Ieškome IT skyriaus patarėjo, metrologo ir inžinierių. Darbo skelbimus rasite čia

Autorius: Zina Kitrienė

2026 m. vasario mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Vasario mėn. antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo –8,5 °C (neigiama 6,0° anomalija) (1 pav.). Tai trečias pagal šaltumą antrasis vasario dešimtadienis Lietuvoje XXI amžiuje. Šalčiau buvo 2011 m. (-11,4 °C) ir 2021 m. ( -9,0 °C).

Antrasis dešimtadienis šalčiausias buvo Joniškyje (-11,3 °C), šilčiausia – Druskininkuose (-5,8 °C).

Aukščiausia paros oro temperatūra šį dešimtadienį 3,8 °C išmatuota 13 d. Druskininkuose. Žemiausia paros oro temperatūra -32,9 °C – 17 d. Joniškyje. Šią dieną Joniškyje ir Šeduvoje fiksuotas trečias šią žiemą speigas1.

Pasiekti du nauji žemiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje:

  1. 15 d. -29,8 °C Skuode, buvęs rekordas -27,1 °C (1964 m., Utena);
  2. 17 d. -32,9 °C Joniškyje, buvęs rekordas -28,4 °C (1954 m., Vilnius).

1 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 16,8 mm (105 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių (5,2 mm) registruota Varėnoje, daugiausiai – Kelmėje (28,9 mm).

2 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Dešimtadienio paskutinę dieną (vasario 20 d.) storiausia sniego danga buvo Laukuvoje (66 cm), ploniausia – Lazdijuose (12 cm) (3 pav.).

3 pav. Sniego dangos storis vasario 10 d.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas antrąjį dešimtadienį Lietuvoje buvo 31,7 val. (151 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Vilniuje (23,6 val.), ilgiausiai – Šiauliuose (38,6 val.) (4 pav.).

4 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, svyravo apie -0…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -0…1 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 36–38 cm, kitur laikėsi plonesnis 3–16 cm storio įšalo sluoksnis. Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas Kybartuose dešimtadienio pradžioje ir siekė 38 cm. Dešimtadienio pabaigoje dirvožemiai visoje šalyje išliko įšalę, o įšalo sluoksnis svyravo nuo 3 iki 36 cm.

1speigas – stichinis meteorologinis reiškinys, kai 1–3 paras iš eilės oro temperatūra nukrenta iki -30 °C ir žemiau.

2026 m. sausio mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -9,2 °C (neigiama 6,3° anomalija) (1 pav.). Tai septintas pagal šaltumą sausis nuo 1961 m., šalčiausias sausis buvo 1987 m. (-15,1 °C) temperatūra, paskutinį kartą šalčiau buvo 2010 m. sausį, -10,3 °C.

Šalčiausia šį sausį buvo Dūkšte ir Šalčininkuose (po -10,6 °C), šilčiausia – Nidoje ir Šventojoje (po -6,8 °C). Aukščiausia sausio mėn. paros oro temperatūra 3,7 °C registruota 2 d. Klaipėdoje, žemiausia -30,1 °C 31 d. Šeduvoje. Tai pirmasis speigas1 šią žiemą, paskutinį kartą speigas buvo stebėtas 2012 m. vasario mėn.

Meteorologinė žiema, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, šį sezoną prasidėjo vidutiniškai 15 d. vėliau lyginant su SKN – daug kur Rytų Lietuvoje meteorologinė žiema prasidėjo dar 2025 m. gruodžio 28–30 d., kitur šalyje – sausio 3–6 d.

1 pav. Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 34,5 mm (65 %  SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Kybartuose (11,8 mm), daugiausiai – Vėžaičiuose (81,6 mm) (2 pav.).

2 pav. Sausio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Sausio mėnesį sniegas padengė visą Lietuvą. 31 d. storiausia sniego danga buvo Laukuvoje (43 cm), ploniausia – Kybartuose (8 cm) (3 pav.). Paskutinį kartą sausio mėn. panaši sniego danga buvo 2011 m.

3 pav. Sniego dangos storis sausio 31 d.

Sausio mėn. buvo labai saulėta, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 76,2 val. (188 % laiko, lyginant su SKN): nuo 61,8 val. Telšiuose iki 90,4 val.  Šilutėje (4 pav.). Tai antras sausis pagal Saulės spindėjimo trukmę nuo 1961 m., ilgiau Saulė švietė tik 2014 m., 78,6 val.

4 pav. Saulės spindėjimo trukmė sausio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 13,2–21,7 m/s. Didžiausias vėjo greitis 21,7 m/s registruotas Ventėje sausio 5 d.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie -0…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje visoje šalyje krito iki -2…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje išliko teigiama ir krito iki 0–1 °C. Pirmomis mėnesio dienomis dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 11–15 cm, kitur laikėsi plonesnis 2–7 cm storio įšalo sluoksnis. Visą mėnesį laikantis šaltiems orams dirvožemio įšalimo gylis palengva didėjo – paskutinėmis mėnesio dienomis buvo fiksuotas storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis – jis vietomis siekė 27–34 cm, kitur išliko plonesnis ir svyravo apie 4–15 cm.

Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis didžiojoje dalyje šalies upių svyravo nuo 5 iki 87 cm žemiau vidutinio daugiamečio sausio mėnesio vandens lygio. Tik vietomis, Rytų ir Pietų Lietuvoje, jis buvo 3–46 cm aukščiau vidurkio.

Viso sausio metu intensyviai formavosi ledo reiškiniai. Sausio 1–14 dienomis upėse stebėti ledėsiai, ižas, priekrantės ledas, formavosi ištisinė ledo danga, kai kur stebėtas ir ledas su properšomis. Mėnesio pabaigoje ištisinė ledo danga jau buvo fiksuojama didžiojoje dalyje šalies upių. Ledo dangos storis ežeruose svyravo nuo 15 iki 38 cm.

Žymesni vandens lygio pakilimai sausį dėl besigrūdančio ledo stebėti 6–21 dienomis. Aukščiausiai vandens lygis per parą buvo pakilęs: Nemune ties Nemajūnais – 106 cm (sausio 9 d.), Nemune ties Druskininkais – 86 cm (sausio 16 d.) ir Neryje ties Vilniumi –141 cm (sausio 21 d.).

 Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 14 cm aukštesnis nei įprastai. Sausio 8 d. ežeras užšalo. Paskutinę mėnesio dieną ledo storis siekė 22 cm.  Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, vidutinis sausio mėnesio vandens lygis buvo atitinkamai 17 ir 18 cm žemesnis už vidurkį. Ledo danga Kauno marias sukaustė apie sausio 2-ąją. Neilgai trukus, sausio 7–9 d., ledo danga pasidengė ir Kuršių marios. Paskutinėmis mėnesio dienomis, ledo storis svyravo nuo 35 cm (ties Nida) iki 38 cm (ties Vente).

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse sausio mėnesį

6 pav. Sausio mėnesio upių būklė

1speigas – stichinis meteorologinis reiškinys, kai 1–3 paras iš eilės oro temperatūra nukrenta iki -30 °C ir žemiau.

2026 m. sausio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Sausio mėn. trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -10,2 °C (neigiama 6,4° anomalija) (1 pav.). Tai šeštas pagal šaltumą trečiasis sausio dešimtadienis Lietuvoje nuo 1961 m. Šalčiausias šis dešimtadienis buvo 2010 ir 2014 m. (po -13,3 °C).

Trečiasis dešimtadienis šalčiausias buvo Šeduvoje (-12,2 °C), šilčiausia – Alytuje, Klaipėdoje ir Šventojoje (po -8,9 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -30,1 °C išmatuota sausio 31 d. Šeduvoje – tai pirmasis šią žiemą ir šiais metais speigas1, paskutinį kartą speigai buvo registruoti 2012 m. vasario mėn. Aukščiausia dešimtadienio temperatūra 0,8 °C  išmatuota 27 d. Druskininkuose.

1 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 12,1 mm (64 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių (3,6 mm) registruota Vėžaičiuose, daugiausiai – Pakruojyje (25,9 mm).  

2 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Dešimtadienio ir mėnesio paskutinę dieną (sausio 31 d.) storiausia sniego danga buvo Laukuvoje (43 cm), ploniausia – Kybartuose (8 cm) (3 pav.).

3 pav. Sniego dangos storis sausio 31 d.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas trečiąjį dešimtadienį Lietuvoje buvo 34,4 val. (186 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Lazdijuose (28,5 val.), ilgiausiai – Šilutėje (40,8 val.) (4 pav.).

4 pav. Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki –1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje išliko teigiama ir krito iki 0–1 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 20–29 cm, kitur laikėsi plonesnis 1–12 cm storio įšalo sluoksnis. Vyraujant šaltiems ir sausiems orams dirvožemiai, kaip ir praėjusį dešimtadienį, toliau palengva šalo – storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas paskutinėmis dešimtadienio dienomis ir vietomis siekė 27–34 cm, kitur išliko plonesnis ir svyravo apie 4–15 cm.

1speigas – stichinis meteorologinis reiškinys, kai 1–3 paras iš eilės oro temperatūra nukrenta iki -30 °C ir žemiau.

2026 m. sausio mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Sausio mėn. antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -11,5 °C (neigiama 9,5° anomalija) (1 pav.). Tai šeštas pagal šaltumą antrasis sausio dešimtadienis Lietuvoje nuo 1961 m., paskutinį kartą šaltesnis šis dešimtadienis buvo 1987 m. (-18,2 °C), kai buvo fiksuotas šalčiausias sausis ir pirmas bei antras dešimtadieniai nuo 1961 m.

Šis dešimtadienis šalčiausias buvo Šalčininkuose (-14,9 °C), šilčiausia – Šventojoje (-7,6 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -24,3 °C išmatuota sausio 20 d. Molėtuose, aukščiausia -1,2 °C  17 d. Kybartuose.

1 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrąjį sausio dešimtadienį kritulių buvo mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 1,3 mm (9 % SKN) (2 pav.). Kaišiadoryse kritulių nebuvo registruota, daugiausiai jų iškrito Kretingoje – 4,9 mm.  

2 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Dešimtadienio paskutinę dieną (sausio 20 d.),  storiausia sniego danga buvo Vėžaičiuose (34 cm) ir Švenčionyse (28 cm), ploniausia – Kybartuose (5 cm) ir Marijampolėje (6 cm) (3 pav.).

3 pav. Sniego dangos storis sausio 10 d.

Dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 36,7 val. (316 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Telšiuose (25,8 val.), ilgiausiai – Dūkšte (51,0 val.) (4 pav.).

4 pav. Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -0…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, išliko teigiama ir krito iki 0–1 °C, Šilutėje  iki 2°C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai daug kur buvo įšalę iki 11–20 cm, vietomis laikėsi plonesnis 1–8 cm storio įšalo sluoksnis. Vyraujant šaltiems ir sausiems orams dirvožemiai palengva šalo toliau – storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas paskutinėmis dešimtadienio dienomis ir vietomis siekė 20–23 cm.

2026 m. sausio mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Sausio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -5,6 °C (neigiama 2,8° anomalija) (1 pav.). Šį dešimtadienį šalčiausia buvo Švenčionyse (-6,7 °C), šilčiausia – Nidoje (-2,9 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -22,1 °C išmatuota sausio 8 d. Mažeikiuose, aukščiausia 3,7 °C  sausio 2 d. Klaipėdoje.

Daug kur Rytų Lietuvoje gruodžio 28–30 d., likusioje šalies teritorijoje – sausio 3–6 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 0 °C prasidėjo meteorologinė žiema. Lyginant su daugiamečiais duomenimis meteorologinės žiemos pradžia šiais metais fiksuota vidutiniškai 15 d. vėliau.

1 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 20,9 mm (110 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Kybartuose  – 4,5 mm, daugiausiai Kretingoje – 82,1 mm.  Sausio 1–4 dienomis vietomis Vakarų Lietuvoje išmatuotas pavojingas kritulių kiekis1.

2 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Dešimtadienio pabaigoje visą Lietuvą dengė sniegas,  storiausia jo danga 10 d. buvo Vėžaičiuose (38 cm) ir Švenčionyse (32 cm), ploniausia Kybartuose (2 cm) ir Raseiniuose bei Šeduvoje (po 5 cm) (3 pav.).

3 pav. Sniego dangos storis sausio 10 d.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 4,3 val. (41 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Dotnuvoje (0,1 val.), ilgiausiai – Šilutėje (13,5 val.) (4 pav.).

4 pav. Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…1 °C, Šilutėje apie 2 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki –3…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, išliko teigiama ir krito iki 0–2 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai vietomis buvo įšalę iki 11–15 cm, kitur laikėsi plonesnis 2–7 cm storio įšalo sluoksnis. Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas sausio 5 d. Varėnoje, siekė 19 cm. Paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemiai buvo įšalę visoje šalyje, o įšalo sluoksnis svyravo nuo 1 iki 17 cm. Dirvožemiams giliau įšalti sąlygos nebuvo palankios, nes žemę dengė stora sniego danga.

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

2025 m. gruodžio mėn. apžvalga

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Gruodžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,1 °C (teigiama 3,2° anomalija). Vėsiausia šį gruodį buvo Švenčionyse (0,4 °C), šilčiausia – Klaipėdoje ir Šventojoje (3,9 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 10,4 °C registruota 10 d. Kybartuose, žemiausia -17,6 °C 31 d. Skuode.

1 pav. Gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Gruodžio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 29,3 mm (52 % nuo SKN): nuo 11,7 mm Kaune iki 59,1 mm Vėžaičiuose (2 pav.).

2 pav. Gruodžio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Mėnesio pabaigoje beveik visoje Lietuvoje susidarė sniego danga, storiausia paskutinę mėnesio dieną ji buvo Švenčionyse (13 cm) ir Mažeikiuose (12 cm) (3 pav.).

3 pav. Sniego dangos storis gruodžio 31 d.

Gruodžio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 20,7 val. (71 % nuo SKN), ilgiausiai – Kaune 31,7 val., trumpiausiai – Utenoje 13,6 val. (4 pav.).

4 pav. Saulės spindėjimo trukmė gruodžio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 15,0–30,5 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 29 d. Ventėje – 30,5 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 2–3 °C, Klaipėdoje ir Šilutėje apie 4 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje visoje šalyje krito iki –2…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C.

Pirmoje mėnesio pusėje, vyraujant šiltesniems orams dirvožemio įšalas susiformavęs nebuvo. Nedidelis, 1–2 cm storio, dirvožemio įšalo sluoksnis vietomis fiksuotas gruodžio 13–14 d., o rimčiau dirvožemiai pradėjo šalti nuo gruodžio 24 d. Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas paskutinę metų dieną ir siekė 2–9 cm.

Vidutinis gruodžio mėnesio vandens lygis vakarinėje, šiaurinėje ir pietvakarinėje šalies dalyse svyravo nuo 1 iki 42 cm žemiau vidutinio daugiamečio gruodžio mėnesio vandens lygio. Rytuose, Vidurio Lietuvoje ir dalyje Pietų Lietuvos upių jis buvo 48 cm aukščiau vidurkio. Gruodžio 24–31 dienomis, pašalus ir vandens temperatūrai nukritus žemiau 1 laipsnio, vandens telkiniuose ir vėl pasirodė pradinės ledo formos – sniegainė, ižas, priekrantės ledas, kurie daugiausia stebėti šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyje. Plona ledo danga taip pat apsitraukė ir didesni ežerai, kurių gylis iki 5-9 m.

Aukštesnis nei vidutinis daugiametis vandens lygis stebėtas Tauragno ežere – 22 cm. 2 cm aukštesnis nei įprasta gruodį vandens lygis stebėtas ir Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 0–4,5 °C, ežeruose – 0–4,4 °C, Baltijos jūroje – 1,3–2,6 °C, Kuršių mariose – 0,1–1,3 °C. Kuršių mariose ties Vente fiksuotas dreifuojantis ledas.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse gruodžio mėnesį

6 pav. Gruodžio mėnesio upių būklė

Platesnę informaciją skaitykite Biuletenis_20125_12.pdf

2025 m. gruodžio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Gruodžio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,1 °C (teigiama 1,9° anomalija) (1 pav.). Šį dešimtadienį vėsiausia buvo Švenčionyse (-2,0 °C), šilčiausia – Nidoje (2,5 °C). Aukščiausia paros oro temperatūra 9,2 °C registruota gruodžio 22 d. Šeduvoje, žemiausia -17,6 °C išmatuota gruodžio 31 d. Skuode.

1 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį gruodžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 5,8 mm (29 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Šakiuose – 0,4 mm, daugiausiai Kretingoje – 15,6 mm.

2 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Dešimtadienio pabaigoje beveik visoje Lietuvoje susidarė sniego danga, storiausia 31 d. ji buvo Švenčionyse (13 cm) ir Mažeikiuose (12 cm) (3 pav.).

3 pav. Sniego dangos storis gruodžio 31 d.

Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 17,1 val. (160 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje – 8,4 val., ilgiausiai Kaune – 25,4 val. (4 pav.).

4 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje išliko teigiama ir svyravo apie 0–1 °C, Klaipėdoje ir Šilutėje apie 2–3 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje visoje šalyje krito iki –2…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai įšalę nebuvo, tačiau atvėsus orams dirvožemio įšalas daug kur pradėjo formuotis – paskutinę metų dieną dirvožemiai buvo įšalę iki 2–9 cm, storiausias (9 cm) įšalo sluoksnis išmatuotas Raseiniuose.


2025 m. gruodžio mėnesio antrasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Gruodžio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,9 °C (teigiama 3,9° anomalija) (1 pav.). Šiltesnis antrasis gruodžio dešimtadienis nuo 1961 m. buvo tik 2006 m. (4,0 °C).

Šį dešimtadienį vėsiausia buvo Švenčionyse (0,9 °C), šilčiausia – Šventojoje (5,1 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -7,4 °C išmatuota gruodžio 13 d. Zarasuose, aukščiausia 10,3 °C  gruodžio 11 d. Birštone –tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje.

1 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrąjį gruodžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 12,7 mm (67 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Šeduvoje  – 4,7 mm, daugiausiai Plungėje – 23,6 mm.

2 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 2,5 val. (31 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Dūkšte ir Vilniuje, vos po 0,3 val., ilgiausiai – Kybartuose, 7,8 val. (3 pav.).

3 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–5 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 1–3 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, krito iki 1–4 °C.

Trumpam atvėsus orams plonas 1–2 cm storio dirvožemio įšalo sluoksnis vietomis buvo susidaręs 13–14 d., kitomis dešimtadienio dienomis dirvožemiai įšalę nebuvo.

2025 m. gruodžio mėnesio pirmasis dešimtadienis

Paskelbta paskelbė Zina Kitrienė

Gruodžio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,6 °C (teigiama 3,8° anomalija) (1 pav.). Nuo 1961 m. šiltesni pirmieji gruodžio dešimtadieniai buvo tris kartus: 2006 m. (6,3 °C), 2000 ir 2015 m. (po 4,7 °C).

Šį dešimtadienį vėsiausia buvo Švenčionyse (2,5 °C), šilčiausia – Šventojoje (4,7 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -2,2 °C išmatuota gruodžio 2 d. Kelmėje, aukščiausia 10,4 °C  gruodžio 10 d. Kybartuose –tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje.

1 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmąjį gruodžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 10,8 mm (64 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Vilniuje  – 2,6 mm, daugiausiai Šilutėje – 29,4mm.

2 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 1,1 val. (vos 10 % nuo SKN). Biržuose Saulė nešvietė visai, ilgiausiai ji spindėjo Kybartuose – 3,2 val. (3 pav.).

3 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–4 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 1–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, krito iki 1–2 °C.

Vyraujant šiltesniems orams per visą dešimtadienį dirvožemio įšalas susiformavęs nebuvo.