Atmosferos slėgis – tam tikram paviršiui jėga ploto vienetui, kurią veikia virš jo esančios atmosferos svoris. Taigi slėgis yra lygus vertikalaus oro stulpelio svoriui virš horizontalios paviršiaus projekcijos, besitęsiančios iki išorinės atmosferos ribos.
Stotyje nustatomos tokios atmosferos slėgio charakteristikos:
atmosferos slėgis stoties lygyje – tai atmosferos jėga, kuri slegia atitinkamą vakuuminio elemento ploto vienetą;
atmosferos slėgis jūros lygyje, kuris apskaičiuojamas remiantis slėgiu stoties lygyje, oro temperatūra ir drėgme;
barometrinės tendencijos dydis – tai skirtumas tarp slėgio stoties lygyje, išmatuoto dabar ir prieš tris (dvi, vieną) valandas;
barometrinės tendencijos pobūdis, kuris nustatomas pagal slėgio kitimo kreivę (1 pav.)

Kodėl slėgis svarbus meteorologijoje?
Slėgio skirtumai yra pagrindinė:
- vėjo,
- frontų,
- audrų,
- bendros atmosferos cirkuliacijos priežastis.
Kuo didesnis slėgio skirtumas tarp sričių, tuo stipresnis vėjas.
Todėl sinoptiniuose žemėlapiuose labai svarbios:
- izobaros (vienodo slėgio linijos),
- ciklonų ir anticiklonų trajektorijos.
Automatinis atmosferos slėgio ir barometrinės tendencijos dydžio registravimas atliekamas silikoniniu – talpuminiu slėgio jutikliu-barometru (500–1100 hPa diapazone tikslumas ±0,05 hPa), kuris sumontuotas automatinės meteorologijos stoties kaupiklio viduje. Atmosferos slėgio veikiamas jutiklis transformuoja talpumą į elektrinį signalą. Atmosferos slėgis matuojamas hektopaskaliais (hPa).
Atmosferos slėgis automatiniu jutikliu matuojamas kas 10 sek. ±0,2 hPa tikslumu, apskaičiuojama 1 min. vidurkio reikšmė, duomenys automatiškai perduodami į duomenų bazę kas 1 val.
| Maksimalus slėgis jūros lygyje | 1058,5 hPa | 1899 m. gruodis, Vilnius |
| Minimalus slėgis jūros lygyje | 951,6 hPa | 1931 m. sausis, Dotnuva ir Ukmergė |