Autorius: Zina Kitrienė

Gruodžio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,1 °C (teigiama 1,9° anomalija) (1 pav.). Šį dešimtadienį vėsiausia buvo Švenčionyse (-2,0 °C), šilčiausia – Nidoje (2,5 °C). Aukščiausia paros oro temperatūra 9,2 °C registruota gruodžio 22 d. Šeduvoje, žemiausia -17,6 °C išmatuota gruodžio 31 d. Skuode.

1 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį gruodžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 5,8 mm (29 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Šakiuose – 0,4 mm, daugiausiai Kretingoje – 15,6 mm.

2 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Dešimtadienio pabaigoje beveik visoje Lietuvoje susidarė sniego danga, storiausia 31 d. ji buvo Švenčionyse (13 cm) ir Mažeikiuose (12 cm) (3 pav.).

3 pav. Sniego dangos storis gruodžio 31 d.

Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 17,1 val. (160 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje – 8,4 val., ilgiausiai Kaune – 25,4 val. (4 pav.).

4 pav. Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje išliko teigiama ir svyravo apie 0–1 °C, Klaipėdoje ir Šilutėje apie 2–3 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje visoje šalyje krito iki –2…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai įšalę nebuvo, tačiau atvėsus orams dirvožemio įšalas daug kur pradėjo formuotis – paskutinę metų dieną dirvožemiai buvo įšalę iki 2–9 cm, storiausias (9 cm) įšalo sluoksnis išmatuotas Raseiniuose.

Gruodžio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,9 °C (teigiama 3,9° anomalija) (1 pav.). Šiltesnis antrasis gruodžio dešimtadienis nuo 1961 m. buvo tik 2006 m. (4,0 °C).

Šį dešimtadienį vėsiausia buvo Švenčionyse (0,9 °C), šilčiausia – Šventojoje (5,1 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -7,4 °C išmatuota gruodžio 13 d. Zarasuose, aukščiausia 10,3 °C  gruodžio 11 d. Birštone –tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje.

1 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrąjį gruodžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 12,7 mm (67 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Šeduvoje  – 4,7 mm, daugiausiai Plungėje – 23,6 mm.

2 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 2,5 val. (31 % nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Dūkšte ir Vilniuje, vos po 0,3 val., ilgiausiai – Kybartuose, 7,8 val. (3 pav.).

3 pav. Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–5 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 1–3 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, krito iki 1–4 °C.

Trumpam atvėsus orams plonas 1–2 cm storio dirvožemio įšalo sluoksnis vietomis buvo susidaręs 13–14 d., kitomis dešimtadienio dienomis dirvožemiai įšalę nebuvo.

Gruodžio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,6 °C (teigiama 3,8° anomalija) (1 pav.). Nuo 1961 m. šiltesni pirmieji gruodžio dešimtadieniai buvo tris kartus: 2006 m. (6,3 °C), 2000 ir 2015 m. (po 4,7 °C).

Šį dešimtadienį vėsiausia buvo Švenčionyse (2,5 °C), šilčiausia – Šventojoje (4,7 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -2,2 °C išmatuota gruodžio 2 d. Kelmėje, aukščiausia 10,4 °C  gruodžio 10 d. Kybartuose –tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje.

1 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmąjį gruodžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 10,8 mm (64 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Vilniuje  – 2,6 mm, daugiausiai Šilutėje – 29,4mm.

2 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 1,1 val. (vos 10 % nuo SKN). Biržuose Saulė nešvietė visai, ilgiausiai ji spindėjo Kybartuose – 3,2 val. (3 pav.).

3 pav. Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–4 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki 1–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, krito iki 1–2 °C.

Vyraujant šiltesniems orams per visą dešimtadienį dirvožemio įšalas susiformavęs nebuvo.

Lapkričio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,6 °C (neigiama 1,4° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Plungėje (-1,4 °C), šilčiausia – Šventojoje (1,2 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -10,2 °C išmatuota lapkričio 24 d. Plungėje, aukščiausia 6,8 °C – lapkričio 21 d. Šventojoje.

1 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį lapkričio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 12,7 mm (85 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Laukuvoje – 3,2 mm, daugiausiai Kalvarijoje – 27,5 mm. Lapkričio 26 d. Kalvarijoje ir Lazdijuose registruoti pavojingi¹ krituliai.

2 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

26–27 dienomis dalyje šalies, daugiausiai pietiniuose rajonuose registruotas stichinis reiškinys – žiemos reiškinių kompleksas². Šiomis dienomis visoje Lietuvoje susidarė sniego danga, storiausia Marijampolėje (17 cm) ir Kybartuose (13 cm) (3 pav.). Iki dešimtadienio pabaigos vietomis sniego danga nutirpo, storiausia išliko Marijampolėje (10 cm).

3 pav. Sniego dangos storis lapkričio 30 d.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 5 val. (56 % SKN): nuo 0,1 val. Vilniuje iki 8,8 val. Telšiuose (4 pav.).

4 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–1 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–2 °C.

Paros eigoje oro temperatūrai svyruojant apie 0 °C dirvožemio įšalas formavosi tik vietomis. Daugiausiai dirvožemiai buvo įšalę iki 7 cm Varėnoje. Paskutinę dešimtadienio dieną plonas, 1 cm storio, dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas tik Vilniaus ir Varėnos apylinkėse.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² stichinis reiškinys – žiemos reiškinių kompleksas: pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: smarkus snygis ir smarki šlapio sniego apdraba ir (ar) smarkus sudėtinis apšalas.

Lapkričio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,4 °C (teigiama 0,6° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Švenčionyse (2,1 °C), šilčiausia – Nidoje (5,7 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -6,8 °C išmatuota lapkričio 16 d. Varėnoje, aukščiausia 12,8 °C – lapkričio 14 d. Nidoje.

1 pav. Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrąjį lapkričio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 18,3 mm (91 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Šiauliuose – 1,1 mm, daugiausiai Vėžaičuose – 65,5 mm. Lapkričio 15 d. Lazdijuose ir Varėnoje bei 19 d. vietomis Vakarų Lietuvoje registruoti pavojingi¹ lietūs, gausiausi – Vėžaičiuose (41,8 mm/12 val.).

2 pav. Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 18 val. (150 % SKN): nuo 11,2 val. Utenoje iki 29,1 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 4–5 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 7–9 °C, žemiausia krito iki 0–2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 2–4 °C.

Kauno MS rugsėjo 12 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami ir apžvalga neparengta.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

Lapkričio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 6,9 °C (teigiama 2,6° anomalija) (1 pav.). Vėsiausia buvo Šalčininkuose (5,9 °C), šilčiausia – Klaipėdoje ir Šventojoje (8,0 °C). Žemiausia paros oro temperatūra -0,7 °C išmatuota lapkričio 8 d. Kybartuose, aukščiausia 14,5 °C – lapkričio 6 d. taip pat Kybartuose.

1 pav. Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmąjį lapkričio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 11,9 mm (54 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Mažeikiuose – 1,9 mm, daugiausiai Zarasuose – 29,6mm.

2 pav. Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 12,8 val. (71 % SKN): nuo 2,4 val. Dotnuvoje iki 28,7 val. Kybartuose (3 pav.).

3 pav. Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–8 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 10–11 °C, žemiausia krito iki 4–5 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 6–7 °C.

Kauno MS rugsėjo 12 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami ir apžvalga neparengta.

Spalio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,2 °C (teigiama 1,8° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -5,6 °C išmatuota spalio 21 d. Varėnoje, aukščiausia 14,8 °C – taip pat spalio 21 d. Pakruojyje.

1 pav. Spalio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiasis spalio dešimtadienis pasižymėjo gausiais krituliais, vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 57,7 mm (222 % SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Zarasuose – 36,3 mm, daugiausiai Palangoje – 102,3 mm. Spalio 25 d. daug kur, 28 ir 31 d. vietomis Vakarų ir Pietų Lietuvoje registruoti pavojingi¹ krituliai.

2 pav. Spalio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 16,6 val. (59 % SKN): nuo 13,7 val. Dūkšte iki 21,0 val. Šiauliuose (3 pav.).

3 pav. Spalio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 5–8 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 9–11 °C, žemiausia krito iki 1–4 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje dar kilo iki 10 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 3–6 °C.

Kauno MS rugsėjo 12 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami ir apžvalga neparengta.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.