Navigacija Navigacija

Web turinio atvaizdavimas Web turinio atvaizdavimas

Tarnybos istorija

  • 1770 m. pradėti pirmieji meteorologiniai instrumentiniai stebėjimai Vilniaus universiteto astronomijos observatorijoje

  • 1810, 1811 m. pradėti pirmieji vandens lygio stebėjimai Rusnėje, Smalininkuose, Tilžėje, Sieliuose

  • 1869-1897 m. steigiamos pirmosios meteorologijos stotys

  • 1921 m. įsteigta Centralinė meteorologijos stotis

  • 1923 m. įkurta Hidrometrinė partija

  • 1925 m. įkurtas Meteorologijos biuras

  • 1926 m. išleistas pirmasis meteorologinis biuletenis su orų prognoze

  • 1929 m. meteorologijos stotyse pradėti fenologiniai stebėjimai

  • 1930 m. įkurtas Hidrometrinis biuras

  • 1938 m. įkurtas Klimatologijos institutas

  • 1941 m. įkurta Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos valdyba

  • 1944 m. įkurtas Orų biuras

  • 1945 m. įkurta Civilinės aviacijos meteorologijos stotis

  • 1945 m. pradėtas atmosferos radiozondavimas

  • 1949 m. įkurtas Hidrometeorologinis biuras Klaipėdoje (nuo 1962 m. - observatorija)

  • 1952 m. pradėti aktinometriniai (Saulės spinduliuotės) matavimai

  • 1953 m. pradėtos skelbti agrometeorologinės prognozės

  • 1964 m. pradėtas tirti upių ir ežerų užterštumas

  • 1974 m. pradėjo veikti meteorologinės radiolokacijos stotis

  • 1978 m. įkurta Kauno hidrometeorologijos observatorija

  • 1980 m. įkurtas Gamtinės aplinkos užterštumo tyrimų ir kontrolės centras

  • 1983 m. įkurtas Vilniaus hidrometeorologijos centras

  • 1992 m. Lietuvos Respublika tapo Pasaulinės meteorologijos organizacijos nare

  • 1993 m. pradėti bendrojo ozono kiekio matavimai

  • 1996 m. Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos valdyba pervardinta į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą

  • 1997 m. pradėtas vandens matavimo stočių automatizavimas

  • 2000 m. panaikintas agrometeorologinių stebėjimų tinklas

  • 2000 m. uždaryta meteorologinės radiolokacijos stotis

  • 2000 m. pradėti ultravioletinės Saulės spinduliuotės matavimai

  • 2001 m. įkurtas Aviacinės meteorologijos centras

  • 2001 m. nutrauktas atmosferos radiozondavimas

  • 2002 m. automatizuoti meteorologiniai stebėjimai Palangos oro uoste

  • 2003 m. automatizuoti meteorologiniai stebėjimai Vilniaus oro uoste

  • 2003 m. atnaujinti fenologiniai stebėjimai

  • 2003 m. atnaujintas atmosferos radiozondavimas

  • 2006 m. įdiegtas aukštos skiriamosios gebos orų prognozių modelis HIRLAM

  • 2006 m. įdiegta kokybės vadybos sistema, atitinkanti ISO 9001:2008

  • 2006 m. akredituota Metrologijos laboratorija, atitinkanti EN ISO/IES 17025:2005

  • 2006 m. Lietuvos Respublika tapo Europos vidutinio išankstumo prognozių centro (ECMWF) bendradarbiaujančia nare

  • 2007 m. Tarnyba paskirta meteorologijos paslaugų oro navigacijai teikėja

  • 2007 m. Tarnyba tapo viešojo administravimo institucija

  • 2007 m. pradėtas meteorologijos stočių automatizavimas

  • 2009 m. sukurtas agrometeorologinių matavimų tinklas

  • 2010 m. automatizuoti meteorologiniai stebėjimai Kauno oro uoste

  • 2010 m. pradėta teikti Laukuvos meteorologinio radiolokatoriaus informacija

  • 2010 m. atnaujinta skaitmeninio prognozavimo įranga

  • 2011 m. įdiegta stichinių gamtos reiškinių išankstinio perspėjimo sistema

  • 2013 m. įdiegta žaibų išlydžių aptikimo sistema

  • 2013 m. modernizuoti meteorologiniai stebėjimai Palangos oro uoste

  • 2013 m. įdiegta Informacijos oro navigacijai palydovinio priėmimo ir sklaidos sistema (SADIS) Aviacinės meteorologijos centre

  • 2013 m. Nidos meteorologijos stoties patalpose atidarytas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informacinis padalinys - Meteo.lt centras

  • 2013 m. Tarnybos interneto svetainėje papildomai pradėta teikti skaitmeninio orų prognozių modelio HARMONIE (beta versija) informacija

  • 2013 m. įsijungimas į Šiaurės Europos meteorologinių radiolokatorių tinklą (NORDRAD)

  • 2014 m. Lietuvos Respublika tapo Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijos (EUMETSAT) nare

  • 2014 m. bendradarbiavimo žaibų detektavimo srityje (EUCLID) pradžia

  • 2015 m. nutrauktas atmosferos radiozondavimas

  • 2015 m. pradėta teikti Vilniaus meteorologinio radiolokatoriaus informacija

  • 2015 m. įdiegtas skaitmeninis hidrologinis modelis MIKE11

    2016 m. glaudesnio bendradarbiavimo susitarimas tarp Šiaurės ir Baltijos šalių (NORDMET)
  • 2017 m. įdiegtas aukštos skiriamosios gebos orų prognozių modelis HARMONIE

 

Lietuvos meteorologijos pradžią siejame su 1770 m. pirmaisiais oro temperatūros matavimais M. Počobuto vadovaujamame Vilniaus universitete. 1770-1776 m. oro temperatūros matavimai nebuvo sisteminami, duomenys išlikę tik nuo 1777 m., o Vilniaus oro temperatūros matavimų seka nėra vienalytė dėl dažno stoties vietos keitimosi - vieta keista net 9 kartus. Tuo metu daug kartų keitėsi ir termometrų tipai, stebėjimų laikas, duomenų dorojimo metodikos.

XIX a. pradžioje pradėti pirmieji vandens lygio stebėjimai Nemuno žemupyje, o amžiaus pabaigoje jau imta kurti meteorologijos stotis.

Lietuvos teritorijai (išskyrus Klaipėdos kraštą) įėjus į Rusijos imperijos sudėtį (nuo 1795 m. iki I-jo pasaulinio karo), meteorologiniai stebėjimai buvo atliekami Peterburgo Vyriausiosios fizikos observatorijos įkurtose stotyse.

I-ojo pasaulinio karo metu buvo sunaikintos visos meteorologijos stotys, dingo dalis stebėjimų duomenų.

1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, meteorologijos ir hidrologijos stebėjimų tinklas kurtas iš naujo. 1921 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas K. Grinius pasirašė dokumentą, įteisinantį „centralinės“ meteorologijos stoties įsteigimą, pavesdamas šiai organizacijai bemaž visas ir šiandieninei Hidrometeorologijos tarnybai būdingas funkcijas. Šiuo dokumentu pirmą kartą juridiškai įteisinta nacionalinė Lietuvos meteorologijos tarnyba, nors Lietuvos hidrometeorologijos stebėjimų istorija iš tikrųjų jau skaičiavo antrą šimtmetį. „Centralinė“ meteorologijos stotis įkurta Kaune. 1923 m. steigiant Hidrometrinę partiją, 1925 m. - Meteorologijos biurą, plečiant ir vystant stebėjimų tinklą didžiulį vaidmenį suvaidino mokslininkai meteorologai - S. Olšauskas, K. Šleževičius, S. Kolupaila, I. Končius ir kt. 1935 m. nuspręsta įkurti specialų institutą, kuris rūpintųsi visais meteorologijos, klimatologijos ir hidrologijos klausimais. Tokia mokslo įstaiga - Klimatologijos institutas įsteigtas 1938 m. liepos 5 d., jam vadovavo S. Olšauskas. Iki 1938 m. Meteorologijos biuro žinioje jau veikė 45 meteorologijos stotys, o nuo 1940 m. jau veikė 49 Klimatologijos instituto stebėjimo postai.

Nuo 1941 m. iki 1990 m. (išskyrus karo metus) Lietuvos hidrometeorologijos valdyba priklausė Sovietų Sąjungos hidrometeorologijos sistemai, dirbo pagal bendrus tuometinius reikalavimus: buvo atliekami stebėjimai, klimato tyrimai ir sudaromos prognozės. Atkūrus šalies nepriklausomybę, 1991 m. vasario 6 d. Lietuvos hidrometeorologijos valdyba perėjo į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentą ir toliau vadovavo visam meteorologijos ir hidrologijos stočių tinklo darbui.

Nuo 1992 m. prasidėjo naujas stebėjimų ir tyrimų etapas, nes Lietuva tapo Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) nare ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pradėjo dalyvauti WMO globalinėse ir regioninėse programose ir projektuose. Hidrometeorologiniai stebėjimai buvo atliekami daugiau nei 93 stotyse.

1999-2003 m., sumažėjus biudžetiniam finansavimui, pasikeitė vykdomų darbų apimtys (susiaurintas paprastųjų klimatologijos, agrometeorologijos ir vandens matavimo stočių tinklas, atsisakyta aukštųjų atmosferos sluoksnių zondavimo ir agrometeorologinių stebėjimų). 2002 m. Lietuvoje meteorologijos stočių tinklas buvo rečiausias Baltijos valstybėse.

2006 m. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos bendradarbiavimas su Europos vidutinės trukmės orų prognozių centru (ECMWF) paspartino skaitmeninio orų prognozavimo penkių dienų ir didesnės trukmės prognozių pateikimo vartotojams įdiegimą.

Nuo 2007 m., įgyvendindama projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos ir kitokių fondų bei Lietuvos Respublikos biudžeto, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba modernizuoja savo veiklą - diegia pažangias hidrometeorologinių matavimų, stichinių gamtos reiškinių išankstinio perspėjimo, orų ir potvynių prognozavimo sistemas.

Nuo 2011 m. Lietuvos hidrometeorologijos stočių tinklą sudaro 143 stotys, didžioji jų dalis automatizuota.