Rugsėjo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,1 °C (teigiama 2,3° anomalija) – tai trečias pagal šiltumą rugsėjis nuo 1961 m., šiltesni rugsėjai buvo 2024 m. (16,8 °C) ir 2023 m. (16,5 °C).
Vėsiausia šį rugsėjį buvo Dūkšte (14,1 °C), šilčiausia – Nidoje ir Ventėje (16,5 °C) (1 pav.).
Aukščiausia paros oro temperatūra 29,9 °C registruota 6 d. Druskininkuose, žemiausiai -2,2 °C – 26 d. Varėnoje.
Rugsėjo 28 d. Klaipėdoje, Nidoje ir Vilniuje oro temperatūrai nukritus žemiau nei 15 °C baigėsi meteorologinė vasara. Kitur Lietuvoje ji baigėsi rugpjūčio 20–21 d.
Rugsėjo 29 d. didžiojoje šalies dalyje, išskyrus Kauną, Klaipėdą, Nidą, Raseinius, Šilutės, Telšius, vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas.
Rugsėjo 24–29 d. didžiojoje šalies dalyje buvo fiksuotas šalnos1.
1 pav. Rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Rugsėjo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo artimas SKN, 58,5 mm (98 % nuo SKN): nuo 18,6 mm Zarasuose iki 149,9 mm Nidoje (2 pav.).
Rugsėjo 14 d. Karklėje registruotas katastrofinis2 lietus: 82,4 mm/12 val. Šią dieną taip pat registruoti stichiniai3 lietūs Nidoje (76,7 mm), Klaipėdoje (59,1 mm), Ventėje (57,6 mm) ir Palangoje (57,3 mm). Rugsėjo 2, 3, 6, 7 ir 11–18 dienomis vietomis, daugiausia vakarinėje šalies pusėje, registruoti pavojingi4 lietūs.
Stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis5 rugsėjo 17 d. baigėsi Trakų, o rugsėjo 30 d. Varėnos r. sav. teritorijose.
2 pav. Rugsėjo mėnesio kritulių kiekis (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Rugsėjo mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 186,3 val. (104 % nuo SKN), ilgiausiai – Nidoje 206,7 val., trumpiausiai – Dūkšte 157,3 val. (3 pav.).
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė rugsėjo mėnesį (A) ir nuokrypis nuo SKN (B)
Didžiausias vėjo greitis siekė 13,7–21,6 m/s. Stipriausias vėjas registruotas 3 d. Varėnoje – 21,6 m/s.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 15–18 °C, aukščiausia temperatūra šiame gylyje siekė 23–28 °C, žemiausia krito iki 6–9 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–25 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki 8–11 °C.
Rugsėjo mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės Ultravioletinės spinduliuotės indekso (toliau – UVI) reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI buvo 2,5 – vos 0,1 žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Rugsėjį aukščiausia UVI reikšmė 3,5 buvo fiksuota 1 ir 9 d., o mažiausia 0,6 – 30 d. (4 pav.).
4 pav. UVI indekso kaita Kauno MS rugsėjo mėnesį
Kauno MS rugsėjo 12 d. sugedo spektrofotometras, ozono duomenys nėra gaunami.
Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis vakariniuose ir pietiniuose šalies rajonuose buvo nuo 1 iki 70 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį rugsėjo mėnesio vandens lygį. Tuo tarpu Šiaurės, Rytų Lietuvoje bei dalyje pietvakarinių rajonų, jis svyravo nuo 3 iki 51 cm žemiau vidurkio.
Visą mėnesį vietomis ir toliau stebėta hidrologinė sausra. Paskutinę mėnesio dieną hidrologinė sausra tebefiksuota Nemune ties Druskininkais, Šušvėje ties Josvainiais ir Sanžilės kanale ties Bernatoniais. Ties 11 VMS situacija išliko artima hidrologinei sausrai. Nemune ties Druskininkais nuo rugsėjo 16 d. buvo pasiekta ir gamtosauginio vandens debito reikšmė, kuri stebėta iki pat mėnesio pabaigos.
Rugsėjo 11–17 dienomis, sulaukus nemažai kritulių, daugelyje šalies rajonų stebėtas lietaus sukeltas poplūdis. Sparčiausiai vandens lygis kilo vakariniuose ir pietvakariniuose rajonuose. Aunuvoje ties Aunuvėnais rugsėjo 16 d. pasiektas naujas rugsėjo mėnesio aukščiausio vandens lygio rekordas – 255 cm (buvęs aukščiausias vandens lygis – 227 cm). Leitės upėje ties Kūlynų VMS trumpam buvo pasiekta ir stichinio vandens lygio reikšmė (rugsėjo 18–20 d.).
Nuo trečiojo dešimtadienio pradžios vandens lygis pamažu krito ir mėnesio pabaigoje daugelyje upių jau buvo artimas rugsėjo normai.
Aukštesnis nei vidutinis daugiametis vandens lygis stebėtas ir Tauragno ežere bei Nemune ties Birštonu ir Darsūniškiu – atitinkamai 28 cm ir 24 cm.
Įsivyravus vėsiems ir žvarbiems orams, sparčiai vėso ir vandens telkiniai. Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną upėse siekė 7,9–17,0°C, ežeruose – 11,9–15,6°C, Baltijos jūroje – 13,0–14,7°C, Kuršių mariose – 11,2–12,5°C.
5 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugsėjo mėnesį
6 pav. Rugsėjo mėnesio upių būklė
1 šalna aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis meteorologinis reiškinys.
2 katastrofinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta daugiau nei 80 mm kritulių.
3 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.
4 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15,0–49,9 mm kritulių.
5 ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.
Platesnę informaciją rasite Biuletenis_2025_09.pdf
