Ekstremalūs oro reiškiniai

Ekstremalūs orų reiškiniai (audros, viesulai, pūgos, karščio ar šalčio bangos) kyla ne atsitiktinai – juos lemia keli tarpusavyje susiję procesai atmosferoje ir visoje Žemės sistemoje. Procesus gerai iliustruoja šis video.

1. Energijos disbalansas atmosferoje

Pagrindinė priežastis – netolygus Saulės šilumos pasiskirstymas Žemėje.

  • Ties pusiauju gaunama daugiau šilumos nei prie ašigalių.
  • Atmosfera nuolat „bando išlyginti“ šį skirtumą → juda oro masės.

Kai skirtumai labai dideli (pvz., šilta ir šalta oro masė susiduria), atsiranda stiprūs reiškiniai:

  • audros
  • škvalai

2. Oro masių susidūrimas

Kai susitinka skirtingos oro masės:

  • šilta ir drėgna
  • šalta ir sausa

Vyksta staigūs pokyčiai:

  • oras kyla aukštyn
  • formuojasi debesys
  • išsiskiria energija

Tai sukelia:

  • perkūniją
  • liūtis
  • stiprų vėją
  • kartais – viesulus

3. Vandens garai ir drėgmė

Vanduo atmosferoje yra „kuro šaltinis“ audroms.

  • Kuo daugiau drėgmės, tuo daugiau energijos gali išsiskirti.
  • Kondensuojantis vandens garams išsiskiria šiluma.

Pasekmė:

  • stipresnės audros
  • intensyvesni krituliai (liūtys, snygiai)

4. Oro srautų nestabilumas

Kai šiltas oras apačioje, o šaltas viršuje:

  • atmosfera tampa nestabili
  • oras ima staigiai kilti

Tai būtina sąlyga:

  • perkūnijoms
  • škvalams
  • viesulams

5. Ilgalaikiai slėgio pokyčiai

Kai aukšto ar žemo slėgio sritys užsibūna:

  • susiformuoja karščio bangos (ilgai laikosi aukštas slėgis, giedra)
  • arba šalčio bangos (įsiveržia šaltas oras iš šiaurės)

Tokie „užsiblokavimai“ gali trukti dienas ar savaites.

7. Klimato kaita

Šiuo metu labai svarbus veiksnys.
Dėl vidutinės metinės temperatūros kilimo:

  • daugiau vandens garų → stipresnės liūtys
  • dažnesnės karščio bangos
  • didesni kontrastai tarp oro masių

Tai reiškia:

  • ekstremumai tampa dažnesni ir intensyvesni.

Tropikų ciklonai (depresijos), audros ir uraganai

Tropikų ciklonai (depresijos), audros ir uraganai

Tropikų ciklonai – tai žemo atmosferos slėgio sritys, susiformuojančios virš šiltų vandenynų, kurių paviršiaus temperatūra viršija 27 °C. Jie susidaro abiejuose Žemės pusrutuliuose, dažniausiai tarp 5° ir 25° platumos. Šie ciklonai paprastai būna mažesnio skersmens nei vidutinių platumų ciklonai, tačiau pasižymi itin dideliais slėgio skirtumais tarp centro ir pakraščių. Giliausiuose iš jų slėgis centre gali nukristi iki 886 hPa. Tropikų ciklonams būdingos smarkios liūtys, perkūnijos ir stiprūs vėjai.

Iš pradžių ciklonas juda lėtai – apie 10–20 km/h, tačiau sustiprėjęs gali pasiekti 30–40 km/h greitį. Atlanto vandenyne tropinis ciklonas tampa audra, kai vėjo greitis viršija 63 km/h (17,5 m/s), o pasiekus 119 km/h (33 m/s) greitį, audra virsta uraganu.

Pagal Saffir–Simpson skalę uraganai skirstomi į penkias kategorijas:

  • I kategorija – 119–153 km/h (32–42 m/s);
  • II kategorija – 154–177 km/h (43–49 m/s);
  • III kategorija – 178–209 km/h (50–58 m/s);
  • IV kategorija – 210–249 km/h (59–69 m/s);
  • V kategorija – daugiau kaip 249 km/h (>69 m/s).

Kuo aukštesnė kategorija, tuo uraganas pavojingesnis. Jie pasižymi milžiniška griaunamąja galia – gali sugriauti miestus, nuniokoti pakrančių infrastruktūrą ir sukelti potvynius, nusinešančius daugybę gyvybių. Tarp galingiausių pastarųjų dešimtmečių uraganų išsiskiria Andrew (1992), Katrina (2005), Irma (2017), Michael (2018) ir Dorian (2019).

Tropikų ciklonai įvairiuose pasaulio regionuose vadinami skirtingai: Atlanto vandenyne ir Karibuose – uraganais, Ramiajame vandenyne – taifūnais, o Australijoje – „vili-vili“. Ilgą laiką Atlanto vandenyno tropikų ciklonams būdavo suteikiami trumpi moteriški vardai abėcėlės tvarka. Nuo 1979 m. tropikų ciklonus imta vadinti ir vyriškais vardais.

Kasmet Žemėje susiformuoja apie 80–100 tropikų ciklonų, iš kurių maždaug pusė sustiprėja iki uragano ar taifūno. Kai kuriais atvejais ciklonų metu iškrenta tiek kritulių, kiek Lietuvoje per trejus metus.

Tropinių ciklonų metu dažnai susiformuoja ir viesulai. Šiaurės Amerikos viesulai vadinami tornadais. Jie ypač pavojingi, nes virš sausumos gali pasiekti net 300 km/h (83 m/s) vėjo greitį. Viesulai (tornadai) verčia medžius, naikina pasėlius, griauna pastatus, o jūroje sukelia milžiniškas bangas, kurios užlieja pakrantes ir sukelia potvynius. Tokie viesulai kartais pridaro net daugiau žalos nei pats uraganas.

FB X Email Print