Sekmadienį buvo minima pasaulinė sniego diena, tad šia proga tekstas apie tai kaip vyksta sniego dangos storio matavimai mūsų šalies meteorologijos stotyse.
RANKINIS SNIEGO DANGOS MATAVIMAS Rankinius sniego dangos storio matavimus atlieka stebėtojas nustatytu laiku (2 arba 4 kartus per parą) sugraduotomis matavimo liniuotėmis, įrengiamomis šaltuoju metų laikotarpiu meteorologinių stebėjimų aikštelėje 3 taškuose, remiantis Pasaulinės meteorologijos organizacijos reikalavimais. Jos išdėstomos lygiakraščiu trikampiu, kurio viena kraštinė lygi 10 metrų. Matavimų rezultatas išvedamas suvidurkinant tris matavimų reikšmes. Taip pagerinamas rezultato tikslumas, nes esant pusnims, nupustymams jis geriau atspindi esamą situaciją. Tačiau rankiniuose matavimuose neišvengiamas žmogaus subjektyvumo faktorius (apvalinimas, pusnys atrodo didelės ir pan.) ir žmogiškosios klaidos faktorius (neteisingai nuskaitė skalę, perdavė klaidingą reikšmę).
AUTOMATINIS SNIEGO DANGOS MATAVIMAS Automatiniai sniego dangos storio matavimai atliekami automatiniais lazeriniais sniego jutikliais, įrengtais meteorologinių stebėjimų aikštelėje, tačiau matavimas vykdomas tik vienoje pastovioje vietoje, siaurame plote. Dėl užpustymų, nupustymų ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, lazerį veikiančių kitų atspindžių, tokių kaip ledo sluoksnis ant sniego dangos ir kt. matavimai gali neatspindėti realios situacijos. Tačiau tai atstoja nepertraukiamai, kalibruotu prietaisu vykdomas registravimas, sumažėjęs žmogiškojo subjektyvumo ir žmogiškosios klaidos faktorius.
Taigi, abu sniego dangos storio matavimo būdai turi savų pliusų ir minusų.
Primename, kad mūsų svetainėje galite rasti sniego dangos storio reikšmes, kurios buvo išmatuotos per paskutinę valandą automatinėse meteorologijos stotyse (lazeriniu sniego jutikliu). Pateikiama informacija iš 27 Lietuvos vietovių. Kas valandą atsinaujinantį žemėlapį rasite čia.
Nuotraukose – rankinė matuoklė Varėnos MS ir automatinis–lazerinis matavimo jutiklis
Vienas iš ryškiausių Lietuvos klimato bruožų – kontrastingi metų laikai. Vasarą tikimės šiltų, giedrų orų ir kartas nuo karto įspūdingų audrų, o žiemą – sniego pusnių ir šalčių. 2019–2020 m. buvusi žiema mums neatnešė nei vieno, nei kito, tačiau viršijo šilumos rekordus. O 2020–2021 m. žiema dosniau sniegu apdovanojusi sausio pradžioje bei leidusi prisiminti tikrą žieminį šaltuką. Tuomet atrodė, kad tokios oro temperatūros jau seniai neregėjo Lietuva. Taigi, pažvelkime kokie šalčiai ir speigai buvo fiksuoti Lietuvoje nuo 1951 m. iki 2020 m. pagal 18 meteorologijos stočių (MS).
Pirmiausiai reikėtų pažymėti termino „speigas“ reikšmę. Pagal oficialius kriterijus šiuo metu Lietuvoje speigas fiksuojamas tuomet, kai minimali oro temperatūra nukrenta iki -30 °C ir žemiau. Jei temperatūra aukštesnė nei -30 °C, to speigu vadinti negalima, o turėtų būti vadinama „šalčiu“. Dar vienas terminas, kuris kartais gali klaidinti, yra „šalna“ – oro ar dirvožemio paviršiaus temperatūros nukritimas žemiau 0 °C aktyviosios augalų vegetacijos metu (kai vidutinė oro temperatūra viršija 10 °C). Skirtingose valstybėse šie terminai gali skirtis, kadangi nevienodas klimatas nulemia ne tik tam tikrų reiškinių pasikartojimo dažnumą, tačiau ir reiškinio poveikį žemės ūkiui, infrastruktūrai ir kt. Be to, svarbu paminėti, kad šalčio žala neturėtų būti siejama tik su temperatūros reikšme, tačiau ir jos trukme. Jeigu šalčiai trunka kelias naktis, oro temperatūra dienos metu ryškiai nepakyla, tai poveikis bus stipresnis nei vienkartinė ekstremali temperatūra.
Vidutiniškai (SKN, 1991–2020 m. vidurkis) žiemos (gruodis–sausis) oro temperatūros vidurkis yra -2,2 °C. Šalčiausias žiemos mėnuo yra sausis (SKN -2,9 °C). Kitų žiemos mėnesių vasario ir gruodžio vidutinė oro temperatūra yra atitinkamai -2,5 °C ir -1,1 °C.
Vertinant visas žiemas nuo 1951 m. pab. iki 2020 m., iš visų 69-ių žiemų trečdalį (22 žiemos, 32 %) nors vienoje MS oras buvo atšalęs bent iki -30 °C. Daugiau nei pusėje MS speigas fiksuotas vos 4 iš 69 žiemų.
1955–1956 m. žiemą visose MS oro temperatūra buvo nukritusi iki 30 °C ir žemiau. Daugelyje stočių šią žiemą fiksuotas rekordinis dienų su speigu skaičius: Varėnoje net 9 dienas (nors ir ne iš eilės einančias), Ukmergėje ir Utenoje po 5 dienas, o kitose mažiau. Taip pat ši žiema išskirtinė tuo, kad jos metu speigas fiksuotas ir Nidoje bei Klaipėdoje, ir tai vieninteliai atvejai šiose stotyse. 1955–1956 m. žiema išskirtinė ir tuo, kad jos metu užfiksuota absoliučiai žemiausia oro temperatūra Lietuvoje ir pagerintas prieš tai išmatuotas rekordas. Jei jau atrodo, kad -30 °C yra labai didelis šaltis, reikėtų paminėti, kad Lietuvoje kelis kartus užfiksuota ir žemesnė nei -40 °C temperatūra. Absoliutus visos Lietuvos minimalios oro temperatūros rekordas priklauso Utenai – 1956 m. vasario 1 d. temperatūra nukrito iki -42,9 °C. Taip pat tų pačių metų vasario 8 d. Utenoje termometro stulpelis dar kartą kirto -40 °C ribą ir pasiekė -40,9 °C, o tą pačią dieną Varėnoje siekė -40,2 °C. Prieš tai žemesnė nei 40 °C temperatūra fiksuota tik Varėnoje -40,5 °C (1940-01-25).
Kita šalta žiema su speigu buvo 1986–1987 m., kai tik Nidoje, Klaipėdoje, Šilutėje, Dotnuvoje ir Kaune termometro stulpelis nenukrito iki -30 °C. Tąsyk Utenoje ir Varėnoje speigas fiksuotas atitinkamai 5 ir 6 dienas, o kitose – iki 4 dienų.
Paskutinį kartą -30 °C ar žemesnė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2011–2012 m. žiemą, kai Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje ir Varėnoje 2012 m. vasario 2, 4 ir 5 d. oro temperatūra nukrito žemiau -30 °C. Tuomet šalčiausia buvo Ukmergėje (-31,3 °C) bei Varėnoje (-30,9 °C).
Atrodytų, kad -25 °C šaltis ne tiek ir daug skiriasi nuo -30 °C speigo, tačiau jis jau nėra toks retas reiškinys, ir 50 iš 69 žiemų -25 °C ir žemesnė temperatūra fiksuota bent vienoje MS. Bent pusėje Lietuvos -25 °C riba peržengta 20 žiemų.
Erdviniu požiūriu, šalčių ir speigų pasikartojimas priklauso nuo vietovės. Daugiausiai žiemų 1951–2020 m. laikotarpiu bent vieną dieną speigo sulaukė Šiaurės Rytų, Rytų ir Pietvakarių Lietuvoje. Vakarų Lietuvoje pasitaikė pavienės žiemos su -30 °C šaltuku.
Dūkštas, nors ir labiausiai pasižymi žemyninio klimato savybėmis, tačiau speiguotų orų sulaukė rečiau nei aplinkinės stotys dėl trumpesnės stebėjimų sekos, nes Dūkšte matavimai pradėti nuo 1971 m., Taip pat ir Dotnuvoje stebėjimai pradėt vėliau nei kitų MS (nuo 1963 m), todėl prieš tai buvę ir šaltomis žiemosis pasižymėję dešimtmečiai neužfiksuoti ir -30 °C bei -25 °C pasikartojimas mažesnis šiose stotyse.
Kaip ir minėta, -25 °C temperatūra pasitaiko dažniau ir vietomis trečdalį ar net pusę žiemų oras stipriau atšąla. Teritorinis pasiskirstymas išlieka panašus kaip ir speigų- šiaurės rytinė, rytinė ir pietvakarių Lietuva dažniau sulaukia tokių orų nei likusi teritorija.
Klimato pokyčiai Lietuvoje lemia tai, kad labiausiai šylantis sezonas yra žiema. Lietuvoje žiemos temperatūra vidutiniškai pakilo apie 3 °C, tuo tarpu pavasario apie 2,5 °C, o vasaros ir rudens iki 2 °C. Negalima teigti, kad tokie ekstremumai, kaip -30 °C, daugiau nepasikartos. Labiau tikėtina, kad pasikartos, tačiau vis rečiau.
Vis dėlto, abejotina, kad bus pagerintas absoliutaus šalčio rekordas Lietuvoje, kai pastarąjį dešimtmetį gerinami vien tik šilumos rekordai. Tačiau klimato kaita yra susijusi ne tik su oro temperatūros kilimu, bet ir atmosferinės cirkuliacijos pokyčiais, kurie nulemia įvairius orų ekstremumus.
Vis dėlto įdomu, ar dėl klimato kaitos terminą „speigas“ pamiršime, ar dėl besikeičiančių sąlygų teks jį vartoti esant aukštesnei nei -30 °C temperatūrai.
Parengė: klimatologė dr. Viktorija Mačiulytė (šio straipsnio tekstas pirmą kartą išleistas 2021 m. sausį)
Norime informuoti, kad sausio 10 d. atnaujinta Tarnybos interneto svetainė (kuri nuo paleidimo 2023 metais žinoma kaip new.meteo.lt) buvo pilnai perjungta ir šiuo metu jau yra pasiekiama pagrindiniu adresu meteo.lt. Senoji (greitaveikos ir kt. problemų turėjusi) svetainė, kaip ir planuota, buvo išjungta.
Kaip jau daugelis pastebėjo, tarp šalies gyventojų populiari svetainė atnaujino ne tik išvaizdą, bet ir pasipildė naujais duomenų rinkiniais bei tapo draugiškesnė naršantiems iš mobiliųjų įrenginių. Po atnaujintu jos rūbu slepiasi kur kas daugiau svarbių pokyčių. Vienas iš svarbiausių – užtikrinti didėjančius kibernetinio saugumo ir prieinamumo neįgaliesiems reikalavimus bei atlaikyti didesnius vartotojų sukuriamų užklausų krūvius nei galėjo senoji meteo.lt svetainė.
Kaip rodo turimi duomenys, daugeliui svetainės lankytojų aktualiausia artimiausių dienų orų prognozė. Na o reiklesni vartotojai galės rasti išsamesnių duomenų – vėjo kryptį ir stiprumą, ultravioletinių spindulių indeksą, šalnų ir sausrų žemėlapius (kurie bus aktyvuojami šiltuoju metų laiku), debesų su krituliais judėjimo prognozes, kompozitines kritulių radarų ir žaibų išlydžių vizualizacijas. Be to, nuo šiol svetainės faktinių orų žemėlapyje rasite gerokai daugiau meteorologijos stočių, o jų teikiami duomenys atsinaujins greičiau.
Taip pat, norime informuoti, jog artimiausiomis savaitėmis pamažu bus taisomi įvairūs svetainėje esančios informacijos neatitikimai. Taip pat, svetainė bus pildoma naujais moduliais: Tarnybos teikiamų mokamų paslaugų užsakymas su momentinio apmokėjimo galimybe ir pasirinktos meteorologinių stebėjimų stoties duomenų grafiniu atvaizdavimu bei meteogramomis (kurių laikinai svetainėje nėra).
Kviečiame pastabas ar apie pastebėtas klaidas pranešti atnaujintos svetainės administratoriui el. paštu nuomones@meteo.lt
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM interneto svetainės sukūrimo paslaugų pirkimas įgyvendintas įmonės MB „Slyva“.
Pirmadienį (sausio 8 d.) ryte buvo dar šalčiau nei sekmadienį. Šiaurės rytinėje šalies dalyje oro temperatūra nukrito net iki 27–28 laipsnių šalčio. Šalčiausia buvo Zarasuose, kur Saulei tekant šalo net iki -28,0 °C (o netoliese esančiame Daugpilio mieste iki -29,5 °C).
Įdomu tai, kad saulėtą sekmadienio dieną Lietuvoje oro temperatūra daug kur pakilo tik iki 14–20 laipsnių šalčio. Šalčiausia įdienojus buvo Kupiškyje, Rokiškyje ir Šeduvoje (maksimali temperatūra apie -21 °C), o šilčiausia Druskininkuose, Varėnoje, Nidoje ir Ventėje (apie 12–13 laipsnių šalčio). Nuo maždaug 15–16 val. oro temperatūra vėl pradėjo kristi. Be to, tvyrant dideliam šalčiui vietomis buvo fiksuoti mūsų šalyje retai pasitaikantys krituliai – ledo adatos.
Bendrai imant, Lietuvoje sausio 7–8 d. šalčiai buvo stipriausi per beveik tris metus. Šalčiau nei šiandien pasitaikė tik 2021 m. vasario pradžioje. Nežiūrint to, dalyje meteorologijos stočių buvo išmatuota žemiausia oro temperatūra per beveik 12 metų (pažymėta žemėlapyje žemiau). Tiesa, iki šalčio rekordų visur pritrūko gana daug. Lietuvoje sausio 7–8 dienomis yra buvę kur kas šalčiau nei šiemet: sausio 7-osios šalčio rekordas yra -32,6 °C (Varėna, 2003-01-07), o sausio 8-osios – net -34,3 °C (Varėna, 1987-01-08).
Pabrėžtina, jog stiprūs šalčiai pastarosiomis dienomis stebėti tik Šiaurės Europoje. Taigi, labai klaidinga sakyti, kad atšalo visoje Europoje (ar net planetoje) ir esą baigėsi / sustojo globalus šiltėjimas. Reikia žiūrėti kur kas plačiau nei Lietuva ir Europa. Be to, nevalia maišyti sąvokų orai ir klimatas. Tai yra skirtingi dalykai. Klimatas yra bent 30 metų orų vidurkis.
Ateinančiomis dienomis stiprus šilto oro srautas nuo Atlanto vandenyno išstums mūsų regione įsitaisiusią labai šaltą oro masę ir šalyje prasidės atodrėkis.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad praėję 2023 metai buvo treti karščiausi metai Lietuvoje nuo 1961 metų. Per paskutinis 5 metus trys iš jų buvo rekordiškai karšti (2020 m. 9,2 °C, 2019 8,8 °C ir 2023 8,7 °C). Dėl klimato kaitos nulemto šiltėjimo karščio rekordai kartojasi kasmet, todėl pernai pagerinti 17 parų maksimalios oro temperatūros rekordai stebinti turėtų mažiau nei 4 parų minimalios temperatūros rekordų pagerinimas.
Nors praėjusiais metais metinis kritulių kiekis buvo artimas daugiametėms reikšmėms, tačiau pasižymėjo dideliu netolygumu: pirmoje metų pusėje buvo dažnesnės deficito, o antroje – kritulių pertekliaus sąlygos. Todėl tais pačiais metais buvo fiksuojami ir visi sausrų tipai (miškuose, agrometeorologinė ir hidrologinė) ir potvyniai, daugiausiai Vakarinėje Lietuvos dalyje pridarę žalos. 2023 metais buvo fiksuota 19-a stichinių meteorologinių reiškinių (vieno iš jų metu fiksuotas ir katastrofinis labai smarkus vėjas) bei 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.
Taigi, tikriausiai 2023 metus apibūdinti labiausiai tinkantis žodis būtų – ekstremalūs metai. Kviečiame susipažinti su parengta susisteminta 2023 metų orų ir reiškinių informacija.
Straipsnyje pateiktus paveikslus galite parsisiųsti ir prisiartinti čia.
Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje vidutiniškai siekė 8,7 val. ir tai sudarė vos 30 % gruodžio mėn. daugiametės normos (29 val.). Iki šiol mažiausiai saulėtu gruodžiu mūsų šalyje buvo tituluojamas 2018 m. gruodis (9,9 val.).
Taip pat, buvo pasiekti nauji gruodžio mėn. Saulės spindėjimo trukmės minimalios sumos rekordai 3 meteorologijos stotyse:
• Varėnoje, kur Saulė švietė vos 2,4 val. (buvęs rekordas fiksuotas 2000 m. 5,1 val.); • Vilniuje – 2,9 val. (buvęs rekordas 3,8 val., 2018 m.); • Kybartuose – 8,7 val. (buvęs rekordas 15,5 val., 2018 m.);
Nidoje, Šilutėje, Klaipėdoje, Utenoje, Dūkšte ir Dotnuvoje nedaug trūko iki rekordo, kadangi 2023 m. gruodis šiose vietovėse buvo antras pagal mažiausią Saulės spindėjimo trukmę nuo pat tokių stebėjimų pradžios. Tuo tarpu, Biržuose ir Lazdijuose fiksuotas trečias mažiausiai saulėtas gruodis, Šiauliuose – ketvirtas, o Kaune – penktas.
Be to, Varėnoje dar buvo fiksuotas ir visos šalies Saulės spindėjimo trukmės gruodžio mėn. absoliutus minimumas. Naujasis rekordas – 2,4 val. (Varėna, 2023 m. gruodis), o buvęs – 3,0 val. (Utena, 2018 m. gruodis).
Taip pat, patikrinus visus metų mėnesius nuo praėjusio amžiaus vidurio tapo aišku, jog 2023 m. gruodis buvo mažiausiai saulėtas iš visų mėnesių. Prieš metus buvęs rekordiškai mažai saulėtas 2023 m. sausis (vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje – 14,3 val.) buvo netgi truputį labiau saulėtas, lyginant su 2023 m. gruodžiu (8,7 val.).
Žemėlapyje – Saulės spindėjimo trukmė (val.) gruodžio mėnesį. Apvestose vietovėse buvo pasiekti vietinių meteorologijos stočių gruodžio mėn. rekordai.
Remiantis naujausiais orų modelių skaičiavimais, savaitgalį Lietuvoje turėtų būti daugiau pragiedrulių, todėl tikimybė pamatyti bent pro debesų plyšelius šviečiančią Saulę padidės. 🙂
Parengė: meteorologai Gintarė Giliūtė ir Gytis Valaika
Trumpai glaustai – 2023 metai buvo gerokai šiltesni nei įprastai, o kritulių kiekis atitiko normą.
Vidutinė metinė oro temperatūra 2023 m Lietuvoje buvo 8,7 °C, o tai yra 1,3 laipsnio daugiau už įprastines klimato sąlygas (1991–2020 m. vidurkį). Nors globaliai praėję metai buvo patys šilčiausi nuo tokių stebėjimų pradžios, tačiau Lietuvoje 2023-ieji papuolė į trečią poziciją. Antroje vietoje tebėra 2019-ieji (8,8 °C), o šilčiausiais išlieka 2020-ieji (9,2 °C).
Praėjusiais metais net devyni mėnesiai buvo šiltesni, o vos trys (gegužė, liepa ir lapkritis) – truputį vėsesni už daugiametę normą. Vidutiniškai šilčiausias metų mėnuo buvo rugpjūtis (19,5 °C), o šalčiausias – vasaris (-0,2 °C). Anomalia šiluma išsiskyrė rugsėjis, kurio vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo net 16,5 °C ir jis tapo pačiu šilčiausiu rugsėjo mėnesiu mažiausiai nuo 1961 m. (kuomet pradėti modernūs ir visą šalį apimantys meteorologiniai stebėjimai).
2023 m. aukščiausia oro temperatūra buvo registruota liepos 16 d. Kalvarijoje, kai oras įkaito iki 34,9 °C, o žemiausia sausio 6 d. Zarasuose ir kovo 10 d. Molėtuose, kai atitinkamai, minimali oro temperatūra nukrito iki -19,5 ir -19,4 °C. Taigi, praėję metai žiemišku šalčiu nepasižymėjo, nebuvome perlipę net -20 laipsnių kartelės.
Vidutinis metinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo artimas daugiametei normai. Vidutiniškai per metus Lietuvoje iškrito 717 mm kritulių (vidutinis daugiametis vidurkis Lietuvoje yra 695 mm). Nežiūrint to, kritulių kiekis tiek imant skirtingus regionus, tiek skirtingus mėnesius pasiskirstė labai netolygiai. Skaičiuojant pagal nuokrypį nuo normos, sausiausi mėnesiai buvo gegužė ir rugsėjis, o drėgniausi – spalis ir rugpjūtis.
DAR KELETAS FAKTŲ APIE TEMPERATŪRĄ: 🔴Sausio 1-ąją buvo išmatuota (+14,9 °C) pati aukščiausia oro temperatūra per visą sausio mėnesį nuo pat meteorologinių stebėjimų pradžios;
🔴Sausio 1-ąją Kybartuose oras neatšalo žemiau +10,4 °C. Tai pirmas kartas Lietuvos orų stebėjimų istorijoje, trunkančioje beveik 250 metų, kuomet žiemos mėnesiais (gruodis, sausis, vasaris) minimali paros oro temperatūra nenukrinta žemiau +10 °C.
🔵2023 m. netgi keturis kartus fiksuoti minimalios oro temperatūros rekordai. Stiprus šaltis ore ir dirvos paviršiuje vėlyvą pavasarį pražudė nemažai lepesnių augalų. Pasitaikė atvejų, kai per naktį ledu pasidengė net gyvulių girdyklose buvęs vanduo.
🔴Rugpjūčio 7-osios naktį registruota šilčiausia stebėjimų istorijoje tropinė naktis. Molėtuose per naktį orui atvėsti pavyko tik iki 25,1 °C. Iki tol šis rekordas priklausė Nidai (+24,4 °C, 2006-07-08).
🔴Rugsėjis Lietuvoje buvo šilčiausias per visą šalies stebėjimų istoriją. Vidutinė mėnesio oro temperatūra visoje šalyje atitiko meteorologinę vasarą. Vasara baigėsi rekordiškai vėlai, tik spalio 4–5 d.
🔴Pagerintas pats seniausias šalies šilumos rekordas, kuris sugebėjo išsilaikyti net 131 metus. Rugsėjo 29-ąją Druskininkuose oras įkaito iki 27,2 laipsnio. Iki tol rekordas (24,9 °C) priklausė Vilniui, kuris buvo užfiksuotas 1892 m. rugsėjo 29 d.
Paveiksle – visi praėjusiais metais užfiksuoti maksimalios ir minimalios oro temperatūros rekordai. Net 6 rekordai stebėti rugsėjį, o po 4 pasitaikė sausio ir rugpjūčio mėnesiais.
Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)
Dar nesibaigus lapkričiui meteorologų kartais paklausia kokios gi bus šventės. Nors orų prognozės paprastai sudaromos tik 5–7 dienoms į priekį, tačiau atsakyti į tokį klausimą gali padėti paprasčiausia statistika. Per pastaruosius 10 metų net 6 kalėdiniai laikotarpiai Vilniuje buvo besniegiai. Taigi, kasmet yra didelė tikimybė, kad kalėdinės dienos bus šiltos ir be sniego (arba su nestora, tirpstančia sniego danga).
Vidutiniškai 1991–2023 m. laikotarpiu per kalėdines dienas susidarydavo apie 5–6 cm storio sniego danga, o vidutinė oro temperatūra siekdavo -2,8 °C. Per praėjusį dešimtmetį (2014–2023 m.) sniego dangos storis jau tesiekė tik 3 cm, o vidutinė oro temperatūra buvo +0,3 °C. Galite matyti, kad temperatūros grafike yra ryški šiltėjimo tendencija, o sniego dangos – vis dažniau pasitaiko besniegės ir mažasniegės kalėdinės dienos.
Paskutinį kartą daugiau sniego kalėdinėmis dienomis turėjome 2018 metais, tačiau tuomet per šventes prasidėjo atodrėkis, sniegas ėmė tirpti visoje Lietuvoje. Apskritai 2013–2020 metų (išskyrus 2018 m.) laikotarpis pasižymėjo labai šiltomis ir besniegėmis šventėmis. Ypač šiltos gruodžio 24–26 dienos buvo 2015, 2017 ir 2019 metais.
Tuo tarpu, šiemet Vilniuje Kūčios buvo baltos ir švelniai žiemiškos, bet Kalėdų naktį prasidėjo atodrėkis ir greitai sniegas ištirpo (bendras trijų dienų sniego dangos vidurkis siekė apie 5 cm). Paskutinį kartą visos trys kalėdinės dienos stabiliai šaltos ir su sniegu (nors ir negausiu) pasitaikė 2021 metais.
Primename, kad kas valandą atsinaujinančius sniego dangos storio duomenis (dar neįvertinus patikimumo) visuomet galite matyti čia.
Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)
Lietuvos gyventojams Šv. Kalėdų šventė yra neatsiejama nuo žiemiškų orų. Idealiausios šventės būna tuomet, kai spaudžia šaltukas ir už lango driekiasi pusnimis nuguldyta žemė. Vis dėlto, per pastarąjį dešimtmetį gruodžio šventės dažnai būdavo pakankamai niūrios, o pačios orų sąlygos – permainingos. Taigi, įdomu apžvelgti daugiamečius duomenis ir įvertinti, kiek gi snieguotų ir šaltų Kalėdinių laikotarpių (gruodžio 24–26 d.) Lietuvoje turėjome nuo 1961 metų.
Vidutiniškai mažiausiai Kalėdinių laikotarpių su sniegu fiksuojama pajūryje ir Suvalkijoje, o daugiausiai − Šiaurės Rytų Lietuvoje. Neretai susidaro situacija, kuomet baltomis Kalėdomis gali džiaugtis tik dalis Lietuvos gyventojų. 1961–2020 m. laikotarpiu buvo tik 11 metų, kai visoje Lietuvoje visas tris dienas (gruodžio 24-ąją , 25-ąją ir 26-ąją) žemę klojo sniego danga, kurios storis siekė bent 1 cm. Taip buvo 1966, 1969, 1981, 1986, 1994–1996, 2001, 2002, 2010 ir 2012 metais.
Kartais pasitaiko, jog Kūčias sutinkame su sniegu, tačiau jau antrą Kalėdų dieną jis ištirpsta, pasitaiko ir tokių metų, kad prisninga tik pirmąją ar antrąją Kalėdų dieną. Statistiškai, tikimybė, kad bent vieną iš trijų šventinių dienų bus sniego, vidutiniškai Lietuvoje siekia 65 %, tačiau kinta nuo 50 % Klaipėdoje iki 78 % Biržuose.
Pačios sniegingiausios per paskutinius 60 metų Kalėdos buvo 2010–aisiais. Vakarinėje Lietuvos dalyje sniego danga tąsyk siekė 40–46 cm, kituose regionuose apie 20 ir daugiau centimetrų. Didžiausias sniego dangos storis Kalėdinėmis dienomis buvo 2001 m. Nidoje, 50–59 cm. Tais metais gruodžio 26 d. Telšiuose sniego dangos storis siekė 29 cm, Laukuvoje 31 cm, o kitose Lietuvos vietose tesiekė vos 1–21 cm.
Visiškai besniegių Kalėdų (per 60 metų) vidutiniškai Lietuvoje buvę apie trečdalį. Nuo 1961 m. visose analizuojamose 18-oje meteorologijos stočių nei vieną Kalėdinio laikotarpio dieną nebuvo sniego 1971, 1974, 1989, 2007, 2013, 2015, 2016 ir 2019 metais. Verta atkreipti dėmesį, kad besniegių švenčių pasikartojimas ypač suintensyvėjo nuo 2013 m.
Rekordiškai šalčiausias Kalėdinis laikotarpis buvo 1996 m., kai antrąją Kalėdų dieną minimali oro temperatūra buvo nukritusi nuo -17,5 °C Nidoje iki -32,0 °C Ukmergėje. Taip pat įdomu tai, jog -32 °C yra pati žemiausia oro temperatūra fiksuota per visas tris Kalėdines dienas nuo 1961 m. Taip pat yra buvę ir metų, kai minimali oro temperatūra nei vieną šventinę dieną nebuvo nukritusi žemiau 0 °C: tai – 2016 ir 2017 m. Kalėdos. Aukščiausia oro temperatūra (taip pat kaip ir šalčiausia) fiksuota antrąją Kalėdų dieną 2016 metais, kai oras sušilo nuo +7,2 °C Klaipėdoje iki 9,8 °C Kybartuose.
Paskutinį kartą žiemiškai baltos šventės visoje šalyje buvo 2021 metais. Taip pat, 2018 metais, tačiau Kalėdų dieną į visą Lietuvą atkeliavo atodrėkis ir sniegas greitai pradėjo tirpti, o Kalėdų antrąją dieną dalyje šalies jo jau nebeliko. Labai panašūs buvo ir 2012 metai: visas sniegas tąkart neištirpo, tačiau per Kalėdas atkeliavęs atodrėkis sniegą sparčiai pradėjo tirpinti. 2010–aisiais sniego buvo labai daug, tačiau ir tuomet neišvengta atodrėkio. Paskutinį kartą stabiliai labai šaltos ir su sniegu gruodžio 24–26 d. buvo tik 1996 ir 2002 metais.
Šiemetėms Kūčioms žiema pažers sniego, tačiau per Kalėdas atkeliaus šilta oro masė. Vėl atšils, o sniegą pakeis šlapdriba ir lietus. Nežiūrint vaizdo pro langą ir dovanų svarbiausia yra kalėdinė nuotaika bei laikas praleistas su šeimos nariais ir giminaičias. Linkime jums jaukių švenčių! 🙂
Parengė: Klimato ir tyrimų skyriaus vyriausioji klimatologė Viktorija Mačiulytė
Toliau – kalėdinio ilgojo savaitgalio orų prognozė:
ŠEŠTADIENĮ daug kur krituliai (sniegas, šlapdriba). Vietomis plikledis, trumpa pūga. Vėjas pietų, pietvakarių, pereinantis į vakarų, šiaurės vakarų, 9–14 m/s, vietomis, daugiausia Pietvakarių Lietuvoje, gūsiai 15–20 m/s, pajūryje iki 22 m/s. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 šilumos, dieną 0–3 laipsniai šilumos.
🎄Kūčių (SEKMADIENIO) naktį daug kur krituliai, vyraus sniegas, dieną vietomis truputį pasnigs. Plikledis. Vėjas šiaurės vakarų, vakarų, dieną pereinantis į pietvakarių, pietų, 8–13 m/s, naktį pajūryje gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra naktį nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 šilumos, dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos.
🎁Kalėdų pirmąją dieną (PIRMADIENĮ) daug kur krituliai: sniegas, pereinantis į šlapdribą, lietų. Naktį ir rytą kai kur lijundra, plikledis. Vėjas naktį pietryčių, pereinantis į pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s, pajūryje gūsiai 15–20 m/s, dieną vakarinių krypčių, 15–20 m/s, pajūryje 21–26 m/s. Temperatūra naktį 0–5 laipsniai šalčio, dieną 1–6 laipsniai šilumos.
🎀Kalėdų antrąją dieną (ANTRADIENĮ) daug kur krituliai, naktį vyraus nedideli. Vėjas naktį vakarinių, dieną besikeičiančios krypties, 9–14 m/s, naktį vietomis, dieną daug kur gūsiai 15–20 m/s. Temperatūra naktį nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną bus 1–6 laipsniai šilumos.
Šiemet ruduo buvo trumpas (vos 1,5–2 mėnesiai): meteorologinė vasara baigėsi rekordiškai vėlai, o žiema atkeliavo gerokai anksčiau nei įprastai.
☀️Spalio 4 d. didžiojoje šalies dalyje, o spalio 5 d. vakarinėje ir šiaurės rytinėje dalyje vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C baigėsi meteorologinė vasara. Šiais metais meteorologinė vasara baigėsi vidutiniškai mėnesiu‼️ vėliau, lyginant su SKN.
🌿Taip pat, beveik visoje šalies teritorijoje spalio 15 d., o pajūrio zonoje spalio 19–24 d. vidutinei paros temperatūrai nukritus žemiau 10 °C baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais šis perėjimas įvyko vidutiniškai 12 dienų vėliau, o pajūryje – 7 dienomis vėliau, lyginant su SKN.
🍂Lapkričio 13–15 d., visoje Lietuvoje vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C, baigėsi augalų vegetacijos laikotarpis. Lyginant su SKN vidutiniškai šiemet tai įvyko 13 dienų vėliau, tačiau pajūryje (Nidoje, Klaipėdoje) – 4 dienomis anksčiau.
❄️Meteorologinė žiema, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, Biržų, Ignalinos, Lazdijų, Raseinių, Šiaulių, Telšių, Vilniaus ir Varėnos rajonuose prasidėjo lapkričio 17–18 d., Kėdainių, Kauno, Kybartų, Laukuvos, Panevėžio, Šilutės, Ukmergės ir Utenos rajonuose – lapkričio 25–26 d. Šiemet tai įvyko vidutiniškai 20 dienų anksčiau lyginant su SKN. Pajūrio ruože meteorologinė žiema prasidėjo gruodžio 2–6 d., o tai įvyko net 23 dienomis anksčiau lyginant su SKN.
Grafike pateiktos vidutinės temperatūros perėjimų datos Lietuvoje.
*SKN – standartinė klimato norma, 1991–2020 metų vidutinė reikšmė Lietuvoje.
Parengė: meteorologas Gytis Valaika (Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius)
