Krituliai

Krituliai

Krituliai – tai vanduo, skystu ar kietu pavidalu iškrintantis iš debesų (dulksna, kruša, lietus, sniegas) arba nusėdantis ant žemės ir daiktų iš oro (lijundra, rasa, šerkšnas, šarma).

Intensyvumas, kuris išreiškiamas milimetrais per valandą (mm/val.), skirstomas į:

  • Silpnus  < 0,1 mm/val. (dulksnai); < 2,5 mm/val. (lietui); < 1,0 mm/val. (sniegui)
  • Vidutinius  0,1- 0,5 mm/val. (dulksnai); 2,5-10,0 mm/val. (lietui); 1,0-5,0 mm/val. (sniegui)
  • Stiprius   ≥ 0,5 mm (dulksnai); >10,0 mm/val. (lietui); ≥ 5,0 mm/val. (sniegui).

* Pagal 2025 m. birželio 10 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. V-42 „Dėl pavojingų meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“, pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus, mišrių kritulių – rodiklis pasiekiamas, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką kritulių iškrenta nuo 15,0 mm iki 49,9 mm.

Kritulių matavimas+

Kritulių matavimas

Kritulių kiekis matuojamas vandens sluoksnio storiu (mm), kuris susidarytų ant horizontalaus ir vandeniui nelaidaus paviršiaus per tam tikrą laiką (valandą, parą, mėnesį ir t.t.).

Kritulių matavimo principai stotyse yra vienodi visose pasaulio šalyse. Visais laikais ši vienybė rėmėsi atmosferos kritulių, iškritusių iš debesų, mėginio paėmimu atviru indu, kurio priimamosios dalies plotas tiksliai išmatuotas ir žinomas. Toks principas gali būti teisingas, jeigu nėra horizontalaus oro judėjimo, vėjo deformacijos dėl kritulmačio formos. Siekiant išvengti kritulių kiekio iškraipymo, naudojama apsauga nuo vėjo, mažinanti horizontalų oro judėjimą. Nepaisant to, kad minėtas kritulių matavimo principas buvo pripažintas daugiau negu prieš 100 metų, atmosferos kritulių stebėjimams taikomas iki šiol.

Nuo 2021 m. meteorologijos stotyse krituliai matuojami automatiniu kritulmačiu TRWS415, veikiančiu svėrimo principu. Kritulių matuoklis turi Tretjakovo tipo apsaugą nuo vėjo. Kritulių surinkėjas (talpa) sumontuotas ant tikslių elektroninių svarstyklių. Ir matuojamas apkrovos signalas (masė). Apkrovos masės pokyčiai perskaičiuojami į kritulių kiekio duomenimis (mm/val.).

Krituliai automatiniu kritulių matuokliu matuojami kas 1 min., matavimų rezultatai apdorojami duomenų kaupiklyje ir perduodami į duomenų bazę kas 1 val.: kritulių kiekis per 10 min. (0-10, 10-20, 20-30, 30-40, 40-50 ir 50-60 min.), per 1, 6, 12 ir 24 val.

1 pav. Kritulmatis priekyje. Antrame plane automatiniu prietaisu fiksuojami krituliai bei jų kiekis.

Kritulių rūšys+
Lietus

Lietus – skysti krituliai, krintantys iš debesų vandens lašų pavidalu.

Lijundra

Lijundra – ledo sluoksnio susidarymas ant žemės paviršiaus, augalų, laidų ar kitų daiktų, kai peršalę lietaus arba dulksnos lašai užšąla susilietę su paviršiumi.

Sniegas

Sniegas – kieti krituliai, sudaryti iš ledo kristalų arba snaigių.

Kruša

Kruša – kieti krituliai, krintantys įvairaus dydžio ledo gabalėlių pavidalu.

Šlapdriba

Šlapdriba – mišrūs krituliai, kai kartu krinta lietus ir tirpstantis sniegas.

Rasa

Rasa – vandens lašeliai, susidarantys ant žemės paviršiaus, augalų ar daiktų atvėsus orui.

Šarma

Šarma – ledo kristalų apnašos, susidarančios ant paviršių esant neigiamai temperatūrai.

Šerkšnas

Šerkšnas – baltos ledo kristalų apnašos, susidarančios ant medžių, laidų, pastatų ar kitų paviršių.

Plikledis

Plikledis – skaidraus arba beveik skaidraus ledo sluoksnis ant kelių, šaligatvių ar kitų paviršių.

Rūkas

Rūkas – prie žemės paviršiaus susikaupę smulkūs vandens lašeliai arba ledo kristalai, mažinantys matomumą.

Rūkana

Rūkana – silpnesnis už rūką reiškinys, kai matomumas sumažėja dėl ore esančių smulkių vandens lašelių.

Pūga

Pūga – reiškinys, kai stiprus vėjas neša krintantį arba nuo žemės pakeltą sniegą ir labai pablogina matomumą.

Migla

Migla – ore esančių smulkių dalelių arba lašelių sukeltas matomumo pablogėjimas.

Kritulių rekordai+

Didžiausias paros kritulių kiekis             138,6 mm     1958-07-17, Nemajūnai

Didžiausias mėnesio kritulių kiekis       293,7 mm     2017 m. spalis, Eidukai

Mažiausias mėnesio kritulių kiekis        0,0 mm

1994 m. liepa, Klaipėda, Palanga, Šilutė, Telšiai

2002 m. rugpjūtis, Laukuva, Palanga, Raseiniai

2019 m. balandis, Alytus, Biržai, Dotnuva, Nida, N. Akmenė, Radviliškis, Raseiniai, Tauragė

2022 m. kovas, Klaipėda, Nida, Šilutė, Pagėgiai, Kartena, Lankupiai

Didžiausias metinis kritulių kiekis         1322,8 mm   2017 m., Lankupiai

Mažiausias metinis kritulių kiekis          350,0 mm     2019 m., Elektrėnai