Pažintinis vizitas buvo organizuotas vykdant projektą pagal Šiaurės ir Baltijos šalių viešojo administravimo mobilumo programą, siekiant stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir pasikeisti gerąja patirtimi.
Vizito metu delegacija turėjo galimybę gilintis į kelias svarbias sritis. Viena iš pagrindinių temų buvo į poveikį orientuotų orų prognozių rengimas, siekiant pagerinti perspėjimų tikslumą ir padidinti visuomenės informuotumą apie galimus pavojingus reiškinius.
Aptartos partnerystės su kitomis institucijomis galimybės, siekiant plėsti meteorologinių matavimų tinklą ir užtikrinti duomenų kokybę, ypač įtraukiant trečiųjų šalių stotis.
Svarbi diskusijų tema buvo dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi taikymas meteorologijos srityje. Aptarti būdai, kaip šios technologijos gali padėti tiksliau prognozuoti pavojingus meteorologinius reiškinius ir padidinti duomenų apdorojimo efektyvumą.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ir „MET Norway“ specialistai
Spalio 10 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje vyko susitikimas su Australijos meteorologijos biuro vyresniuoju meteorologu Jonathan How. Vizito metu svečias dalijosi vertingomis įžvalgomis apie Australijos klimato zonas, metinio kritulių kiekio pasiskirstymą bei gyventojų informavimo strategijas, kurios padeda efektyviau komunikuoti meteorologinę informaciją visuomenei ir sprendimus priimančioms Australijos institucijoms.
Susitikimo metu pranešimus skaitė ir Tarnybos specialistai, kurie pristatė prognozių rengimo, meteorologinių stebėjimų ir komunikacijos temas. Diskusijų metu buvo aptartos naujausios praktikos, iššūkiai bei būdai, kaip gerinti meteorologinių duomenų pateikimą visuomenei ir užtikrinti tikslesnes prognozes.
Dėkojame J. How ir Australijos meteorologijos biurui už vertingas įžvalgas ir tarptautinį bendradarbiavimą.
Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui (toliau – ICEREG) yra tarpvalstybinis projektas, kurio tikslas – pagerinti ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymą Lietuvos ir Latvijos pasienio regionuose. Pagrindinė projekto užduotis – sukurti išsamius potvynių rizikos žemėlapius ir patobulinti ledo sangrūdų susidarymo koncepcinį modelį, atsižvelgiant į klimato kaitos įtaką.
Ledo sangrūdos kelia didelį pavojų, nes sukelia plataus masto užtvindymus ir daro didelę žalą tiek aplinkai, tiek ekonomikai, ypač pasienio regionų bendruomenėms. Kadangi ledo sangrūdų dinamika iki šiol buvo mažai tyrinėta, ICEREG projektas siekia giliau išanalizuoti šį reiškinį, ypatingą dėmesį skiriant meteorologinėms ir hidrologinėms sąlygoms, kurios lemia potvynių susidarymą.
Tyrimų apžvalga ir rezultatai
Projekto pirmame etape Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ekspertai analizavo ledo sangrūdų reiškinius Šiaurės Lietuvos upėse, ypatingą dėmesį skirdami duomenims iš 10 vandens matavimo stočių (VMS), esančių Bartuvos, Ventos, Mūšos, Nemunėlio, Lėvens, Tatulos, Daugyvenės ir Svylos upėse. Analizuojamas laikotarpis apėmė 1961–2023 m. Per šį laikotarpį iš viso buvo užfiksuota 237 ledo sangrūdų atvejai. Didžiausias atvejų skaičius buvo Trečionių VMS (50 atvejų), o mažiausias – Žilpamūčio VMS (1 atvejis).
1 pav. Ledo sangrūdų žemėlapis 10 VMS (Bartuva, Venta, Mūša ir kt.)
Ledo sangrūdų poveikis ir žala
Ledo sangrūdos yra itin pavojingos dėl jų nenuspėjamumo ir galimo itin staigaus vandens lygio kilimo. Jos susidaro, kai didesnės ledo lytys užkliūva už upėje esančių kliūčių, sudarydamos laikiną užtvanką, kuri gali greitai sukelti stichines nelaimes. Žemiau sangrūdų vandens lygis nukrinta, o aukščiau – pakyla, sukeldamas didelį pavojų gyventojams, infrastruktūrai ir aplinkai.
Svarbiausi įvykiai
XXI amžiaus pradžioje žymūs potvyniai dėl ledo sangrūdų įvyko Mūšos ir Lėvens upėse. 2010 ir 2013 metais Mūšos upėje ties Ustukais vandens lygis viršijo kritinį lygį atitinkamai 90 cm ir 125 cm. 2013 m. balandžio mėn. potvyniai padarė didžiulę žalą Pasvalio rajone, kur buvo užtvindytos sodybos, namai ir sandėliai.
2 pav. Užlieta sodų bendrija „Vyturys“ (2013 m. balandis)
Panašiai ir Lėvens upėje 2010 ir 2018 metais dėl ledo sangrūdų vandens lygis buvo smarkiai padidėjęs, sukeldamas pavojų apylinkėms.
3 pav. Lėvens upės potvynis (2018 m. kovo mėn.)
Ledo sangrūdų formavimosi sąlygos
Ledo sangrūdos dažniausiai susidaro, kai yra staigus atšilimas po ledo dangos susidarymo upėse, ypač esant temperatūrų svyravimams dienos ir nakties metu. Vidutiniškai ledo sangrūdų pradžia nagrinėtose stotyse fiksuojama sausio 10 d., o ledo sangrūdų trukmė trunka apie 8 dienas. Per visą tyrimo laikotarpį ankstyviausia ledo sangrūdų pradžia buvo užfiksuota spalio 30 d. (Tatula – Trečionių VMS, 1979), o vėliausia – balandžio 14 d. (Mūša – Ustukių VMS, 2013).
4 pav. Klimato sąlygos prieš ledo sangrūdas
Pilotinės upių atkarpos modeliavimui
Projekte atrinktos dvi pilotinės upių atkarpos – Lėvens (nuo Pamarliškių iki Skaistgirių) ir Mūšos (nuo Gustonių iki Ustukių). Šios atkarpos buvo pasirinktos dėl ilgiausių stebėjimų laikotarpių ir reikšmingos sangrūdų įtakos aplinkai bei gyventojams. Remiantis šių upių istorinių duomenų analize, kuriamas koncepcinis ledo sangrūdų susidarymo ir potvynių modelis, kuris padės įvertinti pirminių ledo sangrūdų parametrų pokyčius, atsižvelgiant į klimato kaitos scenarijus.
Išvados ir tolesni žingsniai
ICEREG projektas yra svarbus žingsnis gerinant ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymą. Sukurti potvynių žemėlapiai ir koncepcinis modelis ne tik pagerins regionų atsparumą potvyniams, bet ir padės sukurti efektyvesnes ankstyvojo perspėjimo sistemas. Projekto rezultatai bus naudojami ne tik moksliniams tikslams, bet ir praktinėms potvynių prevencijos priemonėms plėtoti.
Tolesniame projekto etape bus atliekami išsamūs klimato kaitos scenarijų vertinimai, siekiant geriau suprasti ledo sangrūdų dinamiką ateityje ir užtikrinti, kad regionai būtų pasiruošę susidurti su kylančiais klimato iššūkiais.
Projekto įgyvendinimą remia 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa.
Bendras projekto biudžetas – 654 082,50 EUR, įskaitant 80 proc. ERPF bendrafinansavimą. Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2024-02-01 iki 2026-01-31. Projekto numeris: LL-00136 Projekto akronimas: ICEREG
Šių metų rugsėjo 30 d. – spalio 4 d. Wurzburge (Vokietija) vyko EUMETSAT kasmetinė konferencija, kurioje mokslininkai ir specialistai pristatė pranešimus, susijusius su meteorologinių palydovų galimybių tobulinimu bei duomenų praktiniu panaudojimu. Konferencijoje aptariami esminiai iššūkiai, vyksta diskusijos bei praktinės užduotys, o programa padalinta į sesijas pagal dalyvių poreikius ir interesus.
Šių metų konferencijos tema – „The Earth observations value chains for weather, climate and hydrosphere”. Renginio programa sudaryta iš 8 pagrindinių dalių, kuriose aptariamos temos nuo operatyvių atmosferos stebėjimų iki klimato kaitos vertinimo ir bendravimo su gelbėjimo tarnybomis bei kitais vartotojais. Ypatingai daug dėmesio skiriama naujausioms trečiosios kartos meteorologinio palydovo MTG galimybėms ir iššūkiams. Ypač didžiuojamasi, kad nuo rugsėjo pabaigos hidrometeorologai gali naudotis operatyviais MTG debesų fazės duomenimis per EUMETview portalą.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai šiame renginyje atstovauja KTS specialistė Izolda Marcinonienė, kuri skaitė pranešimą „Flood monitoring from satellites and communication with emergency services“. Sesijos dalyvius ji supažindino su trimis stichinių potvynių atvejais Lietuvoje, aptarė juos lėmusias sinoptines situacijas bei perspėjimų perdavimo gelbėjimo tarnyboms ir žiniasklaidai praktiką. Pranešimo bendraautorius – Vesa Nietosvaara iš EUMETSAT organizacijos.
Konferencijoje dalyvauja ne tik specialistai iš Europos, bet ir iš Japonijos, JAV, Indijos, Pietų Korėjos bei Kinijos.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad šiandien Mūšoje ties Ustukiais stebimas vandens lygio kilimas, iki 98 cm per parą. Šiuo metu vandens lygis viršija kritinę ribą (130 cm) ir siekia 176 cm. Esant tokiam vandens lygiui, upė liejasi iš krantų, yra semiamos pievos.
Artimiausiomis dienomis didelių kritulių kiekių nenumatoma, vandens lygis kris. Pavojingos reikšmės (280 cm) vandens lygis Mūšoje neturėtų pasiekti.
Naujausią informaciją apie vandens lygį Mūšos upėje galite rasti ČIA. (Žemėlapio paieškos langelyje įvesti „Mūša – Ustukių VMS“).
Liepos 28 d. antroje dienos pusėje Lietuvą pasiekė labai smarkus lietus ir stiprūs vėjai, kurie numatomi iki liepos 29-tosios vėlaus vakaro. Kilus diskusijai visuomenėje ir žiniasklaidoje, Tarnyba informuoja apie hidrometeorologinių reiškinių išankstinių perspėjimų sudarymą ir platinimą.
Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą, gyventojų, valstybės, savivaldybių institucijų ir kitų įstaigų perspėjimą apie gresiančią situaciją organizuoja Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), o vykdo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), išplatinantis informaciją, kuri leidžia imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti. Gavusios informaciją apie numatomą stichinį reiškinį iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, institucijos savarankiškai vertina situaciją, pasitikslina duomenis pagal regionus ir priima sprendimus dėl visuomenės informavimo.
Sekmadienį (liepos 28 d.) ryte Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba išsiuntė perspėjimą apie stichinį reiškinį – labai smarkų lietų – ir pavojingą reiškinį – smarkų vėją – adresatų grupei, tarp kurių yra ir institucijos, atsakingos už ekstremaliųjų situacijų valdymą. Be to, Tarnyba organizavo vaizdo konferenciją artėjančioms sudėtingoms orų sąlygoms su šiomis institucijomis aptarti.
Primename, kad šiandien (liepos 29 d.) daugelyje rajonų numatomas lietus, Rytų Lietuvoje daug kur lis smarkiai. Kai kur galima perkūnija. Šiaurės vakarų, vakarų vėjo gūsiai sieks 16–21, vietomis 22–27 m/s. Aukščiausia temperatūra 16–21 laipsnis. Dėl didelio lietaus kiekio visoje Lietuvoje ir toliau stebimas vandens lygio kilimas, ypač Telšių, Tauragės, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse.
Raginame gyventojus atidžiai sekti oficialius pranešimus www.meteo.lt internetinėje svetainėje ir imtis visų būtinų priemonių savo ir savo turto saugumui užtikrinti.
Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis ir gyventojų pranešimus, liepos 13 d. pavakare Lietuvoje siautėjo nuožmūs viesulai. Nors kyla abejonių, ar tai buvo du skirtingi viesulai, ar vienas, kuris susilpnėjo, pakilo ir vėl nusileido, pranešimai rodo, kad apie 16 val. stichija smogė Jauniškės kaimui Kelmės rajone. Kelios sodybos buvo stipriai nuniokotos: nuplėšti stogai, išvartyti medžiai ir elektros stulpai.
Antrasis viesulas (arba antroji viesulo banga) apie 17 val. pasirodė Šiaulių rajono kaimuose – Vileikiuose, Pakapėje, Meškiškėje ir Einoraičiuose. Čia žala buvo panaši, tačiau apimanti didesnę teritoriją: sugriauti namų stogai, suniokoti ūkiniai pastatai, sudaužytas automobilis, nutraukta elektra. Pagal turimus duomenis, žymių sveikatos sutrikdymų nenustatyta.
Vėjo matavimai viesulo centre nebuvo atlikti dėl sūkurių griaunamosios galios. Daugelyje šalių viesulų stiprumas vertinamas pagal Tedo Fujitos F skalę – nuo F0 iki F5. Pagal padarytą žalą, pastarajam viesului galima priskirti F2 klasė, o vėjo greitis sūkurių viduryje galėjo siekti 60-70 m/s.
Tarnyba oficialiai yra įregistravusi 40 viesulų. Pats galingiausias iki šiol (pakeltas traktorius, išvartyti sunkvežimiai, žuvo žmogus) fiksuotas 1981 gegužės 29 d. Širvintose. Manoma, kad buvo F2 klasės.
Šis 2024 m. viesulas prilygsta 1981 m. Širvintų viesului ir 2011 m. Ginkūnų, Šiaulių priemiesčio viesului. Visi trys viesulai priskiriami F2 klasei, o jų vėjo greitis galėjo siekti iki 70 m/s. Istorinės nuotraukos rodo, kad žala Širvintose buvo gana panaši į dabartinę – mūrinės sienos išliko stovėti, todėl nėra duomenų, kad šis viesulas būtų buvęs stipresnis nei F2 reitingas. Paskutiniai 2022, 2023 m. viesulai buvo stebėti virš Baltijos jūros.
Nors gamta šįkart parodė savo galybę, dabar ypač svarbi Lietuvos piliečių bendrystė. Kaimynai turi padėti vieni kitiems, dalintis resursais ir kitais ištekliais. Savivaldybės privalo aktyviai įsitraukti ir teikti pagalbą nukentėjusiems. Tik bendromis pastangomis galime įveikti šios stichijos padarinius ir atstatyti tai, kas buvo prarasta.
Šios nelaimės akivaizdoje dar kartą įsitikiname, kad stiprybė slypi vienybėje ir gebėjime padėti vienas kitam. Būkime kartu ir palaikykime vieni kitus šiuo išbandymų metu.
2024–tųjų liepos 11–toji pasižymėjo kontrastingais orais. Dieną dalyje šalies buvo labai karšta. Druskininkuose oras įkaito net iki 34,9 °C. Tai yra aukščiausia oro temperatūra šiais metais. Be to, buvo pakartotas liepos 11-osios aukščiausios oro temperatūros rekordas, kuris paskutinį kartą prieš 18 metų buvo išmatuotas Varėnoje (2006-07-11). Daug kur Lietuvoje oras įkaito iki 29–34 laipsnių. Vis dėlto, taip karšta buvo ne visur. Daugiausia Vakarų Lietuvoje maksimali oro temperatūra siekė iki 23–28 laipsnių. Naktį žemiausia oro temperatūra buvo 17–20 laipsnių. Tropinės naktys niekur nebuvo fiksuojamos.
Per praėjusią parą stipriausi vėjo gūsiai buvo užfiksuoti šiose meteorologijos stotyse:
Ukmergėje – iki 25 m/s
Raseiniuose – iki 21 m/s
Biržuose ir Marijampolėje – iki 19 m/s
Kaune ir Rokiškyje – iki 18 m/s.
Labai tikėtina, jog vietomis galėjo pasitaikyti ir stipresnių vėjo gūsių. Štai kaimyninės Latvijos tarnyba anksčiau pranešė, jog Bauskės mieste (visai netoli Lietuvos) buvo užfiksuoti net iki 29 m/s siekę gūsiai.
Liepos 11-oji buvo kol kas neramiausia diena šiais metais. Iš viso Lietuvos teritorijoje užfiksuota beveik 15 tūkst. žaibų išlydžių. Ten, kur žaibų išlydžiai yra išsidėstę tankiausiai, paprastai tose vietovėse būna praslinkę aktyviausios audros.
Iš visų žaibų išlydžių tik penktadalis (~3 tūkst.) trenkė iš debesų į žemę. Kiek mažiau nei 500 išlydžių (truputį virš 3 %) buvo patys pavojingiausi, t. y. teigiamo krūvio, kurie trenkė į žemę. Pastarieji žaibai dažniausiai padega namus, ūkinius pastatus, sugadina elektros prietaisus, uždega miškus, nutrenkia žmones, gyvulius ir pan.
