasario 10–27 d.). Paskutinę mėnesio dieną jis siekė 25 cm.

Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis vidutinis vasario mėnesio vandens lygis buvo atitinkamai 4 ir 16 cm aukštesnis už vidurkį. Čia ledo storis vasarį svyravo nuo 22 iki 35 cm.

Paskutinę mėnesio dieną ledo storis Kuršių mariose siekė: ties Vente – 48 cm, ties Nida – 53 cm.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse vasario mėnesį

6 pav. Vasario mėnesio upių būklė

1speigas – stichinis meteorologinis reiškinys, kai 1–3 paras iš eilės oro temperatūra nukrenta iki -30 °C ir žemiau.

Platesnę informaciją rasite čia

2026 m. vasario mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Vasario mėn. trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo –0,8 °C (teigiama 1,1° anomalija) (1 pav.). Trečiasis dešimtadienis šalčiausias buvo Pakruojyje (-2,1 °C), šilčiausias – Šventojoje (0,2 °C).

Žemiausia paros oro temperatūra -16,1 °C išmatuota 21 d. Šalčininkuose. Aukščiausia  13,5 °C išmatuota 28 d. Varėnoje. Tai naujas vasario 28 d. aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje (anksčiau buvęs rekordas 12,6 °C registruotas 2017 m. Druskininkuose).

1 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 4,5 mm (37 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių (1,5 mm) registruota Šeduvoje, daugiausiai – Plungėje (7,9 mm).

2 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Dešimtadienio paskutinę dieną (vasario 28 d.) storiausia sniego danga buvo Laukuvoje (48 cm), ploniausia – Kybartuose (3 cm) (3 pav.).

3 pav. Sniego dangos storis vasario 28 d.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas trečiąjį dešimtadienį Lietuvoje buvo 27,5 val. (121 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Kaune (23,6 val.), ilgiausiai – Šilutėje (36,8 val.) (4 pav.).

4 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie -0…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -0…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje jau buvo teigiama ir  krito iki 0…1 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 35–38 cm, kitur laikėsi plonesnis 3–15 cm storio įšalo sluoksnis. Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas Kaune dešimtadienio pradžioje ir siekė 35 cm. Šylant orams įšalusio dirvožemio sluoksnis daug kur pradėjo plonėti – paskutinę dešimtadienio dieną įšalo sluoksnis svyravo nuo 3 iki 32 cm.