Ieškome metrologų, inžinierių ir stebėtojų. Darbo skelbimus rasite čia

Autorius: Zina Kitrienė

2025 m. spalio mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Spalio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 6,7 °C (neigiama 0,6° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -6,5 °C išmatuota spalio 20 d. Molėtuose, Utenoje ir Varėnoje, aukščiausia 17,6 °C – spalio 11 d. Skuode.

Antrąjį spalio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 16,8 mm (93 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Raseiniuose – 6,0 mm, daugiausiai Birštone – 37,9 mm. Spalio 18 d. vietomis Pietų Lietuvoje registruoti pavojingi1 krituliai.

2 pav. Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 37,3 val. (104 % SKN): nuo 25,5 val. Utenoje iki 52,6 val. Šilutėje (3 pav.).

3 pav. Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–10 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 10–15 °C, žemiausia krito iki 2–4 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 11–13  °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 4–6 °C.

Kauno MS rugsėjo 12 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami ir apžvalga neparengta.

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2025 m. spalio mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Spalio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,2 °C (neigiama 1,1° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -2,5 °C išmatuota spalio 3 d. Skuode, aukščiausia 18,4 °C – spalio 7 d. Dotnuvoje.

Spalio 1–3 d. kai kur šalyje buvo fiksuojamas stichinis meteorologinis reiškinys – šalna aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu – šiomis dienomis oro temperatūra prie dirvos paviršiaus krito iki -5,9 °C, o ore fiksuotos šalnos iki -2,9 °C.

Spalio 4 d. Kauno apylinkėse, taip pat visur Vakarų Lietuvoje, išskyrus Kuršių Neriją, vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Likusioje šalies dalyje aktyviosios augalų vegetacijos sezonas baigėsi dar rugsėjo 29 d.

1 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmąjį spalio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 13,8 mm (47 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Šeduvoje – 4,1 mm, daugiausiai Skuode – 41,8mm. Spalio 5 d. vietomis šiaurės vakariniuose rajonuose registruoti pavojingi1 krituliai.

2 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 47,7 val. (114 % SKN): nuo 38,9 val. Utenoje iki 57,9 val. Šilutėje (3 pav.).

3 pav. Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–11 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 12–16 °C, žemiausia krito iki 5–7 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 11–14  °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 7–9 °C.

Kauno MS rugsėjo 12 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami ir apžvalga neparengta.

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2025 m. rugsėjo mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Rugsėjo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,1 °C (teigiama 2,3° anomalija) – tai trečias pagal šiltumą rugsėjis nuo 1961 m., šiltesni rugsėjai buvo 2024 m. (16,8 °C) ir 2023 m. (16,5 °C).

Vėsiausia šį rugsėjį buvo Dūkšte (14,1 °C), šilčiausia – Nidoje ir Ventėje (16,5 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 29,9 °C registruota 6 d. Druskininkuose, žemiausiai -2,2 °C – 26 d. Varėnoje.

Rugsėjo 28 d. Klaipėdoje, Nidoje ir Vilniuje oro temperatūrai nukritus žemiau nei 15 °C baigėsi meteorologinė vasara. Kitur Lietuvoje ji baigėsi rugpjūčio 20–21 d.

Rugsėjo 29 d. didžiojoje šalies dalyje, išskyrus Kauną, Klaipėdą, Nidą, Raseinius, Šilutės, Telšius, vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas.

Rugsėjo 24–29 d. didžiojoje šalies dalyje buvo fiksuotas šalnos1.

1 pav. Rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Rugsėjo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo artimas SKN, 58,5 mm (98 % nuo SKN): nuo 18,6 mm Zarasuose iki 149,9 mm Nidoje (2 pav.).

Rugsėjo 14 d. Karklėje registruotas katastrofinis2 lietus: 82,4 mm/12 val. Šią dieną taip pat registruoti stichiniai3 lietūs Nidoje (76,7 mm), Klaipėdoje (59,1 mm), Ventėje (57,6 mm) ir Palangoje (57,3 mm). Rugsėjo 2, 3, 6, 7 ir 11–18 dienomis vietomis, daugiausia vakarinėje šalies pusėje, registruoti pavojingi4 lietūs.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis5 rugsėjo 17 d. baigėsi Trakų, o rugsėjo 30 d. Varėnos r. sav. teritorijose.

2 pav. Rugsėjo mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Rugsėjo mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 186,3 val. (104 % nuo SKN), ilgiausiai – Nidoje 206,7 val., trumpiausiai – Dūkšte 157,3 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė rugsėjo mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 13,7–21,6 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 3 d. Varėnoje – 21,6 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 15–18 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 23–28 °C, žemiausia krito iki 6–9 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–25  °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 8–11 °C.

Rugsėjo mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI buvo 2,5 –  vos 0,1 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Rugsėjį aukščiausia UVI reikšmė 3,5 buvo fiksuota 1 ir 9 d., o mažiausia 0,6 – 30 d. (4 pav.).

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS rugsėjo mėnesį

Kauno MS rugsėjo 12 d. sugedo spektrofotometras, ozono duomenys nėra gaunami.

Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis vakariniuose ir pietiniuose šalies rajonuose buvo nuo 1 iki 70 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį rugsėjo mėnesio vandens lygį. Tuo tarpu Šiaurės, Rytų Lietuvoje bei dalyje pietvakarinių rajonų, jis svyravo nuo 3 iki 51 cm žemiau vidurkio.

Visą mėnesį vietomis ir toliau stebėta hidrologinė sausra. Paskutinę mėnesio dieną hidrologinė sausra tebefiksuota Nemune ties Druskininkais, Šušvėje ties Josvainiais ir Sanžilės kanale ties Bernatoniais. Ties 11 VMS situacija išliko artima hidrologinei sausrai. Nemune ties Druskininkais nuo rugsėjo 16 d. buvo pasiekta ir gamtosauginio vandens debito reikšmė, kuri stebėta iki pat mėnesio pabaigos.

Rugsėjo 11–17 dienomis, sulaukus nemažai kritulių, daugelyje šalies rajonų stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Sparčiausiai vandens lygis kilo vakariniuose ir pietvakariniuose rajonuose. Aunuvoje ties Aunuvėnais rugsėjo 16 d. pasiektas naujas rugsėjo mėnesio aukščiausio vandens lygio rekordas – 255 cm (buvęs aukščiausias vandens lygis – 227 cm). Leitės upėje ties Kūlynų VMS trumpam buvo pasiekta ir stichinio vandens lygio reikšmė (rugsėjo 18–20 d.). 

Nuo trečiojo dešimtadienio pradžios vandens lygis pamažu krito ir mėnesio pabaigoje daugelyje upių jau buvo artimas rugsėjo normai.

Aukštesnis nei vidutinis daugiametis vandens lygis stebėtas ir Tauragno ežere bei Nemune ties Birštonu ir Darsūniškiu – atitinkamai 28 cm ir 24 cm.

Įsivyravus vėsiems ir žvarbiems orams, sparčiai vėso ir vandens telkiniai. Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 7,9–17,0°C, ežeruose – 11,9–15,6°C, Baltijos jūroje – 13,0–14,7°C, Kuršių mariose – 11,2–12,5°C.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugsėjo mėnesį

6 pav. Rugsėjo mėnesio upių būklė

1  šalna  aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis meteorologinis reiškinys.

2 katastrofinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta daugiau nei 80 mm kritulių.

3 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

4 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

5 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

Platesnę informaciją rasite Biuletenis_2025_09.pdf

2025 m. rugsėjo mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Rugsėjo trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,4 °C (neigiama 0,9° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -2,2 °C išmatuota rugsėjo 26 d. Varėnoje, aukščiausia 29,1 °C – rugsėjo 21 d. Druskininkuose.

Rugsėjo 28 d. Klaipėdoje, Nidoje ir Vilniuje oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C baigėsi meteorologinė vasara.

Rugsėjo 29 d. didžiojoje šalies dalyje, išskyrus Kauną, Klaipėdą, Nidą, Raseinius, Šilutę ir Telšius, vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas.

Rugsėjo 24–29 d. didžiojoje šalies dalyje buvo fiksuojamos šalnos1.

1 pav. Rugsėjo mėnesio trečojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiasis rugsėjo dešimtadienis buvo gana sausas, vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 1,5 mm (9 % SKN) (2 pav.). Panevėžyje ir Joniškyje kritulių nebuvo, daugiausiai kritulių registruota Ventėje, 7,4mm.

Varėnos r. sav. baigėsi ilgas lietingas laikotarpis2.

2 pav. Rugsėjo mėnesio trečojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 59 val. (107 % SKN): nuo 46,2 val. Utenoje iki 73,2 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Rugsėjo mėnesio trečojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–14 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 20–24 °C, žemiausia krito iki 6–9 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 18–21  °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 8–11 °C.

Kauno MS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, jų vidurkis buvo 1,6 UVI (0,5 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 2,5 buvo fiksuojama 21 d., mažiausia 0,6 – 30 d.

1  šalna  aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis meteorologinis reiškinys.

2 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

2025 m. rugsėjo mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Rugsėjo antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,1 °C (teigiama 3,4° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 8,1 °C išmatuota rugsėjo 18 d. Varėnoje ir Joniškyje, aukščiausia – 25,6 °C rugsėjo 11 d. Dotnuvoje.

1 pav. Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrąjį rugsėjo dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 46,5 mm (222 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Kybartuose 8,5 mm, daugiausiai – Nidoje, 121,1mm. Rugsėjo 14 d. Karklėje registruotas katastrofinis1 lietus – 82,4 mm/12 val. bei stichiniai2 lietūs Klaipėdoje, Nidoje, Palangoje ir Ventėje. Be to 11–18 dienomis buvo fiksuojami pavojingi3 lietūs, daugiausiai Vakarų Lietuvoje.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis4 šį dešimtadienį buvo fiksuojamas Varėnos ir Trakų r. sav. teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse. Visgi, rugsėjo 17 d. ilgas lietingas laikotarpis baigėsi Trakų r. sav.

2 pav. Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 43,3 val. (75 % SKN): nuo 27,9 val. Dūkšte iki 57,9 val. Kybartuose (3 pav.).

3 pav. Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–18 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 20–25 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 19–22 °C.

Kauno MS antrąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 2,6 UVI ir atitiko daugiametį šio dešimtadienio vidurkį (2,7 UVI, 2001–2020 m.). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 3,0 buvo fiksuojama 13 d., mažiausia – 2,0 12 d.

Kauno MS rugsėjo 12 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami.

1 katastrofinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta daugiau nei 80 mm kritulių.

2 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

3 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

4 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

2025 m. rugpjūčio mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Rugpjūčio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,4 °C (neigiama 1,2° anomalija). Vėsiausia šį rugpjūtį buvo Laukuvoje, Plungėje ir Skuode (15,8 °C), šilčiausia – Ventėje (18,3 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 32,3 °C registruota 14 d. Ventėje, žemiausia 2,6 °C – 27 d. Alytuje.

Rugpjūčio 20 d. Varėnoje ir rugpjūčio 21 d. beveik visoje Lietuvoje, oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C, baigėsi meteorologinė vasara, ji buvo  vidutiniškai 13 dienų trumpesnė nei SKN. Šios meteorologinės vasaros sezonas vidutiniškai truko 63 dienas, ilgiausiai tęsėsi Kaune, Lazdijuose ir Varėnoje (74–75 dienas) , o trumpiausiai – Ukmergėje ir Laukuvoje (49 dienas). Nidoje, Klaipėdoje ir Vilniuje meteorologinė vasara tęsiasi toliau.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Rugpjūčio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 53,0 mm (69 % nuo SKN): nuo 19,3 mm Dotnuvoje iki 123,5 mm Šilutėje (2 pav.).

Rugpjūčio 1–3, 6–8, 10 ir 24–26 dienomis vietomis  Šiaurės, Vakarų ir Pietų Lietuvoje registruoti pavojingi1 krituliai.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis2 pirmąjį mėnesio dešimtadienį fiksuotas Zarasų, Anykščių, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kaišiadorių, Šalčininkų ir Trakų r. sav., tačiau rugpjūčio 2 d. reiškinys baigėsi Rokiškio r. sav. Antrojo mėnesio dešimtadienio pabaigoje buvo fiksuojamas Anykščių, Utenos, Varėnos, Trakų r. sav. teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse, o rugpjūčio 11 d. šis reiškinys baigėsi Švenčionių r. sav. Paskutinį mėnesio dešimtadienio pabaigoje reiškinys toliau fiksuotas Varėnos ir Trakų r. sav. teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse. Rugpjūčio 21 d. reiškinys baigėsi Utenos r. sav., o rugpjūčio 29 d. baigėsi Anykščių r. sav.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Rugpjūčio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 235,6 val. (91 % nuo SKN), ilgiausiai – Varėnoje 245,9 val., trumpiausiai – Lazdijuose 225,6 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė rugpjūčio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,2–26,2 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 25 d. Ventėje – 26,2 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–21 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 25–32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–28 °C.

Rugpjūčio mėnesio Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) vidurkis buvo 3,7, tai 0,5 mažiau nei daugiametis (2001–2020 m.) šio mėnesio vidurkis. Rugpjūtį aukščiausia UVI reikšmė 5,8 buvo fiksuota 5 d., o mažiausia –1,0 8 d. (4 pav.).

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS rugpjūčio mėnesį

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) rugpjūčio mėnesio vidurkis (neįtraukiant 30-31 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo 322 DU3 – artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) vidurkiui (320 DU). Aukščiausia rugpjūčio mėnesio BOK reikšmė 361 DU fiksuota 25 ir 26 d., mažiausia reikšmė 286 DU – 14 d. (5 pav.).

Vidutinis rugpjūčio mėnesio vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo nuo 1 iki 107 cm aukščiau vidutinio daugiamečio vandens lygio. Tik Nemune ties Druskininkais ir Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu vandens lygis buvo 20–31 cm žemesnis. Mėnesio pabaigoje vietomis stebėta hidrologinė sausra. Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu buvo pasiekta ir gamtosauginio debito reikšmė (rugpjūčio 25 d.).

Vidutinis rugpjūčio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere, Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis buvo 15–36 cm aukščiau už šio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 9,9–21,8°C, ežeruose – 19,0–19,9°C, Baltijos jūroje – 18,2–19,2°C, Kuršių mariose – 17,6–18,0°C.

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugpjūčio mėnesį

7 pav. Rugpjūčio mėnesio upių būklė

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

31 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Platesnę informaciją rasite Biuletenis_2025_08.pdf

2025 m. rugpjūčio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Rugpjūčio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,4 °C (neigiama 1,8° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 2,6 °C išmatuota rugpjūčio 27 d. Alytuje, aukščiausia – 32,3 °C rugpjūčio 29 d. Druskininkuose.

Rugpjūčio 20 d. Varėnoje ir rugpjūčio 21 d. visoje Lietuvoje išskyrus Nidą, Klaipėdą ir Vilnių, oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C baigėsi meteorologinė vasara. Šiais metais meteorologinė vasara minėtose vietovėse baigėsi vidutiniškai 13 dienų ankščiau, lyginant su standartine klimato norma (toliau – SKN).  Šios meteorologinės vasaros sezonas vidutiniškai truko 63 dienas, ilgiausiai meteorologinė vasara tęsėsi Kaune, Lazdijuose ir Varėnoje, o trumpiausiai – Ukmergėje ir Laukuvoje.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį rugpjūčio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 24,6 mm (88% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Dotnuvoje – 7,8 mm, daugiausiai Klaipėdoje – 67 mm. Rugpjūčio 24 ir 25 dienomis vietomis Vakarų bei Pietų Lietuvove bei 26 d. Anykščiuose registruoti pavojingi1 krituliai.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis2 šio dešimtadienio pabaigoje buvo fiksuojamas Varėnos ir Trakų r. sav. teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse.  Rugpjūčio 21 d. jis baigėsi Utenos r. sav., o rugpjūčio 29 d. Anykščių r. sav.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 68,9 val. (83 % SKN): nuo 57,1 val. Klaipėdoje ir Nidoje iki 78,2 val. Biržuose (3 pav.).

3 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–18 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 22–28 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 19–24 °C.

Kauno MS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 2.8 UVI, tai 0,9 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI  reikšmė 4,0 buvo fiksuojama 21 d., mažiausia 1,6 – 31 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį (išskyrus 30-31 d. dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo 336 DU3, tai 7 % daugiau nei daugiametis (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkis. Aukščiausia BOK reikšmė 361 DU fiksuota 25 ir 26 d., o mažiausia 295 DU – 29 d.

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. rugpjūčio mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Rugpjūčio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,2 °C (neigiama 0,5° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 7,5 °C išmatuota rugpjūčio 19 d. Utenoje, aukščiausia – 32,3 °C rugpjūčio 14 d. Ventėje.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrąjį rugpjūčio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo nedidelis – 3,8 mm (tik 15% SKN) (2 pav.). Lazdijuose kritulių šį dešimtadienį nebuvo, daugiausiai kritulių iškrito Švenčionyse (15,7 mm).

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis1 šio dešimtadienio pabaigoje buvo fiksuojamas Anykščių, Utenos, Varėnos, Trakų r. sav. teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse.  Rugpjūčio 11 d. reiškinys baigėsi Švenčionių r. sav.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 90,5 val. (110 % SKN): nuo 81,3 val. Utenoje iki 100,4 val. Telšiuose (3 pav.).

3 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–23 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 25–30 °C, o Klaipėdoje iki 32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–28 °C.

Kauno MS pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį buvo fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 4,3 (0,1 didesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 4,8 buvo fiksuojama 17 d., mažiausia 2,3 – 20 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį buvo 304 DU2 (5% mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį). Aukščiausia BOK reikšmė 322 DU fiksuota 17 d., o mažiausia 286 DU – 14 d.

1 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

21 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. rugpjūčio mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Rugpjūčio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7 °C (neigiama 1,2° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 7,8 °C išmatuota rugpjūčio 9 d. Ukmergėje, aukščiausia – 30,4 °C rugpjūčio 3 d. Kazlų Rūdoje.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 24,6 mm, artimas SKN (102% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių šį dešimtadienį registruota Dotnuvoje (10,5 mm), daugiausiai – Šilutėje (64,7 mm).

Rugpjūčio 1–3, 6–8 ir 10 dienomis vietomis, daugiausiai vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose, registruoti pavojingi1 krituliai.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis2 yra fiksuojamas Zarasų, Anykščių, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kaišiadorių, Šalčininkų ir Trakų r. sav. Rugpjūčio 2 d. šis reiškinys baigėsi Rokiškio r. sav.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 82,2 val. (88 % SKN): nuo 73,2 val. Klaipėdoje iki 89,2 val. Lazdijuose (3 pav.).

3 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–22 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 23–27 °C, pietų ir vakarų Lietuvoje iki 29–32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–27 °C.

Kauno MS pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) vidutinė reikšmė buvo 4, tai 0,6 UVI mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (4,6). Aukščiausia UVI reikšmė 5,8 buvo fiksuojama 5 d., mažiausia – 1,0 UVI 8 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį buvo 327 DU3 , artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (324 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 345 DU fiksuota 8 d., o mažiausia 302 DU 5 d.

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

31 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. liepos mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,8 °C (teigiama 0,5° anomalija). Vėsiausia šią liepą buvo Laukuvoje (18,0 °C), šilčiausia – Birštone (19,7 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 35,6 °C registruota 3 d. Druskininkuose – tai naujas aukščiausios šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje.

Žemiausiai paros oro temperatūra 5,3 °C išmatuota 5 d. Kazlų Rūdoje.

1 pav. Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Liepos mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 141,4 mm (168 % nuo SKN): nuo 60,6 mm Ventėje iki 245,6 mm Anykščiuose (2 pav.).

Liepos 1–2, 8–11, 13–20 ir 22–31 dienomis buvo registruojami pavojingi1 krituliai įvairiose šalies dalyse.15, 17, 23, 28 ir 30 dienomis – stichiniai2 lietūs (35-iuose punktuose, daugiausiai Vidurio, Šiaurės ir Pietų Lietuvoje). Liepos 10 d. Buivydžiuose (Vilniaus r. sav., 95 mm/3 val.) bei 30 d. Markūnuose (Trakų r. sav., 91,8 mm/12 val.), Varėnoje (85,7 mm/12 val.) ir Panočiuose (Varėnos r. sav., 83,6 mm/12 val.) fiksuoti katastrofiniai3 krituliai.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis4 liepos pirmąjį ir antrąjį dešimtadienį buvo fiksuojamas kai kuriose Anykščių, Utenos, Zarasų, Švenčionių ir Ignalinos r. sav. Taip pat nuo liepos 9–10 d. reiškinys pradėtas registruoti Molėtų ir Vilniaus r. sav. teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse. Rokiškio r. sav. toliau tęsiasi šis reiškinys, kuris prasidėjo gegužės mėnesio paskutinėmis dienomis. Paskutinį mėnesio dešimtadienį ilgas lietingas laikotarpis baigėsi Ignalinos, Molėtų ir Vilniaus r. sav. Tačiau šis reiškinys toliau yra fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Švenčionių r.  sav., taip pat nuo liepos 28 d. pradėtas registruoti Varėnos r. sav. ir nuo liepos 30 d. Trakų, Šalčininkų ir Kaišiadorių r. sav.

2 pav. Liepos mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Liepos mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 216,6 val. (77 % nuo SKN), ilgiausiai – Nidoje 245,0 val., trumpiausiai – Telšiuose 198,3 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė liepos mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,9–19,5 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 16 d. Dotnuvoje – 19,5 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 27–34 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 24–30 °C.

Liepos mėnesio Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) vidurkis buvo 4,6, tai 0,4 mažiau nei daugiametis (2001–2020 m.) šio mėnesio vidurkis. Liepą aukščiausia UVI reikšmė 6,2 buvo fiksuota 2 d., o mažiausia –1,2 10 d. (4 pav.).

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS liepos mėnesį

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) liepos mėnesio vidurkis buvo 334 DU5 – artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) vidurkiui (339 DU). Aukščiausia liepos mėnesio BOK reikšmė 359 DU fiksuota 14 d., mažiausia reikšmė 294 DU registruota 2 d. (5 pav.).

5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS liepos mėnesį

Vandens lygiai antrąjį vasaros mėnesį daugelyje vandens telkinių buvo aukštesni už vidurkį. Žymus vandens lygio kilimas pradėtas stebėti mėnesio 29-31 dienomis į šalį atslinkus pietiniam ciklonui ir prasidėjus lietaus poplūdžiui, kurio metu Strėvoje ties Semeliškėmis viršyta ir aukščiausio vandens lygio per visą stebėjimų laikotarpį reikšmė – 272 cm (buvęs aukščiausiais vandens lygis – 270 cm). Naujas liepos mėnesio vandens lygio maksimumas užfiksuotas ir Kuršių mariose ties Nidos vandens matavimo stotimi – 553 cm (liepos 11 d., buvęs 550 cm).

Vidutinis liepos mėnesio vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo nuo 1 iki 53 cm aukščiau vidutinio daugiamečio vandens lygio. Tik Bartuvoje ties Skuodu, Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu, Nevėžyje ties Babtais ir Nemune vandens lygis buvo 4-51 cm žemesnis. Vietomis ir toliau stebėta hidrologinė sausra. Nemune ties Druskininkais ir Nemajūnais buvo pasiektos ir gamtosauginio debito reikšmės (liepos 6–15 d.).

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 24 cm aukščiau už šio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Tuo tarpu Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis jis buvo 4 cm žemesnis.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 9,9–23,1°C, ežeruose 18,6–22,5°C, Baltijos jūroje 18,4–18,8°C, Kuršių mariose 20,4–21,2°C.

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse liepos mėnesį

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse liepos mėnesį

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

3 katastrofinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta daugiau nei 80 mm kritulių.

4 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

51 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Platesnę informaciją rasite Biuletenis_2025_07.pdf