Autorius: Zina Kitrienė

Lapkričio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,2 °C (teigiama 0,6° anomalija). Vėsiausia šį lapkritį buvo Švenčionyse (2,3 °C), šilčiausia – Nidoje (4,9 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 14,5 °C registruota 6 d. Kybartuose, žemiausia -10,2 °C 24 d. Plungėje.

Visoje šalies teritorijoje lapkričio 20 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C baigėsi augalų vegetacijos sezonas. Lyginant su SKN perėjimas įvyko vidutiniškai 3 savaitėmis vėliau. Šiais metais augalų vegetacijos sezonas truko vidutiniškai 28 dienomis ilgiau lyginant su SKN, t. y. 232 dienas.

1 pav. Lapkričio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Lapkričio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 42,9 mm (75 % nuo SKN): nuo 12,0 mm Laukuvoje iki 75,9 mm Vėžaičiuose (2 pav.).

Lapkričio 15, 19 ir 26 dienomis vietomis registruoti pavojingi¹ krituliai, gausiausi 19 d. Vėžaičiuose, 41,8 mm/12 val.

2 pav. Lapkričio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

26–27 dienomis dalyje šalies, daugiausiai pietiniuose rajonuose registruotas stichinis reiškinys – žiemos reiškinių kompleksas². Šiomis dienomis visoje Lietuvoje susidarė sniego danga, storiausia Marijampolėje (17 cm) ir Kybartuose (13 cm) (3 pav.). Iki dešimtadienio pabaigos vietomis sniego danga nutirpo, storiausia išliko Marijampolėje (10 cm).

3 pav. Sniego dangos storis lapkričio 30 d.

Lapkričio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 35,8 val. (92 % nuo SKN), ilgiausiai – Kybartuose 59,2 val., trumpiausiai – Utenoje 19,8 val. (4 pav.).

4 pav. Saulės spindėjimo trukmė lapkričio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 9,8–22,5 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 18 d. Ventėje – 22,5 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 4–5 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–2 °C.

Atvėsus orams lapkričio 16 d. rytą pavieniuose šalies rajonuose pradėjo formuotis nedidelis, 1 cm storio, dirvožemio įšalas. Daugiausiai dirvožemiai buvo įšalę lapkričio 23 d. Varėnoje (7 cm) ir Vilniuje (6 cm). Paskutinę mėnesio dieną plonas, 1 cm storio, dirvožemio įšalo sluoksnis fiksuotas tik Vilniaus ir Varėnos apylinkėse.

Kauno MS lapkričio 12 d. sugedo spektrofotometras, ozono duomenys nėra gaunami.

Vidutinis lapkričio mėnesio vandens lygis didžiojoje dalyje šalies upių svyravo nuo 1 iki 58 cm aukščiau vidutinio daugiamečio lapkričio mėnesio vandens lygio. Tik vietomis, Pietų ir Vakarų Lietuvoje, jis buvo 3–39 cm žemiau vidurkio. Nors vietomis lapkritį palyta ir gausiau, žymesnių vandens kilimų stebėta nebuvo.

Mėnesio pabaigoje įsivyravus šaltesniems orams kai kuriose Šiaurės Lietuvos upėse trumpam buvo susiformavęs priekrantės ledas: Yslykyje ties Kyburiais (lapkričio 23–25 ir 28 d.) ir Nevėžyje ties Traupiu (lapkričio 27–28 d.). Plona ledo danga apsitraukė kūdros ir nedideli, seklūs ežerai (iki 3 m gylio).

Aukštesnis nei vidutinis daugiametis vandens lygis stebėtas Tauragno ežere – 24 cm aukščiau vidurkio. Tuo tarpu Kauno mariose ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, vandens lygis buvo atitinkamai 3 ir 5 cm žemesnis nei įprasta lapkritį.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 0,8–6,2 °C, ežeruose 1,7–6,5 °C, Baltijos jūroje 3,9–4,9 °C, Kuršių mariose 1,4–1,7 °C.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse lapkričio mėnesį

6 pav. Lapkričio mėnesio upių būklė

---

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² stichinis reiškinys – žiemos reiškinių kompleksas: pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: smarkus snygis ir smarki šlapio sniego apdraba ir (ar) smarkus sudėtinis apšalas.

Spalio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,4 °C (teigiama 0,1° anomalija). Vėsiausia šį spalį buvo Dūkšte, Švenčionyse ir Zarasuose (6,4 °C), šilčiausia – Nidoje (9,8 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 18,4 °C registruota 7 d. Dotnuvoje, žemiausia -6,5 °C 20 d. Molėtuose, Utenoje ir Varėnoje.

Spalio 4 d. Kauno apylinkėse, taip pat visur Vakarų Lietuvoje, išskyrus Kuršių Neriją, vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Likusioje šalies dalyje aktyviosios augalų vegetacijos sezonas baigėsi dar rugsėjo 29 d., Kuršių Nerijoje – spalio 22 d. Šiais metais aktyviosios augalų vegetacijos sezonas truko vidutiniškai 166 dienas, t.y., vidutiniškai 8 dienomis ilgiau, lyginant su SKN.

Spalio 1–3 d., kai kur šalyje dar buvo fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – šalna, aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu, šiomis dienomis oro temperatūra prie dirvos paviršiaus krito iki -5,9 °C, ore fiksuotos šalnos iki -2,9 °C.

1 pav. Spalio mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Spalio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 88,3 mm (130 % nuo SKN): nuo 56,3 mm Dūkšte iki 154,7 mm Klaipėdoje (2 pav.).

Spalio 5, 18, 25, 28, 29 ir 31 dienomis vietomis registruoti pavojingi¹ lietūs, gausiausi 25 d. – registruoti beveik visuose kritulių matavimo punktuose.

2 pav. Spalio mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Spalio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 102 val. (96 % nuo SKN), ilgiausiai – Šilutėje 125,4 val., trumpiausiai – Utenoje 81 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė spalio mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 13,1–28,8 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 31 d. Ventėje – 28,8 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–9 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 12–16 °C, žemiausia krito iki 1–4 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje dar kilo iki 10–15  °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 3–6 °C.

Kauno MS spalio 12 d. sugedo spektrofotometras, ozono duomenys nėra gaunami.

Vidutinis spalio mėnesio vandens lygis vakariniuose ir pietiniuose šalies rajonuose buvo nuo 1 iki 33 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį spalio mėnesio vandens lygį. Rytinėje ir pietvakarinėje dalyje jis svyravo nuo 1 iki 56 cm žemiau vidurkio.

Nemune ties Druskininkais nuo rugsėjo 16 d. stebėtas gamtosauginis vandens debitas, spalio 19 d. jau buvo nebefiksuojamas. Gamtosauginiai debitai spalį buvo išmatuoti ir Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu (spalio 7d., spalio 19 d.) bei Skrobluje ties Dubininku (spalio 21 d.). Mėnesio pabaigoje (27 d.) nustota fiksuoti ir hidrologinė sausra, kuri lokaliai stebėta nuo balandžio 2-ojo dešimtadienio.

Spalio 26–28 dienomis, sulaukus gausių kritulių, daugelyje šalies rajonų stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Sparčiausiai vandens lygis kilo vakariniuose ir pietvakariniuose rajonuose. Pasiekti ir nauji spalio mėnesio vandens lygio rekordai: Akmenoje Danėje ties Klaipėda 258 cm (buvęs 254 cm) ir Akmenoje Danėje ties Kretinga 386 cm (buvęs 382 cm).

Aukštesnis nei vidutinis daugiametis vandens lygis stebėtas Tauragno ežere ir Kauno mariose ties Birštonu – atitinkamai 19 cm ir 1 cm. Tuo tarpu ties Darsūniškio vandens matavimo stotimi vandens lygis buvo 13 cm žemesnis nei įprasta spalį.

Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 7,4–11,1°C, ežeruose 6,8–10,3°C, Baltijos jūroje 10,3–10,6 °C, Kuršių mariose 8,6–8,8 °C.

4 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse spalio mėnesį

5 pav. Spalio mėnesio upių būklė

---

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

Platesnę informaciją rasite Biuletenis_2025_10.pdf 

Rugsėjo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,1 °C (teigiama 2,3° anomalija) – tai trečias pagal šiltumą rugsėjis nuo 1961 m., šiltesni rugsėjai buvo 2024 m. (16,8 °C) ir 2023 m. (16,5 °C).

Vėsiausia šį rugsėjį buvo Dūkšte (14,1 °C), šilčiausia – Nidoje ir Ventėje (16,5 °C) (1 pav.).

Aukščiausia paros oro temperatūra 29,9 °C registruota 6 d. Druskininkuose, žemiausiai -2,2 °C – 26 d. Varėnoje.

Rugsėjo 28 d. Klaipėdoje, Nidoje ir Vilniuje oro temperatūrai nukritus žemiau nei 15 °C baigėsi meteorologinė vasara. Kitur Lietuvoje ji baigėsi rugpjūčio 20–21 d.

Rugsėjo 29 d. didžiojoje šalies dalyje, išskyrus Kauną, Klaipėdą, Nidą, Raseinius, Šilutės, Telšius, vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas.

Rugsėjo 24–29 d. didžiojoje šalies dalyje buvo fiksuotas šalnos¹.

1 pav. Rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Rugsėjo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo artimas SKN, 58,5 mm (98 % nuo SKN): nuo 18,6 mm Zarasuose iki 149,9 mm Nidoje (2 pav.).

Rugsėjo 14 d. Karklėje registruotas katastrofinis² lietus: 82,4 mm/12 val. Šią dieną taip pat registruoti stichiniai³ lietūs Nidoje (76,7 mm), Klaipėdoje (59,1 mm), Ventėje (57,6 mm) ir Palangoje (57,3 mm). Rugsėjo 2, 3, 6, 7 ir 11–18 dienomis vietomis, daugiausia vakarinėje šalies pusėje, registruoti pavojingi⁴ lietūs.

Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis⁵ rugsėjo 17 d. baigėsi Trakų, o rugsėjo 30 d. Varėnos r. sav. teritorijose.

2 pav. Rugsėjo mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Rugsėjo mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 186,3 val. (104 % nuo SKN), ilgiausiai – Nidoje 206,7 val., trumpiausiai – Dūkšte 157,3 val. (3 pav.).

3 pav. Saulės spindėjimo trukmė rugsėjo mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Didžiausias vėjo greitis siekė 13,7–21,6 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 3 d. Varėnoje – 21,6 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 15–18 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 23–28 °C, žemiausia krito iki 6–9 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–25  °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 8–11 °C.

Rugsėjo mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI buvo 2,5 –  vos 0,1 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Rugsėjį aukščiausia UVI reikšmė 3,5 buvo fiksuota 1 ir 9 d., o mažiausia 0,6 – 30 d. (4 pav.).

4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS rugsėjo mėnesį

Kauno MS rugsėjo 12 d. sugedo spektrofotometras, ozono duomenys nėra gaunami.

Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis vakariniuose ir pietiniuose šalies rajonuose buvo nuo 1 iki 70 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį rugsėjo mėnesio vandens lygį. Tuo tarpu Šiaurės, Rytų Lietuvoje bei dalyje pietvakarinių rajonų, jis svyravo nuo 3 iki 51 cm žemiau vidurkio.

Visą mėnesį vietomis ir toliau stebėta hidrologinė sausra. Paskutinę mėnesio dieną hidrologinė sausra tebefiksuota Nemune ties Druskininkais, Šušvėje ties Josvainiais ir Sanžilės kanale ties Bernatoniais. Ties 11 VMS situacija išliko artima hidrologinei sausrai. Nemune ties Druskininkais nuo rugsėjo 16 d. buvo pasiekta ir gamtosauginio vandens debito reikšmė, kuri stebėta iki pat mėnesio pabaigos.

Rugsėjo 11–17 dienomis, sulaukus nemažai kritulių, daugelyje šalies rajonų stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Sparčiausiai vandens lygis kilo vakariniuose ir pietvakariniuose rajonuose. Aunuvoje ties Aunuvėnais rugsėjo 16 d. pasiektas naujas rugsėjo mėnesio aukščiausio vandens lygio rekordas – 255 cm (buvęs aukščiausias vandens lygis – 227 cm). Leitės upėje ties Kūlynų VMS trumpam buvo pasiekta ir stichinio vandens lygio reikšmė (rugsėjo 18–20 d.). 

Nuo trečiojo dešimtadienio pradžios vandens lygis pamažu krito ir mėnesio pabaigoje daugelyje upių jau buvo artimas rugsėjo normai.

Aukštesnis nei vidutinis daugiametis vandens lygis stebėtas ir Tauragno ežere bei Nemune ties Birštonu ir Darsūniškiu – atitinkamai 28 cm ir 24 cm.

Įsivyravus vėsiems ir žvarbiems orams, sparčiai vėso ir vandens telkiniai. Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 7,9–17,0°C, ežeruose – 11,9–15,6°C, Baltijos jūroje – 13,0–14,7°C, Kuršių mariose – 11,2–12,5°C.

5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugsėjo mėnesį

6 pav. Rugsėjo mėnesio upių būklė

---

¹  šalna  aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis meteorologinis reiškinys.

² katastrofinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta daugiau nei 80 mm kritulių.

³ stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

⁴ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

⁵ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

Platesnę informaciją rasite Biuletenis_2025_09.pdf