Kviečiame išbandyti „Meteo.lt“ orų programėlę!

Autorius: Zina Kitrienė

2025 m. rugpjūčio mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Rugpjūčio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,4 °C (neigiama 1,2° anomalija). Vėsiausia šį rugpjūtį buvo Laukuvoje, Plungėje ir Skuode (15,8 °C), šilčiausia – Ventėje (18,3 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 32,3 °C registruota 14 d. Ventėje, žemiausiai 2,6 °C – 27 d. Alytuje.

Rugpjūčio 20 d. Varėnoje ir 21 d. visoje Lietuvoje, išskyrus Nidą, Klaipėdą ir Vilnių, oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C baigėsi meteorologinė vasara. Šiais metais meteorologinė vasara minėtose vietovėse baigėsi vidutiniškai 13 dienų anksčiau, lyginant su standartine klimato norma (toliau – SKN). Šiais metais meteorologinė vasara truko vidutiniškai 63 dienas, ilgiausiai tęsėsi Kaune, Lazdijuose ir Varėnoje, o trumpiausiai – Ukmergėje ir Laukuvoje.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Rugpjūčio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 53,0 mm (69 % nuo SKN): nuo 19,3 mm Dotnuvoje iki 123,5 mm Šilutėje (2 pav.).

Rugpjūčio 1–3, 6–8, 10 ir 24–26 dienomis vietomis  Šiaurės, Vakarų ir Pietų Lietuvoje registruoti pavojingi1 krituliai.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis2 pirmąjį mėnesio dešimtadienį fiksuotas Zarasų, Anykščių, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kaišiadorių, Šalčininkų ir Trakų r. sav., tačiau rugpjūčio 2 d. reiškinys baigėsi Rokiškio r. sav. Antrąjį mėnesio dešimtadienio pabaigoje buvo fiksuojamas Anykščių, Utenos, Varėnos, Trakų r. sav. teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse, o rugpjūčio 11 d. šis reiškinys baigėsi Švenčionių r. sav. Paskutinį mėnesio dešimtadienio pabaigoje reiškinys toliau fiksuotas Varėnos ir Trakų r. sav. teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse. Rugpjūčio 21 d. reiškinys baigėsi Utenos r. sav., o rugpjūčio 29 d. baigėsi Anykščių r. sav.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Rugpjūčio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 235,6 val. (91 % nuo SKN), ilgiausiai – Varėnoje 245,9 val., trumpiausiai – Lazdijuose 225,6 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė rugpjūčio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,2–26,2 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 25 d. Ventėjeje – 26,2 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–21 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 25–32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–28 °C.

Rugpjūčio mėnesio Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) vidurkis buvo 3,7, tai 0,5 mažiau nei daugiametis (2001–2020 m.) šio mėnesio vidurkis. Rugpjūtį aukščiausia UVI reikšmė 5,8 buvo fiksuota 5 d., o mažiausia –1,0 8 d. (4 pav.).

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS rugpjūčio mėnesį

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) rugpjūčio mėnesio vidurkis (neįtraukiant 30-31 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo 322 DU3 – artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) vidurkiui (320 DU). Aukščiausia rugpjūčio mėnesio BOK reikšmė 361 DU fiksuota 25 ir 26 d., mažiausia reikšmė 286 DU – 14 d. (5 pav.).

Vidutinis rugpjūčio mėnesio vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo nuo 1 iki 107 cm aukščiau vidutinio daugiamečio vandens lygio. Tik Nemune ties Druskininkais ir Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu vandens lygis buvo 20–31 cm žemesnis. Mėnesio pabaigoje vietomis stebėta hidrologinė sausra. Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu buvo pasiekta ir gamtosauginio debito reikšmė (rugpjūčio 25 d.).

Vidutinis rugpjūčio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere, Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis buvo 15–36 cm aukščiau už šio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 9,9–21,8°C, ežeruose – 19,0–19,9°C, Baltijos jūroje – 18,2–19,2°C, Kuršių mariose – 17,6–18,0°C.

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugpjūčio mėnesį

7 pav. Rugpjūčio mėnesio upių būklė

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

31 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. rugpjūčio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Rugpjūčio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,4 °C (neigiama 1,8° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 2,6 °C išmatuota rugpjūčio 27 d. Alytuje, aukščiausia – 32,3 °C rugpjūčio 29 d. Druskininkuose.

Rugpjūčio 20 d. Varėnoje ir rugpjūčio 21 d. visoje Lietuvoje išskyrus Nidą, Klaipėdą ir Vilnių, oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C baigėsi meteorologinė vasara. Šiais metais meteorologinė vasara minėtose vietovėse baigėsi vidutiniškai 13 dienų ankščiau, lyginant su standartine klimato norma (toliau – SKN).  Šios meteorologinės vasaros sezonas vidutiniškai truko 63 dienas, ilgiausiai meteorologinė vasara tęsėsi Kaune, Lazdijuose ir Varėnoje, o trumpiausiai – Ukmergėje ir Laukuvoje.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį rugpjūčio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 24,6 mm (88% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Dotnuvoje – 7,8 mm, daugiausiai Klaipėdoje – 67 mm. Rugpjūčio 24 ir 25 dienomis vietomis Vakarų bei Pietų Lietuvove bei 26 d. Anykščiuose registruoti pavojingi1 krituliai.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis2 šio dešimtadienio pabaigoje buvo fiksuojamas Varėnos ir Trakų r. sav. teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse.  Rugpjūčio 21 d. jis baigėsi Utenos r. sav., o rugpjūčio 29 d. Anykščių r. sav.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 68,9 val. (83 % SKN): nuo 57,1 val. Klaipėdoje ir Nidoje iki 78,2 val. Biržuose (3 pav.).

3 pav. Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–18 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 22–28 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 19–24 °C.

Kauno MS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 2.8 UVI, tai 0,9 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI  reikšmė 4,0 buvo fiksuojama 21 d., mažiausia 1,6 – 31 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį (išskyrus 30-31 d. dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo 336 DU3, tai 7 % daugiau nei daugiametis (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkis. Aukščiausia BOK reikšmė 361 DU fiksuota 25 ir 26 d., o mažiausia 295 DU – 29 d.

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

3 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. rugpjūčio mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Rugpjūčio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,2 °C (neigiama 0,5° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 7,5 °C išmatuota rugpjūčio 19 d. Utenoje, aukščiausia – 32,3 °C rugpjūčio 14 d. Ventėje.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrąjį rugpjūčio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo nedidelis – 3,8 mm (tik 15% SKN) (2 pav.). Lazdijuose kritulių šį dešimtadienį nebuvo, daugiausiai kritulių iškrito Švenčionyse (15,7 mm).

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis1 šio dešimtadienio pabaigoje buvo fiksuojamas Anykščių, Utenos, Varėnos, Trakų r. sav. teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse.  Rugpjūčio 11 d. reiškinys baigėsi Švenčionių r. sav.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 90,5 val. (110 % SKN): nuo 81,3 val. Utenoje iki 100,4 val. Telšiuose (3 pav.).

3 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–23 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 25–30 °C, o Klaipėdoje iki 32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–28 °C.

Kauno MS pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį buvo fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 4,3 (0,1 didesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 4,8 buvo fiksuojama 17 d., mažiausia 2,3 – 20 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį buvo 304 DU2 (5% mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį). Aukščiausia BOK reikšmė 322 DU fiksuota 17 d., o mažiausia 286 DU – 14 d.

1 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

21 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. rugpjūčio mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Rugpjūčio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7 °C (neigiama 1,2° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 7,8 °C išmatuota rugpjūčio 9 d. Ukmergėje, aukščiausia – 30,4 °C rugpjūčio 3 d. Kazlų Rūdoje.

1 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 24,6 mm, artimas SKN (102% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių šį dešimtadienį registruota Dotnuvoje (10,5 mm), daugiausiai – Šilutėje (64,7 mm).

Rugpjūčio 1–3, 6–8 ir 10 dienomis vietomis, daugiausiai vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose, registruoti pavojingi1 krituliai.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis2 yra fiksuojamas Zarasų, Anykščių, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kaišiadorių, Šalčininkų ir Trakų r. sav. Rugpjūčio 2 d. šis reiškinys baigėsi Rokiškio r. sav.

2 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 82,2 val. (88 % SKN): nuo 73,2 val. Klaipėdoje iki 89,2 val. Lazdijuose (3 pav.).

3 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–22 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 23–27 °C, pietų ir vakarų Lietuvoje iki 29–32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–27 °C.

Kauno MS pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) vidutinė reikšmė buvo 4, tai 0,6 UVI mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (4,6). Aukščiausia UVI reikšmė 5,8 buvo fiksuojama 5 d., mažiausia – 1,0 UVI 8 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį buvo 327 DU3 , artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (324 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 345 DU fiksuota 8 d., o mažiausia 302 DU 5 d.

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

31 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. liepos mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,8 °C (teigiama 0,5° anomalija). Vėsiausia šią liepą buvo Laukuvoje (18,0 °C), šilčiausia – Birštone (19,7 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 35,6 °C registruota 3 d. Druskininkuose – tai naujas aukščiausios šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje.

Žemiausiai paros oro temperatūra 5,3 °C išmatuota 5 d. Kazlų Rūdoje.

1 pav. Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Liepos mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 141,4 mm (168 % nuo SKN): nuo 60,6 mm Ventėje iki 245,6 mm Anykščiuose (2 pav.).

Liepos 1–2, 8–11, 13–20 ir 22–31 dienomis buvo registruojami pavojingi1 krituliai įvairiose šalies dalyse.15, 17, 23, 28 ir 30 dienomis – stichiniai2 lietūs (35-iuose punktuose, daugiausiai Vidurio, Šiaurės ir Pietų Lietuvoje). Liepos 10 d. Buivydžiuose (Vilniaus r. sav., 95 mm/3 val.) bei 30 d. Markūnuose (Trakų r. sav., 91,8 mm/12 val.), Varėnoje (85,7 mm/12 val.) ir Panočiuose (Varėnos r. sav., 83,6 mm/12 val.) fiksuoti katastrofiniai3 krituliai.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis4 liepos pirmąjį ir antrąjį dešimtadienį buvo fiksuojamas kai kuriose Anykščių, Utenos, Zarasų, Švenčionių ir Ignalinos r. sav. Taip pat nuo liepos 9–10 d. reiškinys pradėtas registruoti Molėtų ir Vilniaus r. sav. teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse. Rokiškio r. sav. toliau tęsiasi šis reiškinys, kuris prasidėjo gegužės mėnesio paskutinėmis dienomis. Paskutinį mėnesio dešimtadienį ilgas lietingas laikotarpis baigėsi Ignalinos, Molėtų ir Vilniaus r. sav. Tačiau šis reiškinys toliau yra fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Švenčionių r.  sav., taip pat nuo liepos 28 d. pradėtas registruoti Varėnos r. sav. ir nuo liepos 30 d. Trakų, Šalčininkų ir Kaišiadorių r. sav.

2 pav. Liepos mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Liepos mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 216,6 val. (77 % nuo SKN), ilgiausiai – Nidoje 245,0 val., trumpiausiai – Telšiuose 198,3 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė liepos mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,9–19,5 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 16 d. Dotnuvoje – 19,5 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 27–34 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 24–30 °C.

Liepos mėnesio Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) vidurkis buvo 4,6, tai 0,4 mažiau nei daugiametis (2001–2020 m.) šio mėnesio vidurkis. Liepą aukščiausia UVI reikšmė 6,2 buvo fiksuota 2 d., o mažiausia –1,2 10 d. (4 pav.).

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS liepos mėnesį

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) liepos mėnesio vidurkis buvo 334 DU5 – artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) vidurkiui (339 DU). Aukščiausia liepos mėnesio BOK reikšmė 359 DU fiksuota 14 d., mažiausia reikšmė 294 DU registruota 2 d. (5 pav.).

5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS liepos mėnesį

Vandens lygiai antrąjį vasaros mėnesį daugelyje vandens telkinių buvo aukštesni už vidurkį. Žymus vandens lygio kilimas pradėtas stebėti mėnesio 29-31 dienomis į šalį atslinkus pietiniam ciklonui ir prasidėjus lietaus poplūdžiui, kurio metu Strėvoje ties Semeliškėmis viršyta ir aukščiausio vandens lygio per visą stebėjimų laikotarpį reikšmė – 272 cm (buvęs aukščiausiais vandens lygis – 270 cm). Naujas liepos mėnesio vandens lygio maksimumas užfiksuotas ir Kuršių mariose ties Nidos vandens matavimo stotimi – 553 cm (liepos 11 d., buvęs 550 cm).

Vidutinis liepos mėnesio vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo nuo 1 iki 53 cm aukščiau vidutinio daugiamečio vandens lygio. Tik Bartuvoje ties Skuodu, Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu, Nevėžyje ties Babtais ir Nemune vandens lygis buvo 4-51 cm žemesnis. Vietomis ir toliau stebėta hidrologinė sausra. Nemune ties Druskininkais ir Nemajūnais buvo pasiektos ir gamtosauginio debito reikšmės (liepos 6–15 d.).

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 24 cm aukščiau už šio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Tuo tarpu Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis jis buvo 4 cm žemesnis.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 9,9–23,1°C, ežeruose 18,6–22,5°C, Baltijos jūroje 18,4–18,8°C, Kuršių mariose 20,4–21,2°C.

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse liepos mėnesį

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse liepos mėnesį

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

3 katastrofinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta daugiau nei 80 mm kritulių.

4 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

51 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Platesnę informaciją rasite Biuletenis_2025_07.pdf

2025 m. liepos mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Liepos trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,5 °C (teigiama 0,4° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 8,6 °C išmatuota liepos 31 d. Kazlų Rūdoje, aukščiausia 31,2 °C – liepos 22 d. Birštone.

1 pav. Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečąjį liepos dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 71,7 mm (287 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių šį dešimtadienį registruota Skuode (22,4 mm), daugiausiai prilijo Varėnoje (145,1 mm – šis kiekis 6,6 karto viršijo dešimtadienio SKN ir 1,6 karto liepos mėnesio SKN).

Beveik kiekvieną dešimtadienio dieną šalyje buvo registruojami pavojingi1 krituliai, o 23 d. Kaškonyse (Prienų r. sav.) jų kiekis pasiekė stichinį2 lygį. 28–31 d. per visą šalį (išskyrus pietvakarinį pakraštį) praėjo gausūs krituliai, 28 d. 5-iuose, o ir 30 d. 26-iuose punktuose registruoti stichiniai krituliai, o Markūnuose (Trakų r. sav.), Panočiuose (Varėnos r. sav.) ir Varėnoje kritulių kiekis pasiekė katastrofinį3 lygį – per 12 val. išmatuota atitinkamai 91,8 mm, 83,6 mm ir 85,7 mm kritulių.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis4 toliau yra fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Švenčionių r.  sav., taip pat nuo liepos 28 d. reiškinys pradėtas registruoti Varėnos r. sav., o nuo liepos 30 d. Trakų, Šalčininkų ir Kaišiadorių r. sav. Paskutinio dešimtadienio pirmojoje pusėje šis reiškinys baigėsi Ignalinos, Molėtų ir Vilniaus r. sav.

2 pav. Liepos mėnesio trečojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 68,2 val. (68 % SKN): nuo 55,5 val. Utenoje iki 94,9 val. Nidoje (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 21–24 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 26–34 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–30 °C.

Kauno MS trečiąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Dešimtadienio vidutinė UVI reikšmė buvo 4,3, t.y. 0,6 mažesnė už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (4,9). Aukščiausia UVI reikšmė 5,1 buvo fiksuojama 21 ir 27 d., mažiausia 1,6 – 30 d.

Trečiąjį liepos mėnesio dešimtadienį bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 331 DU5 – reikšmė artima daugiamečiam (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkiui (332 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 356 DU fiksuota 30 d., o mažiausia 27 d. 319 DU.

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

3 katastrofinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta  daugiau nei 80 mm kritulių.

4 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

51 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. liepos mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Liepos antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,1 °C (teigiama 0,9° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 10,0 °C išmatuota liepos 13 d. Molėtuose, aukščiausia 29,1 °C – liepos 14 d. Pakruojyje.

1 pav. Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrąjį liepos dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 46,2 mm (154 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių šį dešimtadienį registruota Ukmergėje (8,4 mm), daugiausiai prilijo Anykščiuose (122,2 mm).

Kiekvieną dešimtadienio dieną šalyje buvo registruojami pavojingi1 krituliai. 15 d. Saunoriuose (Akmenės r. sav.), 17 d. Anykščiuose ir Pagavėnuose (Biržų r. sav.) jų kiekis pasiekė stichinį2 lygį.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis3 toliau buvo fiksuojamas kai kuriose Šiaurės rytų Lietuvos regiono automatinėse meteorologijos stotyse. Dešimtadienio pabaigoje reiškinys toliau buvo fiksuojamas Rokiškio, Zarasų, Anykščių, Utenos, Ignalinos, Švenčionių, Molėtų ir Vilniaus r. sav. teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse.

2 pav. Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 66,3 val. (74 % SKN): nuo 46,4 val. Klaipėdoje iki 84,2 val. Dūkšte (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–22 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 26–29 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–27 °C.

Kauno MS antrąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, jų vidukis buvo 5,1, vos 0,1 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 5,6 buvo fiksuojama 17 d., mažiausia 4,6 – 13 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS antrąjį liepos mėnesio dešimtadienį buvo 343 DU4, vidutiniškai 1 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė 359 DU fiksuota 14 d., o mažiausia 330 DU – 17 d.

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

3 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

41 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. liepos mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Liepos pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,3 °C (teigiama 0,3° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 5,3 °C išmatuota liepos 5 d. Kazlų Rūdoje, aukščiausia – 35,6 °C liepos 3 d. Druskininkuose – tai naujas aukščiausios šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje.

Meteorologinės vasaros, arba laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C, pajūrio ruože, bei Ukmergėje pradžia fiksuota liepos 1–3 d.

1 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmąjį liepos dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 23,8 mm (82% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių šį dešimtadienį registruota Nidoje (4,0 mm) ir Klaipėdoje (4,2 mm). Daugiausiai prilijo Šumske (71,9 mm) ir Vilniuje (68,8 mm).

Liepos 8–10 d. rytiniuose ir pietiniuose rajonuose registruoti pavojingi1 krituliai.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis2 toliau buvo fiksuojamas kai kuriose stotyse Šiaurės rytų Lietuvoje. Dešimtadienio pabaigoje reiškinys toliau buvo fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Švenčionių ir Ignalinos r. sav. Taip pat nuo liepos 9–10 d. reiškinys pradėtas fiksuoti Molėtų bei Vilniaus r. sav. teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse.

2 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 82,2 val. (88 % SKN): nuo 73,2 val. Klaipėdoje iki 89,2 val. Lazdijuose (3 pav.).

3 pav. Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–23 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 26–33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 22–28 °C.

Kauno MS pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį vidutinė Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmė buvo buvo 0,5 UVI mažesnė už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį, kuris yra 5,1. Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 6,2 buvo fiksuojama 2 d., mažiausia 1,2 – 10 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį buvo 330 DU3, 4 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (344 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 358 DU fiksuota 9 d., o mažiausia 294 DU  – 2 d.

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

31 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

2025 m. birželio mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Birželio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,4 °C (neigiama 0,5° anomalija). Vėsiausia šį birželį buvo Laukuvoje (14,4 °C), šilčiausia – Druskininkuose (16,7 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 30,0 °C registruota 16 d. Birštone, žemiausiai – 4 d. Laukuvoje, 3,4 °C.

Birželio 23 d. Varėnos meteorologijos stotyje buvo fiksuota šalna 5 cm aukštyje, temperatūra nukrito iki -0,1 °C.

Meteorologinės vasaros, arba laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C, pradžia Pietų Lietuvoje, bei Kaune ir Vilniuje fiksuota birželio 7 d., Vidurio, Šiaurės Rytų Lietuvoje bei Kybartuose – birželio 18 d. O Vakarų Lietuvoje ir Ukmergėje meteorologinė vasara dar neprasidėjo.

1 pav. Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Birželio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 81,2 mm (119 % nuo SKN): nuo 48,1 mm Kybartuose iki 140,9 mm Anykščiuose (2 pav.).

Birželio 5, 7–9, 11–12, 19–20 ir 24–25 dienomis vietomis registruoti pavojingi1 krituliai.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis2 per pirmąjį birželio dešimtadienį pradėtas fiksuoti kai kuriose Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Pasvalio, Biržų, Anykščių, Utenos, Zarasų ir Švenčionių r. sav. esančiose automatinėse meteorologijos stotyse. Rokiškio r. sav. taip pat toliau buvo fiksuojamas šis reiškinys, kuris prasidėjo dar gegužės paskutinėmis dienomis. Antrąjį birželio dešimtadienį ilgas lietingas laikotarpis toliau buvo fiksuodamas dalyje Šiaurės, Šiaurės Rytų Lietuvos. Šio dešimtadienio pabaigoje, reiškinys buvo fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų Švenčionių r. sav. Paskutinį mėnesio dešimtadienį šis reiškinys baigėsi Pakruojo, Joniškio, Biržų, Pasvalio, Kelmės, Radviliškio r. sav. Tačiau ilgas lietingas laikotarpis toliau yra fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Švenčionių ir Ignalinos r. sav.

2 pav. Birželio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Birželio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 236,1 val. (85 % nuo SKN), ilgiausiai – Šilutėje 269,5 val., trumpiausiai – Vilniuje 202,3 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė birželio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis vėjo greitis Lietuvoje birželio mėn. buvo 3,5 m/s, 0,8 m/s stipresnis nei SKN – tai vėjaučiausias birželis per paskutinius 31 metus (plačiau skaitykite čia). Didžiausias vėjo greitis siekė 15,2–25,2 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 24 d. Ventėje – 25,2 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–20°C, aukščiausia daug kur kilo iki 25–33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–28 °C.

Birželio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos, vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI buvo 4,6, tai 0,7 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Birželį aukščiausia UVI reikšmė 6,0 buvo fiksuota 25 ir 29 d., o mažiausia 1,9 20 d. (4 pav.).

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS birželio mėnesį

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) birželio mėnesio vidurkis buvo 350 DU3 ir buvo artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) vidurkiui (352 DU). Aukščiausia birželio mėnesio BOK reikšmė fiksuota 12 d., 398 DU, o mažiausia 29 d., 309 DU (5 pav.).

5 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS birželio mėnesį

Beveik visą birželio mėnesį vandens telkiniuose stebėtas nedidelis vandens lygio svyravimas. Žymesnis kilimas, vietomis, stebėtas 7–14 d., sulaukus gausesnio lietaus.

Vandens lygis šalies šiaurėje, rytuose ir dalyje vakarinių rajonų svyravo iki 80 cm aukščiau daugiamečio birželio mėnesio vandens lygio. Mažiau vandens plukdė Pietų Lietuvos upės – čia vandens lygis buvo iki 62 cm žemiau įprasto vidurkio.

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 11 cm aukščiau už šio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Tuo tarpu Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis jis buvo 14 cm žemesnis.

Vietomis stebėta ir hidrologinė sausra. Birželio 30 d. vandens matavimo stočių (VMS) su hidrologine sausra skaičius siekė 8. Ties 8 VMS situacija išliko artima hidrologinei sausrai (nacionaliniu mastu hidrologinė sausra skelbiama stočių skaičiui pasiekus 24 VMS).

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 15,1–20,6°C, ežeruose 14,1–20,2°C, Baltijos jūroje 16,5–17,2°C, Kuršių mariose – 17,1–18,1°C.

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse birželio mėnesį

7 pav. Birželio mėnesio upių būklė

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

31 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Platesnę informaciją rasite Biuletenis_2025_06.pdf

2025 m. birželio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Birželio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,3 °C (neigiama 1,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 25,3 °C išmatuota 23 d. Druskininkuose, žemiausia 3,8 °C taip pat 23 d. Kazlų Rūdoje. Šią dieną Varėnos meteorologijos stotyje buvo fiksuota šalna 5 cm aukštyje, temperatūra nukrito iki -0,1 °C.

1 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį birželio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 22,4 mm (83 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių šį dešimtadienį registruota Dūkšte, 10,6 mm. Daugiausiai prilijo Ukmergėje (39,9 mm) ir Anykščiuose (36,3 mm).

24–25 d. vietomis registruoti pavojingi1 lietūs.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis2 baigėsi Pakruojo, Joniškio, Biržų, Pasvalio, Kelmės, Radviliškio r. sav. Dešimtadienio pabaigoje reiškinys buvo fiksuojamas Anykščių, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Švenčionių ir Ignalinos r. sav.

2 pav. Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 75,1 val. (87 % SKN): nuo 62,8 val. Vilniuje iki 84,0 val. Nidoje (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–20 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 20–30 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 18–28 °C.

Kauno MS trečiąjį birželio mėnesį dešimtadienį Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) vidurkis buvo 5,2 – 0,2 UVI mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Aukščiausia UVI reikšmė 6,0 buvo fiksuojama 25 ir 29 d., mažiausia 2,2 – 27 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį buvo 343 DU3, 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė 365 DU fiksuota 24 d., o mažiausia – 309 DU , 29 d.

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

2 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

31 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.