Vėjas suprantamas kaip oro judėjimas žemės paviršiaus atžvilgiu horizontalia kryptimi.
Stotyje nustatomos tokios vėjo charakteristikos:
- vidutinis vėjo greitis (m/s);
- vidutinė vėjo kryptis (kampo laipsnis, rumbas, iš kur pučia vėjas);
- maksimalus vėjo gūsio greitis stebėjimo metu (m/s);
- maksimalus vėjo gūsio greitis (m/s) tarp stebėjimų (per tris valandas), reikalingas perduodant informaciją SYNOP kodu.
- absoliutus vėjo greičio maksimumas per valandą.

Vėjo matavimo prietaisas turi būti įrengiami aikštelėje 10 m aukštyje. Kai kuriais atvejais, kai aikštelė uždara, prietaisų aukštį galima padidinti iki 20 m arba juos įrengti atviresnėje vietoje.
Vėjo charakteristikų automatinis registravimas gali būti vykdomas: kaušeliniu anemometru ir vėjarode.
Vėjo greitis matuojamas kaušeliniu anemometru (0,4–75 m/s diapazone tikslumas iki 0,5 m/s), kuris montuojamas ant 10 m aukščio stiebo skersinės atramos.
Vėjo sukamas prie kaušelių veleno pritvirtintas diskas su 14 kiaurymių pertraukinėja infraraudonųjų spindulių pluoštą, o fotorezistorius sukuria impulsinį signalą. Išėjimo impulsų dažnis tiesiogiai proporcingas vėjo greičiui.
Vėjo greičio matavimai atliekami kas 1 sek. ±0,1 m/s tikslumu, iš kurių apskaičiuojami 10 min. vidurkiai (0-10, 10-20, 20-30, 30-40, 40-50 ir 50-60 min.), duomenys į duomenų bazę perduodami kas 1 val.
Maksimalaus vėjo greičio matavimai kas 1 val. ir kas 3 val. išrenkami iš 1 sek. vėjo greičio matavimų, įrašomas maksimalaus vėjo greičio laikas (val. ir min.) kas 1 val. ir kas 3 val., ir vėjo kryptis maksimalaus vėjo gūsio metu kas 1 val. Duomenys į duomenų bazę perduodami kas 1 val.
* Pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus vėjo – rodiklis pasiekiamas tuomet, kai daugelyje savivaldybių didžiausias vėjo greitis būna ≥15 m/s – <24 m/s, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono savivaldybėse labai smarkaus vėjas registruojamas tuomet, kai didžiausias vėjo greitis siekia ≥15 m/s – <28 m/s.
Automatinis vėjo krypties registravimas atliekamas mažo pradinio jautrio vėjarode (tikslumas ±3°), sumontuota ant tos pačios 10 m aukščio stiebo skersinės atramos kaip ir vėjo greičio jutiklis. Vėjo krypties matavimai atliekami kas 1 sek., apskaičiuojami 10 min. krypties vidurkiai (0-10, 10-20, 20-30, 30-40, 40-50 ir 50-60 min.), duomenys į duomenų bazę perduodami kas 1 val.
Didžiausias vėjo greitis užfiksuotas Lietuvos stebėjimų istorijoje buvo 40 m/s:
1967 m. spalis,
1999 gruodis, Nida;
1967 ir 1970 m. spalis, Klaipėda;
1986 m. birželis, Utena,
1999 m. gruodis, Nida, Ventė