Gegužės trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,3 °C (neigiama 0,3° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Šventojoje (11,6 °C), šilčiausia – Druskininkuose (14,6 °C).
Žemiausia paros oro temperatūra 0,1 °C išmatuota 30 d. Skuode, aukščiausia 26,1 °C – 24 d. Druskininkuose.
Gegužės 23 d. ir 29–31 d. vietomis ore ir daug kur dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu, rodiklius – žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -2…0 °C.
1 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Trečiąjį gegužės dešimtadienį kritulių iškrito labai mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 4,1 mm (23 % SKN) (2 pav.). Raseiniuose kritulių nebuvo registruota visai, daugiausiai prilijo Švenčionyse (22,6 mm).
Gegužės 21 d. Rokiškyje registruoti pavojingi1 krituliai.
Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM meteorologijos stočių ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu, dešimtadienio pradžioje pasitraukė iš Akmenės ir Mažeikių rajonų seniūnijų, t. y., baigėsi visoje šalyje.
2 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 107,7 val. (101 % SKN): nuo 84,9 val. Utenoje iki 137,9 val. Nidoje (3 pav.).
3 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Kauno AMS trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 4,4 UVI, tai 0,3 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 5,6 buvo fiksuojama 30 d., mažiausia – 3,2 21 d.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (355 DU1) Kauno AMS trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį buvo vidutiniškai 3 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (365 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 390 DU fiksuota 27 d., o mažiausia 25 d. – 313 DU.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.
21 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Gegužės antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,7 °C (neigiama 0,7° anomalija) (1 pav.). Šilčiausia buvo Švenčionyse ir Tauragėje, 12,3 °C, vėsiausia – Šventojoje, 10,2 °C.
Aukščiausia paros oro temperatūra 23,5 °C išmatuota 17 d. Šalčininkuose, žemiausia -1,0 °C 11 d. Varėnoje.
Gegužės 11 d. vietomis ore, o gegužės 11, 14 ir 15 d. daug kur dirvos paviršiuje pasitaikė šalnos, pasiekusios stichinio meteorologinio reiškinio – šalnos aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu, rodiklius – žemiausia fiksuota temperatūra krito iki -5…0 °C.
1 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Antrojo gegužės dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 27,1 mm (129 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Akmenėje (8,2 mm), daugiausiai – Varėnoje (66,1 mm).
Gegužės 13 d. Panočiuose ir 18 d. Daujočiuose registruoti stichiniai lietūs1, išmatuota atitinkamai 55,4 mm/12 val. ir 53,0 mm/12 val. Gegužės 11–13 d. ir 18–19 d. vietomis buvo registruoti pavojingi2 lietūs.
Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologijos stočių ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, stichinis meteorologinis reiškinys – sausra3 augalų vegetacijos laikotarpiu per dešimtadienį buvo fiksuota vienoje Šiaulių r. sav. seniūnijoje, tačiau ilgai neišsilaikė. Iš Radviliškio, Kėdainių, Panevėžio ir Pasvalio r. sav. sausra per dešimtadienį pasitraukė, o pavienėse Akmenės ir Mažeikių r. sav. seniūnijose sausra išliko iki paskutinės dešimtadienio dienos. Sausringas4 laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, dešimtadienio pradžioje fiksuotas pavienėse Skuodo, Akmenės, Mažeikių, Joniškio, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Šiaulių, Telšių, Plungės ir Jurbarko r. sav. seniūnijose, tačiau paskutinę dešimtadienio dieną iš visų išvardintų vietovių sausringas laikotarpis buvo pasitraukęs.
2 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 57,6 val. (66% SKN): nuo 47,4 val. Vilniuje iki 74,1 val. Nidoje (3 pav.).
3 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Gegužės pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,5 °C (teigiama 0,5° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Klaipėdoje, 9,1 °C, šilčiausia – Druskininkuose, 12,5 °C.
Aukščiausia oro temperatūra 28,5 °C išmatuota 4 d. Druskininkuose, žemiausia -1,6 °C – 1 d. Šilutėje, Vėžaičiuose ir Rietave bei 6 d. Skuode.
Visomis dešimtadienio dienomis, išskyrus gegužės 5 d., dirvos paviršiuje fiksuotos pavojingos ir stichinės šalnos, kurių metu temperatūra krito iki -5…0 °C.
1 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Pirmojo gegužės dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 18,5 mm (132 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Joniškyje (3,8 mm), daugiausiai – Druskininkuose (50,3 mm).
Gegužės 8–9 d. vietomis Pietų ir Pietryčių Lietuvoje registruoti pavojingi1 lietūs, gausiausiai palijo Druskininkuose, 29,7 mm/12 val.
Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologijos stočių ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu per dešimtadienį buvo fiksuotas vis didesnėje šalies teritorijoje – paskutinę dešimtadienio dieną buvo fiksuotas keliose Akmenės, Mažeikių, Panevėžio, Radviliškio, Pasvalio ir Kėdainių r. sav. seniūnijose. Sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, paskutinę dešimtadienio dieną fiksuotas pavienėse Skuodo, Akmenės, Mažeikių, Joniškio, Panevėžio, Radviliškio, Šiaulių, Plungės ir Jurbarko r. sav. seniūnijose.
2 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 78,7 val. (89% SKN): nuo 67,3 val. Vilniuje iki 93,7 val. Klaipėdoje (3 pav.).
3 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 11–15 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 4–8 °C, aukščiausia kilo iki 17–26 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 6–9 °C, aukščiausia kilo iki 14–21 °C.
Kauno AMS pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 2,6 UVI, tai 1,2 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 3,7 buvo fiksuojama 6 d., mažiausia 1,0 – 7 d.
1pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.
Balandžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,9 °C (neigiama 1,3° anomalija) (1 pav.). Šalčiausia šį balandį buvo Šventojoje (5,0 °C), šilčiausia – Druskininkuose (6,6 °C). Aukščiausia paros oro temperatūra 19,3 °C registruota 15 d. Kaišiadoryse, žemiausia -6,4 °C 30 d. Ukmergėje.
Antroje mėnesio pusėje beveik visomis dienomis daug kur ore ir dirvos paviršiuje fiksuotos šalnos (pavojingas meteorologinis reiškinys), kurių metu temperatūra krito iki -11…0 °C.
1 pav. Balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Šių metų balandžio mėn. Lietuvoje buvo gana sausas, vidutinis kritulių kiekis 13,9 mm (38 % SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Akmenėje (5,0 mm), daugiausiai – Dūkšte (27,1 mm) (2 pav.).
Ilgesnį laiką šalyje vyraujant sausiems orams pavieniuose šalies rajonuose antrojo balandžio mėnesio dešimtadienio pradžioje pradėtas fiksuoti pavojingas meteorologinis reiškinys – sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu. Pirmiausia reiškinys fiksuotas keliose Vilkaviškio r. seniūnijose, toliau išplito į greta esančius Marijampolės, Jurbarko, Šakių ir Kalvarijos rajonus, taip pat į pavienius Rytų, Šiaurės Lietuvos rajonus. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologijos stočių ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu balandžio 24–26 d. buvo fiksuota Vilkaviškio r. sav. Vilkaviškio miesto seniūnijoje (trukmė 3 d.), balandžio 25–26 d. – Kalvarijos sav. Kalvarijos ir Liubavo seniūnijose (trukmė 2 d.), balandžio 25–28 d. – Kalvarijos sav. Sangrūdos seniūnijoje (trukmė 4 d.), nuo balandžio 29 d. sausra pradėta fiksuoti keliose Pasvalio ir Panevėžio r. sav. bei Panevėžio m. sav. seniūnijose. Sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, fiksuotas pavienėse Akmenės, Mažeikių, Radviliškio, Kėdainių ir Šakių r. sav. seniūnijose.
2 pav. Balandžio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Balandžio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 239,2 val. (113 % laiko, lyginant su SKN): nuo 219,7 val. Vilniuje iki 270,0 val. Nidoje (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė balandžio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 16,1–24,3 m/s. Didžiausias vėjo greitis 24,3 m/s registruotas Šilutėje balandžio 6 d.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–9 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 1–3 °C, aukščiausia mėnesio pabaigoje daug kur buvo pakilusi iki 13–20 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 3–5 °C, aukščiausia kilo iki 10–15 °C.
Balandžio mėnesį Kauno AMS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio UVI vidurkis 2,3 buvo 0,5 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Balandį aukščiausia UVI reikšmė 3,4 buvo fiksuota 24 d., o mažiausia 0,7 –7 d.
Vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis beveik visoje šalyje svyravo nuo 5 iki 183 cm žemiau vidutinio daugiamečio balandžio mėnesio vandens lygio. Tik Akmenoje-Danėje ties Klaipėdos ir Kretingos vandens matavimo stotimis (VMS) jis buvo šiek tiek aukščiau vidurkio – atitinkamai 1 cm ir 3 cm.
Vyraujant sausiems ir ramiems orams, upių vandeningumo mažėjimas stebėtas visą balandį. Vietomis pradėta stebėti ir hidrologinė sausra (nuo 15 d.). Mėnesio pabaigoje (28 d.) Nemunėlyje ties Tabokine pasiekta nauja minimalaus balandžio mėnesio vandens lygio reikšmė – 21 cm (buvęs 41 cm). Paskutinę mėnesio dieną stočių su hidrologine sausra skaičius siekė 5 VMS. Ties 11 VMS situacija buvo artima hidrologinei sausrai.
Vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 7 cm žemesnis nei įprasta. Žemesnis jis buvo ir Kauno mariose ties Birštono bei Darsūniškio vandens matavimo stotimis – atitinkamai 45 cm ir 5 cm.
Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse ir ežeruose svyravo nuo 5 iki 11 °C, Kuršių mariose nuo 8 iki 9 °C, Baltijos jūroje nuo 5 iki 8 °C.
4 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse balandžio mėnesį
Balandžio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,7 °C (neigiama 4,3° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Rokiškyje ir Švenčionyse, po 4,9 °C, šilčiausia – Druskininkuose, 6,5 °C. Žemiausia paros oro temperatūra -6,4 °C išmatuota 30 d. Ukmergėje, aukščiausia 17,6 °C 25 d. Druskininkuose.
Beveik visomis dešimtadienio dienomis daug kur ore ir dirvos paviršiuje fiksuotos pavojingos šalnos, kurių metu temperatūra krito iki -11…0 °C.
1 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Trečiąjį balandžio dešimtadienį kritulių iškrito mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 2,6 mm (33 % SKN) (2 pav.). Dotnuvoje ir Akmenėje kritulių nebuvo registruota visai, didžiausias kritulių kiekis 12,0 mm išmatuotas Kalvarijoje.
Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologijos stočių ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu balandžio 24–26 d. buvo fiksuota Vilkaviškio r. sav. Vilkaviškio miesto seniūnijoje (trukmė 3 d.), balandžio 25–26 d. – Kalvarijos sav. Kalvarijos ir Liubavo seniūnijose (trukmė 2 d.), balandžio 25–28 d. – Kalvarijos sav. Sangrūdos seniūnijoje (trukmė 4 d.), nuo balandžio 29 d. sausra pradėta fiksuoti keliose Pasvalio ir Panevėžio r. sav. bei Panevėžio m. sav. seniūnijose. Sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, fiksuotas pavienėse Akmenės, Mažeikių, Radviliškio, Kėdainių ir Šakių r. sav. seniūnijose.
2 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 87,2 val. (101 % SKN): nuo 79,5 val. Vilniuje iki 106,3 val. Nidoje (3 pav.).
3 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 8–12 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 3–5 °C, aukščiausia kilo iki 12–19 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 5–8 °C, aukščiausia kilo iki 10–15 °C.
Kauno AMS trečiąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 2,8 UVI, (0,6 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 3,4 buvo fiksuojama 24 d., mažiausia 2,3 – 21 ir 29 d.
Balandžio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,3 °C (teigiama 0,6° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Varėnoje, 6,4 °C, o šilčiausia – Tauragėje, 8,2 °C. Žemiausia paros oro temperatūra -5,4 °C išmatuota 11 d. Skuode, aukščiausia 19,3 °C 15 d. Kaišiadoryse.
Beveik visomis dešimtadienio dienomis daug kur ore ir dirvos paviršiuje fiksuotos pavojingos šalnos, kurių metu temperatūra krito iki -10…0 °C.
1 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Antrąjį balandžio dešimtadienį kritulių iškrito mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 3,9 mm (30% SKN) (2 pav.). Nidoje, Mažeikiuose ir Kalvarijoje kritulių nebuvo registruota visai, didžiausias kritulių kiekis 16,3 mm išmatuotas Dūkšte.
Ilgesnį laiką šalyje vyraujant sausiems orams pavieniuose šalies rajonuose dešimtadienio pradžioje pradėtas fiksuoti pavojingas meteorologinis reiškinys – sausringas laikotarpisaugalų vegetacijos laikotarpiu. Pirmiausia reiškinys fiksuotas keliose Vilkaviškio r. seniūnijose, toliau išplito į greta esančias Marijampolės r. ir Kalvarijos savivaldybes, taip pat į pavienes Vilniaus, Ignalinos, Švenčionių, Anykščių, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Šiaulių, Kauno, Kėdainių, Šakių, Jurbarko rajonų seniūnijas. Iškritus krituliams pavojingas reiškinys daug kur baigėsi, tačiau baigiantis dešimtadieniui sausringas laikotarpis išliko pavienėse Jurbarko, Šakių, Kėdainių, Panevėžio ir Pasvalio rajonų seniūnijose.
2 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 83,5 val. (124% SKN): nuo 73,8 val. Dūkšte iki 90,5 val. Kaune (3 pav.).
3 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–10 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje dar dešimtadienio pradžioje krito iki 2–3 °C, aukščiausia kilo iki 12–20 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 3–5 °C, aukščiausia kilo iki 10–15 °C.
Kauno AMS antrąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, UVI vidurkis buvo 2,2 UVI, tai 0,7 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 2,6 buvo fiksuojama 19 d., mažiausia 1,0 – 16 d.
Balandžio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,7 °C (neigiama 0,1° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Šventojoje 3,0 °C, šilčiausia – Druskininkuose, 6,1 °C. Žemiausia paros oro temperatūra -5,7 °C išmatuota 10 d. Skuode, aukščiausia 15,6 °C 5 d. Druskininkuose .
1 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Pirmąjį balandžio dešimtadienį kritulių iškrito nedaug, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 7,4 mm (46% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Šiauliuose – 3,1 mm, didžiausias jų kiekis 14,5 mm išmatuotas Rokiškyje.
2 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 68,6 val. (118% SKN): nuo 61,9 val. Kybartuose iki 79,3 val. Biržuose (3 pav.).
3 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 6–8 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje dešimtadienio pradžioje dar krito iki 1–3 °C, aukščiausia kilo iki 12–16 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 3–5 °C, aukščiausia kilo iki 9–12 °C.
Kauno AMS pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, kurių vidurkis buvo 1,8 UVI, tai 0,4 mažiau už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 2,2 buvo fiksuojama 5 d., mažiausia 0,7 – 7 d.
Kovo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,7 °C (teigiama 3,8° anomalija) (1 pav.). Tai antras šilčiausias kovas nuo 1961 m., šilčiausias kovas buvo 2007 m. (5,0 °C).
Šalčiausia šį kovą buvo Ventėje (2,5 °C), šilčiausia – Elektrėnuose (5,9 °C). Aukščiausia paros oro temperatūra 18,2 °C registruota 29 d. Alytuje, žemiausia -8,0 °C 3 d. Rietave.
Lietuvoje registruoti šeši paros aukščiausios oro temperatūros rekordai:
Kovo 12 d. 18,1 °C, Druskininkai (buvo 15,5 °C 2002 m. , Varėna);
Kovo 13 d. 17,7 °C Druskininkai (buvo 15,1 °C 2007 m., Lazdijai);
Kovo 14 d. 17,9 °C Šilutė (buvo 14,0 °C 2011 m., Varėna);
Kovo 15 d. 16,2 °C, Tauragė (buvo 15,0 °C 1991 m., Kybartai);
Kovo 16 d. 14,6 °C, Alytus ir Druskininkai (buvo 14,1 °C 2024 m., Varėna);
Kovo 29 d. 18,2 °C, Alytus (buvo 17,8 °C 2025 m., Šilutė).
Kovo 14–16 d. didžiojoje šalies dalyje, išskyrus pajūrio zoną ir Šilalės apylinkes, vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 5 °C prasidėjo augalų vegetacijos sezonas. Lyginant su SKN, šiais metais, didžiojoje šalies dalyje augalų vegetacijos sezonas prasidėjo 3 savaitėmis anksčiau.
1 pav. Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Šių metų kovo mėn. Lietuvoje buvo labai sausas, vidutinis kritulių kiekis 5,6 mm (14 % SKN). Nuo 1961 m. sausesnis kovas buvo tik 2022 m. (1,9 mm).
Mažiausiai kritulių iškrito Marijampolėje (0,3 mm), daugiausiai – Šilutėje (11,8 mm) (2 pav.).
2 pav. Kovo mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Kovo mėn. buvo saulėtas, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 239,5 val. (166 % laiko, lyginant su SKN): nuo 195,7 val. Klaipėdoje iki 257,2 val. Kybartuose (3 pav.). Tai antras kovo mėnuo pagal Saulės spindėjimo trukmę nuo 1961 m., ilgiau Saulė švietė tik 2022 m. (263,3 val.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė kovoo mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 13,0–17,5 m/s. Didžiausias vėjo greitis 17,5 m/s registruotas Kaune kovo 25 d.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–5 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 0–1 °C, aukščiausia mėnesio pabaigoje daug kur buvo pakilusi iki 11–16 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C, aukščiausia kilo iki 8–12 °C.
Mėnesio pradžioje dirvožemiai giliausiai buvo įšalę iki 30–34 cm, daug kur laikėsi plonesnis 2–14 cm storio įšalo sluoksnis, tik Utenos meteorologinių stebėjimų aikštelėje dirvožemiai jau buvo pilnai atitirpę. Saulėti, šilti ir daugiausia sausi orai sudarė labai palankias sąlygas dirvožemio įšalui atitirpti – kovo 14 d. dirvožemio įšalo nebeliko visoje šalyje.
Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis didžiojoje dalyje šalies upių svyravo nuo 2 iki 81 cm aukščiau vidutinio daugiamečio kovo mėnesio vandens lygio. Tik vietomis, pietinėje ir rytinėje dalyse, jis buvo nuo 3 iki 61 cm žemiau vidurkio.
Nuo pat kovo pradžios, vyraujant šiltiems orams ir suintensyvėjus sniego ir ledo tirpimui, daugelyje upių stebėtas vandens lygio kilimas. Kovo 8–15 dienomis, prasidėjus ledonešiui, o taip pat ir besiformuojant ledo sangrūdoms, vietomis vandens lygis kilo itin sparčiai. Didžiausias vandens lygio kilimas fiksuotas kovo 13 d. kai kuriose Šiaurės ir Vakarų Lietuvos upėse: Mūšoje ties Ustukiais – iki 104 cm per parą, Jūroje ties Taurage – iki 103 cm per parą, Minijoje ties Kartena – iki 97 cm per parą. Stichinis vandens lygis stebėtas: Leitėje ties Kūlynais (kovo 10–23 d.), Gėgėje ties Plaškiais (kovo 14–20 d.) ir Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne (kovo 15–22 d.).
Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 6 cm aukščiau nei įprasta. Ledo danga sparčiai tirpo ir kovo 31 d. jau nebebuvo fiksuojama. Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, vidutinis kovo mėnesio vandens lygis buvo atitinkamai 30 ir 76 cm aukštesnis už vidurkį.
Visą mėnesį vyraujant šiltiems pavasariškiems orams, upės, Kuršių marios ir kai kurie ežerai pilnai išsilaisvino iš ledų gniaužtų. Vanduo pamažu šilo. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse svyravo nuo 3 iki 8 laipsnių, Kuršių mariose nuo 2 iki 4, Baltijos jūroje iki 5 laipsnių šilumos.
Kovo mėn. trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,9 °C (teigiama 3,6° anomalija) (1 pav.). Dešimtadienis šalčiausias buvo Šventojoje (3,5 °C), šilčiausia – Švenčionyse (7,1 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -5,2 °C išmatuota kovo 22 d. Molėtuose, aukščiausia 18,2 °C registruota 29 d. Alytuje.
Pasiektas 7-as paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje šiais metais:
29 d. 18,2 °C Druskininkuose (buvo 17,8 °C 2025 m. Šilutėje).
1 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Trečiąjį kovo dešimtadienį Lietuvoje kritulių buvo mažai, vidutinis kiekis 2,9 mm (24 % nuo SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Alytuje ir Rokiškyje – po 8,3 mm. 9-iose meteorologijos stotyse kritulių nebuvo registruota.
2 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Trečiąjį kovo dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 81 val. (125 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje (71,6 val.), ilgiausiai – Šiauliuose (92,6 val.) (3 pav.).
3 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 6–8 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje dar dešimtadienio pradžioje krito iki 1–2 °C, aukščiausia kilo iki 11–16 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 2–4 °C, aukščiausia kilo iki 8–12 °C.
Kovo mėn. antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,9 °C (teigiama 5,1° anomalija) (1 pav.). Tai šilčiausias antrasis kovo dešimtadienis nuo 1961 m., iki šiol buvo 1990 m. (5,0 °C).
Dešimtadienis šalčiausias buvo Ventėje (2,3 °C), šilčiausia – Elektrėnuose (7,5 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -5,0 °C išmatuota kovo 19 d. Šilutėje. Aukščiausia dešimtadienio temperatūra 18,1 °C registruota 12 d. Druskininkuose.
Pasiekti 5 aukščiausios oro temperatūros Lietuvoje rekordai:
12 d. 18,1 °C Druskininkuose (buvo 15,5 °C 2002 m. Varėnoje);
13 d. 17,7 °C Druskininkuose (buvo 15,1 °C 2007 m. Lazdijuose);
14 d. 17,9 °C Šilutėje (buvo 14,0 °C 2011 m. Varėnoje);
15 d. 16,2 °C Tauragėje (buvo 15,0 °C 1991 m. Kybartuose);
16 d. 14,6 °C Alytuje ir Druskininkuose (buvo 14,1 °C 2024 m. Varėnoje).
Didžiojoje šalies dalyje, išskyrus pajūrio zoną ir Šilalės apylinkes, kovo 14–16 d. vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 5 °C prasidėjo augalų vegetacijos sezonas. Lyginant su SKN, šiais metais didžiojoje šalies dalyje augalų vegetacijos sezonas prasidėjo 3 savaitėmis anksčiau.
1 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Antrąjį kovo dešimtadienį Lietuvoje kritulių buvo mažai, vidutinis kiekis 2,6 mm (19 % nuo SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių 8,3 mm registruota Šilutėje, Mažiausiai – 0,3 mm Kybartuose ir Marijampolėje.
2 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Antrasis kovo dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 79 val. (180 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje (52,0 val.), ilgiausiai – Kybartuose (91,2 val.) (3 pav.).
3 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–6 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 0–1 °C, aukščiausia kilo iki 8–12 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.
Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai vietomis dar buvo įšalę iki 9–22 cm, tačiau dėl vyraujančių šiltų orų dar neįpusėjus dešimtadieniui įšalo šalyje nebeliko.
