Krituliai

Krituliai

Krituliai – tai skystu arba kietu pavidalu iš debesų iškrintantis vanduo (dulksna, kruša, lietus, sniegas) arba iš oro ant žemės paviršiaus ir įvairių daiktų nusėdanti drėgmė (lijundra, rasa, šerkšnas, šarma).

Pagal 2025 m. birželio 10 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. V-42 „Dėl pavojingų meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“ pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus arba mišrių kritulių – rodiklis pasiekiamas, kai per 12 valandų ar trumpesnį laiką iškrenta nuo 15,0 iki 49,9 mm kritulių.

Kritulių matavimas

Kritulių kiekis matuojamas vandens sluoksnio storiu (mm), kuris susidarytų ant horizontalaus ir vandeniui nelaidaus paviršiaus per tam tikrą laiką (valandą, parą, mėnesį ir t.t.).

Kritulių matavimo principai stotyse yra vienodi visose pasaulio šalyse. Visais laikais ši vienybė rėmėsi atmosferos kritulių, iškritusių iš debesų, mėginio paėmimu atviru indu, kurio priimamosios dalies plotas tiksliai išmatuotas ir žinomas. Toks principas gali būti teisingas, jeigu nėra horizontalaus oro judėjimo, vėjo deformacijos dėl kritulmačio formos. Siekiant išvengti kritulių kiekio iškraipymo, naudojama apsauga nuo vėjo, mažinanti horizontalų oro judėjimą. Nepaisant to, kad minėtas kritulių matavimo principas buvo pripažintas daugiau negu prieš 100 metų, atmosferos kritulių stebėjimams taikomas iki šiol.

Nuo 2021 m. meteorologijos stotyse krituliai matuojami automatiniu kritulmačiu (1 pav.) TRWS415, veikiančiu svėrimo principu. Kritulių matuoklis turi Tretjakovo tipo apsaugą nuo vėjo. Kritulių surinkėjas (talpa) sumontuotas ant tikslių elektroninių svarstyklių. Ir matuojamas apkrovos signalas (masė). Apkrovos masės pokyčiai perskaičiuojami į kritulių kiekio duomenimis (mm/val.).

Krituliai automatiniu kritulių matuokliu matuojami kas 1 min., matavimų rezultatai apdorojami duomenų kaupiklyje ir perduodami į duomenų bazę kas 1 val.: kritulių kiekis per 10 min. (0-10, 10-20, 20-30, 30-40, 40-50 ir 50-60 min.), per 1, 6, 12 ir 24 val.

1 pav. Automatinis kritulmatis 

Krituliai

Kritulių intensyvumas, kuris išreiškiamas milimetrais per valandą (mm/val.), skirstomas į:

  • silpną: mažiau kaip 0,1 mm/val. – dulksnai; mažiau kaip 2,5 mm/val. – lietui; mažiau kaip 1,0 mm/val. – sniegui;
  • vidutinį: 0,1–0,5 mm/val. – dulksnai; 2,5–10,0 mm/val. – lietui; 1,0–5,0 mm/val. – sniegui;
  • stiprų: ne mažiau kaip 0,5 mm/val. – dulksnai; daugiau kaip 10,0 mm/val. – lietui; ne mažiau kaip 5,0 mm/val. – sniegui.

 

Grupė Kritulių rūšis
Skystieji
Lietus
Liūtinis lietus (liūtis)
Lijundrinis / ledinis lietus
Dulksna
Kietieji
Sniegas
Snygis (liūtinis sniegas)
Sniego kruopos
Sniego grūdai
Ledo kruopos
Kruša
Ledo adatos
Mišrieji
Šlapdriba
Liūtinė šlapdriba

Atskirai nuo iš debesų iškrintančių kritulių dar skiriami ant Žemės paviršiaus susidarantys krituliai:

  • Rasa – skystieji;
  • Šarma – kietieji;
  • Lijundra – kietieji;
  • Grūdėtasis šerkšnas – kietieji;
  • Kristalinis šerkšnas – kietieji;
  • Plikledis – kietieji.
Dulksna

Dulksna – smulkių lašelių atmosferos krituliai, iškrintantys iš sluoksninių, rečiau – iš sluoksninių kamuolinių ir lietaus sluoksninių debesų. Gali kristi esant rūkui.

Kruša

Kruša – netaisyklingos formos ledo gabaliukų, vadinamų ledėkais, pavidalo krituliai, dažniausiai iškrentantys šiltuoju metų laiku. Ledėkai paprastai būna nepermatomi, kartais sluoksniuoti iš skaidraus ir matinio ledo.

Ledo adatos

Ledo adatos – tai labai smulkūs, pailgi ledo mikrokristalai, kurie krinta iš giedro dangaus esant dideliam šalčiui, paprastai žemiau –10 °C ar –15 °C.

Ledo kruopos

Ledo kruopos – paprastai mažos, iki kelių milimetrų dydžio, baltos arba permatomos, kietos dalelės. Dažnai susidaro, kai peršalę vandens lašeliai sušąla ant ledo kristalų arba sniego dalelių. Jos gali atšokti nuo žemės paviršiaus.

Lietus

Lietus – tai skysto vandens lašų pavidalo atmosferos krituliai, krentantys iš debesų ant žemės paviršiaus. Lietaus lašai dažniausiai yra rutulio formos, tik labai dideli dėl aerodinaminio pasipriešinimo šiek tiek iš apačios suploti, dažniausiai 0,6–3 mm dydžio.

Lijundra

Lijundra – viena iš apledėjimo formų, tai yra kritulių rūšis, kai silpno lietaus, dulksnos arba rūko lašeliai, patekę ant įšalusio paviršiaus, staigiai virsta ledu.

Liūtis

Liūtis – tai staigus, trumpalaikis ir intensyvus kritulių iškritimas, kurio metu kritulių intensyvumas greitai kinta. Dažniausiai liūtis iškrinta iš kamuolinių lietaus (Cb) arba kamuolinių (Cu) debesų. Liūčiai būdinga staigi kritulių pradžia ir pabaiga, o jų intensyvumas per trumpą laiką gali labai padidėti arba sumažėti.

Plikledis

Plikledis – tai ledo sluoksnis arba suledėjęs sniegas ant žemės paviršiaus. Jis susidaro sušalus vandens lašams po lietaus, dulksnos ar šlapdribos, taip pat kristalizuojantis rūko lašeliams, sušalus polaidžio vandeniui arba ore esant didelei drėgmei, kuri padengia horizontalius paviršius.

Rasa

Rasa – vandens lašeliai, susidarantys ant žemės paviršiaus, augalų ar daiktų atvėsus orui.

Rūkana

Rūkana – vandens lašelių arba ledo kristalų visuma, kai matomumo nuotolis prie žemės paviršiaus yra nuo 1 iki 10 kilometrų.

Rūkas

Rūkas – tai pakibusių vandens lašelių arba ledo kristalų sankaupa pažemio oro sluoksnyje. Esant rūkui, matomumas būna mažesnis nei 1 kilometras.

Sniegas

Sniegas – tai kietųjų kritulių rūšis, susidedanti iš ledo kristalų, kurie krisdami iš atmosferos į žemę auga ir jungiasi į snaiges. Sniegas susidaro, kai viršutiniuose atmosferos sluoksniuose esantys vandens garai užšąla esant 0 °C arba žemesnei temperatūrai.

Sniego grūdai

Sniego grūdai – tai krituliai, sudaryti iš labai mažų, baltų, nepermatomų ledo dalelių, kurių skersmuo paprastai yra mažesnis nei 1 mm. Jie yra trapūs ir lengvai sutraiškomi, o nukritę ant kieto paviršiaus paprastai neatšoka.

Sniego kruopos

Sniego kruopos – (dar vadinamos graupeliu) yra kieti, balti ir neskaidrūs krituliai, kurie savo išvaizda primena mažus rutuliukus ar kūgius.

Šarma

Šarma – tai meteorologinis reiškinys, kai ant paviršių nusėda purūs, balti ledo kristalai, susidarę iš rūke esančių peršaldytų vandens lašelių, kurie užšąla prisilietę prie šaltų objektų.

Šerkšnas

Šerkšnas – tai kietos būsenos atmosferinis reiškinys, susidarantis, kai ore esantys vandens garai tiesiogiai nusėda ant paviršių ir virsta ledu, apeidami skystąją fazę.

Šlapdriba

Šlapdriba – tai kritulių rūšis, kai vienu metu krenta ir lietus, ir sniegas, arba sniegas dalinai tirpsta dar krisdamas. Dažniausiai krinta esant teigiamai (oro temperatūra yra apie 0 °C) priežemio oro temperatūrai. Tirpstančios snaigės krisdamos jungiasi ir dažnai paviršių pasiekia stambių šlapio sniego dribsnių pavidalu. Kitaip tariant, tai pereinamoji būsena tarp lietaus ir sniego.

Didžiausias paros kritulių kiekis             138,6 mm     1958-07-17, Nemajūnai

Didžiausias mėnesio kritulių kiekis       293,7 mm     2017 m. spalis, Eidukai

Mažiausias mėnesio kritulių kiekis        0,0 mm

1994 m. liepa, Klaipėda, Palanga, Šilutė, Telšiai

2002 m. rugpjūtis, Laukuva, Palanga, Raseiniai

2019 m. balandis, Alytus, Biržai, Dotnuva, Nida, N. Akmenė, Radviliškis, Raseiniai, Tauragė

2022 m. kovas, Klaipėda, Nida, Šilutė, Pagėgiai, Kartena, Lankupiai

Didžiausias metinis kritulių kiekis         1322,8 mm   2017 m., Lankupiai

Mažiausias metinis kritulių kiekis          350,0 mm     2019 m., Elektrėnai

FB X Email Print