Autorius: Zina Kitrienė

Gegužės trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 13,5 °C (neigiama 0,4° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -0,1 °C išmatuota 25 d. Skuode, aukščiausia –28 d. Ventėje, 25,4 °C.

Stichinės šalnos vietomis fiksuotos gegužės 21 d., 24–25 d., daugiausiai tik 5 cm aukštyje. 

1 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį gegužės dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 22,0 mm (122% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių šį dešimtadienį registruota Šilutėje ir Ventėje, po 0,2 mm. Daugiausiai prilijo Dūkšte (82,9 mm) ir Zarasuose (79,2 mm).

Gegužės 22–24 d., 29–30 d. vietomis rytiniuose rajonuose registruoti pavojingi¹ krituliai.

Nuo gegužės 29 d. Rokiškio r. sav. pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis².

2 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 90,4 val. (85 % SKN): nuo 49,5 val. Dūkšte iki 112,5 val. Klaipėdoje (3 pav.).

3 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 15–19 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 8–11 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 21–28 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 17–21 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 9–13 °C.

Per šį dešimtadienį Šiaurės rytų Lietuvoje pradėjo žydėti paprastasis šermukšnis, pušys ir paprastasis erškėtis. 

Kauno MS trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės – vidurkis 4,4 (0,3 mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 5,3 buvo fiksuojama 29 d., mažiausia – 3,1 23 d.

Trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį Kauno MS išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 364 DU² (artimas 1993–2022 m. vidurkiui, 365 DU). Aukščiausia BOK reikšmė 384 DU fiksuota 25 d., o žemiausia – 343 DU 30 d.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

³1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Gegužės antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,3 °C (neigiama 4,1° anomalija) (1 pav.). Nuo 1961 m. vėsesni antrieji gegužės dešimtadieniai buvo 1978 (7,2 °C), 1980 (7,2 °C), ir 2020 (7,9 °C) metais.

Aukščiausia oro temperatūra 22,7 °C išmatuota 20 d. Birštone ir Druskininkuose, žemiausia -3,3 °C 11 d. Alytuje.

Stichinės šalnos fiksuotos beveik visą dešimtadienį, išskyrus gegužės 17–18 d. Stipriausios šalnos, apėmusios didžiąją šalies dalį, fiksuotos 11–13 d.

1 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrojo gegužės dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 30,4 mm (145% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Kazlų Rūdoje (11,4 mm), Marijampolėje ir Prienuose (po 12,8 mm), daugiausiai – Biržuose (63,7 mm) ir Rokiškyje (59,4 mm).

Gegužės 14–19 d. vietomis, daugiausiai šiaurinėje šalies dalyje, buvo registruoti pavojingi¹ lietūs.

Gegužės 12–18 d. kai kuriose Šakių r. sav. seniūnijose sausringas laikotarpis² peraugo į sausrą³ – stichinį reiškinį. Sausringas laikotarpis gegužės 13–15 d. fiksuotas Alytaus m. ir kai kuriose Alytaus r. sav. seniūnijose.

2 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas šį dešimtadienį Lietuvoje buvo 68,4 val. (78% SKN): nuo 58,2 val. Dūkšte iki 86,6 val. Nidoje (3 pav.).

3 pav. Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 10–12 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 4–7 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 17–23 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 14–18 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 6–9 °C.

Per šį dešimtadienį daugelyje šalies rajonų pabaigė žydėti obelys, slyvos, vyšnios. Taip pat susiformavo obelų, vyšnių, kriaušių vaisiai. 

Antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, jų vidurkis buvo 0,8 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (4,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 4,5 buvo fiksuojama 18 d., mažiausia – 1,9 17 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį buvo 403 DU⁴ (9 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį). Aukščiausia BOK reikšmė 445 DU fiksuota 15 d., o mažiausia 20 d. – 361 DU.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

³ sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas) <3,5.

⁴1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Gegužės pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,0 °C (neigiama 4,0° anomalija) (1 pav.). Nuo 1961 m. vėsesni pirmieji gegužės dešimtadieniai buvo 1962 (6,9 °C), 1965 (6,7 °C), 1980 (5,9 °C)  ir 1999 (6,3 °C) metais.

Aukščiausia oro temperatūra 22,6 °C išmatuota 2 d. Pagėgiuose, žemiausia -5,8 °C 8 d. Varėnoje.

Pasiekti du paros žemiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje:

8 d. -5,8 °C, Varėna;

9 d. -5,2 °C, Utena.

Visą šį dešimtadienį fiksuotos stichinės šalnos. Beveik visoje šalies teritorijoje stipriausios stichinės šalnos buvo registruotos gegužės 6–9 d. Gegužės 8 d. Varėnoje 5 cm aukštyje temperatūra nukrito net iki -10,7 °C.

1 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmojo gegužės dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 10,9 mm (78% SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Molėtuose (4,8 mm) ir Alytuje (5,1 mm), daugiausiai –  Anykščiuose (24,9 mm), Mažeikiuose (22,0 mm) ir Rokiškyje (21,4 mm).

Gegužės 4 d. Mažeikiuose, Kabaldikiuose (Mažeikių r. sav.) ir Anykščiuose registruotas pavojingas¹ lietus.

Sausringas laikotarpis² toliau buvo fiksuojamas visą šį dešimtadienį. Per pirmąsias dešimtadienio dienas jis buvo pradėtas fiksuoti kai kuriose Kauno, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Prienų r. sav. seniūnijose. Dešimtadienio pabaigoje jis buvo toliau fiksuojamas tik kai kuriose Kauno ir Šakių r. sav. seniūnijose.

2 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 73,2 val. (83% SKN): nuo 63,1 val. Dotnuvoje iki 93,7 val. Nidje (3 pav.).

3 pav. Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 10–13 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 3–8 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 16–24 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 14–18 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 6–9 °C.

Per šį dešimtadienį daugelyje šalies rajonų pražydo alyvos bei paprastasis kaštonas. Tačiau žydėti baigė obelys, juodieji bei raudonieji serbentai. Varėnoje fiksuoti kaukazinės slyvos vaisių užuomazgų nušalimai.

Pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, vidutiniškai 0,6 UVI mažesnės už daugiametį vidurkį (3,7 UVI, 2001–2020 m.).  Šiomis dienomis aukščiausia UVI reikšmė 3,6 buvo fiksuojama 3 ir 6 dienomis, mažiausia 1,5 – 4 dieną.

Kauno MS pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį išmatuotas Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 410 DU³ (10 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį). Aukščiausia BOK reikšmė 433 DU fiksuota 9 d., o mažiausia 1 ir 3 d. –386 DU.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

³1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Balandžio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,7 °C (neigiama 0,3° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -5,5 °C išmatuota 28 d. Varėnoje, aukščiausia 27,4 °C 22 d. Druskininkuose – tai naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje, be to naujas rekordas pasiektas ir 21 d. – 26,6 °C Druskininkuose.

Dūkšto AMS balandžio 22 d. vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C temperatūrą, prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas.

Balandžio 24–30 d. fiksuotos stichinės šalnos. Balandžio 24–25 d. ir 29–30 d. šalna fiksuota vietomis, daugiausiai 5 cm aukštyje, o balandžio 26–28 d. – beveik visoje šalies teritorijoje. Balandžio 27 d. Utenoje 5 cm aukštyje temperatūra nukrito net iki -10 °C.

1 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Trečiąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 7,1 mm (89% SKN) (2 pav.). 9-iose stotyse pietinėje šalies dalyje kritulių nebuvo registruota, didžiausias kritulių kiekis užfiksuotas Laukuvoje (21,2 mm) ir Ukmergėje (21,0 mm).

Balandžio 22 d. Kazlų Rūdoje, Anykščiuose ir Diržiuose (Ukmergės r. sav.) bei 24 d. Biržuose registruoti pavojingi¹ krituliai.

Nuo balandžio 27–30 d. kai kuriose Šakių, Jurbarko, Vilkaviškio r. sav. seniūnijose pradėtas fiksuoti sausringas laikotarpis².

2 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 91,1 val. (106 % SKN): nuo 79,8 val. Biržuose iki 102,1 val. Kybartuose (3 pav.).

3 pav. Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 11–15 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 4–9 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 18–24 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 15–19 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 6–10 °C.

Per šį dešimtadienį daugelyje šalies rajonų pražydo obelys, vyšnios, paprastoji alyva.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį balandžio mėnesio dešimtadienį buvo 361 DU³ (4 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį). Aukščiausia BOK reikšmė 382 DU fiksuota 26 d., o mažiausia – 21 d., 336 DU.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – kai 15 iš eilės einančių parų TPI <3,5.

³1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Balandžio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,4 °C (teigiama 5,7° anomalija) (1 pav.). Tai šilčiausias antrasis balandžio dešimtadienis nuo 1961 m., iki šiol šilčiausiu buvo 2018 m. (10,7 °C). Žemiausia oro temperatūra -6,1 °C išmatuota 12 d. Utenoje, aukščiausia 29,1 °C 18 d. Kretingoje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Tauragėje – tai naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Nauji rekordai pasiekti dar 2 dienas: 17 d. 28,2 °C (Kazlų Rūda) ir 19 d. 26,2 °C (Biržai).

Visoje šalies dalyje, išskyrus Dūkštą ir jo apylinkes, balandžio 18–19 d. vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C temperatūrą, prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais, aktyvioji augalų vegetacija prasidėjo vidutiniškai 8 dienomis ankščiau lyginant su SKN.

1 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Antrąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 9,5 mm (73% SKN) (2 pav.). Iš Tarnybos tinklui priklausančių meteorologijos stočių mažiausias kritulių kiekis registruotas Alytuje, 1,2 mm, didžiausias – Pakruojyje, 44,6 mm.

Balandžio 19 d. Elektrėnuose, Joniškyje, Kaišiadoryse, Pakruojyje ir Panevėžyje bei Kepaliuose (JOniškio r. sav.), Šlamuose (Pasvalio r. sav.) ir Saunoriuose (Akmenės r. sav.) registruoti pavojingi¹ krituliai, o Žagariškiuose (Joniškio r. sav.) – stichinis lietus².

2 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 71,8 val. (106 % SKN): nuo 63,1 val. Telšiuose iki 77,8 val. Kaune (3 pav.).

3 pav. Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Paskutinis dirvožemio įšalimas dar buvo fiksuotas balandžio 11 d., Dūkšte ir siekė 3 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–13 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki -1….3 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 17–24 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 14–19 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 1–5 °C.

Kauno AMS sutrikus UVE jutiklio veikimui, šį dešimtadienį UVI nebuvo matuojama.

Kauno MS antrąjį balandžio mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 357 DU¹ (94 % nuo daugiamečio (1993–2022 m.) vidurkio). Aukščiausia BOK reikšmė 426 DU fiksuota 11 d., o mažiausia – 307 DU 18 d.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

³1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Balandžio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,5 °C (neigiama 0,3° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra -7,4 °C išmatuota 9 d. Varėnoje, aukščiausia 20,1 °C 3 d. Kybartuose .

Balandžio 1–3 d. Vilniaus, Laukuvos, Utenos ir Dūkšto apylinkėse, vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 5 °C prasidėjo augalų vegetacijos sezonas.

1 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Pirmąjį balandžio dešimtadienį kritulių iškrito labai nedaug, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 4,6 mm (29% SKN) (2 pav.). Pagėgiuose kritulių nebuvo visai, didžiausias jų kiekis registruotas Alytuje, 11,6 mm ir Panevėžyje, 10,7 mm.

2 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 88,5 val. (153% SKN): nuo 83,3 val. Lazdijuose iki 94,6 val. Kaune (3 pav.).

3 pav. Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)

Šio dešimtadienio antroje pusėje atvėsus orams kai kuriose Lietuvos vietovėse vėl pradėjo formuotis dirvožemio įšalimas, giliausias fiksuotas Kybartų ir Dūkšto AMS – 4 cm. 

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo apie 5–7 °C, žemiausia krito iki -1….3 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 13–18 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 10–14°C, žemiausia šiame gylyje krito iki 2–4 °C.

Kauno MS pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės, artimos daugiamečiam vidurkiui. Aukščiausia UVI reikšmė 2,6 buvo fiksuojama 4 d., mažiausia 1,7 –  9 d.

Bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį buvo buvo 404 DU¹ (105 % nuo 1993–2022 m. vidurkio). Aukščiausia BOK reikšmė 467 DU fiksuota 5 d., o mažiausia 342 DU – 4 d.

¹1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Kovo trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 6,1 °C (teigiama 3,8° anomalija). Vėsiausia buvo pačiame šiaurės vakariniame pakraštyje – Skuode 4,8 °C (teigiama 2,7° anomalija), kitur šiaurės vakarinėje dalyje ir Rytų Lietuvoje 5,0–6,0 °C (teigiama 2,8–3,9° anomalija), kitur 6,0–7,0 °C (teigiama 3,6–4,3° anomalija). Žemiausia oro temperatūra -4,6 °C išmatuota 21 d. Skuode. Aukščiausia 17,8 °C registruota 29 d. Šilutėje – tai naujas šios dienos aukščiausios paros oro temperatūros rekordas.

Trečiąjį kovo dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 6,7 mm (0,6 SKN). Juostoje, einančioje per šalies vidurį, kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0,2–0,5 SKN), abipus šios juostos kritulių išmatuota 5–10 mm (0,4–0,8 SKN), rytiniame pakraštyje ir šiaurės vakariniuose rajonuose – 10–18 mm (0,8–1,1 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio mažiausias kritulių kiekis 2,1 mm registruotas Kelmėje, didžiausias – 17,3 mm Palangoje.

Kovo trečiąjį dešimtadienį Saulė vidutiniškai Lietuvoje spindėjo 70,7 val. (1,1 SKN): nuo 54,5 val. Klaipėdoje iki 80,1 val. Biržuose (3 pav.).

Kovo 21 d. Kybartų, Panevėžio ir Telšių vietovėse susiformavo 1 cm įšalas.

Kovo 28–31 d. vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 5 °C didžiojoje šalies dalyje, išskyrus pajūrį, Laukuvą, Vilnių, Utena ir Dūkštą, prasidėjo augalų vegetacijos sezonas. Ankščiausiai šio sezono pradžia buvo fiksuota Kybartuose – kovo 28 d. Lyginant su SKN, šiais metais didžiojoje šalies dalyje sezono pradžia įvyko 6 dienomis ankščiau.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 4–7 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki -1….3 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 10–17 °C, o Varėnoje sušilo iki 19 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 8–12 °C, Varėnoje iki 17 °C

Kauno MS trečiąjį kovo mėnesio dešimtadienį išmatuotas bendrasis ozono kiekis (toliau – BOK) buvo 345 DU¹, vidutiniškai 9 % mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (381 DU). Visą dešimtadienį ozono kiekis buvo mažesnis, nei daugiametis vidurkis. Mažiausia BOK reikšmė 321 DU fiksuota 26 d. (nuokrypis nuo šios paros vidurkio gautas -17 %).

¹1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.