Balandžio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,7 °C (neigiama 0,3° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -5,5 °C išmatuota 28 d. Varėnoje, aukščiausia 27,4 °C 22 d. Druskininkuose – tai naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje, be to naujas rekordas pasiektas ir 21 d. – 26,6 °C Druskininkuose.
Dūkšto AMS balandžio 22 d. vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C temperatūrą, prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas.
Balandžio 24–30 d. fiksuotos stichinės šalnos. Balandžio 24–25 d. ir 29–30 d. šalna fiksuota vietomis, daugiausiai 5 cm aukštyje, o balandžio 26–28 d. – beveik visoje šalies teritorijoje. Balandžio 27 d. Utenoje 5 cm aukštyje temperatūra nukrito net iki -10 °C.
1 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Trečiąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 7,1 mm (89% SKN) (2 pav.). 9-iose meteorologijos stotyse bei keliose VŠĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos stotelėse ( toliau – LŽŪKT) pietinėje šalies dalyje kritulių nebuvo registruota, didžiausias kritulių kiekis užfiksuotas Laukuvoje (21,2 mm) ir Ukmergėje (21,0 mm).
Balandžio 22 d. Kazlų Rūdos ir Anykščių AMS bei Diržių LŽŪKT bei 24 d. Biržų AMS registruoti pavojingi1 krituliai.
Nuo balandžio 27–30 d. kai kuriose Šakių, Jurbarko, Vilkaviškio r. sav. seniūnijose pradėtas fiksuoti sausringas laikotarpis2.
2 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 91,1 val. (106 % SKN): nuo 79,8 val. Biržuose iki 102,1 val. Kybartuose (3 pav.).
3 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 11–15 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 4–9 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 18–24 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 15–19 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 6–10 °C.
Per šį dešimtadienį daugelyje šalies rajonų pražydo obelys, vyšnios, paprastoji alyva.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį balandžio mėnesio dešimtadienį buvo 361 DU3 (4 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį). Aukščiausia BOK reikšmė 382 DU fiksuota 26 d., o mažiausia – 21 d., 336 DU.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.
2 sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.
31 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Balandžio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,4 °C (teigiama 5,7° anomalija) (1 pav.). Tai šilčiausias antrasis balandžio dešimtadienis nuo 1961 m., iki šiol šilčiausiu buvo 2018 m. (10,7 °C). Žemiausia oro temperatūra -6,1 °C išmatuota 12 d. Utenoje, aukščiausia 29,1 °C 18 d. Kretingoje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Tauragėje – tai naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Nauji rekordai pasiekti dar 2 dienas: 17 d. 28,2 °C (Kazlų Rūda) ir 19 d. 26,2 °C (Biržai).
Visoje šalies dalyje, išskyrus Dūkštą ir jo apylinkes, balandžio 18–19 d. vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C temperatūrą, prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais, aktyvioji augalų vegetacija prasidėjo vidutiniškai 8 dienomis ankščiau lyginant su SKN.
1 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Antrąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 9,5 mm (73% SKN) (2 pav.). Iš Tarnybos tinklui priklausančių meteorologijos stočių mažiausias kritulių kiekis registruotas Alytuje, 1,2 mm, didžiausias – Pakruojyje, 44,6 mm.
Balandžio 19 d. Elektrėnuose, Joniškyje, Kaišiadoryse, Pakruojyje ir Panevėžyje bei 3-ose VŠĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos stotelėse Šiaurės Lietuvoje registruoti pavojingi1 krituliai, o šio tinklo Žagariškių stotelėje – stichinis lietus2.
2 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 71,8 val. (106 % SKN): nuo 63,1 val. Telšiuose iki 77,8 val. Kaune (3 pav.).
3 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Paskutinis dirvožemio įšalimas dar buvo fiksuotas balandžio 11 d., Dūkšte ir siekė 3 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–13 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki -1….3 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 17–24 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 14–19 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 1–5 °C.
Kauno AMS sutrikus UVE jutiklio veikimui, šį dešimtadienį UVI nebuvo matuojama.
Kauno MS antrąjį balandžio mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 357 DU1 (94 % nuo daugiamečio (1993–2022 m.) vidurkio). Aukščiausia BOK reikšmė 426 DU fiksuota 11 d., o mažiausia – 307 DU 18 d.
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.
2 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.
31 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Balandžio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,5 °C (neigiama 0,3° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -7,4 °C išmatuota 9 d. Varėnoje, aukščiausia 20,1 °C 3 d. Kybartuose .
Balandžio 1–3 d. Vilniaus, Laukuvos, Utenos ir Dūkšto apylinkėse, vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 5 °C prasidėjo augalų vegetacijos sezonas.
1 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Pirmąjį balandžio dešimtadienį kritulių iškrito labai nedaug, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 4,6 mm (29% SKN) (2 pav.). Pagėgiuose kritulių nebuvo visai, didžiausias jų kiekis registruotas Alytuje, 11,6 mm ir Panevėžyje, 10,7 mm.
2 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 88,5 val. (153% SKN): nuo 83,3 val. Lazdijuose iki 94,6 val. Kaune (3 pav.).
3 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Šio dešimtadienio antroje pusėje atvėsus orams kai kuriose Lietuvos vietovėse vėl pradėjo formuotis dirvožemio įšalimas, giliausias fiksuotas Kybartų ir Dūkšto AMS – 4 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo apie 5–7 °C, žemiausia krito iki -1….3 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 13–18 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 10–14°C, žemiausia šiame gylyje krito iki 2–4 °C.
Kauno MS pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, artimos daugiamečiam vidurkiui. Aukščiausia UVI reikšmė 2,6 buvo fiksuojama 4 d., mažiausia 1,7 – 9 d.
Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį buvo buvo 404 DU1 (105 % nuo 1993–2022 m. vidurkio). Aukščiausia BOK reikšmė 467 DU fiksuota 5 d., o mažiausia 342 DU – 4 d.
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Kovo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,6 °C (teigiama 3,7° anomalija). Šis kovas pagal šiltumą dalijasi antra vieta su 1990 m. kovu. Šiltesnis nuo 1961 m. buvo tik 2007 m. kovas (5,0 °C).
Pačiuose šiaurės vakariniame ir rytiniame pakraščiuose buvo vėsiausia, 3,9–4,0 °C (teigiama 3,9° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo 4,0–5,0 °C temparatūra (teigiama 2,8–4,1° anomalija), Pietvakarių Lietuvoje ir kai kuriuose centriniuose rajonuose 5,0–5,5 °C (teigiama 3,7–4,0° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia paros oro temperatūra siekė 15,5–18,6 °C, žemiausia buvo nukritusi iki -9,0…-1,4 °C. Žemiausia paros oro temperatūra -9,0 °C registruota 16 d. Varėnoje, aukščiausia – 10 d. Kretingoje, 18,6 °C.
Per kovo mėnesį buvo pasiekti net 7 nauji paros aukščiausios oro temperatūros rekordai, 5-i iš jų registruoti Druskininkuose: 6 d. 18,4 °C , 7 d. 16,3 °C, 8 d. 17,0 °C, 9 d. 17,5 °C ir 11 d. 18,3 °C. 10 d. rekordas 18,6 °C registruotas Kretingoje, o 29 d. 17,8 °C – Šilutėje.
Kovo 28–31 d. didžiojoje šalies dalyje (išskyrus pajūrį, Laukuvą, Vilnių, Uteną ir Dūkštą) vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 5 °C prasidėjo augalų vegetacijos sezonas. Ankščiausiai šio sezono pradžia buvo fiksuota Kybartuose – kovo 28 d. Lyginant su SKN, šiais metais didžiojoje šalies dalyje sezono pradžia prasidėjo 6 dienomis ankščiau
1 pav. Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Kovo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 27,7 mm (0,7 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių iškrito 20–40 mm (0,5–1,1 SKN), mažiausiai kritulių iškrito Žemaitijoje, išskyrus šiaurės vakarinę jos dalį, 10–20 mm (0,3–0,6 SKN), daugiausiai – Anykščių, Molėtų ir Švenčionių apylinkėse, 40–55 mm (1,1 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Švenčionyse, 54,4 mm, mažiausiai – Mažeikiuose, 11,5 mm. Kovo 14 d. net 24-iuose punktuose Pietų ir Rytų Lietuvoje registruoti pavojingi1 krituliai, gausiausiai prilijo Švenčionyse –31,7 mm/12 val.
2 pav. Kovo mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Kovo mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 171 val. (1,2 SKN), ilgiausiai – Lazdijuose 196,3 val., trumpiausiai – Telšiuose 154,9 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė kovo mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 14,5–22,1 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 11 d. Ventėje – 22,1 m/s.
Kalendorinio pavasario pradžioje didžiojoje šalies dalyje dirvožemiai dar buvo įšalę gilesniuose sluoksniuose, tačiau nuo paviršiaus pradėjęs atitirpti. Daugelyje Lietuvos vietovių įšalas buvo atitirpęs nuo paviršiaus 2–7 cm, giliausiais įšalas buvo matuotas Vilniaus meteorologijos stotyje – įšalę iki 35 cm, o nuo paviršiaus atitirpę 7–8 cm. Dešimtadienio pabaigoje, beveik visoje Lietuvoje įšalo nebebuvo, išskyrus Vilniaus meteorologijos stotį, kurioje įšalas fiksuotas 24–30 cm gylyje, o nuo paviršiaus atitirpę jau 23 cm. Antrojo dešimtadienio antroje pusėje kai kuriose vietovėse dar susiformavo 2–5 cm įšalas. Storiausias įšalo sluoksnis buvo fiksuotas Telšiuose, kur kovo 17 d. siekė 5 cm, o Kybartuose ir Panevėžyje po 4 cm. Kaune įšalęs dirvožemis buvo ilgiausiai – 4 dienas. Šio dešimtadienio paskutinę dieną Kaune ir Vilniuje dirvožemiai dar buvo įšalę 2 cm. Paskutinį šio mėnesio dešimtadienį, įšalas Kaune ir Vilniuje jau buvo ištirpęs, tačiau kovo 21 d. 1 cm įšalas buvo fiksuotas Kybartų, Panevėžio ir Telšių vietovėse.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–5°C, žemiausia šiame gylyje krito iki -1….1 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 11–17 °C, o Varėnoje sušilo iki 19 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 8–12°C, Varėnoje iki 17 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 0–2 °C
Kauno MS išmatuoto Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) kovo mėnesio vidurkis buvo 313 DU2, vidutiniškai 19 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (386 DU). Šį mėnesį BOK buvo pavojingai sumažėjęs ir pasižymėjo labai žemomis reikšmėmis.
Pavojingai sumažėjęs BOK kovą buvo fiksuojamas net 16 kartų (3–13, 15–16 ir 18–20 d.). Mažiausi BOK registruoti kovo 5 d. (250 DU), 6 d. (241 DU) ir 8 d. (256 DU), lyginant su šių dienų vidutiniais daugiamečiais dydžiais jie buvo mažesni 5 d. 36 %, 6 d. 38 % ir 8 d. 33 %. Be to, kovo 6 d. buvo pagerintas net 28 metus išsilaikęs BOK kovo mėnesio minimumo rekordas, kuris buvo išmatuotas 1997 m. kovo 10 d. Net 11 dienų (3–8, 15, 16, 19, 20 ir 25 d.) buvo pagerinti šių parų minimumo rekordai.
4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS kovo mėnesį
Dėl pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia ir čia.
Kovo mėnesį vandens lygis šalies upėse svyravo 10–174 cm žemiau vidutinio daugiamečio kovo mėnesio vandens lygio. Tik Svylos upėje ties Guntauninkais jis buvo 9 cm aukščiau vidurkio.
Kai kuriose Šiaurės ir Rytų Lietuvos upėse iki kovo 6 d. stebėti ledo reiškiniai. Šiek tiek pašalus kovo viduryje, vietomis trumpam buvo susidaręs priekrantės ledas, o Širvintoje ties Liukonimis praplaukė ir nedidelis ižas (14 ir 17 d.).
Kovo 5–7 d., o taip pat ir 15–19 dienomis, kai kuriose šalies upėse stebėtas besigrūdančio ledo sukeltas vandens lygio pakilimas.
Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo lygus kovo mėnesio vidurkiui. Tuo tarpu Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis vandens lygis vidutinę reikšmę viršijo atitinkamai 24 ir 81 cm.
Šylant orams, pamažu pradėjo šilti ir vandens telkiniai. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 4–8 °C, ežeruose – 3–7 °C, Kuršių mariose – 7–6 °C, Baltijos jūroje – 6 °C.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse kovo mėnesį
6 pav. Kovo mėnesio upių būklė
1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.
2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Kovo trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 6,1 °C (teigiama 3,8° anomalija). Vėsiausia buvo pačiame šiaurės vakariniame pakraštyje – Skuode 4,8 °C (teigiama 2,7° anomalija), kitur šiaurės vakarinėje dalyje ir Rytų Lietuvoje 5,0–6,0 °C (teigiama 2,8–3,9° anomalija), kitur 6,0–7,0 °C (teigiama 3,6–4,3° anomalija). Žemiausia oro temperatūra -4,6 °C išmatuota 21 d. Skuode. Aukščiausia 17,8 °C registruota 29 d. Šilutėje – tai naujas šios dienos aukščiausios paros oro temperatūros rekordas.
1 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Trečiąjį kovo dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 6,7 mm (0,6 SKN). Juostoje, einančioje per šalies vidurį, kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0,2–0,5 SKN), abipus šios juostos kritulių išmatuota 5–10 mm (0,4–0,8 SKN), rytiniame pakraštyje ir šiaurės vakariniuose rajonuose – 10–18 mm (0,8–1,1 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio mažiausias kritulių kiekis 2,1 mm registruotas Kelmėje, didžiausias – 17,3 mm Palangoje.
2 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Kovo trečiąjį dešimtadienį Saulė vidutiniškai Lietuvoje spindėjo 70,7 val. (1,1 SKN): nuo 54,5 val. Klaipėdoje iki 80,1 val. Biržuose (3 pav.).
3 pav. Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Kovo 21 d. Kybartų, Panevėžio ir Telšių vietovėse susiformavo 1 cm įšalas.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 4–7 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki -1….3 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 10–17 °C, o Varėnoje sušilo iki 19 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 8–12 °C, Varėnoje iki 17 °C
Kauno MS trečiąjį kovo mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 345 DU1, vidutiniškai 9 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (381 DU). Visą dešimtadienį ozono kiekis buvo mažesnis, nei daugiametis vidurkis. Mažiausia BOK reikšmė 321 DU fiksuota 26 d. (nuokrypis nuo šios paros vidurkio gautas -17 %).
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Kovo antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,3 °C (teigiama 1,5° anomalija). Vėsiausia buvo Šiaurės Lietuvoje išskyrus šiaurės vakarinį pakraštį, 1,5–2,0 °C (teigiama 1,1–1,8° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 2,0–3,0 °C (teigiama 1,0–1,9° anomalija), šilčiausia – Klaipėdoje, pamaryje ir Druskininkų apylinkėse, 3,0–3,4 °C (teigiama 1,4° anomalija). Žemiausia oro temperatūra -9,0 °C išmatuota 16 d. Varėnoje. Aukščiausia 18,3 °C registruota 11 d. Druskininkuose – tai buvo šešta diena iš eilės diena, kai buvo pasiekti aukščiausios paros oro temperatūros rekordai.
1 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Antrąjį kovo dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 16,5 mm (1,2 SKN). Vakarų Lietuvoje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,2–0,9 SKN), gretimuose rajonuose, Pietryčių Lietuvoje ir Dūkšte 10–20 mm (1,1–1,8 SKN), kitur – 20–36 mm (1,3–2,6 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio mažiausias kritulių kiekis 1,8 mm registruotas Palangoje, didžiausias – Švenčionyse, 36,0 mm. Kovo 14 d. 24-iose stotyse registruotas pavojingas1 lietus, gausiausias – Švenčionių AMS, 31,7 mm/12 val.
2 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Kovo antrąjį dešimtadienį Saulė vidutiniškai Lietuvoje spindėjo 52,6 val. (1,2 SKN): nuo 43,6 val. Utenoje iki 66,7 val. Lazdijuose (3 pav.).
3 pav. Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Kovo antrojo dešimtadienio antroje pusėje kai kuriose vietovėse susiformavo 2–5 cm įšalas. Storiausias įšalo sluoksnis buvo fiksuotas Telšiuose, kur kovo 17 d. siekė 5 cm, o Kybartuose ir Panevėžyje 4 cm. Ilgiausiai įšalas laikėsi Kaune – 4 dienas. Šio dešimtadienio paskutinę dieną Kaune ir Vilniuje dirvožemiai dar buvo įšalę 2 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–4 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 0–2 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 7–11 °C, o Klaipėdoje sušilo iki 12 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 5–8°C.
Kauno MS antrąjį kovo mėnesio dešimtadienį išmatuotas Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 307 DU2, tai 21 % mažiau už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (390 DU). 11–13, 15–16 ir 18–20 dienomis buvo registruojamos pavojingai sumažėjusio BOK reikšmės. Žemiausias BOK buvo fiksuojamas 19 d., 280 DU (30 % mažesnis už šios dienos vidutinį daugiametį vidurkį (400 DU)). Taip pat šį dešimtadienį buvo pagerinti net 4 parų BOK minimumo rekordai: 15 d. 315 DU, (buvęs 320 DU, 1997 m.), 16 d. 311 DU, (buvęs 328 DU, 1993 m.), 19 d. 280 DU (buvęs 310 DU, 2003 m.) ir 20 d. 298 DU (buvęs 304 DU, 2014 m.).
Dėl šį dešimtadienį pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė.
Kovo pirmojo dešimtadienio ypatingai šilta antra pusė lėmė, kad šis dešimtadienis tapo pačiu šilčiausiu nuo 1961 m. Lietuvoje – vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,3 °C (teigiama 5,8° anomalija). Iki šiol šilčiausiu buvo 2020-ųjų pirmasis kovo dešimtadienis (4,5 °C).
Vėsiausia buvo šiaurės rytinėje dalyje ir šiaurės vakariniame pakraštyje bei pajūryje (išskyrus Nidą), 4,5–5,0 °C (teigiama 4,2–6,4° anomalija), didžiojoje šalies teritorijoje buvo 5,0–6,0 °C (teigiama 4,9–6,3° anomalija), šilčiausia buvo Suvalkijos pietvakarinėje dalyje, 6,1–6,2 °C (teigiama 6,0° anomalija). Žemiausia oro temperatūra -5,4 °C išmatuota 8 d. Varėnoje. Aukščiausia 18,6 °C 10 d. Kretingoje – tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Dar 4 paras iš eilės nauji rekordai pasiekti Druskininkuose: 6 d. 18,4 °C, 7 d. 16,3 °C, 8 d. 17,0 °C ir 9 d. 17,5 °C.
1 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Pirmąjį kovo dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 4,6 mm (0,35 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0,1–0,4 SKN), Aukštaitijoje, išskyrus šiaurės rytinę dalį, ir šiaurės vakarinėje Žemaitijos dalyje 5–10 mm (0,3–0,6 SKN) ir tik 3 stotyse minėtoje Žemaitijos dalyje registruotas kritulių kiekis viršijo 10 mm, siekė 10–14 mm (0,7–0,9 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio mažiausias kritulių kiekis 0,7 mm registruotas Kybartuose, didžiausias – Skuode, 13,2 mm.
2 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
Kovo pirmasis dešimtadienis buvo gana saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 47,8 val. (1,3 SKN): nuo 38,0 val. Biržuose iki 54,8 val. Lazdijuose (3 pav.).
3 pav. Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Kalendorinio pavasario pradžioje didžiojoje šalies dalyje dirvožemiai dar buvo įšalę gilesniuose sluoksniuose, tačiau nuo paviršiaus pradėjęs atitirpti. Daugelyje Lietuvos vietovių įšalas buvo atitirpęs nuo paviršiaus 2–8 cm, giliausiais įšalas buvo matuotas Vilniaus meteorologijos stotyje – įšalę iki 35 cm, o nuo paviršiaus atitirpę 7–8 cm. Dešimtadienio pabaigoje beveik visoje Lietuvoje įšalo nebebuvo, išskyrus Vilniaus meteorologijos stotį, kurioje įšalas fiksuotas 24–30 cm gylyje, o nuo paviršiaus atitirpę jau 23 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 2–4 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -1…1 °C, aukščiausia kilo iki 7–12 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 5–7 °C.
Kauno MS pirmąjį kovo mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 284 DU1, vidutiniškai 27 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (387 DU). 3–10 dienomis buvo registruojamos pavojingai sumažėjusios BOK reikšmės. Žemiausias BOK reikšmė 241 DU buvo fiksuojamas 6 d., tai 38 % mažiau nei šios dienos vidutinis daugiametis vidurkis (386 DU). Taip pat šį dešimtadienį buvo pagerinti net 6 parų BOK minimumo rekordai: 3 d. 280 DU (buvęs 287 DU, 2016-03-03), 4 d. 283 DU (buvęs 298 DU, 2016-03-04), 5 d. 250 DU (buvęs 291 DU, 1996-03-05), 6 d. 241 DU (buvęs 275 DU, 1996-03-06), 7 d. 274 DU (buvęs 279 DU, 1996-03-07) ir 8 d. 256 DU (buvęs 269 DU, 1993-03-08).
Dėl 3-10 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Vasario mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -2,4 °C (teigiama 0,1° anomalija). Vėsiausia buvo Rytų Lietuvoje -4,3…-3,0 °C (-0,9…0,2° anomalija). Artėjant link jūros temperatūra buvo aukštesnė – Vidurio Lietuvoje -3,0…-2,0 °C (-0,2…0,7° anomalija), Vakarų Lietuvoje -2,0…-1,0 °C (teigiama 0,1–0,6 anomalija), pajūryje ir Kuršių nerijoje -1,0…-0,5 °C (teigiama 0,2–0,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 5,1–9,6 °C, žemiausia buvo nukritus iki -17,7…-10,2 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 9,6 °C Akmenėje vasario 25 d., žemiausia nukrito iki -17,7 °C 16 d. Šalčininkuose ir 20 d. Molėtuose.
Vidutinė 2024/25 m. žiemos oro temperatūra buvo 0,5 °C. Nuo 1961 m. pasitaikė tik 6-ios žiemos su teigiama vidutine oro temperatūra, šių metų žiema yra 5-a šilčiausia per šį laikotarpį.
1 pav. Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Kritulių per mėnesį iškrito gana mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 17,2 mm (0,4 SKN). Mažiausiai kritulių sulaukė vakarinė–šiaurės vakarinė šalies pusė (išskyrus šiaurės vakarinį kampą ir Mažeikių apulinkes) bei Šalčininkų–Trakų ruožas, 5–15 mm (0,2–0,4 SKN), kitur 15–35 mm (0,4–0,8 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Jonavoje, 32,5 mm, mažiausiai – Pagėgiuose, 7,4 mm.
2 pav. Vasario mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Sniego danga susiformavo antrąjį dešimtadienį, tačiau diddžiojoje šalies dalyje jos storis nesiekė 5 cm, storesnė sniego danga stebėta Rytų Lietuvoje, storiausia išmatuota 18 d. Švenčionyse, 15 cm. Mėnesio pabaigoje sniegas sparčiai tirpo ir paskutinę mėnesio dieną sniegas fiksuotas tik Dūkšte (4 cm) ir Švenčionyse (5 cm).
Vasario mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 85 val. (1,3 SKN), ilgiausiai – Telšiuose 97,0 val., trumpiausiai – Vilniuje 73,2 val. ir Utenoje 73,3 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė vasario mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 10,4–17,8 m/s.
Pirmojo vasario dešimtadienio antroje pusėje didžiojoje šalies dalyje pradėjo šalti dirvožemiai, ir paskutinėmis šio dešimtadienio dienomis įšalas svyravo nuo 3–4 cm iki 8–12 cm, tačiau Dūkšto, Raseinių ir Ukmergės stotyse įšalas neužfiksuotas. Vasario antrąjį dešimtadienį dirvožemiai įšalo jau visoje Lietuvoje. Dešimtadienio pradžioje daugelyje Lietuvos regionų buvo įšalęs 3–11cm, o dešimtadienio pabaigoje įšalas siekė 9–30 cm. Storiausias įšalo sluoksnis buvo fiksuotas Vilniaus meteorologijos stotyje ir siekė 30 cm, ploniausias įšalas buvo matuojamas Ukmergėje, kur siekė tik 9 cm. Paskutinio šio mėnesio dešimtadienio pradžioje dirvožemio įšalimas dar gilėjo, tačiau gylis atskirose vietovėse ganėtinai skyrėsi. Dešimtadienio pradžioje Vakarų Lietuvoje įšalas svyravo tarp 3–20 cm, ploniausias įšalo sluoksnis fiksuotas Raseinių meteorologijos stotyje. Vidurio Lietuvoje svyravo tarp 10–26 cm. Storiausi įšalo sluoksniai buvo fiksuoti Biržuose, Varėnoje ir Vilniaus meteorologijos stotyse ir siekė 30–31 cm. Dešimtadienio eigoje Vilniaus meteorologijos stotyje fiksuotas įšalas iki 35 cm. Dešimtadienio pabaigoje, šiltėjant orams, visoje Lietuvoje įšalas pradėjo atitirpti nuo paviršiaus, vietomis atitirpo tik 1 cm, kitur – ir iki 10 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…..0 °C, žemiausia krito iki -7…..-1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -4…….0 °C.
Kauno MS išmatuoto Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) vasario mėnesio vidurkis buvo 376 DU1, jis buvo artimas daugiamečiam (1993–2022 m.) vidurkiui (374 DU), viršijo jį tik 1 %. Šio mėnesio 4–5, 8–9, 11–16, 18, 24 ir 28 dienomis BOK buvo žemesnis už daugiametį šių parų vidurkį, o likusiomis – aukštesnis. Aukščiausia BOK reikšmė 428 DU išmatuota 20 d. – 10 % didesnė už daugiametę vidutinę maksimalią vasario mėnesio reikšmę, iki absoliučios vasario mėnesio maksimalios reikšmės (560 DU, 2023-02-26) pritrūko 24 %. Mažiausia reikšmė 312 DU registruota 5 d., tai 11 %, mažiau, nei daugiametė vidutinė minimali vasario mėnesio reikšmė, tačiau 48 % didesnė už absoliutų vasario mėnesio minimumą (211 DU, 1993-02-12).
4 pav. Ozono kiekio kaita (DU) Kauno MS vasario mėnesį
Vasario mėnesį vandens lygis didžiojoje šalies dalyje svyravo 1–155 cm žemiau vidutinio vasario mėnesio vandens lygio.
Ledo reiškiniai paskutinį kalendorinės žiemos mėnesį pradėti stebėti nuo vasario 9 d. Daugelyje vietų stebėtas priekrantės ledas, ižas, kai kur ledas su properšomis. Pilnai užšalo Verknės, Mūšos, Svylos ir Minijos upės. Ledu taip pat pasidengė ežerai bei Kuršių marios – ledo storis svyravo nuo 7 iki 22 cm.
Vasario 17 d. žemiau Nemajūnų vandens matavimo stoties susidarė ledo sangrūda. Vandens lygis Nemune ėmė sparčiai kilti. Aukščiausias vandens lygis stebėtas 27 d. ir siekė 200 cm (vidutinis daugiametis vandens lygis – 164 cm). Sangrūda išsilaikė iki mėnesio pabaigos.
Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 5 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį vasario mėnesio vandens lygį. Kauno mariose ties Birštonų – 11 cm žemiau. Ties Darsūniškio vandens matavimo stotimi vandens lygis buvo 8 cm aukštesnis už vidurkį.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse vasario mėnesį
6 pav. Vasario mėnesio upių būklė
1 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.
Vasario trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,3 °C (teigiama 1,6° anomalija). Vakarų Lietuvoje vidutinė oro temperatūra buvo švelniai teigiama, 0,0–1,6 °C (teigiama 0,8–2,8° anomalija). Likusioje didesnėje šalies dalyje – neigiama: -1,0… 0,0 °C Vidurio Lietuvoje (teigiama 1,0–2,0° anomalija), -2,0…-1,0 °C rytiniuose–pietrytiniuose rajonuose (0,0–1,5° anomalija), šalčiausia buvo Dūkšto ir Šalčininkų apylinkėse, -2,0…-2,5 °C (teigiama 0,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 9,6 °C išmatuota 25 d. Akmenėje, žemiausia nukrito iki -17,5 °C 21 d. Varėnoje.
1 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Trečiąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 6,6 mm (0,6 SKN). Beveik visoje šalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,2–1,0 SKN), tik pajūryje, dalyje pietinių rajonų ir Jonavoje jų kiekis buvo 10–14 mm (1,0–1,7 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis 13,7 mm registruotas Kalvarijoje ir Marijampolėje, mažiausias – 1,4 mm Šalčininkuose.
2 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
Atšilus orams sniego danga sparčiai nyko, paskutinę dešimtadienio dieną ji fiksuota tik Dūkšte (4 cm) ir Švenčionyse (5 cm).
Vasario trečiąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 30,6 val. (1,3 SKN): nuo 10,9 val. Klaipėdoje iki 41,6 val. Dūkšte (3 pav.).
3 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vasario trečiąjį dešimtadienį dirvožemio įšalimas gilėjo, tačiau gylis įvairiose vietovėse ganėtinai skyrėsi. Dešimtadienio pradžioje Vakarų Lietuvoje įšalas svyravo apie 3–20 cm, ploniausias įšalo sluoksnis fiksuotas Raseinių meteorologijos stotyje. Vidurio Lietuvoje buvo 10–26 cm. Storiausi įšalo sluoksniai buvo fiksuoti Biržuose, Varėnoje ir Vilniaus meteorologijos stotyse ir siekė 30–31 cm. Dešimtadienio eigoje giliausias įšalas fiksuotas Vilniaus meteorologijos stotyje – 35 cm. Dešimtadienio pabaigoje, šiltėjant orams, visoje Lietuvoje įšalas pradėjo atitirpti nuo paviršiaus, vietomis atitirpo tik 1 cm, kitur ir iki 10 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…0 °C, žemiausia krito iki -5….-1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -3…0 °C.
Kauno MS trečiąjį vasario mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 397 DU1, jis vidutiniškai 5 % viršijo daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (379 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 420 DU fiksuota 22 d., o žemiausia 24 d. – 378 DU. Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių jų BOK vidurkių buvo 10 % ir -2 %.
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas
Vasario antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -5,5 °C (neigiama 3,0° anomalija) – tai šalčiausias šios žiemos dešimtadienis. Šalčiausia buvo rytiniame–pietrytiniame pakraštyje, -7,6…-7,0 °C (neigiama 3,3° anomalija). Kitur rytinėje dalyje temperatūra buvo -7,0…-6,0 °C (neigiama 3,1–4,3° anomalija), didžiojoje šalies dalyje vyravo -6,0…-5,0 °C temperatūra (neigiama 2,5–3,2° anomalija), pietvakarinėje–vakarinėje dalyje -5,0…–4,0 ° (neigiama 2,5–3,0° anomalija), siaurame pajūrio ruože ir Kuršių nerijoje buvo šilčiausia, apie -3,5 °C (neigiama 2,6–2,7 anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 3,9 °C išmatuota 20 d. Jurbarke, žemiausia nukrito iki -17,7 °C 16 d. Šalčininkuose ir 20 d. Molėtuose.
1 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
Antrąjį vasario dešimtadienį kritulių iškrito labai mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 3,1 mm (0,2 SKN). Centriniuose ir pietvakariniuose rajonuose kritulių iškrito iki 2 mm (0,05–0,2 SKN), daugiausiai jų sulaukė rytiniai, vakariniai rajonai ir Biržų apylinkės, 4–8 mm (0,3–0,4 SKN), kitur 2–4 mm (0,1–0,3 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis 7,2 mm registruotas Švenčionyse, mažiausias – 0,6 mm Kybartuose.
2 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
Paskutinę dešimtadienio dieną sniego danga buvo susidariusi didžiojoje šalies dalyje. Jo nebuvo Pietvakarių Lietuvoje ir kai kuriuose centriniuose rajonuose. Didžiojoje šalies dalyje jos storis siekė 1–3 cm, Kuršių nerijoje, vietomis šiauriniuose rajonuose ir Rytų Lietuvoje 3–6 cm, rytiniame pakraštyje – 6–12 cm. Storiausia sniego banga registruota Švenčionyse – 12 cm.
3 pav. Sniego dangos storis vasario 20 d.
Vasario antrasis dešimtadienis buvo gana saulėtas, vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 41,3 val. (beveik 2 SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Utenoje 26,1 val., ilgiausiai – Klaipėdoje, 55,6 val. (4 pav.).
4 pav. Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
Vasario antrąjį dešimtadienį dirvožemiai įšalo visoje Lietuvoje. Dešimtadienio pradžioje daugelyje Lietuvos regionų dirvožemiai buvo įšalę 3–11cm, o dešimtadienio pabaigoje įšalas siekė 9–30 cm. Storiausias įšalo sluoksnis buvo fiksuotas Vilniaus meteorologijos stotyje ir siekė 30 cm, ploniausias įšalas buvo matuojamas Ukmergėje, kur siekė tik 9 cm.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -3……0 °C, žemiausia krito iki -7….-1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -4….-2 °C.
Kauno MS antrąjį vasario mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 371 DU1, 2 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (377 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 428 DU fiksuota 20 d., o mažiausia 319 DU – 13 d. Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 14 % ir -14 %.
11 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas
