Autorius: Gytis Valaika

Perspėjimus dėl laukiančių pavojingų orų prognozių antradienį išplatino Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, o trečiadienio naktį savo perspėjimus išleido ir nemažą reputaciją tarp meteorologų turinti ESTOFEX tarnyba (European Storm Forecast Experiment, liet. Europos audrų prognozių eksperimentas).

Europos sinoptikai, kurie specializuojasi pavojingų vasariškų audrų prognozavime, Rytų Lietuvai paskelbė patį aukščiausią (trečiąjį) audrų pavojaus lygį. Per 20 metų tai yra vos 3 kartas, kuomet mūsų valstybei suteikiamas toks lygis. Pagrindinis kylantis pavojus – intensyvios perkūnijos, smarkūs vėjai ir stambi kruša (ir bent teoriškai galimi susiformuoti viesulai).

Nežiūrint suteikto aukščiausio pavojaus lygio ne visuomet šios prognozės išsipildo, kadangi atmosferoje nuolat vyksta dinamiški procesai ir, deja, kai kurios prognozės būna iš dalies klaidingos. Lygiai taip pat teoriškai gali nutikti ir šiandien, kadangi skirtingi orų modeliai pateikia labai nevienareikšmiškus rezultatus. Gali nutikti ir taip, jog daugelis prognozuotų baisumų gali praslinkinti kaimyninės Baltarusijos teritorija arba išlikti tik pačiuose Lietuvos pietryčių ir rytų pakraščiuose, tačiau audrų rizika vis tiek išlieka labai aukšta. Sekite oficialias prognozes rašomas kas keletą valandų („Artimiausių valandų prognozė“) ir radarų informaciją, kur matysite kaip slenka audros.

ESTOFEX prognozę anglų k. galite rasti čia.

Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos kariuomenėje yra keičiama karo komendantūrų struktūra taikos metu. Tai dar vienas būdas, leisiantis piliečiams prisidėti prie valstybės gynybos.

Piliečiai, norintys prisidėti prie valstybės gynybos ir įgyti karinių įgūdžių, registruotis gali artimiausiame Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) padalinyje (šiuo metu Lietuvoje veikia 26 regioniniai KPKT padaliniai) arba užpildžius anketą karys.lt. Registracija į taikos meto komendantinius vienetus tęsis iki rugpjūčio 31 d.

Pakeista karo komendantūrų struktūra taikos metu bus sukurta Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos bei jau egzistuojančių komendantūrų pagrindu. Greta paskirtų komendantų ir jų pavaduotojų bei komendantinių vienetų atsiras galimybė rengti rezerve esančius asmenis taikos metu bei patriotiškai nusiteikusiems piliečiams suteikti karybos žinių, integruoti į komendantinių vienetų struktūrą.

Komendantūrų komendantiniai vienetai taikos metu bus užpildyti profesinės karo tarnybos kariais, priskirtais parengto rezervo karo prievolininkais, Lietuvos šaulių sąjungos komendantiniais šauliais ir pilietiškais asmenimis. Taikos metu jų karinį rengimą užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP). Platus komendantūrų tinklas leis paruošti pilietiškai nusiteikusius asmenis, kad šie galėtų gintis ir ginti svarbius objektus konkrečiose, jiems gerai pažįstamose gyvenamosiose vietose.

Į komendantūras gali užsirašyti visi patriotiškai nusiteikę piliečiai. Visų specialybių ir išsilavinimo žmonės, norintys pasirengti krašto gynybai ir įgyti bazinių karinių žinių ir įgūdžių yra laukiami komendantūrose.

Ketinama užtikrinti komendantinių vienetų aprūpinimą ginkluote ir ekipuote (pratybų metu). Asmenys suregistruoti į Komendantinius vienetus, bus rengiami 3–10 dienų per metus, kviečiant į pratybas šio padalinio sudėtyje, kartu su kitais parengtojo rezervo kariais, numatytais į šiuos vienetus.

Karo atveju piliečiai, įtraukti į komendantūrų sąrašus ir įgiję karinių įgūdžių, padės ginti savo miestelį ar rajoną, saugos gyvenamojoje aplinkoje esančius svarbius objektus. Komendantiniams vienetams priklausantys asmenys rūpinsis svarbių objektų jų mieste ar rajone apsauga, įrenginės ir saugos kontrolės postus, užtikrins komendanto valandos laikymosi taisykles, dalyvaus turto rekvizicijos procese, stebės aplinką, kovos su nelegaliomis ginkluotomis grupėmis ar atliks kitas, Lietuvos kariuomenės pavestas užduotis.

Planuojama, kad jau spalio mėnesį karo komendantūrų kariniuose vienetuose bus pradėtas karinis rengimas.

LR Krašto apsaugos ministerijos parengtas pranešimas

Vasara prasidėjo ir daugelis nors kartą keletui dienų planuoja nuvykti prie Baltijos jūros. Taigi, aktualia tampa ne tik orų prognozė pajūrio regionui, tačiau ir kokia yra vandens temperatūra (ypač norintiems maudytis kuo šiltesnėje jūroje). Todėl visiems primename, jog mūsų svetainėje galite surasti ne tik įprastas (orų), bet ir jūrines prognozes, kurias sudaro Klaipėdoje budinčios hidrometeorologijos specialistės.

Jūrinių prognozių ieškokite meteo.lt svetainės skiltyje „Prognozės“ ➡️ „Jūrinės prognozės“. Ateinančios paros specialisto paruošta prognozė kartu su žemėlapiu būna atnaujinama kasdien apie pietus. Joje surasite informaciją ne tik apie prognozuojamą vėjo kryptį ir greitį, bet dar sužinosite apie prognozuojamus kritulius, matomumą, bangų aukštį ir oro bei vandens temperatūrą.

Taip pat primename, jog faktinę vandens telkinių (ir jūros) temperatūros informaciją (su 30 dienų istorija) rasite žemėlapyje bei lentelėje esančioje svetainės skiltyje „Dabar“ ➡️ „Vandens telkiniai“. Be to, planuojant ilgesnį laiką praleisti paplūdimyje verta pasitikrinti ir UV indekso prognozes skiltyje „Prognozės“ ➡️ „UV indeksas“.

Linkime smagių vasaros atostogų, gerų orų ir šiltos jūros! 🌞

Šių metų pavasaris buvo šilčiausias per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją (t. y. nuo 1961 m.). Na o ilgamečiai Vilniaus oro temperatūros duomenys rodo, kad tai buvo šilčiausias pavasaris per beveik 250 metų!

Vidutinė pavasario oro temperatūra Lietuvoje siekė +9,4 °C. Iki šiol šilčiausias buvo 2014 m. pavasaris (+8,6 °C). Primename, jog vidutinė pavasario oro temperatūra yra +6,8 °C, todėl šių metų pavasaris buvo net 2,6 laipsnio šiltesnis už normą.

Tokį šiltą pavasarį lėmė ypač šilti kovo, balandžio ir gegužės mėnesiai. Kovo mėnuo (vidutinė oro temperatūra +2,3 °C) buvo ketvirtas šilčiausias (kartu su 2015 m. kovu), balandis (+8,5 °C) – penktas (kartu su 2014 m. balandžiu), o gegužė (+15,4 °C) buvo antra šilčiausia (kartu su 2013 m.) per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją. Dėl tokių šiltų pavasario mėnesių augalai sužaliavo ~3 savaitėmis anksčiau nei įprastai, gamtoje jautėsi nuolatinis skubėjimas, kuris nusitęsė net į šių metų vasarą. Beje, ji taip pat prasidėjo anksčiau ~11 dienų, o Klaipėdos rajone – net daugiau nei trimis savaitėmis anksčiau.

Kaip galite matyti pateiktame temperatūros grafike, didžiąją kalendorinio pavasario dalį vyravo šiltesni už normą orai. Iš 92 dienų tik 25 dienos buvo šaltesnės už normą. Didžiausios teigiamos temperatūros anomalijos fiksuotos balandžio 9-ąją (net +12,7 laipsnio šilčiau už tos paros vidurkį), balandžio 1-ąją (+11,8°), kovo 31-ąją (+10,8°) ir balandžio 10-ąją (+9,4°). Didžiausios neigiamos temperatūros anomalijos fiksuotos balandžio 22–23 dienomis (anomalijos, atitinkamai, -6,7 ir -7,5 laipsnio), kuomet dalis šalies sulaukė gausaus sniego.

Primename, kad pavasarį buvo užfiksuoti net devyni nauji paros aukščiausios oro temperatūros rekordai. Kaip niekada šilta buvo kovo 1, 3, 16, 30–31 ir balandžio 1, 8–10 dienomis. Gegužės pabaigoje, nors ir buvo neįprastai šilta, tačiau šiek tiek iki naujų rekordų pritrūkome. Labai dažni šilumos rekordai kovą ir balandį buvo nulemti labai šiltų oro masių įsiveržimų iš pietų, nuo Šiaurės Afrikos (su tokio šilto oro srovėmis mus dažniau pasiekdavo ir Sacharos dulkės, išaugdavo atmosferos drumstumas bei oro tarša).

Naujausias metų, mėnesių ir dešimtadienių apžvalgas galite rasti čia.

Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)

Žemėlapyje galite matyti užfiksuotų žaibų išlydžių tankio žemėlapį. Pažymėtina, kad vietos kuriose žaibavo daugiausia dažnai sutampa su vietovėmis kur praslinko smarkios liūtys, krito kruša ir fiksuoti vėjo sustiprėjimai.

Kone visi gegužės mėn. išlydžiai buvo fiksuojami tarp gegužės 18–31 d. t. y. antrojo mėnesio pusėje, kai įsivyravo meteorologinei vasarai būdinga temperatūra. Iš viso Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 36 tūkst. žaibų išlydžių. Iš jų tik 7413 išlydžiai (arba penktadalis) trenkė iš debesies į žemę. Likę išlydžiai vyko tarp debesų. ☁️ Kiek daugiau nei 23 tūkst. išlydžių (arba ~2/3) buvo neigiamo krūvio. Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, gyvulius, padega miškus, namus ir t. t. Šių būta gana nedaug – 1931 išlydis arba tik 5 proc. nuo visų užfiksuotų perkūnijų.

Didžiausias žaibų išlydžių tankis užfiksuotas Jonavos, Akmenės ir Joniškio rajonuose, kur vidutiniškai 1 km² teko po ~1 žaibo išlydį. Mažiausiai perkūnijų (t. y. ramiausia) buvo Neringos, Visagino, Šilutės, Birštono ir Palangos savivaldybėse (vidutiniškai 0,1–0,2 išlydžio/km²).

Labiausiai perkūnijomis pasižymėję dienos Lietuvoje buvo fiksuojamos:
⚡gegužės 25 d. – 9865 išlydžiai;
⚡gegužės 29 d. – 5036 išlydžiai;
⚡gegužės 21 d. – 4331 išlydžiai.

Beje, sekmadienį, birželio 2-ąją, buvo viršyta net ir gegužės 25-osios reikšmė, nes užfiksuota ~10 tūkst. žaibų išlydžių.

Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus–žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 % visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai sunkiau užfiksuojami silpnesni išlydžiai vykstantys tarp debesų).

Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)

Šaltasis metų laikas Lietuvoje trunka daugiau nei pusmetį, todėl daugelis žmonių labai laukia šiltų vasariškų orų, o tokiomis dienomis ypač smagu įbristi ar įšokti į vandens telkinį ir atsigaivinti, užsiimti vandens pramogomis.

Lietuvoje yra įvairių vandens telkinių – tai upės ir upeliai, ežerai ir tvenkiniai, Baltijos jūra. Mūsų regionui maudynėms komfortiška temperatūra laikoma ≥18 °C. Kiekvienas vandens telkinys, priklausomai nuo pobūdžio ir telkšojimo vietos, pasižymi skirtingomis savybėmis, telkiniai įšyla ir atvėsta nevienodu greičiu.

Vandens telkiniai ne tik suteikia malonumų, bet taip pat kiekviename iš jų tyko ir savi pavojai. Jūroje ar upėse pagrindinį pavojų kelia srovės, o ežeruose susikaupia daugiau įvairių cheminių junginių, todėl yra didesnė bėrimų ir alergijų tikimybė. Visuose minėtuose vandens telkiniuose pasitaiko duobių ir kitokių dugno nelygumų, todėl prieš lipant į vandenį visada reikia susipažinti su vandens telkiniu ir įvertinti esamą situaciją.

👉Visą naudingą informaciją apie saugų elgesį vandenyje rasite skiltyje „Kita“ ➡️ „Saugus elgesys vandenyje“. Taip pat skiltyje „Kita“ ➡️ „Pasiruoškite ekstremaliems orams“ surasite daug kitokių naudingų patarimų (pvz. kaip saugotis krušos / perkūnijos / audros / UV spinduliuotės ir kt.). Linkime smagios ir saugios vasaros. 😎

Gegužės 20–21 dienomis Tarnybą aplankė svečiai iš užsienio. Lietuvos hidrometeorologijos specialistai turėjo progą išklausyti keleto įdomių pranešimų apie užsienio šalių patirtis bei palydovinius matavimus.

Gegužės 20 d. meteorologas Robert Varley pristatė savo veiklą rengiant poveikiu paremtų prognozių ir perspėjimų metodiką Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyboje „Developing MHEWS in the Met Office“. Taip pat lankėsi bei bendravo su mūsų šalies orus prognozuojančiais sinoptikais Prognozių ir perspėjimų skyriuje.

Gegužės 21 d. 10 val. Tarnybos „Debesų“ salėje rinkosi ne tik Tarnybos, bet ir keleto kitų šalies institucijų specialistai pasiklausyti EUMETSAT atstovų Paul Counet ir Robert Varley studijos „Europos poliarinės orbitos antrosios kartos palydovų EPS-Aeolus ir EPS-Sterna socialinė-ekonominė nauda“ (angl. Socio-economic Benefits (SEB) of EPS-Aeolus and EPS-Sterna) pristatymo. Po pranešimų atstovai iš klausytojų sulaukė nemažai klausimų, kurie išsivystė į platesnes diskusijas, todėl renginys netgi užtruko šiek tiek ilgiau nei planuota.

Nuotraukose kairėje – keletas akimirkų iš vykusios konferencijos, kuri įvyko atnaujintoje Tarnybos susirinkimų salėje. Nuotraukoje dešinėje (eilės tvarka) – EUMETSAT atstovas Robert Varley, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorius Ričardas Valančiauskas ir kitas EUMETSAT atstovas Paul Counet.

Facebook platformoje meteo.lt paskyra yra viena populiariausių tarp visų šalies valstybinių įstaigų. Šiuo metu turime virš 47 tūkst. sekėjų su kuriais nuolatos dalinamės įvairiausia aktualia orų (ir ne tik) informacija. Tuo tarpu, Instagrame sekėjų skaičius apie 20 kartų mažesnis, todėl labai kviečiame mus sekti ir minėtame socialiniame tinkle, kur nepraleisite skelbiamos hidrometeorologinės informacijos bei kitų įdomybių.

Na o jei mėgstate žiūrėti įvairius „Youtube“ esančius vaizdo įrašus, tuomet kviečiame prenumeruoti ir mūsų kanalą „Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba“. Kanale be kitų filmukų rasite ir tris edukacijas. Viena iš jų yra apie vandens apytakos ratą, kita – apie klimato kaitą, o trečioji – apie konvekciją ir audros debesis.

Draugaukime ir bendraukime! 😉

📷Instagram: https://www.instagram.com/meteo.lt/
📲Facebook: https://www.facebook.com/MeteoLT/
📹Youtube: https://www.youtube.com/@meteo_lt
👥LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/meteo-lt

Balandžio mėnuo nepasižymėjo saulėtumu. Vidutiniškai Saulė Lietuvoje spindėjo tik 148 val. (70 % SKN*). Negana to net 3 stotyse buvo pagerinti balandžio mėnesio Saulės spindėjimo trukmės minimumo rekordai:

•Biržai 137,5 val. (buvęs rekordas – 149,7 val. 1999 m.)

•Dūkštas 140,1 val. (buvęs rekordas – 141,8 val. 2017 m.)

•Lazdijai 136,7 val. (buvęs rekordas – 146,9 val. 2001 m.)

Nedaug iki rekordo (133,7 val. 2001 m.) trūko ir Dotnuvoje, kur buvo pasiekta antra mažiausia Saulės spindėjimo trukmės reikšmė – 142,9 val. Svarbu pažymėti, kad paminėtos stotys nuo kitų išsiskiria tuo, jog jos neturi labai ilgos duomenų sekos. Sukaupti duomenys tik nuo 1998 m. t. y. 26 metų seka. Kitose stotyse, kurios matavimų seka turi nuo 1961 m., buvo gana toli nuo antirekordinio.

Mažiausiai saulėtas balandis Lietuvoje buvo fiksuojamas 1977 m. (113,8 val.), o antras mažiausiai saulėtas – 1992 m. (119,6 val.). 2024 metais, lyginant duomenis nuo 1961 m., rikiuojasi 12 vietoje kaip antirekordiniai (tarp mažiausiai saulėtų).

*SKN – standartinė klimato norma, 1991–2020 m. laikotarpio vidurkis.

Primename, kad ankstesnių metų Saulės spindėjimo trukmės duomenis galima surasti ir parsisiųsti čia. Puslapio apačioje rasite hidrometeorologinių duomenų rinkinius.

Parengė: MASS vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė ir meteorologas Gytis Valaika

Prognozuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos daugės karščio bangų ir tropinių naktų, pailgės augalų vegetacijos sezonas, o šaltų dienų sumažės. Numatoma, kad toliau didės ir bendras metinis kritulių kiekis nuo dabartinių 684 mm – 42-98 mm, ypač žiemos sezonu. Baltijos jūros lygio pakilimas svyruos nuo 22 cm iki 35 cm.

Tokios klimato prognozės artimiausiam šimtmečiui šį trečiadienį pristatytos Aplinkos ministerijoje vykusiame renginyje „Dažnėjantys potvyniai. Audros. Savivaldybių prisitaikymas prie klimato kaitos“.

„Tikėtina, kad šis dešimtmetis buvo šilčiausias per 125 tūkst. metų. Vidutinė temperatūra pasaulyje per pastaruosius 12 mėnesių pakilo daugiau nei 1,5 °C. Šių metų klimato svyravimai Lietuvoje atspindi klimato kaitos tendencijas. Balandį turėjome ir aukščiausios oro temperatūros rekordus, ir sniego. Kai kur mėnesio kritulių norma iškrito per vieną snygį. Savivaldybėms teko spręsti ar leisti į gatves smėlio barstytuvus, ar vėl įjungti šildymą“, – pažymėjo Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresnioji patarėja Judita Liukaitytė-Kukienė.

„Šiandien turime kalbėti ne tik apie klimato kaitos mažinimą, bet ir apie prisitaikymą. Pernai kilo potvyniai pajūrio regione, griuvo nuotekų valyklos, tai lėmė apie 250 mln. eurų nuostolius. Vakar stebėjome, kiek daug kai kur prisnigo. Šiemet jau turėjome dešimt šilumos rekordų. Tai rodo, kad krizė bus, klausimas, ar mes jai sugebėsime pasiruošti, apsaugoti savo žmonių sveikatą, miestus ir miestelius, gamtą, kelius, energetiką, žemės ūkį. Lyderystės vėliavą turi perimti savivalda, kuri turės pasirūpinti gyventojų apsauga, skirti dėmesį gamta grįstiems urbanistiniams sprendimams“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pasak J. Liukaitytės-Kukienės, prognozuojama, kad artimiausią dešimtmetį 4 iš 5 pasaulyje kilsiančių stichinių nelaimių ir kitų pasaulinių problemų lems klimato kaita. Lietuvos klimato pokyčiai yra neatsiejama Žemės rutulio klimato sistemoje vykstančių procesų dalis, todėl jos padariniai  jaučiami ir mūsų šalyje.

Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra nuo 1961 iki 2022 m. pakilo 2,3 °C. Numatoma, kad ateityje šis rodiklis pakils dar nuo 1 iki 3 laipsnių. Karštų dienų, kai maksimali paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 30 °C,skaičius išaugo daugiau nei tris kartus, vidutiniškai 5,8 dienomis. Šaltų dienų, kai minimali paros oro temperatūra nukrinta iki -20 °C ir žemiau, skaičius sumažėjo beveik perpus, vidutiniškai 10,5 dienų.

Metinis kritulių kiekis per minėtą laikotarpį išaugo apie 73 mm arba 11 proc., o saulės spindėjimo trukmė – 7 proc. arba 127 val.

Visos aukščiau minėtos  prognozės remiasi Lietuvos ir Norvegijos projekto „ClimAdapt-LT“ metu atliktų tyrimų rezultatais.

„Reikia galvoti, kaip gyvensime toliau, kaip susiplanuoti savo kasdienes veiklas, kad valstybės, savivaldybių biudžetai, gyventojai patirtų kuo mažesnius nuostolius. Didžiausi pokyčiai laukiami žiemą, jos bus žymiai šiltesnės, bet tam irgi reikia ruoštis, nes ilgalaikė temperatūra apie nulį ypač kenkia keliams, kai tai atšyla, tai atšąla, formuojasi duobės “, – sakė J. Liukaitytė-Kukienė.

Augant vidutinei šaltojo laikotarpio temperatūrai, žmonės tampa mažiau atsparūs šalčiams, todėl neigiamas šalčio poveikis sveikatai didės. Nors žiemą šaltų dienų mažės, vis tiek reikės keisti padangas, barstyti gatves. Šildymo dienų kiekis mažės, bet tarp atšilimų įsiterps atšalimai, kaip šį balandį, kai vieną savaitę buvo 29 laipsniai karščio, o kitą 9 laipsniai šalčio, todėl šildymo sistemos turi gebėti lanksčiai reaguoti į gamtines sąlygas.

Taip pat smarkiai išaugs rugpjūčio mėnesio temperatūra, bus daugiau karščio bangų. Tam turime pritaikyti savo pastatus. Ypač nuo karščio kentės Pietų Lietuvos regionas, kur ir dieną, ir naktį bus aukštos temperatūros, reikės pasirūpinti patalpų vėsinimu, įrengti kondicionierius, kad žmonės galėtų pailsėti.

Prisitaikyti prie karščio padeda ir paprasti dalykai, kuriuos jau  šiandien daro savivaldybės – tai fontanų, vandens kolonėlių įrengimas miestuose, tačiau reikėtų plėsti jų tinklą. Renovuojant mokyklas reikėtų įrengti rekuperacijos sistemas, kad esant ekstremalioms temperatūroms netektų stabdyti ugdymo proceso.

Gamta mums taip pat duoda signalus: vis labiau atakuoja ligas platinančios erkės, eglynai, pušynai kenčia nuo kenkėjų, plinta sergamumas alergijomis. Kritulių gausa, ypač kai per dieną iškrinta mėnesio norma, niokoja parkus, miškus. Liūtis keičia sausringi periodai, kuriems irgi turime būti pasiruošę, nes padidėja gaisrų pavojus. Su klimato kaitos poveikiu ateityje siejamas padidėjęs mirtingumas ir sergamumas širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, vis labiau vargins stresas dėl karščio ir terminis diskomfortas. Tam reikia ruoštis ir sveikatos priežiūros sistemai.

Savivaldybės turi pasirengti individualius planus, kuriuose būtų numatyti konkretūs veiksmai. Mūsų šalies savivaldybės, nors ir nedidelės, bet labai skirtingos. Projekto „ClimAdapt-LT“ metu parengtoje savivaldybių jautrumo studijoje pažeidžiamiausiomis 2100 m. įvardijamos Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miesto savivaldybės.

Prisitaikymo prie klimato kaitos planą turi Klaipėdos miesto savivaldybė, kuriai, kaip vienai jautriausių klimato pokyčiams, jis buvo parengtas įgyvendinant projektą „ClimAdapt-LT“, finansuojamą iš 2014–2021 m. Europos ekonomines erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos. Projekto metu planai parengti ir Panevėžio, Vilniaus ir Utenos miestų, Tauragės, Ukmergės, Birštono ir Varėnos rajonų savivaldybėms. 

Tam kad savialdybėms būtų lengviau prognozuoti ateities klimato pokyčius ir planuoti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, Aplinkos ministerija parengė interaktyvų žemėlapį ir švieslentę, kuriuose galima matyti, kaip keisis klimatas kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje iki 2100 m.

Švieslentėje galima pasirinkti optimistinį arba pesimistinį klimato kaitos scenarijų, laikotarpius bei prognostinius rodiklius ir matyti bendrą situaciją Lietuvoje, o pasirinkus dominančią savivaldybę – apibendrintą prognozių informaciją pagal minėtus rodiklius šiai šalies teritorijai.

Interaktyvų klimato pokyčių žemėlapį ir švieslentę galima rasti puslapyje www.klimatokaita.lt.

Balandžio 24 d. vykusios konferencijos „Dažnėjantys potvyniai. Audros. Savivaldybių prisitaikymas prie klimato kaitos.“ vaizdo įrašą rasite čia.

Aplinkos ministerijos pranešimas spaudai